Projektas Nr. XIVP-2795(2)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADVOKATŪROS ĮSTATYMO NR. IX-2066 2, 9, 16, 17, 23, 24, 35, 39, 56, 57, 59, 60, 64, 66, 67, 68, 69 straipsnių ir Keturioliktojo skirsnio pakeitimo

ĮSTATYMAS

2023 m. d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 2 straipsnį nauja 4 dalimi:

„4. Trečiųjų šalių teisininkai teisines paslaugas teikia šio Įstatymo keturioliktojo skirsnio nustatyta tvarka. Toliau šiame Įstatyme vartojama sąvoka „trečioji šalis“ apima valstybes, kurių neapima šiame Įstatyme vartojama sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ ir kurios yra tarptautinių sutarčių (kurių šalys yra Lietuvos Respublika ar Europos Sąjunga) šalys, jeigu šiose tarptautinėse sutartyse numatyta teisė teikti teisines paslaugas, o sąvoka „trečiųjų šalių teisininkai“ apima trečiųjų šalių teisininkus, turinčius savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktą teisininko profesinį vardą. Sąvoka „trečiųjų šalių teisininkai, netekę profesinio vardo“ apima trečiųjų šalių teisininkus, šiose šalyse netekusius teisininko profesinio vardo jų atžvilgiu vykdant persekiojimą dėl šios profesinės veiklos. Sąvoka „trečiųjų šalių teisininkai, turintys teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje“ apima teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis turinčius trečiųjų šalių teisininkus, kaip jie apibrėžiami šioje dalyje, ir šią teisę turinčius trečiųjų šalių teisininkus, netekusius teisininko profesinio vardo, kaip jie apibrėžiami šioje dalyje.“

2. Buvusią 2 straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi.

2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Papildyti 9 straipsnį 3 punktu:

„3) dokumentus, įrodančius, kad sumokėtas Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio mokestis už asmens pripažinimą advokatu.“

3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) dokumentą, įrodantį, kad sumokėtas mokestis už advokatų egzaminų laikymą.“

4 straipsnis. 17straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Teisę verstis advokato veikla ir naudoti Lietuvos advokato vardą teikiant teisines paslaugas turi bei advokatų teises ir pareigas įgyja į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą (toliau – Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašas) įrašyti advokatai, kurie turi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą advokato pažymėjimą. Advokato pažymėjimo išdavimo diena laikoma advokato teisės verstis advokato veikla suteikimo diena.“

2. Pripažinti netekusia galios 17 straipsnio 4 dalį.

5 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 23 straipsnio 1 dalį 6 punktu:

„6) jis miršta.“

2. Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Lietuvos advokatūra, siekdama informuoti visuomenę, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo priėmimo savo interneto svetainėje paskelbia apie šį sprendimą, nurodydama laikinai išbraukto iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo advokato vardą, pavardę, darbo vietą ir jos adresą. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama, kol išnyksta advokato laikino išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas advokato drausmės byloje. Skundo dėl Lietuvos advokatūros sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pateikimas nesustabdo šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.“

6 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„24 straipsnis. Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo skelbimas

Lietuvos advokatūra, siekdama informuoti visuomenę, Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą skelbia savo interneto svetainėje. Lietuvos praktikuojančių advokatų sąraše nurodoma į šį sąrašą įrašyto advokato vardas, pavardė, darbo vieta ir jos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kita advokato nurodyta, su jo profesine veikla susijusi reikšminga informacija. Advokato duomenys Lietuvos praktikuojančių advokatų sąraše skelbiami, kol priimamas Lietuvos advokatūros sprendimas išbraukti šį advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo.“

7 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 35 straipsnio 2 dalį 4 punktu:

„4) dokumentus, įrodančius, kad sumokėtas Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio mokestis už asmens įrašymą į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą.“

2. Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą Lietuvos advokatūros interneto svetainėje skelbia Lietuvos advokatūra. Šiame sąraše nurodomai informacijai ir jos skelbimo tvarkai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos.“

8 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„39 straipsnis. Advokatų pareigos

Advokatas privalo:

1) sąžiningai atlikti savo pareigas. Advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai;

2) savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų;

3) saugoti advokato veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti;

4) teismo posėdžio metu dėvėti mantiją;

5) nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją. Advokatų profesinės kvalifikacijos tobulinimą organizuoja Lietuvos advokatūra savo nustatyta tvarka;

6) Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugoti advokato veiklos dokumentus;

7) pakeitęs savo vardą, pavardę, darbo vietą ir jos adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių duomenų pakeitimo, pateikti Lietuvos advokatūrai atitinkamai atnaujintus duomenis;

8) nedelsdamas pranešti Lietuvos advokatūrai apie bet kurios iš šio Įstatymo 7 straipsnyje nurodytų sąlygų išnykimą arba pasikeitimą;

9) mokėti Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio privalomas periodines įmokas.“

9 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 56 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Lietuvos advokatūros veikla finansuojama iš šio Įstatymo nustatyta tvarka mokamų privalomų periodinių įmokų, mokesčių ir kitų šaltinių.“

2. Pakeisti 56 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Lietuvos advokatūra, atlikdama šio Įstatymo 57 straipsnyje nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant advokatų, advokatų padėjėjų, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, trečiųjų šalių teisininkų, turinčių teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, asmenų, siekiančių būti pripažintų advokatais ar būti įrašytų į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, siekiančių būti įregistruotų į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, trečiųjų šalių teisininkų ir trečiųjų šalių teisininkų, netekusių teisininko profesinio vardo, siekiančių būti įregistruotų į Trečiųjų šalių teisininkų, turinčių teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą (toliau – Trečiųjų šalių teisininkų sąrašas), asmens duomenis ir duomenis apie asmens teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus.“

3. Pakeisti 56 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Lietuvos advokatūra, atlikdama šiame Įstatyme nustatytas funkcijas, susijusias su drausmės bylos iškėlimu, be šio straipsnio 6 dalyje nurodytų teisių, turi teisę gauti šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant pareiškėjų asmens duomenis ir duomenis apie asmens teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus ir iš fizinių ar juridinių asmenų.“

4. Papildyti 56 straipsnį 8 dalimi:

„8. Lietuvos advokatūra šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytus duomenis tvarko siekdama užtikrinti tinkamą asmenų, nurodytų šio Įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje, veiklą ir šio Įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi.“

10 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 57 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti šio Įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis ir duomenis apie asmens teistumą;“.

11 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Visuotinis advokatų susirinkimas:

1) nustato advokatų tarybos bei revizijos komisijos narių skaičių;

2) renka advokatų tarybos narius ir tarybos pirmininką, revizijos komisiją, tris Advokatų garbės teismo narius ir juos atšaukia Lietuvos advokatūros įstatuose nustatyta tvarka;

3) tvirtina metinį Lietuvos advokatūros finansinių ataskaitų rinkinį ir sąmatą;

4) priima ir keičia Lietuvos advokatūros įstatus, Lietuvos advokatų etikos kodeksą, kurį teisingumo ministras skelbia Teisės aktų registre. Teisingumo ministras gali atsisakyti skelbti Lietuvos advokatų etikos kodeksą, jeigu jis prieštarauja šiam Įstatymui ar kitiems teisės aktams. Teisingumo ministro atsisakymas skelbti Lietuvos advokatų etikos kodeksą gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;

5) advokatų tarybos teikimu nustato advokatų, advokatų padėjėjų, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, ir trečiųjų šalių teisininkų, turinčių teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalomų periodinių įmokų, reikalingų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti, dydžius;

6) advokatų tarybos teikimu nustato pagal šį Įstatymą mokėtinų mokesčių Lietuvos advokatūrai dydžius;

7) tvirtina metinę advokatų tarybos veiklos ataskaitą;

8) tvirtina Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką;

9) sprendžia kitus Lietuvos advokatūros įstatuose numatytus klausimus.“

2. Pakeisti 59 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Lietuvos advokatūros įstatuose gali būti nustatyta, kad vietoj visuotinio advokatų susirinkimo šaukiamas advokatų įgaliotinių susirinkimas (konferencija), kuris atlieka šio straipsnio 2 dalies 3, 5, 8 ir 9 punktuose visuotiniam advokatų susirinkimui numatytas funkcijas.“

12 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„60 straipsnis. Advokatų taryba

1. Advokatų taryba yra Lietuvos advokatūros valdymo organas. Advokatų taryba renkama iš advokatų ketveriems metams. Advokatų tarybos nariais gali būti advokatai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą. Advokatų tarybai vadovauja advokatų tarybos pirmininkas. Advokatų taryba turi teisę įgalioti advokatų tarybos pirmininką atlikti dalį teisės aktuose nustatytų advokatų tarybos funkcijų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1, 3, 5, 6, 9, 10, 12, 13, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 punktuose nustatytas funkcijas. Advokatų tarybos pirmininkas šio straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą funkciją gali atlikti tik tiek, kiek tai susiję su advokatų išbraukimu iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pagal šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus, o 8 punkte nustatytą funkciją – tik tiek, kiek tai susiję su advokatų padėjėjų įrašymu į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą pagal šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį ir išbraukimu iš jo pagal šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus. Advokatų tarybos pirmininką renka visuotinis advokatų susirinkimas Lietuvos advokatūros įstatuose nustatyta tvarka ketveriems metams.

2. Advokatų taryba, be Civiliniame kodekse valdymo organams priskirtų funkcijų:

1) priima sprendimus dėl pareiškėjo pripažinimo advokatu ir jį įrašo į asmenų, pripažintų advokatais, sąrašą, panaikina sprendimus pripažinti asmenį advokatu ir išbraukia jį iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo;

2) derina teisės aktus, kuriuos pagal šį Įstatymą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi suderinti su Lietuvos advokatūra;

3) skiria narius į advokatų egzaminų komisiją ir pasiūlo advokatų egzaminų komisijos pirmininką;

4) išduoda advokato pažymėjimus;

5) nustato nuorašų, nurodytų šio Įstatymo 44 straipsnio 5 punkte, tvirtinimo ir registravimo tvarką;

6) nustato detalius advokato darbo vietai taikomus reikalavimus, advokatų darbo vietų registravimo tvarką, leidimų kurti darbo vietas tuose pačiuose pastatuose, kuriuose jau yra policijos, prokuratūros, teismo įstaigos, suteikimo tvarką;

7) priima sprendimus dėl advokatų įrašymo į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, laikino išbraukimo ir išbraukimo iš jo;

8) priima sprendimus dėl advokatų padėjėjų įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, laikino išbraukimo ir išbraukimo iš jo;

9) nustato advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarką;

10) priima sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui ir advokato padėjėjui;

11) nustato šio Įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje, 73 straipsnio 1 dalyje ir 76 straipsnio 2 dalyje nurodytą registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką ir tvirtina dokumentų sąrašą;

12) atlieka kompetentingos institucijos funkcijas dėl advokatų padėjėjų profesinės praktikos pripažinimo pagal Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 57 straipsnį;

13) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, nustato veiksmingų ir reguliarių teisinių paslaugų teikimo bei reikiamų Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės žinių pakankamumo kriterijus pagal šio Įstatymo 68 straipsnio 1 dalį ir 69 straipsnio 1 dalį;

14) tvirtina ir pateikia suinteresuotoms institucijoms advokatų sąrašą pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalį;

15) suderinusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, nustato individualiai ar partnerystės pagrindais veikiančių advokatų pajamų ir sąnaudų pripažinimo bei apskaitos tvarką;

16) organizuoja antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybės tikrinimą pagal Lietuvos advokatūros patvirtintas antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles;

17) nustato šio Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje, 27 straipsnio 2 dalyje ir 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų advokatų veikloje naudojamų pavadinimų registravimo tvarką;

18) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, nustato advokatų veiklos reklamos naudojimo reikalavimus ir kontrolės tvarką pagal šio Įstatymo 42 straipsnio 2 dalį;

19) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tvirtina advokatų ir fizinių asmenų, kurie su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekia sudaryti ar sudaro sutartis, teisinių paslaugų sutarčių standartines sąlygas;

20) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tvirtina klientų ir advokatų ginčų dėl teisinių paslaugų nagrinėjimo tvarką ir šio įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos komisijos darbo reglamentą;

21) įgalioja advokatų tarybos pirmininką pasirašyti pakeistus Lietuvos advokatūros steigimo dokumentus, jeigu visuotinis advokatų susirinkimas nenusprendžia kitaip;

22) tvirtina asmens duomenų, advokato gautų vykdant kliento pavedimą, tvarkymo taisykles;

23) nustato advokatų registravimosi, dalyvavimo ir balsavimo visuotiniame advokatų susirinkime ir advokatų dalyvavimo ir balsavimo advokatų įgaliotinių susirinkime (konferencijoje) nuotoliniu būdu tvarką;

24) priima sprendimus dėl Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų įregistravimo į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, laikino išbraukimo ir išregistravimo iš jo;

25) priima sprendimus dėl trečiųjų šalių teisininkų ir trečiųjų šalių teisininkų, netekusių teisininko profesinio vardo, įregistravimo į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, laikino išbraukimo ir išregistravimo iš jo;

26) atlieka kitas Lietuvos advokatūros įstatuose numatytas funkcijas.

3. Advokatų taryba, atlikdama šio straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų šioms funkcijoms atlikti reikalingą asmenų, nurodytų šio Įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje, informaciją, duomenis (įskaitant asmens duomenis ir duomenis apie asmens teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus.

4. Advokatų taryba, atlikdama šiame Įstatyme nustatytas funkcijas, susijusias su drausmės bylos iškėlimu advokatui ar advokato padėjėjui, be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų teisių, turi teisę gauti šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant asmens duomenis ir duomenis apie asmens teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus ir iš fizinių ar juridinių asmenų.

5. Advokatų taryba šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus duomenis tvarko siekdama užtikrinti tinkamą asmenų, nurodytų šio Įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje, veiklą ir šio Įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi.“

13 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„64 straipsnis. Europos Sąjungos valstybės narės teisininko teisės teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu įgijimo sąlygos

1. Teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje turi Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktą teisininko profesinį vardą, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše.

2. Europos Sąjungos valstybės narės teisininką, pageidaujantį teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, registruoja, šio teisininko registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra. Už įregistravimą į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą imamas Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio mokestis. Šis mokestis negali būti didesnis už mokestį, imamą iš asmenų, siekiančių būti pripažintų advokatais.

3. Teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas įgyja nuo Lietuvos advokatūros sprendimo dėl Europos Sąjungos valstybės narės teisininko įregistravimo į Lietuvos advokatūros tvarkomą Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą priėmimo dienos. Šį sąrašą skelbia Lietuvos advokatūra savo interneto svetainėje. Šiame sąraše nurodomai informacijai ir jos skelbimo tvarkai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos. Lietuvos advokatūra apie Europos Sąjungos valstybės narės teisininko įregistravimą į Lietuvos advokatūros tvarkomą Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą taip pat praneša šio teisininko valstybės kompetentingai institucijai.

4. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo esant šio Įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytoms aplinkybėms. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatos.

5. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas išregistruojamas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo, jeigu:

1) jis paduoda prašymą jį išregistruoti;

2) jam pritaikoma drausminė nuobauda – Europos Sąjungos valstybės narės teisininko išregistravimas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo;

3) jis praranda Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktą teisininko profesinį vardą (jo teisė teikti teisines paslaugas sustabdoma ar panaikinama);

4) jis miršta.

6. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl atsisakymo įregistruoti Europos Sąjungos valstybės narės teisininką į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, dėl jo laikino išbraukimo ar išregistravimo iš šio sąrašo turi būti motyvuoti. Šie sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui dienos.

7. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, teikiančiam nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 7 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 punktus, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 23, 41 straipsnius, dvyliktąjį ir keturioliktąjį skirsnius.“

14 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 66 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, moka Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio privalomas periodines įmokas.“

15 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, atsako šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatyta drausmine tvarka. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui gali būti taikomos šio Įstatymo 53 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose numatytos drausminės nuobaudos arba Europos Sąjungos valstybės narės teisininko išregistravimas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl drausminės nuobaudos taikymo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, turinčiam teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, turi būti motyvuoti.“

16 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 68 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Lietuvos advokatūrai pagal šį straipsnį pateikiamiems dokumentams taikomi šio Įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos reikalavimai.“

17 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 69 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Lietuvos advokatūrai pagal šį straipsnį pateikiamiems dokumentams taikomi šio Įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos reikalavimai.“

18 straipsnis. Keturioliktojo skirsnio pakeitimas

Pakeisti keturioliktąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

„KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

TREČIŲJŲ ŠALIŲ TEISININKŲ TEISĖ TEIKTI TEISINES PASLAUGAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE

73 straipsnis. Trečiosios šalies teisininko teisės teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje trečiosios valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu įgijimo sąlygos

1. Trečiosios šalies teisininkas, turintis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir pageidaujantis Lietuvos Respublikoje teikti šiame skirsnyje nurodytas teisines paslaugas, turi būti įregistruotas į Lietuvos advokatūros tvarkomą Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą. Trečiosios šalies teisininko, pageidaujančio Lietuvos Respublikoje teikti šiame skirsnyje nurodytas teisines paslaugas, registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra. Už įregistravimą į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą imamas Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio mokestis. Šis mokestis negali būti didesnis už mokestį, imamą iš asmenų, siekiančių būti pripažintų advokatais.

2. Lietuvos advokatūra atsisako trečiosios šalies teisininką įregistruoti į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, jeigu:

1) Lietuvos Respublikos Seimas, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų arba institucijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, kompetentingos institucijos trečiąją šalį, kurioje trečiosios šalies teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, yra pripažinę vykdančia agresiją prieš kitas valstybes ir (ar) genocidą arba jeigu Lietuvos Respublika su ja yra nutraukusi diplomatinius santykius, arba Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje trečiosios šalies valdžios vykdoma politika, veiksmai ar interesai įvardijami kaip keliantys grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui;

2) trečioji šalis, kurioje trečiosios šalies teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, yra įtraukta į Europos Komisijos ar Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tvirtinamus ar skelbiamus valstybių, turinčių rimtų trūkumų dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos ir šių nusikaltimų užkardymo, sąrašus;

3) trečiosios šalies teisininkų veiklai ar teisininkui yra taikomos tarptautinės sankcijos arba ribojamosios priemonės, kurios suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatyme;

4) jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Nepriekaištinga reputacija įvertinama mutatis mutandis pagal šio Įstatymo 8 straipsnio nuostatas;

5) jis nėra pateikęs dokumentų, reikalingų jį įregistruoti į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą;

6) trečiosios šalies, kurioje šiam teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, kompetentinga institucija, Lietuvos advokatūrai kreipusis į ją dėl informacijos apie trečiosios šalies teisininką suteikimo, šios informacijos nepateikė per protingą terminą.

3. Teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje trečiosios šalies teisininkas įgyja nuo Lietuvos advokatūros sprendimo dėl trečiosios šalies teisininko įregistravimo į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą priėmimo dienos. Šį sąrašą skelbia Lietuvos advokatūra savo interneto svetainėje. Šiame sąraše nurodomai informacijai ir jos skelbimo tvarkai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos. Lietuvos advokatūra apie trečiosios šalies teisininko įregistravimą į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą turi teisę pranešti ir trečiosios šalies kompetentingai institucijai, suteikusiai jam teisininko profesinį vardą.

4. Trečiosios šalies teisininkas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo esant šio Įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytoms aplinkybėms. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatos.

5. Trečiosios šalies teisininkas išregistruojamas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo, jeigu:

1) jis paduoda rašytinį prašymą jį išregistruoti;

2) paaiškėja šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos aplinkybės;

3) jis neatitinka šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų reikalavimų;

4) jam pritaikoma drausminė nuobauda – trečiosios šalies teisininko išregistravimas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo;

5) jis praranda trečiosios šalies kompetentingos institucijos jam suteiktą teisininko profesinį vardą (jo teisė teikti teisines paslaugas sustabdoma ar panaikinama);

6) jis miršta.

6. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl atsisakymo įregistruoti trečiosios šalies teisininką į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, dėl jo laikino išbraukimo ar išregistravimo iš šio sąrašo turi būti motyvuoti. Šie sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo trečiosios šalies teisininkui dienos.

7. Trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 23, 41 straipsnius, dvyliktąjį ir tryliktąjį skirsnius.

8. Lietuvos advokatūra, turėdama pagrįstų abejonių dėl trečiosios šalies teisininko pateiktos informacijos tikrumo, turi teisę kreiptis į trečiosios šalies, kurioje šiam teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, kompetentingą instituciją, taip pat pagal kompetenciją į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą ar Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu atveju ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, o prireikus – ir į kitas institucijas, kurios pagal Tarptautinių sankcijų įstatymą turi informacijos apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

74 straipsnis. Trečiosios šalies teisininko, įregistruoto į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, teisės ir pareigos

1. Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, Lietuvos Respublikoje turi teisę teikti tik tokias teisines paslaugas, kurios yra susijusios su tos trečiosios šalies, kurioje jam suteiktas teisininko profesinis vardas, nacionaline teise ir (ar) tarptautine teise, o paslaugas bylų procese – tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, jeigu tarptautinėse sutartyse, kurių šalys yra Lietuvos Respublika ar Europos Sąjunga ir ši trečioji šalis, nėra nurodyta kitaip. Šiuo atveju neatsiranda kliento ir advokato, įrašyto į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, sutartiniai santykiai, nebent šalys susitaria kitaip.

2. Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje teikia naudodamasis trečiosios šalies kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, nurodydamas trečiąją šalį, kurioje jam suteiktas teisininko profesinis vardas, neviršydamas trečiojoje šalyje turimos kompetencijos ir šiame Įstatyme trečiosios šalies teisininkui suteiktų teisių.

3. Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, privalo:

1) teikdamas šiame straipsnyje nurodytas teisines paslaugas nurodyti profesinę (savivaldos) organizaciją, kurios narys jis yra, ir (ar) originalų turimą teisininko profesinį vardą taip, kad šį vardą būtų galima atskirti nuo Lietuvos advokato vardo;

2) neteikti kitų, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, teisinių paslaugų;

3) būti apsidraudęs Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančiu profesinės civilinės atsakomybės draudimu, išskyrus atvejus, kai gali įrodyti, kad jo profesinė civilinė atsakomybė už klientui padarytą žalą teikiant teisines paslaugas yra apdrausta ar žalos atlyginimas kitaip garantuotas pagal tos trečiosios šalies teisės aktus ir tokio draudimo ar garantijos sąlygos ir apimtis yra tolygios. Tiek, kiek draudimo ar garantijos sąlygos ir apimtis nėra tolygios, jis privalo papildomai apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę ar kitaip garantuoti tokios žalos atlyginimą, kad tai atitiktų šio Įstatymo reikalavimus;

4) laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso ir trečiosios šalies, kurioje jam suteiktas teisininko profesinis vardas, teisės aktuose nustatytų profesinio elgesio taisyklių. Jeigu kyla kolizija tarp Lietuvos advokatų etikos kodekso ir nurodytoje trečiojoje šalyje nustatytų profesinio elgesio taisyklių, teikdamas teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, trečiosios šalies teisininkas privalo vadovautis Lietuvos advokatų etikos kodeksu;

5) pranešti Lietuvos advokatūrai apie jam suteikto teisininko profesinio vardo praradimą (teisės teikti teisines paslaugas sustabdymą ar panaikinimą);

6) mokėti Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio privalomas periodines įmokas. Šių įmokų dydis negali būti didesnis nei advokatų, įrašytų į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, mokamų tokių įmokų dydis.

75 straipsnis. Trečiosios šalies teisininko, įregistruoto į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, drausminė atsakomybė

1. Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, atsako šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatyta drausmine tvarka. Trečiosios šalies teisininkui gali būti taikomos šio Įstatymo 53 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose numatytos drausminės nuobaudos arba trečiosios šalies teisininko išregistravimas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl drausminės nuobaudos taikymo trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, turi būti motyvuoti.

2. Lietuvos advokatūra turi teisę informuoti kompetentingą instituciją, kuri trečiosios šalies teisininkui suteikė teisininko profesinį vardą, apie drausmės bylos trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, iškėlimą, taip pat turi teisę šiai institucijai pateikti informaciją apie Advokatų garbės teismo priimtą sprendimą dėl trečiosios šalies teisininko.

3. Drausmės bylos nagrinėjimo laikotarpiu trečiosios šalies, kurioje trečiosios šalies teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, kompetentinga institucija turi teisę būti išklausyta (teisę dalyvauti nagrinėjant drausmės bylą, pateikti reikiamą medžiagą ir t. t.).

4. Jei trečiosios šalies kompetentinga institucija, kuri trečiosios šalies teisininkui suteikė teisininko profesinį vardą, laikinai sustabdo ar panaikina trečiosios šalies teisininko teisę teikti teisines paslaugas, trečiosios šalies teisininkas neturi teisės teikti teisinių paslaugų ir Lietuvos Respublikoje. Gavusi trečiosios šalies teisininko, įregistruoto į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, pranešimą arba trečiosios šalies kompetentingos institucijos informaciją apie teisės teikti teisines paslaugas sustabdymą ar panaikinimą, Lietuvos advokatūra išregistruoja trečiosios šalies teisininką iš Trečiosios šalies teisininkų sąrašo. Jei teisė teikti teisines paslaugas yra sustabdyta laikinai, Lietuvos advokatūra trečiosios šalies teisininko prašymu, pasibaigus teisės teikti teisines paslaugas sustabdymo laikotarpiui, įregistruoja šį trečiosios šalies teisininką į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą.

5. Pagal šį Įstatymą taikoma drausminė atsakomybė neatleidžia trečiosios šalies teisininko nuo drausminės atsakomybės pagal trečiosios šalies, kurioje jam suteiktas teisininko profesinis vardas, teisę.

76 straipsnis. Trečiosios šalies teisininko, netekusio teisininko profesinio vardo, teisė teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje

1. Trečiosios šalies teisininkas, netekęs teisininko profesinio vardo, turi teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Teisė teikti teisines paslaugas šio straipsnio nustatyta tvarka įgyjama nuo Lietuvos advokatūros sprendimo dėl trečiosios šalies teisininko, netekusio teisininko profesinio vardo, įregistravimo į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą priėmimo dienos. Šiame sąraše nurodoma, kad šis teisininkas yra netekęs teisininko profesinio vardo konkrečioje trečiojoje šalyje. Trečiosios šalies teisininko, netekusio teisininko profesinio vardo, pageidaujančio Lietuvos Respublikoje teikti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas teisines paslaugas, registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra. Už įregistravimą į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą imamas Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio mokestis. Šis mokestis negali būti didesnis už mokestį, imamą iš asmenų, siekiančių būti pripažintų advokatais.

3. Lietuvos advokatūra, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teisininko prašymą įregistruoti jį į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, o tais atvejais, kai šiam teisininkui suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, – ir į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl papildomos informacijos apie jo atžvilgiu vykdytą persekiojimą suteikimo.

4. Trečiosios šalies teisininkas, netekęs teisininko profesinio vardo, pageidaujantis teikti teisines paslaugas šiame straipsnyje nustatyta tvarka, privalo apsidrausti Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančiu profesinės civilinės atsakomybės draudimu.

5. Trečiosios šalies teisininkas, netekęs teisininko profesinio vardo, įrašytas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, turi teisę teikti tik tokias teisines paslaugas, kurios yra susijusios su tos trečiosios šalies, kurioje jis turėjo teisininko profesinį vardą, nacionaline teise ir (ar) tarptautine teise, o paslaugas bylų procese – tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, jeigu Lietuvos Respublikos sudarytose tarptautinėse sutartyse nėra nurodyta kitaip. Šiuo atveju neatsiranda kliento ir advokato, įrašyto į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, sutartiniai santykiai, nebent šalys susitaria kitaip. Teikdamas teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, trečiosios šalies teisininkas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso, taip pat informuoti klientą, kad jis yra netekęs teisininko profesinio vardo trečiojoje šalyje.

6. Šiame straipsnyje nurodytam teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 23, 41 straipsnius, dvyliktąjį ir tryliktąjį skirsnius, 73 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1, 2, 3 punktus, 3 dalį, 5 dalies 2 ir 5 punktus, 7 ir 8 dalis, 74 straipsnio 1 ir 2 dalis, 3 dalies 1, 2, 3, 4 ir 5 punktus ir 75 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis.“

19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. kovo 1 d.

2. Lietuvos advokatūra iki 2024 m. vasario 15 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Lietuvos advokatūros advokatų taryba nustato mokesčio už įregistravimą į Trečiųjų šalių teisininkų, turinčių teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą dydį, trečiųjų šalių teisininkų ir trečiųjų šalių teisininkų, netekusių teisininko profesinio vardo, įregistruotų į Trečiųjų šalių teisininkų, turinčių teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, privalomų periodinių įmokų dydžius, kol jų nėra nustatęs Lietuvos advokatūros visuotinis advokatų susirinkimas.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas