Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS SUDARYMO IR PAVEDIMO JAI ATLIKTI PARLAMENTINĮ TYRIMĄ
DĖL NERIMĄ KELIANČIOS PADĖTIES LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIUJE
2018 m. d. Nr.
Vilnius
atkreipdamas dėmesį, kad žemės ūkio paskirties žemės užvaldymo ir koncentracijos stambiųjų žemvaldžių rankose problema Lietuvoje yra ryški ir opi;
pažymėdamas, kad pagal Europos Sąjungos duomenis 3 procentai žemvaldžių Lietuvoje valdo beveik 50 procentų žemės ūkio paskirties žemės ir Lietuva vis labiau panašėja į stambiomis latifundijomis pagarsėjusias trečiojo pasaulio valstybes;
susirūpinęs žemės ūkio paskirties žemės naudojimo padėtimi Lietuvoje ir didelėmis socialinėmis bei ekonominėmis problemomis, su kuriomis susiduria Lietuvos kaimas, o prie šių problemų masto, galimai, prisideda paplitusios žemės ūkio paskirties žemės užvaldymo schemos ir žemės koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose;
pabrėždamas, kad žemė yra ne tik nuosavybė, bet ir viešoji gėrybė, kuri turi būti saugoma, puoselėjama ir prieinama visiems Lietuvos žmonėms;
susipažinęs su 2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija „Žemės ūkio paskirties žemės Europos Sąjungoje koncentracijos padėtis. Kaip padėti ūkininkams įgyti galimybę naudotis žeme“ (Nr.: P8_TA(2017)0197);
pažymėdamas savo susirūpinimą Lietuvos trąšų rinkos, kuri yra itin svarbi tvariai ir efektyviai žemės ūkio sektoriaus plėtrai, padėtimi ir galimais Europos Sąjungos antidempingo taisyklių pažeidimais;
sunerimęs dėl vekselių, kaip finansinio kreditavimo instrumento, nekontroliuojamo paplitimo žemės ūkio sektoriaus veikloje ir pripažindamas, kad vekselių naudojimas žemės ūkio sektoriuje vis labiau primena tas problemas, su kuriomis Lietuvos žmonės susidūrė prasidėjus greitųjų kreditų plėtrai, todėl reikalauja išsamios teisinės bazės peržiūros ir naujo reglamentavimo pagal aukščiausius atsakingo skolinimosi standartus;
susirūpinęs žiniasklaidos priemonėse pateikiama informacija apie atvejus, kai stambūs žemės ūkio koncernai ir juos valdantys asmenys (patys būdami ir stambiais žemvaldžiais) naudodamiesi dominuojančia padėtimi rinkoje į bankrotą stumia paprastus ūkininkus ir jų šeimų ūkius;
konstatuodamas, kad skaidrumas žemės ūkio paskirties žemės, žemės ūkio technikos, grūdų supirkimo, sėklų pardavimo, žemės ūkio kreditavimo ir trąšų rinkose yra vienas svarbiausių šios kadencijos Seimo siekių;
atkreipdamas dėmesį, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, o ypač su jais susiję politikai, visomis išgalėmis vengia tiesiai ir sąžiningai atsakyti į klausimus, kuriuos jiems kelia visuomenė;
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 71 straipsniu, n u t a r i a:
1 straipsnis.
1. Sudaryti Lietuvos Respublikos Seimo laikinąją tyrimo komisiją „Dėl nerimą keliančios padėties Lietuvos žemės ūkio sektoriuje“ (toliau – Komisija) iš 13 Seimo narių.
2. Komisijos nariais gali būti tik tie Seimo nariai, kuriems dėl atliekamo tyrimo objektų nekyla viešųjų ir privačių interesų konfliktai.
3. Tyrimo metu gali būti susiduriama su konfidencialiais fizinių ir juridinių asmenų duomenimis, todėl Komisijos nariais gali būti tik tie Seimo nariai, kurie pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turi teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
2 straipsnis.
4 straipsnis.
1. Nustatyti fizinius ir juridinius asmenis, kurie patys ar kartu su susijusiais fiziniais ar juridiniais asmenimis valdo daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės.
2. Nustatyti, kiek fiziniai ir juridiniai asmenys, šiuo metu patys ar kartu su susijusiais fiziniais ar juridiniais asmenimis valdantys daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, jos valdė 2006 m. birželio 30 d., 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d., t.y. prieš įsigaliojant naujoms Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatoms.
3. Nustatyti, kiek žemės ūkio paskirties žemės yra įsigijusios Lietuvos įmonės, užsiimančios žemės ūkio veikla, žemės ūkio produktų supirkimu, trąšų, žemės ūkio technikos prekyba ar kita su žemės ūkiu susijusia komercine veikla.
4. Nustatyti, kokios schemos yra naudojamos žemės ūkio paskirties žemę įsigyjančių fizinių ir juridinių asmenų, siekiant apeiti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias maksimalų 500 ha galimos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės vienam asmeniui ar susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tokiu būdu realiai valdant ir dirbant didesnius žemės ūkio paskirties žemės plotus, nei tai leidžia įstatymas.
5. Atsižvelgiant į viešųjų žiniasklaidos priemonių pateiktus faktus ir kreipiantis į gyventojus prašant pagalbos (vadovaujantis Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 straipsniu, kuris laikinajai tyrimo komisijai numato teisę kreiptis į gyventojus per visuomenės informavimo priemones ir prašyti jų pagalbos tiriamu klausimu) ištirti ir nustatyti atvejus bei schemas, kai stambūs žemvaldžiai ir žemės ūkio įmonės pasinaudodamos dominuojančia padėtimi, savo finansine ir kitokia įtaka yra įstūmusios ūkininkus į skolas, o jiems negebant skolų grąžinti - privertusios joms perleisti ūkininkų nuosavybės teise valdytą žemę.
6. Nustatyti schemas, kuriomis naudojantis fiziniai ir juridiniai asmenys įsigyja žemės ūkio bendroves (jų pajus) ir išaiškinti, ar Lietuvoje nėra vykdomas masinis žemės ūkio bendrovių supirkimas ir koncentracija kelių stambių žemės ūkio koncernų (grupių) ar žemvaldžių rankose.
7. Surinkti duomenis ir įvertinti, kiek šiuo metu yra žemės ūkio bendrovių, kurias vis dar valdo patys nepriklausomi ūkininkai (pajininkai), o kiek žemės ūkio bendrovių ir su kokiais žemės kiekiais jau yra perimta į stambiųjų žemvaldžių (vieno ar grupės susijusių fizinių ar juridinių asmenų) rankas.
8. Išsiaiškinti, ar siekiant įgyti smulkiųjų akcininkų (pajininkų) valdomas žemės ūkio bendroves mažesne nei rinkos kaina, jos dominuojančią padėtį žemės ūkio sektoriuje užimančių fizinių ir juridinių asmenų nėra sąmoningai ir sistemingai stumiamos į bankrotą.
9. Nustatyti, ar šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas tinkamai reglamentuoja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo tikslus ir ar nėra paaiškėjusios įstatymų spragos, kurios leidžia vykdyti žemės ūkio paskirties žemės užgrobimą iš nepriklausomų ūkininkų ir žemės koncentraciją kelių stambių žemvaldžių rankose.
10. Nustatyti, ar šiuo metu galiojanti institucinė sąranga, kuri turėtų užtikrinti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo laikymąsi ir garantuoti, kad Lietuvoje nebūtų vykdomas žemės ūkio paskirties žemės užgrobimas iš nepriklausomų ūkininkų ir žemės koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose, yra tinkama ir efektyvi.
11. Išanalizuoti, kaip žemės ūkio paskirties žemės koncentraciją veikia tiesioginės išmokos žemdirbiams ir ar ši sistema neskatina dar didesnės žemės ūkio paskirties žemės koncentracijos.
12. Išanalizuoti Europos Sąjungos valstybių patirtį kovojant su žemės ūkio paskirties žemės užgrobimu ir koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose ir pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima vadovaujantis kitų šalių patirtimi spręsti žemės ūkio paskirties žemės užgrobimo ir koncentracijos problemas Lietuvoje.
13. Nustatyti, kokią įtaką žemės ūkio paskirties žemės užgrobimo iš šeimos ūkių schemos ir koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose turi šeimos ūkiams ir Lietuvos kaimo gyventojų socialinei bei ekonominei raidai.
14. Nustatyti, kaip plačiai yra paplitęs vekselių naudojimas žemės ūkio sektoriuje ir kiek ūkininkų dėl vekselinių įsipareigojimų yra praradę savo žemę ar kitą turtą.
15. Nustatyti, kokias socialines ir ekonomines pasekmes sukelia vekselių naudojimas žemės ūkio sektoriuje ir įvertinti, ar vekselių naudojimas žemės ūkio sektoriuje yra pakankamai reglamentuotas ir reguliuojamas.
16. Surinkti duomenis, kaip per pastaruosius dešimt metų keitėsi į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų kompleksinių trąšų, kuriose amonio nitratas sudaro nuo 50 iki 80 procentų, apimtys.
17. Surinkti duomenis, kokios per pastaruosius dešimt metų buvo kompleksinių trąšų, kuriose amonio nitratas sudaro nuo 50 iki 80 procentų, pardavimo Lietuvos rinkoje bei eksporto apimtys ir nustatyti, kokią įtaką muitais neapmokestinamų kompleksinių trąšų įvežimas iš trečiųjų šalių padarė konkurencijos sąlygoms Lietuvos trąšų rinkoje.
18. Surinkti duomenis, kokiomis apimtimis Europos Sąjungos valstybėse naudojamos kompleksinės trąšos, kuriose amonio nitratas sudaro nuo 50 iki 80 procentų, ir palyginti, kaip šių trąšų naudojimas skiriasi nuo Lietuvos trąšų rinkos situacijos.
19. Surinkti duomenis, kaip per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje keitėsi teisinis kokybės reikalavimų reglamentavimas į vidaus rinką iš trečiųjų šalių importuojamoms trąšoms nuo įvežimo iki sunaudojimo, dėl kokių priežasčių tie reikalavimai keitėsi ir nustatyti, ar jie atitinka kitose Europos Sąjungos šalyse trąšoms taikomus kokybės reikalavimus.
20. Surinkti duomenis apie tai, kas yra didžiausi Lietuvoje trąšų didmeninės prekybos rinkos dalyviai, kokios yra tų įmonių iš trąšų pardavimo gaunamos pajamos, taip pat nustatyti, kas yra tų įmonių savininkai.
21. Surinkti duomenis apie tai, kas yra didžiausi Lietuvoje augalų apsaugos priemonių didmeninės prekybos rinkos dalyviai, kokios yra tų įmonių iš augalų apsaugos priemonių pardavimo gaunamos pajamos, taip pat nustatyti, kas yra tų įmonių savininkai.
22. Ištirti ir surinkti duomenis apie tai, kaip šiuo metu atrodo žemės ūkio technikos pardavimo Lietuvos žemdirbiams rinka, kokios įmonės joje užima didžiausią rinkos dalį ir nustatyti, kas yra tų įmonių savininkai.
23. Ištirti ir surinkti duomenis apie grūdų ir aliejinių augalų rinką Lietuvoje. Nustatyti, kokios įmonės ir kokiomis apimtis superka grūdų ir aliejinių augalų derlių Lietuvoje, kiek jos išleidžia lėšų grūdams supirkti ir kas yra jų savininkai.
24. Ištirti ir nustatyti, kas valdo grūdų elevatorius Lietuvoje ir ar nėra susidariusi oligopolinė arba monopolinė padėti grūdų saugojimo elevatoriuose rinkoje. Jeigu regimos grūdų elevatorių nuosavybės koncentracijos apraiškos, nustatyti, kaip tai veikia Lietuvos grūdų rinką.
25. Nustatyti, ar Lietuvoje yra tinkamai ir kokybiškai užtikrinama superkamų grūdų ir aliejinių augalų kokybė. Išsiaiškinti, ar Lietuvoje superkamų grūdų ir aliejinių augalų kokybės standartai atitinka Europos Sąjungos kokybės standartus ir nustatyti, ar superkamų grūdų ir aliejinių augalų kokybės užtikrinimo teisinis reguliavimas ir institucinė sąranga Lietuvoje yra pakankama.
5 straipsnis
2. Tais atvejais, kai dėl duomenų apsaugos reikalavimų ar kitokio reglamentavimo nėra galimybės tyrimui ir jo išvadoms reikalingų duomenų pateikti pilnai, juos pateikti nuasmenintai arba apibendrinus, tačiau išlaikant maksimalų aiškumą ir konkrečiai atsakant į tyrime suformuluotus klausimus.
3. Nustačius įstatymų spragas ir netinkamą šiame nutarime apibrėžtos problematikos teisinį reguliavimą, kartu su išvadomis Seimui pateikti reikiamas įstatymų pataisas ir rekomendacijas kitų teisės aktų pakeitimams.
4. Kartu su tyrimo išvadomis pateikti:
1) pasiūlymus dėl esminės Lietuvos žemės ūkio politikos nuostatų peržiūros, siekiant išvaduoti smulkiuosius šeimos ūkius ir nepriklausomas žemės ūkio bendroves iš stambiųjų žemvaldžių ir su jais susijusio verslo dominavimo;
2) priemones, kurių įgyvendinimas leistų ateityje užtikrinti, kad Lietuvos žemės ūkyje bus išvengiama žemės koncentracijos stambiųjų žemvaldžių rankose, o jau susiformavusios koncentracijos viršijančios nustatytą 500 ha ribą nepažeidžiant laisvos rinkos principų, būtų pertvarkomos į ūkius, kurie neviršija 500 ha žemės ūkio paskirties žemės;
3) priemones, kurių įgyvendinimas leistų apsaugoti ūkininkus nuo dominuojančią padėtį trąšų ir sėklų tiekimo, žemės ūkio technikos, grūdų supirkimo rinkose užimančių subjektų diktato;
6 straipsnis
Pavesti Komisijai tyrimą atlikti bei išvadą ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui iki 2018 m. lapkričio 1 d.
Seimo Pirmininkas
Teikia: