Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIDAUS TARNYBOS STATUTO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2018 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą ir jį išdėstyti taip:
„PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 29 d.
įstatymu Nr. IX-1538
(Lietuvos Respublikos
2018 m. d.
įstatymo Nr. redakcija)
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – statutas) nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į statutines profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų priėmimo į pareigas statutinėse įstaigose ypatumus.
2 straipsnis. Pagrindinės statuto sąvokos
1. Individualus tarnybinis ginčas – vidaus tarnybos sistemos pareigūno nesutarimas su statutine įstaiga dėl statute, kituose teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo.
2. Kursantas – asmuo, kuris mokosi statutinėje profesinio mokymo įstaigoje ir yra pasirašęs stojimo į vidaus tarnybą sutartį.
3. Lygiavertės pareigos – tai pačiai vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybių grupei priklausančios pareigos.
4. Pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.
5. Pareigūnų rotacija – pareigūno perkėlimas statuto ir kitų įstatymų nustatytais atvejais į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba kitoje statutinėje įstaigoje, pasibaigus statute ar kituose įstatymuose nustatytai kadencijai.
6. Tarnybinis nusižengimas – statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.
7. Tarnybos vietovė – savivaldybės teritorija, kurioje yra statutinės įstaigos, kurioje pareigūnas eina pareigas, ar šios įstaigos padalinio (kai padalinio buveinė nesutampa su statutinės įstaigos buveine), kuriame pareigūnas eina pareigas, buveinė, jeigu šakos kolektyvinėje sutartyje arba statutinės įstaigos veiklą reglamentuojančiame įstatyme nenustatyta kitaip.
8. Statutinė įstaiga – vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių viešasis juridinis asmuo, kurio vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais. Prie statutinių įstaigų priskiriamos ir vidaus reikalų bei teisingumo ministrų valdymo srityse veikiančios profesinio mokymo įstaigos (toliau – statutinė profesinio mokymo įstaiga).
9. Vidaus tarnyba – vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ir praradimo bei su vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu susijusių teisinių santykių visuma.
10. Vidaus tarnybos sistema – vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrams pavestų valdymo sričių statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų visuma ir ryšiai tarp jų.
11. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnas (toliau – pareigūnas) – statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, teisingumo ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas funkcijas, kuriomis užtikrinamas statutinei įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis kitiems pareigūnams.
3 straipsnis. Pagrindiniai vidaus tarnybos principai
1. Pagrindiniai vidaus tarnybos principai:
1) įstatymų viršenybės principas. Pareigūno statusas, reglamentuotas statute ir kituose įstatymuose, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu;
2) lygiateisiškumo principas. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi lygias teises stoti į vidaus tarnybą, o pareigūno statusas negali būti ribojamas dėl aplinkybių, nesusijusių su pareigūno profesinėmis ir dalykinėmis savybėmis;
3) politinio neutralumo principas. Pareigūnas privalo, nepaisydamas asmeninių politinių pažiūrų, nešališkai tarnauti žmonėms ir teisėtai valstybės valdžiai, nedalyvauti politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje;
4) skaidrumo principas. Bet kokia pareigūno veikla atliekant pareigas turi būti vieša, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus;
5) karjeros principas. Skyrimas į aukštesnes pareigas grindžiamas pareigūnų kompetencija, atrankos ar tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertinant jų profesionalumą, tarnybinės veiklos rezultatus, tinkamumą pareigoms, į kurias pretenduojama, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti;
6) vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principas. Pareigūnų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei ar sveikatai, griežtesnė atsakomybė ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami statute ir kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis;
7) teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas. Preziumuojama, kad asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins jos pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, dėl to pagal statutą ir kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visą jų tarnybos laiką;
8) bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas. Pareigūnas privalo vykdyti bendrąsias pareigas ir specialiuose įstatymuose nustatytas pareigas;
4 straipsnis. Statutinės įstaigos
1. Vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės įstaigos:
1) centrinės statutinės įstaigos: Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba), Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas), Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba);
2) kitos statutinės įstaigos – centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžios teritorinės, specializuotos ir kitos statutinės įstaigos;
2. Teisingumo ministro valdymo srities statutinės įstaigos:
1) centrinė statutinė įstaiga – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas);
2) kitos statutinės įstaigos – Kalėjimų departamentui pavaldžios probacijos tarnybos, pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriai;
3. Finansų ministro valdymo srities statutinės įstaigos:
1) centrinė statutinė įstaiga – Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas);
5 straipsnis. Pareigūnų pareigybės
2. Statuto priede nurodytų 13, 14 ir 15 pareigybių grupių pareigybėms ir vyriausiojo kovotojo pareigybei būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta kvalifikacija, 10, 11 ir 12 pareigybių grupių pareigybėms (išskyrus vyriausiojo kovotojo pareigybę) ir laivo vado pareigybei – ne žemesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas, iki 2009 metų įgytas aukštesnysis išsilavinimas arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas, 1–9 pareigybių grupių pareigybėms (išskyrus laivo vado pareigybę) – aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas. Kitus konkrečius reikalavimus dėl pareigūnų išsilavinimo nustato ministras, centrinių statutinių įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys.
6 straipsnis. Pareigūnų pareigybių skaičius, pareigybių aprašymai ir sąrašai
1. Didžiausią leistiną pareigūnų pareigybių skaičių centrinėse statutinėse, kitose statutinėse ir statutinėse profesinio mokymo įstaigose tvirtina ministras, kurio valdymo srityje veikia statutinė įstaiga arba įstaigos, (toliau – ministras), atsižvelgdamas į centrinių statutinių įstaigų poreikius ir neviršydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus jo valdymo sritims priskirtose įstaigose.
2. Pareigūnų pareigybių centrinėse statutinėse, kitose statutinėse ir statutinėse profesinio mokymo įstaigose poreikio nustatymo metodiką tvirtina ministras.
3. Pareigūnų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis vidaus reikalų, finansų ir teisingumo ministrų patvirtinta Pareigūnų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika.
5. Centrinių statutinių įstaigų ir joms pavaldžių statutinių įstaigų pareigūnų pareigybių sąrašus ir pareigybių aprašymus, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus pareigybių aprašymus, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir ministro patvirtinto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus, tvirtina centrinės statutinės įstaigos vadovas arba jo įgalioti statutinių įstaigų vadovai.
7 straipsnis. Statutinių įstaigų personalas
1. Statutinių įstaigų personalą sudaro pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.
2. Pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja statutas. Kiti statutinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kolektyvinės sutartys gali nustatyti specialias su šių įstaigų veiklos ypatumais susijusias pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojančias normas.
3. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti įstatymai pareigūnams taikomi tiek, kiek jų tarnybos santykių ir socialinių garantijų nereglamentuoja statutas, kiti statutinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai.
4. Karjeros valstybės tarnautojams, tarnaujantiems ir siekiantiems tarnauti statutinėse įstaigose, taikomos statuto 10 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktų nuostatos.
5. Muitinės departamento ir jam pavaldžių įstaigų karjeros valstybės tarnautojams papildomai taikomos statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų karjeros valstybės tarnautojams papildomai taikomos statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies nuostatos.
6. Muitinės departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taikomos statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 10 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 15 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų nuostatos. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų darbuotojams taikomos statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 10 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 15 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų ir 2 dalies nuostatos.
II SKYRIUS
VIDAUS TARNYBA
PIRMASIS SKIRSNIS
PRIĖMIMAS Į VIDAUS TARNYBĄ
8 straipsnis. Pretenduojantiems į vidaus tarnybą asmenims taikomi reikalavimai
1. Pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi:
5) būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje. Sveikatos būklės reikalavimus nustato vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai;
2. Asmenys, pretenduojantys į vidaus tarnybą vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, taip pat turi būti baigę vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinę profesinio mokymo įstaigą ar kitą profesinio mokymo įstaigą ar Lietuvos aukštąją mokyklą (toliau – kita švietimo įstaiga) ministro nustatyta tvarka išduotu siuntimu arba vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus.
3. Ministras ar jo įgalioti centrinių statutinių įstaigų vadovai gali nustatyti papildomų reikalavimų, taikomų asmenims, pageidaujantiems mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje švietimo įstaigoje arba pretenduojantiems tarnauti tam tikruose statutinių įstaigų padaliniuose. Šie papildomi reikalavimai siejami su asmens intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu vidaus tarnybai ar tinkamumu eiti pareigas tam tikruose padaliniuose.
9 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija
2. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas, arba kuris pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos veikos padarymą ir nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba kuris turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo;
2) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 5 metai;
3) anksčiau ėjo statutinio valstybės tarnautojo pareigas, dirbo teisėju, notaru, prokuroru, advokatu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo atleistas atitinkamai už pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardo pažeminimą, advokato profesinės etikos ir profesinės veiklos pažeidimus ar kario vardą žeminančius teisės pažeidimus arba statuto 38 straipsnio 8 dalyje numatytu atveju buvo pripažintas pažeminęs pareigūno vardą;
4) buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir nuo šio atleidimo dienos nepraėjo 3 metai arba statuto 38 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytu atveju pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
5) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimą ar etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
10 straipsnis. Asmenų tikrinimas ir siuntimų į statutines profesinio mokymo įstaigas ar kitas švietimo įstaigas išdavimas
1. Asmuo, pageidaujantis mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje ar statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, turi kreiptis dėl siuntimo į statutinę profesinio mokymo įstaigą išdavimo, o asmuo, pageidaujantis mokytis kitoje švietimo įstaigoje, – dėl siuntimo į kitą švietimo įstaigą išdavimo. Asmenims siuntimai į įvadinio mokymo kursus statutinėje profesinio mokymo įstaigoje ar siuntimai stoti į kitą švietimo įstaigą išduodami atrankos būdu. Šių atrankų atlikimo ir siuntimų išdavimo tvarką nustato ministras.
2. Asmens, pageidaujančio mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje, statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar kitoje švietimo įstaigoje, tikrinimas vyksta taip:
1) Centrinė medicinos ekspertizės komisija patikrina šio asmens sveikatą ir pateikia išvadą dėl jo sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai;
2) ministro nustatyta tvarka asmuo tikrinamas valstybės informacinėse sistemose ir registruose (prireikus – ir kriminalinės žvalgybos subjektų informacinėse sistemose);
3) kai yra nustatytų statuto 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų papildomų reikalavimų, ministro ar jo įgaliotų centrinių statutinių įstaigų vadovų nustatyta tvarka tikrinama asmens atitiktis papildomiems reikalavimams;
3. Nustačius, kad pageidaujantis mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje, kitoje švietimo įstaigoje ar statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose asmuo atitinka statuto 8 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose ir 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir nėra statuto 15 straipsnio 1 dalies 1–4, 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių, šiam asmeniui išduodamas siuntimas į statutinę profesinio mokymo įstaigą arba, atsižvelgiant į ministro nustatytą pareigūnų rengimo pagal atitinkamas studijų programas poreikį, išduodamas siuntimas į kitą švietimo įstaigą:
1) asmeniui, turinčiam ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, – siuntimas dalyvauti atrankoje į statutinę profesinio mokymo įstaigą;
2) asmeniui, turinčiam aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, aukštąjį koleginį, iki 2009 metų įgytą aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą, – siuntimas į įvadinio mokymo kursus statutinėje profesinio mokymo įstaigoje;
11 straipsnis. Priėmimas į statutines profesinio mokymo įstaigas
1. Į statutinę profesinio mokymo įstaigą šios įstaigos vadovo įsakymu priimami ir įrašomi į šios įstaigos kursantų sąrašus asmenys:
1) ministro nustatyta tvarka išduotu siuntimu dalyvavę statutinės profesinio mokymo įstaigos vykdomoje atrankoje, jos metu atrinkti mokytis šioje įstaigoje ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį;
2) turintys ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, aukštąjį koleginį, iki 2009 metų įgytą aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą, nusiųsti į įvadinio mokymo kursus statutinėje profesinio mokymo įstaigoje ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartis.
3. Į statutinę profesinio mokymo įstaigą draudžiama priimti asmenį, kuris neatitinka statuto 8 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų reikalavimų ir kai yra statuto 15 straipsnio 1 dalies 1–4, 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių.
12 straipsnis. Stojimo į vidaus tarnybą sutartis
1. Stojimo į vidaus tarnybą sutartis yra Lietuvos Respublikos piliečio, statutinės profesinio mokymo įstaigos ar kitos švietimo įstaigos ir centrinės statutinės įstaigos rašytinis susitarimas, kuriuo kursantas įsipareigoja laikytis statute ir kituose teisės aktuose kursantams nustatytų reikalavimų, atlikti jam pavestas pareigas, o asmuo, nusiųstas mokytis į kitą švietimo įstaigą, – laikytis šios įstaigos nustatytų reikalavimų, statutinė profesinio mokymo įstaiga ar kita švietimo įstaiga įsipareigoja sudaryti tinkamas mokymosi sąlygas, o centrinė statutinė įstaiga įsipareigoja užtikrinti, kad baigęs statutinę profesinio mokymo įstaigą kursantas ar kitą švietimo įstaigą baigęs asmuo bus paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas statutinėje įstaigoje, jam bus sudarytos tinkamos tarnybos sąlygos, užtikrintos statute ir kituose įstatymuose nustatytos pareigūnų teisės ir socialinės garantijos.
2. Kai statutinės profesinio mokymo įstaigos funkcijas atlieka centrinė statutinė įstaiga, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sutartis sudaroma tarp Lietuvos Respublikos piliečio ir centrinės statutinės įstaigos.
3. Privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra:
1) sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, nusiųstu į kitą švietimo įstaigą, – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš kitos švietimo įstaigos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba paaiškėjus statuto 15 straipsnio 1 dalies 1–4, 6 ar 7 punktuose nustatytoms aplinkybėms nebus priimtas į vidaus tarnybą, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti centrinei statutinei įstaigai su jo mokymu susijusias išlaidas proporcingai neištarnautam vidaus tarnyboje laikui;
2) sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, atrankos į statutinę profesinio mokymo įstaigą metu atrinktu mokytis šioje įstaigoje, – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 4 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš statutinės profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti statutinei profesinio mokymo įstaigai su jo mokymu susijusias išlaidas proporcingai neištarnautam vidaus tarnyboje laikui;
3) sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, nusiųstu į statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus, – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 3 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš statutinės profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti statutinei profesinio mokymo įstaigai su jo mokymu susijusias išlaidas proporcingai neištarnautam vidaus tarnyboje laikui.
4. Stojimo į vidaus tarnybą sutarčių sudarymo ir šio straipsnio 3 dalyje nustatytų privalomų stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlygų vykdymo kontrolės tvarką, taip pat standartines stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlygas nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais.
5. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas su mokymu susijusias išlaidas sudaro statuto 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta studijų kaina.
13 straipsnis. Baigusių statutines profesinio mokymo įstaigas ar kitas švietimo įstaigas asmenų priėmimas į vidaus tarnybą
1. Baigęs statutinę profesinio mokymo įstaigą, kitą švietimo įstaigą ar statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus asmuo per 10 darbo dienų nuo atitinkamo mokymo baigimą patvirtinančio dokumento išdavimo dienos turi atvykti į centrinę statutinę įstaigą, su kuria buvo sudaręs stojimo į vidaus tarnybą sutartį. Centrinės statutinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo asmens atvykimo privalo savo įsakymu paskirti asmenį į pareigas konkrečioje statutinėje įstaigoje.
3. Paskirtas į pareigas ir prisiekęs asmuo įgyja pareigūno statusą, jam išduodamas pareigūno tarnybinis pažymėjimas ir sudaroma pareigūno tarnybos byla.
4. Jeigu paskirtas į pareigas asmuo atsisako prisiekti arba prisiekia su išlyga, įsakymas dėl jo paskyrimo į pareigas panaikinamas ir asmuo laikomas nepriimtu į vidaus tarnybą.
14 straipsnis. Priėmimas į vidaus tarnybą teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių įstaigose
1. Asmenys į tarnybą teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose priimami statuto 13 straipsnyje nustatyta tvarka arba konkurso būdu. Konkursas į laisvas pareigūno pareigas skelbiamas tuo atveju, jei į šias pareigas pareigūnas nebuvo priimtas statuto 13 ir 27 straipsniuose nustatyta tvarka. Asmenims, į tarnybą priimtiems konkurso būdu, taip pat yra taikomos statuto 13 straipsnio 2–5 dalių nuostatos.
2. Duomenys apie skelbiamus konkursus į laisvas pareigūno pareigas skelbiami atitinkamos ministerijos ir atitinkamos centrinės statutinės įstaigos interneto svetainėse.
3. Asmenys, pretenduojantys dalyvauti konkurse, turi atitikti statuto 8 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, taip pat pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus.
4. Asmenų, pretenduojančių dalyvauti konkurse, tikrinimo tvarką ir konkursų organizavimo tvarką nustato ministras.
5. Pareigūnams, į vidaus tarnybą priimtiems konkurso būdu, išskyrus statutinių įstaigų vadovus ir jų pavaduotojus, nuo priėmimo į pareigas dienos nustatoma stažuotė. Jiems stažuotės laikotarpiu yra paliekamos einamos pareigos ir mokamas nustatytas darbo užmokestis.
6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytą stažuotę sudaro įvadinis mokymas ir stažuotės vadovo prižiūrimas praktinis darbas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas pareigas. Stažuotė gali trukti iki 6 mėnesių. Laikinojo nedarbingumo ir atostogų laikas į stažuotės terminą neįskaitomas. Statutinės įstaigos vadovas, pripažinęs, kad stažuotės rezultatai yra nepatenkinami, iki stažuotės termino pabaigos turi teisę atleisti pareigūną pagal statuto 71 straipsnio 1 dalies 8 punktą, apie tai raštu įspėjęs jį prieš 3 darbo dienas. Jeigu stažuotės terminui pasibaigus pareigūnas iš pareigų neatleistas, laikoma, kad jo tarnyba tęsiasi.
15 straipsnis. Priėmimo į vidaus tarnybą apribojimai
1. Į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo:
5) kuris skiriamas į pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), asmens artimasis giminaitis (artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai (įtėviai) ir vaikai (įvaikiai), seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai (įbroliai) ir seserys (įseserės))) (toliau – asmens artimasis giminaitis) ar asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais (svainystės ryšiais laikomas santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos) (toliau – asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais), jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;
2. Į vidaus tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose statutinėse įstaigose taip pat draudžiama priimti asmenį, kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo yra laikomas tardymo izoliatoriuje arba pataisos įstaigoje arba jo priežiūrą vykdo probacijos tarnyba ir tai gali sukelti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą.
16 straipsnis. Pareigūno priesaika
1. Paskirtas į pareigas asmuo prisiekia iš karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl priėmimo į vidaus tarnybą. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.
2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.“
17 straipsnis. Pareigūnų profesinis mokymas
1. Pareigūnų pirminis profesinis mokymas vyksta statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal IV lygio formaliojo profesinio mokymo programas. Ministro nustatyta tvarka išduotu siuntimu būsimi pareigūnai rengiami ir kitose švietimo įstaigose.
2. Asmenys, turintys ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį, iki 2009 metų įgytą aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą ir profesijas, įgytas ne vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse profesinio mokymo įstaigose, ir siekiantys tarnauti vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, turi baigti įvadinio mokymo kursus (išskyrus asmenis, baigusius kitas švietimo įstaigas ministro nustatyta tvarka išduotu siuntimu) vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėje profesinio mokymo įstaigoje.
3. Pareigūnų profesinio mokymo statutinėse profesinio mokymo įstaigose poreikį ir pareigūnų rengimo pagal finansų, teisingumo ir vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms reikalingų specialybių studijų programas kitose švietimo įstaigose poreikį nustato atitinkamai finansų, teisingumo ir vidaus reikalų ministrai pagal valdymo sritis.
4. Pareigūnų profesinis mokymas statutinėse profesinio mokymo įstaigose finansuojamas atitinkamai iš ministerijai arba centrinei statutinei įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.
5. Ministerija arba centrinė statutinė įstaiga turi teisę apmokėti studijų kainą asmenims, kurie, gavę ministro nustatyta tvarka išduotą siuntimą ir sudarę stojimo į vidaus tarnybą sutartį, aukštosiose mokyklose valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuoja pagal vidaus tarnybos sistemai reikalingų specialybių studijų programas. Šių studijų kainos apmokėjimo atvejus, sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
6. Kursantams mokamos stipendijos, kurių dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka ministerija arba centrinė statutinė įstaiga turi teisę iš joms tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų teikti Vyriausybės nustatyto dydžio paramą asmenims, kurie ministro nustatyta tvarka išduotu siuntimu mokosi kitose švietimo įstaigose ir yra sudarę stojimo į vidaus tarnybą sutartį.
7. Pareigūnų neformaliojo profesinio mokymo ir įvadinio mokymo kursų programas tvirtina centrinės statutinės įstaigos vadovas.
18 straipsnis. Statutinės profesinio mokymo įstaigos ir kursantai
1. Statutinės profesinio mokymo įstaigos yra ministrui ar centrinių statutinių įstaigų vadovams pavaldžios įstaigos, kuriose vyksta kursantų bei pareigūnų profesinis mokymas ir jų kvalifikacijos tobulinimas.
2. Pareigūnų profesinio mokymo užduotis ir reikalavimus centrinių statutinių įstaigų vadovų teikimu tvirtina ministras. Pareigūnų profesinio mokymo užduotis ir reikalavimus ministras gali pavesti nustatyti centrinių statutinių įstaigų vadovams.
3. Į statutines profesinio mokymo įstaigas priimami vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atitinkantys priėmimo į šias įstaigas sąlygas.
4. Kursantų statusas, mokymosi sąlygos ir tvarka nustatomi statutinių profesinio mokymo įstaigų nuostatuose ir kituose teisės aktuose. Kursantai centrinės statutinės įstaigos vadovo nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti pasitelkiami statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti.
19 straipsnis. Pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas
1. Pareigūnai privalo nuolat tobulinti kvalifikaciją. Pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustato ministras ar jo įgaliotas centrinės statutinės įstaigos vadovas.
2. Pareigūnai privalo atitikti fizinio pasirengimo reikalavimus. Pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimus ir pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Ministras ar jo įgalioti centrinių statutinių įstaigų vadovai pareigūnams gali nustatyti papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais eiti tam tikras pareigas tam tikruose statutinių įstaigų padaliniuose, ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarką.
TREČIASIS SKIRSNIS
PAREIGŪNŲ PAREIGOS IR TEISĖS
20 straipsnis. Pareigūnų pareigos
Pareigūnai privalo:
2) sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui;
3) gavę žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdami pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiems asmenims neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą;
4) imtis priemonių fizinių ir juridinių asmenų, juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų, šių organizacijų ar juridinių asmenų padalinių arba valstybės turtui gelbėti stichinių nelaimių, avarijų, katastrofų ar kitų ekstremaliųjų situacijų atvejais;
5) saugoti jiems patikėtas ar einant tarnybines pareigas sužinotas valstybės, tarnybos ir komercines paslaptis;
21 straipsnis. Pareigūnų teisės
1. Pareigūnai turi teisę:
1) gauti statute nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas pareigūno darbo užmokestis iš valstybės biudžeto lėšų;
3) į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal šios pensijos skyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytą tvarką, statuto bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
2. Teisę atkurti pareigūno statusą – Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes ar žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje arba toje pačioje statutinių įstaigų sistemoje, – turi buvę pareigūnai:
1) pačių prašymu atleisti (atsistatydinę savo noru) iš pareigūno pareigų dėl paskyrimo į Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas – per 3 mėnesius po paskyrimo į šias pareigas laikotarpio pabaigos ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams; tokios teisės neturi asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su netinkamu pareigų vykdymu, nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais ar už tarnybinius nusižengimus;
2) pačių prašymu atleisti (atsistatydinę savo noru) iš pareigūno pareigų dėl darbo viešojo administravimo srityje tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė, Europos Sąjungos institucija) arba užsienio valstybės institucijoje – per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje, Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos; tokios teisės neturi asmenys, kurie buvo atleisti iš tarptautinės institucijos arba užsienio valstybės institucijos dėl priežasčių, susijusių su netinkamu pareigų vykdymu, nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais ar už tarnybinius nusižengimus;
3) pačių prašymu atleisti (atsistatydinę savo noru) iš pareigūno pareigų ir išvykę kartu su sutuoktiniais (išskyrus diplomato statusą turintį sutuoktinį), perkeltais, paskirtais arba išrinktais darbui užsienyje viešojo administravimo srityje tarptautinėje, Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje – per 3 mėnesius po sutuoktinio darbo užsienyje laikotarpio pabaigos, o jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio darbo užsienyje laikotarpiui – per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti pareigūno statusą pateikimo dienos.
3. Teisę atkurti pareigūno statusą – Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes pareigūno pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje arba jų sutikimu – toje pačioje statutinių įstaigų sistemoje turi buvę pareigūnai, pačių prašymu atleisti (atsistatydinę savo noru) iš pareigūno pareigų ir išvykę kartu su diplomato statusą turinčiais sutuoktiniais, perkeltais arba paskirtais darbui Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje – per 3 mėnesius po sutuoktinio darbo Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje laikotarpio pabaigos, o jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio darbo Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje laikotarpiui – per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti pareigūno statusą pateikimo dienos.
22 straipsnis. Pareigūnų teisė dirbti kitą darbą
1. Pareigūnams leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja vidaus tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigūno pareigas, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu pareigūnas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pareigūnai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.
2. Sprendimą dėl leidimo pareigūnui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priima pareigūną į pareigas priėmęs asmuo pareigūno prašymu. Pareigūnų prašymai leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjami vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, suderinta su finansų ir teisingumo ministrais.
3. Sprendimas dėl leidimo pareigūnui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį galioja tol, kol asmuo dirba šį darbą. Jeigu toks sprendimas priimtas dėl pareigūno kito darbo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, leidimas galioja iki projekto pabaigos. Pareigūnas, perkeltas į kitas pareigas, pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, privalo pateikti naują prašymą leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį.
4. Jeigu atsiranda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių leidimas pareigūnui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį negalėjo būti išduotas, sprendimą dėl leidimo pareigūnui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priėmęs asmuo šį sprendimą atšaukia. Sprendimai dėl leidimo pareigūnui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį atšaukiami vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, suderinta su finansų ir teisingumo ministrais.
23 straipsnis. Pareigūnui taikomi apribojimai
1) būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas statutinei įstaigai įgaliojus, taip pat gauti atlyginimą ar kitų išmokų už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pareigūnui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą;
2) statutinės įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis (partneris), artimasis giminaitis ar asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais, taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis (partneris), artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su pareigūnu svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;
3) atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, užsienio valstybių institucijoms ar įstaigoms, už Lietuvos ar užsienio valstybių įmonių lėšas vykti į užsienį, mokytis ar kitaip naudotis jų lėšomis; draudimas atstovauti užsienio valstybių institucijoms ir įstaigoms netaikomas į pareigas šiose institucijose ar įstaigose pagal statuto 35 straipsnio 1 dalį perkeltam pareigūnui;
4) dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, steigti individualias įmones ar verstis individualia veikla, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo pareigūnui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu pareigūnas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių pareigūnai negali dirbti kito darbo ir gauti už jį darbo užmokesčio ar atlyginimo;
5) eiti daugiau negu vienas pareigas valstybės tarnyboje, dirbti pagal darbo sutartį statutinėje įstaigoje, kurioje jis eina pareigūno pareigas;
8) būti tarnyboje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PAREIGŪNŲ LAIPSNIAI IR JŲ SUTEIKIMO TVARKA
24 straipsnis. Pareigūnų laipsniai
1. Pareigūnų tarnybos santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai, įgaliojimams žymėti nustatomi nekariniai pareigūnų laipsniai (toliau – laipsniai).
3. Vidaus tarnybos laipsniai suteikiami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Kalėjimų departamento, Muitinės departamento ir šioms centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžių statutinių įstaigų ir statutinių profesinio mokymo įstaigų pareigūnams.
4. Vidaus tarnybos laipsniai yra:
5. Pirminės grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai yra:
6. Vidurinės grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai yra:
7. Aukštesniosios grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai yra:
10. Policijos laipsniai yra:
11. Pirminės grandies pareigūnų policijos laipsniai yra:
12. Vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsniai yra:
13. Aukštesniosios grandies pareigūnų policijos laipsniai yra:
25 straipsnis. Laipsnių suteikimas
1. Vidaus tarnybos grandinio ar jaunesniojo policininko laipsnis suteikiamas po pirminio profesinio mokymo baigimo arba po įvadinio mokymo kursų baigimo statutinėje profesinio mokymo įstaigoje centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto atitinkamos statutinės įstaigos vadovo įsakymu, paskyrus pareigūną į atitinkamas pareigas, o pareigūnui, turinčiam aukštąjį išsilavinimą, suteikiamas vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio arba policininko laipsnis.
2. Aukštesnis pirminės grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas pareigūnui, einančiam atitinkamas pareigas ir ištarnavusiam:
3. Aukštesnį pirminės grandies pareigūnų laipsnį suteikia centrinės statutinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas statutinės įstaigos vadovas. Vidaus tarnybos grandiniui ar jaunesniajam policininkui viena pakopa aukštesnis laipsnis nesilaikant šio straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo suteikiamas, kai pareigūnas įgyja aukštąjį išsilavinimą. Vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui ar viršilai aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas tik tada, kai jie patobulina kvalifikaciją, įgyja aukštąjį išsilavinimą ir yra paskiriami į atitinkamas pareigas.
4. Vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto statutinės įstaigos vadovo įsakymu suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus.
5. Aukštesnis vidurinės grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas pareigūnui, kai jis ištarnauja:
6. Aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį suteikia centrinės statutinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas statutinės įstaigos vadovas.
7. Vidaus tarnybos majoro ar komisaro laipsnis suteikiamas pareigūnui, kai jis ne mažiau kaip 3 metus ištarnauja vidaus tarnybos kapitonu ar komisaru inspektoriumi.
9. Aukštesnis aukštesniosios grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas pareigūnui, kai jis ištarnauja:
10. Vidaus tarnybos pulkininko leitenanto ir vidaus tarnybos pulkininko, vyriausiojo komisaro ir vyresniojo komisaro laipsnius suteikia ministras centrinės statutinės įstaigos vadovo teikimu.
11. Vidaus tarnybos generolo laipsnis suteikiamas turinčiam vidaus tarnybos pulkininko laipsnį pareigūnui, kuris paskirtas Kalėjimų departamento direktoriumi, Muitinės departamento generaliniu direktoriumi, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriumi, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriumi, Vadovybės apsaugos departamento direktoriumi, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu ar Viešojo saugumo tarnybos vadu, ir yra ištarnavęs vidaus tarnybos pulkininku arba vyriausiuoju komisaru ne mažiau kaip 4 metus. Vidaus tarnybos generolo laipsnis suteikiamas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko (toliau – Ministras Pirmininkas) potvarkiu ministro teikimu.
12. Generalinio komisaro laipsnis suteikiamas turinčiam vyriausiojo komisaro laipsnį pareigūnui, kuris paskirtas policijos generaliniu komisaru ir yra ištarnavęs vyriausiuoju komisaru arba vidaus tarnybos pulkininku ne mažiau kaip 4 metus. Generalinio komisaro laipsnis suteikiamas Ministro Pirmininko potvarkiu vidaus reikalų ministro teikimu.
13. Už ypač didelius nuopelnus tarnyboje aukštesnis laipsnis anksčiau, negu nustatyta, suteikiamas tik vieną kartą per pareigūno tarnybą. Ypač reikšmingais nuopelnais laikytini nuopelnai, kurie turėjo didelės reikšmės viešajam saugumui, bausmių ir probacijos vykdymui, muitinės veiklai.
14. Pareigūnui, kuris turi galiojančią tarnybinę nuobaudą arba kurio tarnybinė veikla paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo įvertinta patenkinamai ar nepatenkinamai, aukštesnis laipsnis nesuteikiamas.
15. Laipsnis gali būti pažemintas skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą – laipsnio pažeminimą viena pakopa. Centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto statutinės įstaigos vadovo suteiktą laipsnį pažemina centrinės statutinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas statutinės įstaigos vadovas. Ministro suteiktą laipsnį pažemina ministras centrinės statutinės įstaigos vadovo teikimu. Ministro Pirmininko suteiktą laipsnį pažemina Ministras Pirmininkas ministro teikimu. Buvęs laipsnis grąžinamas po vienų metų, o panaikinus tarnybinę nuobaudą – laipsnio pažeminimą viena pakopa, – nesuėjus šiam terminui.
16. Pareigūnų laipsnių priklausymą nuo pareigūno einamų pareigų, pareigūnų laipsnių suteikimo, pervardijimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.
17. Perkelto į policijos įstaigą iš kitos vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro ar finansų ministro valdymo sričių statutinės įstaigos arba perkelto į kitą vidaus reikalų ministro arba teisingumo ministro valdymo sričių statutinę įstaigą iš policijos įstaigos pareigūno iki perkėlimo turėtas vidaus tarnybos ar policijos laipsnis pervardijamas atitinkamu tos pačios grandies policijos ar vidaus tarnybos laipsniu.
18. Grąžinto į vidaus tarnybą buvusio pareigūno turimas atsargos laipsnis nuo pareigūno grąžinimo į vidaus tarnybą dienos tampa pareigūno laipsniu arba pervardijamas atitinkamu tos pačios grandies policijos ar vidaus tarnybos laipsniu.
19. Priimamam į vidaus tarnybą Lietuvos Respublikos piliečiui, tarnavusiam valstybės tarnyboje statutiniu valstybės tarnautoju ir turėjusiam specialų pareiginį laipsnį arba rangą, atsižvelgiant į jo išsilavinimą ir tarnybos stažą, šio straipsnio 16 dalyje nustatyta tvarka suteikiamas policijos ar vidaus tarnybos laipsnis.
PENKTASIS SKIRSNIS
PAREIGŪNŲ KARJERA
26 straipsnis. Pareigūno pareigų paaukštinimas
27 straipsnis. Pareigūnų atranka į laisvas pareigūno pareigas
1. Atrankoje į laisvas pareigūno pareigas gali dalyvauti tos pačios ar kitos statutinės įstaigos pareigūnai, atitinkantys statuto 8 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus ir pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. Atrankos metu įvertinama pretendentų profesionalumas, tarnybinė veikla, tinkamumas eiti pareigas, į kurias pretenduojama, vidaus tarnybos trukmė einant konkrečias pareigas, turima kvalifikacija, būtina naujoms pareigoms eiti.
2. Duomenys apie skelbiamas atrankas į laisvas pareigūno pareigas skelbiami ministerijos ir atitinkamos centrinės statutinės įstaigos interneto svetainėse, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigybes.
3. Atrankos į laisvas pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Atrankai vykdyti statutinėje įstaigoje sudaroma atrankos į laisvas pareigūno pareigas komisija (toliau – atrankos komisija). Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga arba darbo taryba, vienu atrankos komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į atrankos komisijos narius neskiriamas.
4. Atrankos į laisvas pareigūno, vykdančio kriminalinę žvalgybą, pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.
5. Į centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžių statutinių įstaigų ir statutinių profesinio mokymo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, statutinių įstaigų struktūrinių padalinių vadovų pareigas pareigūnai skiriami tik atrankos būdu, išskyrus statuto 28 straipsnio 4 dalyje, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 30 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse ir 31 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytus atvejus.
6. Pareigūnus iš vienų pareigų į kitas savo įsakymu perkelia vadovai, turintys teisę skirti į pareigas.
7. Jei pareigūno pareigybės aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūra patikrinama iki asmens, pripažinto laimėjus atranką, priėmimo į pareigūno pareigas. Į pareigūno pareigas asmuo yra priimamas, kai teisės aktų nustatyta tvarka priimamas sprendimas, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
8. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo atsako, kad į pareigūno pareigas būtų priimti ir tas pareigas eitų tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys. Vykdydamas šią pareigą, pareigūną į pareigas skiriantis asmuo turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu teisės aktai nenustato kitaip.
28 straipsnis. Centrinių statutinių įstaigų vadovų ir pavaduotojų skyrimo tvarka
1. Centrinių statutinių įstaigų vadovus 5 metams į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Vyriausybė ministro teikimu, jeigu kituose šių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitaip. Centrinių statutinių įstaigų vadovai šias pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Centrinės statutinės įstaigos vadovas, kurio veiklą, pasibaigus jo pirmajai kadencijai, ministro sudaryta tarnybinės veiklos vertinimo komisija įvertina labai gerai arba gerai, gali būti teikiamas skirti į šias pareigas antrai kadencijai. Centrinių statutinių įstaigų vadovai yra tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi ministrui, jeigu kituose šių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitaip.
2. Centrinių statutinių įstaigų vadovai turi turėti ne žemesnį negu magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir turėti ne mažesnę negu 3 metų darbo einant vadovaujančias pareigas vidaus tarnybos sistemoje patirtį. Įstatymuose, reglamentuojančiuose šių įstaigų veiklą, gali būti nustatyti kitokie centrinių statutinių įstaigų vadovams taikomi reikalavimai.
3. Centrinių statutinių įstaigų vadovų pavaduotojus centrinės statutinės įstaigos vadovo teikimu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia ministras. Centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su centrinės statutinės įstaigos vadovo įgaliojimų trukme. Pasibaigus centrinės statutinės įstaigos vadovo kadencijai arba atleidus jį iš pareigų, centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojai pareigas eina tol, kol statuto nustatyta tvarka paskiriami centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojai.
4. Jeigu asmenys prieš paskiriant juos centrinių statutinių įstaigų vadovais ar centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojais ėjo pareigūno pareigas, pasibaigus centrinės statutinės įstaigos vadovo kadencijai ar centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojo tarnybos einant šias pareigas laikotarpiui, šių pareigūnų rašytiniu sutikimu jie gali būti paskirti į laisvas pareigūno pareigas, kurias ėjo iki paskyrimo į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas, o jų nesant – į kitas joms lygiavertes ar žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje arba kitoje statutinėje įstaigoje. Pareigūnui, paskirtam į laisvas pareigas, kurias jis ėjo iki paskyrimo į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas, o tokių pareigų nesant paskirtam į kitas joms lygiavertes ar žemesnes pareigas, nustatoma pareiginė alga pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam einant centrinės statutinės įstaigos vadovo ar centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias ir mažiausias koeficientas.
5. Pasibaigus centrinės statutinės įstaigos vadovo kadencijai ar šios įstaigos vadovo pavaduotojo tarnybos einant šias pareigas laikotarpiui, jeigu jie nesutinka šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka būti paskirti į kitas pareigūno pareigas, šie pareigūnai atleidžiami iš vidaus tarnybos statuto 71 straipsnio 1 dalies 17 punkte nustatytu pagrindu.
29 straipsnis. Tarnybinis kaitumas
1. Pareigūnas jo rašytiniu prašymu gali būti perkeltas į kitas laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje statutinėje įstaigoje.
2. Dviejų pareigūnų, einančių lygiavertes pareigas, rašytiniais prašymais jų pareigos gali būti sukeistos – pareigūnai perkeliami vienas į kito pareigas.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais į kitas pareigas gali būti perkeltas pareigūnas, kuris turi toms pareigoms eiti būtiną išsilavinimą ir atitinka kitus pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Šis pareigūnas perkeliamas į kitas pareigas:
4. Kai yra Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada, kad pareigūnas dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų, statutinės įstaigos vadovas turi teisę šio pareigūno rašytiniu sutikimu perkelti jį į kitas lygiavertes arba, jei jų nėra, į žemesnes pareigas, kurias pareigūnas pagal savo sveikatos būklę gali eiti, toje pačioje statutinėje įstaigoje ar, įstaigų vadovams suderinus, kitoje statutinėje įstaigoje.
5. Perkeltam į lygiavertes pareigas pareigūnui nustatoma iki perkėlimo pagal eitas pareigas gauta pareiginė alga, o perkeltam į žemesnes pareigas pareigūnui pareiginė alga nustatoma pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias ir mažiausias koeficientas.
6. Šiame straipsnyje numatytais atvejais pareigūnas perkeliamas į kitas pareigas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, suderinta su teisingumo ir finansų ministrais.
30 straipsnis. Perkėlimas į kitas pareigas tarnybinio būtinumo atvejais
1. Tarnybinio būtinumo atveju pareigūnas be jo rašytinio sutikimo gali būti perkeltas į kitas aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje statutinėje įstaigoje (padalinyje), esančioje vienoje statutinių įstaigų sistemoje, ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui. Bendras pareigūno perkėlimo į kitas pareigas tarnybinio būtinumo atvejais be jo rašytinio sutikimo laikotarpis per 3 jo tarnybos metus negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai.
2. Be rašytinio sutikimo pareigūnai pagal šio straipsnio 1 dalį perkeliami į tos pačios apskrities teritorijoje esančią statutinę įstaigą (padalinį).
3. Kitais atvejais pareigūną laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik turint jo rašytinį sutikimą, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar kitų ekstremaliųjų situacijų atvejus, ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui per 5 jo tarnybos metus, išskyrus šios straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus atvejus.
4. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos dėl pareigūno perkėlimo į kitas pareigas kitoje tarnybos vietovėje negali būti taikomos nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms pareigūnėms, pareigūnams, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 3 metų, ir pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų. Neseniai pagimdžiusia laikoma motina, pateikusi sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginanti vaiką, kol jam sukaks vieni metai. Krūtimi maitinančia laikoma motina, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir maitina krūtimi savo vaiką.
5. Pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į kitas aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes laikinai negalinčio eiti pareigų pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje statutinėje įstaigoje (padalinyje), kol grįš negalintis eiti pareigų pareigūnas.
6. Pareigūnas, kuris, uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali eiti savo pareigų nesinaudodamas tokia informacija, jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje arba, statutinių įstaigų vadovams suderinus, kitoje statutinėje įstaigoje. Šioje dalyje nurodytu atveju perkeltam į lygiavertes pareigas pareigūnui nustatoma iki perkėlimo pagal eitas pareigas gauta pareiginė alga, o perkeltam į žemesnes pareigas pareigūnui nustatoma pareiginė alga pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias ir mažiausias koeficientas.
7. Pagal šį straipsnį, išskyrus šio straipsnio 6 dalį, perkeltam į kitas pareigas pareigūnui mokama ne mažesnė kaip iki perkėlimo gauta jo pareiginė alga. Šiame straipsnyje numatytais atvejais į aukštesnes pareigas perkeliamam pareigūnui nustatoma pareiginė alga pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento. Į lygiavertes ar žemesnes pareigūno pareigas perkeliamam pareigūnui nustatoma jo iki perkėlimo gauta pareiginė alga.
8. Pagal šį straipsnį pareigūną galima perkelti į kitas pareigas kitoje tarnybos vietovėje tik tuo atveju, kai atsižvelgiant į šeimos sudėtį jam suteikiamos teisės aktuose nustatyto ploto tarnybinės gyvenamosios patalpos (arba kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos) ir Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos kelionės, turto perkėlimo išlaidos. Šie reikalavimai netaikomi karo, nepaprastosios padėties ar kitų ekstremaliųjų situacijų atvejais.
9. Pasibaigus pareigūno perkėlimo dėl tarnybinio būtinumo laikotarpiui, pareigūnas grąžinamas į iki perkėlimo eitas pareigas ir jam nustatoma iki perkėlimo gauta pareiginė alga. Tuo atveju, jeigu pareigūno laikino perkėlimo į kitas pareigas laikotarpiu buvo vertinta jo tarnybinė veikla ir jam buvo nustatyta didesnė pareiginė alga pagal statuto priede jo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, pareigūnui, grąžintam į iki perkėlimo eitas pareigas, jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas tokiu dydžiu, kokiu jo laikino perkėlimo metu vykusio (-ių) tarnybinės veiklos vertinimo (-ų) metu buvo padidintas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne daugiau negu tai pareigybei nustatytas didžiausias pareiginės algos koeficientas.
31 straipsnis. Pareigūnų rotacija
1. Rotacija taikoma statutinių įstaigų, išskyrus centrines statutines įstaigas, vadovams ir vadovų pavaduotojams. Kituose įstatymuose gali būti nustatyti kiti pareigūnų rotacijos atvejai.
2. Pareigūnų tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, tarnybos šiose pareigose laikotarpis – 5 metai, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
3. Centrinės statutinės įstaigos vadovas, likus ne mažiau negu 3 mėnesiams iki pareigūno tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpio pabaigos ir jo veiklą paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertinus:
1) labai gerai, gali pratęsti tarnybos einant šias pareigas laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams ir nustatyti ne mažiau kaip 0,5, bet nedaugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento, arba perkelti šį pareigūną į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje ar kitoje centrinei statutinei įstaigai pavaldžioje statutinėje įstaigoje ir nustatyti ne mažiau kaip 0,5, bet ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento;
2) gerai, gali pratęsti tarnybos einant šias pareigas laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams arba perkelti šį pareigūną į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje ar kitoje centrinei statutinei įstaigai pavaldžioje statutinėje įstaigoje;
3) patenkinamai, gali perkelti šį pareigūną į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje ar kitoje centrinei įstaigai pavaldžioje statutinėje įstaigoje ir nustatyti 0,5 mažesnį koeficientą pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas, taip pat įpareigoti tobulinti kvalifikaciją;
4. Draudžiama pareigūną rotacijos tvarka perkelti į kitas lygiavertes pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar su juo svainystės ryšiais susijęs asmuo, jeigu pagal einamas pareigas tarp jų būtų tiesioginis pavaldumas.
5. Pareigūno, kuris rotacijos tvarka perkeliamas į kitas lygiavertes pareigas kitoje tarnybos vietovėje, ir jo šeimos narių kelionės ir turto perkėlimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
32 straipsnis. Pareigūnų perkėlimas į žemesnes pareigas
1. Perkelti pareigūną į žemesnes pareigas galima:
4) kai yra Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada, kad pareigūnas dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų;
2. Perkelti pareigūną į žemesnes pareigas šio straipsnio 1 dalies 1, 4–6 punktuose nustatytais pagrindais galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas ir pareigūnas pateikia rašytinį sutikimą.
3. Pareigūnui, perkeltam į žemesnes pareigas, nustatoma pareiginė alga pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias ir mažiausias koeficientas.
33 straipsnis. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas
1. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms.
2. Statutinių įstaigų vadovų, skiriamų statute nustatytai kadencijai, taip pat statutinių įstaigų vadovų ir pavaduotojų, kuriems taikoma rotacija, paskutinis iki jų kadencijos ar tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpio pabaigos kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas laikomas ir vertinimu baigiantis jų kadencijai ar tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpiui. Šio vertinimo tikslas – įvertinti kvalifikaciją, pastarųjų (praėjusių) metų tarnybinės veiklos rezultatus ir per kadenciją ar per tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpį buvusių kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų rezultatus.
3. Pareigūno tarnybinė veikla vertinama, jei pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla.
4. Pareigūno, kuris buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų, tarnybinė veikla gali būti vertinama jo prašymu, jei šis pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje.
5. Nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių pareigūnių tarnybinė veikla gali būti vertinama tik jų prašymu.
7. Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti:
8. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą derina su savo tiesioginiu vadovu (išskyrus atvejį, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas skiriantis asmuo) ir pareigūno vertinimas yra baigiamas. Jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno tarnybines veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai (toliau – vertinimo komisija). Pareigūno, kurio tarnybinė veikla įvertinta gerai, iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia ir iki kito jo tarnybinės veiklos vertinimo jam paliekama gauta pareiginė alga.
9. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų.
10. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 17 dalyje nurodytu pasiūlymu.
11. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 18 dalyje nurodytų pasiūlymų. Šio straipsnio 18 dalies 2 punkte nurodytas pasiūlymas gali būti teikiamas, jei paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu pareigūno tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai ir tiesioginis vadovas einamaisiais metais pareigūno tarnybinę veiklą įvertina nepatenkinamai.
12. Pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant.
13. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo apie būsimą pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertinimo pradžios praneša pareigūnui.
14. Vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti:
15. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo:
1) nustatyti pareigūnui ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento;
16. Vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą gerai, iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia, vertinimo komisija pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui gali siūlyti pareigūnui skirti padėką.
17. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo:
18. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo:
19. Kai pareigūno tarnybinė veikla, kurią tiesioginis vadovas įvertino gerai, vertinama vertinimo komisijoje jo prašymu, vertinimo komisija šio pareigūno veiklą gali įvertinti gerai arba labai gerai. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pasiūlymų neteikia ir iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui teikia vieną iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų.
20. Pareigūną į pareigas skiriančio vadovo sprendimu gali būti atliekamas neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas, kai yra:
2) pareigūno tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas pasiūlymas perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas arba nustatyti pareigūnui ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento;
21. Neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas rengiamas ne dažniau kaip kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo pareigūno kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba jeigu pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla.
22. Galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis vadovas.
23. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.
34 straipsnis. Vertinimo komisija
1. Pareigūnų tarnybinei veiklai vertinti statutinių įstaigų vadovų sprendimais sudaromos pareigūnų vertinimo komisijos. Centrinei statutinei įstaigai pavaldžių įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, taip pat šių įstaigų vertinimo komisijų narių tarnybinę veiklą vertina centrinės statutinės įstaigos vadovo sudaryta vertinimo komisija. Centrinių statutinių įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, šių įstaigų vertinimo komisijų narių tarnybinę veiklą vertina ministro sudaryta vertinimo komisija.
2. Vertinimo komisija sudaroma 2 metams iš ne mažiau kaip 5 narių. Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus 2 metams nuo sudarymo dienos. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga arba darbo taryba, vienu vertinimo komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į vertinimo komisijos narius neskiriamas.
35 straipsnis. Tarnyba užsienyje
1. Pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti siunčiamas į užsienio valstybes atlikti patarėjo, stebėtojo ir kitų funkcijų tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių kartu įsteigtoje organizacijoje (konsorciume) (toliau – tarptautinė institucija), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar užsienio valstybės institucijoje arba tarptautinės institucijos ar humanitarinės pagalbos teikimo misijoje, specialiojoje misijoje, taip pat Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos, užsienio valstybių operacijose ir misijose.
2. Centrinės statutinės įstaigos vadovo nustatyta ir su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru suderinta tvarka vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų pareigūnai jų rašytiniu sutikimu vienų metų laikotarpiui gali būti siunčiami saugoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų. Pareigūno, nusiųsto saugoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų, tarnybos užsienyje laikotarpis gali būti pratęstas, tačiau bendras pareigūno, nusiųsto saugoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų, tarnybos užsienyje laikotarpis negali viršyti vienų metų ir 6 mėnesių. Tokia pareigūno tarnyba užsienyje nelaikoma tarnybine komandiruote.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
PAREIGŪNŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ
36 straipsnis. Pareigūnų skatinimas ir apdovanojimai
1. Už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą pareigūnai gali būti skatinami ir apdovanojami.
2. Pareigūnai gali būti skatinami:
2) ne didesne kaip pareigūno 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį) vienkartine pinigine išmoka, mokama Vyriausybės nustatyta tvarka;
4. Pareigūnai, tiesiogiai dalyvavę atskleidžiant ar ištiriant nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, kuriais padaryta ar galėjo būti padaryta turtinė žala valstybei, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti skatinami Vyriausybės nustatyto dydžio vienkartine pinigine išmoka.
5. Pareigūnai už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei gali būti pristatomi valstybės apdovanojimui gauti.
6. Ministras turi teisę skatinti ir apdovanoti pareigūnus visais šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais skatinimo būdais ir apdovanojimais, statutinės įstaigos vadovas – šio straipsnio 2 dalyje, 3 dalies 1 punkte ir 4 dalyje nurodytais skatinimo būdais ir apdovanojimais.
8. Apdovanojimas ministro nustatyta tvarka gali būti atimtas, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių pareigūnas negalėjo būti apdovanotas arba kai pareigūnas pažemina pareigūno vardą.
37 straipsnis. Pareigūnų atsakomybė
1. Pareigūnai, kurie, atlikdami jiems patikėtas pareigas, pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.
2. Už statutinei įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn.
3. Įsakymų ar nurodymų vykdymas, žinant, kad jie yra neteisėti, pareigūnų nuo atsakomybės neatleidžia.
38 straipsnis. Tarnybinė atsakomybė ir jos taikymas
1. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija išslaptinama.
2. Pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:
3. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už:
4) Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą, siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems asmenims;
5) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, susijusią su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką pareigūnas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn;
7) buvimą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos (darbo) metu arba vengimą tikrintis dėl neblaivumo arba apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai įtariama, kad darbo metu pareigūnas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
8) tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda;
4. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, 9 dalyje nustatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos pabaigos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo, patikrinimo pabaigos dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu arba kai yra pažeidžiamos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas nuo veikos padarymo dienos.
5. Į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus 30 dienų ir 2 mėnesių terminus neįskaitomas laikas, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje ar atostogavo ar buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui.
7. Kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Ministras ar jo įgaliotas asmuo, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, gali pavesti ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus (toliau – tyrimų padalinys), atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo arba sudaro komisiją minėtam tarnybiniam patikrinimui atlikti, arba tarnybinį patikrinimą paveda atlikti centrinės statutinės įstaigos vadovui. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo statutinėje įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, ministro ar jo įgalioto asmens pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui, šiam tikslui sudarytai komisijai ar centrinei statutinei įstaigai. Centrinių statutinių įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pavedimu statutinėje įstaigoje atliekamas tarnybinis patikrinimas gali būti perduodamas atlikti šių įstaigų tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas statutinėje įstaigoje nebeatliekamas. Pareigūną į pareigas skiriantis statutinės įstaigos vadovas, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui ar pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, atsižvelgia į ministro ar jo įgalioto asmens, į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą tyrimų padalinio ar šiam tikslui sudarytos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą.
8. Be to, tarnybinis patikrinimas, gavus oficialią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priimamas:
1) kai pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, perkeliamas į pareigas kitoje statutinėje įstaigoje. Šiuo atveju asmuo, pradėjęs tarnybinį patikrinimą, motyvuotą tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą ar pažemino pareigūno vardą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą ar atleisti iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, ministro nustatyta tvarka perduoda statutinės įstaigos, į kurią perkeltas pareigūnas, vadovui, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir pareigūnui, kuris pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą ar pažeminęs pareigūno vardą. Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priima statutinės įstaigos, į kurią pareigūnas perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) kai pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš vidaus tarnybos (netenka pareigūno statuso). Sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, ar sprendimą dėl pareigūno pripažinimo pažeminus pareigūno vardą priima pareigūną į pareigas skyręs statutinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas ministro nustatyta tvarka perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir pareigūnui, atleistam iš vidaus tarnybos.
9. Jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardo pažeminimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinis patikrinimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio nusižengimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio nusižengimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisena, tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ar sprendimas dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo veikos tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos eigą.
10. Tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria arba sprendimą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priima pareigūną į pareigas skyręs vadovas.
39 straipsnis. Tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
1. Tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
3) tarnybinį nusižengimą padaręs pareigūnas užkirto kelią neigiamiems tarnybinio nusižengimo padariniams;
4) tarnybinį nusižengimą padaręs pareigūnas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą;
2. Tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių asmenų (pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį);
3) per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareigūnas padarė kitą tarnybinį nusižengimą;
4) tarnybinį nusižengimą padarė neblaivus ar nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigęs pareigūnas;
40 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos išnykimas
1. Pareigūnas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos praėjus vieniems metams.
41 straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą sprendimą neleisti pareigūnui dirbti kito darbo arba neteisėtą sprendimą leisti pareigūnui dirbti kitą darbą
1. Statutinė įstaiga turi atlyginti pareigūnui neteisėtu sprendimu neleisti pareigūnui dirbti kito darbo padarytą žalą. Žala, atsiradusi dėl šio sprendimo, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
2. Sprendimą priėmusio asmens padarytą žalą atlyginusi statutinė įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio sprendimą priėmusio asmens tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių jo darbo užmokesčių. Žalos atlyginimas išieškomas dalimis iš sprendimą priėmusio asmens darbo užmokesčio ir per mėnesį išskaitoma suma negali viršyti 20 procentų jam priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas.
42 straipsnis. Materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka
1. Pareigūnas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika statutinei įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą.
2. Pareigūnas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas nustatytas funkcijas, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių pareigūno darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.
4. Jei pareigūnas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas pareigūną į pareigas paskyrusio asmens sprendimu išskaitomas iš pareigūno darbo užmokesčio. Ne teismine tvarka išskaitomas žalos atlyginimas negali viršyti žalą padariusio pareigūno vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Ne teismine tvarka per mėnesį išskaitoma suma negali viršyti 20 procentų pareigūnui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.
5. Pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnui priklausančios atlyginti žalos dalis, kuri liko neatlyginta po žalos atlyginimo išskaitymo šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, išieškoma pareiškus ieškinį teisme.
6. Pareigūnas, nesutinkantis su jį į pareigas paskyrusio asmens sprendimu dėl statutinei įstaigai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą pagal šio straipsnio 4 dalį.
43 straipsnis. Statutinių įstaigų regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė į žalą padariusį pareigūną
1. Žala, atsiradusi dėl statutinės įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
2. Pareigūno padarytą žalą atlyginusi statutinė įstaiga, o kai žala padaryta neteisėtais statutinės įstaigos vadovo veiksmais, – statutinės įstaigos vadovą į pareigas skiriantis asmuo, turi pareigą regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio pareigūno tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių pareigūno darbo užmokesčių. Jeigu pareigūnas žalą padarė tyčia, statutinė įstaiga į padariusį žalą pareigūną turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žalos atlyginimas išieškomas iš pareigūno statuto 42 straipsnio nustatyta tvarka.
44 straipsnis. Pareigūno nušalinimas nuo pareigų
1. Pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalintas:
1) jeigu pareigūnas tarnybos metu yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šiuo atveju pareigūnas nušalinamas likusiam tos dienos (pamainos) darbo laikui;
2) jeigu nėra pareigų, į kurias pareigūnas gali būti perkeltas statuto 30 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka jam uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šiuo atveju pareigūnas nušalinamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiui;
3) jeigu jis įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. Šiuo atveju pareigūnas nušalinamas iki baudžiamojo proceso pabaigos;
2. Pareigūnas nuo pareigų gali būti nušalintas:
1) jeigu atliekamo tarnybinio patikrinimo dėl pareigūno veikos metu jis aktyviais veiksmais trukdo arba siekia paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus. Šiuo atveju pareigūnas nušalinamas tarnybinio patikrinimo laikui. Į šį terminą neįskaitomas pareigūno nedarbingumo ar atostogų laikas;
2) jeigu atliekamo tarnybinio patikrinimo metu tikrinamo pareigūno veikoje įžvelgiama nusikalstamos veikos, pareigūno vardo pažeminimo ar tarnybinio nusižengimo, už kurį pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų, požymių;
3. Pareigūnas nuo pareigų nušalinamas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas pareigūną, įsakymu savo iniciatyva arba gavęs motyvuotą tarnybinį patikrinimą atliekančio pareigūno teikimą. Įsakyme nušalinti pareigūną nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.
4. Nušalintam nuo pareigų pareigūnui, įskaitant nušalintąjį Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas.
5. Nušalintas nuo pareigų pareigūnas iš karto po nušalinimo grąžina pareigūno pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat atiduoda jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones.
6. Kai šio straipsnio 1 dalies 3 punktu nušalinus pareigūną nuo pareigų, pasibaigus baudžiamajam procesui, nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, taip pat tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, ir pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, kad nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai pasibaigus pareigūno, kuris nušalintas nuo pareigų šio straipsnio 1 dalies 2 punktu nustatyta tvarka, nušalinimo terminui neatsirado pagrindas atleisti jį iš pareigų, jis toliau eina pareigas ir per 10 darbo dienas nuo tada, kai vėl pradėjo eiti pareigas, jam sumokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, ir 0,07 procento delspinigiai už šią sumą. Delspinigiai nemokami, jeigu pareigūnui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Statuto nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus.
7. Laikotarpis, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į vidaus tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, kai jis nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai pasibaigus pareigūno, kuris buvo nušalintas nuo pareigų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, nušalinimo terminui neatsirado pagrindas atleisti pareigūną iš pareigų arba kai pareigūnas statuto 30 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka buvo perkeltas į kitas pareigas.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
PAREIGŪNŲ DARBO LAIKAS IR ATOSTOGOS
45 straipsnis. Pareigūnų darbo laikas
2. Statutinės įstaigos vadovas ar jo įgalioti asmenys gali statuto 46 straipsnyje nurodytais atvejais pavesti pareigūnui dirbti viršvalandžius. Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, negali būti ilgesnis kaip 24 valandos per darbo dieną (pamainą), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems pareigūnams taikomas išimtis, ir 70 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį. Per ketvirtį (3 mėnesių laikotarpį) pareigūno, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pareigūnus, vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną 7 dienų laikotarpį neturi viršyti 48 valandų.
3. Pareigūnams, dirbantiems ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis, esant būtinybei užtikrinti tinkamą statutinės įstaigos funkcijų vykdymą gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Šių pareigūnų pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 26 valandos, vidutinis darbo laikas per kiekvieną 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų. Nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas, kai pamaina ne trumpesnė kaip 24 valandų, privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos, išskyrus statuto 46 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų viršvalandžiais laikomas laikas, kada šie pareigūnai faktiškai dirba viršydami nustatytą pamainos ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko normą. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą, suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmę tvirtina centrinės statutinės įstaigos vadovas. Sprendimą dėl suminės darbo laiko apskaitos taikymo priima statutinės įstaigos vadovas.
4. Į darbo laiką įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ar pamainai perduoti (priimti).
5. Pareigūnams kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį pareigūnui turi būti suteiktas ne mažiau kaip 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Statuto 46 straipsnyje nustatytais atvejais, kai tarnybinė užduotis nebūtų įvykdyta dėl suteikto poilsio, gali būti nukrypta nuo poilsio režimo reikalavimų, tačiau vadovas privalo atsiradus galimybei iš karto suteikti pareigūnui ne trumpesnį nei šioje dalyje nurodytą nepertraukiamą poilsį, o jeigu dėl objektyvių priežasčių minėtos trukmės poilsio laiko suteikti neįmanoma, privalo suteikti poilsį, užtikrinantį jo sveikatos ir darbingumo atgavimą.
6. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms pareigūnėms, pareigūnams, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 3 metų, pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, ir pareigūnams, slaugantiems neįgalųjį asmenį, galima pavesti dirbti viršvalandžius tik jų rašytiniu sutikimu.
46 straipsnis. Pareigūnų viršvalandinis darbas
1. Pareigūnai privalo vykdyti vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, arba jo įgalioto asmens įsakymą ar nurodymą dirbti viršvalandinį darbą, kai būtina:
2) užkirsti kelią stichinėms nelaimėms, gaisrams, avarijoms ar katastrofoms, taip pat likviduoti jų padarinius;
5) įvykdyti tarnybinę užduotį, kurios vykdymas dėl jos ypatumų negali būti sustabdytas ar nutrauktas;
10) nepaprastosios padėties, karo padėties, ekstremaliųjų situacijų ir kitais įstatymuose nustatytais atvejais;
47 straipsnis. Budėjimo laikas
1. Pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį jis pagal iš anksto patvirtintą grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje (įstaigoje, namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje) įprastiniu poilsio laiku tam, kad statutinės įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų.
2. Budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje į darbo laiką neįskaičiuojamas.
3. Už pareigūno budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką mokama 50 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio.
4. Už budėjimą įstaigoje, kai viršijama pareigūnui nustatyta darbo dienos (pamainos), darbo savaitės ar, kai taikoma suminė darbo laiko apskaita, vidutinė 7 dienų laikotarpio darbo laiko trukmė, pareigūno pasirinkimu jam per artimiausią mėnesį privalo būti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas arba šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Už suteiktą poilsio laiką pareigūnui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Už budėjimą suteiktas poilsio laikas negali sutapti su paros ar savaitės nepertraukiamo poilsio laiku.
5. Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios pareigūnės, pareigūnai, auginantys vaiką (įvaikį) iki 3 metų, ir pareigūnai, vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, neįgalųjį slaugantys pareigūnai budėti gali būti skiriami tik jų rašytiniu sutikimu.
48 straipsnis. Kasmetinės atostogos
1. Pareigūnams nustatoma tokia kasmetinių atostogų trukmė, atsižvelgiant į pareigūnų vidaus tarnybos stažą:
2. Pareigūnui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, suteikiamos papildomos 5 darbo dienų kasmetinės atostogos.
3. Pareigūnams, tarnaujantiems laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, kuriose laikomi asmenys, sergantys pavojingomis infekcinėmis ligomis, centrinės statutinės įstaigos vadovo nustatyta tvarka ir sąlygomis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta kasmetinių atostogų trukmė pailginama 8 darbo dienomis.
5. Pareigūnui, kuriam dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos kasmetinių atostogų metu yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek, kiek truko laikinasis nedarbingumas, o nesant galimybės pratęsti jos nukeliamos.
6. Pareigūnams, kurie statuto 35 straipsnyje nustatyta tvarka tarnauja užsienyje ir kuriems kasmetinės atostogos suteikiamos pagal tarptautinių sutarčių sąlygas, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos trukmės kasmetinės atostogos atitinkamais metais sutrumpinamos tiek dienų, kiek jų tais metais buvo suteikta pagal tarptautinių sutarčių sąlygas.
49 straipsnis. Kasmetinių atostogų nutraukimas
1. Pareigūno sutikimu kasmetinės atostogos gali būti nutrauktos ir pareigūnas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, arba jo įgalioto asmens įsakymu gali būti iškviestas tęsti tarnybos ne daugiau kaip du kartus per vienas atostogas.
2. Statuto 46 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, arba jo įgalioto asmens įsakymu pareigūno atostogos gali būti nutrauktos be jo sutikimo.
3. Šiame straipsnyje nustatytais atvejais nutrauktų ir nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis suteikiama pareigūno pageidaujamu laiku.
50 straipsnis. Kitos atostogos
1. Paskatinimo tvarka arba dėl svarbių aplinkybių pareigūnams gali būti suteikiama papildomų mokamų atostogų. Kiekvienu iš šių atvejų ministras ir statutinių įstaigų vadovai per kalendorinius metus gali suteikti ne daugiau kaip po 10 darbo dienų papildomų mokamų atostogų.
2. Paskatinimo tvarka suteiktos papildomos mokamos atostogos turi būti panaudotos per 12 mėnesių nuo jų suteikimo datos, išskyrus atvejus, kai pareigūnas suteiktų atostogų per šį laikotarpį negali panaudoti dėl tarnybos užsienyje arba dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Pareigūnas per šioje dalyje nustatytą laiką nepanaudotas paskatinimo tvarka suteiktas atostogas praranda.
3. Papildomos mokamos atostogos dėl svarbių aplinkybių pareigūnams suteikiamos ministro nustatyta tvarka.
4. Pareigūnui, kuris rotacijos tvarka perkeliamas į kitas lygiavertes pareigas kitoje tarnybos vietovėje arba kuris laikinai dėl tarnybinio būtinumo perkeliamas į kitas pareigas kitoje tarnybos vietovėje, suteikiamos iki 5 darbo dienų trukmės persikėlimo atostogos. Už šį laikotarpį pareigūnui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.
5. Pareigūnui jį į pareigas skiriančio asmens ir pareigūno susitarimu gali būti suteiktos atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su statutinės įstaigos misija ir strateginiais tikslais nesusijusi veikla užsienio valstybėje. Šiuo atveju pareigūnui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
PAREIGŪNŲ DARBO UŽMOKESTIS IR KITOS IŠMOKOS
51 straipsnis. Darbo užmokestis
1. Pareigūnų darbo užmokestį sudaro:
2. Pareigūnui už dalyvavimą statutinės įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal statutinės įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis (toliau – veikla pagal bendradarbiavimo sutartis), kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su statutinės įstaigos misija ir tikslais, kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas, gali būti apmokama už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis. Už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamoje paramos vystymuisi teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų apmokama pagal paramos vystymuisi teikimo projektų sutartyse ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, apmokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius nustato statutinės įstaigos vadovas, tačiau ne didesnius nei dviguba konkretaus pareigūno pareiginė alga. Už laiką, kurį pareigūnas dalyvauja projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis, už kurį gauna apmokėjimą, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo užmokestis iš statutinės lėšų pareigūnui nemokamas.
52 straipsnis. Pareiginė alga
1. Pareigūno pareiginė alga nustatoma taikant statuto priede pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą iš atitinkamos pareigybių grupės pareigybėms nustatytų pareiginės algos koeficientų intervalų. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio.
2. Pareigūno pareiginė alga nustatoma atsižvelgiant į įstaigų grupę, kuriai priskirta statutinė įstaiga, kurioje pareigūnas eina pareigas. Statutinės įstaigos skirstomos į grupes vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatyme nustatytais valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijais.
3. Priimamo į pareigūno pareigas asmens pareiginė alga nustatoma taikant ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą negu statuto priede pareigūno pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas, po kablelio nustatant vieną skaičių.
4. Pareigūnui, paskirtam į aukštesnes pareigas tarnybinės veiklos vertinimo ar atrankos būdu, taip pat pagal statuto 28 straipsnio 1 ir 3 dalis, pareiginė alga nustatoma pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą negu jo iki paskyrimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento.
5. Pareigūnų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal statutinės įstaigos darbo laiko apskaitos žiniaraštį; gautas darbo valandos atlygis padauginamas iš pareigūno dirbtų valandų skaičiaus.
53 straipsnis. Pareigūnų pareiginės algos priedų už turimus laipsnius koeficientai
Pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už statuto 24 straipsnyje nurodytus laipsnius apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai:
54 straipsnis. Vidaus tarnybos stažas
1. Pareigūno vidaus tarnybos stažas skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą ir į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.):
1) faktinį tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse ir Lietuvos Respublikos muitinėje laiką nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso įgijimo dienos;
2) darbo įstaigose ir organizacijose laiką, jeigu pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į jas būdamas įtrauktas į Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ar Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą ar Specialiųjų tyrimų tarnybos personalo rezervą;
4) faktinį tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laiką – Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose, Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse laiką Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;
6) darbo laiką, dirbtą profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinio vadovu, operatyviniu budėtoju, profilaktikos instruktoriumi, sargybos viršininku, skyrininku, ugniagesiu (gaisrininku), vairuotoju, dispečeriu, dujų ir dūmų apsaugos tarnybos meistru (priešdūminės ir priešdujinės tarnybos meistru) Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šis darbuotojas buvo paskirtas statutiniu priešgaisrinės apsaugos pareigūnu;
7) vieną tarnybos ar darbo dieną Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. – kaip tris tarnybos dienas;
8) pareigūnui, pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje, ir asmeniui, pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;
9) mokymosi vidaus reikalų statutinėse profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į vidaus tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į vidaus tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys per 3 mėnesius raštu pareiškė valią stoti į vidaus tarnybą, pailginant šį 3 mėnesių laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme;
10) pareigūno laikinojo nedarbingumo laiką, kasmetinių, papildomų, nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros, mokymosi, persikėlimo ir nemokamų atostogų laiką, priverstinės pravaikštos dėl neteisėto atleidimo iš pareigų laiką, taip pat buvimo Vidaus reikalų ministerijos personalo žinioje laiką;
2. Priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis yra 1 procentas pareiginės algos už kiekvienus metus, įskaičiuojamus į pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą vidaus tarnybos stažą, į jį papildomai įskaitant Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo tarnybos stažą. Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.
55 straipsnis. Priemokos
1. Pareigūnams mokamos šios priemokos:
1) už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu;
2) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;
4) už darbą, kuris tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms užduotims atlikti;
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali būti mokamos ilgiau kaip vienus metus nuo jų paskyrimo, išskyrus atvejus, kai priemokos skiriamos už projektų, trunkančių ilgiau kaip vienus metus, vykdymą. Jei pareigūnui ilgiau negu vienus metus tenka dirbti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytomis sąlygomis, išskyrus projektų, trunkančių ilgiau negu vienus metus, vykdymą, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobūdį. Šiuo atveju papildomas pareigūno pareigybės aprašymas ir atliekamas pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas, siekiant perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas ar nustatyti pareigūnui ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento, ir gali būti patikslinami struktūrinio padalinio uždaviniai ir funkcijos.
3. Priemokos dydį nustato pareigūną į pareigas paskyręs asmuo. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali viršyti 50 procentų pareiginės algos ir tuo pačiu metu pareigūnui gali būti skiriama tik viena iš šių priemokų, o 1 dalies 3–5 punktuose nurodytos priemokos negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.
4. Pareigūnams, tarnaujantiems statuto 35 straipsnio 1 dalyje nurodytose misijose užsienyje, mokama priemoka. Šios priemokos dydį nustato Vyriausybė.
DEVINTASIS SKIRSNIS
PAREIGŪNŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪRA IR SU TUO SUSIJUSIOS SOCIALINĖS GARANTIJOS
57 straipsnis. Sveikatos priežiūra
1. Pareigūnai turi teisę į statute ir kituose įstatymuose nustatytą sveikatos priežiūrą. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareigūnams Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų.
2. Pareigūnų sveikatos priežiūra, apimanti specializuotąją medicininę ekspertizę, prevencinę medicinos pagalbą, statuto 59 straipsnyje nustatytą asmens sveikatos priežiūrą, psichologinės paramos, sveikatos ugdymo ir stiprinimo priemonių taikymą, taip pat iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto neapmokamą asmens sveikatos priežiūrą įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, papildomai per programas remiama iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Vidaus reikalų ministerijai. Papildomai per programas iš valstybės biudžeto remiamos pareigūnų sveikatos priežiūros mastą nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų, teisingumo ir sveikatos apsaugos ministrais.
3. Vidaus reikalų, Teisingumo ir Finansų ministerijos ar jų įgaliotos statutinės įstaigos organizuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareigūnų sveikatos priežiūrą įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, ir naudodamasi pareigūnų tarnybos arba (ir) gyvenamųjų vietovių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis.
4. Pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės ir privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo, finansų bei sveikatos apsaugos ministrais.
58 straipsnis. Kompensacijos pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais
1. Pareigūno, kuris žuvo atlikdamas tarnybines pareigas, arba kurio mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, arba kuris nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, šeimai per vienus metus nuo pareigūno mirties išmokama jo 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Kompensacija išmokama lygiomis dalimis kiekvienam žuvusio pareigūno šeimos nariui ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą. Žuvusio pareigūno šeimos nariai, turintys teisę gauti šioje dalyje numatytą kompensaciją, yra jo vaikai (įvaikiai) (įskaitant vaikus, gimusius po pareigūno mirties), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresni vaikai (įvaikiai), kurie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ar pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninių arba nuolatinių studijų programas, kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktinis, sugyventinis (partneris), tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė).
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis žuvęs pareigūnas ar kursantas laidojamas už valstybės lėšas arba jo artimiesiems giminaičiams išmokama 40 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti. Pareigūno, kuris žuvo užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas ar profesinio mokymo metu, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka valstybė. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
3. Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą:
1) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 45–55 procentų darbingumo – 36 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam iki 40 procentų darbingumo ir dėl to pripažintam netinkamu vidaus tarnybai – 30 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4. Pareigūnui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį, Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 30 iki 50 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
5. Kursanto mirties, sužalojimo, susižalojimo arba sveikatos sutrikdymo per profesinį ar įvadinį mokymą atvejais kompensacijos mokamos šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka, išskyrus tai, kad kompensacijų dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu buvusią Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą.
6. Ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, suderinta su finansų ir teisingumo ministrais.
7. Šiame straipsnyje nurodytos kompensacijos nemokamos, kai:
1) darydamas tyčinį nusikaltimą ar tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, pareigūnas ar kursantas žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo sutrikdyta;
2) pareigūno mirties, sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis buvo su tarnybinių pareigų atlikimu nesusijęs jo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o kursanto mirties, sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis buvo nesusijusi su jo profesiniu ar įvadiniu mokymu;
4) pareigūnas ar kursantas žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo sutrikdyta eismo įvykio metu, jei šis pareigūnas ar kursantas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti arba perdavė transporto priemonę vairuoti neblaiviam asmeniui ar apsvaigusiam nuo narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti;
5) pareigūno ar kursanto sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu arba profesiniu ar įvadiniu mokymu;
6) pareigūno ar kursanto mirties arba susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas;
7) pareigūnas buvo perkeltas į kitas pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje, užsienio valstybės institucijoje ar dirbti į specialiąją misiją ir pagal teisės aktus, reglamentuojančius delegavimą į tarptautines institucijas ir užsienio valstybių institucijas, apmokėtos jų sveikatos ir gyvybės draudimo išlaidos arba kompensaciją jo žūties ar sveikatos sutrikdymo atveju (gyvybės draudimo išmoką ar išmoką dėl sveikatos sutrikdymo) turi išmokėti kita valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, tarptautinė ar Europos Sąjungos institucija, užsienio valstybės institucija ar specialioji misija ar fondas, kuriame buvo apdrausta pareigūno sveikata ir (ar) gyvybė.
8. Pareigūnui, kuriam buvo išmokėta kompensacija pagal šio straipsnio 3 dalies 5, 6 ar 7 punktą ir kuriam vėliau dėl to paties sveikatos sutrikdymo nustatomas ir darbingumo sumažėjimas, papildomai išmokamas pagal šio straipsnio 3 dalies 5, 6 ar 7 punktą išmokėtos kompensacijos ir šio straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ar 4 punkte nurodytos kompensacijos, atsižvelgus į nustatytą darbingumo lygį, skirtumas.
9. Pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo mastą Vyriausybės nustatyta tvarka nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija, vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu.
10. Tarnybos metu žuvusio pareigūno artimiesiems, nurodytiems šio straipsnio 1 dalyje, ar tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui išmokėta kompensacija atgaline tvarka priteisiama iš žalą padariusio asmens statutinės įstaigos, kuri išmokėjo žuvusio pareigūno artimiesiems, ar tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui kompensaciją, naudai.
59 straipsnis. Pareigūnų medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo išlaidų apmokėjimas
1. Iš valstybės biudžeto Vidaus reikalų ministerijai ar centrinėms statutinėms įstaigoms skirtų lėšų apmokama:
1) pareigūnų medicininė reabilitacija, sveikatos grąžinamasis ir antirecidyvinis gydymas po sužalojimo vykdant tarnybines pareigas, kai šis gydymas neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
PROFESINIŲ SĄJUNGŲ STATUTINĖSE ĮSTAIGOSE VEIKLOS YPATUMAI
60 straipsnis. Profesinių sąjungų veiklos ypatumai
1. Pareigūnai įstatymų ir statuto nustatyta tvarka gali steigti profesines sąjungas ar stoti į jas savo interesams ginti.
2. Statutinės įstaigos vadovas ir vadovo pavaduotojai negali būti statutinėje įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos nariai.
3. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kitų), atstovaujančių vienoje viešojo administravimo veiklos srityje tarnaujantiems pareigūnams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos visų tos viešojo administravimo veiklos srities pareigūnų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos. Statutinės įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, kurį pasirašo statutinės įstaigos vadovas arba vadovo įgaliotas asmuo ir pareigūnams atstovaujančios statutinėje įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos ir kuriame nustatomos statutinės įstaigos pareigūnų tarnybos (darbo) ir kitos tarnybos (darbo), socialinės bei ekonominės sąlygos. Statutinės įstaigos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšomis.
4. Profesinių sąjungų veikla statutinėje įstaigoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti sustabdyta ar nutraukta, jeigu ji prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams ar trukdo įgyvendinti statutinės įstaigos funkcijas siekiant užtikrinti žmogaus teises ir viešąjį saugumą.
5. Pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
6. Profesinių sąjungų nariai, atleisti iš vidaus tarnybos jų pačių prašymu dėl išrinkimo į renkamąsias pareigas profesinių sąjungų organizacijose, pasibaigus įgaliojimams einant renkamąsias pareigas, jų prašymu grąžinami į iki išrinkimo eitas pareigas, o jų nesant – į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba šio asmens rašytiniu sutikimu kitoje statutinėje įstaigoje, o tokių pareigų nesant – šio asmens rašytiniu sutikimu į žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje statutinėje įstaigoje. Šie asmenys grąžinami į vidaus tarnybą ministro nustatyta tvarka.
7. Profesinės sąjungos veiklai statutinėje įstaigoje sudaromos sąlygos, nustatytos jos susitarime su statutinės įstaigos vadovu.
8. Pareigūnai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant pareigūnų profesinius, ekonominius ir socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 120 valandų tarnybos (darbo) laiko per metus ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Pareigūnams, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitas tarnybos (darbo) valandų skaičius per metus profesinių sąjungų veiklai vykdyti.
61 straipsnis. Draudimai, taikomi statutinėje įstaigoje veikiančioms profesinėms sąjungoms
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
PAREIGŪNŲ MATERIALINIS APRŪPINIMAS, PENSIJOS IR KITOS SOCIALINĖS GARANTIJOS
62 straipsnis. Aprūpinimas tarnybine uniforma
1. Pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami pareigūnų tarnybine uniforma pagal centrinių statutinių įstaigų vadovų nustatytas normas.
2. Kursantai valstybės lėšomis aprūpinami kursantų uniforma pagal centrinių statutinių įstaigų vadovų nustatytas normas.
3. Pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžius, kursantų uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžius tvirtina, pareigūnų rikiuotės ir ceremonijų tvarką nustato ministras. Pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato centrinių statutinių įstaigų vadovai.
63 straipsnis. Aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis
1. Pareigūnas, kuris pats ar kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), vaikai ir įvaikiai pareigūno tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio tinkamo gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkančio statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus namo, buto ar kitos gyvenamosios patalpos ar jos dalies, iš ministerijos ar centrinės statutinės įstaigos atitinkamoje vietovėje turimo tarnybinių butų fondo aprūpinami pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas įrengtu tinkamu gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkančiu statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus suremontuotu tarnybiniu butu (vienas gyvenantis pareigūnas arba pareigūnas, kurio šeima negali persikelti į pareigūno tarnybos vietovę, – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa). Už suteiktą tarnybinį butą (tarnybinę gyvenamąją patalpą) pareigūnas moka Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą gyvenamosios patalpos nuomos mokestį ir mokesčius už energiją, ryšių ir visas komunalines paslaugas pagal toje vietovėje galiojančius tarifus.
2. Pareigūnas, perėjęs tarnauti į kitą statutinę įstaigą toje pačioje tarnybos vietovėje, dėl šios priežasties negali būti iškeldinamas iš anksčiau suteikto tarnybinio buto (tarnybinės gyvenamosios patalpos).
3. Pareigūnas gali naudotis tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) tol, kol turi pareigūno statusą. Atleistas iš vidaus tarnybos pareigūnas privalo išsikelti iš tarnybinio buto (tarnybinės gyvenamosios patalpos) ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos. Vyriausybės nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka šį terminą ministras gali pratęsti. Atsisakęs išsikelti iš tarnybinio buto (tarnybinės gyvenamosios patalpos) pareigūnas kartu su gyvenančiais asmenimis iš jo (jos) iškeldinamas.
4. Pareigūnui, kuris neaprūpintas tarnybiniu butu šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (vienas gyvenantis pareigūnas arba pareigūnas, kurio šeima negali persikelti į pareigūno tarnybos vietovę, – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa), gyvenamųjų patalpų tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidoms kompensuoti iš ministerijai ar centrinei statutinei įstaigai skirtų lėšų mokami Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai.
64 straipsnis. Specialias tarnybines užduotis vykdančių ar atliekančių tarnybą lauko sąlygomis pareigūnų aprūpinimas maistu
Pareigūnai specialių tarnybinių užduočių, susijusių su apribojimu palikti užduoties vietą, vykdymo laikotarpiu, taip pat atliekantys tarnybą lauko sąlygomis pareigūnai aprūpinami maistu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Pareigūnų aprūpinimo maistu tvarką ir maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką nustato centrinių statutinių įstaigų vadovai.
65 straipsnis. Pareigūnų ir kursantų draudimas ir pareigūnų pensijos
1. Pareigūnai draudžiami visų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytų rūšių socialiniu draudimu. Draudimo tvarką ir sąlygas nustato atskiras socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys teisės aktai.
2. Kursantai Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.
3. Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu bei profesinių ligų tyrimo ir apskaitos tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.
4. Pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurių laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pareigūnas tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos), iš statutinės įstaigos, kurioje tarnauja pareigūnas, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos skirtumas.
66 straipsnis. Pareigūnams garantuojama teisinė pagalba
Pareigūnui, kuris vykdydamas tarnybines pareigas viršijo tarnybinės rizikos ribas, tuo būdu padarė nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą ir dėl to tapo įtariamuoju (specialiuoju liudytoju), kaltinamuoju arba kuris nukentėjo atlikdamas jam priskirtas tarnybines funkcijas ar dėl vidaus tarnybos, iš statutinei įstaigai skirtų lėšų kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos ar jų dalis. Šią kompensaciją skiria statutinės įstaigos vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, iš statutinei įstaigai skirtų lėšų. Statutinės įstaigos vadovui šiame straipsnyje numatyta kompensacija skiriama iš jo vadovaujamai statutinei įstaigai skirtų lėšų.
67 straipsnis. Pareigūnų, jų šeimos narių ir jų nuosavybės apsauga
68 straipsnis. Kompensacijos, pašalpos ir kitos išmokos
1. Už pareigūnui ir jo šeimos nariams padarytą materialinę žalą, kurią jie patyrė dėl su pareigūno tarnyba susijusių priežasčių ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, atlyginama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Pareigūnui, kurio materialinė padėtis sunki dėl jo paties ar jo šeimos nario ligos, šeimos nario mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra pareigūno rašytinis prašymas ir pateikti šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa. Pareigūno, kuris mirė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, šeimos nariams išmokama 2 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Šias pašalpas skiria statutinės įstaigos vadovas iš statutinei įstaigai skirtų lėšų. Statutinės įstaigos vadovui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai statutinei įstaigai skirtų lėšų. Pašalpą centrinės statutinės įstaigos vadovui skiria ministras.
3. Pareigūnai gali būti vežami į tarnybos vietą ir iš jos tarnybiniu transportu. Pareigūnų vežimo į tarnybos vietą tvarką ir sąlygas nustato ministras ar jo įgalioti centrinių statutinių įstaigų vadovai.
4. Pareigūnams, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, kompensuojamos važiavimo išlaidos, išskyrus taksi išlaidas. Pareigūnų važiavimo išlaidų kompensavimo tvarką ir maksimalų važiavimo išlaidų kompensacijos dydį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
5. Pareigūnas, kuris dėl tarnybinio būtinumo arba rotacijos tvarka perkeltas į kitas pareigūno pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, aprūpinamas tarnybiniu butu ar tarnybine gyvenamąja patalpa arba jam Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuojamos nustatyto dydžio buto ar gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo arba važiavimo į tarnybos vietą ir iš jos keleiviniu ar asmeniniu transportu išlaidos, išskyrus taksi išlaidas.
6. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali nustatyti, kad pareigūnams (išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus pareigūnus), kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, apmokamos kelionės išlaidos. Šių išlaidų dydį, apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šios nuostatos netaikomos pareigūnams, kurie į tarnybos vietą vežami tarnybiniu transportu.
7. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytos garantijos taikomos, jeigu tarnybos vietovėje pareigūnas ar jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), nepilnamečiai vaikai ir įvaikiai neturi nuosavybės teise priklausančio tinkamo gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkančio statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus namo, buto ar kitos gyvenamosios patalpos ar jos dalies.
8. Pareigūnams, nusiųstiems saugoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų, visą jų tarnybos užsienyje laikotarpį mokama su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacija, taip pat apmokamos įsikūrimo, kelionių, draudimo ir gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidos. Šių išlaidų ir kompensacijos dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
9. Už viršvalandinį darbą pareigūno prašymu vietoj statuto 56 straipsnyje nustatyto apmokėjimo gali būti kompensuojama suteikiant jam per mėnesį mokamą poilsio laiką, kurio trukmė apskaičiuojama viršvalandinio darbo laiką padauginus iš skaičiaus 1,5, jeigu tai nesutrikdys statutinės įstaigos veiklos.
69 straipsnis. Kitos garantijos
1. Pareigūnams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis:
1) kai pareigūnai yra išsiųsti į tarnybinę komandiruotę, – darbo dienomis komandiruotėje bei komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką;
2) kai pareigūnai pagal kvietimą ar šaukimą yra išvykę į teismą arba į teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas;
3) kai pareigūnai išvykę karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymu;
4) kai pareigūnas atlieka privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jam garantuojamos tik einamos pareigos;
5) artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), senelių, vaikaičių), sutuoktinio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), sugyventinio, jeigu jis nurodytas pareigūno privačių interesų deklaracijoje, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių) mirties atveju – iki 3 darbo dienų;
6) donorams – darbo dienomis, kuriomis jie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atleidžiami nuo tarnybos;
7) kai pareigūnai, gavę tiesioginio vadovo rašytinį (įskaitant gautą elektroninių ryšių priemonėmis) sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, – iki 2 darbo dienų per mėnesį;
2. Eitos pareigos garantuojamos pareigūnui, kai jis dėl privalomosios karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje (taip pat atostogų dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose) arba dėl dalyvavimo tarptautinėje operacijoje, teisės aktų nustatyta tvarka sudarius civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį, negali eiti pareigų, taip pat pareigūnui, kai jis dėl atostogų kvalifikacijai tobulinti, nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis 3 metai, dėl laikino perkėlimo į kitas pareigas pagal statuto 30 straipsnį negali eiti pareigų. Ši garantija kadencijai ar nustatytam laikui į pareigas paskirtiems pareigūnams taikoma ne ilgiau negu iki kadencijos ar tarnybos einant atitinkamas pareigas laikotarpio pabaigos.
4. Pareigūnai, kuriuos statutinės įstaigos siunčia į užsienio komandiruotę, draudžiami draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimu ligos atvejui. Draudimo išlaidas apmoka pareigūną į užsienio komandiruotę siunčianti statutinė įstaiga iš jai skirtų lėšų.
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
GINČŲ SPRENDIMO VIDAUS TARNYBOJE YPATUMAI
70 straipsnis. Ginčai vidaus tarnyboje
1. Individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka statutinėje įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje.
2. Individualiems tarnybiniams ginčams spręsti statutinėje įstaigoje ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui sudaroma tarnybinių ginčų komisija. Tarnybinių ginčų komisija sudaroma iš vienodo skaičiaus statutinės įstaigos ir darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų. Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.
3. Pareigūnas rašytinį prašymą išnagrinėti individualų tarnybinį ginčą tarnybinių ginčų komisijai gali pateikti per mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas šio prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas tarnybinių ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis tarnybinių ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.
4. Tarnybinių ginčų komisija atsisako nagrinėti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą prašymą arba nutraukia ginčo nagrinėjimą sprendimu, jeigu:
1) pareigūno prašymas jau buvo išnagrinėtas tarnybinių ginčų komisijoje ar teisme ir (ar) dėl jo buvo priimtas sprendimas arba byla buvo nutraukta;
2) pareigūnas atsisakė prašymo iki tarnybinių ginčų komisijos posėdžio arba posėdžio metu. Pareigūnui atsisakius dalies prašymo, tarnybinių ginčų komisija nutraukia nagrinėjimą dėl tų prašymų, kurių atsisakė pareigūnas;
3) šalys dėl individualaus tarnybinio ginčo išsprendimo sudarė rašytinę taikos sutartį, kurią sprendimu patvirtino tarnybinių ginčų komisija;
TRYLIKTASIS SKIRSNIS
ATLEIDIMAS IŠ VIDAUS TARNYBOS
71 straipsnis. Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai
1. Pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos:
3) kai pagal vertinimo komisijos pasiūlymą priimamas sprendimas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos;
4) kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės (pagal tai patvirtinančią Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą);
9) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka;
10) kai paaiškėja statuto 15 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurios pareigūno priėmimo į vidaus tarnybą metu nebuvo žinomos;
11) kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas neteisėtu sprendimas dėl pareigūno priėmimo į vidaus tarnybą;
15) kai jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų, teismo sprendimu į jo einamas pareigas grąžinus anksčiau šias pareigas ėjusį pareigūną;
16) kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;
17) pasibaigus įstatymų nustatytam tarnybos einant atitinkamas pareigas laikotarpiui, kai jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų;
72 straipsnis. Pareigūnų vidaus tarnybos trukmė
73 straipsnis. Atleidimas iš vidaus tarnybos pareigūno prašymu
1. Pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu (statuto 71 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai), ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų jį į pareigas paskyrusiam vadovui pateikęs prašymą atleisti iš tarnybos. Pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę nutraukti vidaus tarnybą, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų pateikęs prašymą jį į pareigas paskyrusiam vadovui, į šį terminą neįskaitant laiko, kurį pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitoks prašymo atleisti iš tarnybos pateikimo terminas.
2. Pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pabaigos, o pareigūną į pareigas paskyrusio vadovo sutikimu – ir nesibaigus šiam terminui.
74 straipsnis. Atleidimas iš vidaus tarnybos šalių susitarimu
Pareigūnas gali raštu pateikti pasiūlymą jį į pareigas skiriančiam asmeniui, o į pareigas skiriantis asmuo gali raštu pateikti pasiūlymą pareigūnui dėl atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu. Jeigu šalis, gavusi tokį pasiūlymą, sutinka su pasiūlymu, per 7 dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai tokį pasiūlymą. Jeigu šalis, gavusi pasiūlymą, per 7 dienas nepraneša, kad sutinka su pateiktu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Šalims susitarus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame nurodoma, nuo kurio laiko pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, susitariama dėl išeitinės kompensacijos dydžio, nepanaudotų atostogų suteikimo ir gali būti susitariama dėl kitų sąlygų.
75 straipsnis. Atleidimo iš vidaus tarnybos kitais pagrindais tvarka
1. Statuto 71 straipsnio 1 dalies 2–11, 14 ir 16 punktuose nurodytais pagrindais pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Šiais pagrindais atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos galima ir jo laikinojo nedarbingumo, atostogų ar nušalinimo nuo pareigų metu.
2. Statuto 71 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, apie galimą atleidimą jį įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki atleidimo dienos. Pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, šis įspėjimo apie galimą atleidimą terminas dvigubinamas, o pareigūnui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų ar auginančiam neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip dveji metai, – trigubinamas. Nėščia pareigūnė (kai vidaus reikalų įstaiga likviduojama), apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos turi būti įspėti raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki atleidimo dienos. Įspėjimas apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos netenka galios, jei nuo jo termino pabaigos praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant pareigūno laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko.
3. Pareigūnas statuto 71 straipsnio 1 dalies 17 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai pasibaigia įstatymų nustatytas tarnybos einant atitinkamas pareigas laikotarpis.
4. Negalima atleisti iš vidaus tarnybos nėščios pareigūnės, taip pat motinos arba tėvo, vienų auginančių vaiką (įvaikį) iki 3 metų, jeigu nėra šių pareigūnų kaltės (išskyrus atvejus, kai vidaus reikalų įstaiga likviduojama).
76 straipsnis. Išeitinės kompensacijos atleidžiant pareigūnus iš vidaus tarnybos
1. Pagal statuto 71 straipsnio 1 dalies 4, 12, 15 ir 17 punktus atleidžiamam iš vidaus tarnybos pareigūnui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. Ši kompensacija pareigūnams, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 10 metų – du kartus, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 20 metų – tris kartus.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta išeitinė kompensacija pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo pareigūno atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Išeitinės kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo grąžinamas į vidaus tarnybą.
77 straipsnis. Atsiskaitymas su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu
1. Su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną, išskyrus atvejus, kai pareigūnas nevykdo šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
2. Atleidžiamas iš vidaus tarnybos pareigūnas ne vėliau kaip jo atleidimo dieną privalo grąžinti pareigūno tarnybinį pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, arba jo įgaliotam pareigūnui, taip pat atiduoti jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones.
78 straipsnis. Neteisėtai atleisto pareigūno grąžinimas į pareigas
1. Teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką.
2. Teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, pareigūno grąžinimas į eitas pareigas įforminamas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu. Jeigu tos pareigos panaikintos, pareigūnas skiriamas į lygiavertes pareigas. Jeigu ir šių pareigų nėra arba pareigūnas atsisako eiti pasiūlytas pareigas, jis atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal statuto 71 straipsnio 1 dalies 12 punktą.
79 straipsnis. Grąžinimas į vidaus tarnybą
Buvęs pareigūnas, atitinkantis statuto 8 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus ir neturintis statuto 15 straipsnyje nustatytų apribojimų, jo prašymu gali būti grąžinamas į vidaus tarnybą ir skiriamas į pareigūno pareigas statuto 27 straipsnyje nurodytos atrankos būdu. Grąžinimo į vidaus tarnybą tvarką nustato ministras.
III SKYRIUS
VIDAUS TARNYBOS VALDYMAS
80 straipsnis. Vidaus tarnybos valdymas
1. Vidaus tarnybos valdymą įgyvendina vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrai pagal jiems nustatytas valdymo sritis.
2. Vidaus reikalų ministerijoje yra sudaromas Vidaus reikalų pareigūnų registras, kurio valdytojas yra Vidaus reikalų ministerija. Vidaus reikalų pareigūnų registro objektai yra vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės įstaigos, jų struktūriniai padaliniai, pareigūnų pareigybės (išskyrus įslaptintas pareigybes), pareigūnai (išskyrus įslaptintus pareigūnus). Vidaus reikalų pareigūnų registro tvarkytojus skiria Vyriausybė. Šio registro pagrindu išduodami vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų pareigūnų tarnybiniai pažymėjimai, teikiama informacija vidaus tarnybos valdymo, analizės, statistinės vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų personalo apskaitos, pareigybių komplektavimo ir poreikio nustatymo tikslais.
3. Vidaus reikalų pareigūnų registras steigiamas ir tvarkomas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Vidaus reikalų pareigūnų registro paskirtis ir objektai, registro valdytojas ir tvarkytojai, jų teisės ir pareigos, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų tvarkymas, registro sąveika su susijusiais registrais, registro duomenų ir registro informacijos sauga, registro finansavimas, reorganizavimas ir likvidavimas reglamentuojami Vidaus reikalų pareigūnų registro nuostatuose. Šiuos nuostatus vidaus reikalų ministro teikimu tvirtina Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos
vidaus tarnybos statuto priedas
VIDAUS TARNYBOS SISTEMOS PAREIGŪNŲ PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI
| Pareigybių grupė |
Pareigybės pavadinimas |
Įstaigų grupė |
|
| II |
III |
||
| Koeficientas |
Koeficientas |
||
| 1. |
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadas, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, policijos generalinis komisaras, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinis direktorius, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius |
15–19 |
|
| 2. |
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado pavaduotojas, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado pavaduotojas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas, policijos generalinio komisaro pavaduotojas, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojas, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas |
13–18 |
|
| 3. |
Viršininkas (įstaigos vadovas), direktorius (įstaigos vadovas), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pasienio rinktinės vadas, mokyklos viršininkas, vyriausiojo policijos komisariato viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje), biuro viršininkas, rinktinės vadas (įstaigos vadovas) |
13–17,5 |
13–17,5 |
| 4. |
Dalinio vadas, štabo viršininkas, viršininko pavaduotojas (įstaigos vadovo pavaduotojas), direktoriaus pavaduotojas (įstaigos vadovo pavaduotojas) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pasienio rinktinės vado pavaduotojas, mokyklos viršininko pavaduotojas, patarėjas (įstaigos patarėjas), biuro viršininko pavaduotojas, vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje), rinktinės vado pavaduotojas (įstaigos vadovo pavaduotojas) |
12–16,5 |
11–16 |
| 5. |
Dalinio vado pavaduotojas, valdybos viršininkas, patarėjas |
11–15,5 |
10–15 |
| 6. |
Komisariato viršininkas, užkardos vadas tarnybos viršininkas, skyriaus viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje), valdybos viršininko pavaduotojas, posto viršininkas |
9–15 |
8–14 |
| 7. |
Skyriaus viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje), centro viršininkas, eskadrilės vadas, rinktinės vadas, posto viršininko pavaduotojas |
8,5–14 |
7,5–13 |
| 8. |
Skyriaus viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje), poskyrio viršininkas, vyriausiasis tyrėjas, vyriausiasis detektyvas, vyriausiasis agentas, vyriausiasis lakūnas, orlaivio vadas, laivo vadas, tarnybos viršininko pavaduotojas, centro viršininko pavaduotojas, komandos viršininkas, specialusis atašė, užkardos vado pavaduotojas |
8–13 |
7–12 |
| 9. |
Skyriaus viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje), nuovados viršininkas, kuopos vadas, vyriausiasis inspektorius, vyriausiasis budėtojas, vyriausiasis specialistas, komandos viršininko pavaduotojas, poskyrio viršininko pavaduotojas, posto pamainos viršininkas |
7–12 |
6–11,5 |
| 10. |
Vyresnysis lakūnas, vyresnysis laivavedys, vyresnysis tyrėjas, vyresnysis detektyvas, vyresnysis agentas, kuopos vado pavaduotojas, vyresnysis specialistas |
6,6–11 |
5,9–10,5 |
| 11. |
Būrio vadas, vyresnysis inspektorius, lakūnas, laivavedys, tyrėjas, detektyvas, agentas |
6,3–10,5 |
5,3–10 |
| 12. |
Inspektorius, sargybos viršininkas, būrininkas, pamainos vadas, specialistas, vyriausiasis kovotojas |
6–10 |
5–9,5 |
| 13. |
Vyriausiasis patrulis, vyriausiasis postinis, skyrininkas, jaunesnysis specialistas, vyriausiasis ugniagesys gelbėtojas, viršila, jaunesnysis budėtojas, vyresnysis kovotojas |
4,5–9 |
4–8,5 |
| 14. |
Vyresnysis postinis, vyresnysis patrulis, dispečeris, vyresnysis ugniagesys gelbėtojas, vyresnysis pasienietis, kovotojas |
3,9–8,5 |
3,8–8,3 |
| 15. |
Postinis, patrulis, pasienietis, ugniagesys gelbėtojas |
3,6–8 |
3,6–8“ |
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2. Pareigūnai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo ėjo pareigas teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose, laikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, tarnaujančiais šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka.
3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pakaitinio pareigūno pareigas teisingumo ar finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose priimti asmenys šias pareigas eina iki paskyrimo į laikinai negalinčio eiti pareigų pareigūno pareigas laikotarpio pabaigos ir yra atleidžiami iš vidaus tarnybos. Atleidžiami pareigūnai privalo ne vėliau kaip atleidimo dieną grąžinti tarnybinį pažymėjimą, identifikavimo ženklą, kitus dokumentus, anspaudą, tarnybinę uniformą, išduotą tarnybinį šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones bei kitas darbo priemones, kurias jie turėjo eidami tarnybines pareigas. Atleidžiamam pareigūnui jo atleidimo dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos.
4. Pareigūnams, tarnaujantiems vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, ir toliau taikomos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 3 straipsnio 10–15 ir 18–21 dalių nuostatos.
5. Teisingumo ministro valdymo srities statutinių įstaigų pareigūnų tarnybiniai rangai, kuriuos pareigūnai turėjo iki šio Įstatymo įsigaliojimo, prilyginami pareigūnų nekariniams vidaus tarnybos laipsniams ir pervardijami pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnį:
6. Finansų ministro valdymo srities statutinių įstaigų pareigūnų pareiginiai laipsniai, kuriuos pareigūnai turėjo iki šio Įstatymo įsigaliojimo, prilyginami pareigūnų nekariniams vidaus tarnybos laipsniams ir pervardijami pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnį:
7. Teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių centrinių statutinių įstaigų vadovai, iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirti į pareigas nustatytai kadencijai (laikotarpiui), toliau eina šias pareigas iki kadencijos, kuriai paskirti, pabaigos.
8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai paskirti teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių centrinių statutinių įstaigų vadovų pavaduotojai toliau eina šias pareigas ir jų įgaliojimų trukmė susiejama su centrinės statutinės įstaigos vadovo įgaliojimų trukme.
9. Teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinių įstaigų vadovai, iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirti į pareigas nustatytai kadencijai (laikotarpiui), toliau eina šias pareigas iki kadencijos, kuriai paskirti, pabaigos, ir jiems taikoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 31 straipsnyje nustatyta rotacija.
10. Iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotai paskirti į pareigas teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinių įstaigų vadovų pavaduotojai toliau eina pareigas, kurioms pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 1 dalį taikoma rotacija, ir jiems nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatomas 5 metų laikotarpis eiti pareigas, kurioms taikoma rotacija.
11. Jeigu iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo vidaus reikalų ir teisingumo ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose pareigūno pareigas ėjusio pareigūno gauta pareiginė alga buvo mažesnė už šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 1 priede nurodytą atitinkamai pareigūno pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose esančią žemiausią pareiginę algą, pareigūnui nustatoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 1 priede pareigūno pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose esanti žemiausia pareiginė alga.
12. Jeigu iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose pareigūno pareigas ėjusio pareigūno gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją buvo mažesnė už šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 1 priede nurodytą atitinkamai pareigūno pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose esančią žemiausią pareiginę algą, pareigūnui nustatoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 1 priede pareigūno pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose esanti žemiausia pareiginė alga.
13. Teisingumo ir finansų ministro valdymo sričių statutinių įstaigų pareigūnai, kurie neturi einamoms pareigoms būtino išsilavinimo, jį privalo įgyti per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
14. Per šio straipsnio 13 dalyje nurodytą laiką būtino išsilavinimo neįgiję pareigūnai, jeigu nėra galimybės jų sutikimu juos perkelti į kitas lygiavertes pareigūno pareigas arba jų prašymu į žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje ar, statutinių įstaigų vadovams suderinus, kitoje statutinėje įstaigoje, atleidžiami iš vidaus tarnybos.
15. Šio straipsnio 13 ir 14 dalių nuostatos netaikomos pareigūnams, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją atsiradimo liko ne daugiau negu 5 metai.
16. Nepanaudotos kasmetinės atostogos, kurios pareigūnui priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius atitinkamus statutus.
17. Teisingumo ministro valdymo srities statutinių įstaigų pareigūnai, į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, gali tarnauti kol jiems sukaks 55 metai, priimti iki 2015 m. kovo 1 d. gali tarnauti iki 50 metų.
18. Finansų ministro valdymo srities statutinių įstaigų pareigūnai, į tarnybą muitinėje priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, gali tarnauti:
1) muitinės pareigūnai, išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytus pareigūnus, – kol jiems sukaks 65 metai;
19. Teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinių įstaigų pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo pratęsta tarnybos trukmė ir kurių amžius šiam įstatymui įsigaliojus viršija atitinkamai šio straipsnio 17 arba 18 dalyje nustatytą amžių, turi teisę tarnauti, iki jiems sukaks sprendime dėl tarnybos trukmės pratęsimo nustatytas amžius.
20. Šio straipsnio 17–19 dalyse nurodytiems pareigūnams jų rašytiniu prašymu, pateiktu per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnyje nustatyta vidaus tarnybos trukmė.
21. Šio straipsnio 17–19 dalyse nurodytiems pareigūnams ir iki šio įstatymo įsigaliojimo atleistiems teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinių įstaigų pareigūnams, kurie atitinka Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, skiriant ir mokant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją atitinkamai taikomos šio straipsnio 17 arba 18 dalies nuostatos dėl tarnybos trukmės.
22. Finansų ministro valdymo srities statutinių įstaigų pareigūnai, kurių sveikata juos priimant į tarnybą nebuvo patikrinta Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje, per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi būti siunčiami į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją. Pareigūnai, neatitinkantys nustatytų sveikatos būklės reikalavimų, atleidžiami iš vidaus tarnybos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
23. Finansų ir teisingumo ministrų valdymo sričių statutinių įstaigų pareigūnai dėvi iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotas tarnybines uniformas su skiriamaisiais ženklais tol, kol bus išduotos naujos tarnybinės uniformos su skiriamaisiais ženklais.
24. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros turi būti tęsiamos, kol bus baigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.
25. Į vidaus tarnybą grąžinamų iki šio įstatymo įsigaliojimo tarnavusių finansų ir teisingumo ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose pareigūnų atleidimo dieną turėtas tarnybinis rangas ar pareiginis laipsnis pervardijamas pagal šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas.
26. Pareigūnams, iki šio įstatymo įsigaliojimo perkeltiems į karjeros valstybės tarnautojo pareigas Vidaus reikalų ministerijoje arba nusiųstiems eiti karjeros valstybės tarnautojų pareigas valstybės institucijoje ar įstaigoje ir vidaus reikalų ministro įsakymu įtrauktiems į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, iki vidaus reikalų ministro įsakyme nurodyto pareigūnų įtraukimo į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą termino pabaigos toliau taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 3 straipsnio 16 ir 17 dalių nuostatos.
27. Šio straipsnio 26 dalyje nurodytas pareigūnas, nustojęs eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, grąžinamas į jo iki įtraukimo į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą eitas pareigas. Tokių pareigų nesant pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti skiriamas į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje, o šių pareigų nesant pareigūnas laikinai, kol atsiras laisvos lygiavertės pareigos, jo rašytiniu sutikimu gali būti skiriamas į žemesnes pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje. Visais atvejais jam mokamas ne mažesnis kaip iki įtraukimo į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą nustatytas darbo užmokestis. Pareigūnas, kuris nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų lygiaverčių arba žemesnių pareigų, atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 71 straipsnio 1 dalies 12 punktą.
3 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms