LIETUVOS RESPUBLIKOS KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS ĮSTATYMAS

XIVP-1377(2)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2234 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS

2023 m. d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymą Nr. XI-2234 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato teisinius kriminalinės žvalgybos pagrindus, kriminalinės žvalgybos principus ir uždavinius, kriminalinės žvalgybos subjektų teises ir pareigas, kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimą, asmenų dalyvavimą kriminalinėje žvalgyboje, kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimą, taip pat kriminalinės žvalgybos finansavimą, koordinavimą ir kontrolę.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Agentūrinė veikla – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kai informacija gaunama įgyto pasitikėjimo pagrindu panaudojant kriminalinės žvalgybos slaptuosius dalyvius ir (ar) naudojantis kitų asmenų pagalba.

2. Apklausa – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kai informacija gaunama tiesiogiai bendraujant su informacijos turinčiu asmeniu. Slapta apklausa – apklausos rūšis, kai jos vykdytojo priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra užšifruojama.

3. Apžiūra – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kai informacija gaunama ir fiksuojama viešai, užšifruotai ar slapta apžiūrint daiktus, dokumentus, patalpas, transporto priemones, vietovę, asmenis ar kitus objektus.

4. Kontrolinis patikrinimas – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kai gauta informacija tikrinama, įsigyjant ir nustatant apyvartoje draudžiamų daiktų ir (ar) paslaugų buvimą.

5. Kontroliuojamasis gabenimas – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kurį naudojant leidžiama, kontroliuojant kriminalinės žvalgybos subjektui, įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją, vežti per ją arba išvežti iš jos neteisėtai gabenamas ar keliančias įtarimą prekes ir kitokius objektus siekiant išaiškinti nusikalstamas veikas, jas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis.

6. Kriminalinė žvalgyba – kriminalinės žvalgybos subjektų veikla renkant, fiksuojant, vertinant ir panaudojant turimą informaciją apie kriminalinės žvalgybos objektus, vykdoma šio įstatymo nustatyta tvarka.

7. Kriminalinės žvalgybos informacija – kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos metu, sprendžiant kriminalinės žvalgybos uždavinius, surinkti ir teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti duomenys.

8. Kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai:

1) agentūrinė veikla;

2) apklausa;

3) apžiūra;

4) kontrolinis patikrinimas;

5) kontroliuojamasis gabenimas;

6) nusikalstamos veikos imitavimas;

7) pasala;

8) sekimas;

9) slaptoji operacija;

10) teisėsaugos institucijų užduotis.

9. Kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų informacinės sistemos – kriminalinės žvalgybos metu gautos su kriminalinės žvalgybos objektais ir uždaviniais susijusios informacijos – duomenų apie kriminalinius procesus, nusikalstamas veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis, taip pat rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes – tvarkymo priemonė, skirta aprūpinti informacija kriminalinės žvalgybos subjektus. Kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų informacinės sistemos naudojamos gauti informacijai iš informacinių sistemų, kuriose teisinėmis, organizacinėmis, technologinėmis priemonėmis tvarkomi kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys ir (ar) bet kokio pobūdžio kiti duomenys, įskaitant ir tuos, kurie gaunami naudojant informacines sistemas.

10. Kriminalinės žvalgybos objektai – galimai rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, jas rengiantys, darantys ar padarę asmenys, šių asmenų aktyvūs veiksmai neutralizuojant kriminalinę žvalgybą, kiti su valstybės nacionaliniu saugumu susiję įvykiai ir asmenys.

11. Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kalėjimų tarnyba, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų teises ir pareigas taip pat turi Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, kai jų padaliniai šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka atlieka kriminalinės žvalgybos tyrimą.

12. Kriminalinės žvalgybos subjektai – vykdyti kriminalinę žvalgybą įgalioti kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų padaliniai, kurių sąrašą tvirtina kiekvienos kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas.

13. Kriminalinės žvalgybos tyrimas – organizacinė taktinė kriminalinės žvalgybos forma, kai, esant kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindui, šio įstatymo nustatyta tvarka naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės siekiant įgyvendinti kriminalinės žvalgybos uždavinius.

14. Nusikalstamos veikos imitavimas – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, formaliai turintis nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, naudojamas siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas žmogaus teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą.

15. Pasala – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, naudojamas siekiant sulaikyti nusikalstamą veiką rengiančius daryti, darančius ar padariusius asmenis, surinkti informaciją, galinčią turėti reikšmės tiriant nusikalstamą veiką, kai turima informacijos apie tokius asmenis, nusikalstamos veikos padarymo vietą ir laiką.

16. Prokuroras – generalinis prokuroras ar jo įgalioti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorai, kontroliuojantys kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir koordinuojantys jų atlikimą.

17. Sekimas – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kai informacija gaunama išskiriant, atpažįstant ir (ar) stebint objektą. Sekimo metu leidžiama naudoti judėjimą ir vaizdą fiksuojančias technines priemones.

18. Slaptoji operacija – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kai, esant kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindui, pasitelkiami ar kitaip panaudojami kriminalinės žvalgybos slaptieji dalyviai, taip pat kriminalinės žvalgybos subjektų darbuotojai.

19. Techninių priemonių panaudojimas – techninių priemonių įrengimas, naudojimas ir kiti su tuo susiję teisėti veiksmai. Techninės priemonės kriminalinėje žvalgyboje gali būti naudojamos bendra ir specialia tvarka.

20. Techninių priemonių panaudojimas bendra tvarka – techninių priemonių naudojimas kriminalinėje žvalgyboje kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų nustatyta tvarka šio straipsnio 21 dalyje nenurodytais atvejais. Techninių priemonių panaudojimu bendra tvarka taip pat laikomas jų naudojimas ir šio straipsnio 21 dalyje nurodytais atvejais viešosiose vietose gaunamai informacijai fiksuoti arba kriminalinės žvalgybos subjektų iniciatyva šių subjektų naudojamose patalpose (išskyrus pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą įsteigtų juridinių asmenų naudojamas patalpas) ir transporto priemonėse vidaus saugumui užtikrinti.

21. Techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas kriminalinėje žvalgyboje kontroliuojant ar fiksuojant fizinių ar juridinių asmenų ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą, asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam iš pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyvių apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai daroma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.

22. Teisėsaugos institucijų užduotis – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, tiriant nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės vykdomą nusikalstamą veiklą, kriminalinės žvalgybos subjektų teisėtas nurodymas kriminalinės žvalgybos slaptajam dalyviui rinkti reikalingą informaciją dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose, siekiant išaiškinti ir patraukti atsakomybėn nusikalstamas veikas organizuojančius ir vykdančius asmenis, taip pat asmenis, padedančius daryti nusikalstamas veikas ir kurstančius jas daryti.

23. Vidaus saugumas – visuma veiksmų ir priemonių, kuriais siekiama užkirsti kelią neigiamiems išorės ir vidaus veiksniams, keliantiems grėsmę kriminalinės žvalgybos subjektų personalo administravimui, infrastruktūrai, informacijos saugumui, atliekamų funkcijų efektyvumui ir nusikalstamoms veikoms, nukreiptoms prieš kriminalinės žvalgybos darbuotojus, jų šeimos narius ir turtą, kai tokios veikos yra susijusios su kriminalinės žvalgybos darbuotojų profesine veikla, ir kuriais siekiama šalinti tokias grėsmes tam, kad būtų užtikrinta kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų ir kriminalinės žvalgybos subjektų veikla.

3 straipsnis. Teisiniai kriminalinės žvalgybos pagrindai ir principai

1. Kriminalinės žvalgybos subjektai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo ir kitais įstatymais ir kitais teisės aktais.

2. Kriminalinė žvalgyba grindžiama teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo prioriteto, proporcingumo, viešojo intereso apsaugos, konspiracijos, konfidencialumo, viešų ir slaptų veiksmų derinimo principais.

4 straipsnis. Kriminalinės žvalgybos uždaviniai

Kriminalinės žvalgybos uždaviniai yra šie:

1) nusikalstamų veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas;

2) asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio;

3) asmenų, kurie slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nuteistų, dingusių be žinios asmenų, taip pat asmenų, kuriems pradėtas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas ar šios priemonės jau pritaikytos, paieška;

4) daiktų, pinigų, vertybinių popierių, kito turto, susijusio su nusikalstamų veikų padarymu, paieška;

5) kriminalinės žvalgybos subjektų vidaus saugumo užtikrinimas;

6) nusikalstamų veikų prevencija.

5 straipsnis. Žmogaus teisių ir laisvių apsauga kriminalinės žvalgybos metu

1. Kriminalinės žvalgybos metu negali būti pažeistos žmogaus teisės ir laisvės. Atskiri šių teisių ir laisvių ribojimai yra laikini ir gali būti nustatomi ir taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kitų asmenų teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą.

2. Kriminalinė žvalgyba vykdoma neatsižvelgiant į asmenų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras.

3. Draudžiama taikyti kriminalinę žvalgybą Respublikos Prezidentui.

4. Kriminalinės žvalgybos subjektams draudžiama provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas, kurių prieš tai šie neketino daryti.

5. Tais atvejais, kai nustatoma, kad yra pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos privalo teisės aktų nustatyta tvarka atkurti pažeistas žmogaus teises ir laisves, sunaikinti visus surinktus duomenis ir, jei asmuo patyrė neigiamas pasekmes, atlyginti dėl to atsiradusią žalą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

6. Jeigu atliekant kriminalinės žvalgybos kontrolę nustatoma, kad kriminalinės žvalgybos metu buvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, apie tai informuojamas kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas ir generalinis prokuroras ar jo įgaliotas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras. Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas privalo informuoti asmenį apie jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos metu padarytus pažeidimus, tik išnykus šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytoms grėsmėms.

7. Asmuo, turintis pagrindą manyti, kad, taikant jam kriminalinę žvalgybą, kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, gali šiuos veiksmus skųsti šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka.

ANTRASIS SKIRSNIS

KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS SUBJEKTŲ TEISĖS IR PAREIGOS

6 straipsnis. Kriminalinės žvalgybos subjektų teisės

1. Kriminalinės žvalgybos subjektai turi teisę Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka :

1) steigti ir tvarkyti kriminalinės žvalgybos informacinę sistemą;

2) steigti kriminalinei žvalgybai palankias sąlygas sudarančius juridinius asmenis ir vykdyti ūkinę komercinę veiklą;

3) gavę juridinio asmens sutikimą, gaminti ir naudoti kriminalinei žvalgybai juridinio asmens registravimo ir skiriamuosius ženklus, dokumentus, dokumentų blankus, jų rekvizitus, valstybinius transporto priemonių registravimo numerių ženklus;

4) gaminti ir naudoti kriminalinei žvalgybai asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, dokumentų blankus ir jų rekvizitus.

2. Jeigu turima informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektus, kriminalinės žvalgybos subjektai turi teisę:

1) naudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus, kai pagal jų naudojimo pobūdį ir (ar) trukmę nereikalinga prokuroro ar teismo sankcija;

2) naudoti technines priemones bendra tvarka;

3) užmegzti ryšius su asmenimis, tapusiais kriminalinės žvalgybos objektais;

4) naudotis asmenų pagalba kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti;

5) naudotis specialistų paslaugomis kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti;

6) slapta gauti asmens pirštų atspaudų, balso, kvapo ir kitus pavyzdžius tyrimams;

7) pagal legendą naudoti dokumentus, būtinus vykdant agentūrinę veiklą sulaikytiems ar suimtiems asmenims;

8) naudoti poligrafą Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo nustatyta tvarka. Šią teisę įgyvendina tyrimo poligrafu subjekto statusą turintys kriminalinės žvalgybos subjektai;

9) neatlygintinai gauti duomenis iš valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių;

10) gauti iš fizinių ir juridinių asmenų kriminalinei žvalgybai reikalingą informaciją, išskyrus informaciją, kuriai gauti pagal įstatymus reikalinga motyvuota teismo nutartis;

11) atlikti visuomenės informavimo priemonėse skleidžiamos viešosios informacijos stebėseną;

12) naudoti kriminalinės žvalgybos informacinės sistemos duomenis;

13) naudoti bet kokio pobūdžio medžiagas ar kitus pavojaus žmogaus sveikatai ar gyvybei nekeliančius žymėjimo būdus, skirtus įvairiems objektams žymėti, siekiant juos išskirti iš objektų visumos ir identifikuoti;

14) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir teisės aktų numatytais atvejais bendradarbiauti su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, Europos Sąjungos agentūromis, teikti paramą vieni kitiems, keistis kriminalinės žvalgybos ir kita informacija;

15) naudoti kriminalinės žvalgybos tyrimams ir uždaviniams įgyvendinti žvalgybos institucijų patikėtą žvalgybos informaciją.

3. Kriminalinės žvalgybos subjektai, kai yra šiame įstatyme nustatyti kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai ir yra gauta prokuroro ar teismo sankcija, be šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų teisių, taip pat turi teisę:

1) gauti informaciją iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, Lietuvos banko, finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų informaciją, kuriai gauti reikalinga motyvuota teismo nutartis;

2) technines priemones naudoti specialia tvarka, atlikti slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūrą, pašto siuntų kontrolę ir paėmimą, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę;

3) slapta patekti į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, taip pat atlikti jų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbdami apie jų paėmimą;

4) naudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus: kontroliuojamąjį gabenimą, nusikalstamos veikos imitavimą, sekimą, teisėsaugos institucijų užduotį.

4. Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas nustato šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų teisių įgyvendinimo tvarką.

7 straipsnis. Kriminalinės žvalgybos subjektų pareigos

1. Vykdydami kriminalinę žvalgybą, kriminalinės žvalgybos subjektai privalo:

1) užtikrinti asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugą;

2) saugoti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių ir kitų kriminalinės žvalgybos veikloje dalyvaujančių asmenų teises ir teisėtus interesus ir garantuoti slapto bendradarbiavimo konfidencialumą;

3) vykdyti kriminalinę žvalgybą tik tuo atveju, kai kitais būdais neįmanoma apginti asmens ar valstybės interesų;

4) nutraukti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimą, kai paaiškėja, kad informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti;

5) kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų nustatyta tvarka fiksuoti kriminalinės žvalgybos metu gautą informaciją ir kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių panaudojimą;

6) atlikti kriminalinės žvalgybos subjektų vidaus kontrolę ir užtikrinti galimybę atlikti kriminalinės žvalgybos išorės kontrolę;

7) užtikrinti kriminalinės žvalgybos informacijos saugumą;

8) užtikrinti, kad visa kriminalinės žvalgybos informacija būtų renkama tik siekiant įgyvendinti kriminalinės žvalgybos uždavinius, o gauta informacija būtų naudojama pagal paskirtį šio įstatymo nustatyta tvarka.

2. Kriminalinės žvalgybos subjektai, vykdydami kriminalinę žvalgybą, pagal kompetenciją, galimybes ir tikslingumą bendradarbiauja, teikia paramą vieni kitiems ir keičiasi kriminalinės žvalgybos informacija.

3. Kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų vadovai nustato kontrolinio patikrinimo sankcionavimo ir atlikimo tvarką, slaptųjų operacijų atlikimo tvarką.

4. Vyriausybė nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų veiklos mastą kriminalinės žvalgybos srityje.

TREČIASIS SKIRSNIS

KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS TYRIMAS

8 straipsnis. Kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai

1. Kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai:

1) turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 151¹, 153, 172, 173, 174, 175, 175¹ straipsniuose, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182¹straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189¹ straipsnyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 199¹ straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, 200 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje, 228¹, 240, 250¹, 250³, 250⁶ straipsniuose, 251 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 266 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 309 straipsnio 3 dalyje, arba apie šiuos nusikaltimus rengiančius, darančius ar padariusius asmenis;

2) pasislepia įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis arba asmuo, kuriam pradėtas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas ar šios priemonės jau pritaikytos;

3) dingsta be žinios asmuo;

4) vykdoma asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio;

5) į organizuotų nusikalstamų grupių ir jų narių sąrašą įtrauktos organizuotos nusikalstamos grupės nariui ar su ja susijusiam asmeniui taikomos organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės.

2. Kriminalinės žvalgybos tyrimą gali atlikti ir Antrojo operatyvinių tyrimų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamento padaliniai, kai gaunama duomenų apie Baudžiamojo kodekso 114, 118, 119, 121, 122, 124, 125, 126, 296 ir 297 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas arba apie jas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis.

3. Jeigu atliekant ar baigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas gali būti nepradėtas išimtiniais atvejais, kai gali kilti pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams, ir (ar) tyrimo sėkmei. Šiuo atveju kriminalinės žvalgybos subjektas apie tai praneša generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam prokurorui, kuris Generalinės prokuratūros nustatyta su kriminalinės žvalgybos pagrindinėmis institucijomis suderinta tvarka, priima sprendimą dėl tolesnio kriminalinės žvalgybos tyrimo, iki šioje dalyje nurodytas pavojus bus pašalintas, ir apie priimtą sprendimą praneša generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam Generalinės prokuratūros prokurorui.

4. Vykdydami kriminalinę žvalgybą, kriminalinės žvalgybos subjektai tvarko bylas, kurių kategorijas nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas, suderinęs su generaliniu prokuroru.

9 straipsnis. Informacijos gavimas iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, Lietuvos banko, finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų

1. Motyvuotu prokuroro teikimu, parengtu pagal kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto pavaduotojo pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas, apygardos teismo pirmininko įgaliotas teisėjas priima nutartį, kai prašoma:

1) gauti iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų naudotojų srauto duomenis;

2) gauti iš Lietuvos banko, finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų informaciją apie fizinio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą;

3) gauti kitą informaciją, kurią turi juridiniai asmenys ir kuriai gauti reikalinga motyvuota teismo nutartis.

2. Neatidėliotinais atvejais šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus leidžiama atlikti pagal prokuroro nutarimą. Tokiu atveju šį nutarimą priėmęs prokuroras per 48 valandas nuo nutarimo priėmimo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreipiasi į apygardos teismą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto veiksmo atlikimo teisėtumo patvirtinimo. Jeigu šis kreipimosi terminas baigiasi poilsio ar švenčių dieną, teikimas pateikiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po poilsio ar švenčių dienos. Apygardos teismo teisėjas per 7 darbo dienas nuo reikiamos medžiagos gavimo dienos priima motyvuotą nutartį, kuri gali būti skundžiama šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Skundo padavimas sustabdo šios nutarties vykdymą. Jeigu teismas nepatvirtina šioje dalyje nurodyto veiksmo atlikimo teisėtumo, veiksmai nutraukiami, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama.

3. Konspiracijos tikslais, suderinus su Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku arba jo pavedimu su šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, motyvuota nutartis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo gali būti priimta bet kuriame apygardos teisme, išskyrus atvejus, kai tuo pačiu klausimu bet kuriame apygardos teisme jau buvo priimta motyvuota nutartis, kuria atsisakyta sankcionuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimą, ir nepateikiama reikšmingų naujų ar papildomų faktinių duomenų.

4. Šio straipsnio 1 dalyje numatytame prokuroro teikime nurodoma:

1) teikimą pateikusio prokuroro vardas, pavardė, pareigos;

2) duomenys ir (ar) motyvai, kuriais grindžiamas būtinumas gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ir siekiamas rezultatas;

3) prašomos pateikti informacijos mastas.

5. Priėmus motyvuotą nutartį dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas vieną šios nutarties egzempliorių ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties gavimo išsiunčia (perduoda) teikimą pateikusiam prokurorui.

6. Prokuroras, atsisakęs kreiptis į teismą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų sankcionavimo, dėl to priima motyvuotą sprendimą ir apie tai praneša generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam Generalinės prokuratūros prokurorui. Kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas per 7 darbo dienas nuo prokuroro sprendimo atsisakyti kreiptis į teismą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų sankcionavimo gavimo dienos gali šį sprendimą apskųsti kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų teisėtumą kontroliuojančiam aukštesniajam prokurorui. Aukštesnysis prokuroras turi išnagrinėti skundą per 7 darbo dienas nuo skundui nagrinėti reikalingos medžiagos gavimo dienos ir patvirtinti prokuroro sprendimą arba kreiptis į teismą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų sankcionavimo. Aukštesniojo prokuroro sprendimas yra neskundžiamas.

7. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teisėjas priima motyvuotą nutartį atsisakyti sankcionuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, teikimą teikiantis prokuroras per 7 darbo dienas nuo šios nutarties gavimo dienos gali apskųsti ją Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko įgaliotas teisėjas turi išnagrinėti skundą per 7 darbo dienas nuo skundui nagrinėti reikalingos medžiagos gavimo dienos. Skundo padavimas sustabdo šios nutarties vykdymą. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

8. Siekiant gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, Lietuvos bankui, finansų įmonėms ir kredito įstaigoms ar kitiems juridiniams asmenims pateikiamas pranešimas, kuriame nurodomi prokuroro teikimo numeris, teismo nutarties dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų sankcionavimo priėmimo data, nutartį priėmęs teismas ir kokią informaciją prašoma pateikti, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais neatidėliotinais atvejais, kai prokuroras priima nutarimą, pranešime nurodomi šio prokuroro nutarimo numeris ir data, nutarimą priėmęs prokuroras. Už šio pranešimo turinio atitiktį teismo nutarčiai ar prokuroro nutarimui atsako pranešimą teikiantis pareigūnas. Šioje dalyje nurodyti subjektai šio pranešimo turinio negali atskleisti asmenims, dėl kurių pateiktas prašymas gauti informaciją. Tai nurodoma pranešime.

9. Informacijai, tiesiogiai susijusiai su telefono ryšio numeriais ar elektroninių ryšių tinklo galiniais įrenginiais, telefono ryšio numerio, elektroninio pašto adreso ar tinklo galinio įrenginio priklausomybe, taip pat su fizinio ar juridinio asmens sąskaitų numeriais ar banko sąskaitų arba finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių priklausomybe ir asmenimis, kuriems suteikta teisė ja disponuoti, gauti teismo nutartis nereikalinga. Informacija apie tiesiogiai su asmeniu susijusius elektroninių ryšių paslaugų naudotojų srauto duomenis, ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą, gali būti renkama ir šio asmens prašymu ar sutikimu. Ši informacija teikiama pagal kriminalinės žvalgybos subjektų pareigūnų prašymus. Kai dėl šios informacijos kreipiamasi asmens prašymu ar sutikimu, pateikiamas ir šio asmens prašymo ar sutikimo nuorašas, patvirtintas prašymą pateikti informaciją teikiančio pareigūno.

10. Kita kriminalinei žvalgybai reikalinga informacija, kuriai gauti motyvuota teismo nutartis nereikalinga, iš juridinių asmenų gaunama kriminalinės žvalgybos subjekto prašymu.

10 straipsnis. Techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, slapta pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūra, pašto siuntų kontrolė ir paėmimas, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slapta kontrolė

1. Techninių priemonių naudojimą specialia tvarka, slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūrą, pašto siuntų kontrolę ir paėmimą, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardos teismo pirmininko įgaliotas teisėjas pagal prokuroro motyvuotą teikimą, parengtą pagal kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto pavaduotojo pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas. Dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo, net ir žinant apie tokią kontrolę vienam iš jų, reikalinga motyvuota teismo nutartis, išskyrus atvejus, kai asmuo paprašo arba sutinka su šia kontrole ar jos fiksavimu nesinaudojant ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, paslaugomis ir įrenginiais.

4. Šio straipsnio 1 dalyje numatytame prokuroro teikime nurodoma:

1) teikimą pateikusio pareigūno vardas, pavardė, pareigos;

2) turimi duomenys apie kriminalinės žvalgybos objektus;

3) duomenys ir (ar) motyvai, kuriais grindžiamas būtinumas atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, ir siekiamas rezultatas;

4) numatoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų atlikimo trukmė.

5. Techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, slapta pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūra, pašto siuntų kontrolė ir paėmimas, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slapta kontrolė sankcionuojami ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Šis laikotarpis gali būti pratęstas ta pačia tvarka, kokia taikoma juos skiriant. Bendras šių priemonių ir veiksmų taikymo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba dėl organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo nusikalstamos veiklos, arba kai yra kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindų, nustatytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose. Šiais atvejais techninių priemonių naudojimą specialia tvarka, slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūrą, pašto siuntų kontrolę ir paėmimą, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui prokuroro teikimu sankcionuoja apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

6. Priėmus motyvuotą nutartį dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka, slaptos pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūros, pašto siuntų kontrolės ir paėmimo, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptos kontrolės sankcionavimo, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas vieną šios nutarties egzempliorių ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties gavimo išsiunčia (perduoda) teikimą pateikusiam prokurorui.

7. Prokuroras, atsisakęs kreiptis į teismą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų sankcionavimo, dėl to priima motyvuotą sprendimą ir apie tai praneša generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam Generalinės prokuratūros prokurorui. Kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas per 7 darbo dienas nuo prokuroro sprendimo atsisakyti kreiptis į teismą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų sankcionavimo gavimo dienos gali šį sprendimą apskųsti kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų teisėtumą kontroliuojančiam aukštesniajam prokurorui. Aukštesnysis prokuroras turi išnagrinėti skundą per 7 darbo dienas nuo skundui nagrinėti reikalingos medžiagos gavimo dienos ir patvirtinti prokuroro sprendimą arba kreiptis į teismą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų sankcionavimo. Aukštesniojo prokuroro sprendimas yra neskundžiamas.

8. Jeigu šio straipsnio 1 ar 5 dalyje nurodytas teisėjas priima motyvuotą nutartį atsisakyti sankcionuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, teikimą teikiantis prokuroras per 7 darbo dienas nuo šios nutarties gavimo dienos gali apskųsti ją Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko įgaliotas teisėjas turi išnagrinėti skundą per 7 darbo dienas nuo skundui nagrinėti reikalingos medžiagos gavimo dienos. Skundo padavimas sustabdo šios nutarties vykdymą. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

9. Jeigu teismas priima nutartį sankcionuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, o neatidėliotinais atvejais prokuroras priima šio straipsnio 2 dalyje nurodytą nutarimą, Vyriausybės įgaliota institucija praneša ūkio subjektui, teikiančiam elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, apie jo teikiamame tinkle vykdomą techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, nurodydama prokuroro teikimo numerį, teismo nutarties priėmimo datą ir nutartį priėmusį teismą ar prokuroro nutarimo datą, jį priėmusį prokurorą ir veiksmų taikymo trukmę. Už ūkio subjektui, teikiančiam elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, skirto pranešimo turinio atitiktį teismo nutarčiai arba prokuroro nutarimui atsako pranešimą teikiantis pareigūnas. Ūkio subjektas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, privalo sudaryti techninę galimybę atlikti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę.

10. Į ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, tinklą siunčiamos techninės komandos pradėti ar nutraukti pasiklausymą ar kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę saugomos taip, kad siųstų ir gautų komandų duomenų negalėtų pakeisti komandą siuntęs kriminalinės žvalgybos subjektas ar komandą gavęs ūkio subjektas, teikiantis elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas. Vyriausybės įgaliota institucija privalo sudaryti galimybę generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam Generalinės prokuratūros prokurorui prieiti prie duomenų laikmenos, kurioje užfiksuotos šios komandos.

11. Kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas priima nutarimą pradėti slapta kontroliuoti per teismo sankcionuotą laikotarpį nustatytus asmens naudojamus telefono ryšio numerius, tinklo galinius įrenginius, sąskaitas, finansines ir (ar) mokėjimo priemones. Vieną šio nutarimo egzempliorių kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas išsiunčia (perduoda) teikimą teismui pateikusiam prokurorui, o jeigu teikimą teismui pateikė apygardos prokuratūros prokuroras, – ir įgaliotam Generalinės prokuratūros prokurorui. Nutarimas išsiunčiamas (perduodamas) ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo nutarimu pradėta telefono ryšio numerių, tinklo galinių įrenginių, sąskaitų, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių slapta kontrolė ir fiksavimas. Jeigu šis terminas baigiasi poilsio ar švenčių dieną, nutarimas išsiunčiamas (perduodamas) ne vėliau kaip kitą darbo dieną po poilsio ar švenčių dienos.

12. Slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūros, pašto siuntų kontrolės ir paėmimo tvarką nustato Vyriausybė, suderinusi su Generaline prokuratūra. Fizinių ir juridinių asmenų ūkinių, finansinių operacijų, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių naudojimo kontrolės ir fiksavimo tvarką nustato Vyriausybė, suderinusi su Lietuvos banku ir Generaline prokuratūra.

11 straipsnis. Slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones

1. Slaptą patekimą į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, jų apžiūrą, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimą tirti ir juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardos teismo pirmininko įgaliotas teisėjas pagal prokuroro motyvuotą teikimą, parengtą pagal kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto pavaduotojo pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas.

4. Šio straipsnio 1 dalyje numatytame prokuroro teikime nurodoma:

1) teikimą pateikusio prokuroro vardas, pavardė, pareigos;

2) asmens būsto, tarnybinių ir kitų patalpų, uždarų teritorijų, transporto priemonių, kurios bus slapta apžiūrimos, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų apibūdinimas;

3) duomenys ir (ar) motyvai, kuriais grindžiamas būtinumas atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, ir siekiamas rezultatas;

4) numatoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų atlikimo trukmė.

5. Slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, jų apžiūra, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimas tirti ar juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, sankcionuojami ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Šis laikotarpis gali būti pratęstas ta pačia tvarka, kokia taikoma juos skiriant. Bendras šių veiksmų taikymo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba dėl organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo nusikalstamos veiklos, arba kai yra kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindų, nustatytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose. Šiais atvejais slaptą patekimą į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, jų apžiūrą, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimą tirti ar juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui prokuroro teikimu sankcionuoja apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

6. Priėmus motyvuotą nutartį dėl slapto patekimo į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, taip pat dėl jų apžiūros atlikimo, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių ir kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimo tirti ir jų apžiūros ir (ar) pažymėjimo, neskelbiant apie jų paėmimą, sankcionavimo, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas vieną šios nutarties egzempliorių ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties gavimo išsiunčia (perduoda) teikimą pateikusiam prokurorui.

12 straipsnis. Teisėsaugos institucijų užduotis

1. Teisėsaugos institucijų užduotį motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardos teismo pirmininko įgaliotas teisėjas pagal prokuroro motyvuotą teikimą, parengtą pagal kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto pavaduotojo pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas teisėsaugos institucijų užduoties atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas.

2. Neatidėliotinais atvejais šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisėsaugos institucijų užduotį leidžiama atlikti pagal prokuroro nutarimą. Tokiu atveju šį nutarimą priėmęs prokuroras per 48 valandas nuo nutarimo priėmimo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreipiasi į apygardos teismą dėl teisėsaugos institucijų užduoties atlikimo teisėtumo patvirtinimo. Jeigu šis kreipimosi terminas baigiasi poilsio ar švenčių dieną, teikimas pateikiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po poilsio ar švenčių dienos. Apygardos teismo teisėjas per 7 darbo dienas nuo reikiamos medžiagos gavimo dienos priima motyvuotą nutartį, kuri gali būti skundžiama šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Skundo padavimas sustabdo šios nutarties vykdymą. Jeigu teismas nepatvirtina šioje dalyje nurodyto veiksmo atlikimo teisėtumo, teisėsaugos institucijų užduoties vykdymas nutraukiamas, o jo metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama.

3. Konspiracijos tikslais, suderinus su Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku arba jo pavedimu su šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, motyvuota nutartis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisėsaugos institucijų užduoties atlikimo gali būti priimta bet kuriame apygardos teisme, išskyrus atvejus, kai tuo pačiu klausimu bet kuriame apygardos teisme jau buvo priimta motyvuota nutartis, kuria atsisakyta sankcionuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimą, ir nepateikiama reikšmingų naujų ar papildomų faktinių duomenų.

4. Šio straipsnio 1 dalyje numatytame prokuroro teikime nurodoma:

1) teikimą pateikusio prokuroro vardas, pavardė, pareigos;

2) duomenys ir (ar) motyvai, kuriais grindžiamas būtinumas vykdyti teisėsaugos institucijų užduotį, ir siekiamas rezultatas;

3) duomenys apie kriminalinės žvalgybos slaptąjį dalyvį, kuris atliks teisėsaugos institucijų užduotį;

4) leidžiami atlikti veiksmai ir jų ribos pagal Baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas ir (ar) kitų teisės pažeidimų požymius;

5) duomenys apie organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, kuriuose dalyvaudamas kriminalinės žvalgybos slaptasis dalyvis atliks veiksmus;

6) numatoma teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo trukmė.

5. Teisėsaugos institucijų užduoties vykdymas sankcionuojamas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Šis laikotarpis gali būti pratęstas ta pačia tvarka, kokia taikoma teisėsaugos institucijų užduotį skiriant. Bendras teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba dėl organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo nusikalstamos veiklos, arba kai yra kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindų, nustatytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose. Šiais atvejais teisėsaugos institucijų užduoties vykdymą ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui prokuroro teikimu sankcionuoja apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

6. Priėmus motyvuotą nutartį dėl teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo sankcionavimo, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas vieną šios nutarties egzempliorių ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties gavimo išsiunčia (perduoda) teikimą pateikusiam prokurorui.

7. Prokuroras, atsisakęs kreiptis į teismą dėl teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo sankcionavimo, dėl to priima motyvuotą sprendimą ir apie tai praneša generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam Generalinės prokuratūros prokurorui. Kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas per 7 darbo dienas nuo prokuroro sprendimo atsisakyti kreiptis į teismą dėl teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo sankcionavimo gavimo dienos gali šį sprendimą apskųsti kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų teisėtumą kontroliuojančiam aukštesniajam prokurorui. Aukštesnysis prokuroras turi išnagrinėti skundą per 7 darbo dienas nuo skundui nagrinėti reikalingos medžiagos gavimo dienos ir patvirtinti prokuroro sprendimą arba kreiptis į teismą dėl teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo sankcionavimo. Aukštesniojo prokuroro sprendimas yra neskundžiamas.

8. Jeigu šio straipsnio 1 ar 5 dalyje nurodytas teisėjas priima motyvuotą nutartį atsisakyti sankcionuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisėsaugos institucijų užduoties vykdymą, teikimą teikiantis prokuroras per 7 darbo dienas nuo šios nutarties gavimo dienos gali apskųsti ją Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko įgaliotas teisėjas turi išnagrinėti skundą per 7 darbo dienas nuo skundui nagrinėti reikalingos medžiagos gavimo dienos. Skundo padavimas sustabdo šios nutarties vykdymą. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

9. Teisėsaugos institucijų užduotis gali būti atliekama be prokuroro ar teisėjo sankcijos, kai kriminalinės žvalgybos slaptasis dalyvis neatlieka nusikalstamų veikų ir (ar) kitų teisės pažeidimų.

10. Draudžiama veikti vykdant teisėsaugos institucijų užduotį, jeigu tai kelia tiesioginį pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai ar gali sukelti kitų sunkių padarinių.

11. Kriminalinės žvalgybos slaptasis dalyvis, prieš pradėdamas vykdyti teisėsaugos institucijų užduotį, pasirašytinai supažindinamas su teisėsaugos institucijų užduoties ribomis.

12. Teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo tvarką nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas, suderinęs su generaliniu prokuroru ar jo įgaliotu Generalinės prokuratūros prokuroru.

13 straipsnis. Nusikalstamos veikos imitavimas

1. Nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus sankcionuoja apygardos teismo pirmininko įgaliotas teisėjas pagal prokuroro motyvuotą teikimą, parengtą pagal kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto pavaduotojo pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas.

2. Neatidėliotinais atvejais šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus leidžiama atlikti pagal prokuroro nutarimą. Tokiu atveju šį nutarimą priėmęs prokuroras per 48 valandas nuo nutarimo priėmimo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreipiasi į apygardos teismą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto veiksmo atlikino teisėtumo patvirtinimo. Jeigu šis kreipimosi terminas baigiasi poilsio ar švenčių dieną, teikimas pateikiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po poilsio ar švenčių dienos. Apygardos teismo teisėjas per 7 darbo dienas nuo reikiamos medžiagos gavimo dienos priima motyvuotą nutartį, kuri gali būti skundžiama šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Skundo padavimas sustabdo šios nutarties vykdymą. Jeigu teismas nepatvirtina šioje dalyje nurodyto veiksmo atlikimo teisėtumo, veiksmai nutraukiami, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama.

4. Šio straipsnio 1 dalyje numatytame prokuroro teikime nurodoma:

1) teikimą pateikusio prokuroro vardas, pavardė, pareigos;

2) duomenys ir (ar) motyvai, kuriais grindžiamas būtinumas taikyti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, ir siekiamas rezultatas;

3) duomenys apie asmenis, kuriems bus taikomi nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai (kai tokie duomenys turimi);

4) atliekamų konkrečių nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ribos pagal Baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas ir (ar) kitų teisės pažeidimų požymius;

5) duomenys apie asmenis, kurie atliks nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus;

6) numatoma nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo trukmė.

5. Nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai sankcionuojami ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Šis laikotarpis gali būti pratęstas ta pačia tvarka, kokia taikoma šiuos veiksmus skiriant. Bendras nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba dėl organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo nusikalstamos veiklos, arba kai yra kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindų, nustatytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose. Šiais atvejais nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimą ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui prokuroro teikimu sankcionuoja apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

6. Priėmus motyvuotą nutartį dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų sankcionavimo, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas arba įgaliotas vadovo pavaduotojas vieną nutarties egzempliorių ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties gavimo išsiunčia (perduoda) teikimą teikusiam prokurorui.

9. Draudžiama atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kurie kelia tiesioginį pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai arba gali sukelti kitų sunkių padarinių. Asmuo, prieš pradėdamas nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų nustatyta tvarka pasirašytinai supažindinamas su nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ribomis.

14 straipsnis. Kontroliuojamasis gabenimas

1. Kontroliuojamąjį gabenimą sankcionuoja apygardos teismo pirmininko įgaliotas teisėjas pagal prokuroro motyvuotą teikimą, parengtą pagal kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto pavaduotojo pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas kontroliuojamojo gabenimo būtinumas ir faktinis pagrindas.

2. Neatidėliotinais atvejais šio straipsnio 1 dalyje nurodytą kontroliuojamąjį gabenimą leidžiama atlikti pagal prokuroro nutarimą. Tokiu atveju šį nutarimą priėmęs prokuroras per 48 valandas nuo nutarimo priėmimo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreipiasi į apygardos teismą dėl kontroliuojamojo gabenimo teisėtumo patvirtinimo. Jeigu šis kreipimosi terminas baigiasi poilsio ar švenčių dieną, teikimas pateikiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po poilsio ar švenčių dienos. Apygardos teismo teisėjas per 7 darbo dienas nuo reikiamos medžiagos gavimo dienos priima motyvuotą nutartį, kuri gali būti skundžiama šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Skundo padavimas sustabdo šios nutarties vykdymą. Jeigu teismas nepatvirtina šioje dalyje nurodyto veiksmo atlikimo teisėtumo, kontroliuojamasis gabenimas nutraukiamas, o jo metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama.

4. šio straipsnio 1 dalyje numatytame prokuroro teikime nurodoma:

1) teikimą pateikusio prokuroro vardas, pavardė, pareigos;

2) duomenys ir (ar) motyvai, kuriais pagrindžiamas būtinumas atlikti kontroliuojamąjį gabenimą, ir siekiamas rezultatas;

3) turimi duomenys apie fizinį (-ius) ar juridinį (-ius) asmenį (-is), kuris (-ie) gabena kontroliuojamąjį objektą;

4) valstybės, iš kurių ir į kurias gabenamas kontroliuojamasis objektas, pavadinimas;

5) numatoma kontroliuojamojo gabenimo trukmė;

6) siekiamas rezultatas, taip pat kontroliuojamojo gabenimo tarpiniai ir galutiniai tikslai.

5. Kontroliuojamasis gabenimas sankcionuojamas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Šis laikotarpis gali būti pratęstas ta pačia tvarka, kokia taikoma kontroliuojamąjį gabenimą skiriant. Bendras kontroliuojamojo gabenimo taikymo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba dėl organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo nusikalstamos veiklos, arba kai yra kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindų, nustatytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose. Šiais atvejais kontroliuojamąjį gabenimą ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui prokuroro teikimu sankcionuoja apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

6. Priėmus motyvuotą nutartį dėl kontroliuojamojo gabenimo sankcionavimo, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas vieną šios nutarties egzempliorių ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos gavimo išsiunčia teikimą pateikusiam prokurorui.

7. Prokuroras, atsisakęs kreiptis į teismą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų sankcionavimo, dėl to priima motyvuotą sprendimą ir apie tai praneša generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam Generalinės prokuratūros prokurorui. Kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas per 7 darbo dienas nuo prokuroro sprendimo atsisakyti kreiptis į teismą dėl kontroliuojamo gabenimo sankcionavimo gavimo dienos gali šį sprendimą apskųsti kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų teisėtumą kontroliuojančiam aukštesniajam prokurorui. Aukštesnysis prokuroras turi išnagrinėti skundą per 7 darbo dienas nuo skundui nagrinėti reikalingos medžiagos gavimo dienos ir patvirtinti prokuroro sprendimą arba kreiptis į teismą dėl kontroliuojamojo gabenimo sankcionavimo. Aukštesniojo prokuroro sprendimas yra neskundžiamas.

8. Jeigu šio straipsnio 1 ar 5 dalyje nurodytas teisėjas priima nutartį atsisakyti sankcionuoti kontroliuojamąjį gabenimą, teikimą teikiantis prokuroras per 7 darbo dienas nuo šios nutarties gavimo dienos gali apskųsti ją Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko įgaliotas teisėjas turi išnagrinėti skundą per 7 darbo dienas nuo skundui nagrinėti reikalingos medžiagos gavimo dienos. Skundo padavimas sustabdo šios nutarties vykdymą. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

9. Draudžiama atlikti kontroliuojamąjį gabenimą, jeigu tai kelia tiesioginį pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai arba gali sukelti kitų sunkių padarinių.

10. Kontroliuojamasis gabenimas gali būti atliekamas tik tarptautinių sutarčių ar susitarimų pagrindu.

15 straipsnis. Sekimas

1. Sekimą motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardos teismo pirmininko įgaliotas teisėjas pagal prokuroro motyvuotą teikimą, parengtą pagal kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto pavaduotojo pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas sekimo būtinumas ir faktinis pagrindas.

2. Neatidėliotinais atvejais sekimą iki 3 dienų leidžiama atlikti pagal kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto pavaduotojo nutarimą. Tokiu atveju kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar jo įgaliotas pavaduotojas per 24 valandas nuo nutarimo priėmimo kreipiasi į prokurorą, o šis per 48 valandas nuo nutarimo priėmimo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreipiasi į apygardos teismą dėl šio veiksmo taikymo teisėtumo patvirtinimo. Jeigu šie kreipimosi terminai baigiasi poilsio ar švenčių dieną, kreipimasis pateikiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po poilsio ar švenčių dienos. Apygardos teismo teisėjas per 7 darbo dienas nuo reikiamos medžiagos gavimo dienos priima motyvuotą nutartį, kuri gali būti skundžiama šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Skundo padavimas sustabdo šios nutarties vykdymą. Jeigu Teismas nepatvirtina prokuroro nutarimo teisėtumo, veiksmai nutraukiami, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama.

4. Šio straipsnio 1 dalyje numatytame prokuroro teikime nurodoma:

1) teikimą pateikusio prokuroro vardas, pavardė, pareigos;

2) duomenys ir (ar) motyvai, kuriais pagrindžiamas būtinumas taikyti sekimą, ir siekiamas rezultatas;

3) duomenys apie objektą, kuriam bus taikomas sekimas;

4) numatoma sekimo trukmė.

5. Sekimas sankcionuojamas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Šis laikotarpis gali būti pratęstas ta pačia tvarka, kokia taikoma sekimą skiriant. Bendras sekimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba dėl organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo nusikalstamos veiklos, arba kai yra kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindų, nustatytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose. Šiais atvejais sekimą ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui prokuroro teikimu sankcionuoja apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

6. Priėmus motyvuotą nutartį dėl sekimo sankcionavimo, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas arba įgaliotas vadovo pavaduotojas vieną šios nutarties egzempliorių ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties gavimo išsiunčia (perduoda) teikimą teikusiam prokurorui.

7. Prokuroras, atsisakęs kreiptis į teismą dėl sekimo sankcionavimo, dėl to priima motyvuotą sprendimą ir apie tai praneša generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam Generalinės prokuratūros prokurorui. Kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas per 7 darbo dienas nuo prokuroro sprendimo atsisakyti kreiptis į teismą dėl sekimo sankcionavimo gavimo dienos gali šį sprendimą apskųsti kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų teisėtumą kontroliuojančiam aukštesniajam prokurorui. Aukštesnysis prokuroras turi išnagrinėti skundą per 7 darbo dienas nuo skundui nagrinėti reikalingos medžiagos gavimo dienos ir patvirtinti prokuroro sprendimą arba kreiptis į teismą dėl sekimo sankcionavimo. Aukštesniojo prokuroro sprendimas yra neskundžiamas.

8. Jeigu šio straipsnio 1 ar 5 dalyje nurodytas teisėjas priima motyvuotą nutartį atsisakyti sankcionuoti sekimą, teikimą teikiantis prokuroras per 7 darbo dienas nuo šios nutarties gavimo dienos gali apskųsti ją Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko įgaliotas teisėjas turi išnagrinėti skundą per 7 darbo dienas nuo skundui nagrinėti reikalingos medžiagos gavimo dienos. Skundo padavimas sustabdo šios nutarties vykdymą. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ASMENŲ DALYVAVIMAS KRIMINALINĖJE ŽVALGYBOJE

16 straipsnis. Asmenų pagalba kriminalinei žvalgybai

1. Kriminalinė žvalgyba remiasi savanoriška, vieša ir slapta asmenų pagalba.

2. Už aktyvią, veiksmingą pagalbą gali būti mokama. Mokėjimo už asmenų pagalbą kriminalinei žvalgybai tvarką nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas.

17 straipsnis. Kriminalinės žvalgybos slaptieji dalyviai

1. Kriminalinės žvalgybos slaptieji dalyviai yra kriminalinės žvalgybos subjektų darbuotojai, kurių tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, ir slaptai su kriminalinės žvalgybos subjektais bendradarbiaujantys pilnamečiai asmenys, su kuriais kriminalinės žvalgybos subjektai sudarė rašytines slapto bendradarbiavimo sutartis arba kriminalinės žvalgybos subjekto darbuotojai sudarė žodinius slapto bendradarbiavimo susitarimus. Kriminalinės žvalgybos subjektai ir jų darbuotojai žodinių slapto bendradarbiavimo susitarimų ar rašytinių slapto bendradarbiavimo sutarčių negali sudaryti su asmenimis, kurie privalo išlaikyti išpažinties, advokato kliento paslaptį. Žodinių slapto bendradarbiavimo susitarimų sudarymo tvarką ir sąlygas, rašytinių slapto bendradarbiavimo sutarčių sudarymo tvarką, sąlygas ir pavyzdines formas nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos.

2. Kriminalinės žvalgybos subjektų darbuotojai, kurių tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra įslaptinta ir užšifruota, vykdydami kriminalinės žvalgybos subjektų užduotis, gali pagal legendą dirbti kituose juridiniuose asmenyse ir gauti už tai darbo užmokestį ar kitų piniginių lėšų, susijusių su jų įslaptintos veiklos atlikimu. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos ir kituose įstatymuose ar statutuose nustatyti apribojimai dėl darbo kituose juridiniuose asmenyse ir darbo užmokesčio gavimo jiems netaikomi.

3. Kriminalinės žvalgybos slaptuosius dalyvius gina valstybė. Duomenys, galintys atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių asmens tapatybę, taip pat kita su kriminalinės žvalgybos slaptuoju dalyviu susijusi informacija, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, sudaro valstybės paslaptį. Kilus pavojui kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių arba jų šeimos narių gyvybei, sveikatai, nuosavybei, kriminalinės žvalgybos subjektai, vadovaudamiesi įstatymais ir kitais teisės aktais, imasi reikiamų priemonių šių asmenų apsaugai užtikrinti.

4. Skundus dėl kriminalinės žvalgybos subjektų sudarytų rašytinių slapto bendradarbiavimo sutarčių arba žodinių slapto bendradarbiavimo susitarimų su asmenimis nagrinėja atitinkamos kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos. Skundą privaloma išnagrinėti per 30 dienų nuo jo gavimo dienos.

18 straipsnis. Pagal legendą naudojamų procesinių dokumentų, būtinų taikant suimtiems asmenims agentūrinę veiklą, rengimas

1. Pagal legendą naudojamus procesinius dokumentus, kuriems reikalinga teismo sankcija ir kurie būtini taikant suimtiems asmenims agentūrinę veiklą, sankcionuoja apylinkės teismo pirmininkas ar jo įgaliotas teismo pirmininko pavaduotojas, apygardos teismo pirmininko įgaliotas teisėjas pagal prokuroro motyvuotą teikimą, parengtą pagal kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto pavaduotojo pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas pagal legendą naudojamų procesinių dokumentų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas.

2. Jeigu prokuroras atsisako kreiptis į teismą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pagal legendą naudojamų procesinių dokumentų sankcionavimo, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar jo įgaliotas vadovo pavaduotojas per 7 darbo dienas nuo prokuroro sprendimo atsisakyti kreiptis į teismą gavimo dienos turi teisę dėl teikimo sankcionuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pagal legendą naudojamus procesinius dokumentus kreiptis į aukštesnįjį kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų teisėtumą kontroliuojantį prokurorą. Sprendimą atsisakyti kreiptis į teismą su teikimu sankcionuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pagal legendą naudojamus procesinius dokumentus priėmęs prokuroras apie šį atsisakymą praneša generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam Generalinės prokuratūros prokurorui.

3. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teisėjas priima motyvuotą nutartį atsisakyti sankcionuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pagal legendą naudojamus procesinius dokumentus, teikimą teikiantis prokuroras gali per 7 darbo dienas nuo šios nutarties gavimo dienos apskųsti atitinkamai apylinkės teismo pirmininko ar jo įgalioto teismo pirmininko pavaduotojo nutartį apygardos teismui, apygardos teismo pirmininko įgalioto teisėjo nutartį – Lietuvos apeliaciniam teismui. Apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko įgaliotas teisėjas turi išnagrinėti skundą per 7 darbo dienas nuo skundui nagrinėti reikalingos medžiagos gavimo dienos. Apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

PENKTASIS SKIRSNIS

KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS informacijos ir asmens duomenų SAUGOJIMAS, NAUDOJIMAS ir Naikinimas

19 straipsnis. Kriminalinės žvalgybos informacijos saugojimas, naudojimas ir naikinimas

1. Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos ir kriminalinės žvalgybos subjektai kriminalinės žvalgybos informaciją tvarko šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tik šio įstatymo nustatytais tikslais ir tik įgyvendindami jiems pavestus uždavinius. Jeigu kituose įstatymuose nustatytos kitokios kriminalinės žvalgybos informacijos tvarkymo taisyklės, taikomos šio įstatymo nuostatos.

2. Kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija, susijusi su kriminalinės žvalgybos objektais ir uždaviniais – duomenys apie kriminalinius procesus, nusikalstamas veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis, taip pat rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, saugoma kriminalinės žvalgybos informacinėje sistemoje kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo nustatyta tvarka ir naudojama šiame straipsnyje nustatytais atvejais.

3. Kriminalinės žvalgybos informacija gali būti naudojama šiais atvejais:

1) kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti;

2) bendradarbiaujant kriminalinės žvalgybos subjektams;

3) Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka teikiant informaciją apie asmenį;

4) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų numatytais atvejais keičiantis kriminalinės žvalgybos informacija su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir Europos Sąjungos agentūromis;

5) šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytais atvejais ir kitais įstatymų numatytais atvejais.

4. Kriminalinės žvalgybos informacijos naudojimo baudžiamajame procese tvarką nustato generalinis prokuroras. Naudojant kriminalinės žvalgybos informaciją baudžiamajame procese, turi būti apsaugoti teisėti kriminalinės žvalgybos subjektų interesai užtikrinant kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumą ir neatskleidžiant informacijos apie naudojamas technines priemones ir (ar) detalių duomenų apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimą.

5. Kriminalinės žvalgybos informacija, generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir naudojama:

1) tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus, kai yra informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką;

2) turto tyrimui dėl civilinio turto konfiskavimo atlikti, kai turima informacijos apie korupcinio ar savanaudiško pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką arba apie nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, susijusią su organizuotu nusikalstamumu;

3) tiriant pažeidimus finansų sistemai, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo, viešųjų pirkimų pažeidimus ar politinių organizacijų, analitinių centrų ir politinių kampanijų veiklos ar finansavimo pažeidimus.

6. Kriminalinės žvalgybos informacija teikiama Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, taip pat kriminalinės žvalgybos kontrolę atliekančioms valstybės institucijoms ar atlikti šios veiklos kontrolę įgaliotiems asmenims, kai yra jų motyvuotas rašytinis prašymas, jeigu teisės aktuose nustatytoms funkcijoms įgyvendinti ar sprendimams priimti nepakanka jiems pateiktos susipažinti apibendrintos informacijos, parengtos kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu.

7. Kitoms valstybės institucijoms ir asmenims, neatliekantiems kriminalinės žvalgybos, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka gali būti teikiama tik apibendrinta informacija, parengta kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu.

8. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytos kriminalinės žvalgybos informacijos teikimo tvarką nustato Vyriausybė, suderinusi su Generaline prokuratūra.

9. Detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų taikymo taktiką, taip pat kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę ir detalią informaciją apie šių dalyvių kiekybinę ir personalinę sudėtį neteikiami.

10. Jeigu kriminalinės žvalgybos metu ar baigus kriminalinės žvalgybos tyrimą nustatoma, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant nutraukiamas, o surinkta informacija nedelsiant sunaikinama, išskyrus dokumentus, kurių pagrindu ta informacija buvo renkama. Šioje dalyje nurodyta informacija ir dokumentai naikinami kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo nustatyta ir su generaliniu prokuroru suderinta tvarka ir terminais.

20straipsnis. Kriminalinės žvalgybos informacijos, susijusios su asmens duomenimis, tvarkymas

1. Vykdydami šiame įstatyme numatytą veiklą, įgyvendindami kriminalinės žvalgybos uždavinius, savo teises ir pareigas, kriminalinės žvalgybos subjektai, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, prokurorai ir teismai renkamus asmens duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, tvarko nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo, apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir šių grėsmių prevencijos tikslais.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu ir šiuo įstatymu.

3. Informacijos teikimas asmenims apie tvarkomus jų asmens duomenis gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, informacijos apie atsisakymą ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą ir apie šio atsisakymo priežastis teikimas duomenų subjektams ir duomenų subjektų teisė susipažinti su savo asmens duomenimis gali būti apriboti visiškai ar iš dalies tiek ir tol, kol tai yra būtina ir proporcinga, šiais atvejais, t. y. jeigu būtų:

1) pažeisti valstybės nacionaliniai ar visuomenės saugumo interesai;

2) sukelta grėsmė kito asmens gyvybei ir sveikatai;

3) atskleista tarnybos ar valstybės paslaptis;

4) atskleista informacija apie kriminalinę žvalgybą ar detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, jų taikymo ir (ar) kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo taktiką, kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę, jų kiekybinę ir personalinę sudėtį;

5) pakenkta ar (ir) padaryta žalos nebaigtiems kriminalinės žvalgybos tyrimams ar (ir) nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, baudžiamajam persekiojimui už jas arba bausmių vykdymui;

6) neapsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės.

4. Asmuo, pateikęs prašymą susipažinti su asmens duomenimis, turi būti raštu informuojamas, kad ši jo teisė gali būti įgyvendinama, neįgyvendinama arba įgyvendinama iš dalies, nurodomos tokio sprendimo priežastys ir apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką. Jeigu informacijos apie tvarkomus asmens duomenis pateikimas negalimas pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui pranešama apie tai, kad jo prašyme nurodytos aplinkybės yra ištirtos, nepateikiant informacijos, iš kurios asmuo galėtų nustatyti, ar jo asmens duomenys yra tvarkomi, ar ne.

5. Galima nepateikti asmeniui jokios informacijos, pagal kurią jis galėtų spręsti apie tai, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ar ne, jeigu asmens prašymas susipažinti su asmens duomenimis yra akivaizdžiai nepagrįstas arba neproporcingas. Asmens prašymas gali būti pripažįstamas akivaizdžiai nepagrįstu arba neproporcingu, kai:

1) tai yra pasikartojančio pobūdžio prašymas;

2) asmuo piktnaudžiauja savo teise gauti informaciją;

3) pateikdamas prašymą, nurodo neteisingą ar klaidinančią informaciją;

4) prašymas grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas.

6. Sprendimus dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos teikimo asmenims, dėl jos teikimo atidėjimo, apribojimo, neteikimo priima ir atsakymus asmenims pateikia kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos.

7. Jeigu baigus kriminalinės žvalgybos tyrimą kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nebuvo panaudota šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą per 3 mėnesius turi būti sunaikinta kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo nustatyta tvarka.

8. Kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų veiksmai ar neveikimas, susiję su informacijos teikimo asmenims atidėjimu, apribojimu, neteikimu ir (arba) su asmens duomenų tvarkymu kriminalinės žvalgybos uždavinių įgyvendinimo, kriminalinės žvalgybos subjektų teisių ir pareigų įgyvendinimo tikslais, gali būti skundžiami šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS FINANSAVIMAS

21 straipsnis. Kriminalinės žvalgybos finansavimas

1. Kriminalinė žvalgyba finansuojama iš valstybės biudžeto pagal valstybės institucijų programų sąmatas. Kriminalinei žvalgybai skirtų lėšų naudojimo tvarką ir kriminalinės žvalgybos išlaidų pagrindus nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos. Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka kriminalinė žvalgyba gali būti finansuojama ir iš kitų šaltinių.

2. Kriminalinės žvalgybos metu gautos lėšos įtraukiamos į kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų apskaitą kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos ir kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų nustatyta tvarka gali būti naudojamos kriminalinei žvalgybai aprūpinti.

3. Centrinių įstaigų Centralizuoto vidaus audito tarnybos įgalioti darbuotojai visose centrinėms įstaigoms pavaldžiose ir (arba) jų valdymo sričiai priskirtose kriminalinės žvalgybos pagrindinėse institucijose, į kurių sudėtį įeina kriminalinės žvalgybos subjektai, ar šių institucijų vidaus audito tarnybų ar kiti tam įgalioti darbuotojai atlieka kriminalinės žvalgybos subjektų lėšų naudojimo vidaus auditą.

4. Valstybės kontrolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymu, gali atlikti kriminalinės žvalgybos subjektų lėšų naudojimo valstybinį auditą. Valstybės kontrolė apie kriminalinės žvalgybos subjektų lėšų naudojimo valstybinių auditų rezultatus informuoja šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytą Seimo struktūrinį padalinį.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS KOORDINAVIMAS IR KONTROLĖ

22 straipsnis. Kriminalinės žvalgybos subjektų vidaus kontrolė

1. Kriminalinės žvalgybos subjektų vidaus kontrolę organizuoja kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų vadovai.

2. Kriminalinės žvalgybos slaptieji dalyviai ir informacija apie juos, kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos ir kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių taikymo taktika yra kriminalinės žvalgybos subjektų vidaus kontrolės objektas, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.

3. Finansų ministras, teisingumo ministras ir vidaus reikalų ministras pagal savo kompetenciją koordinuoja ir prižiūri jiems pavaldžių kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų veiklą.

4. Kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų vadovai nustato kriminalinės žvalgybos subjektų vidaus kontrolės tvarką.

23 straipsnis. Kriminalinės žvalgybos koordinavimas ir teisėtumo kontrolė

1. Kriminalinės žvalgybos subjektų veiklą koordinuoja ir jų veiklos teisėtumą generalinio prokuroro nustatyta tvarka kontroliuoja prokurorai, dalyvaudami sankcionuojant kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus, gaudami informaciją apie kriminalinės žvalgybos tyrimo eigą ir rezultatus bei sprendimus, nagrinėdami asmenų skundus.

2. Atlikdami šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, prokurorai turi teisę išreikalauti iš kriminalinės žvalgybos subjektų visą reikalingą kriminalinės žvalgybos informaciją, išskyrus duomenis, galinčius atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių asmens tapatybę. Reikalaujama informacija turi būti pateikta prokurorui kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu. Prokurorai asmenų skundus turi išnagrinėti per 1 mėnesį nuo skundui nagrinėti reikalingos medžiagos gavimo dienos.

3. Prokuroras, išnagrinėjęs asmens skundą ir (ar) nustatęs, kad kriminalinė žvalgyba nebuvo vykdoma ar buvo vykdoma teisėtai, asmeniui praneša, kad jo skundas netenkintinas. Jeigu prokuroras nustato, kad netinkamai įgyvendinant šio įstatymo nuostatas yra pažeistos žmogaus teisės ir laisvės ir (ar) dėl to atsirado neigiamų pasekmių, priimamas sprendimas įpareigoti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovą atlikti šio įstatymo 5 straipsnio 5 ir (ar) 6 dalyje nurodytus veiksmus. Šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais prokuroras gali informuoti asmenį, kad skundas netenkinamas, nenurodydamas motyvų, kurie pakenktų šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytiems ribojimams.

4. Asmuo, nesutinkantis su prokuroro sprendimu, gali per 2 mėnesius nuo sprendimo gavimo dienos per Generalinę prokuratūrą paduoti skundą apygardos teismui. Pasibaigus skundo padavimo terminui, Generalinė prokuratūra per 3 darbo dienas išsiunčia skundą ir jam nagrinėti reikalingą medžiagą Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas skundą nagrinėti paskiria apygardos teismui, kuris nesankcionavo kriminalinės žvalgybos veiksmų skundą padavusiam asmeniui. Apygardos teismo pirmininko įgaliotų trijų teisėjų kolegija turi išnagrinėti skundą per 3 mėnesius nuo skundui nagrinėti reikalingos medžiagos gavimo dienos. Vienas teismo sprendimo egzempliorius išsiunčiamas suinteresuotiems asmenims.

5. Kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas, nesutinkantis su prokuroro sprendimu, gali per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos paduoti skundą generaliniam prokurorui. Šio skundo padavimas sustabdo prokuroro sprendimo vykdymą. Generalinis prokuroras arba jo įgaliotas generalinio prokuroro pavaduotojas turi išnagrinėti skundą per vieną mėnesį nuo skundui nagrinėti reikalingos medžiagos gavimo dienos. Generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo sprendimas yra neskundžiamas.

6. Skundą nagrinėjantis teisėjas turi nedelsiant nusišalinti, jeigu:

1) jis sankcionavo kriminalinės žvalgybos veiksmus skundą padavusiam asmeniui;

2) egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sukelia pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu.

7. Teisėjas motyvuota nutartimi atsisako nagrinėti skundą, jeigu:

1) skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas ar nepriklauso skundą nagrinėjančio teismo kompetencijai;

2) skundas paduotas praėjus nustatytam terminui;

3) skundas tuo pačiu klausimu ir dėl to paties asmens jau buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas teisme;

4) dėl skundo dalyko yra priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą.

8. Skundą nagrinėjantis teismas privalo patikrinti kriminalinės žvalgybos taikymo teisėtumą ir pagrįstumą ir turi teisę gauti iš kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų ir kriminalinės žvalgybos subjektų bei prokurorų kriminalinės žvalgybos informaciją, surinktą apie skundą padavusį asmenį, jei ši informacija reikalinga išsamiam skundo išnagrinėjimui, o kriminalinės žvalgybos subjektai, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos ir prokurorai privalo pateikti teismui informaciją, kuri buvo pateikta prokurorui, nagrinėjusiam asmens skundą, įskaitant įslaptintą informaciją, išskyrus šio įstatymo 19 straipsnio 9 dalyje nurodytus duomenis.

9. Teikiančiam skundą asmeniui gali atstovauti advokatas.

10. Skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdžiai vyksta jiems nedalyvaujant. Teismas gali nutarti surengti žodinį skundo nagrinėjimą, į kurį kviečiami suinteresuoti asmenys ir (ar) jų atstovai, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti skundą, jeigu teismas įsitikina, kad jiems tinkamai ir laiku pranešta apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką.

11. Kai nustatoma, kad kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar prokuroro sprendimai yra pagrįsti, asmeniui pranešama, kad jo skundas netenkintinas, nenurodant motyvų, jeigu tai pažeistų šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytus ribojimus.

12. Kai nustatoma, kad netinkamai vykdant šio įstatymo nuostatas yra pažeistos skundą padavusio asmens teisės ir laisvės ir (ar) dėl to atsirado neigiamų pasekmių, teismas gali surengti žodinį nagrinėjimą, kurio metu sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas ir į kurį kviečiami suinteresuoti asmenys, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti skundą, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką ir jeigu nėra gautas šių asmenų prašymas atidėti teismo posėdį. Kai yra gautas prašymas atidėti teismo posėdį, skundas gali būti nagrinėjamas prašančiajam asmeniui nedalyvaujant, jeigu teismas, pripažinęs asmens neatvykimo į teismo posėdį priežastis nesvarbiomis, atmeta šį asmens prašymą. Skundą padavęs asmuo ar jo atstovas gali būti išklausomi, tačiau jie nesupažindinami su Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptinta informacija.

13. Teismas, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų:

1) atmesti skundą ir sprendimą palikti nepakeistą;

2) pakeisti sprendimą.

3) panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą arba grąžinti asmens skundą nagrinėti iš naujo.

14.Teismas pripažindamas kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimus ir veiksmus neteisėtais, išsprendžia ir žalos atlyginimo klausimą. Žala atlyginama Vyriausybės nustatyta tvarka.

15. Šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais teismas gali atidėti sprendimo dėl skundo priėmimą ir informuoti asmenį, kad skundas netenkinamas, nenurodydamas motyvų, kurie pakenktų šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytiems ribojimams. Išnykus sprendimo priėmimo atidėjimo pagrindams, teismas turi nedelsiant priimti šio straipsnio 12 dalyje numatytą sprendimą.

16. Asmuo, padavęs skundą, ir prokuroras apygardos teismo nutartį per 3 mėnesius nuo jos gavimo dienos gali apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko įgaliotų trijų teisėjų kolegija šį skundą turi išnagrinėti per 3 mėnesius nuo skundui nagrinėti reikalingos medžiagos gavimo dienos. Skundas nagrinėjamas šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 dalyse nustatyta tvarka.

17. Lietuvos apeliaciniam teismui paduoti skundą galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apygardos teisme. Lietuvos apeliacinis teismas gali nepriimti nagrinėti skundo, jeigu nustatomos šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės.

18. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

19 Pakartotiniai skundai nepriimami ir nenagrinėjami. Pakartotiniu laikomas skundas, kuris to paties asmens ir dėl tų pačių klausimų paduodamas antrą kartą po to, kai teismai tai jau išnagrinėjo.

24 straipsnis. Vyriausybės kontrolė

1. Vyriausybė kriminalinės žvalgybos kontrolę atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų nustatytą kompetenciją.

2. Vyriausybė koordinuoja kriminalinės žvalgybos subjektų ir kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų veiklą, siekdama užtikrinti jų bendradarbiavimą ir sutelkti jų pastangas pagal kompetenciją veiksmingai spręsti aktualias nusikalstamumo ir valstybės saugumo problemas.

25 straipsnis. Parlamentinė kontrolė

1. Kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolę atlieka Seimo statute nurodytas Seimo struktūrinis padalinys (toliau – Seimo struktūrinis padalinys).

2. Seimo struktūrinio padalinio uždaviniai:

1) kontroliuoti konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą vykdant kriminalinės žvalgybos veiklą;

2) prižiūrėti, ar kriminalinės žvalgybos subjektų veikla atitinka Konstituciją ir įstatymus, analizuoti kriminalinės žvalgybos subjektų finansinių išteklių naudojimo veiksmingumą ir racionalumą;

3) teikti Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms pasiūlymus dėl teisės aktų, reglamentuojančių kriminalinę žvalgybą, priėmimo ir tobulinimo;

4) analizuoti kriminalinės žvalgybos teisinį reguliavimą, taip pat poįstatyminių teisės aktų atitikimą įstatymų reikalavimams;

5) tirti galimus šio įstatymo pažeidimo ir kriminalinės žvalgybos subjektų nustatytų veiklos ribų peržengimo atvejus ir analizuoti kriminalinės žvalgybos pagrįstumą ir tikslingumą.

3. Seimo struktūrinio padalinio teisės:

1) išklausyti kriminalinės žvalgybos subjektų, kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, prokurorų, valstybės institucijų ir įstaigų informaciją ir pranešimus, kaip vykdomas šis įstatymas;

2) savo darbe pasitelkti ekspertus profesionalus, turinčius leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“;

3) reikalauti ir gauti iš Generalinės prokuratūros ir (ar) teismų pirmininkų, valstybės ir savivaldybių institucijų, organizacijų, kriminalinės žvalgybos subjektų, ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, dokumentų, paaiškinimų ir kitos informacijos, reikalingos parlamentinei kontrolei atlikti, išskyrus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę nustatančius duomenis ir detalią informaciją apie šių dalyvių kiekybinę ir personalinę sudėtį, kriminalinės žvalgybos tyrimo bylas ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo taktiką;

4) kviesti į posėdžius pareigūnus, kitus asmenis, juos išklausyti ir reikalauti iš pareigūnų, kad būtų pateikti žodiniai ar rašytiniai paaiškinimai dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų nevykdymo arba pažeidimo.

4. Seimo struktūriniam padaliniui priklausančių Seimo narių ir pasitelktų asmenų pareigos:

1) laikyti paslaptyje duomenis ar informaciją, kuriuos jie sužino atlikdami tyrimą, jeigu tokie duomenys ar informacija sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį;

2) vengti interesų konflikto ir nenaudoti duomenų ar informacijos, gautų atliekant šias pareigas, asmeninei arba kitų asmenų naudai;

3) tol, kol Seimo struktūrinis padalinys nebaigia tyrimo, neteikti informacijos apie atliekamą tyrimą ir turimą medžiagą.

5. Seimo struktūrinis padalinys gali priimti šiuos sprendimus:

1) atkreipti pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų dėmesį į įstatymų nesilaikymą ir kitus pažeidimus ir reikalauti pašalinti nustatytus trūkumus;

2) perduoti tyrimo medžiagą teisėsaugos institucijoms, taip pat prašyti, kad būtų atliktas tarnybinis patikrinimas ir sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės, siūlyti skirti tarnybines nuobaudas netinkamai pareigas atliekantiems pareigūnams ar sustabdyti jų veiklą, iki bus priimtas sprendimas dėl tyrimo rezultatų.

6. Kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų vadovai kasmet iki sausio 31 dienos pateikia Generalinei prokuratūrai apibendrintą informaciją apie vadovaujamos institucijos praėjusiais metais šio įstatymo pagrindu atliktą veiklą.

7. Generalinė prokuratūra kasmet iki kovo 1 dienos Seimo struktūriniam padaliniui, atliekančiam kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolę, pateikia apibendrintą informaciją apie kriminalinės žvalgybos subjektų praėjusiais metais šio įstatymo pagrindu atliktą veiklą.

Lietuvos Respublikos kriminalinės

žvalgybos įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR.

–––––––––––––––––––––“.

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų vadovai ir generalinis prokuroras iki 2023 m gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas