Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO energetikos komisijos ATLIKTO PARLAMENTINIO TYRIMO DĖL ENERGETIKOS SEKTORIUJE VEIKIANČIŲ ASMENŲ FINANSINĖS KOMERCINĖS VEIKLOS 2009–2014 METAIS IŠVADOS
2016 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis.
2 straipsnis.
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Energetikos komisija Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. XII-1504 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijai atlikti parlamentinį tyrimą dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 metais“ pavestą parlamentinį tyrimą atliko ir darbą baigė.
Seimo Pirmininkas
Teikia Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Ričardas Sargūnas
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2016 m. d.
nutarimu Nr.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
energetikos komisijos ATLIKTO PARLAMENTINIO TYRIMO DĖL ENERGETIKOS SEKTORIUJE VEIKIANČIŲ ASMENŲ FINANSINĖS KOMERCINĖS VEIKLOS 2009–2014 METAIS
IŠVADA
Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisija, kuriai Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. XII-1504 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijai atlikti parlamentinį tyrimą dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 metais“ (toliau – Nutarimas) pavesta atlikti parlamentinį tyrimą dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 metais (toliau – Komisija), susidedanti iš 14 narių: Komisijos pirmininkas Ričardas Sargūnas, Komisijos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Masiulis, Komisijos nariai Linas Balsys, Kęstutis Daukšys, Algimantas Dumbrava, Vydas Gedvilas, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Andrius Kubilius, Arvydas Mockus, Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Birutė Vėsaitė,
dalyvaujant Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos (toliau – Seimo kanceliarija) Komisijų sekretoriato patarėjams Rūtai Bėčiūtei, Rolandui Juknevičiui, Dariui Karveliui, Živilei Rožėnaitei, Rasai Šidlauskaitei, Kristinai Šimkutei, Audito komiteto biuro patarėjai Linai Milonaitei, Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėjai Dainai Petrauskaitei, buvo įpareigota išsiaiškinti:
1) ar 2010 metais buvo importuota ir Lietuvos Respublikos vartotojams parduota kaip remtinos (AB Lietuvos elektrinėje pagamintos) 0,6 TWh elektros energijos, dėl ko vartotojai permokėjo 52 417 000 Lt:
a) kokios šio pardavimo priežastys ir pasekmės; kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, AB „Lietuvos energija“ ir (ar) AB Lietuvos elektrinės atsakingi asmenys dalyvavo priimant ir priėmė šį sprendimą; ar šiems asmenims buvo taikytos atsakomybės priemonės;
b) kokiais motyvais buvo grįstas Lietuvos Respublikos energetikos ministro Arvydo Sekmoko įsakymas, kuriuo buvo nustatyta didesnė, negu iš tiesų buvo būtina, elektros gamybos kvota Lietuvos elektrinei; šio įsakymo rengėjus; kokios sutartys dėl to buvo sudarytos su dujų tiekėjais, koks tų sutarčių turinys, kokie įmonės, sudariusios sutartis, įsipareigojimai;
2) ar 2009–2011 metais AB „Lietuvos energija“ ir (ar) AB Lietuvos elektrinė vykdė komercinę prekybą apyvartiniais taršos leidimais, dėl kurios buvo patirta 147 651 653 Lt nuostolių:
a) kokios šios komercinės prekybos priežastys ir pasekmės; kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, AB „Lietuvos energija“ ir (ar) AB Lietuvos elektrinės atsakingi asmenys savo sprendimais sudarė sąlygas vykdyti ir vykdė tokią komercinę veiklą; ar buvo taikytos atsakomybės priemonės ir išieškota žala iš šioje veikloje dalyvavusių asmenų;
b) ar dėl AB Lietuvos elektrinės pasirašytų prekybos apyvartiniais taršos leidimais sutarčių ir jų pakeitimais prisiimtų įsipareigojimų nebuvo sukurtos prielaidos įmonei ateityje patirti žalą;
3) priežastis, lėmusias tai, kad į AB „Lietuvos energija“, AB Lietuvos elektrinės, AB „Lietuvos energijos gamyba“, AB „Litgrid“, AB LESTO reguliuojamos veiklos sąnaudas ir turtą buvo įtraukti nereguliuojamai veiklai priskirtini sąnaudos ir turtas, taip pat tai, kad nebūtinos sąnaudos reguliuojamai veiklai vykdyti buvo įtrauktos į reguliuojamos veiklos sąnaudas; asmenis, kurie parengė ir priėmė šiuos sprendimus; ar tokiu būdu nebuvo iškraipyti reguliavimo ir finansinėse ataskaitose pateikti duomenys;
4) ar pirkdavo AB „Lietuvos elektrinė“, AB „Lietuvos energija“ (nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. – UAB „Lietuvos energija“), AB „Lietuvos energijos gamyba“, AB „Litgrid“, AB LESTO prekes ir paslaugas iš asmenų, su kuriais sieja (siejo) administraciniai, valdymo, nuosavybės ryšiai, 2010–2014 metais; ar šiame punkte nurodytos įmonės pirkdavo prekes ir paslaugas iš tiesiogiai nereguliuojamų (priklausančių įmonės grupei) asmenų (IV bloko įmonių) 2010–2014 metais; kodėl ir kiek pirkdavo šių prekių ir paslaugų; ar šios prekės ir paslaugos buvo perkamos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas); ar pirkimas galimai nesivadovaujant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis turėjo įtakos reguliuojamos veiklos tarifo dydžiui;
5) kiek, iš kokių tiekėjų, kokiems tikslams AB „Lietuvos elektrinė“, AB „Lietuvos energija“ (nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. – UAB „Lietuvos energija“), AB „Lietuvos energijos gamyba“, AB „Litgrid“, AB LESTO įsigijo prekių, paslaugų, produktų pagal sąnaudų kategorijas, apimančias konsultavimo, teisines, reklamos, reprezentacijos, viešinimo, informavimo, mokslinių tyrimų ir kitas panašias paslaugas, 2010–2014 metais;
6) ar būdai, kuriais AB LESTO 2010–2013 metais vykdė elektros energijos įsigijimus reguliuojamų ir garantinių vartotojų poreikiams tenkinti, taip pat tinklo technologiniams nuostoliams ir savoms reikmėms dengti, atitiko Viešųjų pirkimų įstatymą ir kitus teisės aktus, ar užtikrino mažiausias sąnaudas energetikos sistemai;
7) kokia yra (buvo) „Baltpool“ ir „Nord Pool Spot“ (Šiaurės šalių elektros birža) veiklos įtaka elektros energijos kainoms Lietuvoje ir kaip 2010–2014 metais AB LESTO vykdė elektros energijos įsigijimus reguliuojamų ir garantinių vartotojų poreikiams tenkinti, taip pat tinklo technologiniams nuostoliams ir savoms reikmėms dengti; ar įsigijimai buvo vykdomi vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje, mažiausių sąnaudų kriterijumi energetikos sistemai;
8) kokios priežastys lėmė, kad AB „Lietuvos energija“ (nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. – UAB „Lietuvos energija“), AB LESTO ir AB „Litgrid“ priimant sprendimus dėl pelno paskirstymo buvo išmokėti dividendai 2010–2014 metais; kurie atsakingi asmenys dalyvavo priimant sprendimus; kokie išmokėtų dividendų finansavimo šaltiniai; kokio dydžio ir kuriems asmenims buvo suteikta parama 2010–2014 metais;
9) kokiais principais remdamosi AB „Litgrid“ ir AB LESTO vykdė balansavimo veiklą; ar balansavimo veiklos sąnaudos ir pajamos užtikrino efektyviausias balansavimo kainas elektros energijos sistemos naudotojams;
10) ar galiojusi ir šiuo metu galiojanti teisinio reguliavimo tvarka nesudarė (nesudaro) paskatų ir galimybių reguliuojamiems asmenims pelno centrus iškelti į nereguliuojamas veiklas; ar galiojusi ir šiuo metu galiojanti teisinio reguliavimo tvarka nesudarė (nesudaro) paskatų ir galimybių nereguliuojamos veiklos sąnaudas dengti iš reguliuojamos veiklos pajamų;
11) ar Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) tinkamai kontroliavo energetikos įmonių veiklą 2009–2014 metais.
Buvo nustatyta, kad Komisija iki 2015 m. birželio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui išvadas ir pasiūlymus. Šis terminas buvo pratęstas iki 2016 m. gegužės 31 d.
Komisija 2014 m. gruodžio 23 d., 2015 m. kovo 25 d., balandžio 8, 15, 22 d., gegužės 6, 13, 20 d., birželio 3, 10, 17 d., rugsėjo 30 d., spalio 28 d., lapkričio 25 d, 2016 m. kovo 23 d., balandžio 6 d, 13 d., gegužės 4, 11 d. posėdžiuose, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Seimo statutu, analizavo įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su klausimais, kuriuos išsiaiškinti Komisija buvo įpareigota, taip pat kviestųjų ir kitų asmenų žodžiu bei raštu pateiktą informaciją.
Komisijos posėdžiuose dalyvavo:
Komisijos pirmininkas Ričardas Sargūnas, Komisijos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Masiulis, Komisijos nariai: Linas Balsys, Kęstutis Daukšys, Algimantas Dumbrava, Vydas Gedvilas, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Andrius Kubilius, Arvydas Mockus, Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Birutė Vėsaitė.
Seimo kanceliarijos tarnautojai: Komisijų sekretoriato patarėjai Rūta Bėčiūtė, Rolandas Juknevičius, Darius Karvelis, Živilė Rožėnaitė, Rasa Šidlauskaitė, Kristina Šimkutė, Audito komiteto biuro patarėja Lina Milonaitė, Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė.
Komisijos posėdžiuose dalyvavo šie kviesti asmenys:
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė (2010-01-21 – 2015-01-20), Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narė Viktorija Sankauskaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Milašauskas, AB „Inter Rao Lietuva“ mažmeninių elektros pardavimų vadovas Edvardas Norkeliūnas, AB „Inter Rao Lietuva“ prekybos elektra plėtros direktorius Edvardas Važgėla, 2009–2012 metais energetikos ministras Arvydas Sekmokas, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos kanclerė Inga Černiuk, UAB „Provisus“ komercijos direktorius Henrikas Bernatavičius, UAB „Fortum Klaipėda“ technikos direktorius Tomas Eikinas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vyriausieji specialistai Romualdas Brazauskas ir Vaidotas Kisielius, UAB „Bureau Veritas Lit“ direktorius Linas Čereška, UAB „Bureau Veritas Lit“ nepriklausomas vertintojas Tomas Paulaitis, Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktorius Arvydas Dragūnas, UAB „Švara“ direktorė Asta Šidlauskaitė-Verbickienė, UAB „Scan Oil LT“ direktorius Erikas Miliukas, UAB „EPS LT“ atstovas Aloyzas Koryzna, Seimo nario padėjėjas Arvydas Darulis, Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vyriausioji specialistė Vida Dzermeikienė, energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas; AB „Litgrid“ Perdavimo tinklo departamento direktorius Vidmantas Grušas, AB „Lietuvos energijos gamyba“ atstovė Audronė Lašienė, ŽŪB „EkoX“ pirmininkas Rolandas Jankauskas, Lietuvos universiteto profesorius Anicetas Ignotas.
„AB „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas, buvęs UAB „EPSO-G“ generalinis direktorius (2013 m.) ir AB „Litgrid“ Finansų departamento direktorius (2011 07 18 – 2014 01 01) Vytautas Tauras, AB „Litgrid“ Finansų departamento direktorius Rimantas Busila, AB „Litgrid“ vyr. finansininkė Svetlana Sokolskytė, buvęs UAB „EPSO-G“ generalinis direktorius (2014 m.) ir AB „Litgrid“ generalinis direktorius (2010 12 08 – 2013 09 10) Virgilijus Poderys, buvęs VAE generalinis direktorius (2012 m.) Rimantas Vaitkus, AB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas, AB LESTO generalinis direktorius Aidas Ignatavičius, AB LESTO finansų direktorius Andrius Bendikas, AB LESTO finansų direktoriaus pareigas 2011-01-01 – 2013-09-26 ėjusi Ramutė Ribinskienė, AB „Lietuvos energijos gamyba“ generalinis direktorius Juozas Bartlingas, Finansų ir teisės departamento direktorius Artūras Jočius, Valstybės kontrolės Antrojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė, Valstybės kontrolės Antrojo audito departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Milčiūnas, Valstybės kontrolės Antrojo audito departamento vyriausiasis valstybinis auditorius Laurynas Bilkis, energetikos viceministras Rokas Baliukovas, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėjas Egidijus Purlys, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Darius Biekša, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Žilvinas Klimka, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktorius Renatas Pocius, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Atsinaujinančių išteklių skyrius vedėja, laikinai atliekanti Dujų skyriaus vedėjo funkcijas Jūratė Pravalackaitė, UAB „Energijos tiekimas“ generalinis direktorius Algirdas Juozaponis, UAB „NT Valdos“ generalinis direktorius Olafas Martensas, UAB „NT Valdos“ atstovė Aldona Brylina, UAB Duomenų logistikos centro generalinis direktorius Nerijus Dumbrava, UAB Duomenų logistikos centro teisininkė Adelė Gurevičienė, UAB Technologijų ir inovacijų centro generalinis direktorius Marius Juknevičius, UAB Technologijų ir inovacijų centro Teisės ir pirkimų skyriaus vadovė Jovita Bikinienė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos Prevencijos ir pirkimo sutarčių skyriaus vedėja Sonata Vaitukaitytė, Viešųjų pirkimų tarnybos Mokymų ir konsultavimo skyriaus vedėja Julija Nikitinaitė, Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Gema Petronytė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Darius Biekša ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktorius Renatas Pocius, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėjas Egidijus Purlys, AB LESTO Visuomeninio tiekėjo departamento direktorius Ramūnas Kiaulėnas, AB „Litgrid“ Finansų planavimo ir analizės skyriaus vadovas Darius Zagorskis, iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos: šios komisijos pirmininkė (2009–2014 m.) Inga Žilienė, Elektros skyriaus vedėjas Rimgailė Baliūnaitė, Elektros skyriaus vyriausiasis specialistas Paulius Blažys, Veiklos valdymo skyriaus vedėja Loreta Kimutytė, Teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė.
1. Ar 2010 metais buvo importuota ir Lietuvos Respublikos vartotojams parduota kaip remtinos (AB Lietuvos elektrinėje pagamintos) 0,6 TWh elektros energijos, dėl ko vartotojai permokėjo 52 417 000 Lt:
a) kokios šio pardavimo priežastys ir pasekmės; kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, AB „Lietuvos energija“ ir (ar) AB Lietuvos elektrinės atsakingi asmenys dalyvavo priimant ir priėmė šį sprendimą; ar šiems asmenims buvo taikytos atsakomybės priemonės;
b) kokiais motyvais buvo grįstas Lietuvos Respublikos energetikos ministro Arvydo Sekmoko įsakymas, kuriuo buvo nustatyta didesnė, negu iš tiesų buvo būtina, elektros gamybos kvota Lietuvos elektrinei; šio įsakymo rengėjus; kokios sutartys dėl to buvo sudarytos su dujų tiekėjais, koks tų sutarčių turinys, kokie įmonės, sudariusios sutartis, įsipareigojimai.
1.1. Parlamentinio tyrimo metu vadovautasi 2010 m. galiojusiais teisės aktais, reguliavusiais visuomeninius santykius, susijusius su prekyba elektros energija. Šie teisės aktai nurodyti šios išvados 1 priede.
1.2. Komisijai pateikti dokumentai nurodyti šios išvados 2 priede. Komisijos posėdžių garso įrašus, stenogramas ir gautus dokumentus saugo Seimo kanceliarijos darbuotojas, atsakingas už įslaptintos informacijos administravimą.
1.3.1. Dėl AB „Lietuvos energija“ ir AB „Lietuvos elektrinė“ prekybos elektros energija.
AB Lietuvos elektrinė prekiavo elektros energija UAB „Baltpool“ administruojamoje biržoje pagal UAB „Baltpool“ ir AB Lietuvos elektrinės 2009 m. gruodžio 22 d. dvišalę pirkimo–pardavimo sutartį Nr. BP-26-09, leidžiančią AB Lietuvos elektrinei sudaryti sandorius Lietuvos diena-prieš elektros rinkoje.
AB „Lietuvos energija“ (sutartyje vadinama Tiekėju), atstovaujama Rinkos administravimo departamento direktoriaus E. Važgėlos, ir AB Lietuvos elektrinė (sutartyje vadinama Gamintoju), atstovaujama generalinio direktoriaus P. Noreikos, 2009 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. 853-09 (toliau – 2009 m. sutartis), nustatančią elektros energijos gamybos planavimą ir atsiskaitymų tarp Tiekėjo ir Gamintojo principus bei procedūras. 2009 m. sutartyje nustatyta, kad Gamintojas parduos Tiekėjui pagamintą remtiną elektros energiją už 15,5 ct/kWh. 2009 m. sutartyje nustatyta kompensacinio atsiskaitymo sistema, pagal kurią sutarties šalys įsipareigojo kompensuoti biržoje pirktos (parduotos) elektros energijos kainų kiekvienai tiekimo valandai skirtumą, jeigu ji bus didesnė ar mažesnė negu 15,5 ct/kWh laikotarpiu 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. 2009 m. sutartyje nurodoma, kad sąskaita faktūra išrašoma pagal Tiekėjo ir Gamintojo pasirašytą tarpusavio kompensacinio atsiskaitymo aktą. Pastebėtina, kad sutarties sudarymo metu AB „Lietuvos energija“ buvo perdavimo sistemos operatorė, taip pat veikė kaip balansavimo elektros energijos tiekėja.
AB „Lietuvos energija“ (sutartyje vadinama Pirkėju arba Pardavėju), atstovaujama generalinio direktorius Aloyzo Koryznos ir Didmeninės elektros prekybos departamento direktoriaus Edvardo Važgėlos, veikiančių pagal AB „Lietuvos energija“ generalinio direktoriaus 2010 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. 118 ir AB „Lietuvos elektrinė“ (sutartyje vadinama Pirkėju arba Pardavėju), atstovaujama generalinio direktoriaus Laimono Lukočiaus, 2010 m. liepos 23 d. sudarė dvišalę pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 771-10 (toliau – 2010 m. sutartis). Pagal 2010 m. sutartį šalys susitarė, kad perkamos ir parduodamos remtinos gamybos elektros energijos ir (arba) kitos elektros energijos, elektros energijos prekyba bus vykdoma per biržą nuo 2010 m. liepos 23 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. 2010 m. sutartimi nustatyta, kad perkamos ir parduodamos remtinos elektros energijos kaina – 15,5 ct/kWh be PVM, kitos perkamos ir parduodamos elektros energijos kaina – ne didesnė kaip 23,00 ct/kWh.
Pastebėtina, kad 2010 m. sutartis buvo sudaryta 2010 m. liepos 23 d., o AB „Lietuvos energija“ įgaliojimai generaliniam direktoriui ir Didmeninės elektros prekybos departamento direktoriui sudaryti 2010 m. sutartį buvo suteikti tik 2010 m. rugsėjo 16 d. Taip pat pažymėtina, kad AB „Lietuvos energija“ 2010 m. sutartį Sutarčių registre įregistravo 2010 m. gruodžio 14 d., o apie 2010 m. AB Lietuvos elektrinės sutarčių registracijos žurnalą archyve nėra informacijos.
Išanalizavus AB Lietuvos elektrinės ir AB „Litgrid“ (pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą perdavimo sistemos operatorius matavo elektros energijos parametrus ir elektros energijos apskaitos rodmenis perduodavo rinkos dalyviams, tarp jų ir balansavimo energijos tiekėjams, jų elektros energijos tiekimo apimtimi) 2009 m. gruodžio 31 d. perdavimo paslaugos sutarties Nr. 33-09 kasmėnesinius elektros energijos gavimo–perdavimo aktus, konstatuotina, kad 2010 m. AB Lietuvos elektrinė patiekė į tinklą 1 894 376 989 kWh elektros energijos (3 konfidencialaus priedo 1, 2, 3, 8, 9, 10, 11, 12 lentelės).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 1 894 376 989 kWh patiektą į tinklą elektros energijos kiekį sudaro parduotos biržoje, pagal dvišales sutartis, reguliavimo, balansavimo ir reguliavimo aktyvavus galios rezervus elektros energijos kiekio suma, eliminavus pirktos biržoje, reguliavimo ir balansavimo elektros energijos kiekius ir pridėjus pirktos saviems (vartotojų) poreikiams elektros energijos kiekį.
Išnagrinėjus AB Lietuvos elektrinės ir AB „Litgrid“ 2009 m. gruodžio 31 d. balansavimo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 51-09 kasmėnesinius 2010 m. balansavimo elektros energijos pirkimo–pardavimo aktus, darytina išvada, kad AB Lietuvos elektrinė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „Baltpool“ administruojamoje biržoje nuo patiekto į tinklą elektros energijos kiekio pardavė 489 806,000 MWh ir pirko 289 572,600 MWh elektros energijos (3 konfidencialaus priedo 2 ir 3 lentelės).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad AB Lietuvos elektrinė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 22 d. pardavė 115 917,000 MWh, o nuo 2010 m. liepos 23 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. pardavė 371 889,000 MWh elektros energijos AB „Lietuvos energija“ (3 konfidencialaus priedo 4 lentelė).
AB Lietuvos elektrinė už parduotą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. akcinei bendrovei „Lietuvos energija“ 489 806,000 MWh elektros energijos kiekį gavo 75 900 176,98 Lt be PVM pajamų (3 konfidencialaus priedo 4 lentelė).
AB Lietuvos elektrinė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 22 d. nepirko biržoje elektros energijos, o už pirktą nuo 2010 m. liepos 23 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. iš AB „Lietuvos energija“ 289 572,60 MWh elektros energijos kiekį sumokėjo 64 846 830,66 Lt (18 780 940,30 EUR) be PVM (1 lentelė) (3 konfidencialaus priedo 5 lentelė).
1 lentelė. 2010 m. AB Lietuvos elektrinės pirkta biržoje elektros energija
| Pirktas elektros energijos kiekis, MWh |
Suma (biržos kainomis), Lt be PVM |
Priemoka pagal sutartį su AB Lietuvos elektrine, Lt be PVM |
| 289 572,600 |
55 913 607,30 |
8 933 223,36 |
| Iš viso |
64 846 830,36 |
|
UAB „Baltpool“ pateiktose AB Lietuvos elektrinei sąskaitose faktūrose yra nurodyta ne tik mokėjimo suma už pirktą elektrą biržoje, bet ir nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. mokėjimų „priemoka pagal sutartį su AB „Lietuvos energija“ eilutė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2010 m. sutartyje kompensacinių atsiskaitymų sistema, t. y. priemokų, nebuvo numatyta, taip pat nebuvo numatytas tarpusavio kompensacinio atsiskaitymo akto pasirašymas. Taigi kyla abejonių dėl nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. priemokų pagal sutartį su AB „Lietuvos energija“ akcinės bendrovės Lietuvos elektrinės mokėjimų – 8 933 223,36 Lt be PVM (manytina, kad tai sumokėtos kainos ir biržos kainos už elektros energiją skirtumas) – akcinei bendrovei „Lietuvos energija“ teisėtumo, taip pat pažymėtina, kad keliose sąskaitose faktūrose nurodyta perkamos elektros energijos kaina yra didesnė negu 23,00 ct/kWh (3 konfidencialaus priedo 5 lentelė).
Įtarimų dėl neskaidrios prekybos elektros energija kelia ir tai, kad nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. (122 prekybos elektros energija dienos) AB Lietuvos elektrinės ir AB „Lietuvos energija“ 79 prekybos elektros energija dienas pirkimo ir pardavimo tarpusavio kompensacinio atsiskaitymo aktai visiškai sutampa – sutampa nurodyti ne tik kasdieniai bet ir kasvalandiniai perkamos ir parduodamos elektros energijos kiekiai, 38 prekybos elektros energija dienas tarpusavio kompensacinio atsiskaitymo aktuose nurodyti didesni AB „Lietuvos energija“ parduotos negu pirktos elektros energijos kiekiai ir tik 5 prekybos elektros energija dienas AB „Lietuvos energija“ tarpusavio kompensacinio atsiskaitymo aktuose nurodyti mažesni parduotos negu pirktos elektros energijos kiekiai (3 konfidencialaus priedo 6 ir 7 lentelės).
Įvertinus pirmiau pateiktą informaciją ir išanalizavus pirktos ir parduotos per biržą elektros energijos sąskaitas faktūras, galima teigti, kad AB Lietuvos elektrinė už 15,5 ct/kWh pardavė akcinei bendrovei „Lietuvos energija“ ne tik pagamintą elektros energiją, bet ir didesne negu biržos kaina – vidutiniškai už 22,46 ct/kWh – iš akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ pirktą elektros energiją. Dėl to AB Lietuvos elektrinė patyrė 19 963 077,66 Lt be PVM nuostolių ir sumokėjo 59 990,18 Lt be PVM biržos apyvartos mokesčių (3 konfidencialaus priedo 14, 15, 16, 17 lentelės).
AB Lietuvos elektrinė ir AB „Lietuvos energija“ nevykdė patvirtintų energetikos ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-244 „Dėl prekybos elektros energija taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 17 punkte nurodyto reikalavimo ir neregistravo 2009 m. sutarties bei 2010 m. sutarties UAB „Baltpool“ dvišalių sutarčių registre.
VKEKK, nustatydama 2012 metų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) biudžetą ir vadovaudamasi Elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi ir 49 straipsniu, energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 1-215
„Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas ir VKEKK 2011 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. O3-166 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) 7.3.4–7.3.6 punktais, 2011 m. perskaičiavo VIAP lėšų poreikį, reikalingą pagaminti 1,9 TWh elektros energijos, ir susidariusį skirtumą įvertino 2012 metų VIAP biudžete.
AB Lietuvos elektrinė 2011 m. vasario 22 d. raštu Nr. SDL-259 informavo VKEKK, kad 2010 m. pagamino 1,89 TWh remtinos elektros energijos, biržoje įsigijo 0,289 TWh elektros energijos, kurią pateikė perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatoriams kaip remtiną elektros energiją.
AB „Lietuvos energija“, vadovaudamasi VKEKK 2011 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. O3-166 patvirtintos Metodikos 10.3.2 punktu, 2011 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. SD-336 „Dėl informacijos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų nustatymus pateikimo“ (toliau – AB „Lietuvos energija“ raštas) pateikė VKEKK informaciją. AB „Lietuvos energija“ rašte pateikti duomenys, reikalingi 2012 metų VIAP biudžetui nustatyti, taip pat nurodyta, kad AB Lietuvos elektrinė 2010 m. dėl apyvartinių taršos leidimų (ATL) perkainavimo patyrė nuostolių (- 17 222 tūkst. Lt), nurodytų pastovių sąnaudų dalyje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad AB Lietuvos elektrinės 2011 m. vasario 22 d. raštu Nr. SDL-259 ir AB „Lietuvos energija“ raštu VKEKK pateikti duomenys apie pagamintą elektros energijos kiekį, įsigytą biržoje elektros energijos kiekį, gamtinių dujų sunaudojimą, pirktos biržoje elektros energijos sąnaudas ir apie dėl ATL patirtas sąnaudas yra skirtingi. AB „Lietuvos energija“ rašte taip pat nurodė, kad 0,3 TWh pirktą elektros energijos kiekį rinkoje pardavė AB LESTO.
VKEKK perskaičiuodama 2012 metų VIAP biudžetą, nustatė, kad akcinei bendrovei Lietuvos elektrinei 2010 m. už pagamintą 1,9 TWh elektros energijos kiekį faktiškai VIAP lėšų kintamosioms sąnaudoms dengti buvo pervesta 314 751 tūkst. Lt. VKEKK nustatė, kad gautinų ir faktiškai gautų VIAP lėšų kintamosioms sąnaudoms dengti už pagamintą kiekį skirtumas yra 32,38 mln. Lt. Taip pat VKEKK pažymėjo, kad visos su ATL susijusios sąnaudos yra priskiriamos, vertinamos ir apskaitomos kintamųjų sąnaudų dalyje, todėl papildomas jų vertinimas pastoviųjų sąnaudų dalyje lemtų perteklinį lėšų numatymą.
VKEKK nustatė, kad koreguojanti VIAP lėšas suma dėl pagaminto 1,9 TWh elektros energijos kiekio sudaro 49, 61 mln. Lt (32 385 tūkst. Lt + 17 222 tūkst. Lt).
2013 m. lapkričio 15 d. VKEKK, vadovaudamasi 2012 m. birželio 18 d nutarimu Nr. O3-155 „Dėl Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir atsižvelgdama į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos įmonių reguliuojamos veiklos planinių patikrinimų 2013 metais planą, patvirtintą VKEKK pirmininko 2013 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. O1-6 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų 2013 metais plano patvirtinimo“ ir VKEKK pirmininko 2013 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. O1-20 „Dėl AB „Lietuvos energija“ planinio patikrinimo“, atliko AB „Lietuvos energija“ (dabar – AB „Lietuvos energijos gamyba“) planinį 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio veiklos patikrinimą.
VKEKK, atlikusi AB Lietuvos elektrinės planinį 2010 m. veiklos patikrinimą, nustatė 98,19 mln. Lt skirtumą tarp gautinų ir faktiškai gautų VIAP lėšų kintamosioms sąnaudoms dengti už faktiškai pagamintą elektros energiją – 1,894 377 TWh:
21,21 mln. Lt – patikrinimo metu nustatytų ir 2011 metų perskaičiuotų remtinos elektros energijos gamybos kintamųjų (mazuto, dujų įsigijimo, ATL ir reagentų nusierinimui) sąnaudų skirtumas;
44,60 mln. Lt – 2013 m. patikrinimo metu nustatytų ir 2011 metų perskaičiuotų kintamųjų sąnaudų padengiamos dalies iš rinkos, t. y. 339 098 tūkst. Lt ir 294 500 tūkst. Lt, skirtumas.
Taip pat VKEKK nustatė, kad buvo gauta 1 500 tūkst. Lt pajamų už prekybą reguliavimo aktyvavus galios rezervus elektros energija.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad AB „Lietuvos energija“ raštu informavo VKEKK, kad gavo 339 098 tūkst. Lt pajamų už parduotą elektros energiją, kurios nurodytos gamybos (rinkos kainos) dalyje, tačiau 2011 m. VKEKK, nustatydama 2012 metų VIAP biudžetą priskaičiavo 294 500 tūkst. Lt (1 900 000,000 MWh × 155 Lt), o planinio patikrinimo metu priskaičiavo
339 098 tūkst. Lt kintamųjų sąnaudų padengiamą dalį iš rinkos kainos. VKEKK, nustatydama 2012 metams VIAP biudžetą, perskaičiavo 2010 m. VIAP lėšų poreikį, vadovaudamasi VKEKK 2011 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. O3-166 patvirtinta Metodika. Atsižvelgiant į 2013 m. atliktą planinį patikrinimą, manytina, kad 2010–2011 m. laikotarpiu, nustatant VIAP lėšas, nebuvo pakankamo teisės aktais nustatyto reglamentavimo, nurodančio, kokią parduotos elektros energijos gamybos dalį reikia priskirti remtinos elektros energijos gamybos apimčiai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad AB „Lietuvos energija“ raštu informavo VKEKK, kad gavo 339 098 tūkst. Lt pajamų už biržoje pagal dvišales sutartis ir vidaus tinklo vartotojams parduotą elektros energiją, nurodytą gamybos (rinkos kainos) dalyje, tačiau išanalizavusi parduotos elektros energijos sąskaitas faktūras Komisija nustatė, kad prekybos reguliavimo ir balansavimo elektros energija pajamų saldo, kuris 2010 m. sudarė 108 099,82 Lt., yra neįtrauktas į AB „Lietuvos energija“ gautas pajamas (3 konfidencialaus priedo 10 ir 11 lentelės).
1.3.2. Dėl prekybos elektros energija priežasčių ir pasekmių, atsakingų už ją asmenų.
AB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Aloyzas Koryzna 2010 m. kovo 31 d. raštu Nr. SD-2818 „Dėl Lietuvos elektrinės darbo technologinio minimumo režimu“ informavo VKEKK ir energetikos viceministrą H. Bernatavičių, kad AB Lietuvos elektrinei ilgesnį laiką dirbant minimaliu režimu, ji gali neišnaudoti visos jai skirtos elektros energijos gamybos kvotos, tačiau, siekiant užtikrinti bendrovės finansinius įsipareigojimus bankams, sumažinus bendrovės gamybą, reikėtų nuspręsti dėl jos gamybos kainos peržiūrėjimo arba numatyti papildomą finansavimą, kad būtų užtikrintas energetinis saugumas. VKEKK 2010 m. balandžio 13 d. raštu Nr. R2-560 „Dėl Lietuvos elektrinės darbo technologinio minimumo režimu“ AB „Lietuvos energija“ ir AB Lietuvos elektrinei atsakė, kad VKEKK neturi teisinio pagrindo ir ekonominių argumentų peržiūrėti VIAP kainos.
Energetikos ministras, nederinęs su VKEKK, 2010 m. birželio 19 d. įsakymu „Dėl energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 1-215
„Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 1-169 pakeitė Aprašo 6.3 ir 13 punktus. Dėl to AB Lietuvos elektrinė, užtikrinanti tiekimo saugumą ir rezervus, vadovaudamasi pakeistu Aprašu, dalį elektros energijos kiekio pirko ir pardavė per biržą kaip remtiną elektros energijos kiekį. Aprašo pakeitimą parengė Energetikos ministerijos specialistė Viktorija Aleksevičienė, suderino Energijos efektyvumo skyriaus vedėja Asta Šidlauskaitė-Verbickienė, Teisės skyriaus vedėja Inga Černiuk, viceministras Henrikas Bernatavičius, kancleris Vidmantas Adomonis. Šiems asmenims atsakomybės priemonės nebuvo taikytos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Aprašo pakeitimas galimai prieštaravo Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 40 ir 41 dalims (2004 m. liepos 1 d., 2009 m. gruodžio 22 d. redakcijos) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 740 „Dėl Lietuvos elektros rinkos plėtros plano patvirtinimo“ (toliau - Lietuvos elektros rinkos plėtros planas) 3.1 punktui, kuriame nurodoma, kad tikslinga inicijuoti teisinį reguliavimą, pagal kurį remiamos elektros energijos gamybos apimtis 2010 metais iki 3 TWh būtų paskirta AB Lietuvos elektrinei, su sąlyga, kad remiama elektros energija bus gaminama kintamuoju grafiku.
Pažymėtina, kad buvo pakeisti tik energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1-215 patvirtinto Aprašo 6.3 ir 13 punktai, tačiau kituose ministro įsakymuose buvo nurodoma, kad remiama tik pagaminta elektros energija, pavyzdžiui:
energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1-227 „Dėl elektrinių, kurioms nustatoma remtinos elektros energijos gamybos apimtis, sąrašo ir remtinos elektros energijos gamybos apimties ir masto 2010 metais nustatymo“ 1.4 punkte nurodoma viena iš remiamos elektros energijos gamybos apimties sąlygų – elektros energija turi būti pagaminta;
energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1-214 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašo nustatymo“ (toliau – VIAP sąrašas) patvirtinto VIAP sąrašo 1.3 punkte nustatomos elektrinės, kuriose elektros energijos gamyba būtina elektros energijos tiekimo saugumui ir energetikos sistemos rezervams užtikrinti.
Aprašo pakeitimas lėmė tai, kad 2010 m. liepos 23 d. buvo sudaryta AB „Lietuvos energija“ ir AB Lietuvos elektrinės dvišalė pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 771-10, sukėlusi šiuos padarinius:
a) dėl gautinų už pagamintą elektros energiją 1 894 377 TWh ir faktiškai gautų už nustatytą 2,5 TWh remtiną gamybos apimtį VIAP lėšų sąnaudoms padengti vartotojai permokėjo 116,91 mln. Lt;
b) AB Lietuvos elektrinė patyrė 19,96 mln. Lt nuostolių pirkdama ir parduodama 289 572,600 MWh elektros energijos;
c) sumokėtas 59 990,18 Lt (289 572,600 × 0,103584 ×2) biržos apyvartos mokestis už pirktą ir parduotą 289 572,600 MWh elektros energiją.
2014 m. gruodžio 15 d. AB „Lietuvos energijos gamyba“ raštu Nr. SDK-68 informavo Komisiją, kad, išanalizavusios padėtį, AB Lietuvos elektrinė kartu su AB „Lietuvos energija“ buvo siūliusios Energetikos ministerijai pakeisti VIAP teikimo tvarkos aprašą, kad VIAP lėšos AB Lietuvos elektrinei būtų mokamos ne už faktiškai pagamintą elektros energijos kiekį, o už remtiną elektros energijos kiekį, trūkstamą elektros energijos kiekį įsigyjant rinkoje už mažesnę kainą.
1.3.3. Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro Arvydo Sekmoko įsakymo, kuriuo buvo nustatyta didesnė, negu iš tiesų buvo būtina, elektros gamybos kvota Lietuvos elektrinei; šio įsakymo rengėjų.
Lietuvos elektros rinkos plėtros plano rengimas buvo pradėtas 2009 m. gegužės 21 d. energetikos ministro įsakymu Nr. 1-72 „Dėl darbo grupės sudarymo“. Darbo grupės pirmininkas – Henrikas Bernatavičius. Darbo grupei buvo nustatytas tikslas išanalizuoti tuo metu galiojusius teisės aktus ir parengti naują teisėkūros bazę bei nustatyti strategines Lietuvos elektros energijos rinkos vystymo kryptis po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Buvo parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, kurį parengė J. Danaitienė, suderino Energijos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vedėjas Vytautas Vazalinskas ir viceministras Henrikas Bernatavičius. Nutarimo projektas Vyriausybei buvo teiktas derinti tris kartus (2009 m. birželio 22 d., 2009 m. birželio 25 d. ir 2009 m. liepos 8 d.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vyriausybės nutarimo projekto derinimo pažymoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir VKEKK pateikė pastabas ir pasiūlymus, į kuriuos nebuvo atsižvelgta. Pastabose nurodoma, kad nepagrįsta skaičiavimais ir kriterijais nustatyta remiamos elektros energijos gamybos apimtis 2010 m., taip pat parinkti subjektai tam tikrai remiamai gamybos apimčiai, nėra išsamaus pagrindimo nurodant galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes dėl elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo ir įsipareigojimo supirkti AB Lietuvos elektrinės ir Lietuvos termofikacinių elektrinių pagamintą elektros energiją, nėra numatyti elektros energijos gamintojų rėmimo principai.
AB Lietuvos elektrinė 2009 m. birželio 30 d. raštu Nr. 105-1704 „Dėl remtinos elektros energijos gamybos apimties 2010 metais nustatymo“, kreipėsi į Energetikos ministeriją prašydama patvirtinti 3 TWh superkamos elektros energijos 2010 m. apimtį ir nurodė šias priežastis:
a) 3 TWh elektros energijos per metus AB Lietuvos elektrinė patiekia dirbdama dviem 300 MW galios blokais, kurie gali kūrenti skystą kurą ir yra pagrindinė alternatyva dujoms;
b) energetinio saugumo užtikrinimas: vien tik importuojant elektros energiją, negalima užtikrinti energetinio saugumo, reikia bazinės bent 30 proc. gamybos su patikimu kuro tiekimu;
d) rinkos konkurencingumo užtikrinimas: AB Lietuvos elektrinės elektros energijos kaina padės nustatyti importuojamos elektros energijos kainos viršutinę ribą;
e) minimali 3 TWh elektros energijos gamyba reikalinga tam, kad būtų užtikrinamas naujo bloko statybos finansavimas (atliktos studijos duomenimis, viena iš pagrindinių to prielaidų – minimali 3 TWh elektros energijos gamyba).
Lietuvos elektros rinkos plėtros plano 3 punkte numatyta, kad remiamos elektros energijos gamybos apimtis 2010 metais AB Lietuvos elektrinei sudarytų iki 3 TWh su sąlyga, kad remiama elektros energija bus gaminama kintamuoju grafiku.
2009 m. lapkričio 26 d. energetikos ministro įsakymo Nr. 1-227 „Dėl elektrinių, kurioms nustatoma remtinos elektros energijos gamybos apimtis, sąrašo ir remtinos elektros energijos gamybos apimties ir masto 2010 metais nustatymo“ 1.3 punktu buvo nustatyta elektros energijos, pagamintos AB Lietuvos elektrinėje, remtina apimtis – 2,5 TWh. Šį ministro įsakymą parengė Viktorija Aleksevičienė, suderino viceministras Henrikas Bernatavičius, Energijos efektyvumo skyriaus vedėja Asta Šidlauskaitė-Verbickienė, Teisėkūros skyriaus vedėja Audinga Galubickienė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2009 m. lapkričio 26 d. energetikos ministro įsakyme Nr. 1-227 „Dėl elektrinių, kurioms nustatoma remtinos elektros energijos gamybos apimtis, sąrašo ir remtinos elektros energijos gamybos apimties ir masto 2010 metais nustatymo“ nenurodoma, kaip ir kokiais kriterijais remiantis turi būti įvertinamas tiekimo saugumas, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl AB Lietuvos elektrinei nustatytos kvotos reikalingumo.
Energetikos ministerija 2015 m. vasario 23 d. raštu Nr. G-2015-1498 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Komisiją, kad, vykdant Lietuvos elektros rinkos plėtros plano 3 punkto nuostatas, buvo priimtas energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. 1-227 „Dėl elektrinių, kurioms nustatoma remtinos elektros energijos gamybos apimtis, sąrašo ir remtinos elektros energijos gamybos apimties ir masto 2010 metais nustatymo“.
Atsižvelgiant į AB „Panevėžio energija“ generalinio direktoriaus Vytauto Šidlausko 2009 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 218-2251 „Dėl remtinų elektros supirkimo apimčių 2010 metais“ pateiktą prašymą, energetikos ministro 2010 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1-60 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1-227 „Dėl elektrinių, kurioms nustatoma remtinos elektros energijos gamybos apimtis, sąrašo ir remtinos elektros energijos gamybos apimties ir masto 2010 metais nustatymo“ pakeitimo buvo pakeistas 1.2.6 punktas ir padidinta AB „Panevėžio energija“ Panevėžio termofikacinei elektrinei 2010 metams remtina elektros energijos gamybos apimtis nuo 96,1 mln. kWh. iki 146,1 mln. kWh. Šį įsakymą parengė Viktorija Aleksevičienė, suderino Energijos efektyvumo skyriaus vedėja Asta Šidlauskaitė-Verbickienė, viceministras Henrikas Bernatavičius.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad termofikacinėms elektrinėms remiamos elektros energijos gamybos apimtys nustatomos vadovaujantis Elektros energijos supirkimo iš bendrųjų šilumos ir elektros energijos gamintojų supirkimo taisyklėmis, patvirtintomis energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1-219 „Dėl elektros energijos supirkimo iš bendrųjų šilumos ir elektros energijos gamintojų supirkimo taisyklių patvirtinimo“, tačiau jose nenumatyta, kokiais kriterijais remiantis turi būti paskirstomos superkamos elektros energijos gamybos apimtys termofikacinėms elektrinėms (neužtikrintas skaidrumo principas), neskatinama efektyvi termofikacija, termofikacinių elektrinių elektros energija superkama pagal jų šilumos poreikio apkrovas, atsižvelgiant į elektros energijos vartotojų poreikį, neprognozuojama, kokia bus superkamos remiamos elektros energijos gamybos apimtis ateinančiais metais.
Pažymėtina, kad Energetikos ministerija, nustatydama remtinas elektros energijos gamybos apimtis, nevertino, kad remiamos elektros energijos apimčių pokyčiai daro tiesioginę įtaką elektros energijos kainai (2 lentelė).
2 lentelė. VIAP kainos
|
|
2010 m. |
2 variantas |
3 variantas |
4 variantas |
5 variantas |
|||||
|
|
Supirkimo apimtis,TWh |
VIAP kaina ct/kWh |
Supirkimo apimtis, TWh |
VIAP kaina ct/kWh |
Supirkimo apimtis, TWh |
VIAP kaina ct/kWh |
Supirkimo apimtis, TWh |
VIAP kaina ct/kWh |
Supirkimo apimtis, TWh |
VIAP kaina ct/kWh |
| Termofikacinės |
1,05 |
4,73 |
1,988 |
4,01 |
1,05 |
3,38 |
1,23 |
2,4 |
1,05 |
5,65 |
| AB „LEL“ |
2,50 |
1,562 |
1,50 |
0,80 |
3,00 |
|||||
Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. lapkričio 5 d. civilinės bylos Nr. 3K-3-417/2011 tarp AB „Vilniaus energija“ ir AB „Lietuvos energija“ nutartyje pažymėta (remiantis pateiktais 2009 m. balandžio 1 d. VKEKK nuomone, Energetikos ministerijos išvada ir kt. dokumentais), kad Lietuvoje veikiančių elektros gamintojų rėmimas per VIAP yra nuostolingas, nes, pirma, rinkoje galima įsigyti (nupirkti) elektros daug mažesne kaina, antra, paramai skiriamos lėšos surenkamos iš galutinių elektros vartotojų, nustatant jiems didesnes elektros energijos kainas.
1.3.4. Dėl sudarytų sutarčių su dujų tiekėjais, sutarčių turinio, įmonės, sudariusios sutartis, įsipareigojimų.
AB Lietuvos elektrinė 2009 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 211-1-2910 kreipėsi į AB „Lietuvos energija“ generalinį direktorių A Koryzną (Energetikos ministerijos 2015 m. vasario 23 d. rašto Nr. G-2015-1498 14priedas), prašydama patvirtinti gamybos planą, pagal kurį ji galėtų sudaryti kuro tiekimo sutartis.
AB Lietuvos elektrinė 2007 m. gruodžio 28 d. su AB „Lietuvos dujos“ sudarė Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 05-2008. AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų tiekimo sutartys yra standartinės. Sutartyje numatytas pirkėjo įsipareigojamas pirkti metinį dujų kiekį ketvirčiais, dujų tiekimo sąlygos, nurodyta gamtinių dujų kainos skaičiavimo formulė, sąskaitos ir mokėjimo sąlygos, šalių įsipareigojimai, gamtinių dujų sudėtis ir kokybė, gamtinių dujų apskaita, šalių atsakomybė, gamtinių dujų kiekio ribojimas ir nutraukimas, nenugalima jėga, ginčų nagrinėjimo tvarka, sutarties nutraukimo, pakeitimo ir papildymo sąlygos, sutarties galiojimas, baigiamosios nuostatos, kuriose pažymėta, kad abi šalys garantuoja sutartyje esančios informacijos konfidencialumą. Ši sutartis buvo sudaryta vieniems metams, tačiau joje numatyta, kad, šalims susitarus, sutartis gali būti pratęsta, todėl sutartis kiekvienais metais buvo pratęsiama. 2009 m. gruodžio 28 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 6, kuriuo AB Lietuvos elektrinė įsipareigojo 2010 metais nupirkti tam tikrą dujų kiekį (3 konfidencialaus priedo 18, 19, 20 lenteles).
2010 m. rugsėjo 14 d. buvo sudaryta Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 61/05-2010 (2010 m. gruodžio 13 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1, kuriuo AB Lietuvos elektrinė įsipareigojo 2010 metais pirkti papildomą dujų kiekį (3 konfidencialaus priedo 18, 19, 20 lenteles).
Iš UAB „Dujotekana“ AB Lietuvos elektrinė pirko gamtines dujas pagal Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2010/02-09, sudarytą 2009 m. gruodžio 29 d. Ši sutartis 2010 m. balandžio 6 d buvo pakeista. Sutarties pakeitime nurodyta: perkamas dujų kiekis išdėstytas ketvirčiais, „imk arba mokėk“ sąlygos, pristatymo vieta ir tiekimo laikotarpis, gamtinių dujų kainos nustatymo formulė, sąskaitos ir mokėjimo tvarka, gamtinių dujų sudėtis ir kokybė, gamtinių dujų apskaitos tvarka, dujų tiekimo ribojimo ar nutraukimo sąlygos, šalių įsipareigojimai, šalių atsakomybė, nenugalima jėga, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo, pakeitimo ir papildymo sąlygos, sutarties galiojimas, baigiamosios nuostatos, kuriose numatytas konfidencialumo saugojimas (3 konfidencialaus priedo 18, 19, 20 lenteles).
1.4.1. Tikėtina, kad, siekdamas užtikrinti AB Lietuvos elektrinės 9 bloko (KCB) statybos finansavimą, energetikos ministras 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1-227 „Dėl elektrinių, kurioms nustatoma remtinos elektros energijos gamybos apimtis, sąrašo ir remtinos elektros energijos gamybos apimties ir masto 2010 metais nustatymo“ 1.3 punktu nustatė elektros energijos, pagamintos AB Lietuvos elektrinėje, remtiną apimtį – 2,5 TWh. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame įsakyme nenurodoma, kaip ir kokiais kriterijais vadovaujantis turi būti įvertinamas elektros energijos tiekimo saugumas, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl AB Lietuvos elektrinei nustatytos kvotos reikalingumo.
1.4.2. Pažymėtina tai, kad Lietuvoje veikiančių elektros energijos gamintojų rėmimas per VIAP yra nuostolingas, nes, pirma, rinkoje galima įsigyti (nupirkti) elektros daug mažesne kaina, antra, paramai skiriamos lėšos surenkamos iš galutinių elektros energijos vartotojų, nustatant jiems didesnes elektros energijos kainas. Energetikos ministerija, nustatydama remtinas elektros energijos gamybos apimtis, nevertino, kad remiamos elektros energijos apimčių pokyčiai daro tiesioginę įtaką elektros energijos kainai.
1.4.3. Tikėtina, kad, siekdamas užtikrinti AB Lietuvos elektrinės finansinius įsipareigojimus bankams dėl 9 bloko statybos, energetikos ministras Arvydas Sekmokas, nepakeitė savo 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1-227 „Dėl elektrinių, kurioms nustatoma remtinos elektros energijos gamybos apimtis, sąrašo ir remtinos elektros energijos gamybos apimties ir masto 2010 metais nustatymo“ 1.3 punkto, nesumažino AB Lietuvos elektrinės remtinos elektros energijos gamybos apimties, bet pakeitė Aprašo 6.3 ir 13 punktus, todėl AB Lietuvos elektrinė, užtikrinanti elektros energijos tiekimo saugumą ir rezervus, vadovaudamasi šiuo pakeitimu, dalį elektros energijos kiekio pirko ir pardavė per biržą kaip remtiną elektros energijos kiekį ir gavo VIAP lėšas ne už faktiškai pagamintą kiekį. Akcentuotina ir tai, kad Aprašo pakeitimas galimai prieštaravo Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 40 ir 41 dalims ir Lietuvos elektros rinkos plėtros plano 3.1 punktui.
1.4.4. AB Lietuvos elektrinė UAB „Baltpool“ administruojamoje biržoje AB „Lietuvos energija“ nuo 2010 m. liepos 23 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. pardavė 371 889,000 MWh ir iš AB „Lietuvos energija“ pirko 289 572,600 MWh elektros energijos.
AB Lietuvos elektrinė, parduodama 371 889,000 MWh elektros energijos kiekį AB „Lietuvos energija“, taikė 2009 m. sutartyje nustatytą kompensacinio atsiskaitymo sistemą. AB Lietuvos elektrinė nuo 2010 m. liepos 23 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. už 15,5 ct/kWh pardavė AB „Lietuvos energija“ ne tik pagamintą elektros energiją, bet ir iš AB „Lietuvos energija“ pirktą didesne negu biržos kaina – vidutiniškai už 22,46 ct/kWh – elektros energiją.
2010 m. sutartyje kompensacinių atsiskaitymų sistema, t. y. priemokos, nebuvo numatyta, taip pat nebuvo numatytas tarpusavio kompensacinio atsiskaitymo akto pasirašymas. Taigi kyla abejonių dėl AB Lietuvos elektrinės pagal sutartį su AB „Lietuvos energija“ nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. AB „Lietuvos energija“ sumokėtų priemokų – 8, 93 mln. Lt be PVM (tikėtina, kad tai sumokėtos kainos ir biržos kainos už elektros energiją skirtumas) –teisėtumo.
Įtarimų nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. (122 prekybos elektros energija dienos) dėl neskaidrios prekybos elektros energija tarp AB Lietuvos elektrinės ir AB „Lietuvos energija“ kelia ir tai, kad tik 5 prekybos elektros energija dienas tarpusavio kompensacinio atsiskaitymo aktuose nurodyti mažesni pardavimo AB „Lietuvos energija“ nei pirkimo iš AB „Lietuvos energija“ elektros energijos kiekiai, kai likusias dienas pirkimo ir pardavimo tarpusavio kompensacinio atsiskaitymo aktai visiškai sutampa – sutampa nurodyti ne tik kasdieniai, bet ir kasvalandiniai perkamos ir parduodamos elektros energijos kiekiai arba tarpusavio kompensacinio atsiskaitymo aktuose nurodyti didesni pardavimo AB „Lietuvos energija“ negu pirkimo iš AB „Lietuvos energija“ elektros energijos kiekiai.
Aprašo pakeitimo padarinys – AB „Lietuvos energija“ ir AB Lietuvos elektrinės 2010 m. liepos 23 d sudaryta dvišalė pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 771-10, kuri, atsižvelgiant į jos įregistravimo AB „Lietuvos energija“ sutarčių registre datą, galimai buvo sudaryta atgaline data 2010 m. gruodžio 14 d. Vykdant elektros energijos prekybą pagal 2010 m. sutartį, kilo šie neigiami padariniai:
a) dėl gautinų už pagamintą elektros energiją 1 894,377 TWh ir faktiškai gautų už nustatytą 2,5 TWh remtiną gamybos apimtį VIAP lėšų sąnaudoms padengti vartotojai permokėjo 116,91 mln. Lt;
b) AB Lietuvos elektrinė patyrė 19,96 mln. Lt nuostolį pirkdama ir parduodama 289 572,600 MWh elektros energijos;
c) sumokėtas 59 990,18 Lt biržos apyvartos mokestis už pirktą ir parduotą 289 572,600 MWh elektros energiją.
AB Lietuvos elektrinė ir AB „Lietuvos energija“ nevykdė Taisyklių 17 punkte nurodyto reikalavimo ir neregistravo 2009 m. sutarties ir 2010 m. sutarties UAB „Baltpool“ dvišalių sutarčių registre.
1.4.5. Atsižvelgiant į tai, kad VKEKK 2013 metais atliko planinį 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio veiklos patikrinimą vadovaudamasi savo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3-279 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“, manytina, kad 2010–2011 m. laikotarpiu, nustatant VIAP lėšas, nebuvo pakankamo teisės aktų reglamentavimo, nurodančio, kokią parduotos elektros energijos gamybos dalį priskirti remtinos elektros energijos gamybos apimčiai. Pažymėtina ir tai, kad prekybos reguliavimo ir balansavimo elektros energija pajamų saldo, kuris 2010 m. sudarė 108 099,82 Lt, yra neįtrauktas į AB „Lietuvos energija“ gautas pajamas.
1.5.1.Generalinei prokuratūrai atlikti tyrimą dėl elektros energijos pirkimo ir pardavimo pagal AB „Lietuvos energija“ ir AB Lietuvos elektrinės 2010 m. liepos 23 d dvišalę pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 771-10.
1.5.2. Vyriausybei parengti Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 7 dalies pakeitimo įstatymo projektą, reglamentuojantį tai, kad VKEKK, nustatydama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą, įvertina gamintojo, teikiančio Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas paslaugas, praėjusiais kalendoriniais metais, naudojant remtinai ir neremtinai elektros energijos gamybai priskiriamus gamybos įrenginius, gautas reguliavimo ir balansavimo elektros energija pajamas.
1.5.3. VKEKK išanalizuoti galimybę į viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų metinę sąmatą įtraukti reguliavimo ir balansavimo elektros energija pajamų saldo ir prireikus pakeisti VKEKK 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. O3-279 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“.
2. Ar 2009–2011 metais AB „Lietuvos energija“ ir (ar) AB Lietuvos elektrinė vykdė komercinę prekybą apyvartiniais taršos leidimais, dėl kurios buvo patirta 147 651 653 Lt nuostolių:
a) kokios šios komercinės prekybos priežastys ir pasekmės; kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, AB „Lietuvos energija“ ir (ar) AB Lietuvos elektrinės atsakingi asmenys savo sprendimais sudarė sąlygas vykdyti ir vykdė tokią komercinę veiklą; ar buvo taikytos atsakomybės priemonės ir išieškota žala iš šioje veikloje dalyvavusių asmenų;
b) ar dėl AB Lietuvos elektrinės pasirašytų prekybos apyvartiniais taršos leidimais sutarčių ir jų pakeitimais prisiimtų įsipareigojimų nebuvo sukurtos prielaidos įmonei ateityje patirti žalą;
2.1. Parlamentinio tyrimo metu vadovautasi 2009-2012 m. galiojusiais teisės aktais, reguliavusiais visuomeninius santykius, susijusius su prekyba apyvartiniais taršos leidimais. Šie teisės aktai nurodyti šios išvados 1 priede.
2.2. Komisijai pateikti dokumentai nurodyti šios išvados 2 priede. Komisijos posėdžių garso įrašus, stenogramas ir gautus dokumentus saugo Seimo kanceliarijos darbuotojas, atsakingas už įslaptintos informacijos administravimą.
2.3.1. Dėl AB Lietuvos elektrinės ir (ar) AB „Lietuvos energija“ prekybos apyvartiniais taršos leidimais, šios prekybos priežasčių, atsakingų už šią prekybą asmenų.
AB Lietuvos elektrinės administracija (vyr. finansininkas Rolandas Jankauskas ir generalinis direktorius Pranas Noreika) 2008 m. vasario 29 d. valdybai pateiktame aiškinamajame rašte dėl ATL keitimo į taršos mažinimo vienetus (toliau – TMV) nurodo, kad TMV ir ATL ateities kainų skirtumas antrinėje rinkoje sudaro apie 25 procentus, t.y. TMV yra lygus 0,75 procento ATL kainos, taip pat prognozuoja, kad TMV ir ATL kainos ateityje taps artimesnės viena kitai, pažymi, kad įvykdžius keitimą iki 25 procentų padidės taršos leidimų portfelis ir dėl to įmonė gaus ekonominės naudos.
AB Lietuvos elektrinės valdyba (Vida Dzermeikienė, Dominykas Pečiulis, Pranas Noreika, Rolandas Jankauskas ir Arvydas Galinis) 2008 m. balandžio 1 d. priėmė sprendimą (posėdžio protokolas Nr. 5) pritarti AB Lietuvos elektrinės administracijos siūlymui pakeisti 20 procentų ATL, skirtų 2008–2012 m. laikotarpiui, į to paties laikotarpio TMV įmonei geriausiomis sąlygomis.
AB Lietuvos elektrinė 2008 m. liepos 4 d. sudarė sutartį (toliau šiame punkte – sutartis) su bendrove „Gazprom Marketing & Trading Limited“ (toliau – „Gazprom“) dėl taršos vienetų mainų, pagal kurią taršos vienetai pagal Kioto protokolo 6 ir 12 straipsnius (sutartyje vadinami PTMV ir TMV) mainomi į taršos vienetus pagal ES direktyvą (sutartyje vadinami ATL). Pagal sutartį 1 ATL lygus 1,24 PTMV ar TMV. Šiuo santykiu paskaičiuotas sutartyje nurodytų taršos vienetų mainų kiekis. Sutartyje nustatyta, kad bendrovė „Gazprom“ pateikia AB Lietuvos elektrinei PTMV ir (ar) TMV, o AB Lietuvos elektrinė pateikia bendrovei „Gazprom“ ATL. Kitaip tariant, AB Lietuvos elektrinė maino turimus ATL į PTMV ir (ar) TMV. Pagal šią sutartį taršos vienetai mainomi be piniginio atsiskaitymo (sutarties 3.3 punktas), ir tik PVM mokėjimo tikslu jie yra įvertinami atitinkama kaina. Pagal šią sutartį lygiomis dalimis kasmet 2008–2012 metais numatyti 546 505 TMV arba PTMV keitimai į 440 281 ATL.
AB „Lietuvos elektrinė“, atstovaujama generalinio direktoriaus Prano Noreikos, sudarė skolinimo (atpirkimo) sutartis: 2009 m. vasario 4 d. Nr.224-09, 2009 m. kovo 9 d. Nr.225-09, 2009 m. gruodžio 1 d. Nr.308-09 (pakeitimai 2010 m. liepos 6 d. ir 2010 m. rugpjūčio 11 d. ) ir 2009 m. gruodžio 10 d. Nr. 298-09 su bendrove „STX services BV“. Pagal sutartis už paskolintus ATL skolintojui yra mokamos skolos palūkanos (angl. borrowing fee). Tokiu būdu ATL vienetai panaudojami kaip finansinė priemonė ir gaunamos piniginės lėšos (atpirkimo palūkanos).
AB Lietuvos elektrinės administracija 2009 m. balandžio 15 d. aiškinamuoju raštu kreipėsi į šios bendrovės valdybą su prašymu sudaryti ateities sandorį (išvestinė finansinė priemonė) dėl 2010–2012 m. trūkstamų ATL įsigijimo biržos kainomis ir nurodė, kad 2010–2012 m. elektrinės planuojama minimali gamyba bus ne mažesnė kaip 3 TWh, o tai sudarys 1 998 051 toną CO2 išmetalų kasmet ir padengs 4 341 619 ATL vienetų trūkumą 2008–2012 m. laikotarpiu. Taip pat administracija pažymėjo, kad, pasinaudojus išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir trūkstamam ATL kiekiui nustačius ateities kainą (prognozuota, kad ateityje 1 ATL kainuos 20–30 Eur), teigiamas ekonominis efektas Lietuvos vartotojams 2010–2012 metais sieks nuo 60 iki 210 mln. Lt (sprendimo priėmimo metu ateities sandoriais buvo galima nustatyti 15–16 Eur už 1 ATL ateities kainą).
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas 2009 m. balandžio 23 d., vadovaudamasis Ūkio ministerijos pasiūlytų ir išrinktų valstybės tarnautojų akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių stebėtojų tarybos bei valdybos nariams veiklos šiose bendrovių organuose taisyklėmis, patvirtintomis ūkio ministro 2001 m. spalio 31 įsakymu Nr. 330 „Dėl ūkio ministerijos pasiūlytų ir išrinktų valstybės tarnautojų akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių stebėtojų tarybos bei valdybos nariais veiklos šiose bendrovių organuose taisyklių patvirtinimo“, suderino su valdybos nariais sutikimą, kad AB Lietuvos elektrinės generalinis direktorius sudarytų ateities sandorį dėl 4 341 619 ATL vienetų įsigijimo.
AB Lietuvos elektrinės valdyba (Vida Dzermeikienė, Dominykas Pečiulis, Pranas Noreika, Rolandas Jankauskas ir Arvydas Galinis) 2009 m. balandžio 23 d. pritarė (protokolas Nr. 5), kad AB Lietuvos elektrinės generalinis direktorius Pranas Noreika sudarytų ateities sandorį dėl 4 341 619 ATL vienetų įsigijimo biržos kaina.
AB Lietuvos elektrinės valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Pranas Noreika 2009 m. gegužės 7 d. pasirašė AB Lietuvos elektrinės su bendrove „Gazprom“ anksčiau (2008 m. liepos 3 d.) sudarytos sutarties dėl prekybos ATL pakeitimą (toliau – sutarties pakeitimas). Šiuo sutarties pakeitimu AB Lietuvos elektrinė įsipareigojo 2009–2012 m. laikotarpiu pirkti 4 341 619 ATL vienetų. Sutarties pakeitime buvo nustatyta ATL vieneto kiekvienais metais fiksuota kaina.
AB Lietuvos elektrinės generalinis direktorius P. Noreika 2010 m. kovo 10 d. sudarė sutartį su bendrove „Amsterdam Capital Trading BV“ dėl prekybos ATL, kuria įsipareigojo pirkti ar parduoti ATL ir (ar) TMV trūkstamą ar perteklinį kiekį išimtinai tik per bendrovę „Amsterdam Capital Trading BV“. AB „Lietuvos elektrinei, jeigu ji nesilaikytų šio įsipareigojimo, buvo numatytos sankcijos.
AB „Lietuvos energija“, atstovaujama generalinio direktoriaus Daliaus Misiūno, 2011 m. gruodžio 16 d. sudarė sutartį Nr. 2010/12/1/0289 su bendrove „CF Partners (UK) LLP“ dėl 1 300 000 ATL vienetų ir kito turto deponavimo per sąlyginį deponavimo agentą – banko „Deutsche Bank AG“ Londono filialą.
AB „Lietuvos energija“ valdyba (Dalius Misiūnas, Sonata Matulevičienė, Aloyzas Vitkauskas, Kęstutis Žilėnas ir Rimantas Vaitkus) 2012 m. balandžio 3 d. (posėdžio protokolas Nr. 3) pritarė AB „Lietuvos energija“ ir bendrovės „CF Partners (UK) LLP“ sutarties dėl 650 000 ATL vienetų skolinimo (atpirkimo) sudarymui.
AB „Lietuvos energija“ valdyba (Dalius Misiūnas, Sonata Matulevičienė, Laurentina Garbauskienė, Kęstutis Žilėnas ir Raimundas Petrauskas) 2012 m. lapkričio 23 d. (posėdžio protokolas Nr. 13) pritarė iki 1,3 mln. ATL vienetų nuomos sandorių sudarymui.
2.3.2. Dėl AB Lietuvos elektrinės pasirašytų prekybos apyvartiniais taršos leidimais sutarčių ir jų pakeitimais prisiimtų įsipareigojimų pasekmių.
Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (toliau – LAIF) 2015 m. vasario 19 d. raštu Nr. (5)-S-214 (2015 m. kovo 3 d. raštas Nr. G-2015-1810) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė Komisijai Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registro (toliau – Registras) duomenis, nurodančius ATL kiekius ir atsisakytų ATL ir (ar) Kioto vienetų skaičių pagal faktinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, taip pat išmestą CO2 kiekį. Pateikta informacija leido apskaičiuoti AB Lietuvos elektrinės ir (ar) AB „Lietuvos energija“ (toliau šiame punkte taip pat vadinama veiklos vykdytoju) būtiną ATL pirkimą kiekvienais metais (3 lentelė).
3 lentelė. 2008–2012 m. AB Lietuvos elektrinės ir (ar) AB „Lietuvos energija“ būtinas ATL vienetų pirkimas rinkoje
| Metai |
Paskirstytas ATL kiekis |
Išmesta CO2 (t) |
Atsisakytas |
ATL pirktas kiekis |
|||
| metinis |
iš jų iš rezervo |
ATL kiekis |
PTMV/TMV kiekis |
būtinas |
perteklinis |
||
| 2008 |
546 506 |
– |
600 126 |
490 825 |
109 301 (PTMV) |
53 620 |
– |
| 2009 |
546 506 |
– |
628 765 |
628 765 |
– |
82 259 |
17 741 |
| 2010 |
546 506 |
– |
1 144 210 |
1 144 210 |
– |
597 704 |
402 296 |
| 2011 |
546 506 |
– |
682 723 |
682 723 |
– |
136 217 |
1 363 783 |
| 2012 |
635 895 |
89 389 |
919 143 |
589 813 |
329 330 (TMV) |
283 245 |
1 458 374 |
| Iš viso: |
1 153 045 |
3 242 194 |
|||||
Įvertinus LAIF pateiktą informaciją apie 2008–2012 m. laikotarpiu veiklos vykdytojo vykdytus ATL ir (ar) Kioto vienetų perleidimo sandorius, pažymėtina, kad 2012 m. gruodžio 31 d. AB „Lietuvos energija“ sąskaitoje buvo 1 807 697 ATL vnt., paskolinta bendrovei „STX Services BV“ – 400 000 ATL vnt., paskolinta bendrovei „CF Partners (UK) LLP“ – 650 000 ATL vnt., dar 650 000 ATL vnt. tuo metu buvo banko „Deutsche Bank AG“ sąlyginio deponavimo sąskaitoje (pastarieji nelaikytini paskolintais). AB „Lietuvos elektrinė“ ATL pirkimų ir pardavimų 2008 m. nevykdė. Tais metais pagal sutartį įvyko ATL keitimas į PTMV.
AB Lietuvos elektrinė 2009 m. lapkričio 25 d. pagal sutarties pakeitimą įsigijo 100 000 vnt. ATL už fiksuotą kainą, nurodytą sutarties pakeitime (2009 m. lapkričio 25 d. sąskaita Nr. Carbon/12-09/2507); taip pat vyko ATL keitimas į PTMV pagal sutartį;
AB Lietuvos elektrinės valstybės dotuojami ir sutarties pakeitimu įsigyti ATL sudarė 646 506 ATL vnt., reikalingi įsigyti ATL vienetai rinkoje veiklos vykdytojo išmestam CO2 kiekiui padengti – 82 259 ATL vnt., pertekliniai įsigyti ATL vienetai, nesietini su veiklos vykdytojo išmestu CO2 kiekiu, – 17 741 ATL vnt.
AB Lietuvos elektrinė 2009 m. dėl perteklinio ATL vienetų įsigijimo pagal sutarties pakeitimą patyrė 290 952,4 Eur (1 004 600,45 Lt) didesnes, negu būtina, sąnaudas (ATL vieneto fiksuotos kainos pagal sutarties pakeitimą ir perteklinio įsigyto kiekio sandauga) (2 lentelė).
Pažymėtina, kad AB Lietuvos elektrinė dėl 2009 m. su bendrove „STX services BV“ sudarytos skolinimo sutarties gavo 102 100,00 Eur (352 530,88 Lt) pajamų. (Žr.4 konfidencialaus priedo 1 lentelę.)
4 lentelė. AB „Lietuvos energija“ 2009 m. patirtos sąnaudos dėl ATL įsigijimo
| Perteklinis ATL įsigijimas, Eur |
Pajamos, Eur |
Saldo (1-2), Eur |
| 1 |
2 |
3 |
| 290 952,40 |
102 100,00 |
188 852,40 |
AB Lietuvos elektrinė 2010 m. kovo 17 d. pardavė bendrovei „Amsterdam Capital Trading BV“ 872 581 vnt. ATL ir 109 301 TMV (2010 m. kovo 19 d. sąskaita Nr. LEN 2010/17);
AB Lietuvos elektrinė 2010 m. balandžio 23 d. įsigijo iš bendrovės „Amsterdam Capital Trading BV“ 503 012 vnt. ATL ir 125 753 TMV ir PTMV (2010 m. balandžio 20 d. sąskaita Nr. 0000900324);
AB Lietuvos elektrinė 2010 m. lapkričio 24 d. sutarties pakeitimu įsigijo 1 000 000 vnt. ATL už fiksuotą kainą, nurodytą sutarties pakeitime (2010 m. lapkričio 24 d. sąskaita Nr. Carbon/11-10/2821).
AB Lietuvos elektrinės valstybės dotuojami ir sutarties pakeitimu įsigyti ATL sudarė 1 546 506 ATL vnt., reikalingi įsigyti ATL vienetai rinkoje veiklos vykdytojo išmestam CO2 kiekiui padengti – 597 704 ATL vnt., pertekliniai įsigyti ATL vnt., nesietini su veiklos vykdytojo išmestu CO2 kiekiu, – 402 296 ATL vnt. (Žr. 4 konfidencialaus priedo 2 lentelę.)
Komisija atkreipė dėmesį į tuo pačiu laikotarpiu vykusių Vokietijos aukcionų rezultatus, kuriuos skelbia „The European Energy Exchange“ (EEX) birža: 2010 m. kovo 16 d. – 12,88 Eur už 1 ATL vnt., 2010 m. kovo 23 d. – 12,90 Eur už 1 ATL vnt., 2010 m. balandžio 20 d. – 14,59 Eur už 1 ATL vnt., 2010 m. balandžio 27 d. – 15,30 Eur už 1 ATL vnt., 2010 m. lapkričio 23 d. – 14,83 Eur už 1 ATL vnt., 2010 m. lapkričio 30 d. – 14,66 Eur už 1 ATL vnt.. ir 2010 m. gruodžio 3 d. – 14,68 Eur už 1 ATL vnt. ir nustatė, kad AB Lietuvos elektrinė 2010 m. kovo 17 d. bendrovei „Amsterdam Capital Trading BV“ pardavė 872 581 ATL vienetą galimai už mažesnę ir po mėnesio, t. y. 2010 m. balandžio 23 d., pirko 503 012 ATL vienetų galimai už didesnę negu tuo laikotarpiu „The European Energy Exchange“ (EEX) biržoje buvusi kaina.
Apibendrinusi pirmiau pateiktą informaciją, Komisija įvertino AB Lietuvos elektrinės patirtus nuostolius (4 priedo 2 lentelė), dėl perteklinio ATL vienetų įsigijimo, nesietino su išmestu CO2 kiekiu, patirtas didesnes, negu būtina, sąnaudas ir gautas pajamas:
– nuostolis dėl būtino 597 704 ATL vnt. pirkimo, veiklos vykdytojo išmestam CO2 kiekiui padengti (sąnaudų, kurias galėjo patirti veiklos vykdytojas, jeigu būtinąjį ATL vienetų kiekį būtų pirkęs biržoje (2010 m. gruodžio 3 d. ATL vnt. kaina – 14,68 Eur) ir dėl sutarties pakeitimo patirtų sąnaudų būtinajam ATL vnt. kiekiui įsigyti skirtumas) – 1 506 214,08 Eur (5 200 655,98 Lt.);
– nuostolis dėl 503 012 ATL vnt. pirkimo ir pardavimo sandorių (503 012 ATL vnt. parduotų ir pirktų ATL kainų skirtumas, t. y. tuo pačiu laikotarpiu ATL buvo parduoti už mažesnę kainą negu pirkti) – 1 373 222,76 Eur (4 741 463,55 Lt);
– nuostolis dėl 109 301 TMV ir (ar) PTMV pirkimo ir pardavimo sandorių (109 301 TMV ir (ar) PTMV vnt. parduotų ir pirktų TMV ir (ar) PTMV kainų skirtumas, t. y. tuo pačiu laikotarpiu TMV ir (ar) PTMV buvo parduoti už mažesnę kainą negu pirkti) – 336 647,08 Eur (1 162 375,04 Lt);
– didesnės, negu būtina, sąnaudos dėl perteklinio 402 296 ATL vienetų įsigijimo (ATL vieneto sutarties pakeitimu fiksuotos kainos ir perteklinio įsigyto kiekio sandauga) – 6 919 491,20 Eur (23 891 619,22 Lt) (4 priedo 2 lentelė);
– didesnės, negu būtina, sąnaudos dėl papildomai pirktų 16 452 TMV ir (ar) PTMV (papildomai pirktų vienetų ir sumokėtos vidutinės kainos sandauga) – 223 418,16 Eur (771 418, 22 Lt);
– pajamos iš parduotų 369 569 ATL vienetų (už sutartą kainą parduoti ATL vienetai) – 4 491 780,16 Eur (15 509 218,54 Lt).
Pažymėtina, kad AB Lietuvos elektrinė pagal 2009 m. gruodžio 1 d. su bendrove „STX services BV“ sudarytą skolinimo sutartį (2010 m. pakeitimai) gavo 39 000,00 Eur (134 659,20 Lt) pajamų.
5 lentelė. AB Lietuvos elektrinės 2010 m. patirti nuostoliai dėl ATL ir (ar) TMV ir (ar) PTMV pirkimo ir pardavimo
| Nuostoliai dėl ATL ir (ar) TMV ir (ar) PTMV pirkimo ir (ar) pardavimo |
Nuostolių suma, Eur. |
||
| sąnaudų skirtumas reikalingam ATL kiekiui įsigyti, palyginti su biržos kaina, Eur |
pirkimas ir pardavimas ne dėl sutarties pakeitimų |
||
| 503 012 ATL vnt. pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo, Eur |
109 301 TMV ir (ar) PTMV vnt. pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo, Eur |
||
| 1 506 214,08 |
1 373 222,76 |
336 647,08 |
3 216 083,92 |
6 lentelė. AB Lietuvos elektrinės 2010 m. patirtos sąnaudos ir gautos pajamos dėl ATL ir (ar) TMV ir (ar) PTMV perleidimo
| Įsigijimų sąnaudos, Eur |
Iš viso sąnaudų, Eur |
Pajamos, Eur |
Iš viso pajamų, Eur |
Saldo, Eur |
||
| ATL perteklinio kiekio |
16 452 vnt. TMV ir (ar) PTMV |
369 569 vnt. ATL pardavimas |
paskolinimas |
|||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 (3-6) |
| 6 919 491,20 |
223 418,16 |
7 142 909,36 |
4 491 780,16 |
39 000,00 |
4 530780,16 |
2 612 129,2 |
Manytina, kad AB Lietuvos elektrinė per 2010 m. dėl ATL perleidimo patyrė ne mažiau kaip 3 216 083,92 Eur (11 104 494,56 Lt ) nuostolių (3 lentelė), didesnių, negu būtina, 7 142 909,36 Eur (24 663 037,44 Lt.) sąnaudų dėl perteklinio ATL ir (ar) TMV ir (ar) PTMV įsigijimo ir gavo 4 530 780,16 Eur (15 643 877,74 Lt) pajamų (4 lentelė).
AB Lietuvos elektrinė 2011 m. kovo 2 d. bendrovei „Amsterdam Capital Trading BV“ pardavė 800 000 ATL vnt. (2011 m. kovo 2 d. PVM sąskaita faktūra LEN Nr. 2011/08);
AB Lietuvos elektrinė 2011 m. balandžio 27 d. iš bendrovės „Nordea Bank Finland Plc“ įsigijo 600 000 ATL vnt. (2011 m. balandžio 27 d. sąskaita Nr. 41724/50810);
AB „Lietuvos energija“ 2011 m. lapkričio 30 d. iš bendrovės „Gazprom Marketing & Trading Ltd“ įsigijo 1 500 000 vnt. ATL už sutarties pakeitimu nustatytą kainą (2011 m. lapkričio 30 d. sąskaita Nr. EU/LEAB/Dec-11/32997).
AB Lietuvos elektrinės ir (ar) AB „Lietuvos energija“ valstybės dotuojami ir dėl sutarties pakeitimo įsigyti ATL sudarė 2 046 506 ATL vnt., reikalingi įsigyti ATL vienetai rinkoje veiklos vykdytojo išmestam CO2 kiekiui padengti – 136 217 ATL vnt., pertekliniai įsigyti ATL vienetai, nesietini su veiklos vykdytojo išmestu CO2 kiekiu, – 1 363 783 ATL vnt. (Žr. konfidencialaus 4 priedo 3 lentelę.)
Komisija atkreipė dėmesį į tuo pačiu laikotarpiu vykusių Vokietijos aukcionų rezultatus, kuriuos skelbia „The European Energy Exchange“ (EEX) birža: 2011 m. kovo 1 d. – 15,11 Eur už 1 ATL vnt., 2011 m. kovo 8 d. – 15,44 Eur už 1 ATL vnt., 2011 m. balandžio 19 d. – 16,20 Eur už 1 ATL vnt., 2011 m. balandžio 26 d. – 16,42 Eur už 1 ATL vnt., 2011 m. lapkričio 22 d. – 8,97 Eur už 1 ATL vnt. ir 2011 m. lapkričio 24 d. – 7,55 Eur už 1 ATL vnt. (Nyderlandų aukciono kaina už 1 ATL vnt. – 8,05 Eur) ir nustatė, kad AB Lietuvos elektrinė 2011 m. kovo 2 d. bendrovei „Amsterdam Capital Trading BV“ pardavė 800 000 ATL vienetų galimai už mažesnę ir 2011 m. balandžio 27 d. pirko iš bendrovės „Nordea Bank Finland Plc“ 600 000 ATL vienetų galimai už didesnę negu tuo laikotarpiu „The European Energy Exchange“ (EEX) biržoje buvusi kaina.
Komisija, apibendrinusi pirmiau pateiktą informaciją, įvertino AB Lietuvos elektrinės ir (ar) AB „Lietuvos energija“ patirtus nuostolius (5 lentelė), dėl perteklinio ATL vienetų įsigijimo, nesietino su išmestu CO2 kiekiu, patirtas didesnes, negu būtina, sąnaudas ir gautas pajamas (6 lentelė):
– nuostolis dėl būtino ATL vienetų pirkimo, veiklos vykdytojo išmestam CO2 kiekiui padengti (sąnaudų, kurias galėjo patirti veiklos vykdytojas, jeigu būtinąjį ATL vienetų kiekį būtų pirkęs biržoje (2011 m. lapkričio 24 d. ATL vnt. kaina – 7,55 Eur) ir dėl sutarties pakeitimo patirtų sąnaudų būtinajam ATL vienetų kiekiui įsigyti skirtumas) – 1 409 845,95 Eur. (4 867 916,10 Lt);
– nuostolis dėl 600 000 ATL vnt. pirkimo ir pardavimo sandorių (parduotų ir pirktų 600 000 ATL vnt. kainų skirtumas, t. y. tuo pačiu laikotarpiu ATL buvo parduoti už mažesnę kainą negu pirkti) – 1 500 000,00 Eur (5 179 200,00 Lt);
– didesnės, negu būtina, sąnaudos dėl perteklinio 1 363 783 ATL vienetų įsigijimo (ATL vieneto sutarties pakeitimu fiksuotos kainos ir perteklinio įsigyto kiekio sandauga) – 24 411 715,70 Eur (84 288 771,97 Lt) (4 konfidencialaus priedo 3 lentelė);
– pajamos iš parduotų 200 000 ATL vienetų (už sutartą kainą papildomai parduoti ATL vienetai) – 2 820 000,00 Eur (9 736 896,00 Lt).
Pažymėtina, kad AB Lietuvos elektrinė pagal 2009 m. gruodžio 1 d. su bendrove „STX services BV“ sudarytą skolinimo sutartį (2010 m. pakeitimai) gavo 75 000,00 Eur (258 960,00 Lt) pajamų.
7 lentelė. AB Lietuvos elektrinės ir (ar) AB „Lietuvos energija“ 2011 m. patirti nuostoliai dėl ATL pirkimo ir pardavimo
| Nuostoliai |
Nuostolių suma, Eur |
|
| sąnaudų skirtumas reikalingam ATL kiekiui įsigyti, palyginti su biržos kaina, Eur |
600 000 vnt. ATL pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas, Eur |
|
| 1 409 845,95 |
1 500 000,00 |
2 909 845,95 |
8 lentelė. AB Lietuvos elektrinės ir (ar) AB „Lietuvos energija“ 2011 m. patirtos sąnaudos dėl ATL įsigijimo
| Sąnaudos, Eur |
Pajamos, Eur |
Pajamų suma (2+3), Eur |
Saldo (1-4), Eur |
|
| ATL perteklinio kiekio |
200 000 vnt. ATL pardavimas |
paskolinimas |
||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 (1-4) |
| 24 411 715,70 |
2 820 000,00 |
75 000,00 |
2 895 000,00 |
21 516 715,7 |
Manytina, kad AB Lietuvos elektrinė ir (ar) AB „Lietuvos energija“ per 2011 m. dėl ATL perleidimo patyrė ne mažiau kaip 2 909 845,95 Eur (10 047 116,10 Lt ) nuostolių (7 lentelė), didesnių, negu būtina, 24 411 715,70 Eur (84 288 771,97 Lt) sąnaudų dėl perteklinio ATL įsigijimo ir gavo 2 895 000,00 Eur (9 995 856,00 Lt) pajamų (6 lentelė).
2012 m. gruodžio 5 d. AB „Lietuvos energija“ iš bendrovės „Gazprom Marketing & Trading Ltd“ įsigijo 1 741 619 vnt. ATL už sutarties pakeitimu fiksuotą kainą (2011 m. gruodžio 5 d. sąskaita Nr. EU/LEAB/Dec-12/37990).
AB „Lietuvos energija“ valstybės dotuojami ir dėl sutarties pakeitimo įsigyti ATL sudarė 2 377 514 ATL vnt., reikalingas ATL vienetų įsigijimas rinkoje veiklos vykdytojo išmestam CO2 kiekiui padengti – 283 245 ATL vnt., perteklinis ATL vienetų įsigijimas, nesietinas su veiklos vykdytojo išmestu CO2 kiekiu, – 1 458 374 ATL vnt.
Energetikos komisija atkreipė dėmesį į tuo pačiu laikotarpiu vykusių aukcionų rezultatus, kuriuos skelbia „The European Energy Exchange“ (EEX) birža, kad 2012 m. gruodžio 5 d. Vokietijos aukcione ATL vieneto kaina – 5,78 Eur.
Komisija, apibendrinusi pirmiau pateiktą informaciją, įvertino AB „Lietuvos energija“ patirtus nuostolius dėl perteklinio ATL vienetų įsigijimo, nesietino su išmestu CO2 kiekiu, patirtas didesnes, negu būtina, sąnaudas:
– nuostolis dėl būtino ATL vienetų pirkimo, veiklos vykdytojo išmestam CO2 kiekiui padengti (sąnaudų, kurias galėjo patirti veiklos vykdytojas, jeigu būtinąjį ATL vienetų kiekį būtų pirkęs biržoje (2012 m. gruodžio 5 d. ATL vnt. kaina – 5,78 Eur) ir dėl sutarties pakeitimo patirtų sąnaudų būtinajam ATL vienetų kiekiui įsigyti skirtumas) – 3 673 687,65 Eur (12 684 508,72 Lt);
– didesnės, negu būtina, sąnaudos dėl perteklinio 1 458 374 ATL vienetų įsigijimo (ATL vieneto Sutarties pakeitimu fiksuotos kainos ir perteklinio įsigyto kiekio sandauga) – 27 344 512,50 Eur (94 415 132,76 Lt) (4 priedo 4 lentelė).
Pažymėtina, kad AB Lietuvos elektrinė pagal 2009 m. gruodžio 1 d. (2010 m. pakeitimai) ir 2012 m. balandžio 13 d. su bendrovėmis „STX services BV“ ir „CFPartners (UK) LLP“ sudarytas skolinimo sutartis gavo 125 000,00 Eur (431 600,00 Lt) pajamų. (Žr. 4 konfidencialaus priedo 4 lentelę.)
9 lentelė. AB „Lietuvos energija“ 2012 m. patirtos sąnaudos dėl ATL įsigijimo
| Perteklinis ATL įsigijimas, Eur |
Pajamos, Eur |
Saldo (6-7), Eur |
| 1 |
2 |
3 (1-2) |
| 27 344 512,50 |
125 000,00 |
27 219 512,50 |
Manytina, kad AB Lietuvos elektrinė ir (ar) AB „Lietuvos energija“ per 2009–2012 m. laikotarpį dėl ATL perleidimo patyrė ne mažiau kaip 9 799 617,52 Eur (33 836 119,37 Lt) nuostolių, didesnių negi būtina, 59 190 089,96 Eur (204 371 542,61 Lt) sąnaudų dėl perteklinio ATL įsigijimo ir gavo 7 652 880,16 Eur (26 423 864,62 Lt) pajamų (10 lentelė).
10 lentelė. 2009–2012 m. AB Lietuvos elektrinės ir (ar) AB „Lietuvos energija“ finansiniai rezultatai dėl ATL perleidimo
| Rezultatai |
Metai |
Iš viso |
|||
| 2009 |
2010 |
2011 |
2012 |
||
| ̶Sąnaudos |
-290 952,40 |
-7 142 909,36 |
-24 411 715,70 |
-27 344 512,50 |
-59 190 089,96 |
| Pajamos |
102 100,00 |
4 530 780,16 |
2 895 000,00 |
125 000,00 |
7 652 880,16 |
| Nuostolis |
- |
-3 216 083,92 |
-2 909 845,95 |
-3 673 687,65 |
-9 799 617,52 |
| Iš viso |
188 852,40 |
-5 828 213,12 |
-24 426 561,65 |
-30 893 200,15 |
-61 336 827,32 |
2.3.3. Dėl įmonės finansinėse ataskaitose nurodomų duomenų apie dėl prekybos apyvartiniais taršos leidimais susidariusius nuostolius.
2008–2012 m. AB Lietuvos elektrinės ir (ar) AB „Lietuvos energija“ (AB „Lietuvos energija“ ir AB Lietuvos elektrinė 2011 m. liepos 20 d. buvo reorganizuotos sujungimo būdu, sujungiant jas į AB „Lietuvos energija“) finansinės padėties ataskaitose Europos Sąjungos aplinkos taršos leidimai ir Kioto vienetai (TMV, PTMV) yra nurodomi kaip nematerialusis turtas, kurį nepiniginės dotacijos forma suteikė valstybė ar įmonė įsigijo ir kuris apskaitoje pripažįstamas tikrąja verte jo išleidimo ar perdavimo momentu. Po pirminio pripažinimo aplinkos taršos leidimai yra perkainojami tikrąja verte, remiantis aktyvios rinkos kainomis. Taršos leidimų perkainojimo metu susidariusia apskaitinės vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas (nuosavo kapitalo dalis), o vertės sumažėjimo suma, viršijanti prieš tai rezerve sukauptą sumą, apskaitoje yra nurodoma kaip pelnas (nuostoliai). Realizavus aplinkos taršos vienetus, perkainojimo rezervo teigiamas likutis tiesiogiai pripažįstamas nepaskirstytuoju pelnu.
11 lentelė. 2008–2012 m. AB Lietuvos elektrinės ir AB „Lietuvos energija“ nematerialiojo turto ATL dalis, tūkst. Lt
|
|
Metai |
||||
| 2008 |
2009 |
2010 |
2011 |
2012 |
|
| ATL likutinė vertė laikotarpio pradžioje |
328 |
28,926 |
27,199 |
37,811 |
35,457 |
| ATL likutinė vertė laikotarpio pabaigoje |
28,926 |
27,199 |
56,864 |
35,457 |
55,413 |
| Įsigijimai |
50, 295 |
22, 361* |
22,946 |
126,826 |
112,752 |
| Kiti įsigijimai |
|
6,044 |
91,144 |
|
|
| Gauta dotacija |
|
|
|
26,701 |
14,832 |
| Vertės sumažėjimas |
(17, 104) |
|
|
|
|
| Pardavimas |
(4, 594) |
|
(40,579) |
(38,948) |
|
| Panaudoti ATL |
|
(30,250) |
26,909 |
(54,212) |
(16,268) |
| ATL perkainojimo sąnaudos |
|
118** |
(16,937) |
(62,721) |
(76,121) |
| ATL skolinimas |
|
|
|
|
(15,239) |
Bendrovei nemokamai suteikti Europos Sąjungos aplinkos taršos leidimai yra laikomi nepinigine valstybės dotacija ir apskaitoje pripažįstami tikrąja verte jų gavimo ar išleidimo datą. Vėliau valstybės dotacija atitinkamai taršos leidimų panaudojimui per taršos leidimų galiojimo laiką ar ją pardavus pripažįstama pajamomis.
12 lentelė. 2008–2012 m. AB Lietuvos elektrinės ir AB „Lietuvos energija“ dotacijų ATL dalis
| Dotacijos, tūkst. Lt |
2008 m. |
2009 m. |
2010 m. |
2011 m. |
2012 m. |
| Gautos dotacijos ATL |
45,287 |
22,361 |
22,946 |
26,701 |
16,211 |
| Taršos limitų vertės sumažėjimas |
(16,775) |
|
|
|
|
| Panaudota ATL dotacija |
(28, 565) |
(22,361) |
(22,946) |
(26,701) |
(16,211) |
Įmonei išmetus į aplinką teršalus, atsiranda įsipareigojimas atsiskaityti su valstybe už taršą leidimais, kurių nominalioji vertė atitiktų išmestų teršalų kiekį. Šis įsipareigojimas yra atidėjinys, įvertintas verte, atitinkančia sąnaudas, kurias įmonė patirs atsiradusiam įsipareigojimui padengti balanso sudarymo datą. Įsipareigojimas gali būti sudengtas su nematerialiuoju turtu tik tada, kai išmestas taršos kiekis yra patvirtinamas atsakingos valstybės reguliavimo institucijos. Įsipareigojimo vertės pasikeitimai pripažįstami pelnu (nuostoliais) bendrųjų pajamų ataskaitoje.
13 lentelė. 2008–2012 m. AB Lietuvos elektrinės ir AB „Lietuvos energija“ atidėjinių ATL dalis, tūkst. Lt
| Atidėjiniai |
Metai |
||||
| 2008 |
2009 |
2010 |
2011 |
2012 |
|
| Trumpalaikės dalies |
|
||||
| Panaudotų ATL sąnaudos |
|
(28,512)* |
(26,909) |
(54,212) |
(16,268) |
| Atidėjiniai išmestam taršos kiekiui |
|
26,909** |
54,212 |
16,268 |
13,915 |
| Atidėjiniai nuostolingai sutarčiai |
|
|
|
32,593 |
12,824 |
| Atidėjinių nuostolingai sutarčiai atkūrimas |
|
|
|
|
(58 487) |
| Likutis metų pabaigoje |
28,512 |
26,909 |
54,212 |
61,931 |
13,915 |
* Bendrųjų pajamų ataskaitoje atidėjinių panaudotiems ATL sąnaudos apskaitomos atėmus valstybės dotacijas.
** Bendrųjų pajamų ataskaitoje taip pat apskaitytos 2008 metų papildomos 1,739 tūkst. Lt aplinkos taršos leidimų atidėjinių sąnaudos.
Aplinkos taršos leidimų skolinimas – pardavimo sandoris, kurio metu perleidžiamas turtas ir įgyjama teisė gauti aplinkos taršos leidimus. Teisė gauti aplinkos taršos leidimus apskaitoma kaip kitas ilgalaikis turtas. Pirminio pripažinimo metu toks turtas pripažįstamas įsigijimo savikaina, o vėliau tikrinama, ar nesumažėjo jo vertė, kaip aprašytas ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo bei kito ilgalaikio turto vertės sumažėjimas.
14 lentelė. 2008–2012 m. AB Lietuvos elektrinės ir AB „Lietuvos energija“ gautinos sumos už paskolintus ATL
| Kitos gautinos sumos |
2008 m. |
2009 m. |
2010 m. |
2011 m. |
2012 m. |
| Gautinos sumos už paskolintus ATL, tūkst. Lt |
|
|
|
626 |
1,115 |
15 lentelė. 2008–2012 m. AB Lietuvos elektrinės ir AB „Lietuvos energija“ ATL dalis finansinės padėties ataskaitose, tūkst. Lt
|
|
Metai |
||||
| 2008 |
2009 |
2010 |
2011 |
2012 |
|
| FINANSINĖS PADĖTIES ATASKAITA |
|||||
| Turtas |
|||||
| Ilgalaikis turtas |
|||||
| Nematerialusis turtas |
28,926 |
27, 199 |
56,864 |
35,457 |
55,413 |
| Kitas ilgalaikis turtas |
1, 657 |
934 |
875 |
9,657 |
23,723 |
| Kitos gautinos sumos |
|
|
|
626 |
1,115 |
| Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai |
|||||
| Kapitalas ir rezervai |
|||||
| Kiti rezervai (perkainojimo) |
|
(118) |
|
|
|
| Trumpalaikiai įsipareigojimai: |
|||||
| Atidėjiniai aplinkos taršos leidimams |
28,512 |
26,909 |
54,212 |
61,931 |
13,915 |
| Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai |
|
|
|
1,638 |
5,752 |
| BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA |
|||||
| Veiklos sąnaudos: |
|||||
| Atidėjinių panaudotiems ATL sąnaudos |
|
(6,287) |
(31,266) |
|
|
| ATL perkainojimo nuostoliai |
|
- |
(16,937) |
|
|
| ATL perkainojimo ir atidėjinių sąnaudos |
|
|
|
(15,124) |
(14,630) |
| Atidėjinių nuostolingai sutarčiai sąnaudos |
|
|
|
(16,688) |
(12,824) |
| Kito ilgalaikio turto vertės sumažėjimas |
|
|
|
(9,169) |
(606) |
| Bendrasis pelnas |
|
|
|
|
|
| Kitos veiklos (sąnaudos) pajamos |
2, 070 |
|
|
|
|
| PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA |
|||||
| Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atkūrimas ir kiti koregavimai: |
|||||
| ATL perkainojimo ir atidėjinių sąnaudos |
|
|
|
52,286 |
24,937 |
AB „Lietuvos energija“ 2011 m. gruodžio 31 d. finansinės padėties ataskaitos aiškinamajame rašte nurodoma, kad buvo atlikti šie koregavimai:
a) dėl nuostolingos sutarties. 2009 m. AB Lietuvos elektrinė sudarė sutartį dėl 1 500 000 vnt. ATL įsigijimo fiksuotomis kainomis 2011 m. ir dėl 1 700 000 vnt. įsigijimo 2012 m. 2010 m. pabaigoje paaiškėjo, kad AB Lietuvos elektrinei toks ATL kiekis nebus reikalingas ir įsigyti ATL turės būti parduoti rinkoje. 2010 m. gruodžio 31 d. AB „Lietuvos energija“ įmonių grupė neapskaitė ATL pirkimų sutarties. Taisydama šią klaidą AB „Lietuvos energija“ įmonių grupė koregavo 2010 m. gruodžio 31 d. skaičius, apskaitydama atidėjinį šiai nuostolingai sutarčiai ir koreguodama atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą;
b) dėl paskolintų ATL. 2009 m. AB Lietuvos elektrinė su bendrove „STX services BV“ sudarė ATL paskolos sutartį. 2010 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose paskolinti ATL buvo apskaityti kaip ilgalaikis nematerialusis turtas. Taisydama šią klaidą AB „Lietuvos energija“ įmonių grupė koregavo 2010 m. gruodžio 31 d. skaičius, mažindama ilgalaikio nematerialiojo turto vertę ir didindama kito ilgalaikio turto vertę.
2.4.1. 2009–2012 m. laikotarpiu AB Lietuvos elektrinė ir AB „Lietuvos energija“ vykdė daug platesnės apimties ATL vienetų pirkimo ir pardavimo veiklą, negu buvo būtina veiklos vykdytojo atsiskaitymams už šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą užtikrinti, ir tai lėmė 9 799 617,52 Eur (33 836 119,37 Lt) nuostolius, didesnes, negu būtina, 59 190 089,96 Eur (204 371 542,61 Lt) sąnaudas dėl perteklinio ATL įsigijimo ir 7 652 880,16 Eur (26 423 864,62 Lt) pajamas, kurias gavo AB Lietuvos elektrinė ir (ar) AB „Lietuvos energija“.
2.4.2. 2010–2012 m. laikotarpiu AB Lietuvos elektrinė planavo, kad minimali gamyba bus ne mažesnė kaip 3 TWh, ir prognozavo, kad ateityje ATL vienetų kainos kils, t. y. 1 ATL vnt. kainuos 20–30 Eur. Pasikeitus padėčiai energetikos rinkoje, AB Lietuvos elektrinės ir (ar) AB „Lietuvos energija“ remtinos gamybos apimtys nepasiekė prognozuotų apimčių: 2009 m. remtina elektros energijos gamyba siekė 0,8 TWh, 2010 m. – 1,9 TWh, 2011 m. – 1,05 TWh (faktinė elektros energijos gamyba – 1,20 TWh) ir 2012 m. – 1,42 TWh. ATL vieneto kainos prognozė rinkoje taip pat nepasitvirtino. 2010–2013 m. ATL vieneto kainos rinkoje mažėjo: 2010 m. gruodžio 31 d. ATL kaina buvo 13,75 Eur/vnt., 2011 m. gruodžio 31 d. – 6,9 Eur/vnt., 2012 m. gruodžio 31 d. – 6,53 Eur/vnt. Manytina, kad dėl pirmiau minėtos padėties AB Lietuvos elektrinės su bendrove „Gazprom Marketing & Trading Limited“ pasirašytos sutarties (2008 m. liepos 3 d.) 2009 m. gegužės 7 d. pakeitimu numatytas įsipareigojimas pirkti 4 341 619 ATL vnt. lėmė patirtus nuostolius ir didesnes, negu būtina, sąnaudas dėl perteklinio ATL įsigijimo.
2.4.3. Pabrėžtina, kad 2010 ir 2011 m. įvykę sandoriai su bendrovėmis „Amsterdam Capital Trading BV“ ir „Nordea Bank Finland Plc“ dėl ATL vienetų perleidimo ir įsigijimo buvo nereikalingi, nes AB Lietuvos elektrinė sutarties pakeitimu numatytu įsipareigojimu nupirkti 4 341 619 ATL vienetų buvo užsitikrinusi gerokai didesnį ATL vienetų skaičių, reikalingą veiklos vykdytojui šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalams padengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, palyginti su ATL biržos kainomis, AB Lietuvos elektrinė dėl ATL pardavimo ir įsigijimo iš bendrovių „Amsterdam Capital Trading“ ir iš „Nordea Bank Finland Plc“ patyrė 3 209 869,84 Eur (11 083 038,58 Lt) nuostolių, didesnių negu būtina, 223 418,16 Eur (771 417,67 Lt) sąnaudų ir gavo 7 311 780,16 Eur (25 246 114,54 Lt) pajamų. Pažymėtina, kad AB „Lietuvos energijos gamyba“ vadovybė neturi patikimos informacijos apie priežastis, lėmusias 1 103 012 ATL vnt. ir 125 753 TMV ir PTMV pirkimo ir 1 672 581 ATL vnt. ir 109 301 TMV pardavimo sandorių sudarymą, ji tik nurodė, kad apyvartinių lėšų poreikio prognozavimą apsunkinti galėjo tai, kad AB Lietuvos elektrinės ir (ar) AB „Lietuvos energija“ pinigų srautų biudžetas buvo pradėtas rengti 2011 metais.
2.4.4. Pažymėtina, kad 2009–2012 m. laikotarpiu AB Lietuvos elektrinė ir (ar) AB „Lietuvos energija“ už sudarytas skolinimo sutartis gavo 341 100 Eur pajamų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2009 m. liepos 23 d. iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusioje Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nurodyta, kad lėšas, gautas už perleistus apyvartinius taršos leidimus ir Kioto vienetus, veiklos vykdytojai privalo naudoti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo ir kitoms aplinkos taršą mažinančioms priemonėms įgyvendinti, tačiau AB „Lietuvos energijos gamyba“ nurodė, kad gautos lėšos už ATL ir (ar) Kioto vienetų skolinimą „pagal jokius rūšinius požymius negali būti atskirtos nuo kitų bendrovės piniginių lėšų ir jos kartu su kitomis lėšomis buvo naudojamos bendrovės veiklos finansavimui“. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad AB „Lietuvos elektrinė“ gautoms lėšoms neparinko finansinių priemonių, kurios būtų leidusios iš gautų pajamų gauti papildomą grąžą (palūkanas).
2.4.5. Pabrėžtina, kad 2010–2011 m. laikotarpiu AB Lietuvos elektrinės ATL vienetų perleidimas bendrovėms „Amsterdam Capital Trading BV“ ir „Nordea Bank Finland Plc“ ir įsigijimas iš jų galimai buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valdybos kompetenciją priimant sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo ir nuomos.
2.4.6. Pažymėtina, kad įvertinti galutinių nuostolių dėl 2009–2012 m. laikotarpiu vykdyto ATL vienetų perleidimo negalima, nes 2012 m. gruodžio 31 d. AB „Lietuvos energija“ sąskaitoje buvo 1 807 697 ATL vnt., paskolinta bendrovei bendrovei „STX Services BV“ 400 000 ATL vnt., paskolinta bendrovei „CF Partners (UK) LLP“ 650 000 ATL vnt., taip pat 650 000 ATL vnt. tuo metu buvo banko „Deutsche Bank AG“ sąlyginio deponavimo sąskaitoje.
2.4.7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad AB „Lietuvos energijos gamyba“ nėra žinoma apie asmenims, vykdžiusiems ar patvirtinusiems šiuos sandorius, taikytas atsakomybės priemonės ir (ar) žalos išieškojimą.
2.5. Komisija siūlo:
Valstybės kontrolei atlikti AB „Lietuvos energijos gamyba“ apskaityto nematerialiojo turto (ATL ir Kioto vienetų) 2008–2014 m. finansinį auditą.
3. Priežastys, lėmusios tai, kad į AB „Lietuvos energija“, AB Lietuvos elektrinės, AB „Lietuvos energijos gamyba“, AB „Litgrid“, AB LESTO reguliuojamos veiklos sąnaudas ir turtą buvo įtraukti nereguliuojamai veiklai priskirtinos sąnaudos ir turtas, taip pat tai, kad nebūtinos sąnaudos reguliuojamai veiklai vykdyti buvo įtrauktos į reguliuojamos veiklos sąnaudas; asmenys, kurie parengė ir priėmė šiuos sprendimus; ar tokiu būdu nebuvo iškraipyti reguliavimo ir finansinėse ataskaitose pateikti duomenys.
3.1.1. Parlamentinio tyrimo metu vadovautasi 2009–2012 m. galiojusiais teisės aktais, reguliavusiais energetikos įmonių veiklos sąnaudų priskyrimą reguliuojamos veiklos sąnaudoms ir turtui. Šie teisės aktai nurodyti šios išvados 1 priede.
3.1.2. Komisijai pateikti dokumentai nurodyti šios išvados 2 priede. Komisijos posėdžių garso įrašus, stenogramas ir gautus dokumentus saugo Seimo kanceliarijos darbuotojas, atsakingas už įslaptintos informacijos administravimą.
3.1.4.1. AB „Lietuvos energijos gamyba“ nepagrįstai reguliuojamos skirstymo veiklos sąnaudoms 2010–2012 m. priskyrė 195 086 mln. Lt sumą, kurią sudaro Lietuvos elektrinės pastoviosios sąnaudos – 43 886 tūkst. Lt, Lietuvos elektrinės kintamosios sąnaudos – 74 176 tūkst. Lt, Kruonio HAE pastoviosios sąnaudos – 77 024 tūkst. Lt.
3.1.4.2. VKEKK 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. O3-818 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo“ nutarė: 1) mažinti AB „Lietuvos energijos gamyba“ Lietuvos elektrinės gautinas remiamos elektros energijos gamybos veiklos pajamas 21,2 mln. Lt (6,14 mln. Eur) suma, susidariusia deklaruotoms reguliuojamai veiklai priskirtoms sąnaudoms viršijus faktines reguliuojamai veiklai priskirtinas sąnaudas už 2010‒2012 m. ataskaitinį laikotarpį. Įgyvendinti šį sprendimą 2015 m. ataskaitiniu laikotarpiu; 2) mažinti AB „Lietuvos energijos gamyba“ gautinas elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų teikimo veiklos pajamas 25,7 mln. Lt (7,44 mln. Eur) suma, susidariusia deklaruotoms reguliuojamai veiklai priskirtoms sąnaudoms viršijus faktines reguliuojamai veiklai priskirtinas 2010‒2012 m. ataskaitinio laikotarpio sąnaudas. Įgyvendinti šį sprendimą 2015‒2016 m. ataskaitiniu laikotarpiu. Taigi nepagrįstai reguliuojamai veiklai priskirtos sąnaudos vartotojams bus grąžintos per 2015–2016 metus.
3.1.4.3. AB „Lietuvos energijos gamyba“, vesdama reguliuojamos veiklos apskaitą, nesilaikė reikalavimo į reguliuojamos veiklos sąnaudas traukti tik ekonomiškai pagrįstas ir būtinas reguliuojamai veiklai vykdyti sąnaudas, dėl to visos bendrovės patirtos sąnaudos buvo įtrauktos į elektros energijos tarifą. Atsižvelgiant į tai, kad ne visos bendrovės patirtos sąnaudos būtinos reguliuojamai veiklai, darytina išvada, kad sąnaudas, kurios VKEKK buvo pripažintos nepagrįstomis, t. y. nebūtinomis reguliuojamai paslaugai teikti, AB „Lietuvos energijos gamyba“ turėjo dengti iš nepaskirstytojo pelno, prieš tai apskaičiavusi ir sumokėjusi pelno mokestį.
3.1.4.4. Remiantis VKEKK atlikto AB „Lietuvos energijos gamyba“ reguliuojamai veiklai priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamos veiklos pajamomis, patikrinimo medžiaga, manytina, kad AB „Lietuvos energijos gamyba“ pateiktos 2010, 2011 ir 2012 m. elektros energijos gamybos veiklos ataskaitos neatspindėjo tikrųjų reguliuojamų sąnaudų, normatyvinio pelno apimčių ir buvo iškraipytos. AB „Lietuvos energijos gamyba“ yra parengusi 2010, 2011 ir 2012 m. konsoliduotas finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. Apie jas nepriklausomas auditorius yra pateikęs išvadas, kad visais reikšmingais atžvilgiais finansinės ataskaitos yra teisingos.
3.1.4.5. Komisijos nuomone, AB „Lietuvos energijos gamyba“ patikrinimo metu nustatytos nepagrįstos reguliuojamos veiklos sąnaudų apimtys ir reguliuojamo turto vertės neatitiktis AB „Lietuvos energijos gamyba“ finansinių ataskaitų neiškraipė ir joms įtakos neturėjo.
3.1.4.6. Įvertinus parlamentinio tyrimo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad galiojusio norminio teisinio reglamentavimo išsamumo ir aiškumo stoka (palyginti su galiojusiu 2015 metais) taip pat galėjo turėti įtakos AB „Lietuvos energijos gamyba“ veiksmams, kai į reguliuojamos veiklos sąnaudas buvo traukiamos ekonomiškai nepagrįstos sąnaudos.
3.2.1. Parlamentinio tyrimo metu vadovautasi 2009–2014 m. galiojusiais teisės aktais, reguliavusiais energetikos įmonių veiklos sąnaudų priskyrimą reguliuojamos veiklos sąnaudoms ir turtui. Šie teisės aktai nurodyti šios išvados į 1 priede.
3.2.2. Komisijai pateikti dokumentai nurodyti šios išvados 2 priede. Komisijos posėdžių garso įrašus, stenogramas ir gautus dokumentus saugo Seimo kanceliarijos darbuotojas, atsakingas už įslaptintos informacijos administravimą.
3.2.4.1. AB LESTO nepagrįstai reguliuojamos elektros energijos skirstymo veiklos sąnaudoms 2011–2013 m. priskyrė 56,816 mln. Lt sumą, visuomeninio elektros energijos tiekimo veiklos sąnaudoms – 2,979 mln. Lt, elektros energijos įsigijimo sąnaudoms – 1,076 mln. Lt. Reguliuojamai veiklai priskirtoms sąnaudoms viršijus faktines reguliuojamai veiklai priskirtinas sąnaudas, VKEKK 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. O3-947 2015 m. nusprendė taip mažinti 2011–2013 m. ataskaitinio laikotarpio AB LESTO reguliuojamos veiklos sąnaudas: 1) skirstymo veiklos pajamas vidutinės įtampos tinkluose – 30,681 mln. Lt (8 886 mln. Eur); 2) žemosios įtampos tinkluose – 26 135 mln. Lt (7 569 mln. Eur) sumomis; 3) visuomeninio elektros energijos tiekimo veiklos pajamas – 2,979 mln. Lt (0,863 mln. Eur) suma. Taigi nepagrįstai reguliuojamai veiklai priskirtos sąnaudos AB LESTO vartotojams bus grąžintos per 2015 metus.
3.2.4.2. Pastebėtina, kad skiriasi kai kurios nepagrįstų sąnaudų sumos pagal VKEKK ir nepriklausomų auditorių 2012 m. atliktą vertinimą. VKEKK vertinimu, kitoms sąnaudoms nepagrįstai priskirta 240 tūkst. Lt išmokų pagal kolektyvinę sutartį (tarp jų – sveikatinimo paslaugoms sporto salėse, pirtyse, baseinuose – apie 70 tūkst. Lt). Tačiau vertinant nepriklausomų auditorių atlikto AB LESTO pirminių sąskaitų patikrinimo duomenis, sąskaitų, priskirtų „kitoms išmokoms pagal kolektyvinę sutartį“, suma sudarė apie 687 tūkst. Lt. Pagal KEKK AB LESTO patikrinimo aktą 9 026 Lt priskirta reprezentacinėms išlaidoms (pirkti sausainiai, saldainiai, tortai, arbata, kava, vaišės svečiams, puodeliai ir kt.), tačiau, vertinant nepriklausomų auditorių atlikto AB LESTO pirminių sąskaitų patikrinimo duomenis, sąskaitų, priskirtų „reprezentacinėms sąnaudoms“, suma sudarė apie 90 tūkst. Lt.
Taip pat pastebėtina, kad skiriasi kai kurios nepagrįstų sąnaudų sumos pagal VKEKK ir nepriklausomų auditorių 2013 m. atliktą vertinimą. VKEKK vertinimu, kitoms sąnaudoms nepagrįstai priskirta išmokų pagal kolektyvinę sutartį suma sudarė apie 202 tūkst. Lt, tačiau, vertinant nepriklausomų auditorių atlikto AB LESTO pirminių sąskaitų patikrinimo duomenis, nepagrįstų sąnaudų pagal sąskaitas, priskirtas „kitoms išmokoms pagal kolektyvinę sutartį“, suma sudarė apie 787 tūkst. Lt.
3.2.4.3. Išskirtinos šios pagrindinės priežastys, lėmusios nereguliuojamų sąnaudų, nebūtinų reguliuojamai veiklai vykdyti, ir nesusijusio su reguliuojamos veiklos vykdymu turto įtraukimą į reguliuojamos veiklos sąnaudas ir reguliuojamo turto vertę:
3.2.4.4. AB LESTO, teikdama VKEKK elektros energijos skirstymo tinklų operatoriaus veikloje naudojamo turto vertės apskaičiavimo duomenis, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 1142 ir Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodikos, patvirtintos VKEKK 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. O3-139, nuostatų, kur numatyta, kad turtas, kuris nėra susijęs su reguliuojama veikla, negali būti traukiamas į reguliuojamos veiklos turto vertę. AB LESTO patikrinimo metu buvo nustatyta, kad AB LESTO į reguliuojamos veiklos turto vertę traukia ir išnuomoto turto, kuris nėra susijęs su reguliuojamos veiklos vykdymu, vertę.
3.2.4.5. Ilgalaikio reguliuojamos veiklos turto vertė pagal AB LESTO teikiamus ilgalaikio turto, naudojamo vykdant elektros energijos skirstymo veiklą, vertės skaičiavimus ir pagal VKEKK AB LESTO patikrinimo metu atliktus pagrįstos reguliuojamos veiklos turto vertės skaičiavimus nesutampa, kadangi AB LESTO patikrinimo metu VKEKK atlikus reguliuojamos turto likutinės vertės perskaičiavimą buvo skaičiuojama pagal ilgalaikio turto mokestinę įsigijimo savikainą ir sukauptą mokestinį nusidėvėjimą atitinkamų metų pabaigoje, kaip tai numatyta VKEKK metodikos 2.1 punkte, o AB LESTO skaičiavimams naudojo 2010 m. apskaičiuotą ilgalaikio turto likutinę vertę (deklaruota turto vertė VKEKK, kuri turėjo būti apskaičiuota vadovaujantis šių išvadų 3.4.3.1 punkte nurodytu Vyriausybės nutarimu ir VKEKK metodika), atsižvelgusi į buvusius ankstesnių metų koregavimus ir VKEKK patvirtintas ilgalaikio turto vertes, pridėdama ar eliminuodama per atitinkamą laikotarpį susidariusius pokyčius (numatytus VKEKK), tačiau į kitus pokyčius, kurie taip pat numatyti minėtuose Vyriausybės nutarimuose ir VKEKK metodikoje, neatsižvelgė. Taip pat VKEKK atlikto AB LESTO patikrinimo metu eliminavo išnuomoto turto vertę. AB LESTO tokių eliminavimų savo skaičiavimuose neatliko.
3.2.4.6. AB LESTO, tvarkydama reguliuojamos veiklos turto apskaitą, nesilaikė reikalavimo į reguliuojamos veiklos sąnaudas įtraukti tik ekonomiškai pagrįstas ir būtinas reguliuojamai veiklai vykdyti sąnaudas, dėl to visos bendrovės patirtos sąnaudos buvo įtrauktos į elektros energijos tarifą. Atsižvelgus į tai, kad ne visos bendrovės patirtos sąnaudos buvo būtinos reguliuojamai veiklai, darytina išvada, kad sąnaudas, kurios VKEKK buvo pripažintos nepagrįstomis, t. y. nebūtinomis reguliuojamai paslaugai teikti, AB LESTO turėjo dengti iš nepaskirstytojo pelno, prieš tai apskaičiavusi ir sumokėjusi pelno mokestį.
3.2.4.7. Remiantis VKEKK atlikto AB LESTO reguliuojamai veiklai priskirtų sąnaudų, dengiamų iš reguliuojamos veiklos pajamų, patikrinimo medžiaga, manytina, kad AB LESTO pateiktos 2011, 2012 ir 2013 m. elektros energijos skirstymo ir visuomeninio elektros energijos tiekimo veiklos ataskaitos neatspindėjo tikrųjų reguliuojamos veiklos sąnaudų, normatyvinio pelno dydžio ir buvo iškraipytos. AB LESTO yra parengusi 2011, 2012 ir 2013 m. konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, taikomus Europos Sąjungoje. Nepriklausomas auditorius yra pateikęs išvadas dėl šių ataskaitų, jose tvirtinama, kad visais reikšmingais atžvilgiais finansinės ataskaitos yra teisingos, išskyrus sąlyginę nuomonę, kurioje pasisakoma apie tai, kad AB LESTO neatliko vertės sumažėjimo testo.
3.2.4.8. Komisijos nuomone, AB LESTO patikrinimo metu nustatytos nepagrįstos reguliuojamos veiklos sąnaudų dydis ir reguliuojamo turto vertės neatitiktis AB LESTO finansinių ataskaitų neiškraipė ir joms įtakos neturėjo.
3.2.4.9. Atsižvelgus į parlamentinio tyrimo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad galiojusio norminio teisinio reglamentavimo (koks galioja nuo 2015 m.) išsamumo ir aiškumo stoka taip pat galėjo turėti įtakos AB LESTO veiksmams, kai į reguliuojamos veiklos sąnaudas buvo įtrauktos ekonomiškai nepagrįstos sąnaudos.
3.2.4.10. Įvertinus nepriklausomo auditoriaus ir VKEKK nustatytas nepagrįstoms reguliuojamoms veikloms priskirtas įvairias kitas sąnaudas, konstatuojama, kad 2011–2013 m. specialios paskirties ataskaitose kartu su įvairiomis kitomis sąnaudomis prie reguliuojamos veiklos sąnaudų nepagrįstai buvo priskirta: 2011 m. – 898 773 Lt, 2012 m. – 1 231 801 Lt, 2013 m. – 1 385 636 Lt suma. Išnagrinėjus įvairių kitų sąnaudų turinį matyti, kad dalis sąnaudų gali būti priskiriama ir kitoms sąnaudų kategorijoms, pvz., konsultacinėms, personalo vystymo, reklamos ir viešųjų ryšių sąnaudoms.
3.3.1. Parlamentinio tyrimo metu vadovautasi 2010 m. galiojusiais teisės aktais, reguliavusiais energetikos įmonių veiklos sąnaudų priskyrimą reguliuojamos veiklos sąnaudoms ir turtui. Šie teisės aktai nurodyti šios išvados 1 priede.
3.3.2. Komisijai pateikti dokumentai nurodyti šios išvados 2 priede. Komisijos posėdžių garso įrašus, stenogramas ir gautus dokumentus saugo Seimo kanceliarijos darbuotojas, atsakingas už įslaptintos informacijos administravimą.
3.3.4.1. Įvertinus visus patikrinimus, nustatytas nepagrįstai reguliuojamai veiklai priskirtas įvairias kitas sąnaudas, konstatuotina, kad 2011–2013 m. specialios paskirties ataskaitose prie su įvairiomis kitomis sąnaudomis susijusių sąnaudų reguliuojamai veiklai nepagrįstai priskirta 2011 m. 25 217 943 Lt, 2012 m. – 14 516 492 Lt, 2013 m. – 20 568 310 Lt.
3.3.4.2. VKEKK 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. O3-815 „Dėl AB „Litgrid“ planinio patikrinimo“ nutarė: 1) pritarti 2014 m. rugsėjo 25 d. AB „Litgrid“ planinio patikrinimo aktui Nr. E3-3 ir jame pateiktoms išvadoms su pastaba, kad papildomai 2011–2013 m. nuomojamo šviesolaidžio kapitalo kaštai ir pajamos bus įvertinti kaip pagrįstai priskiriami reguliuojamai veiklai; 2) mažinti AB „Litgrid“ perdavimo veiklos pajamas 51,993 mln. Lt (15,058 mln. Eur) suma, susidariusia deklaruotoms reguliuojamai perdavimo veiklai priskirtoms sąnaudoms viršijus faktines reguliuojamai perdavimo veiklai priskirtinas sąnaudas už 2011–2013 m. ataskaitinį laikotarpį; 3) įgyvendinti VKEKK 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. O3-815 nutarimo 2 punkte nurodytą sprendimą 2015–2017 m. ataskaitiniu laikotarpiu mažinti AB „Litgrid“ perdavimo veiklos pajamas: 2015 m. mažinti – 2,883 mln. Lt (0,835 mln. Eur) suma, 2016 m. – 24,555 mln. Lt (7,112 mln. Eur) ir 2017 m. – 24,555 mln. Lt (7,112 mln. Eur).
3.3.4.3. AB „Litgrid” vesdama reguliuojamos veiklos apskaitą nesilaikė reikalavimo į reguliuojamos veiklos sąnaudas traukti tik ekonomiškai pagrįstas ir būtinas reguliuojamai veiklai vykdyti sąnaudas, dėl to visos bendrovės patirtos sąnaudos buvo įtrauktos į elektros energijos tarifą. Atsižvelgiant į tai, kad ne visos bendrovės patirtos sąnaudos būtinos reguliuojamai veiklai, darytina išvada, kad sąnaudas, kurios VKEKK buvo pripažintos nepagrįstomis, t. y. nebūtinomis reguliuojamai paslaugai teikti, AB „Litgrid“ turėjo dengti iš nepaskirstytojo pelno, prieš tai apskaičiavusi ir sumokėjusi pelno mokestį.
3.3.4.4. Išanalizavus parlamentinio tyrimo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad parlamentinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (2009–2014 m.) galiojusio norminio teisinio reglamentavimo išsamumo ir aiškumo stoka taip pat galėjo turėti įtakos AB „Litgrid“ veiksmams, kai į reguliuojamos veiklos sąnaudas buvo traukiamos šiai veiklai nebūtinos ir ekonomiškai nepagrįstos sąnaudos.
3.3.4.5. Remiantis VKEKK atlikto AB „Litgrid“ reguliuojamai veiklai priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamos veiklos pajamomis, planinio patikrinimo medžiaga, manytina, kad AB „Litgrid“ pateiktos 2011, 2012 ir 2013 m. elektros energijos perdavimo veiklos ataskaitos neatspindėjo tikrųjų reguliuojamų sąnaudų, normatyvinio pelno apimčių ir buvo iškraipytos. AB „Litgrid“ yra parengusi 2011, 2012 ir 2013 m. konsoliduotas finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje. Apie šias ataskaitas nepriklausomas auditorius yra pateikęs išvadas, kuriose tvirtinama, kad visais reikšmingais atžvilgiais finansinės ataskaitos yra teisingos ir AB „Litgrid“ patikrinimo metu nustatytos nepagrįstos reguliuojamos veiklos sąnaudų apimtys ir reguliuojamo turto vertės neatitiktis AB „Litgrid“ finansinių ataskaitų neiškraipė ir joms įtakos neturėjo, išskyrus sąlyginę nuomonę, kurioje pasisakoma apie tai, kad AB „Litgrid“ neatliko vertės sumažėjimo testo. 3.3.4.6. VKEKK AB „Litgrid“ 2010 m. darbo užmokesčio lėšas nustatė pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą visų elektros energetikos įmonių darbuotojų vidutinį atlyginimą, tačiau bendrovė, kaip perdavimo sistemos operatorius, savo svarba, funkcijomis, įgyvendinamais projektais, tarp jų ir turinčiais ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, bei darbuotojų struktūra negali būti prilyginta vidutinei elektros energijos įmonei. Todėl manytina, kad darbo užmokesčio lėšų pagrįstumo reglamentavimas pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, taikytas AB „Litgrid“, yra klaidingas ir taisytinas.
4. Ar 2010–2014 metais AB Lietuvos elektrinė, AB „Lietuvos energija“ (nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. – UAB „Lietuvos energija“), AB „Lietuvos energijos gamyba“, AB „Litgrid“, AB LESTO pirkdavo prekes ir paslaugas iš asmenų, su kuriais sieja (siejo) administraciniai, valdymo, nuosavybės ryšiai; ar šiame punkte išvardytos įmonės 2010–2014 metais pirkdavo prekes ir paslaugas iš tiesiogiai nereguliuojamų (priklausančių įmonių grupei) asmenų (IV bloko įmonių[1]); kodėl ir kiek pirkdavo šių prekių ir paslaugų; ar šios prekės ir paslaugos buvo perkamos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą; ar pirkimas galimai nesivadovaujant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis turėjo įtakos reguliuojamos veiklos tarifo dydžiui?
4.1. Parlamentinio tyrimo metu vadovautasi 2010–2014 m.s galiojusiais teisės aktais, reguliavusiais pirkimus tarp administraciniais, valdymo, nuosavybės ryšiais susijusių (susietų) įmonių (toliau – susijusios įmonės). Šie teisės aktai nurodyti šios išvados į 1 priede.
4.2. Komisijai pateikti dokumentai nurodyti šios išvados 2 priede. Komisijos posėdžių garso įrašus, stenogramas ir gautus dokumentus saugo Seimo kanceliarijos darbuotojas, atsakingas už įslaptintos informacijos administravimą.
4.3.1. UAB „Visagino atominė elektrinė“ (į. k. 301844044), konsoliduotųjų ir įmonės finansinių ataskaitų 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis, įmonių grupę sudarė UAB „Visagino atominė elektrinė“ ir patronuojamosios įmonės, kurias ši bendrovė tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliavo: AB „Lietuvos energija“ (97,5 proc.), AB „Litgrid turtas“ (97,5 proc.), AB VST (98,2124 proc.), AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (71,347 proc.), AB „Lietuvos elektrinė“ (93,15 proc.), UAB Technologijų ir inovacijų centras (87,79 proc.), AB „Litgrid“ (97,5 proc.), UAB „Energijos tiekimas“ (97,5 proc.), UAB „Kauno energetikos remontas“ (97,5 proc.), UAB „Gotlitas“ (valdoma per UAB „Kauno energetikos remontas“) (97,5 proc.), UAB „NT Valdos“ (89,56 proc.), UAB „Baltpool“ (valdoma per AB „Litgrid“) (97,5 proc.), VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centras (87,78 proc.), UAB „Tetas“ (87,33 proc.), UAB „Energetikos pajėgos“ (valdoma per UAB „Tetas“) (87,34 proc.), UAB „Rytra“ (89,56 proc.), UAB „Elektros tinklo paslaugos“ (78,9 proc.), UAB „Data Logistics Center“ (97,5 proc.).
4.3.2. UAB „Visagino atominė elektrinė“ 2010 m. su susijusiomis įmonėmis sudarytų sandorių (pirkimų) vertė buvo 1 181 tūkst. Lt, iš jų pirkimų iš:
4.3.3. AB LESTO ir IV bloko įmonių Komisijai pateiktais duomenimis, 2010 m. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB VST pirkimų iš IV bloko įmonių vertė buvo 22 643 tūkst. Lt:
4.3.3.1. iš UAB „Tetas“ įsigyta elektros tinklo ir elektros gamybos įrenginių statybos, remonto ir priežiūros paslaugų už 17 629 tūkst. Lt;
4.3.3.2. iš UAB Technologijų ir inovacijų centro – informacinių technologijų ir telekomunikacijų (ITT) paslaugų už 5 014 tūkst. Lt.
4.3.3.3. 2010 m. lapkričio 11–16 dienomis įsteigta įmonė AB „Litgrid turtas“ (į. k. 302564383) (nuo 2011 m. kovo 14 d. šios įmonės pavadinimas – AB „Litgrid“). 2010 m. gruodžio 31 d. ši įmonė tiesiogiai kontroliavo patronuojamąsias įmones AB „Litgrid“ (100 proc.) ir UAB „Tetas“ (61,13 proc.).
Netiesiogiai, per AB „Litgrid“, AB „Litgrid turtas“ kontroliavo UAB „Baltpool“ (100 proc.). Netiesiogiai, per UAB „Tetas“, AB „Litgrid turtas“ kontroliavo UAB „Energetikos pajėgos“ (61,13 proc.).
AB „Litgrid turtas“ konsoliduotųjų ir įmonės finansinių ataskaitų 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 2010 m. šios įmonės pirkimų iš susijusių asmenų vertė buvo 6 721 tūkst. Lt, iš jų pirkimų iš jos asocijuotųjų įmonių – 4 681 tūkst. Lt, iš Energetikos ministerijos valdomų įmonių – 1 017 tūkst. Lt, iš jos patronuojamosios įmonės – 1 023 tūkst. Lt. 2010 m. didžiausius pirkimus ir pardavimus iš susijusių asmenų grupės vykdė Energetikos ministerijos valdomos įmonės AB „Rytų skirstomieji tinklai“, AB VST ir AB Lietuvos elektrinė. Iš jų įmonių grupė daugiausia pirko elektros energiją, elektros energijos galios rezervavimo paslaugas, VIAP paslaugas.
4.3.4. IV bloko įmonių Komisijai pateiktais duomenimis, 2010 m. AB „Litgrid turtas“ pirko toliau nurodytas paslaugas iš:
4.3.4.2. UAB „Tetas“ – elektros tinklo ir elektros gamybos įrenginių statybos, remonto ir priežiūros paslaugas už 783 tūkst. Lt.
4.3.5. AB „Lietuvos energija“ (į. k. 220551550) 2010 m. konsoliduotųjų ir įmonės finansinių ataskaitų duomenimis, 2009 m. gruodžio 31 d. ši bendrovė tiesiogiai kontroliavo šias įmones: UAB „Energetikos pajėgos“, UAB „Kauno energetikos remontas“, UAB „Kruonio investicijos“, AB „Litgrid“, UAB „Energijos tiekimas“, UAB „InterLinks“, VšĮ Respublikinį energetikų mokymo centrą. Ji turėjo 100 proc. šių įmonių akcijų.
4.3.6. Netiesiogiai, per UAB „Kauno energetikos remontas“, AB „Lietuvos energija“ turėjo dalyvių balsų daugumą UAB „Gotlitas“ ir galėjo daryti reikšmingą įtaką UAB „Enmašas“ valdymui, taip pat per AB „Litgrid“ – dalyvių balsų daugumą UAB „Baltpool“.
2010 m. gruodžio 31 d. AB „Lietuvos energija“ tiesiogiai kontroliavo (turėjo daugiau kaip pusę įmonių akcijų) šias įmones: AB Lietuvos elektrinę (95,54 proc.), UAB „Kauno energetikos remontas“ (100 proc.) , UAB „Energijos tiekimas“ (100 proc.), UAB „Data Logistics Center“ (100 proc.).
Be minėtų patronuojamųjų įmonių, AB „Lietuvos energija“ dalyvavo šių asocijuotųjų įmonių valdyme: UAB „Geoterma“ (23,44 proc.), AS „Nordic Energy Link“ (25 proc.), UAB Technologijų ir inovacijų centro (20,72 proc.), UAB „NT Valdos“ (41,1 proc.).
Netiesiogiai, per UAB „Kauno energetikos remontas“, AB „Lietuvos energija“ turėjo dalyvių balsų daugumą (100 proc.) UAB „Gotlitas“ ir galėjo daryti reikšmingą įtaką UAB „Enmašas“ valdymui (33,33 proc.).
2010 m. AB „Lietuvos energija“ sandorių su susijusiais asmenimis (pirkimų iš susijusių asmenų) vertė buvo 923 018 tūkst. Lt, iš jų pirkimų iš jos patronuojamųjų įmonių vertė – 340 256 tūkst. Lt, iš Energetikos ministerijos valdomų įmonių (įskaitant UAB „Visagino atominė elektrinė“ dukterines įmones) – 522 066 tūkst. Lt, iš UAB „Visagino atominė elektrinė“ – 58 266 ūkst. Lt, iš asocijuotųjų įmonių – 2 430 tūkst. Lt.
4.3.7.1. iš UAB „Energijos tiekimas“ – elektros energiją už 18 tūkst. Lt (suma nurodyta be akcizų ir PVM);
4.3.7.3. iš UAB „Tetas“ – elektros tinklo ir elektros gamybos įrenginių statybos, remonto ir priežiūros paslaugas už 1 483 tūkst. Lt.
4.3.8. UAB „Visagino atominė elektrinė“ konsoliduotųjų ir įmonės finansinių ataskaitų 2011 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 2011 m. gruodžio 31 d. įmonių grupę sudarė UAB „Visagino atominė elektrinė“ ir jos patronuojamosios įmonės, kurias ši bendrovė tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliavo (turėdama daugiau kaip pusę įmonių akcijų): AB „Lietuvos energija“ (96,1 proc.), AB „Litgrid“ (97,5 proc.), AB LESTO (82,6 proc.), UAB Technologijų ir inovacijų centras (93,1 proc.), UAB „Energijos tiekimas“ (96,1 proc.), UAB „Kauno energetikos remontas“ (96,1 proc.), UAB „Gotlitas“ (96,1 proc.), UAB „NT Valdos“ (88,3 proc.), UAB „Baltpool“ (65,3 proc.), VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centras (93,1 proc.), UAB „Tetas“ (91,7 proc.), UAB „Elektros tinklo paslaugos“ (86,9 proc.), UAB „Data Logistics Center“ (93,1 proc.).
4.3.10. AB LESTO konsoliduotųjų ir bendrovės finansinių ataskaitų 2011 m. gruodžio 31 d. duomenimis, šios bendrovės patronuojančioji įmonė buvo UAB „Visagino atominė elektrinė“ (valdė 82,63 proc. akcijų). 100 proc. UAB „Visagino atominė elektrinė“ akcijų priklausė Energetikos ministerijai. Įmonių grupę sudarė AB LESTO, jos patronuojamosios įmonės ir asocijuotosios įmonės: UAB „Elektros tinklo paslaugos“ (71,13 proc.), UAB „NT Valdos“ (57,93 proc.), UAB „Rytra“ (100 proc. valdoma UAB „NT Valdos“, 2011 m. gruodžio 12 d. prijungta prie UAB „NT Valdos“), UAB Technologijų ir inovacijų centras (24,94 proc.), VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centras (100 proc. valdoma UAB Technologijų ir inovacijų centro) (24,94 proc.), UAB „Data Logistics Center“ (nuo 2011 m. gruodžio 28 d. 100 proc. valdoma UAB Technologijų ir inovacijų centro) (24,94 proc.), UAB „Tetas“ (38,87 proc.), UAB „Energetikos pajėgos“ (100 proc. valdoma UAB „Tetas“, 2011 m. balandžio 1 d. prijungta prie UAB „Tetas“).
2011 m. su AB LESTO buvo susiję šie asmenys: šios bendrovės patronuojamosios ir asocijuotosios įmonės, UAB „Visagino atominė elektrinė“ ir jos patronuojamosios įmonės, valstybės kontroliuojamos įmonės, „E.ON Ruhrgas International“ AG, bendrovės vadovai.
4.3.12. Komisijai pateiktais AB LESTO ir IV bloko įmonių duomenimis, 2011 m. AB LESTO pirkimų iš toliau nurodytų bendrovių vertė sudarė:
4.3.13. AB „Litgrid“ (į. k. 302564383) (iki 2011 m. kovo 14 d. įmonės pavadinimas buvo AB „Litgrid turtas“) konsoliduotųjų ir įmonės finansinių ataskaitų 2011 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 2011 m. gruodžio 31 d. (kaip ir 2010 m. gruodžio 31 d.) šios bendrovės pagrindinė akcininkė buvo UAB „Visagino atominė elektrinė“, kuriai priklausė 97,5 proc. bendrovės akcijų. UAB „Visagino atominė elektrinė“ buvo kontroliuojama Energetikos ministerijos.
2011 m. gruodžio 31 d. įmonių grupę sudarė AB „Litgrid“ ir jos tiesiogiai kontroliuojamos įmonės: UAB „Baltpool“ (67 proc.) ir UAB „Tetas“ (61 proc.).
2011 m. gruodžio 31 d. šios įmonių grupės investicijas į asocijuotąsias įmones ir bendrai valdomą įmonę sudarė: UAB Technologijų ir inovacijų centras (20 proc.), UAB „Elektros tinklo paslaugos“ (29 proc.), „LitPol Link“ Sp.z.o.o (50 proc.).
2011 m. AB „Litgrid“ ir jos įmonių grupės susiję asmenys buvo: AB „Litgrid“ patronuojamosios ir asocijuotosios įmonės, AB „Litgrid“ įmonių grupės bendrai kontroliuojamos įmonės, UAB „Visagino atominė elektrinė“ ir jos patronuojamosios įmonės, valstybės kontroliuojamos įmonės, bendrovės vadovai.
4.3.14. Didžiausius pirkimus ir pardavimus tarp susijusių asmenų 2011 m. vykdė AB „Litgrid“ ir UAB „Visagino atominė elektrinė“ grupės įmonės AB LESTO ir AB „Lietuvos energija“. Iš jų AB „Litgrid“ grupė daugiausia pirko elektros energiją, elektros energijos galios rezervavimo paslaugas, VIAP paslaugas. Buvo parduodama elektros energija, elektros energijos galios rezervavimo paslaugos, VIAP paslaugos, elektros energijos perdavimo paslauga.
4.3.15.3.4. sumokėtos VIAP lėšos – 326 115 tūkst. Lt (lėšos sumokėtos susijusioms įmonėms. AB „Litgrid“ veikė tik kaip tarpininkė valstybės vardu);
4.3.16. AB „Litgrid“ ir IV bloko įmonių Komisijai pateiktais duomenimis, 2011 m. AB „Litgrid“ pirko iš toliau nurodytų įmonių:
4.3.16.1. UAB Technologijų ir inovacijų centro (asocijuotoji įmonė) ITT paslaugų už 6 215 tūkst. Lt;
4.3.16.2. VšĮ Respublikinio energetikų mokymo centro (asocijuotajai įmonei priklausanti įmonė) personalo vystymo paslaugų už 24 tūkst. Lt;
4.3.16.3. UAB „Elektros tinklo paslaugos“ (asocijuotoji įmonė) elektros tinklo ir elektros gamybos įrenginių statybos, remonto ir priežiūros paslaugų už 11 613 tūkst. Lt;
4.3.16.4. UAB „Tetas“ (kontroliuojamoji įmonė) elektros tinklo ir elektros gamybos įrenginių statybos, remonto ir priežiūros paslaugų už 13 530 tūkst. Lt;
4.3.16.5. UAB „NT Valdos“ (patronuojančiosios įmonės UAB „Visagino atominė elektrinė“ įmonių grupei priklausanti įmonė) nuomos paslaugų už 3 381 tūkst. Lt.
4.3.17. AB „Lietuvos energija“ konsoliduotųjų ir įmonės finansinių ataskaitų 2011 m. gruodžio 31 d. duomenimis, AB „Lietuvos energija“ (į. k. 302648707) Juridinių asmenų registre įregistruota 2011 m. liepos 21 d. AB „Lietuvos energija“ buvo įsteigta reorganizuojant sujungimo būdu AB „Lietuvos energija“ (į. k. 220551550) ir AB Lietuvos elektrinę (į. k. 110870933), kurios baigė savo veiklą kaip juridiniai asmenys.
4.3.18. AB „Lietuvos energija“ įsteigimo metu (2011 m. lapkričio 21 d.) AB „Lietuvos energija“ įmonių grupę sudarė: UAB „Kauno energetikos remontas“, UAB „Energijos tiekimas“ ir UAB „Data Logistics Center“. AB „Lietuvos energija“ turėjo 100 proc. šių įmonių akcijų. AB „Lietuvos energija“, turėdama dalį dalyvių balsavimo teisių, taip pat dalyvavo šių asocijuotųjų įmonių valdyme: AS „Nordic Energy Link“ (25 proc.), UAB „Geoterma“ (23,44 proc.), UAB Technologijų ir inovacijų centro (20,72 proc.), UAB „NT Valdos“ (41,1 proc.). Netiesiogiai, per UAB „Kauno energetikos remontas“, AB „Lietuvos energija“ turėjo dalyvių balsų daugumą UAB „Gotlitas“ (100 proc.), taip pat reikšmingą įtaką UAB „Enmašas“ valdymui (33,33 proc.).
2011 m. gruodžio 31 d. AB „Lietuvos energija“ tiesiogiai kontroliavo (turėjo daugiau kaip pusę dalyvių balsavimo teisių) šias įmones: UAB „Kauno energetikos remontas“ (100 proc.), UAB „Energijos tiekimas“ (100 proc.), UAB Technologijų ir inovacijų centrą (54,04 proc.). Ji taip pat dalyvavo šių asocijuotųjų įmonių valdyme: AS „Nordic Energy Link“ (25 proc.), UAB „Geoterma“ (23,44 proc.), UAB „NT Valdos“ (41,1 proc.). Netiesiogiai, per UAB „Kauno energetikos remontas“, AB „Lietuvos energija“ turėjo dalyvių balsų daugumą UAB „Gotlitas“ (100 proc.), taip pat reikšmingą įtaką UAB „Enmašas“ valdymui (33,33 proc.), per UAB Technologijų ir inovacijų centrą turėjo dalyvių balsų daugumą UAB „Data Logistics Center“ (54,04 proc.).
2011 m. gruodžio 31 d. AB „Lietuvos energija“ pagrindinis akcininkas buvo UAB „Visagino atominė elektrinė“ (turėjo 96,13 proc. akcijų).
4.3.19. 2011 m. AB „Lietuvos energija“ pirkimų iš susijusių asmenų vertė buvo 541 424 tūkst. Lt, iš jų:
4.3.19.2. iš Energetikos ministerijos valdomų įmonių (įskaitant UAB „Visagino atominė elektrinė“ patronuojamąsias įmones) – 531 212 tūkst. Lt;
4.3.20. Didžiausius pirkimus ir pardavimus tarp susijusių asmenų vykdė Energetikos ministerijos valdomos įmonės AB LESTO, AB „Litgrid“. Iš jų AB „Lietuvos energija“ įmonių grupė daugiausia pirko elektros energiją, galią, VIAP paslaugas.
4.3.21.1. iš UAB „Energijos tiekimas“ – elektros energiją už 52 tūkst. Lt (suma nurodyta be akcizų ir PVM);
4.3.21.2. iš VšĮ Respublikinio energetikų mokymo centro – personalo vystymo paslaugas už 59 tūkst. Lt;
4.3.22. UAB „Visagino atominė elektrinė“ konsoliduotųjų ir įmonės finansinių ataskaitų 2012 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 2012 m. gruodžio 31 d. įmonių grupę sudarė UAB „Visagino atominė elektrinė“ ir patronuojamosios įmonės, kurias ši bendrovė tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliavo turėdama jose daugiau kaip pusę dalyvių balsavimo teisių: UAB VAE SPB (100 proc.), AB „Lietuvos energija“ (96,1 proc.), AB LESTO (82,6 proc.), UAB Technologijų ir inovacijų centras (73,2 proc.), UAB „Energijos tiekimas“ (96,1 proc.), UAB „Kauno energetikos remontas“ (96,1 proc.), UAB „Gotlitas“ (96,1 proc.), UAB „NT Valdos“ (87,9 proc.), VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centras (73,2 proc.), UAB „Elektros tinklo paslaugos“ (61,9 proc.). 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „Visagino atominė elektrinė“ akcijos priklausė Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Ūkio ministerijos, 2011 m. gruodžio 31 d. – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Energetikos ministerijos.
Sandoriai su susijusiais asmenimis apima sandorius su patronuojančiąja įmone, patronuojamosiomis, asocijuotosiomis įmonėmis, visomis valstybės kontroliuojamomis įmonėmis ar įmonėmis, kurių valdymui bendrovė gali daryti reikšmingą įtaką, ir įmonės vadovybe.
4.3.23. 2012 m. UAB „Visagino atominė elektrinė“ pirkimų iš susijusių asmenų vertė buvo 1 417 tūkst. Lt, iš jų:
4.3.24. AB LESTO konsoliduotųjų ir įmonės finansinių ataskaitų 2012 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „Visagino atominė elektrinė“ buvo AB LESTO patronuojančioji įmonė (valdė 82,63 proc. akcijų). UAB „Visagino atominė elektrinė“ 100 proc. akcijų priklausė valstybei, atstovaujamai Ūkio ministerijos.
4.3.25. Įmonių grupę sudaro AB LESTO, jos patronuojamosios ir asocijuotosios įmonės, kuriose ji turi dalį dalyvio balsavimo teisių: UAB „Elektros tinklo paslaugos“ (74,97 proc.), UAB „NT Valdos“ (57,3 proc.), UAB Technologijų ir inovacijų centras (24,94 proc.), VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centras (100 proc. valdoma UAB Technologijų ir inovacijų centras) (24,94 proc.), UAB „Tetas“ (38,87 proc.).
AB LESTO susiję asmenys 2012 m. buvo: jos patronuojamosios ir asocijuotosios įmonės, UAB „Visagino atominė elektrinė“ ir jos patronuojamosios bei asocijuotosios įmonės, bendrovės vadovai, visos valstybės kontroliuojamos įmonės ar įmonės, kurių valdymui bendrovė galėjo daryti reikšmingą įtaką (atskleidžiami tik reikšmingi sandoriai).
4.3.26. 2012 metais AB LESTO pirko prekes, paslaugas, ilgalaikį materialųjį turtą iš šių susijusių asmenų:
4.3.26.3. iš UAB „Visagino atominė elektrinė“ grupės įmonių (be AB „Litgrid“) – už 517 486 tūkst. Lt;
4.3.27. Komisijai pateiktais AB LESTO ir IV bloko įmonių duomenimis, 2012 metais AB LESTO pirko prekes, paslaugas, ilgalaikį materialųjį turtą iš:
4.3.28. AB „Litgrid“ (į. k. 302564383) konsoliduotųjų ir įmonės finansinių ataskaitų 2012 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 2012 m. gruodžio 31 d. AB „Litgrid“ pagrindinis akcininkas (97,5 proc.) buvo UAB „EPSO-G“, kurios galutinis kontroliuojantis akcininkas – valstybė, atstovaujama Energetikos ministerijos. AB „Litgrid“ akcijos perduotos UAB „EPSO-G“ 2012 m. rugsėjo 28 d.
2012 m. gruodžio 31 d. įmonių grupę sudarė AB „Litgrid“ ir jos tiesiogiai kontroliuojamos įmonės (AB „Litgrid“ turėjo daugiau kaip pusę jų akcijų): UAB „Baltpool“ (67 proc.) ir UAB „Tetas“ (61 proc.).
2012 m. gruodžio 31 d. šios įmonių grupės investicijas į asocijuotąsias įmones ir bendrai valdomą įmonę sudarė: UAB Technologijų ir inovacijų centras (20 proc. akcijų), UAB „Elektros tinklo paslaugos“ (25 proc.), „LitPol Link“ Sp.z.o.o (50 proc.).
AB „Litgrid“ ir jos įmonių grupės susiję asmenys 2012 m. buvo: AB „Litgrid“ patronuojamosios ir asocijuotosios įmonės, įmonių grupės bendrai kontroliuojamos įmonės, UAB „EPSO-G“, UAB „Visagino atominė elektrinė“ ir jos patronuojamosios įmonės, valstybės kontroliuojamos įmonės, Vyriausybei pavaldžios įmonės,
Didžiausi pirkimai ir pardavimai tarp susijusių asmenų 2012 m. buvo tarp AB „Litgrid“ ir UAB „Visagino atominė elektrinė“ grupės įmonių AB LESTO ir AB „Lietuvos energija“. Iš jų AB „Litgrid“ įmonių grupė daugiausia pirko elektros energiją, mokėjo VIAP lėšas. Buvo parduodama elektros energija, teikiama elektros energijos galios rezervavimo paslauga, perdavimo paslauga, renkamos VIAP lėšos.
4.3.3.29.3.5. sumokėtos VIAP lėšos – 432 243 tūkst. Lt (lėšos sumokėtos susijusioms šalims, bendrovė veikia kaip tarpininkė);
4.3.30. AB „Litgrid“ ir IV bloko įmonių Komisijai pateiktais duomenimis, 2012 m. AB „Litgrid“ pirko iš:
4.3.30.1. UAB „Baltpool“ (kontroliuojamoji įmonė) – pagalbines apsaugos nuo elektros energijos kainų elektros biržoje svyravimų instrumentų rinkos administravimo paslaugas už 500 tūkst. Lt, papildomos prekybos sesijos administravimo paslaugas už 115 tūkst. Lt, iš viso už 615 tūkst. Lt;
4.3.30.2. UAB Technologijų ir inovacijų centras (asocijuotoji įmonė) – ITT paslaugas už 13306 tūkst. Lt;
4.3.30.3. VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centras (asocijuotajai įmonei priklausanti įmonė) – personalo vystymo paslaugas už 29 tūkst. Lt;
4.3.30.4. UAB „Kauno energetikos remontas“ (UAB „Visagino atominė elektrinė“ įmonių grupės įmonė) – elektros tinklo ir elektros gamybos įrenginių statybos, remonto ir priežiūros paslaugas už 11 077 tūkst. Lt;
4.3.30.5. UAB „Elektros tinklo paslaugos“ (asocijuotoji įmonė) – elektros tinklo ir elektros gamybos įrenginių statybos, remonto ir priežiūros paslaugas – už 7 961 tūkst. Lt;
4.3.30.6. UAB „Tetas“ (kontroliuojamoji įmonė) – elektros tinklo ir elektros gamybos įrenginių statybos, remonto ir priežiūros paslaugas – už 31 630 tūkst. Lt;
4.3.30.7. UAB „NT Valdos“ (UAB „Visagino atominė elektrinė“ įmonių grupės įmonė) – nuomos paslaugas už 2 353 tūkst. Lt.
4.3.31. AB „Lietuvos energija“ (įm. k. 302648707) konsolidųjų ir įmonės finansinių ataskaitų 2012 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 2012 m. gruodžio 31 d. AB „Lietuvos energija“ tiesiogiai kontroliavo (turėjo daugiau kaip pusę akcijų) šias įmones: UAB „Kauno energetikos remontas“ (100 proc.), UAB „Energijos tiekimas“ (100 proc.), UAB Technologijų ir inovacijų centras (54,04 proc.). AB „Lietuvos energija“ taip pat dalyvavo šių asocijuotųjų įmonių valdyme: AS „Nordic Energy Link“ (25 proc.), UAB „Geoterma“ (23,44 proc.), UAB „NT Valdos“ (41,74 proc.). Netiesiogiai, per UAB „Kauno energetikos remontas“, AB „Lietuvos energija“ turėjo dalyvių balsų daugumą UAB „Gotlitas“ (100 proc.), taip pat galėjo daryti reikšmingą įtaką UAB „Enmašas“ valdymui (33,33 proc.), per UAB Technologijų ir inovacijų centras turėjo dalyvių balsų daugumą VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centras.
4.3.32. 2012 m. gruodžio 31 d. AB „Lietuvos energija“ pagrindinis akcininkas buvo UAB „Visagino atominė elektrinė“ (96,13 proc.).
4.3.33. 2012 metų AB „Lietuvos energija“ pirkimų iš susijusių asmenų vertė buvo 280 159 tūkst. Lt, iš jų:
4.3.33.2. iš Ūkio ministerijos valdomų įmonių (įskaitant UAB „Visagino atominė elektrinė“ patronuojamąsias įmones) – 234 tūkst. Lt;
4.3.34. Didžiausius pirkimus ir pardavimus tarp susijusių asmenų vykdė Ūkio ministerijos valdomos įmonės AB LESTO, AB „Litgrid“. Iš jų AB „Lietuvos energija“ grupė daugiausia pirko elektros energiją, galią, VIAP paslaugas.
4.3.35.1. iš UAB „Energijos tiekimas“ – elektros energiją už 304 tūkst. Lt (suma nurodyta be akcizų ir PVM);
4.3.35.3. iš VšĮ Respublikinio energetikų mokymo centro – personalo vystymo paslaugas už 240 tūkst. Lt;
4.3.35.4. iš UAB „Kauno energetikos remontas“ – elektros tinklo ir elektros gamybos įrenginių statybos, remonto ir priežiūros paslaugas už 11 041 tūkst. Lt;
4.3.36. UAB „Lietuvos energija“ (į. k. 301844044) (iki 2013 m. rugpjūčio 30 d. – UAB „Visagino atominė elektrinė“) konsoliduotųjų ir įmonės finansinių ataskaitų 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 2013 m. gruodžio 31 d. įmonių grupę sudarė UAB „Lietuvos energija“ ir jos patronuojamosios įmonės, kurias ši bendrovė tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliavo: AB „Lietuvos energijos gamyba“ (96,1 proc.) (iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. – AB „Lietuvos energija“), UAB VAE SPB (100 proc.), AB LESTO (82,6 proc.), UAB Duomenų logistikos centras (į. k. 302527488) iki 2013 m. lapkričio 4 d. – UAB Technologijų ir inovacijų centras) (73,2 proc.), UAB Technologijų ir inovacijų centras (į. k. 303200016 ) (85,8 proc.), UAB „Energijos tiekimas“ (96,1 proc.), OU „Geton Energy“ (96,1 proc.), SIA „Geron Energy“ (96,1 proc.), UAB „Kauno energetikos remontas“ (96,1 proc.), UAB „Gotlitas“ (valdoma per UAB „Kauno energetikos remontas“) (96,1 proc.), UAB „NT Valdos“ (87,9 proc.), VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centras (73,2 proc.), UAB „Elektros tinklo paslaugos“ (82,6 proc.), UAB „Litgas“ (66,7 proc.).
2013 m. gruodžio 31 d. UAB „Lietuvos energija“ buvo valdoma Lietuvos Respublikos, kuriai atstovavo Finansų ministerija.
UAB „Lietuvos energija“ sandoriai su susijusiais asmenimis apima sandorius su akcininku, patronuojamosiomis, asocijuotosiomis įmonėmis, visomis valstybės kontroliuojamomis įmonėmis ar įmonėmis, kurių valdymui bendrovė galėjo daryti reikšmingą įtaką, ir vadovybe.
4.3.37. 2013 m. UAB „Lietuvos energija“ pirkimų iš susijusių asmenų vertė buvo 1 716 ūkst. Lt, iš jų:
4.3.38. AB LESTO konsoliduotųjų ir įmonės finansinių ataskaitų 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 2013 m. gruodžio 31 d. AB LESTO patronuojančioji įmonė buvo UAB „Lietuvos energija“, kuri turėjo 82,63 proc. šios įmonės akcijų. 100 proc. UAB „Lietuvos energija“ akcijų priklausė valstybei ir jas valdė Finansų ministerija.
AB LESTO įmonių grupę sudarė AB LESTO, jos patronuojamosios įmonės ir asocijuotosios įmonės, kuriose AB LESTO turi dalyvių balsavimo teisių: UAB „Elektros tinklo paslaugos“ (100 proc.), UAB „NT Valdos“ (57,3 proc.), UAB Duomenų logistikos centras (iki 2013 m. lapkričio 4 d. – UAB Technologijų ir inovacijų centras) (24,94 proc.), VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centras (100 proc. valdoma UAB Duomenų logistikos centras) (24,94 proc.), UAB Technologijų ir inovacijų centras (20 proc.).
AB LESTO susiję asmenys 2013 m. buvo: jos patronuojamosios ir asocijuotosios įmonės, UAB „Lietuvos energija“ ir jos patronuojamosios bei asocijuotosios įmonės, bendrovės vadovai, visos valstybės kontroliuojamos įmonės ar įmonės, kurių valdymui bendrovė galėjo daryti reikšmingą įtaką (atskleidžiami tik reikšmingi sandoriai).
4.3.39. 2013 m. AB LESTO iš susijusių asmenų pirko prekes, paslaugas, ilgalaikį materialųjį turtą už 1 504 183 tūkst. Lt, iš jų:
4.3.40. Komisijai pateiktais AB LESTO ir aptarnavimo bloko įmonių duomenimis, 2013 m. AB LESTO pirko iš:
4.3.41. AB „Litgrid“ (į. k. 302564383) konsoliduotųjų ir įmonės finansinių ataskaitų 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 2013 m. gruodžio 31 d. AB „Litgrid“ pagrindinis akcininkas (97,5 proc.) buvo UAB „EPSO-G“, kurios galutinis kontroliuojantis akcininkas – Energetikos ministerija.
2013 m. gruodžio 31 d. įmonių grupę sudarė AB „Litgrid“ ir jos tiesiogiai kontroliuojamos įmonės, kuriose ji turėjo daugiau kaip pusę dalyvių balsavimo teisių, – UAB „Baltpool“ (67 proc.) ir UAB „Tetas“ (100 proc.).
2013 m. gruodžio 31 d. AB „Litgrid“ įmonių grupės investicijas į asocijuotąsias įmones ir bendrai valdomą įmonę sudarė: UAB Duomenų logistikos centras (iki 2013 m. spalio 25 d. – UAB Technologijų ir inovacijų centras) (20 proc. akcijų), „LitPol Link“ Sp. zo. o (50 proc.).
AB „Litgrid“ ir jos įmonių grupės susiję asmenys 2013 m. buvo: UAB „EPSO-G“, AB „Litgrid“ patronuojamosios įmonės, AB „Litgrid“ asocijuotosios ir jos įmonių grupės bendrai kontroliuojamos įmonės, bendrovės vadovai.
4.3.43. AB „Litgrid“ ir IV bloko įmonių Komisijai pateiktais duomenimis, 2013 m. AB „Litgrid“ pirko iš:
4.3.43.1. UAB „Baltpool“ (kontroliuojamoji įmonė) – papildomos prekybos sesijos administravimo paslaugas už 58 tūkst. Lt;
4.3.43.3. UAB „Tetas“ (kontroliuojamoji įmonė) – elektros tinklo ir elektros gamybos įrenginių statybos, remonto ir priežiūros paslaugas už 32 531 tūkst. Lt.
4.3.44. AB „Lietuvos energijos gamyba“ (į. k. 302648707) (iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. – AB „Lietuvos energija“) konsoliduotųjų ir įmonės finansinių ataskaitų 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 2013 m. gruodžio 31 d. AB „Lietuvos energijos gamyba“ tiesiogiai kontroliavo šias įmones, kuriose ji turėjo dalyvių balsų daugumą: UAB „Kauno energetikos remontas“ (100 proc.), UAB „Energijos tiekimas“ (100 proc.), UAB Duomenų logistikos centrą (54,04 proc.). AB „Lietuvos energijos gamyba“ taip pat dalyvavo šių asocijuotųjų įmonių valdyme: AS „Nordic Energy Link“ (25 proc.), UAB „Geoterma“ (23,44 proc.), UAB „NT Valdos“ (41,74 proc.), UAB Technologijų ir inovacijų centrą (į. k. 303200016). Netiesiogiai, per UAB „Kauno energetikos remontas“, AB „Lietuvos energijos gamyba“ turėjo dalyvių balsų daugumą UAB „Gotlitas“ (100 proc.), per UAB Duomenų logistikos centrą turėjo dalyvių balsų daugumą VšĮ Respublikiniame energetikų mokymo centre (54,04 proc.), per UAB „Energijos tiekimas“ turėjo dalyvių balsų daugumą OU „Geton Energy“ (100 proc.) ir SIA „Geton Energy“ (100 proc.).
4.3.45. 2013 m. gruodžio 31 d. AB „Lietuvos energijos gamyba“ pagrindinis akcininkas – UAB „Lietuvos energija“ (96,13 proc.). 2013 m. AB „Lietuvos energijos gamyba“ pirkimų iš susijusių asmenų vertė buvo 106 065 tūkst. Lt, iš jų:
4.3.45.2. iš Finansų ministerijos valdomų įmonių (įskaitant UAB „Lietuvos energija“ patronuojamąsias įmones) – 95 tūkst. Lt;
4.3.46. Didžiausi pirkimai ir pardavimai tarp susijusių asmenų buvo tarp Finansų ir Energetikos ministerijų valdomų įmonių AB LESTO, AB „Litgrid“. Iš jų AB „Lietuvos energijos gamyba“ grupė daugiausia pirko elektros energiją, galią, VIAP paslaugas.
4.3.47. Aptarnavimo bloko įmonių Komisijai pateiktais duomenimis, AB „Lietuvos energijos gamyba“ 2013 m. pirko:
4.3.47.1. iš UAB „Energijos tiekimas“ – elektros energiją už 28 tūkst. Lt (suma nurodyta be akcizų ir PVM);
4.3.47.3. iš VšĮ Respublikinio energetikų mokymo centro – personalo vystymo paslaugas už 116 tūkst. Lt;
4.3.47.4. iš UAB „Kauno energetikos remontas“ – elektros tinklo ir elektros gamybos įrenginių statybos, remonto ir priežiūros paslaugas už 3 249 tūkst. Lt;
4.3.48. UAB „Lietuvos energija“ (į. k. 301844044) konsoliduotųjų ir įmonės finansinių ataskaitų 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 2014 m. gruodžio 31 d. įmonių grupę sudarė UAB „Lietuvos energija“ ir jos patronuojamosios įmonės, kurias ši bendrovė tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliavo (turėjo daugiau kaip pusę jų dalyvių balsų): AB „Lietuvos energijos gamyba“ (96,1 proc.), AB LESTO (94,4 proc.), AB „Lietuvos dujos“ (96,6 proc.), UAB „NT Valdos“ (94,7 proc.), UAB Duomenų logistikos centras (79,6 proc.), UAB „Elektros tinklo paslaugos“ (94,4 proc.), UAB „Kauno energetikos remontas“ (96,1 proc.), UAB „Litgas“ (66,7 proc.), UAB „Gotlitas“ (96,1 proc.), UAB „Energijos tiekimas“ (96,1 proc.), VšĮ Energetikų mokymo centras (iki 2014 m. spalio mėn. – VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centras) (73,2 proc.), OU „Geton Energy“ (96,1 proc.), SIA „Geton Energy“ (96,1 proc.), UAB Technologijų ir inovacijų centras (97,8 proc.), UAB VAE SPB (100 proc.), UAB Verslo aptarnavimo centras (97 proc.), UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ (100 proc.), Lietuvos energijos paramos fondas (100 proc.).
2014 m. gruodžio 31 d. AB „Lietuvos energija“ buvo valdoma Lietuvos Respublikos, kuriai atstovavo Finansų ministerija.
AB „Lietuvos energija“ sandoriai su susijusiais asmenimis apima sandorius su akcininku, patronuojamomis, asocijuotosiomis įmonėmis, visomis valstybės kontroliuojamomis įmonėmis ar įmonėmis, kurių valdymui bendrovė galėjo daryti reikšmingą įtaką, bei vadovybe.
4.3.49. 2014 m. AB „Lietuvos energija“ pirkimų iš susijusių asmenų vertė buvo 62 616 tūkst. Lt, iš jų:
4.3.50. AB LESTO konsoliduotųjų ir įmonės finansinių ataskaitų 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 2014 m. gruodžio 31 d. AB LESTO patronuojančioji įmonė buvo UAB „Lietuvos energija“, kuri valdė 94,39 proc. jos akcijų. 100 proc. UAB „Lietuvos energija“ akcijų valdė Finansų ministerija.
4.3.51. AB LESTO konsoliduotųjų įmonių grupę sudaro AB LESTO, jos patronuojamosios įmonės ir asocijuotosios įmonės, kuriose ji turi dalyvių balsų: UAB „Elektros tinklo paslaugos“ (100 proc.), UAB „NT Valdos“ (57,3 proc.), UAB Technologijų ir inovacijų centras (20,02 proc.), UAB Verslo aptarnavimo centras (15 proc.).
4.3.52. 2014 m. AB LESTO susijusiais asmenimis buvo: jos dukterinės ir asocijuotosios įmonės, UAB „Lietuvos energija“ ir jos patronuojamosios bei asocijuotosios įmonės, bendrovės vadovai, visos valstybės kontroliuojamos įmonės ar įmonės, kurių valdymui bendrovė galėjo daryti reikšmingą įtaką (atskleidžiami tik reikšmingi sandoriai).
4.3.53. AB LESTO 2014 metais iš susijusių asmenų pirko prekes, paslaugas, ilgalaikį materialųjį turtą už 1 358 128 tūkst. Lt, iš jų:
4.3.55. AB „Litgrid“ (į. k. 302564383) konsoliduotųjų ir įmonės finansinių ataskaitų 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 2014 m. gruodžio 31 d. AB „Litgrid“ pagrindinis akcininkas (97,5 proc.) buvo UAB „EPSO-G“, kurios galutinis kontroliuojantis akcininkas – Energetikos ministerija.
2014 m. gruodžio 31 d. įmonių grupę sudarė AB „Litgrid“ ir jos tiesiogiai kontroliuojamos įmonės, kuriose ji turėjo dalyvių balsų daugumą: UAB „Baltpool“ (67 proc.), UAB „Tetas“ (100 proc.), UAB Tinklo priežiūros centras (100 proc.).
2014 m. gruodžio 31 d. AB „Litgrid“ grupės investicijas į asocijuotąsias įmones ir bendrai valdomą įmonę sudarė: 20 proc. UAB Duomenų logistikos centro akcijų, 50 proc. „LitPol Link“ Sp. zo. o akcijų.
AB „Litgrid“ ir įmonių grupės susiję asmenys 2014 m. buvo: UAB „EPSO-G“, AB „Litgrid“ patronuojamosios įmonės, AB „Litgrid“ asocijuotosios ir AB „Litgrid“ įmonių grupės įmonių valdomos įmonės, AB „Amber Grid“ (UAB „EPSO-G“ dukterinė įmonė), bendrovės vadovai.
4.3.56.2. iš jos patronuojamų įmonių – 100 771 tūkst. Lt, iš jų – 66 703 tūkst. Lt VIAP lėšų, pervestų susijusiems asmenims (VIAP lėšų administratoriui).
4.3.57. AB „Litgrid“ ir aptarnavimo bloko įmonių Komisijai pateiktais duomenimis, 2014 m. AB „Litgrid“ pirko iš:
4.3.57.2. UAB „Tetas“ – elektros tinklo ir elektros gamybos įrenginių statybos, remonto ir priežiūros paslaugas už 32580 tūkst. Lt;
4.3.57.3. UAB Tinklo priežiūros centro – eksploatavimo ir techninės priežiūros paslaugas už 1 488 tūkst. Lt.
4.3.58 AB „Lietuvos energijos gamyba“ (į. k. 302648707) konsoliduotųjų ir įmonės finansinių ataskaitų 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 2014 m. gruodžio 31 d. AB „Lietuvos energijos gamyba“ tiesiogiai kontroliavo šias įmones, kuriose ji turėjo dalyvių balsų daugumą: UAB „Kauno energetikos remontas“ (100 proc.), UAB „Energijos tiekimas“ (100 proc.). AB „Lietuvos energijos gamyba“, taip pat dalyvavo šių asocijuotųjų įmonių valdyme: AS „Nordic Energy Link“ (25 proc.), UAB „Geoterma“ (23,44 proc.), UAB „NT Valdos“ (41,74 proc.), UAB Technologijų ir inovacijų centro (20 proc.), UAB Verslo aptarnavimo centro (15 proc.). Netiesiogiai, per UAB „Kauno energetikos remontas“, AB „Lietuvos energijos gamyba“ turėjo dalyvių balsų daugumą UAB „Gotlitas“ (100 proc.), per UAB „Energijos tiekimas“ turėjo dalyvių balsų daugumą OU „Geton Energy“ (100 proc.) ir SIA „Geton Energy“ (100 proc.).
2014 m. gruodžio 31 d. AB „Lietuvos energijos gamyba“ pagrindinis akcininkas buvo UAB „Lietuvos energija“, kuri turėjo 96,13 proc. jos akcijų.
4.3.59. 2014 m. AB „Lietuvos energijos gamyba“ pirkimų iš susijusių asmenų vertė buvo 99 480 tūkst. Lt., iš jų:
4.3.59.2. iš Finansų ministerijos valdomų įmonių (įskaitant UAB „Lietuvos energija“ patronuojamąsias įmones) – 295 tūkst. Lt;
4.3.60. Didžiausi pirkimai ir pardavimai tarp susijusių asmenų buvo tarp Finansų ir Energetikos ministerijų valdomų įmonių AB LESTO, AB „Litgrid“. Iš jų AB „Lietuvos energijos gamyba“ grupė daugiausia pirko elektros energiją, galią, VIAP paslaugas.
4.3.61. Aptarnavimo bloko įmonių Komisijai pateiktais duomenimis, AB „Lietuvos energijos gamyba“ 2014 metais pirko:
4.3.61.1. iš UAB „Energijos tiekimas“ elektros energiją už 24 tūkst. Lt (suma nurodyta be akcizų ir PVM);
4.3.61.2. iš UAB Verslo aptarnavimo centro – viešųjų pirkimų, buhalterinės apskaitos paslaugas už 217 tūkst. Lt;
4.3.61.5. iš UAB „Kauno energetikos remontas“ – elektros tinklo ir elektros gamybos įrenginių statybos, remonto ir priežiūros paslaugas už 58 922 tūkst. Lt;
4.3.61.6. iš UAB „Elektros tinklo paslaugos“ – elektros tinklo ir elektros gamybos įrenginių statybos, remonto ir priežiūros paslaugas už 5 tūkst. Lt;
4.3.62. Apibendrinant AB „Lietuvos energijos gamyba“, AB LESTO ir AB „Litgrid“ atsakymus dėl prekių, paslaugų ir darbų pirkimo iš susijusių asmenų, pažymėtina, kad įmonės pateikė informaciją apie sandorius ir nurodė, kad sudaryti vidaus sandorius jiems leido (leidžia) teisės aktai, o pagal tokius sandorius perkamos prekės, paslaugos ir darbai yra specifiniai, būdingi tik elektros energetikos sektoriui ir jų rinkoje įsigyti nebuvo galima (pvz., tinklo aptarnavimo paslaugų) arba vidaus sandoriai yra sudaromi su įmonėmis, kurios yra įsteigtos įmonių grupės poreikiams centralizuotai tenkinti, sutelkus kompetencijas (pvz., visai grupei teikti ITT paslaugas, organizuoti viešuosius pirkimus, tvarkyti buhalterinę apskaitą ir pan.).
4.3.63. 2011 m. lapkričio 7 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-20-14-16 „Elektros energetikos sektoriaus pertvarka“ auditoriai teigė: „elektros energetikos sektoriaus pertvarkos metu sukurta nauja įmonių struktūra, iš anksčiau egzistavusių įmonių atskirtas ir suformuotas naujas aptarnavimo paslaugų blokas, teikiantis specifines elektros energetikos sektoriui būdingas paslaugas. Šioms įmonėms veikiant rinkoje, yra didelė rizika, kad susidarys karteliai, o tinklo aptarnavimo darbų kaina gali išaugti. Aptarnavimo bloko įmonių teikiamų paslaugų kainos nepatenka į VKEKK reguliavimo sferą, o šių paslaugų sąnaudos įskaičiuojamos į elektros energetikos kainą“. Atsižvelgdami į šią riziką, auditoriai rekomendavo Vyriausybei teisės aktuose VKEKK suteikti teisę gauti visą reikalingą informaciją iš energetikos įmones aptarnaujančių įmonių apie jų sąnaudas, pajamas ir sutartinius įsipareigojimus ir suderinti aptarnavimo bloko įmonių pasitvirtintą kainodarą su VKEKK.
Valstybinio audito 2015 m. vasario 27 d. ataskaitoje Nr. VA-P-20-3-2 „Valstybinio audito ataskaitoje „Elektros energetikos sektoriaus pertvarka“ pateiktos rekomendacijos įgyvendinimas“ konstatuota, kad pateikta rekomendacija nėra įgyvendinta, tačiau vis dar yra aktuali. Rekomendacijos aktualumas grindžiamas atlikta pirkimų iš aptarnavimo bloko įmonių analize. Auditoriai, įvertinę įmonių pirkimus, konstatavo, kad konkurencinėje aplinkoje vykdyti pirkimai yra ekonomiškesni negu sudaromi vidaus sandoriai, viešųjų pirkimų konkurso būdu laimėtų ir pasirašytų sutarčių bendrasis pelningumas yra gerokai mažesnis negu sutarčių, sudarytų vidaus sandoriais.
Atlikus auditą padarytos išvados, kad elektros energetikos įmonėms sudarant vidaus sandorius su patronuojamomis įmonėmis arba tada, kai darbai, prekės ar paslaugos įsigyjamos iš vienintelio tiekėjo, nėra konkurencijos, todėl yra rizika, kad šių darbų, prekių ar paslaugų kainos gali neatitikti rinkos kainų. Audito metu nustatyta, kad 2011 m. AB LESTO ir AB „Litgrid“ elektros tinklų priežiūros ir remonto paslaugas pirko sudarydamos vidaus sandorius su UAB „Tetas“ ir UAB „Elektros tinklo paslaugos“, tai sudarė atitinkamai 83 proc. ir 62,5 proc. visų pirktų elektros tinklų priežiūros ir remonto paslaugų, o nuo 2014 m. abi įmonės šias paslaugas perka vykdydamos viešuosius pirkimus iš rinkoje veikiančių tiekėjų. Auditoriai taip pat nustatė, kad AB LESTO ir AB „Litgrid“ patirtos sąnaudos perkant pagal Viešųjų pirkimų įstatymo išimtis, t. y. šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą (nekilnojamojo turto nuoma) ir 10 straipsnio 5 dalį (vidaus sandoriai), nuo visų reguliuojamos veiklos sąnaudų mažėjo. Per 2011–2013 m. laikotarpį šių sąnaudų dalis AB LESTO sumažėjo nuo 17,1 proc. iki 8,2 proc., AB „Litgrid“ – nuo 15,3 proc. iki 8,3 proc. Kadangi 2014 m. buvo įsteigtos naujos patronuojamosios ir asocijuotosios įmonės, su kuriomis sudaryti vidaus sandoriai, ši dalis gali didėti.
Komisijos posėdyje dalyvavę Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai patvirtino, kad pastaruoju metu daugėja energetikos sektoriaus įmonių prašymų leisti sudaryti sandorį. Absoliučia dauguma atvejų (90–95 proc.) tokie sutikimai yra duodami, nes įmonės pateikia įrodymus, kad toks sandoris atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Tačiau pažymėta, kad, davus sutikimą sudaryti vidaus sandorį, vėliau jis nėra vertinamas, todėl pasakyti, ar toks sandoris buvo ekonomiškesnis, prekės, paslaugos ar darbai įsigyti racionaliau naudojant lėšas, be atskiros analizės nėra įmanoma. Iš Valstybės kontrolės atliktos analizės ir pateiktų duomenų darytina išvada, kad vidaus sandoriais prekės, paslaugos ir darbai perkami didesnėmis kainomis, negu būtų galima juos įsigyti rinkoje.
Siekdama įsitikinti, kokią pelno maržą sandoriams su susijusiais asmenimis taiko IV bloko įmonės, Komisija susipažino su aptarnavimo bloko įmonių kainodaros dokumentais. Atlikus jų analizę nustatyta, kad aptarnavimo bloko įmonės pagrindžia, kad susijusiems asmenims taikoma kainodara atitinka Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo reikalavimus, t. y. susijusioms įmonėms taikoma kainodara atitinka ištiestosios rankos principą ir sandorių pelningumas labai nesiskiria nuo atitinkamo rinkos segmento sudaromų sandorių pelningumo. Valstybinė mokesčių inspekcija Komisiją informavo, kad UAB „Lietuvos energija“, AB „Lietuvos energijos gamyba“, AB „Litgrid“, UAB Duomenų logistikos centras, UAB „NT Valdos“, UAB „Elektros tinklo paslaugos“, UAB „Tetas“, UAB „Kauno energetikos remontas“ 2009–2014 m. su asocijuotaisiais asmenimis vykdytų sandorių kainodaros atitiktis Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies reikalavimams atliekant kontrolę vertintas nebuvo, nes nebuvo nustatyta rizika, kad šių mokesčių mokėtojų vykdytų kontroliuojamųjų sandorių kainos neatitinka ištiestosios rankos principo ir dėl to galėjo būti nesumokėtas pelno mokestis. Taip pat nurodyta, kad 2014 m. gegužės 20 d. atlikto AB LESTO mokestinio tyrimo metu vertintos šios bendrovės iš susijusių įmonių nuomojamo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nuomos kainos. Mokestinė rizika, kad būtų nuomojama ne rinkos kainomis, nenustatyta. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad įmonėms pradėjus analogiškas prekes, paslaugas ir darbus pirkti rinkoje viešųjų pirkimų būdu, šios prekės, paslaugos ir darbai įsigyjami pigiau, o sandorių pelno marža gerokai sumažėjo, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos siūlytina atlikti 2010–2014 m. aptarnavimo bloko įmonių kontroliuojamų sandorių kainodaros atitikties Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies nuostatoms vertinimą.
Komisijai buvo pateiktos aptarnavimo bloko įmonių sutartys, pagal kurias šios įmonės įsigijo prekių, paslaugų ir darbų pagal sąnaudų kategorijas, apimančias konsultavimo, teisines, reklamos, reprezentacijos, viešinimo, informavimo, mokslinių tyrimų ir pan. paslaugas. Nustatyta atvejų, kai aptarnavimo bloko įmonės lėšomis apmokamos visam elektros energetikos sektoriui reikalingos prekės, paslaugos ir darbai. Tai leidžia pagrįstai abejoti ir kitų aptarnavimo bloko įmonių sąnaudų pagrįstumu. Kaip matyti iš įmonių pateiktos sandorių kainodaros dokumentų, tokios sąnaudos, tikėtina, yra įskaičiuojamos į įmonės teikiamų paslaugų kainą, t. y. į kainą, kurią už teikiamas paslaugas sumoka AB LESTO, AB „Lietuvos energijos gamyba“, AB „Litgrid“, UAB „Lietuvos energija“, o kadangi šių paslaugų reikalingumas įmonės reguliuojamai veiklai paprastai yra nesunkiai pagrindžiamas, tai galiausiai šios sąnaudos patenka į elektros energijos tarifą ir jas apmoka elektros energijos vartotojai. Tai leidžia daryti prielaidą, kad nors aptarnavimo bloko įmonių sandorių pelningumas atitinka ištiestosios rankos principą, būtina atkreipti dėmesį į šių įmonių sąnaudų pagrįstumą, nes jos daro įtaką elektros energijos tarifui. Atsižvelgiant į tai, siūlytina skubiai įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendaciją ir įgalioti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją vertinti aptarnavimo įmonių sąnaudų pagrįstumą.
4.4.1. Elektros energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo veikla (reguliuojama veikla) užsiimančios įmonės iš savo kontroliuojamų aptarnavimo bloko įmonių prekes, paslaugas ir darbus perka tiek viešųjų pirkimų būdu, tiek pasinaudodamos Viešųjų pirkimų įstatymo išimtimis ir sudarydamos vidaus sandorius.
4.4.2. Vidaus sandorių efektyvumo ir tokio pirkimo būdo pasirinkimo racionalumo ir būtinumo, sandorio atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo principams kontrolė teisės aktuose nėra numatyta.
4.4.3. Teisės aktuose taip pat nėra numatyti įgaliojimai Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai vertinti aptarnavimo bloko įmonių sąnaudų pagrįstumą. Tikėtina, kad, nesant kontrolės, šių įmonių veiklos sąnaudos gali būti nepagrįstai didelės.
4.4.4. Aptarnavimo bloko įmonės turi galimybę į savo paslaugų kainą įskaičiuoti neriboto dydžio sąnaudas ir jas padengti pajamomis, gaunamomis sudarius vidaus sandorius su elektros gamybos, perdavimo ir skirstymo veikla užsiimančiomis įmonėmis, kurios savo ruožtu šias sąnaudas įtraukia į elektros energijos tarifą.
4.4.5. Atsižvelgiant į tai, kad pirkėjai (elektros energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo įmonės) akcijomis ir dalyvaudami įmonių valdyme kontroliuoja arba gali daryti įtaką pardavėjų (aptarnavimo įmonių) veiklai ir sprendimams, taip pat į tai, kad yra nustatyta, kad vidaus sandorių pelningumas buvo gerokai didesnis negu perkant analogiškas paslaugas viešųjų pirkimų būdu, galima daryti prielaidą, kad elektros energetikos sektoriaus įmonės piktnaudžiavo savo padėtimi ir teisės aktų spragomis ir sudarė prielaidas į elektros energijos tarifą įtraukti galimai nebūtinas ir nepagrįstas sąnaudas, kurių eliminuoti iš elektros energijos tarifo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija neturi teisinio pagrindo.
4.5.1. Energetikos ministerijai nedelsiant parengti ir iki 2016 m. birželio 30 d. pateikti Seimui reikalingų teisės aktų, kuriais Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija būtų įgaliota analizuoti ir vertinti aptarnavimo bloko įmonių sąnaudų, darančių įtaką elektros energijos tarifui, pagrįstumą, projektus.
4.5.2. Viešųjų pirkimų tarnybai kartu su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atlikti elektros energetikos sektoriaus įmonių vidaus sandorių analizę, siekiant išsiaiškinti vidaus sandorių efektyvumą ir atitiktį viešųjų pirkimų principams.
4.5.3. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įvertinti, ar elektros energetikos sektoriaus įmonių kontroliuojamų sandorių kainodara 2010–2014 m. atitiko Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
5. Kiek, iš kokių tiekėjų, kokiems tikslams AB Lietuvos elektrinė, AB „Lietuvos energija“ (nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. – UAB „Lietuvos energija“), AB „Lietuvos energijos gamyba“, AB „Litgrid“, AB LESTO įsigijo prekių, paslaugų, produktų pagal sąnaudų kategorijas, apimančias konsultavimo, teisines, reklamos, reprezentacijos, viešinimo, informavimo, mokslinių tyrimų ir kitas panašias paslaugas, 2010–2014 metais.
5.1.1. Komisijai pateikti dokumentai nurodyti šios išvados 2 priede. Komisijos posėdžių garso įrašus, stenogramas ir gautus dokumentus saugo Seimo kanceliarijos darbuotojas, atsakingas už įslaptintos informacijos administravimą.
5.1.2. Komisija nustatė:
Išanalizavus atsakant į Nutarimo 2 straipsnio 3 punkte suformuluotą klausimą pateikto VKEKK 2014 m. rugsėjo 19 d. AB „Lietuvos energijos gamyba“ patikrinimo akto Nr. E3-2 duomenis, nustatyta, kad 2010–2012 m. AB Lietuvos elektrinė (LEL) ir AB „Lietuvos energija“ (LEN) į reguliuojamos veiklos sąnaudų eilutes „Konsultacinės paslaugos“ bei „Viešieji ryšiai ir marketingas“ įtraukė sąlygiškai didelę dalį nepagrįstų ar reguliuojamai veiklai vykdyti nebūtinų sąnaudų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į reguliuojamos veiklos sąnaudų eilutę „Konsultacinės paslaugos“ pagal tuo metu taikytus sąnaudų paskirstymo principus buvo įtraukiamos ir teisinių paslaugų sąnaudos. Taip pat pažymėtina, kad VKEKK nėra atlikusi 2013–2014 m. AB Lietuvos elektrinės ir AB „Lietuvos energija“ sąnaudų pagrįstumo patikrinimo, todėl šio laikotarpio sąnaudų analizė į VKEKK atliktą patikrinimą neįtraukiama.
5.1.2.1. Dėl konsultacinių paslaugų.
38 lentelė. 2010–2012 m. AB Lietuvos elektrinės ir AB „Lietuvos energija“ konsultacinių paslaugų sąnaudų vertinimas
| Metai |
Įmonė |
Reguliuojamai veiklai priskirtos sąnaudos |
Iš viso sąnaudų, tūkst. Lt |
|||
| Pagrįstos |
Nepagrįstos |
|||||
| tūkst. Lt |
proc. |
tūkst. Lt |
proc. |
|||
| 2010 |
LEN |
24 |
33 |
49 |
67 |
73 |
| LEL |
1 |
0 |
222 |
100 |
223 |
|
| 2011 |
LEN |
10 |
27 |
27 |
73 |
37 |
| LEL |
22 |
7 |
298 |
93 |
320 |
|
| 2012 |
LEN |
0 |
0 |
62 |
100 |
62 |
| LEL |
6 |
1 |
691 |
99 |
697 |
|
| Iš viso sąnaudų |
63 |
4 |
1.350 |
96 |
1 413 |
|
Pagrįstoms AB Lietuvos elektrinės ir AB „Lietuvos energija“ konsultacinių paslaugų sąnaudoms 2010–2012 m. iš viso priskirta 63 tūkst. Lt, likusios 1 350 tūkst. Lt, arba 96 proc., sąnaudos priskirtos prie nepagrįstų ar reguliuojamai veiklai vykdyti nebūtinų sąnaudų.
Toliau atskirai pateikiamos AB Lietuvos elektrinės ir AB „Lietuvos energija“ patirtos konsultacinių paslaugų sąnaudos, priskirtos prie nepagrįstų ar reguliuojamai veiklai vykdyti nebūtinų sąnaudų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toliau nurodomos visos AB „Lietuvos energija“ konsultacinių paslaugų sąnaudos, tačiau reguliuojamai veiklai priskiriamos tik AB „Lietuvos energija“ padalinio – Kruonio HAE sąnaudos, kurios nustatomos pagal atitinkamais metais perdavimo sistemos operatoriaus užsakomo antrinio avarinio galios rezervo kiekį (MW) ir kurios naudojamos reguliuojamai veiklai, o likę Kruonio HAE pajėgumai (MW) ir Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės pajėgumai naudojami įmonės komercinei nereguliuojamai veiklai.
39 lentelė. Teisinių konsultacijų sąnaudos
| 2010 m. |
LEL |
Įmonės |
Advokatų kontora MAQS |
Advokatė Rėda Brandišauskienė |
Advokatų kontora LAWIN |
Notarė Rima Vižinytė |
| Išleista suma, tūkst. Lt |
6,3 |
6,0 |
3,5 |
0,5 |
||
| 2011 m. |
LEL |
Įmonės |
Advokatų kontora „MAQS Law Firm“ |
|||
| Išleista suma, tūkst. Lt |
12,4 |
|||||
| LEN |
Įmonės |
Advokatų kontora SORAINEN |
LAWIN |
Advokatų kontora „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ |
VĮ Registrų centras |
|
| Išleista suma, tūkst. Lt |
108,9 |
145,1 |
170,7 |
0,5 |
||
| 2012 m. |
LEN |
Įmonės |
Advokatų kontora SORAINEN |
LAWIN |
Advokatų kontora „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ |
VĮ Registrų centras |
| Išleista suma, tūkst. Lt |
149,2 |
338,8 |
51,7 |
0,9 |
||
| Iš viso sąnaudų |
994,3 |
|||||
2010–2012 m. VKEKK atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad reguliuojamai veiklai priskirtos teisinių konsultacijų paslaugų sąnaudos, kurias įmonė įsigijo iš šių advokatų kontorų: MAQS, LAWIN, „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ ir kt. Nurodomos teisinės konsultacijos už konsultacinio seminaro vedimą, dokumentų tvirtinimą, dalyvavimas su reguliuojama veikla nesusijusiuose teisminiuose ginčuose ir kt.
40 lentelė. Vertimo konsultacijų sąnaudos
| 2010 m. |
LEL |
Įmonės |
„Deloitte“ |
„Finasta“ |
UAB AIRV |
| Išleista suma, tūkst. Lt |
1,0 |
4,8 |
5,4 |
||
| Iš viso sąnaudų |
11,2 |
||||
2010–2012 m. VKEKK atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad reguliuojamai veiklai priskirtos vertimo konsultacijų paslaugų sąnaudos, kurias įmonė įsigijo iš įmonių „Deloitte“, „Finasta“, UAB AIRV. Nurodomos vertimo konsultacijos už finansinių ataskaitų vertimą, notarinės paslaugos ir vertimas iš lietuvių kalbos į anglų kalbą (AB Lietuvos elektrinės įstatai, visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas).
41 lentelė. Mokesčių konsultacijų sąnaudos
| 2010 m. |
LEL |
Įmonės |
„Ernst & Young“ |
| Išleista suma, tūkst. Lt |
144,5 |
||
| 2011 m. |
LEN |
Įmonės |
UAB „Ernst & Young Baltic“ |
| Išleista suma, tūkst. Lt |
37,5 |
||
| 2012 m. |
LEN |
Įmonės |
UAB „Ernst & Young Baltic“ |
| Išleista suma, tūkst. Lt |
95,0 |
||
| Iš viso sąnaudų |
277,1 |
||
2010–2012 m. VKEKK atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad reguliuojamai veiklai priskirtos konsultacijų paslaugų sąnaudos, kurias įmonė įsigijo iš UAB „Ernst & Young Baltic“. Šias sąnaudas sudarė konsultavimo paslaugos dėl pelno mokesčio aspektų, susijusių su UAB „Energetikos pajėgos“ turtiniu įnašu į UAB „Tetas“ akcijas, pelno mokesčio apskaičiavimo principų ir reikšmingų netipinių sandorių įtakos pelno mokesčio apskaičiavimui patikrinimas, konsultavimo paslaugos dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo perskaičiavimo ir sąnaudos mokestiniam patikrinimui.
42 lentelė. Techninės inžinerinės ir kitų konsultacijų sąnaudos
| 2010 m. |
LEL |
Įmonės |
„Ernst & Young“ |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
„Vilniaus hidrogeologija“ |
Transporto kelių tyrimo institutas |
Kiti |
| Išleista suma, tūkst. Lt |
49,5 |
11,6 |
3,6 |
2,5 |
5,4 |
||
| 2011 m. |
LEL |
Įmonės |
„Ernst & Young“ |
UAB „Hay Group“ |
UAB „Inreal“ |
UAB „IDG auditoriai“ |
Kiti |
| Išleista suma, tūkst. Lt |
7,4 |
55,0 |
3,0 |
5,0 |
5,0 |
||
| LEN |
Įmonės |
UAB „Ernst & Young Baltic“ |
UAB „Bureau Veritas Lit“ |
COWI |
UAB „AF-Consult“ |
||
| Išleista suma, tūkst. Lt |
1,5 |
17,50 |
29,5 |
12,4 |
|||
| 2012 m. |
LEL |
Įmonės |
„AF-Consult Oy“ filialas |
UAB „Ardynas“ |
UAB „Bureau veritas“ |
UAB „Ekologiniai projektai“ |
Kiti |
| Išleista suma, tūkst. Lt |
458,5 |
122,0 |
44,0 |
8,0 |
11,3 |
||
| LEN |
Įmonės |
„Ramboll Danmark“ A/S |
VĮ Gamtos tyrimų centras |
JSC NPO CKTI |
Kauno technologijos universitetas |
||
| Išleista suma, tūkst. Lt |
100,7 |
45,45 |
17,3 |
38,5 |
|||
| Iš viso sąnaudų |
1054,5 |
||||||
2010–2012 m. VKEKK atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad reguliuojamai veiklai priskirtos techninės, inžinerinės ir kitų konsultacijų paslaugų, kurias įmonė įsigijo iš bendrovės „Ernst & Young“, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, UAB „Vilniaus hidrogeologija“, UAB „Bureau Veritas Lit“ ir kt., sąnaudos. Sąnaudas sudarė:
– vandenilio išlyginamųjų rezervuarų (resiverių) metalo techninės būklės nustatymas, cheminiai bandymai, metalo cheminės sudėties nustatymai, vandenilio išlyginamųjų rezervuarų (resiverių) metalo techninės būklės nustatymas;
– turboagregatų deformacijų matavimai ir matavimo duomenų apdorojimas, vandens mėginių paėmimas ir kontroliniai vandens lygio matavimai gręžiniuose;
– lauko laboratoriniai tyrimai, autotransporto išlaidos, laboratorinių tyrimų išlaidos, kameriniai darbai (specialisto darbas: informacijos apdorojimas).
– konsultacija dėl remonto darbams skirtos įrangos suteikimo naudotis remonto įmonei kainodaros aspektų;
– su reguliuojama veikla susijusios privalomos sąnaudos – LEL šilumos kainų nustatymo metodikos ekspertizės paslaugos.
– atranka dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) išvados gavimo. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas;
– Kruonio HAE hidroagregatų vibromonitoringo sistemos duomenų analizės ir rekomendacijų tiekimo paslaugos.
43 lentelė. Kitų paslaugų sąnaudos
| 2011 m. |
LEN |
Įmonės |
UAB „Colliers International Advisors“ |
UAB „Inreal“ |
UAB „PricewaterhouseCoopers“ |
UAB „Ernst & Young Baltic“ |
| Išleista suma, tūkst. Lt |
8,8 |
3,40 |
10,3 |
232,5 |
||
| 2012 m. |
LEN |
Įmonės |
Lyderystės ekspertų grupė |
UAB „Alliance Recruitment“ |
UAB „Ernst & Young Baltic“ |
UAB „Synopticom“ |
| Išleista suma, tūkst. Lt |
7,5 |
14,75 |
4,0 |
14,6 |
2010–2012 m. VKEKK atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad reguliuojamai veiklai priskirtos kitų paslaugų, konsultacijų paslaugų sąnaudos, kurias įmonė įsigijo iš UAB „Colliers International Advisors“, UAB „PricewaterhouseCoopers“, UAB „Ernst & Young Baltic“, Lyderystės ekspertų grupės. Sąnaudas sudarė turto vertinimo paslaugos, būtinosios sąnaudos – darbuotojų kompetencijos vertinimas, konsoliduotų finansinių ataskaitų sudarymo mokymai, personalo vystymo sąnaudos (talentų programai), profesinės rizikos vertinimas.
5.1.2.2. Dėl reklamos ir viešųjų ryšių paslaugų
44 lentelė. 2010–2012 m. AB Lietuvos elektrinės ir AB „Lietuvos energija“ reklamos ir viešųjų ryšių paslaugų sąnaudų vertinimas
| Metai |
Įmonė |
Reguliuojamai veiklai priskirtos sąnaudos |
Iš viso sąnaudų, tūkst. Lt |
|||
| Pagrįstos |
Nepagrįstos |
|||||
| tūkst. Lt |
proc. |
tūkst. Lt |
proc. |
|||
| 2010. |
LEN |
0 |
– |
0 |
– |
0 |
| LEL |
17 |
43 |
23 |
58 |
40 |
|
| 2011. |
LEN |
0 |
– |
0 |
– |
0 |
| LEL |
0 |
– |
0 |
– |
0 |
|
| 2012 |
LEN |
0 |
– |
0 |
– |
0 |
| LEL |
8 |
100 |
0 |
0 |
8 |
|
| Iš viso sąnaudų |
25 |
52 |
23 |
48 |
48 |
|
2010 m. būtinomis reguliuojamos veiklos sąnaudomis laikomi 17 tūkst. Lt, kurie buvo skirti skelbimams apie akcijas „Valstybės žiniose“, reklamai išleisti 23 tūkst. Lt nėra laikomi būtinomis įprastinės reguliuojamos veiklos sąnaudomis. AB „Lietuvos energijos gamyba“ padaliniui Kruonio HAE nebuvo priskirta pagrįstų reklamos ir viešųjų ryšių paslaugų sąnaudų. Taip pat „Lietuvos energijos gamyba“, AB 2010–2012 metais nebuvo priskirta pagrįstų mokslinių tyrimų darbų sąnaudų.
45 lentelė. AB Lietuvos elektrinės nepagrįstos veiklos sąnaudos
| Atliktos paslaugos |
Vertimo |
Teisinės konsultacijos ir paslaugos |
Mokesčių konsultacijos |
Techninės, inžinerinės ir kitos konsultacijos |
Kitos konsultacijos ir paslaugos |
Reklamos ir viešųjų ryšių |
Iš viso: |
| tūkst. Lt |
tūkst. Lt |
tūkst. Lt |
tūkst. Lt |
tūkst. Lt |
tūkst. Lt |
tūkst. Lt |
|
| 2010 m. |
11,2 |
16,2 |
144,5 |
72,6 |
0,0 |
23,0 |
267,5 |
| 2011 m. |
0,0 |
12,4 |
0,0 |
75,4 |
210,2 |
0,0 |
298,0 |
| 2012 m. |
0,0 |
0,0 |
0,0 |
643,8 |
47,6 |
0,0 |
691,4 |
| Iš viso |
11,2 |
28,6 |
144,5 |
791,7 |
257,9 |
23,0 |
1256,9 |
46 lentelė. 2010–2012 m. AB Lietuvos elektrinės patirtos nepagrįstos konsultacinių paslaugų sąnaudos
| Atliktos paslaugos |
Vertimo |
Teisinės konsultacijos ir paslaugos |
Mokesčių konsultacijos |
Techninės, inžinerinės ir kitos konsultacijos |
Kitos konsultacijos ir paslaugos |
Reklamos ir viešųjų ryšių |
| proc. |
proc. |
proc. |
proc. |
proc. |
proc. |
|
| 2010 m. |
4,2 |
6,1 |
54,0 |
27,1 |
0,0 |
8,6 |
| 2011 m. |
0,0 |
4,2 |
0,0 |
25,3 |
70,5 |
0,0 |
| 2012 m. |
0,0 |
0,0 |
0,0 |
93,1 |
6,9 |
0,0 |
| Iš viso |
0,9 |
2,3 |
11,5 |
63,0 |
20,5 |
1,8 |
Pastebėtina, kad 2010–2012 m. didžiausią dalį (63 proc.) AB Lietuvos elektrinės patirtų nepagrįstų konsultacinių sąnaudų sudarė techninės, inžinerinės ir kitos konsultacijos. Taip pat daugiausia AB Lietuvos elektrinės nepagrįstų sąnaudų (691,4 tūkst. Lt.) nustatyta 2012 m., daugiausia šių sąnaudų taip pat sudarė techninių, inžinerinių ir kitų konsultacijų sąnaudos.
5.1.2.3. Dėl UAB „Lietuvos energija“ ir AB „Lietuvos energijos gamyba“ bei AB Lietuvos elektrinės viešųjų pirkimų būdu 2010–2014 m. įsigytų paslaugų.
Komisija įvertino Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą informaciją apie UAB „Lietuvos energija“ ir AB „Lietuvos energijos gamyba“ (toliau kartu vadinama LEN) bei AB Lietuvos elektrinės 2010–2014 m. sudarytas sutartis dėl prekių, paslaugų, produktų pagal sąnaudų kategorijas, apimančias konsultavimo, teisines, reklamos, reprezentacijos, viešinimo, informavimo, mokslinių tyrimų ir kitas panašias paslaugas.
47 lentelė. 2010–2014 m. LEN ir AB Lietuvos elektrinės viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių vertinimas
| Metai |
Įmonė |
Viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutartys |
Iš viso sąnaudų, tūkst. Lt |
|
| Konsultavimo (įskaitant teisines), reprezentacijos, informavimo, mokslinių tyrimų ir kitų panašių paslaugų, tūkst. Lt |
Reklamos ir viešųjų ryšių bei kitų panašių paslaugų, tūkst. Lt |
|||
| 2010 |
LEN |
3 498 |
290 |
3 789 |
| LEL |
15 713 |
0 |
15 713 |
|
| 2011 |
LEN |
36 646 |
605 |
37 251 |
| LEL |
70 |
0 |
70 |
|
| 2012 |
LEN |
38 508 |
7 236 |
45 744 |
| LEL |
– |
– |
– |
|
| 2013 |
LEN |
8 031 |
624 |
8 655 |
| LEL |
– |
– |
– |
|
| 2014 |
LEN |
23 103 |
– |
23 103 |
| LEL |
– |
– |
– |
|
| Iš viso sąnaudų |
125 568 |
8 756 |
134 324 |
|
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dauguma Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktų 2010–2014 m. sutarčių dėl prekių, paslaugų, produktų sąnaudų buvo priskirtos prie nereguliuojamos veiklos sąnaudų. Viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutartis sudarė:
– LEL Syderių geologinės struktūros tinkamumo įrengti požeminę dujų saugyklą ir Visagino atominės elektrinės potencialių statybos aikštelių seisminės žvalgybos tyrimai už 15 665 302,51 Lt iš ūkio subjektų grupės UAB „Ekomarket“ (į. k. 300152178) ir UAB „COWI Lietuva“ (į. k. 111550441);
– LEN gręžinių gręžimo darbų ir tyrimų Syderių vietovėje pirkimas už 16 594 687,71 Lt iš ūkio subjektų grupės Lietuvos ir Danijos UAB „Minijos nafta“ (į. k. 110699717), UAB „LL investicijos“ (į. k. 300575872), „Poszukiwania Naftowe „Diament“ Sp. z.o.o.;
– LEN gręžinių gręžimo darbų ir tyrimų Syderių vietovėje pirkimas už 16 594 687,71 Lt iš ūkio subjektų grupės Lietuvos ir Danijos UAB „Minijos nafta“ (į. k. 110699717), UAB „LL investicijos“ (į. k. 300575872), „Poszukiwania Naftowe „Diament“ Sp. z.o.o.;
– LEN investicijų projekto „Šilumos energijos gamybos pajėgumų statyba Lietuvos elektrinėje“ galimybių, ikiprojektinių studijų parengimo paslaugų pirkimas už 458 704,48 Lt iš bendrovės „Ramboll Danmark“;
– LEN verslo konsultavimo ir finansinio patarėjo paslaugos už 8 000 000 Lt iš UAB „Elektra“ („N M Rothschild & Sons“ Ltd);
– LEN statybos aikštelės projektiniai inžineriniai geologiniai (geotechniniai) grunto tyrimo darbai už 12 469 850 Lt iš UAB „Artva“.
– LEN Lietuvos elektrinės automatizuotų matavimo sistemų (AMS) metinio priežiūros tikrinimo paslaugos pagal AST procedūrą už 985 849 92 Lt iš AB „Axis Industries“;
– LEN integruotos komunikacijos paslaugos už 623 755 Lt iš ūkio subjektų grupės VšĮ „Socialiniai partneriai“ (į. k. 301306800), UAB Strateginių komunikacijų centro (į. k. 300072216);
– LEN teisinių paslaugų pirkimas, siekiant sudaryti preliminariąją sutartį, už 726 000 Lt iš ūkio subjektų grupės advokatų kontoros „ECOVIS Miškinis, Kvainauskas ir partneriai“, advokatų kontoros „PROVENTUS Inga Karulaitytė-Kvainauskienė, Loreta Andziulytė ir partneriai“;
– LEN Lietuvos elektrinės automatizuotų matavimo sistemų metinio priežiūros tikrinimo pagal AST procedūrą paslaugos už 728 811,56 Lt iš UAB „Bureau Veritas Lit“;
– LEN teisinių paslaugų pirkimas, siekiant sudaryti preliminariąją sutartį, už 791 340 Lt iš advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkienė“;
5.1.2.4. Dėl įmonių ir Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktų duomenų.
Išanalizavusi LEN pateiktus duomenis, Komisija nustatė, kad įmonės pateikti duomenys apie viešųjų pirkimų būdu sudarytas sutartis ir įsigytas paslaugas nesutampa su Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta informacija. AB „Lietuvos energijos gamyba“ nurodė, kad 2010–2014 m. laikotarpiu viešųjų pirkimų būdu sudarė sutarčių ir įsigijo paslaugų už 8 387 184 Lt, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba informacijos apie tokius pirkimus nepateikė (neturi).
AB „Lietuvos energijos gamyba“ nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos elektrinė ir AB „Lietuvos energija“ buvo reorganizuotos ir šiuo metu darbuotojai, vykdę viešuosius pirkimus, AB „Lietuvos energijos gamyba“ nedirba, bendrovė negali pateikti tikslios informacijos, kodėl Viešųjų pirkimų tarnyba neturi duomenų apie šiuos pirkimus, todėl, bendrovės nuomone, tikėtina, kad pirkimai buvo vykdyti ne Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis arba neskelbiant apie pirkimą pagal tuo metu galiojusias įmonių supaprastintų pirkimų taisykles.
48 lentelė. 2010–2014 m. LEN ir AB Lietuvos elektrinės nurodytų viešųjų pirkimų būdu įsigytų paslaugų, apie kurias Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikė (neturi) duomenų, vertė
| Metai |
Viešųjų pirkimų būdu įsigytų paslaugų vertė, Lt |
| 2010 |
5 964 854 |
| 2011 |
835 384 |
| 2012 |
471 615 |
| 2013 |
476 013 |
| 2014 |
639 318 |
| Iš viso |
8 387 184 |
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad AB „Lietuvos energijos gamyba“ vykdo reguliuojamą ir nereguliuojamą veiklas, kurioms vykdyti viešųjų pirkimų būdu įsigyjamos reikalingos paslaugos, o šių paslaugų įsigijimo sąnaudos priskiriamos atitinkamai prie reguliuojamos arba nereguliuojamos veiklos. VKEKK, tikrindama reguliuojamų paslaugų sąnaudų pagrįstumą, vertina, ar sąnaudos, kurias įmonės priskyrė prie reguliuojamų paslaugų sąnaudų, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais buvo pagrįstos ir reguliuojamai veiklai vykdyti būtinos, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba koordinuoja pirkimų veiklą ir prižiūri, kad paslaugos būtų įsigytos Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toliau nurodytų paslaugų sąnaudos nebuvo įtraukiamos į reguliuojamų paslaugų sąnaudas, tačiau pažymėtina, kad šie LEN ir LEL pirkimai galimai galėjo būti atliekami ir paslaugos galėjo būti įsigyjamos ir viešai neskelbiant apie pirkimą. Tokias paslaugas sudarė:
– Kruonio HAE (5 agregatas) išplėtimo konsultacinės paslaugos už 1 318 969,6 Lt iš „AF Consult“ Ltd;
– elektros energijos kokybės parametrų skaičiavimo tarpsisteminės jungties prijungimo taškuose – Klaipėdos ir Telšių 330/110 kv pastotėse studija už 125 529,15 Lt iš UAB „InterLinks“;
– Kauno HE tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių parengimas už 66 000 Lt iš Lietuvos energetikos instituto.
– paprastųjų vardinių akcijų (PVA) įtraukimo į AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos oficialųjį prekybos sąrašą (listingavimo) paslaugos už 49 956 Lt iš AB NASDAQ OMX Vilnius;
– Kruonio HAE aukštutinio baseino šlaitų apželdinimo efektyvumo tyrimo paslaugos už 47 400 Lt iš Aleksandro Stulginskio universiteto.
– vandens lygio svyravimo poveikio žuvų nerštui ir žuvų ištekliams Kauno mariose įvertinimas už 45 454,54 Lt iš VĮ Gamtos tyrimų centro;
– biokuro katilinės ir garo katilinės techninių projektų ekspertizė už 110 000 Lt iš UAB „Ekspertika“;
– Kruonio HAE hidroagregatų vibracijų būsenos įvertinimo, rekomendacijų teikimo konsultacinių paslaugų pirkimas už 76 825 Lt iš bendrovės NPO CKTI;
– šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir jų išmetimo apskaitos ataskaitų patikrinimo (vertinimo) paslaugos už 51 000 Lt iš UAB „Bureau Veritas Lit“;
– kanceliarinių prekių, biuro popieriaus, biuro technikos ir susijusių eksploatacinių medžiagų pirkimas už 61 023,84 Lt iš UAB „Officeday“;
– vandens lygio svyravimų poveikio žuvų ir vandens paukščių populiacijoms Kauno HE tvenkinyje įvertinimo paslaugos už 54 959 Lt iš VĮ Gamtos tyrimų centro;
– Kruonio HAE hidrotechnikos statinių techninės būklės įvertinimas už 119 000 Lt iš Aleksandro Stulginskio universiteto;
– antžeminių skysto kuro rezervuarų įrenginių ir juos aptarnaujančių inžinerinių tinklų ekspertizės paslaugos už 44 628 Lt iš Lietuvos energetikos instituto;
5.1.3.1. AB „Lietuvos energijos gamyba“ nepagrįstai reguliuojamos skirstymo veiklos sąnaudoms 2010–2012 m. priskyrė 1 350 tūkst. Lt konsultacinių paslaugų ir 23 tūkst. Lt reklamos sąnaudų.
5.1.3.2. AB „Lietuvos energijos gamyba“, vesdama reguliuojamos veiklos apskaitą, nesilaikė reikalavimo į reguliuojamos veiklos sąnaudas traukti tik ekonomiškai pagrįstas ir būtinas reguliuojamai veiklai vykdyti sąnaudas, todėl visos bendrovės patirtos sąnaudos buvo įtrauktos į elektros energijos tarifą. Atsižvelgiant į tai, kad ne visos bendrovės patirtos sąnaudos būtinos reguliuojamai veiklai, darytina išvada, kad sąnaudas, kurios VKEKK buvo pripažintos nepagrįstomis, t. y. nebūtinomis reguliuojamai paslaugai teikti, AB „Lietuvos energijos gamyba“ turėjo dengti iš nepaskirstytojo pelno, prieš tai apskaičiavusi ir sumokėjusi pelno mokestį.
5.1.3.3. Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta informacija apie UAB „Lietuvos energija“ ir AB „Lietuvos energijos gamyba“ bei AB Lietuvos elektrinės 2010–2014 m. sudarytas sutartis dėl prekių, paslaugų, produktų pagal sąnaudų kategorijas, apimančias konsultavimo, teisines, reklamos, reprezentacijos, viešinimo, informavimo, mokslinių tyrimų ir kitas panašias paslaugas, nustatyta, kad šių sutarčių vertė buvo 134 324 tūkst. Lt.
5.1.3.4. Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos ir VKEKK pateikta informacija apie sudarytus sandorius ir įsigytų paslaugų sąnaudas, šios sąnaudos nebuvo įtraukiamos į reguliuojamų paslaugų sąnaudas, tačiau nustatyta, kad dėl 8 387 tūkst. Lt sąnaudų, kurias įmonės nurodė patyrusios viešųjų pirkimų būdu įsigydamos paslaugas, Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikė (neturi) duomenų. Atsižvelgiant į tai, tokie pirkimai galimai galėjo būti atliekami ir paslaugos galėjo būti įsigyjamos ir viešai neskelbiant apie pirkimą.
5.1.3.5. Komisijos nuomone, AB „Lietuvos energijos gamyba“ patikrinimo metu nustatyta nepagrįstų reguliuojamos veiklos sąnaudų apimties neatitiktis AB „Lietuvos energijos gamyba“ finansinių ataskaitų neiškraipė ir joms įtakos neturėjo.
5.1.3.6. Įvertinus parlamentinio tyrimo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad galiojusio norminio teisinio reglamentavimo (koks galioja nuo 2015 m.) detalumo ir aiškumo stoka taip pat galėjo turėti įtakos AB „Lietuvos energijos gamyba“ veiksmams, kai į reguliuojamos veiklos sąnaudas buvo traukiamos ekonomiškai nepagrįstos sąnaudos.
5.2.1.. Komisijai pateikti dokumentai nurodyti šios išvados 2 priede. Komisijos posėdžių garso įrašus, stenogramas ir gautus dokumentus saugo Seimo kanceliarijos darbuotojas, atsakingas už įslaptintos informacijos administravimą.
5.2.2. Komisija nustatė:
Išanalizavus atsakant į Nutarimo 2 straipsnio 3 punkte suformuluotą klausimą pateiktus VKEKK 2014 m. gruodžio 18 d. patikrinimo akto Nr. E-3-4 1 priedo duomenis nustatyta, kad AB LESTO į reguliuojamos veiklos sąnaudų eilutes „Konsultacinės paslaugos“ bei „Reklama ir viešieji ryšiai“ įtraukė sąlygiškai didelę dalį nepagrįstų sąnaudų. Taip pat nustatyta, kad į reguliuojamos veiklos sąnaudas buvo traukiamos ir AB LESTO perkamos teisinės paslaugos, nepaisant to, kad AB LESTO turi atitinkamą struktūrinį padalinį – Teisės departamentą, į kurio sudėtį įeina Teisėkūros ir Teisinės praktikos skyriai (iki 2012-08-03 – Teisės ir administravimo departamentas, susidedantis iš Teisėkūros, Teisinės praktikos ir Administravimo ir bendrųjų reikalų skyrių).
Komisija analizavo AB LESTO 2011–2013 m. sąskaitų planą, parengtą VKEKK atliekant AB LESTO pirminių dokumentų patikrinimą atlikto nepriklausomo audito medžiagos pagrindu. Sąskaitų planas yra suskirstytas pagal sąnaudų kategorijas, prie kiekvienos sąskaitos pateikiamas paslaugos teikėjo pavadinimas ir trumpas aprašymas, kas buvo įsigyta. Dėl ženklesnių sąnaudų sumų AB LESTO buvo paprašyta pateikti pirminius dokumentus (sutartis, PVM sąskaitas faktūras, perdavimo–priėmimo aktus ir kt.). Taip pat analizuota AB LESTO pateikta informacija apie įsigytas teisines, konsultacines, reklamos ir viešųjų ryšių paslaugas. Vertinti ir Viešųjų pirkimų tarnybos pateikti duomenys apie AB LESTO 2010–2013 m. viešųjų pirkimų būdu sudarytas sutartis dėl prekių, paslaugų, produktų, apimančių konsultacines, teisines, reklamos, reprezentacines, viešinimo, informavimo, mokslinių tyrimų ir kitas panašias kategorijas.
49 lentelė. Konsultacinės paslaugos
| Metai |
Reguliuojamos veiklos sąnaudos, Lt |
Iš jų pagrįstos |
Iš jų nepagrįstos |
||
| Lt |
proc. |
Lt |
proc. |
||
| 2011 |
787 192 |
282 631
|
35,90 |
504 561
|
64,10 |
| 2012 |
362 436 |
292 881 |
80 81 |
69 555 |
19,19 |
| 2013 |
160 079 |
88 500 |
55,29 |
71 579 |
44,7 |
2011 m. nepagrįstas konsultacinių paslaugų sąnaudas sudarė (pagal VKEKK pateiktą AB LESTO sąskaitų planą):
– UAB Technologijų ir inovacijų centrui (4 bloko įmonė) išmokėti apie 450 tūkst. Lt už su bendrovės pertvarkymu susijusių procesų koordinavimą, galimų problemų nustatymą vykdant pertvarkymą ir kt. paslaugas;
– UAB „EIP Kaunas“ – apie 29 tūkst. Lt už konsultavimo dėl finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paslaugas;
AB LESTO pateiktais duomenimis, 2011 m. konsultacinėms paslaugoms pagal sudarytas sutartis faktiškai išleista apie 680 tūkst. Lt. Bendrovei dalį šios rūšies paslaugų teikė 4 bloko įmonės, pavyzdžiui, UAB „Data Logistics Center“ sumokėta apie 510 tūkst. Lt. (atlikta išmaniosios elektros energijos apskaitos tinkle vystymo Lietuvoje kaštų ir naudos analizė ir kt.), UAB „Inreal“ – apie 65 tūkst. Lt už ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės nustatymą turtiniam įnašui, UAB „Pricewaterhouse Coopers“ – apie 54 tūkst. Lt už audito ir kitas konsultacines paslaugas (VKEKK pateikto sąskaitų plano duomenimis, šiai įmonei per 2011 m. sumokėta apie 155 tūkst. Lt už konsultacines paslaugas).
2012 m. nepagrįstas konsultacinių paslaugų sąnaudas sudarė (pagal VKEKK pateiktą AB LESTO sąskaitų planą):
AB LESTO pateiktais duomenimis, 2012 m. konsultacinėms paslaugoms pagal sudarytas sutartis faktiškai išleista apie 385 tūkst. Lt.
UAB Technologijų ir inovacijų centrui (4 bloko įmonė) išmokėta apie 200 tūkst. Lt už su bendrovės pertvarkymu susijusių procesų koordinavimą, galimų problemų nustatymą vykdant pertvarkymą ir kt. paslaugas (pagal sąskaitų plano duomenis), UAB „Pricewaterhouse Coopers“ – iš viso apie 75 tūkst. Lt.; VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūrai – apie 40 tūkst. Lt už konsultavimą dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavimo ir paraiškų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti parengimo paslaugas, UAB Socialinės informacijos centrui – apie 15 tūkst. Lt už klientų lūkesčių tyrimą.
2013 m. nepagrįstas konsultacinių paslaugų sąnaudas sudarė (pagal VKEKK pateiktą AB LESTO sąskaitų planą):
– .UAB „Ernst & young Baltic“ sumokėta apie 62 tūkst. Lt už konsultacijas dėl ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų apskaitos (LRAIC) modelio;
– UAB „Ekotermija“ – apie 7 tūkst. Lt už Druskininkuose vykdytą projektą dėl efektyvesnio šildymo būdo sukūrimo naudojant saulės energijos baterijas;
AB LESTO pateiktais duomenimis, 2013 m. konsultacinėms paslaugoms pagal sudarytas sutartis faktiškai išleista apie 210 tūkst. Lt. UAB „Pricewaterhouse Coopers“ sumokėta apie 90 tūkst. Lt už audito ir su juo susijusias reguliuojamai veiklai vykdyti būtinas paslaugas, UAB „Hay Group“ – apie 30 tūkst. Lt už atlygio valdymo konsultacijų paslaugas, UAB „Organizacijų vystymo centras“ – apie 25 tūkst. Lt už atliktą darbuotojų įsitraukimo ir jį lemiančių organizacijos veiksnių tyrimo paslaugų tyrimą.
50 lentelė. Reklamos ir viešųjų ryšių paslaugos
| Metai |
Reguliuojamos veiklos sąnaudos |
Iš jų pagrįstos |
Iš jų nepagrįstos |
||
| Lt |
proc. |
Lt |
proc. |
||
| 2011 |
1 262 353 |
648 613 |
51,4 |
613 740 |
48,6 |
| 2012 |
1 698 902 |
914 858 |
53,8 |
784 044 |
46,2 |
| 2013 |
1 944 671 |
764 132 |
39,3 |
1 180 538 |
60,7 |
2011 m. nepagrįstas reklamos ir viešųjų ryšių paslaugų sąnaudas sudarė (pagal VKEKK pateiktą AB LESTO sąskaitų planą):
– Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų atstovybei už informacijos platinimą – apie 1,5 tūkst. Lt;
AB LESTO pateiktais duomenimis, 2011 m. viešinimo, reklamos, informavimo, reprezentavimo paslaugoms pagal sudarytas sutartis faktiškai išleista apie 720 tūkst. Lt.
UAB „Du dvylika“ sumokėta apie 35 tūkst. Lt už reklamos agentūros paslaugas, UAB „INDIGO print“ – apie 10 tūkst. Lt už spaudos paslaugas ir lankstinukus; UAB „Kopa“ – apie 40 tūkst. Lt už darbo kalendorių įsigijimą; NASDAQ grupės įmonėmis – apie 130 tūkst. Lt už informacijos teikimo ir vertybinių popierių įtraukimo į biržos prekybos sąrašą (listingavimo) paslaugas; UAB „Mediapool“ – apie 410 tūkst. Lt už žiniasklaidos planavimo paslaugas; UAB „RAIT“ – apie 13 tūkst. Lt už AB LESTO reputacijos tyrimo paslaugą; UAB „Synopticom“ – apie 2,5 tūkst. Lt už bendrovės darbuotojų apklausą; UAB Socialinės informacijos centrui – apie 2 tūkst. Lt už bendrovės darbuotojų apklausą; UAB „Solvida“ – apie 40 tūkst. Lt už puodelius ir kitą reklaminę atributiką; UAB TNS LT – apie 11 tūkst. Lt už žiniasklaidos monitoringo paslaugas; kitos smulkesnės išlaidos.
2012 m. nepagrįstas reklamos ir viešųjų ryšių paslaugų sąnaudas sudarė (pagal VKEKK pateiktą AB LESTO sąskaitų planą):
– UAB „Du dvylika“ – apie 228 tūkst. Lt už reklamos agentūros paslaugas (filmukų, nuotraukų tvarkymo, magnetukų kūrimo ir kt.), maketavimą ir kt.;
– UAB BNS – apie 14 tūkst. Lt už naujienų agentūros BNS informacijos bazės, kurioje kiekvieną darbo dieną teikiamos Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio politikos, verslo ir kitų sričių svarbiausios naujienos, paslaugas;
– UAB „Mediapool“ – apie 242 tūkst. Lt už žiniasklaidos planavimo paslaugas, reklamines kampanijas, laikraščius, komisiniai agentūrai;
– UAB „Publicum“ – apie 103 tūkst. Lt už ryšių su visuomene kampanijos paslaugas (plakatai senjorų dienai, boso dienos renginių koordinavimas, AB LESTO šūkio pasiūlymas ir kt.);
AB LESTO pateiktais duomenimis, 2012 m. viešinimo, reklamos, informavimo, reprezentavimo paslaugoms pagal sudarytas sutartis faktiškai išleista apie 1 870 tūkst. Lt. UAB „Mediapool“ sumokėta apie 962 tūkst. Lt už žiniasklaidos planavimo paslaugas; UAB „Du dvylika“ – apie 340 tūkst. Lt už reklamos agentūros paslaugas; UAB „Publicum“ – apie 138 tūkst. Lt už ryšių su visuomene kampanijos paslaugas; UAB „Solvida“ – apie 80 tūkst. Lt už AB LESTO reklaminę atributiką (puodeliai, pakabukai, kompiuterių aksesuarai, marškinėliai, skėčiai ir kt.); NASDAQ grupės įmonėmis – apie 58 tūkst. Lt už informacijos teikimo bei vertybinių popierių įtraukimo į biržos prekybos sąrašą (listingavimo) paslaugas; UAB „Integrity PR“ – apie 47 tūkst. Lt už ryšių su visuomene kampanijos paslaugas; UAB TNS LT – apie 36 tūkst. Lt už žiniasklaidos monitoringo paslaugas; kitos smulkesnės išlaidos; UAB „Mediaskopas“ – 4 tūkst. Lt už žiniasklaidos monitoringo paslaugas; UAB „Orientis“ – apie 8 tūkst. Lt už puodelių su logotipu įsigijimą; UAB „Reklamos ketvertas“ – apie 3 tūkst. Lt už informacinio ir nuolatinio stendo apie Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą pagaminimą ir pastatymą; UAB „Rio Lindo“ – apie 7 tūkst. Lt už vyriškų ir moteriškų drabužių uniformų dizaino derinimą; UAB „Synopticom“ – apie 10 tūkst. Lt už bendrovės klientų apklausą; UAB Socialinės informacijos centrui – apie 19 tūkst. Lt už klientų lūkesčių aptarnavimui nuotoliniais kanalais tyrimo paslaugas; KTU studentų atstovybei – apie 1,5 tūkst. Lt už bendrovės dalyvavimą KTU karjeros dienų renginiuose.
2013 m. nepagrįstas reklamos ir viešųjų ryšių paslaugų sąnaudas sudarė (pagal VKEKK pateiktą AB LESTO sąskaitų planą):
– UAB „Du dvylika“ – apie 265 tūkst. Lt už reklamos agentūros paslaugas (filmukų, lankstinukų kūrimo, nuotraukų tvarkymo, magnetukų kūrimo ir kt.), maketavimą ir kt.;
– UAB BNS – apie 17 tūkst. Lt už naujienų agentūros BNS informacijos bazės, kurioje kiekvieną darbo dieną teikiamos Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio politikos, verslo ir kitų sričių svarbiausios naujienos, paslaugas;
– UAB „Publicum“ – apie 86 tūkst. Lt už ryšių su visuomene kampanijos paslaugas (interviu rengimas, projektų, renginių organizavimas, AB LESTO žinomumo tyrimas ir kt.);
– UAB „Publicum Media“ – apie 2 tūkst. Lt už ryšių su visuomene paslaugas; UAB „Publicum“ ir UAB „Publicum Media“ priklauso komunikacijos paslaugų įmonių grupei „Publicum Group“;
– UAB TNS LT – apie 27 tūkst. Lt už darbuotojų nuomonės tyrimą dėl darbuotojų pasitenkinimo rodiklio, įmonės stipriųjų ir silpnųjų vietų;
– UAB „Media house“ – apie 523 tūkst. Lt už skelbimų planavimo ir viešinimo, žiniasklaidos planavimo paslaugas;
– UAB Organizacijų vystymo centrui („OVC consulting“) – apie 25 tūkst. Lt už tyrimo paslaugas (darbuotojų įsitraukimo ir jį lemiančių organizacijos veiksnių tyrimas);
AB LESTO pateiktais duomenimis, 2013 m. viešinimo, reklamos, informavimo, reprezentavimo paslaugoms pagal sudarytas sutartis faktiškai išleista apie 256 tūkst. Lt. UAB „Media House“ sumokėta apie 939 tūkst. Lt už žiniasklaidos reklamos sklaidos planavimo paslaugas; UAB „Du dvylika“ – apie 455 tūkst. Lt už reklamos agentūros paslaugas; UAB „Mediapool“ – apie 221 tūkst. Lt už žiniasklaidos planavimo paslaugas; UAB „Publicum“ – apie 145 tūkst. Lt už ryšių su visuomene kampanijos paslaugas; UAB „Aviaekspresas“, UAB „Baltic Travel group“, UAB „Projektų vadybos institutas“ – apie 104 tūkst. Lt už konferencijų aptarnavimo organizavimo paslaugas; NASDAQ grupės įmonėms – apie 77 tūkst. Lt už informacijos teikimo ir vertybinių popierių įtraukimo į biržos prekybos sąrašą (listingavimo) paslaugas; UAB Socialinės informacijos centrui už klientų apklausą ir duomenų atvaizdavimo sistemos kūrimą – apie 71 tūkst. Lt; UAB „Mediaskopas“ – 8 tūkst. Lt už žiniasklaidos monitoringo paslaugas; UAB „Orientis“ – apie 9 tūkst. Lt už taupiųjų lempučių su logotipu pirkimą; UAB „Solvida“ – apie 41 tūkst. Lt už AB LESTO reklaminę atributiką (marškinėliai, taupiosios lemputės su atributika ir kt.); UAB TNS LT – apie 27 tūkst. Lt už darbuotojų nuomonės apklausos paslaugas; UAB „Indigo print“ – apie 20 tūkst. Lt už spaudos gaminimą ir tiekimą; UAB „Akovita“ – apie 6 tūkst. Lt už reklaminių maišelių pirkimą; UAB „Biuro pasaulis“ – apie 31 tūkst. Lt už darbo užrašines; UAB BNS – apie 17 tūkst. Lt už informacijos paslaugas; UAB „CV-Online LT“ – apie 3 tūkst. Lt už darbo skelbimo publikavimą; UAB „Elektronic trade“ – apie 3 tūkst. Lt už planšetinį (IPAD) kompiuterį; UAB „Jūsų vizija“ – apie 3 tūkst. Lt už saldainius su LESTO logotipu; kitos smulkesnės išlaidos.
5.2.3. Dėl teisinių paslaugų.
Apibendrinant AB LESTO pateiktą informaciją apie bendrovės pirktas teisines paslaugas nustatyta, kad 2011– 2014 m. teisinių paslaugų buvo įsigyta už apie 1 mln. Lt., 2011 m. – už apie 130 tūkst., 2012 m. – už apie 273 tūkst., 2013 m. – už apie 330 tūkst., o 2014 m. – už apie 273 tūkst. Lt. Teisines paslaugas teikė: advokatų kontora „Balčiūnas, Grajauskas ir partneriai“ (apie 140 tūkst. Lt); advokatų profesinė bendrija „MAQs Law firm“ (apie 60 tūkst. Lt); advokatų kontora „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ (apie 1 tūkst. Lt); advokatų kontora „Tark Grunte Sutkienė“ (apie 7 tūkst. Lt). Kaip minėta, teisinės paslaugos AB LESTO sąskaitų plane nėra atskirai apskaitomos ir dauguma jų traukiamos į kitas sąnaudas (3.24 eilutė).
5.2.3.1. Dėl advokatų kontoros „Balčiūnas Grajauskas ir partneriai“ paslaugų.
Atliktų darbų (suteiktų teisinių paslaugų) išklotinės yra pridėtos prie PVM sąskaitų faktūrų. Jose nurodyta, kokie darbai atlikti, darbų įkainis, sugaištas laikas. Nurodomas ne vieno konkretaus darbo įkainis, bet vienas keleto susijusių darbų įkainis. Įkainiai priklauso nuo paslaugų rūšies, pavyzdžiui, gautų dokumentų analizė, teismui pateiktinų dokumentų atranka, lydraščio rengimas, iš teismo gautų dokumentų analizė, techniniai darbai (dokumentų nuorašų paruošimas spausdinimui, korespondencijos paruošimas siuntimui) (2011-06-28 PVM sąskaita faktūra Nr. GB11/0194). Kai kuriose išklotinėse nurodomas tik bendras visoms teisinėms paslaugoms atlikti sugaištas laikas ir vienas bendras visų teisinių paslaugų įkainis (pvz., 2011-09-30 PVM sąskaita faktūra Nr. GB11/0341; 2011-10-31 PVM sąskaita faktūra Nr. GB11/0387 ir kt.) arba vienas bendras visų teisinių ir neteisinių paslaugų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu, įkainis (pvz., prie 2011-07-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. GB11/0259 pateiktoje atliktų darbų išklotinėje prie atliktų darbų, kuriems taikomas 101,37 euro įkainis, priskirtos kelionės į Kauną ir Vilnių). Kitose išklotinėse nurodytas vienodas darbų įkainis (99,92 euro ar lito prie įkainio nenurodyta, prie sumos – euro), neatsižvelgiant į jų pobūdį (pvz., prie 2012-02-29 PVM sąskaitos faktūros Nr. GB12/0084).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prie 2011–2013 m. PVM sąskaitų faktūrų pridėtose atliktų darbų išklotinėse suma nurodoma ir litais, ir eurais (euro ir lito santykis 3,45280), nors 2011–2013 m. nebuvo reikalavimo dokumentuose sumų rašyti dviem valiutomis. Atsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaitose faktūrose suma nurodyta tik litais, o atliktų darbų išklotinėse – ir litais, ir eurais, manytina, kad atliktų darbų išklotinės pateiktos vėliau negu PVM sąskaitos faktūros.
5.2.3.2. Dėl advokatų profesinės bendrijos „MAQS Law Firm“ paslaugų.
Atliktų teisinių paslaugų ataskaitos yra pridėtos prie PVM sąskaitų faktūrų. Jose nurodyta, kas suteikė paslaugas, išvardytos paslaugos ir nurodyti jų įkainiai. Tačiau visoms vieno teisininko suteiktoms teisinėms paslaugoms, neatsižvelgiant į jų sudėtingumą, taikomas vienodas įkainis, nurodomas bendras vieno asmens teikiant susijusias teisines paslaugas sugaištas laikas.
Atkreiptinas dėmesys į apmokėjimo už teisines paslaugas kainodarą. Teisinių paslaugų dydžiai (įkainiai) yra nustatomi sutartyse, valstybė jų nereguliuoja. Teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) yra patvirtinęs Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, pagal kurias nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kt. kriterijus. Šių rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Koeficiento dydis priklauso nuo darbo sudėtingumo, pavyzdžiui, už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, koeficientas yra 0,3; už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5; už dubliką, tripliką – 1,5; už kasacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios arba apeliacinės instancijos teisme, – 2,2; tačiau už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – tik 0,01; už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1.
AB LESTO pateiktais duomenimis, 2011–2014 m. mokslinių tyrimų darbų įsigyta nebuvo.
5.3.1. Komisijai pateikti dokumentai nurodyti šios išvados 2 priede. Komisijos posėdžių garso įrašus, stenogramas ir gautus dokumentus saugo Seimo kanceliarijos darbuotojas, atsakingas už įslaptintos informacijos administravimą.
5.3.2. Komisija nustatė:
Išanalizavus atsakant į Nutarimo 2 straipsnio 3 punkte suformuluotą klausimą pateiktus VKEKK 2014 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo akto Nr. O5-249 1 priedo duomenis nustatyta, kad AB „Litgrid“ į reguliuojamos veiklos sąnaudų eilutes „Konsultacinės paslaugos“ bei „Reklama ir viešieji ryšiai“ įtraukė sąlygiškai didelę dalį nepagrįstų sąnaudų. Taip pat nustatyta, kad į reguliuojamos veiklos sąnaudas buvo traukiamos ir AB „Litgrid“ perkamos teisinės paslaugos, nepaisant to, kad AB „Litgrid“ turi atitinkamą struktūrinį padalinį – Teisės skyrių, pavaldų generaliniam direktoriui (iki 2014-01-01 – Korporatyvinių reikalų departamento Teisės skyrius).
Komisija analizavo VKEKK 2014 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo akto Nr. O5-249 1 priedo duomenis, parengtus VKEKK atliekant AB „Litgrid“ pirminių dokumentų patikrinimą atlikto nepriklausomo audito medžiagos pagrindu. Taip pat analizuota AB „Litgrid“ pateikta informacija apie įsigytas teisines, konsultacines, reklamos ir viešųjų ryšių, reprezentacines ir mokslinių tyrimų paslaugas. Informacija buvo pateikta kiekvienų metų atskirai, nurodant paslaugos teikėjo pavadinimą ir trumpą aprašymą, kas buvo įsigyta ir kokia išleista pinigų suma. Dėl ženklesnių sąnaudų sumų AB „Litgrid“ buvo paprašyta pateikti pirminius dokumentus (sutartis, PVM sąskaitas faktūras, perdavimo–priėmimo aktus ir kt.). Vertinti ir Viešųjų pirkimų tarnybos pateikti duomenys apie AB „Litgrid“ 2010–2013 m. viešųjų pirkimų būdu sudarytas sutartis dėl prekių, paslaugų, produktų, apimančių konsultacines, teisines, reklamos, reprezentacines, viešinimo, informavimo, mokslinių tyrimų ir kitas panašias kategorijas.
51 lentelė. Konsultacinės paslaugos
| Metai |
Reguliuojamos veiklos sąnaudos |
Iš jų pagrįstos |
Iš jų nepagrįstos |
||
| Lt |
proc. |
Lt |
proc. |
||
| 2011 |
1 420 854 |
1 057 933
|
74,46 |
362 921
|
25,54 |
| 2012 |
1 060 383 |
1 037 561 |
97,85 |
22 822 |
2,15 |
| 2013 |
796 433 |
733 810 |
92,14 |
62 623 |
7,86 |
2011 m. konsultacinių paslaugų sąnaudas sudarė šios ūkio subjektams išmokėtos sumos (remiantis AB „Litgrid“ pateikta informacija):
– UAB Technologijų ir inovacijų centrui (IV bloko įmonė) – apie 450 tūkst. Lt už Lietuvos elektros tinklo aptarnavimo funkcijų perdavimo į konkurencinę rinką koncepcinio plano rengimą, konsultacijas, susijusias su VIAP lėšų pripažinimu;
– UAB „PricewaterhouceCoopers“ – apie 91 tūkst. Lt už privalomojo finansinio audito atlikimą, konsultacijas VIAP apskaitos politikos klausimais;
– Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai – apie 8 tūkst. Lt už profesinės rizikos vertinimą;
– VĮ Socialinės ir ekonominės plėtros centrui – apie 5 tūkst. Lt už konsultacijas dėl paraiškos parengimo Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti.
AB „Litgrid“ pateiktais duomenimis, 2011 m. konsultacinėms paslaugoms pagal sudarytas sutartis faktiškai išleista apie 626 tūkst. Lt.
2012 m. konsultacinių paslaugų sąnaudas sudarė šios ūkio subjektams išmokėtos sumos (remiantis AB „Litgrid“ pateikta informacija):
– UAB Vilniaus architektūros studijai – apie 93 tūkst. Lt už ikiprojektinės biuro iškėlimo galimybių studijos parengimo paslaugas;
– UAB Technologijų ir inovacijų centrui (IV bloko įmonė) – apie 84 tūkst. Lt už tiriamųjų darbų duomenų bazės kūrimo projekto valdymą, palaikymą, vystymą ir kt.;
– UAB Organizacijų vystymo centrui – apie 25 tūkst. Lt už vadovų kompetencijų vertinimo 360 laipsnių grįžtamojo ryšio metodu paslaugas;
AB „Litgrid“ pateiktais duomenimis, 2012 m. konsultacinėms paslaugoms pagal sudarytas sutartis faktiškai išleista apie 480 tūkst. Lt.
2013 m. konsultacinių paslaugų sąnaudas sudarė šios ūkio subjektams išmokėtos sumos (remiantis AB „Litgrid“ pateikta informacija):
– prof. dr. Ing. Matthiasui Lutheriui – apie 48 tūkst. Lt už konsultacines paslaugas, susijusias su galimų jungčių įrengimo galimybių studijos „Baltijos valstybių integracijos į ES vidaus elektros rinką“ rengimu;
– Lietuvos ornitologų draugijai – apie 23 tūkst. Lt už bendrojo finansavimo paraiškos „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimo aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ parengimą;
– UAB „TMD partneriai“ – apie 18 tūkst. Lt už įmonės vadovų vadovavimo ir bendrųjų kompetencijų vertinimo 360 laipsnių grįžtamojo ryšio metodu paslaugas;
– UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ – apie 15 tūkst. Lt už konsultavimo paslaugas dėl paramos gavimo 110/35/10 kV skirstyklų ir ETL projektams vykdyti;
– UMS „Group Europe B. V.“ – apie 10 tūkst. Lt už pasidalijimą tarptautinių perdavimo tinklo operatorių turto valdymo geriausia patirtimi;
AB „Litgrid“ pateiktais duomenimis, 2013 m. konsultacinėms paslaugoms pagal sudarytas sutartis faktiškai išleista apie 400 tūkst. Lt.
| Metai |
Reguliuojamos veiklos sąnaudos |
Iš jų pagrįstos |
Iš jų nepagrįstos |
||
| Lt |
proc. |
Lt |
proc. |
||
| 2011 |
105 514 |
105 514 |
100 |
0 |
0,00 |
| 2012 |
342 170 |
0 |
0,00 |
342 170 |
100 |
| 2013 |
345 274 |
0 |
0,00 |
345 274 |
100 |
2011 m. reklamos ir viešųjų ryšių paslaugų sąnaudas sudarė šios ūkio subjektams išmokėtos sumos (remiantis AB „Litgrid“ pateikta informacija):
– Verslo inkorporacijos centrui, UAB „Baltų lankų“ knygynui, UAB „TMD partneriai“, UAB „Aštuonetas“, UAB „Solvida“ ir kt. – apie 15 tūkst. Lt už smulkias eksploatacines medžiagas ir paslaugas;
– UAB „Baltijos tyrimai“ – apie 7 tūkst. Lt už Lietuvos įmonių reprezentatyvią apklausą ir ekspertų kvotinę apklausą;
AB „Litgrid“ pateiktais duomenimis, 2011 m. viešinimo, reklamos, informavimo, paslaugoms pagal sudarytas sutartis faktiškai išleista apie 106 tūkst. Lt.
2012 m. reklamos ir viešųjų ryšių paslaugų sąnaudas sudarė šios ūkio subjektams išmokėtos sumos (remiantis AB „Litgrid“ pateikta informacija):
– UAB Technologijų ir inovacijų centrui (IV bloko įmonė) – apie 41 tūkst. Lt už energetikos sektoriaus veiklos viešinimą;
– „Veido“ periodikos leidyklai – apie 30 tūkst. Lt už strateginių jungčių projektų informacijos viešinimą;
– UAB „BC Consulting“, UAB „Eurotela“, UAB „Mylidos reklama“, UAB „Publicum“, UAB „Rzidea“, UAB TNS LT, UAB „Evasa“ ir kt. – apie 24 tūkst. Lt už reklaminės medžiagos, prekių su logotipu, smulkias eksploatacines medžiagas ir paslaugas;
– UAB „Mediapool“ – apie 6 tūkst. Lt už skelbimus regioniniuose laikraščiuose apie oro linijų techninę apžiūrą.
AB „Litgrid“ pateiktais duomenimis, 2012 m. viešinimo, reklamos, informavimo, reprezentavimo paslaugoms pagal sudarytas sutartis faktiškai išleista apie 342 tūkst. Lt.
2013 m. reklamos ir viešųjų ryšių paslaugų sąnaudas sudarė šios ūkio subjektams išmokėtos sumos (remiantis AB „Litgrid“ pateikta informacija):
– UAB „JG reklamos dovanos“, UAB „Ermitažas“, UAB „Officeday“, UAB „Todas“ – apie 45 tūkst. Lt už reklaminę medžiagą, prekes su įmonės logotipu, smulkias eksploatacines medžiagas ir paslaugas;
– Pilietinių iniciatyvių centrui – apie 10 tūkst. Lt už socialinės atsakomybės projektų įgyvendinimą;
5.3.3. Dėl teisinių paslaugų.
Iš AB „Litgrid“ pateiktos informacijos apie bendrovės pirktas teisines paslaugas nustatyta, kad 2011–2014 m. teisinių paslaugų buvo įsigyta už apie 2 mln. Lt. 2011 m. – už apie 794 tūkst., 2012 m. – už apie 585 tūkst., 2013 m. – už apie 397 tūkst., o 2014 m. – už apie 539 tūkst. Lt. Teisines paslaugas teikė: advokatų kontora „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ (apie 1 429 tūkst. Lt); advokatų kontora „Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai“ (apie 755 tūkst. Lt); advokatų kontora „Radzikowski, Szublelska / Wspolnicy.Sp.k“ (apie 85 tūkst. Lt); advokatų kontora „GLIMSTED Bernotas ir partneriai“ (apie 28 tūkst. Lt). Kaip minėta, teisinės paslaugos AB „Litgrid“ sąskaitų plane nėra atskirai apskaitomos ir dauguma jų traukiamos į konsultacinėms paslaugoms skirtas sąnaudas.
Pastebėtina, kad teisinių paslaugų teikėjų valandinis įkainis paprastai nustatomas neatsižvelgiant į atliekamo darbo sudėtingumą. Pavyzdžiui, tas pats valandinis įkainis taikomas už procesinių dokumentų teismui rengimą, teismų praktikos analizavimą, išvadų rengimą, susitikimus su klientu, kliento konsultavimą, atstovavimą teisme, teisininko kelionėje išbūtą laiką (kelionės ir nakvynės viešbutyje išlaidos dengiamos atskirai) ir pan.
5.3.4. Dėl reprezentacinių paslaugų.
2011 m. reprezentacijai skirtas sąnaudas sudarė šios ūkio subjektams išmokėtos sumos (remiantis AB „Litgrid“ pateikta informacija):
– UAB „Aurea Praxis“ – apie 40 tūkst. Lt už ENSTO-E asamblėjos organizavimą;
– UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“ – apie 11 tūkst. Lt už Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) SOC Baltijos šalių regiono grupės (BRG) ir BRELL komiteto susitikimų organizavimo paslaugas;
– UAB „Aviaekspresas“ – apie 11 tūkst. Lt už Baltijos šalių dispečerių darbo grupės seminarus;
– AB „Valmeda“, UAB „Anūkai“, UAB „Artaviva“, UAB „Rimi“, UAB „Restoranų grupė FORTAS“, UAB „Lucrobera“, UAB „Naminė pelėda“, UAB „Pozityvi kompanija“, UAB „Pramogų pilis“, VšĮ „Baltic music“, UAB „Norfos mažmena“, UAB „Vienos kava“ ir kt. – apie 41 tūkst. Lt už konferencijų ir renginių organizavimą; taip pat susitikimų su verslo partneriais aptarnavimą;
– UAB „Officeday“, UAB „JYSK Baltic“, UAB „Senukų prekybos centras“, UAB „Todas“; R. Šukaičio PĮ „Ulmus“ – apie 32 tūkst. Lt už kanceliarines priemones ir suvenyrus su įmonės logotipu;
– UAB „AAA Astorija“ – apie 9 tūkst. Lt už konferencijos aptarnavimą.
2012 m. reprezentacijai skirtas sąnaudas sudarė šios ūkio subjektams išmokėtos sumos (remiantis AB „Litgrid“ pateikta informacija):
– AB „Klaipėdos viešbutis“, AB viešbučiui „Lietuva“, AULA alaus restoranui, UAB „Budobaras“, UAB „Čili pica“, UAB „Intesta“, UAB „Jotvidanė“, Juškienės įmonei, UAB „Kikujiro“, M. Eimutienės IĮ, UAB „Meksikos studija“, UAB „Mineraliniai vandenys“ ir kt. – apie 47 tūkst. Lt už konferencijų ir renginių organizavimą, susitikimų su verslo partneriais aptarnavimą;
– UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“ – apie 23 tūkst. Lt už ENTSO-E LRG (Teisės ir reguliavimo grupės) konferencijos organizavimo paslaugas;
– UAB „Lucrobera“ – apie 12 tūkst. Lt už susitikimų su verslo partneriais aptarnavimą;
– VšĮ „Kongreslita“ – apie 10 tūkst. Lt už ENTSO-E MIT ir TPC darbo grupių posėdžių organizavimo paslaugas;
– UAB „Naminė pelėda“ – apie 5 tūkst. Lt už susitikimų su verslo partneriais aptarnavimą.
2013 m. reprezentacijai skirtas sąnaudas sudarė šios ūkio subjektams išmokėtos sumos (remiantis AB „Litgrid“ pateikta informacija):
– UAB „Ramusis pamarys“, UAB „Smiltutė“, UAB „Šventaragio slėnis“, UAB „Ngolita“, UAB „Nimfėja“, UAB „Gatvelė“, UAB „Kitokia virtuvė“, UAB „Astorija Hotel“, UAB „Juoda Raudona“, UAB „Kikujiro“ ir kt. – apie 49 tūkst. Lt už konferencijų ir renginių organizavimą, susitikimų su verslo partneriais aptarnavimą;
– UAB „Valmeda“ – apie 23 tūkst. Lt už susitikimų su verslo partneriais organizavimą;
– UAB „SSPC Real Estate“ – apie 12 tūkst. Lt už „LitPol Link“ rangos sutarties pasirašymo viešinimą;
– UAB „Lucrobera“ – apie 9 tūkst. Lt už susitikimų su verslo partneriais organizavimą;
– UAB „Delta“ turizmo centrui – apie 7 tūkst. Lt už konferencijos organizavimą.
2014 m. reprezentacijai skirtas sąnaudas sudarė šios ūkio subjektams išmokėtos sumos (remiantis AB „Litgrid“ pateikta informacija):
– UAB „Senasis lokys“, UAB „Inventa“, UAB „Astorija Hotel“, UAB „Ramusis Pamarys“, UAB „Gamtos virtuvė“, G. Mingailos firmai, UAB „Andrius ir Artūras“, AB viešbučiui „Lietuva“, UAB „Ledo kavinė“, UAB „Kikujiro“ ir kt. – apie 47 tūkst. Lt už konferencijų ir renginių organizavimą, susitikimų su verslo partneriais aptarnavimą;
– UAB „Valmeda“ – apie 21 tūkst. Lt už susitikimų su verslo partneriais aptarnavimą;
– įvairiems tiekėjams – apie 19 tūkst. Lt už kanceliarines prekes ir suvenyrus su įmonės logotipu;
– UAB „Anupriškių parkas“ – apie 10 tūkst. už susitikimų su verslo partneriais aptarnavimą;
– UAB „Estravel Vilnius“ – apie 5 tūkst. Lt už konferencijos organizavimą.
Apibendrinus AB „Litgrid“ pateiktą informaciją apie bendrovės pirktas reprezentacijai skirtas paslaugas nustatyta, kad 2011–2014 m. reprezentacijai skirtų paslaugų buvo įsigyta už apie 477 tūkst. Lt. 2011 m. – už apie 144 tūkst. Lt, 2012 m. – už apie 104 tūkst. Lt, 2013 m. – už apie 119 tūkst. Lt, o 2014 m. – už apie 110 tūkst. Lt. Kaip jau buvo minėta, reprezentacijai skirtos paslaugos AB „Litgrid“ sąskaitų plane nėra atskirai apskaitomos ir dauguma jų traukiamos į kitas sąnaudas.
6. Ar būdai, kuriais AB LESTO 2010–2013 metais vykdė elektros energijos įsigijimus reguliuojamų ir garantinių vartotojų poreikiams tenkinti, taip pat tinklo technologiniams nuostoliams ir savoms reikmėms dengti, atitiko Viešųjų pirkimų įstatymą ir kitus teisės aktus, ar užtikrino mažiausias sąnaudas energetikos sistemai.
6.1. Parlamentinio tyrimo metu vadovautasi 2010–2013 metais galiojusiais teisės aktais, nurodytais šios išvados 1 priede.
6.2. Komisijai pateikti dokumentai nurodyti šios išvados 2 priede. Komisijos posėdžių garso įrašus, stenogramas ir gautus dokumentus saugo Seimo kanceliarijos darbuotojas, atsakingas už įslaptintos informacijos administravimą.
6.3.1. Nustatyta, kad AB LESTO vykdoma didmeninė prekyba elektros energija turi būti vykdoma pagal energetikos ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-244 patvirtintas Prekybos elektros energija taisykles, kuriomis reglamentuota elektros energijos prekyba didmeninėje rinkoje. Pagal šias taisykles didmeninė prekyba elektros energija gali būti vykdoma šiais būdais:
6.3.1.4. prekyba reguliavimo elektros energija perdavimo sistemos operatoriaus organizuojamame aukcione;
6.3.1.5. prekyba reguliavimo elektros energija panaudojant galios rezervus pagal sisteminių paslaugų sutartis, sudaromas tarp perdavimo sistemų operatorių ir (arba) tarp perdavimo sistemos operatoriaus ir rinkos dalyvių;
6.3.1.6. prekyba balansavimo energija pagal sutartis tarp perdavimo sistemos operatoriaus ir balansavimo energijos tiekėjų bei kitų valstybių perdavimo sistemų operatoriais arba tarp skirstomojo tinklo operatoriaus ir gamintojų, kurių elektros energijos gamybos įrenginiai prijungti prie skirstomojo tinklo.
6.3.2. AB LESTO 2010–2014 metų laikotarpiu pirkimus vykdė pagal dvišales sutartis, elektros energijos biržoje ir vykdė prekybą balansavimo energija su prie elektros skirstomojo tinklo prijungtais gamintojais.
6.3.3. AB LESTO pagal ūkio ministro 2003 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 4-72 patvirtintą perkančiųjų organizacijų sąrašą yra perkančioji organizacija, veikianti vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje. Taigi institucija, kompetentinga vertinti AB LESTO pirkimus ir jų atitiktį galiojančių teisės aktų reikalavimams, yra Viešųjų pirkimų tarnyba.
Reikšmingas tiriamuoju laikotarpiu Viešųjų pirkimų tarnybos atliktas AB LESTO „Elektros energijos pirkimo 2014 metams“ ir 2011–2013 m. elektros energijos pirkimų visuomeniniais tarifais atsiskaitančių vartotojų poreikiams padengti atitikties viešųjų pirkimų reikalavimams vertinimas. Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad AB LESTO pirkimus vykdė vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta išimtimi: „Šio įstatymo reikalavimai taip pat netaikomi vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimams: <...> kurių tikslas – perparduoti ar nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektą, su sąlyga, kad perkančioji organizacija neturi specialiosios ar išimtinės teisės perpardavinėti ar nuomoti tokio pirkimo objekto, o kiti ūkio subjektai gali laisvai tokį pirkimo objektą perpardavinėti ar nuomoti tokiomis pat sąlygomis, kuriomis prekiauja ar nuomoja perkančioji organizacija.“
Siekdama nustatyti, ar AB LESTO atitinka šios išimties taikymo sąlygas, Viešųjų pirkimų tarnyba analizavo kompetentingų institucijų ir įstaigų (Energetikos ministerijos, Ūkio ministerijos, VKEKK, Konkurencijos tarybos) pozicijas dėl AB LESTO veiklos.
Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadose remiasi 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose (toliau – Direktyva 2004/17/EB), kurią įgyvendina Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, bei Europos Komisijos aiškinamuoju dokumentu dėl specialiosios ir išimtinės teisės apibūdinimo. Šiuose dokumentuose atskleidžiama, kad specialiosiomis ir išimtinėmis teisėmis negali būti laikomos teisės, kurias valstybė narė suteikia bet kuria forma ribotam įmonių skaičiui, remdamasi objektyviais, proporcingais ir nediskriminaciniais kriterijais. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinant, ar buvo suteiktos specialiosios ir išimtinės teisės, neužtenka atsižvelgti tik į vykdomą veiklą. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina analizuoti, ar įmonė turi teises, kurios iš esmės veikia kitų įmonių galimybes vykdyti tokią veiklą toje pačioje teritorijoje lygiavertėmis sąlygomis, bei nagrinėti, kaip įmonė gavo tas teises. Tik tuo atveju, kai įmonė jas gavo remiantis objektyviais, proporcingais ir nediskriminaciniais kriterijais, tokios teisės nėra specialiosios ar išimtinės teisės pagal Direktyvos 2004/17/EB nuostatas. Šiuo atveju būtina garantuoti, kad teisės vykdyti tam tikrą veiklą suteikimo procedūra būtų tinkamai paviešinta ir kad kiekvienas reikiamus reikalavimus atitinkantis suinteresuotas ūkio subjektas galėtų konkuruoti dėl šios teisės gavimo.
6.3.4. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat išnagrinėjo reikšmingą nacionalinį teisinį reguliavimą. Energetikos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad „elektros energijos sektoriuje licencijuojama ši veikla: <...> elektros energijos visuomeninio tiekimo“. Elektros energetikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijavimo taisykles (toliau – Licencijavimo taisyklės) tvirtina Vyriausybė (Vyriausybė yra įgyvendinusi šią nuostatą 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 723). Elektros energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmenims, siekiantiems verstis elektros energetikos licencijuojama veikla, licencijos išduodamos vadovaujantis veiklos saugumo, patikimumo ir nediskriminavimo principais. Tačiau nei Elektros energetikos įstatyme, nei Licencijavimo taisyklėse nėra numatytos specialios priemonės nediskriminavimo principui užtikrinti (nėra nuostatų, kurios reglamentuotų viešo konkurso paskelbimą visuomeninio tiekimo licencijai gauti) pagal Direktyvos 2004/17/EB nuostatas. Vadovaujantis Licencijavimo taisyklių 8 punktu, elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklos licencija išduodama asmeniui, atitinkančiam Elektros energetikos įstatymo 15 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus. Taigi į VKEKK dėl visuomeninio tiekimo licencijos gali kreiptis bet kuris ūkio subjektas, kuris atitinka Elektros energetikos įstatyme nustatytas sąlygas. Elektros energetikos įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad licencijos išduodamos asmenims, turintiems pakankamus technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus, leidžiančius tinkamai vykdyti licencijuojamos veiklos sąlygas. Elektros energetikos visuomeninio tiekimo veiklos licencijos turėtojas, vadovaudamasis Elektros energetikos įstatymo 15 straipsnio 13 dalimi, privalo tiekti elektros energiją visuomeninėmis elektros energijos kainomis, užtikrinti garantinį elektros energijos tiekimą Elektros energetikos įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka ir tvarkyti atskirą nuo kitų veiklos rūšių elektros energijos visuomeninio tiekimo pajamų ir sąnaudų apskaitą, atlikti nepriklausomą auditą, kaip nurodyta Elektros energetikos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje, ir licencijos turėtojo interneto svetainėje skelbti duomenis apie elektros energijos visuomeninio tiekimo sąnaudas. Visuomeninis elektros energijos tiekimas, kaip ir garantinis elektros energijos tiekimas, yra skirtas saugiam ir patikimam galutinių vartotojų aprūpinimui elektros energija užtikrinti, siekiant apsaugoti vartotojų teises ir teisėtus interesus, susijusius su elektros energijos vartojimu kasdieniniams poreikiams patenkinti.
6.3.5. VKEKK išduota visuomeninio elektros tiekimo licencija AB LESTO suteikia teisę visuomeninio elektros energetikos tiekimo veiklą nurodytoje teritorijoje vykdyti tik vienam tiekėjui. Taigi Viešųjų pirkimų tarnyba, remdamasi šiais argumentais, 2014 m. spalio 30 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-3614 konstatavo, kad AB LESTO išduota visuomeninio elektros energijos tiekėjo licencija suteikia šiai bendrovei specialią ar išimtinę teisę vykdyti visuomeninio elektros energijos tiekimo veiklą pagal Direktyvos 2004/17/EB nuostatas, ir kad AB LESTO pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, nepagrįstai naudodamasi Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta išimtimi, leidžiančia nerengti viešųjų pirkimų.
6.3.6. Komisija nustatė, kad VKEKK, gavusi atitinkamas Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas, AB LESTO planinio patikrinimo metu atliko elektros energijos sąnaudų pagrįstumo vertinimą atitikties teisės aktų reikalavimams ir elektros energijos įsigijimo mažiausiomis kainomis vartotojams aspektais. AB LESTO patikrinimo metu buvo atliktas perskaičiavimas ir apskaičiuotos sąnaudos, kurias AB LESTO būtų patyrusi, jeigu 2011–2013 m. elektros energija, kuri buvo įsigyta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, būtų buvusi įsigyta elektros energijos biržos kainomis. 2011 m. elektros energijos sąnaudų skirtumas, kuris susidaro dėl to, kad elektros energija 2011 m. buvo įsigyta pagal dvišales sutartis, o ne elektros energijos biržoje, buvo apskaičiuotas pagal mėnesinius likutinės elektros energijos įsigijimo kiekius ir mėnesines elektros energijos svertines biržos kainas. Taip pat pažymėtina, kad 2011 m. elektros energija ir balansavimo paslauga buvo užsakoma bendru paketu, o sąnaudų skirtumas 2012–2013 metais apskaičiuojamas pagal valandinius likutinius elektros energijos įsigijimo kiekius ir konkrečiomis valandomis vyravusias elektros energijos biržos kainas.
6.3.7. Pateikiama VKEKK atlikto 2011–2013 metų elektros energijos sąnaudų pagrįstumo vertinimo lentelė, kurioje nurodyti kiekvieno mėnesio duomenys.
53 lentelė. 2011 – 2013 metų elektros energijos sąnaudų pagrįstumo vertinimas
|
Likutinės elektros energijos įsigijimo sąnaudos, Lt |
|||||||
| Mėnuo |
2011 m. |
2011 m. (jeigu būtų pirkta biržos kaina) |
2012 m. |
2012 m. (jeigu būtų pirkta biržos kaina) |
2013 m. |
2013 m. (jeigu būtų pirkta biržos kaina) |
|
| Sausis |
18 743 090 |
16 837 061 |
769 546 |
782 196 |
4 032 057 |
4 205 114 |
|
| Vasaris |
16 421 017 |
15 199 651 |
225 991 |
225 561 |
1 903 104 |
1 831 875 |
|
| Kovas |
17 660 853 |
16 832 493 |
6 198 631 |
5 918 505 |
693 503 |
698 630 |
|
| Balandis |
23 148 554 |
19 887 468 |
16 875 457 |
14 607 505 |
11 972 944 |
9 254 405 |
|
| Gegužė |
28 273 893 |
27 204 320 |
21 649 896 |
18 356 025 |
25 555 236 |
22 698 849 |
|
| Birželis |
13 747 472 |
13 847 948 |
7 958 018 |
7 976 119 |
21 061 406 |
23 476 134 |
|
| Liepa |
16 613 646 |
15 093 810 |
7 280 546 |
7 232 468 |
3 346 410 |
3 025 829 |
|
| Rugpjūtis |
17 406 650 |
16 941 051 |
3 666 418 |
3 769 195 |
154 191 |
209 748 |
|
| Rugsėjis |
8 140 806 |
7 294 850 |
31 294 |
30 145 |
302 878 |
510 908 |
|
| Spalis |
13 249 477 |
12 527 140 |
5 553 764 |
5 263 693 |
15 007 547 |
20 395 405 |
|
| Lapkritis |
16 856 553 |
15 319 073 |
9 967 377 |
8 442 083 |
17 707 391 |
19 088 212 |
|
| Gruodis |
4 234 524 |
3 075 269 |
3 313 670 |
3 304 765 |
4 014 139 |
3 530 483 |
|
| Iš viso |
194 496 536 [2] |
180 060 134 |
83 490 609 |
75 908 260 |
105 750 806 |
108 925 592 |
|
54 lentelė. VKEKK apskaičiuotas 2011–2013 m. susidaręs elektros energijos sąnaudų skirtumas
| Skirtumas, susidaręs dėl to, kad elektros energija nebuvo perkama iš „Nord Pool Spot“ elektros biržos, Lt |
|
| 2013 m. |
-3 174 786,03 |
| 2012 m. |
7 582 349,73 |
| 2011 m. |
-3 332 022,19 |
| IŠ VISO 2011–2013 m. |
1 075 541,51 |
Taigi nustatyta, kad AB LESTO neužtikrino mažiausių elektros energijos įsigijimo 2012 metais sąnaudų ir 2011–2013 m. laikotarpiu dėl to susidarė 1,076 mln. Lt skirtumas.
Papildomai pateikiama informacija apie RST ir VST 2010 m. faktines elektros energijos įsigijimo sąnaudas įmonių pateiktose kainų skaičiavimo ataskaitose. 2010 m. RST ir VST daugiausia elektros energijos įsigijo pagal dvišales sutartis.
55 lentelė. RST 2010 m. elektros energijos įsigijimo kainos, taikomos visuomeniniam tiekimui (reguliuojamiems vartotojams), skaičiavimas
| Eil. Nr. |
Rodikliai |
Kiekis, matavimo vnt. |
| 1. |
Elektros energijos įsigijimo sąnaudos, iš viso |
353 520 tūkst. Lt |
| 1.1 |
Elektros energija, įsigyta pagal sutartis |
353 085 tūkst. Lt |
| 1.2 |
Elektros energija, įsigyta iš biržos (aukciono) |
435 tūkst. Lt |
| 1.3 |
Balansavimo energijos sąnaudos |
– |
| 1.4 |
Pirktos elektros energijos pokytis |
912 tūkst. Lt |
| 1.4.1. |
Faktinės elektros energijos įsigijimo sąnaudos |
353 520 tūkst. Lt |
| 1.4.2. |
Elektros energijos įsigijimo sąnaudos, įtrauktos į visuomeninę kainą |
353 608 tūkst. Lt
|
| 2. |
Elektros energijos tiekimas visuomeniniais tarifais, iš viso |
2 268 736 tūkst. kWh |
| 3. |
Elektros energijos įsigijimo kaina (be PVM) |
15 582 ct/kWh |
56 lentelė. VST 2010 m. elektros energijos įsigijimo kainos, taikomos visuomeniniam tiekimui (reguliuojamiems vartotojams), skaičiavimas
| Eil. Nr. |
Rodikliai |
Kiekis, matavimo vnt. |
| 1. |
Pirktos elektros energijos įsigijimo sąnaudos, iš viso |
351 829 tūkst. Lt |
| 1.1 |
Pirkta elektros energija, įsigyta pagal dvišales sutartis |
351 829 tūkst. Lt |
| 1.2 |
Elektros energija, įsigyta iš biržos (aukciono) |
– |
| 1.3 |
Balansavimo energijos sąnaudos |
– |
| 1.4 |
Pirktos elektros energijos pokytis |
2 201 tūkst. Lt |
| 1.4.1. |
Faktinės elektros energijos įsigijimo sąnaudos |
351 829 tūkst. Lt |
| 1.4.2. |
Elektros energijos įsigijimo sąnaudos, įtrauktos į visuomeninę kainą |
349 628 tūkst. Lt |
| 2. |
Elektros energijos tiekimas visuomeniniais tarifais, iš viso |
2 256 976 tūkst. kWh |
| 3. |
Elektros energijos įsigijimo kaina (be PVM) |
15 59 ct/kWh |
6.4.1. AB LESTO neužtikrino mažiausių elektros energijos įsigijimo sąnaudų. VKEKK nustatė, kad dėl to vartotojams nepalankios elektros energijos įsigijimo sąnaudos sudarė 1 075 541,51 Lt.
6.4.2. Įvertinus elektros energijos biržos veikimo principus ir kitas nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nėra patikimų būdų nustatyti, kiek elektros energija istoriškai būtų kainavusi, jeigu atitinkamu metu būtų buvę rengiami AB LESTO viešieji elektros energijos pirkimai.
7. Kokia yra (buvo) „Baltpool“ ir „Nord Pool Spot“ (Šiaurės šalių elektros birža) veiklos įtaka elektros energijos kainoms Lietuvoje ir kaip 2010–2014 metais AB LESTO vykdė elektros energijos įsigijimus reguliuojamų ir garantinių vartotojų poreikiams tenkinti, taip pat tinklo technologiniams nuostoliams ir savoms reikmėms dengti; ar įsigijimai buvo vykdomi vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje, mažiausių sąnaudų kriterijumi energetikos sistemai.
7.1. Komisijai pateikti dokumentai nurodyti šios išvados 2 priede. Komisijos posėdžių garso įrašus, stenogramas ir gautus dokumentus saugo Seimo kanceliarijos darbuotojas, atsakingas už įslaptintos informacijos administravimą.
7.2.1. UAB „Baltpool“ biržos operatoriaus veiklą vykdė 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. birželio 6 d. 18 laikotarpiu, o nuo 2012 m. birželio 18 d. iki šiol biržos operatoriaus veiklą Lietuvos prekybos zonoje vykdo Norvegijos biržos operatorius „Nord Pool Spot“, AS (NPS). Siekiant atsakyti į šį parlamentinio tyrimo klausimą, reikšminga VKEKK 2014 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. O3-105 patvirtinta 2014 m. balandžio 15 d. atlikto tyrimo (toliau – VKEKK 2014 m. balandžio 15 d. tyrimas) dėl didmeninės elektros energijos rinkos kainų pokyčių 2013 m. II pusmetį ataskaita. Ataskaitoje, be kita ko, pateikiami statistiniai duomenys ir jų lyginamoji analizė kainų dinamikos biržoje 2010 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, t. y. analizuotas šio laikotarpio kainų svyravimų lygis.
7.2.2. Toliau analizuojami VKEKK 2014 m. balandžio 15 d. tyrimo metu surinkti duomenys.
2013 m. vidutinė metinė elektros energijos kaina NPS elektros biržos Lietuvos prekybos zonoje sudarė 168,94 Lt/MWh arba 48,93 Eur/MWh – tai yra 9,6 proc. daugiau negu vidutinė metinė kaina 2012 metais ir 5,4 proc. daugiau negu vidutinė metinė kaina 2010 metais. Paminėtina, kad 2012 m. kaina buvo absoliučiai žemiausia per visą 2010–2013 m. laikotarpį[3].
Teigtina, kad 2013 m. vidutinė metinė elektros energijos kaina Lietuvos, kaip ir Latvijos, zonoje, palyginti su kitose NPS prekybos zonose[4] 2013 m. vyravusiomis elektros energijos kainų metinėmis vidutinėmis vertėmis (1 paveikslas), buvo aukščiausia, kitos dvi aukščiausios elektros energijos kainos vyravo Estijos zonoje (43,14 Eur/MWh) ir Suomijos zonoje (41,16 Eur/MWh); likusiose zonose kainų verčių intervalas buvo nuo 37,33 iki 39,93 Eur/MWh. Palyginus atitinkamus 2010–2013 m. laikotarpio duomenis, teigtina, kad NPS biržos kaina Lietuvos prekybos zonoje buvo vidutiniškai penktadaliu aukštesnė už metines vidutines kainas kitose NPS zonose[5]. Atskirai paminėtina, kad elektros energijos kaina Estijos zonoje 2011–2013 m. visada buvo mažesnė už elektros energijos kainą Lietuvoje. Elektros energijos kainos Lietuvos zonoje santykis su kainomis kitose aplinkinėse zonose 2010–2013 m. laikotarpiu laipsniškai pakito iš gerokai palankesnio į nepalankesnį. Regioninė elektros energetikos infrastruktūra iš esmės liko nepakitusi.
Vidutinių mėnesinių elektros energijos kainų dinamika 2010–2013 m. laikotarpiu rodo (2 paveikslas), kad 2013 m. birželio mėn., rugsėjo ir spalio mėn. vidutinės mėnesio kainos yra išskirtinai aukštos, palyginti su atitinkamų mėnesių praėjusių laikotarpių kainomis – palyginti su 2012 m., kainų skirtumas yra atitinkamai 30,2 proc., 39,2 proc., 43,3 proc.; palyginti su 2010 m. tais pačiais mėnesiais, taip pat konstatuotinas ryškus pokytis – atitinkamai 24,3 proc., 14,3 proc., 24,0 proc.). Vasario ir gruodžio mėn. elektros energijos kainos buvo atitinkamai 18,3 proc. ir 15,6 proc. žemesnės negu 2012 m. Kitais mėnesiais kainų svyravimas buvo ne toks ryškus.
2013 m. 153 dienas vidutinė dienos elektros energijos kaina (3 paveikslas) viršijo 45 Eur/MWh; 2012 m. tokių dienų buvo 90. 2012 m. 3 dienas vidutinė dienos kaina viršijo 70 Eur/MWh, o 2013 m. – 16 dienų. 2012 m. aukščiausia dienos elektros energijos kaina siekė 123,38 Eur/MWh, 2013 m. – 126,32 Eur/MWh. Išskiriant 2013 m. aukščiausių elektros energijos kainų dienas, toliau tyrime labiau turėtų būti akcentuojamos šios dienos:
– birželio 25 d., 103,85 Eur/MWh;
– rugsėjo 11 d., 78,3 Eur/MWh;
– rugsėjo 27 d., 78,80 Eur/MWh;
– spalio 1 d., 126,32 Eur/MWh;
– spalio 2 d., 76,42 Eur/MWh;
– spalio 4 d., 78,85 Eur/MWh;
– spalio 15 d., 87,00 Eur/MWh;
– spalio 16 d., 108,44 Eur/MWh.
Palyginus elektros energijos kainų dinamiką, pastebėtina, kad 2013 m. birželio 25 d. Estijos, Latvijos ir Lietuvos zonose kainos buvo vienodos, tačiau skyrėsi nuo kainų Suomijos zonoje. Rugsėjo ir spalio mėnesio elektros energijos kainos Estijos zonoje buvo tokios pačios kaip kainos Suomijos zonoje, Latvijoje ir Lietuvoje elektros energijos kainos buvo vienodos nuo pat Latvijos prisijungimo prie NPS prekybos sistemos 2013 m. birželio mėnesį.
1 paveikslas. NPS biržos vidutinės metinės kainos dinamika 2010–2013 metais, Lt/MWh
57 lentelė. NPS biržos vidutinės metinės elektros energijos kainos pokytis Lietuvos prekybos zonoje 2010–2013 metais
| Rodiklis |
2010 m. |
2011 m. |
2012 m. |
2013 m. |
Pastabos |
| Vidutinės kainos(AVG) pokytis, palyginti su AVG t2010 |
Nėra duomenų |
–2,5% |
–3,8% |
+5,4% |
Vidutinė elektros energijos kaina 2013 m., palyginti su vidutine kaina 2010 m., išaugo 5,4 proc.; vidutinė elektros energijos kaina 2013 m., palyginti su vidutine kaina 2012 m., išaugo 9,6 proc. |
| Vidutinės kainos (AVG) pokytis, palyginti su AVG t-1 |
Nėra duomenų |
–2,5% |
–1,3% |
+9,6% |
|
| Ekstremalių kainų santykis |
3,54 |
2,51 |
7,43 |
5,19 |
2012 ir 2013 m. padidėjo, palyginti su 2010 ir 2011 m.; 2013 m. mažesnis negu 2012 m. |
58 lentelė. NPS biržos vidutinė metinė elektros energijos kaina Baltijos jūros šalyse 2010–2013 metais, Eur/MWh
| Metai |
NPS platformos sistemos kaina (SYS) |
Lietuva[6] |
Estija |
Suomija |
Trumsas (Norvegija) |
Trondheimas (Norvegija) |
Bergenas (Norvegija) |
Kristiansandas (Norvegija) |
Oslas (Norvegija) |
Rytų Danijos zona (DK2) |
Vakarų Danijos zona (DK1) |
Švedija |
| Moldė (Norvegija) |
SE1 (Lulėja), SE2 (Sundavalis), SE3 (Stokholmas), SE4 (Malmė) |
|||||||||||
| 2010 |
53,06 |
46,41 |
|
56,64 |
57,33 |
58,04 |
51,79 |
50,82 |
54,25 |
56,94 |
46,49 |
56,82 |
| 2011 |
47,05 |
45,24 |
43,35 |
49,30 |
47,48 |
47,49 |
45,85 |
46,09 |
46,41 |
49,41 |
47,96 |
|
| 2012 |
31,20 |
44,65 |
39,20 |
36,64 |
31,17 |
31,48 |
28,95 |
29,16 |
29,56 |
37,56 |
36,33 |
31,72–34,21 |
| 2013 |
38,10 |
48,93 |
43,14 |
41,16 |
38,60 |
38,96 |
37,60 |
37,33 |
37,56 |
39,60 |
38,98 |
39,19–39,93 |
2 paveikslas. NPS biržos vidutinės mėnesio elektros energijos kainos dinamika Lietuvos prekybos zonoje 2010–2013 m., Lt/MWh
59 lentelė. NPS biržos Lietuvos prekybos zonoje vidutinių mėnesinių elektros energijos kainų pokytis 2010–2013 metais, procentais
| Mėnuo |
Pokytis, palyginti su vidutine kaina mėn. t2010 |
Pokytis, palyginanti su vidutine kaina mėn. t2012 |
Pastabos |
||
| Sausis |
|
|
Gerokai didesnis kainų svyravimas pastebimas birželio, rugsėjo ir spalio mėn.
Lapkričio mėn. vidutinė kaina, palyginti su 2012 m. lapkričio mėn. vidutine kaina, padidėjo 20 proc., tačiau, palyginti su 2010, 2011 m., kainų svyravimas nėra reikšmingas.
|
||
| Vasaris |
|
|
|||
| Kovas |
|
|
|||
| Balandis |
|
|
|||
| Gegužė |
|
|
|||
| Birželis |
|
|
|||
| Liepa |
|
|
|||
| Rugpjūtis |
|
|
|||
| Rugsėjis |
|
|
|||
| Spalis |
|
|
|||
| Lapkritis |
|
|
|||
| Gruodis |
|
|
3 paveikslas. NPS biržos vidutinės dienos kainos dinamika Lietuvos prekybos zonoje 2010–2013 m., Lt/MWh
60 lentelė. NPS biržos Lietuvos prekybos zonoje vidutinių mėnesinių kainų palyginimas, 2012–2013 m. antrojo pusmečio atskiros dienos
| Nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.
|
Nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
|
||||||||||||
| PD ≥ 45 Eur/MWh : 90 d. |
PD ≥ 45 Eur/MWh : 153 d. |
||||||||||||
| Birželis |
Liepa |
Rugpjūtis |
Rugsėjis |
Spalis |
Lapkritis |
Gruodis |
Birželis |
Liepa |
Rugpjūtis |
Rugsėjis |
Spalis |
Lapkritis |
Gruodis |
| 9 |
17 |
24 |
14 |
14 |
– |
12 |
27 |
21 |
26 |
27 |
31 |
15 |
6 |
| PD ≥ 65 Eur/MWh : 6 d. |
PD ≥ 65 Eur/MWh : 32 d. |
||||||||||||
| Birželis |
Liepa |
Rugpjūtis |
Rugsėjis |
Spalis |
Lapkritis |
Gruodis |
Birželis |
Liepa |
Rugpjūtis |
Rugsėjis |
Spalis |
Lapkritis |
Gruodis |
| 1 |
1 |
4 |
– |
– |
– |
– |
2 |
2 |
1 |
11 |
13 |
3 |
– |
| Ekstremumai PD ≥ 70 Eur/MWh : |
Ekstremumai PD ≥ 70 Eur/MWh : |
||||||||||||
| Rugpjūčio 20 d., PD = 123,38 Eur/MWh Rugpjūčio 21 d., PD = 80,08 Eur/MWh Rugpjūčio 22 d., PD = 72,37 Eur/MWh |
Birželio 25 d., PD = 103,85 Eur/MWh Birželio 27 d., PD = 72,3 Eur/MWh Rugpjūčio 1 d., PD = 73,32 Eur/MWh Rugsėjo 11 d., PD = 78,3 Eur/MWh Rugsėjo 12 d., PD = 70,94 Eur/MWh Rugsėjo 17 d., PD = 71,99 Eur/MWh Rugsėjo 19 d., PD = 73,48 Eur/MWh Rugsėjo 27 d., PD = 78,8 Eur/MWh Spalio 1 d., PD = 126,32 Eur/MWh Spalio 2 d., PD = 76,42 Eur/MWh Spalio 3 d., PD = 71,72 Eur/MWh Spalio 4 d., PD = 78,85 Eur/MWh Spalio 8 d., PD = 70,06 Eur/MWh Spalio 15 d., PD = 87,00 Eur/MWh Spalio 16 d., PD = 108,44 Eur/MWh Spalio 17 d., PD = 74,85 Eur/MWh |
||||||||||||
Iš turimos informacijos matyti, kad NPS biržos vidutinė metinė elektros energijos kaina nuo 2010 m. iki 2013 m. padidėjo 5,4 proc., o dienų skaičius, kai biržoje yra aukštos kainos, išaugo, bet jas kompensuoja ir žemesnio lygio kainos, t. y. pastebimi dažnesni ir didesni NPS biržos kainos svyravimai, nors vidutinė metinė NPS kaina didėjo nežymiai.
7.2.3. AB LESTO savo poziciją dėl elektros energijos kainų išdėstė 2015 m. vasario 2 d. rašte:
„2010–2014 metais AB LESTO buvo elektros biržos dalyviu. Buvimas elektros biržos dalyviu nesuteikia priėjimo prie papildomos informacijos apie elektros biržos kainas įtakojančius ar formuojančius veiksnius, nes biržos dalyviai disponuoja ta pačia viešai prieinama informacija kaip ir kiti subjektai (ne biržos dalyviai) apie esminius elektros biržos rodiklius (t. y. biržos informacija apie faktines biržos kainas, suprekiautus kiekius, elektros srautus tarp skirtingų kainos zonų ir jungčių pajėgumus ir pan.). Bendrovė neturi informacijos apie kainų formavimo veiksnius nei iki elektros biržos atsiradimo, nei jai atsiradus. Pagal kompetenciją tokią įtaką galėtų komentuoti tik esami ar buvę elektros biržos operatoriai turimų papildomų prekybos elektros biržoje duomenų pagrindu
AB LESTO vadovaudamasi Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo 14.1 punktu, VIAP elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo 12 punktu, yra suteiktas superkančiosios įmonės statusas. Dėl šio statuso Bendrovei kyla specialieji įpareigojimai supirkti visą atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) gamintojų pagamintą elektros energiją, jei ją atsisako supirkti kiti tiekėjai, bei AEI gamintojams sumokėti atitinkamą VIAP lėšas. Pažymėtina, kad tokių (AEI gamintojų) elektrinių skaičius tiriamuoju laikotarpiu ženkliai didėjo ir 2014 metų pabaigai jau siekė 2,2 tūkst. vnt. Remiantis VIAP elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo 121.1 ir 121.2 punktuose numatytu įpareigojimu šio aprašo 7.2 ir 7.3 punktuose nurodytiems elektros energijos remtiniems gamintojams (toliau – RGA gamintojai), gaminantiems elektros energiją termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse bei gaminantiems elektros energiją būtinam elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, kyla prievolė pirmumo teise parduoti, o visuomeniniam tiekėjui (Bendrovei) pirkti remtiną energijos apimtį visuomeninių vartotojų poreikio užtikrinimui. Pažymėtina, kad tokių (RGA gamintojų) elektrinių kasmet buvo 13-12 vnt.
Bendrovė, vykdydama tokius valstybės įpareigojimus supirkti elektros energiją iš nustatytų elektrinių, kasmet nuperka apie 60 proc. viso reikalingo elektros kiekio. Ši elektros energija buvo įsigyjama už Komisijos nustatomas rinkos kainas, kuri AEI gamintojams yra apskaičiuojama kiekvieną mėnesį, o RGA gamintojams yra tvirtinama metams.
Atkreiptinas dėmesys, kad Prekybos taisyklėse nustatytas reikalavimas didmeninę prekybą elektros energija vykdyti kiekvienai valandai atskirai, t. y. 8760 valandų (reikšmių) per metus, atitinkamai siekiant suderinti elektros energijos poreikius (vartojimą/paklausą) ir įsigijimus (gamybą/pasiūlą). Tokia prekybos schema atitinka ES šalių laisvos rinkos ir didmeninės prekybos elektros energija gerąją praktiką bei nereikalauja iš anksto (pvz., metams) fiksuoti galutinių elektros energijos kiekių sutartyse su tiekėjais ar gamintojais, o kaip tik atvirkščiai, suteikia teisę laisvai sutarties šalims susitarti likus vienai – dviem dienoms ar net trumpesniam laikotarpiui iki prekybos dienos (vartojimo pradžios) momento dėl galimai tikslesnių elektros energijos kiekių (taip siekiant sumažinti balansavimo energijos prekybos apimtis).
Bendrovė papildomos elektros energijos įsigijimą atlieka laikydamasi mažiausių sąnaudų ir didžiausio galimo efektyvumo principų, siekiant užtikrinti nepertraukiamą, kokybišką elektros energijos tiekimą visuomeniniams vartotojams bei Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 straipsnyje nustatytų garantinio elektros energijos tiekėjo funkcijų bei pareigų vykdymą. Siekdama žemos ir stabilios elektros energijos įsigijimo kainos vartotojams, Bendrovė pirmiausia stengiasi išnaudoti visas galimybes įsigyti kuo didesnį elektros energijos kiekį fiksuota kaina dvišaliais kontraktais, kurie leistų turėti kuo stabilesnes ir žemesnes kainas visiems metams, išvengiant sunkiai prognozuojamų kainos svyravimų elektros biržoje.
Bendrovė, planuodama elektros energijos pirkimą būsimiems prekybos laikotarpiams (metams), vertina prognozuojamus kainų lygius elektros biržoje, bet negali garantuoti tokių prognozuojamų kainų išsilaikymo visą prekybos laikotarpį, todėl bet kokie faktiniai duomenys turėtų būti vertintini ne retrospektyviai (ypač atskirų valandų periodais), bet vertinami pagal prognozuojamas (sandorio sudarymo laikotarpiu) būsimų periodų kainas.
Pastebėtina, kad nuo 2014 metų pradžios, įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimui Nr. 1051 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2014 metams“ (toliau – Nutarimas Nr. 1051) ir pasikeitus RGA gamintojų supirkimo sąlygoms, Bendrovei atsirado galimybė perkant elektros energiją iš RGA gamintojų nepirkti ir neišnaudoti visos jiems nustatytos (maksimalios) kvotos, bet vertinti šio įsigijimo ekonominę naudą lyginant su elektros energijos įsigijimu biržos kainomis. To rezultate 2014 metais buvo sutaupytos ženklios (daugiau nei 30 mln. Lt) VIAP lėšų sumos, numatytos RGA gamintojų pagaminamos elektros energijos rėmimui.“
7.3.1. Kaip įprasta ekonomikoje, elektros energijos kainas biržoje nulemia paklausos ir pasiūlos santykis. Pardavėjai siūlo, už kokią mažiausią kainą jie parduotų elektrą, o pirkėjai siūlo, už kiek brangiausiai jie pirktų elektrą. Susikirtus pasiūlos ir paklausos kreivėms, nustatoma kiekvienos konkrečios valandos elektros energijos kaina. Kuo didesnė elektros energijos pasiūla iš elektros energijos pardavėjų, tuo didesnė tikimybė, kad elektra bus pigesnė. Tačiau jei pasiūla mažesnė už paklausą, elektros energija yra brangesnė.
7.3.2. Apskritai objektyviai nustatyti elektros energijos biržos įtaką elektros energijos kainoms Lietuvoje sudėtinga, kadangi neįmanoma įvardyti, kokios elektros energijos kainos būtų buvusios, jeigu elektros birža Lietuvoje nebūtų pradėjusi veikti. Akivaizdu, kad elektros energijos kaina turėjo didėti dėl 2010 m. iš esmės pasikeitusios situacijos Lietuvos elektros energijos rinkoje, kai buvo sustabdyta elektros energijos gamyba didžiausioje, pigiausiai gaminusioje ir valstybės reguliuotoje Ignalinos atominėje elektrinėje. Elektros energijos biržos atsiradimo Lietuvoje nereikėtų laikyti įrankiu elektros energijos kainoms sumažinti. Lietuvos elektros energijos rinkoje sumažinti kainas be pigios vietinės generacijos ar galimybės importuoti pigią elektrą neįmanoma. Vis dėlto elektros energijos birža Lietuvoje turėjo atsirasti įgyvendinant Lietuvos strateginį tikslą – integruoti Lietuvos energijos rinką į bendrą Europos Sąjungos energijos rinką, kuri paremta ne valstybės reguliavimu, o laisva prekyba ir konkurencija tarp rinkos dalyvių, taip užtikrinant teisingiausios kainos susidarymą rinkoje. 2010 m. Lietuvoje pradėjusi veikti elektros energijos birža buvo viena iš sąlygų, sudariusių galimybes Lietuvai įgyvendinti šį strateginį tikslą, ir teikė naudą Lietuvai. Pažymėtina ir tai, kad 2009 m. birželio 17 d. Baltijos jūros regiono valstybių vadovų Susitarimo memorandumu patvirtintame Baltijos energijos rinkos jungčių plane numatytas elektros energijos biržos įkūrimas Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse.
8. Kokios priežastys lėmė, kad AB „Lietuvos energija“ (nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. – UAB „Lietuvos energija“), AB LESTO ir AB „Litgrid“ priimant sprendimus dėl pelno paskirstymo buvo išmokėti dividendai 2010–2014 metais; kurie atsakingi asmenys dalyvavo priimant sprendimus; kokie išmokėtų dividendų finansavimo šaltiniai; kokio dydžio ir kuriems asmenims buvo suteikta parama 2010–2014 metais.
8.1.1. Parlamentinio tyrimo metu vadovautasi šios išvados 1 priede nurodytais 2010–2014 metais galiojusiais teisės aktais, reguliavusiais visuomeninius santykius, susijusius su parama ir dividendų išmokėjimu.
8.1.2. Komisijai pateikti dokumentai nurodyti šios išvados 2 priede. Komisijos posėdžių garso įrašus, stenogramas ir gautus dokumentus saugo Seimo kanceliarijos darbuotojas, atsakingas už įslaptintos informacijos administravimą.
8.1.3.1. Dėl dividendų išmokėjimo
2009 m. gruodžio 31 d. įsigaliojo vienintelio akcininko AB LEO LT sprendimas – likviduoti AB LEO LT. AB „Lietuvos energija“ akcijos buvo perleistos UAB „Visagino atominė elektrinė“ (toliau – VAE), 2010 gruodžio 31 d. valdžiusiai 97,50 % akcijų. VAE priklausė 96,13 % AB „Lietuvos energija“ įstatinio kapitalo 2011 gruodžio 31 d. ir 2012 gruodžio 31 d. Remiantis reorganizavimo sąlygomis AB „Lietuvos energija“ ir AB „Lietuvos elektrinė“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 2011 m. liepos 20 d. buvo registruota kaip AB „Lietuvos energija“. 2012 m. rugsėjo 27 d. Ūkio ministerijai perduotos valstybei nuosavybės teise priklausančios ir iki šiol Energetikos ministerijos patikėjimo teise (100 %) valdytos VAE 4 067 163 632 paprastosios vardinės nematerialiosios akcijos. 2013 m. liepos 29 d. visuotiniame akcininkų susirinkime AB „Lietuvos energija“ akcininkai priėmė sprendimą pakeisti AB „Lietuvos energija“ pavadinimą į AB „Lietuvos energijos gamyba“. 2013 m. rugpjūčio 5 d. AB „Lietuvos energijos gamyba“ įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Grupės patronuojanti įmonė VAE 2013 m. rugpjūčio 30 d. pakeitė pavadinimą į UAB „Lietuvos energija“.
2010 m. balandžio 30 d. AB „Lietuvos energija“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas išmokėti 48,266 mln. Lt dividendų (0,06 Lt už vieną akciją) iš nepaskirstytojo pelno, susidariusio iki 2009 m. sausio 1 d.
2011 m. balandžio 7 d. AB „Lietuvos energija“ valdyba (posėdžio protokolas Nr. 5) patvirtino bendrovės 2010 m. pelno (nuostolių) paskirstymo projektą, pagal kurį nebuvo numatytas dividendų išmokėjimas, ir pateikė jį visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti.
2011 m. balandžio 29 d. AB „Lietuvos energija“ neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas pagal akcininko VAE pasiūlytą sprendimo projektą – išmokėti dividendus 0,182 Lt už vieną akciją iš nepaskirstytojo pelno, susidariusio iki 2011 m. sausio 1 d. 2011 m. AB „Lietuvos energija“ išmokėta dividendų suma sudarė 89,05 mln. Lt.
2012 m. balandžio 30 d. AB „Lietuvos energija“ visuotiniame eiliniame akcininkų susirinkime nebuvo priimta sprendimų, susijusių su dividendų paskirstymu.
2013 m. balandžio 3 d. AB „Lietuvos energija“ valdyba (posėdžio protokolas Nr. 2) patvirtino bendrovės 2012 m. pelno (nuostolių) paskirstymo projektą, pagal kurį nebuvo numatytas dividendų išmokėjimas, ir pateikė jį visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti.
2013 m. gegužės 3 d. AB „Lietuvos energija“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo patvirtintas bendrovės 2012 metų pelno paskirstymas ir nuspręsta skirti 25,403 mln. Lt dividendų (0,04 lito už vieną akciją).
AB „Lietuvos energijos gamyba“ valdyba 2014 m. kovo 12 d. (posėdžio protokolas Nr. 8) patvirtino bendrovės 2013 m. pelno (nuostolių) paskirstymo projektą, pagal kurį buvo numatyta išmokėti 150 mln. Lt dividendų, ir pateikė jį visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti.
2014 m. kovo 12 d. AB „Lietuvos energijos gamyba“ stebėtojų taryba (posėdžio protokolas Nr. 3), vadovaudamasi bendrovės įstatų 29.3 straipsniu, pritarė bendrovės 2013 m. pelno (nuostolių) paskirstymo projektui.
2014 m. balandžio 4 d. AB „Lietuvos energijos gamyba“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime (posėdžio protokolas Nr. S-VAS-1) patvirtino 2013 metų pelno paskirstymą ir dividendams išmokėti nusprendė skirti 150 mln. litų (apie 0,24 lito dividendų vienai akcijai).
UAB „Lietuvos energija“, remdamasi tarpiniu AB „Lietuvos energijos gamybos“ finansinių ataskaitų rinkiniu, 2014 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į AB „Lietuvos energijos gamybos“ valdybą su prašymu sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą dėl dividendų išmokėjimo iš 2014 m. I pusmečio paskirstytino pelno.
2014 m. rugsėjo 8 d. AB „Lietuvos energijos gamyba“ valdyba (posėdžio protokolas Nr. 31), gavusi 2014 m. rugsėjo 8 d. UAB „Lietuvos energija“ raštą ir atsižvelgusi į Akcinių bendrovių įstatymo 601 straipsnio 5 dalyje nustatytas dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo sąlygas, pritarė pasiūlymui išmokėti 69,86 mln. Lt dividendų už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2014 m. birželio 30 d., ir pateikė jį visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti.
2014 m. rugsėjo 8 d. AB „Lietuvos energijos gamyba“ stebėtojų taryba (posėdžio protokolas Nr. 8), vadovaudamasi bendrovės įstatų 29.4 straipsniu ir atsižvelgusi į 2014 m. rugsėjo 8 d. UAB „Lietuvos energija“ raštą, pritarė pasiūlymui išmokėti 69,86 mln. Lt. dividendų už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2014 m. birželio 30 d.
2014 m. rugsėjo 30 d. AB „Lietuvos energijos gamyba“ neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime (posėdžio protokolas Nr. VAS-3) nutarė bendrovės akcininkams skirti 69,86 mln. litų dividendų (0,11 Lt už vieną bendrovės akciją) už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2014 m. birželio 30 d.
61 lentelė. AB „Lietuvos energija“ ir AB „Lietuvos energijos gamyba“ 2009–2014 metų laikotarpio finansinės atskaitomybės duomenys, tūkst. Lt
|
|
2009 m. |
2010 m. |
2011 m. |
2012 m. |
2013 m. |
2014 m. |
||
|
|
|
koreguota |
|
|
koreguota |
|
|
|
| Nepaskirstytasis pelnas |
1 621 740 |
693 434 |
33 174 |
(44 656) |
(10 573) |
(385 351) |
(277 529) |
295 959 |
| Grynasis pelnas (nuostolis) |
28 994 |
45 965 |
22 912 |
10 756 |
33 463 |
34 423 |
94 356 |
131 160 |
| Kiti rezervai |
(63 777) |
(63 777) |
717 775 |
717 775 |
717 775 |
|
677 775 |
nėra |
| Pervedimai iš rezervų |
(1 515 348) |
|
|
|
|
|
(40 000) |
(677 775) |
| Dividendai |
|
48 266 |
|
89 080 |
|
|
25 403 |
219 859 |
| Įsipareigojimai |
535 755 |
127 889 |
1 831 012 |
2 023 082 |
2 181 181 |
2 040 329 |
1 868 715 |
1 889 924 |
62 lentelė. 2010–2014 m. laikotarpiu AB „Lietuvos energija“ ir AB „Lietuvos energijos gamyba“ išmokėti dividendai
| Metai, už kuriuos skirstytas pelnas |
AB „Lietuvos energija“ ir (ar) AB „Lietuvos energijos gamyba“ siūlyta suma, Lt |
Akcininko UAB „Lietuvos energija“ siūlyta suma, Lt |
Akcininko UAB „Visagino atominė elektrinė“ siūlyta suma, Lt |
Akcininkų susirinkimo patvirtinta suma, Lt |
Finansavimo šaltinis |
| 2010 |
48 266 000 |
|
|
48 266 000 |
nepaskirstytasis pelnas |
| 2011 |
– |
|
89 050 000 |
89 050 000 |
nepaskirstytasis pelnas |
| 2012 |
– |
|
– |
– |
|
| 2013 |
– |
|
25 403 000 |
25 403 000 |
nepaskirstytasis pelnas |
| 2014 |
150 000 000 |
69 860 000 |
|
219 859 000 |
nepaskirstytasis pelnas |
| Iš viso: |
|
|
|
382 578 000 |
|
8.1.3.2. Dėl paramos suteikimo
Komisija, nagrinėdama, kokio dydžio ir kuriems asmenims buvo suteikta parama, rėmėsi šiais dokumentais:
AB „Lietuvos elektrinė“ generalinio direktoriaus 2006 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 74 patvirtintomis AB „Lietuvos elektrinė“ paramos lėšų skyrimo taisyklėmis;
AB „Lietuvos elektrinė“ 2008 m. gegužės 22 d. valdybos sprendimu (protokolo Nr. 7), kuriuo nustatomas paramos generaliniam direktoriui skyrimo limitas ir vienkartinė paramos suma;
AB „Lietuvos elektrinė“ 2010 m. gegužės 20 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 6 priimtu sprendimu dėl paramos skyrimo;
AB „Lietuvos elektrinė“ ir Kaišiadorių vyskupijos kurijos 2010 m. gegužės 28 d. paramos sutartimi Nr. 305-10;
AB „Lietuvos elektrinė“ ir VĮ Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centras 2010 m. birželio 1 d. paramos sutartimi Nr. 304-10;
AB „Lietuvos elektrinė“ ir Elektrėnų vaikų lopšelio-darželio „Drugelis“ 2010 m. birželio 2 d. paramos sutartimi Nr. 312-10;
AB „Lietuvos elektrinė“ ir Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos 2010 m. birželio 3 d. paramos sutartis Nr. 308-10;
AB „Lietuvos elektrinė“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. birželio 3 d. paramos sutartimi Nr. 311-10;
AB „Lietuvos elektrinė“ 2010 m. lapkričio 19 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 13 priimtu sprendimu dėl paramos skyrimo;
AB „Lietuvos elektrinė“ ir Lietuvos ledo ritulio federacijos 2010 m. lapkričio 29 d. paramos sutartimi Nr. 373-10;
AB „Lietuvos energija“ generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 225 „Dėl AB „Lietuvos energija“ paramos skyrimo tvarkos aprašo tvirtinimo“;
AB „Lietuvos energija“ ir VĮ „IDEVM“ 2010 m. gegužės 6 d. paramos sutartimi Nr. 256-10;
AB „Lietuvos energija“ ir Kauno technologijos universiteto 2010 m. rugsėjo 1 d. paramos sutartimi Nr. 496-10 ir 2010 m. spalio 1 d. paramos sutartimi Nr. 613-10;
AB „Lietuvos energija“ ir Rambyno regioninio parko direkcijos 2010 m. lapkričio 30 d. paramos sutartimi Nr. 740-10;
AB „Lietuvos energija“ ir VĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ 2010 m. balandžio 14 d. paramos sutartimi Nr. 242-10, 2010 m. liepos 7 d. paramos sutartimi Nr. 406-10 ir 2010 m. gruodžio 30 d. paramos sutartimi Nr. 823-10;
AB „Lietuvos energijos gamyba“ 2014 m. spalio 27 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 37, kuriuo buvo priimtas sprendimas patvirtinti AB „Lietuvos energijos gamyba“ paramos skyrimo tvarkos aprašą;
AB „Lietuvos energijos gamyba“ ir Lietuvos energijos paramos fondo 2014 lapkričio 18 d. paramos sutartimi Nr. SUT 2040/8/14/0377. Lietuvos energijos paramos fondas įsteigtas 2014 m. spalio 7 d., jo steigėjas – UAB „Lietuvos energija“. Pagal paramos sutartį AB „Lietuvos energijos gamyba“ neatlygintinai suteikė paramos gavėjui 885 000 Lt paramą.
2010 metais AB „Lietuvos elektrinė“ neatlygintinai skyrė 300 000 Lt paramos. Parama buvo skirta 2010 m. gegužės 20 d. ir 2010 m. lapkričio 19 d. AB „Lietuvos elektrinė“ valdybos sprendimais pagal paramos sutartis, sudarytas su Kaišiadorių vyskupijos kurija, VĮ Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centru, Elektrėnų vaikų lopšeliu-darželiu, Lietuvos ledo ritulio federacija, Elektrėnų savivaldybės sporto mokykla ir Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu.
AB „Lietuvos energija“ 2010 m. išmokėjo 292 900 Lt paramos pagal AB „Lietuvos energija“ administracijos priimtus sprendimus ir sudarė paramos sutartis su VĮ „IDEVM“, Kauno technologijos universitetu, VĮ „Lietuvos energetikos muziejus“ ir Rambyno regioninio parko direkcija.
8.1.4.1. 2010–2014 m. laikotarpiu AB „Lietuvos energijos gamyba“ išmokėjo 110 802 247,45 Eur dividendų (382 578 000 Lt).
8.1.4.2. 2004 m. sausio 1 d. pirmą kartą pritaikius tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, AB „Lietuvos energija“ nuosavybė padidėjo 721 107 000 Lt. Siekiant apriboti šio padidėjimo paskirstymo galimybę, buvo sudarytas rezervas, susijęs su ilgalaikiu turtu („Kiti rezervai“). 2009 m. iš rezervo, susijusio su ilgalaikiu turtu, buvo atlikta 1 515 348 000 Lt pervedimų į nepaskirstytąjį pelną. Taigi AB „Lietuvos energija“ 2010 m. balandžio 30 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 48,266 mln. Lt dividendų AB „Lietuvos energija“ akcininkams iš nepaskirstytojo pelno.
8.1.4.3. Remiantis AB „Lietuvos energija“ 2011 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos duomenimis, AB „Lietuvos elektrinė“ įsigijimas padidino 781 552 tūkst. Lt kitus rezervus, iš kurių 664 669 tūkst. Lt susiję su ilgalaikiu turtu ir 116 883 tūkst. Lt – su investicijomis. Pažymėtina, kad vadovaujantis Vyriausybės nutarimo nuostatomis, galiojusiomis nuo 2001 12 08 iki 2012 04 08, valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų valdytojai privalėjo siekti, kad bendrovėse, kuriose valstybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip pusę visų balsų, dividendams skiriama pelno dalis būtų ne mažesnė kaip 7 procentai įstatinio kapitalo, jeigu tai neviršija 40 procentų bendrovės paskirstytinojo pelno. Taigi AB „Lietuvos energija“ 2011 m. balandžio 29 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 89 050 tūkst. Lt dividendų pagal akcininko UAB „Visagino atominė elektrinė“ pasiūlytą AB „Lietuvos energija“ pelno (nuostolio) paskirstymo sprendimo projektą.
8.1.4.4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2012 04 08 iki 2014 02 15 galiojo Vyriausybės nutarimo nuostatos, kurios numatė, kad „valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų valdytojai (toliau – akcijų valdytojai) privalo <...> užtikrinti, kad akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip pusę visų balsų, (toliau – bendrovės) dividendams (įskaitant dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį) išmokėti skiriama pelno dalis būtų ne mažesne kaip 7 procentai nuosavo kapitalo, jeigu tai neviršija 80 procentų bendrovės paskirstytinojo pelno“.
8.1.4.5. 2013 m. gegužės 3 d. AB „Lietuvos energija“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu į nepaskirstytąjį pelną buvo pervesta 40 000 tūkst. Lt kitų rezervų, susijusių su ilgalaikiu turtu, suma. Tad visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 25 403 tūkst. Lt dividendų iš nepaskirstytojo pelno pagal akcininko UAB „Visagino atominė elektrinė“ pasiūlytą AB „Lietuvos energija“ pelno (nuostolio) paskirstymo sprendimo projektą.
8.1.4.6. 2014 m. balandžio 4 d. AB „Lietuvos energija“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu į nepaskirstytąjį pelną buvo pervesta 677 775 tūkst. Lt kitų rezervų, susijusių su ilgalaikiu turtu ir su investicijomis, suma. Taigi visuotinis akcininkų susirinkimas 2014 m. balandžio 4 d. ir 2014 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimus išmokėti 219 859 tūkst. Lt dividendų iš nepaskirstytojo pelno.
8.1.4.7. AB „Lietuvos energija“ ir AB „Lietuvos elektrinė“ 2010 metais išmokėjo 592 900 Lt paramos, o AB „Lietuvos energijos gamyba“ 2014 m. neatlygintinai suteikė paramos gavėjui 885 000 Lt paramą.
8.2.1. Komisijai pateikti dokumentai nurodyti šios išvados 2 priede. Komisijos posėdžių garso įrašus, stenogramas ir gautus dokumentus saugo Seimo kanceliarijos darbuotojas, atsakingas už įslaptintos informacijos administravimą.
8.2.2. Komisija nustatė:
2011 m. AB LESTO finansinės ataskaitos duomenimis, 2011 m. balandžio 29 d. įvykusiame eiliniame akcininkų susirinkime buvo nutarta išmokėti 60 998 tūkst. Lt dividendų.
2012 m. AB LESTO finansinės ataskaitos duomenimis, 2012 m. balandžio 27 d. įvykusiame eiliniame akcininkų susirinkime buvo nutarta išmokėti 170 313 tūkst. Lt dividendų.
2013 m. AB LESTO finansinės ataskaitos duomenimis, 2013 m. balandžio 30 d. įvykusiame eiliniame akcininkų susirinkime buvo nutarta išmokėti 102 670 tūkst. Lt dividendų.
2014 m. AB LESTO finansinės ataskaitos duomenimis, 2014 m. rugsėjo 30 d. įvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nutarta išmokėti 66 434 tūkst. Lt dividendų už laikotarpį nuo 2014 01 01 iki 2014 06 30.
2014 m. AB LESTO finansinės ataskaitos duomenimis, 2015 m. balandžio 27 d. įvykusiame eiliniame akcininkų susirinkime buvo nutarta išmokėti 41,705 tūkst. Lt dividendų už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2014-12-31.
63 lentelė. AB LESTO išmokėtų dividendų dydis ir finansavimo šaltiniai 2010–2014 m. laikotarpiu, Lt
| Metai, už kuriuos paskirstytas pelnas |
Valdybos siūlyta suma |
Akcininko UAB „Visagino atominė elektrinė“ siūlyta suma |
Akcininko „E. ON. Ruhrgas International GmbH“ siūlyta suma |
Akcininkų susirinkimo patvirtinta suma |
Finansavimo šaltinis pagal VKEKK 2015 m. sausio 20 d. raštą Nr. R2-(T)-150 |
Finansavimo šaltinis pagal AB LESTO |
| 2010 m. |
0 |
60 998 404 |
– |
60 998 404,00 |
Nusidėvėjimo sąnaudos |
Iš sukauptų bendrovės apyvartinių lėšų |
| 2011 m. |
0 |
170 312 375,23 |
60 998 404 |
170 312 375,23 |
Nusidėvėjimo sąnaudos |
Iš sukauptų bendrovės apyvartinių lėšų |
| 2012 m. |
102 670 580,81 |
– |
– |
102 670 580,81 |
Nusidėvėjimo sąnaudos, paskolos |
Iš sukauptų bendrovės apyvartinių lėšų |
| 2013 m. |
114 749 472,67 |
– |
– |
114 749 472,67 |
Nusidėvėjimo sąnaudos, paskolos |
Iš sukauptų bendrovės apyvartinių lėšų |
| 2014 m. (sausio–birželio mėn.) |
66 433 905,23 |
– |
– |
66 433 905,23 |
Nusidėvėjimo sąnaudos, paskolos |
Iš sukauptų bendrovės apyvartinių lėšų |
| 2014 m. (liepos–gruodžio mėn.) |
41 705 997,81 |
– |
– |
41 705 997,81 |
Grynasis pelnas |
Iš sukauptų bendrovės apyvartinių lėšų |
| Iš viso: |
|
|
|
556 870 735,75 |
|
|
64 lentelė. 2009–2010 m. VST, RST ir AB LESTO skolos AB LESTO pateiktais duomenimis, mln. Eur
| Metai |
2009 m. (perskaičiuota) |
2010 m. |
2011 m. |
2012 m. |
2013 m. |
2014 m. |
||
|
|
VST |
RST |
VST |
RST |
AB LESTO |
AB LESTO |
AB LESTO |
AB LESTO |
| Finansinės skolos |
141,6 |
52,3 |
114,9 |
41,4 |
128,8 |
167,0 |
178,1 |
222,1 |
| Finansinės skolos (grynąja verte) |
119,9 |
32,3 |
96,9 |
20,2 |
116,0 |
164,3 |
175,7 |
218,0 |
65 lentelė. 2009–2010 m. VST, RST ir 2011–2014 m. AB LESTO pelnas AB LESTO pateiktais duomenimis, mln. Eur
| Metai |
2009 m. (perskaičiuota) |
2010 m. |
2011 m. |
2012 m. |
2013 m. |
2014 m. |
||
|
|
VST |
RST |
VST |
RST |
AB LESTO |
AB LESTO |
AB LESTO |
AB LESTO |
| Grynasis pelnas (nuostolis) |
3,5 |
–6,9 |
–16,4 |
–1,5 |
–13,5 |
–18,8 |
12,6 |
–164,6 |
Iš viso per 2010–2014 m. laikotarpį buvo išmokėta 556 870 735,75 Lt dividendų. Preliminariai dividendų finansavimo šaltinius galima nustatyti iš finansinėse ataskaitose pateiktų duomenų. Remiantis 2010 m. RST finansine ataskaita ir VST finansine ataskaita, 2009 m. gruodžio 31 d. RST ir VST ilgalaikio turto vertė sudarė 5 267 mln. Lt, remiantis 2014 m. rugsėjo 30 d. AB LESTO finansine ataskaita, 2014 m. balandžio 30 d. ilgalaikio turto vertė sudarė 4 674 mln. Lt. Ilgalaikio turto vertė 2009 m. gruodžio 31 d. – 2014 m. gruodžio 30 d. laikotarpiu sumažėjo 593 mln. Lt, o tai iš esmės atitinka 2010–2014 m. išmokėtų dividendų sumą.
Bendrovė nurodo, kad AB LESTO dividendai už 2010–2013 m. ir 2014 m. pirmąjį pusmetį buvo mokami iš sukauptų bendrovės apyvartinių lėšų.
Apyvartinių lėšų pokyčius lemiantiems veiksniams nustatyti išanalizuotos AB LESTO (iki AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB VST susijungimo) 2010–2014 m. pinigų srautų ataskaitų, susidedančių iš grynųjų pinigų srautų iš pagrindinės veiklos, grynųjų pinigų srautų, panaudotų investicinei veiklai ir grynųjų finansinės veiklos pinigų srautų, reikšmingiausios eilutės.
2010–2014 m. laikotarpiu (išskyrus 2013 m.) įmonė dirbo nuostolingai (žr. 65 lentelę), todėl dėl AB LESTO grynojo nuostolio nebuvo teigiamų pinigų srautų iš pagrindinės veiklos. Išanalizavus AB LESTO pinigų srautų ataskaitas nustatyta, kad teigiamas nusidėvėjimo ir amortizacijos pinigų srautas visu analizuojamu laikotarpiu (išskyrus 2014 m., kai perkainoto ilgalaikio materialiojo turto vertė siekė apie 219 947 tūkst. Eur ir viršijo nusidėvėjimo bei amortizacijos vertę, siekusią 99 666 tūkst. Eur) turėjo didžiausią įtaką teigiamiems gryniesiems pinigų srautams iš pagrindinės veiklos, kiekvienais metais generuodamas nuo 99 666 tūkst. Eur (2014 m.) iki 129 702 tūkst. Eur (2010 m.). Pažymėtina tai, kad, išskyrus 2014 m., nusidėvėjimo ir amortizacijos pinigų srautas gerokai viršijo bet kurią kitą pinigų srautų ataskaitos grynųjų pinigų srautų iš pagrindinės veiklos eilutę. Ši pinigų srautų ataskaitos eilutė turėjo didelę įtaką ir galutiniam AB LESTO pinigų srautui.
Analizuojant AB LESTO investicinės veiklos pinigų srautus 2010–2014 m. laikotarpiu, nustatyta, kad įsigyto ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertė kiekvienais metais būdavo mažesnė, palyginti su nurodyta nusidėvėjimo ir amortizacijos verte. Šią tendenciją galima pastebėti ir AB LESTO balanso ataskaitoje, kur ilgalaikio turto vertė kiekvienais metais mažėjo visu analizuojamu laikotarpiu.
Analizuojant finansinės veiklos pinigų srautus, pastebėta, kad AB LESTO 2012–2014 m. laikotarpiu per metus gautos paskolos buvo visada didesnės už grąžintas paskolas, t. y. finansinių metų pabaigoje įmonės paskolų dydis būdavo didesnis, palyginti su praėjusiais finansiniais metais. Šis skirtumas turėjo teigiamos įtakos AB LESTO finansinės veiklos pinigų srautams.
Reziumuojant priežastis, labiausiai lėmusias AB LESTO pinigų srautus ir leidusias mokėti dividendus analizuojamu laikotarpiu nepaisant patirtų nuostolių (išskyrus 2013 m., kai gauta 12 561 tūkst. Eur pelno), pažymėtina, kad dividendų išmokėjimo galimybei iš įmonės nepaskirstytojo pelno didžiausią įtaką turėjo anksčiau aptartas teigiamas skirtumas tarp nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų vertės bei ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo vertės, taip pat gautos paskolos, nuo 2012 m. iki analizuojamo laikotarpio pabaigos viršijusios grąžintų paskolų dalį kiekvienų finansinių metų pabaigoje.
Taip pat pastebėta, kad AB LESTO balanso trumpalaikių įsipareigojimų eilutė „Paskolos“ 2012–2014 m. visada išaugdavo antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tų pačių metų pirmuoju ketvirčiu, ir būdavo didžiausia, išskyrus 2014 m., kai didžiausia trumpalaikių įsipareigojimų eilutės „Paskolos“ vertė užfiksuota ketvirtąjį ketvirtį (per kurį išmokėti dividendai už 2014 m. pirmąjį pusmetį). Be to, ilgalaikių paskolų ir trumpalaikių paskolų antrojo ketvirčio sumos 2011–2014 m. laikotarpiu visada viršydavo tų pačių finansinių metų pirmojo ketvirčio analogiškų eilučių sumą. Šios tendencijos taip pat leidžia manyti, kad skolintų lėšų dalis galėjo būti naudojama dividendams išmokėti. Pažymėtina, kad Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1026, nuostatomis įtvirtinama itin palanki valstybės reguliuojamoms įmonėms reguliacinė aplinka ir daroma tiesioginė įtaka valstybės reguliuojamų elektros energijos kainų (galimam) pokyčiui. Aprašo pakeitimai iš esmės yra analogiški dar 2004 m. Elektros energetikos įstatymo redakcijoje įtvirtintoms teisinio reglamentavimo nuostatoms, kai pelno norma tapo susieta su turto verte (Elektros energetikos įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 5 punktas), įmonėms perkainojus turtą ir jo vertei padidėjus, skaičiuojant elektros energijos kainų viršutines ribas, normatyvinio pelno dydis gerokai išaugo ir tai lėmė didelį kainų augimą. Taip pat turto perkainojimas turi įtakos ir dividendams. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, kuri taip pat nagrinėjo elektros energijos kainų augimą ir turto perkainojimo įtaką dividendams, 2008 m. gruodžio 30 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P2-20-1-28 „Elektros energijos kainų pagrįstumas“ pažymėjo, kad „elektros energijos perdavimo ir skirstomųjų tinklų įmonės ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimą dėl perkainojimo parodo perkainojimo rezerve. Taip šiame rezerve per 2004–2007 m. laikotarpį dėl turto perkainojimo susikaupė: VST – 2 256,673 mln. Lt, RST – 2 744,217 mln. Lt. Kadangi rezervai yra sudedamoji nuosavo kapitalo dalis, elektros skirstomųjų tinklų įmonės iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną perkėlė skirtumą, susidariusį dėl turto vertės padidėjimo, ir tai leido įmonėms išsimokėti dividendus, kurie gerokai viršijo uždirbtą grynąjį pelną (pvz., VST per ketverius metus grynojo pelno uždirbo 5 kartus mažiau negu išsimokėjo dividendų).“ VKEKK šią problemą, susijusią su tam tikromis Aprašo nuostatomis, išsamiai išnagrinėjo ir pateikė Valstybės kontrolei 2015 m. sausio 20 d. raštu Nr. R2-(T)-130 (pridedama), pažymėdama, kad būsimuoju laikotarpiu kainų augimą sukels Vyriausybės vienašališkai pakoreguoto ir patvirtinto Aprašo nuostatos.
8.2.3. Darytinos išvados:
Apibendrinant galima teigti, kad, pirma, įmonei pasiskolinus ir skolintus pinigus išmokėjus dividendams, įmonei sumažėja galimybė skolintis reguliuojamos veiklos investicijoms įgyvendinti (AB „Litgrid“ pavyzdys, kad netenkinamas skolos ir pelno iki palūkanų mokesčių, nusidėvejimo ir amortizacijos (angl. EBITDA) santykis). Be to, išauga ir skolinimosi kaina tai tiesiogiai didina skolinto kapitalo kainą bei atitinkami kapitalo kaštus ir taip didinamas tarifas vartotojams. Antra, kai nėra pakankamai nusidėvėjimo lėšų ir įmonės išmoka dividendus iš paskolų, užuot paskolintas lėšas pakartotinai investavusios į infrastruktūrą ir ta dalimi dengdamos trūkstamų lėšų investicijoms poreikį, atsiranda būtinybė didinti kapitalo kaštus (per nusidėvėjimo laikotarpį) siekiant išlaikyti saugią ir patikimą tinklų infrastruktūrą ir dėl to taip pat tiesiogiai didinamas tarifas vartotojams.
8.3.1. Komisijai pateikti dokumentai nurodyti šios išvados 2 priede. Komisijos posėdžių garso įrašus, stenogramas ir gautus dokumentus saugo Seimo kanceliarijos darbuotojas, atsakingas už įslaptintos informacijos administravimą.
8.3.2. Komisija nustatė:
AB „Litgrid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2012 m. balandžio 30 d. posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 1) buvo nutarta išmokėti 390 856 819,50 Lt dividendų.
AB „Litgrid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2013 m. balandžio 24 d. posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 1) buvo nutarta išmokėti 45 000 000 Lt dividendų.
AB „Litgrid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2014 m. balandžio 7 d. posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 1) buvo nutarta išmokėti 112 818 930 Lt dividendų.
AB „Litgrid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2015 m. balandžio 24 d. posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 1) buvo nutarta dividendų nemokėti.
66 lentelė. Informacija apie AB „Litgrid“ išmokėtus dividendus 2011–2014 metais
| Metai, už kuriuos paskirs- |
Valdybos siūlyta suma (protokolo data ir Nr.) |
Stebėtojų tarybos rekomenduota suma (protokolo data ir Nr.) |
Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinta suma (protokolo data ir Nr.) |
Finansavimo šaltinis |
| 2011 m. |
0 Lt (2012 04 06 posėdžio protokolas Nr. 4) |
Stebėtojų taryba nebuvo suformuota |
390 856 819,5 Lt (2012 04 30 posėdžio protokolas Nr. 1) |
Bendrovės nuosavos ir skolintos lėšos |
| 2012 m. |
45 000 000 Lt (2013 03 26 posėdžio protokolas Nr. 4) |
Stebėtojų taryba nebuvo suformuota |
45 000 000 Lt (2013 04 24 posėdžio protokolas Nr. 1) |
Bendrovės lėšos |
| 2013 m. |
0 Lt (2014 03 12 posėdžio protokolas Nr. 18) Po stebėtojų tarybos 2014 03 13 posėdžio – 112 818 929,71 Lt (2014 03 14 posėdžio protokolas Nr. 19) |
112 818 929, 71 Lt (Stebėtojų tarybos 2014 03 13 posėdžio protokolas Nr. 4) |
112 818 930 Lt (2014 04 07 posėdžio protokolas Nr. 1) |
Bendrovės nuosavos ir skolintos lėšos |
| 2014 m. |
0 Lt |
0 Lt |
0 Lt |
– |
AB „Litgrid“ yra į biržos prekybos sąrašą įtraukta akcinė bendrovė, kurios 97,5 proc. akcijų priklauso Energetikos ministerijos valdomai UAB „EPSO-G“, likusios 2,5 proc. akcijų priklauso smulkiesiems akcininkams. AB „Litgrid“ akcijomis yra prekiaujama NASDAQ OMX Baltic vertybinių popierių biržos Baltijos šalių papildomame prekybos sąraše.
Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo. Šį sprendimą visuotinis akcininkų susirinkimas priima kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų. Be to, Akcinių bendrovių įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad stebėtojų taryba pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir bendrovės metinio pranešimo. Valdybos kompetencija (Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 8 dalies nuostata) yra analizuoti, vertinti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su atsiliepimais bei pasiūlymais dėl jų ir bendrovės metiniu pranešimu teikti stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.
Paramos suteikimą šiuo metu AB „Litgrid“ reglamentuoja valdybos 2013 m. spalio 7 d. protokoliniu nutarimu Nr. 5 (protokolo Nr. 14) patvirtintas AB „Litgrid“ paramos ir labdaros skyrimo tvarkos aprašas, kuriame numatyti paramos bei labdaros skyrimo sąlygos, kriterijai ir tvarka. Pagal šį aprašą sprendimus dėl paramos suteikimo Bendrovėje priima valdyba, šie klausimai taip pat papildomai svarstomi stebėtojų taryboje. Parama gali būti skiriama tik valdybos sprendimu.
67 lentelė. Informacija apie AB „Litgrid“ suteiktą paramą 2010–2014 metais
| Paramos laikotarpis |
Paramos gavėjas |
Skyrimo tikslas |
Paramos dydis |
Paramos periodiškumas |
| 2014 m.
|
Lietuvos energetikų senjorų klubas |
Bendradarbiavimas rengiant informaciją apie Lietuvos energetikos istoriją, išleidžiant enciklopedinę knygą „Lietuvos energetika“ |
5 000 Lt |
Vienkartinė parama |
| Alytaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai |
Sutrikusio vystymosi kūdikių ir vaikų švietimas, sudarant jiems galimybę vykti į pažintines edukacines ekskursijas |
5 000 Lt |
Vienkartinė parama |
|
| Rudaminos Švč. Trejybės parapija |
Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčios bokštų rekonstrukcija |
45 000 Lt |
Vienkartinė parama |
|
| VšĮ Energetikos ir technikos muziejus |
Ekspozicijos „Lietuvos elektros energetikos sistemos valdymas“ įrengimas |
10 000 Lt |
Vienkartinė parama |
|
| 2013 m. |
Telšių archivyskupija |
Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos šildymo sistemų remonto darbams iš dalies atlikti |
120 000 Lt |
Vienkartinė parama |
| 2012 m. |
– |
– |
– |
– |
| 2011 m. |
– |
– |
– |
– |
| 2010 m. |
– |
– |
– |
– |
8.3.3.1. AB „Litgrid“ per 2010–2014 m. laikotarpį išmokėjo 548 675 749, 5 Lt dividendų. AB „Litgrid“ dividendai už 2010–2014 metus buvo mokami iš sukauptų Bendrovės nuosavų ir skolintų lėšų. Sprendimai dėl dividendų išmokėjimo buvo priimti AB „Litgrid“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka.
8.3.3.2. Preliminariai dividendų finansavimo šaltinius galima nustatyti iš finansinėse ataskaitose pateiktų duomenų. 2010 m. AB „Litgrid“ finansinės ataskaitos duomenimis, 2010 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio turto vertė sudarė 2 092 mln. Lt, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 42 mln. Lt, įsipareigojimai – 291 mln. Lt, 2014 m. birželio 30 d. AB „Litgrid“ finansinės ataskaitos duomenimis, 2014 m. rugsėjo 30 d. ilgalaikio turto vertė sudarė 2 217 mln. Lt, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 144 mln. Lt (įskaitant rezervuotas tarpsisteminės elektros jungties „NordBalt“ lėšas), įsipareigojimai – 1 064 mln. Lt. Ilgalaikio turto vertė 2010–2014 m. birželio 30 d. laikotarpiu padidėjo 125 mln. Lt, pinigų ir pinigų ekvivalentų augimas sudarė 102 mln. Lt, įsipareigojimai padidėjo 773 mln. Lt. Ilgalaikio turto vertės ir pinigų ekvivalentų padidėjimų suma sumažinta įsipareigojimų padidėjimo suma sudaro 546 mln. Lt. Pastebėtina, kad ši suma lygi 2010–2014 m. laikotarpiu išmokėtų dividendų sumai, o tai leidžia daryti prielaidą, kad AB „Litgrid“ išmokami dividendai yra dengiami įsipareigojimų lėšomis.
8.3.3.3. AB „Litgrid“ per 2010–2014 m. laikotarpį skyrė paramai 185 000 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmoji 120 000 lt AB „Litgrid“ parama buvo suteikta 2013 m. Telšių archivyskupijai Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos šildymo sistemų remonto darbams iš dalies atlikti. Paramos sutartis sudaryta 2013 m. rugsėjo 20 d. (AB „Litgrid“ duomenimis“), tačiau AB „Litgrid“ paramos ir labdaros skyrimo tvarkos aprašas, reglamentuojantis paramos skyrimo tvarką, patvirtintas 2013 m. spalio 7 d., t. y. jau suteikus pirmąją paramą.
9. Kokiais principais remdamosi AB „Litgrid“ ir AB LESTO vykdė balansavimo veiklą; ar balansavimo veiklos sąnaudos ir pajamos užtikrino efektyviausias balansavimo kainas elektros energijos sistemos naudotojams.
9.1.1. Parlamentinio tyrimo metu vadovautasi 2010 m. galiojusiais teisės aktais, reguliavusiais energetikos įmonių veiklos sąnaudų priskyrimą reguliuojamos veiklos sąnaudoms ir turtui. Šie teisės aktai nurodyti šios išvados 1 priede.
9.1.2. Komisijai pateikti dokumentai nurodyti šios išvados 2 priede. Komisijos posėdžių garso įrašus, stenogramas ir gautus dokumentus saugo Seimo kanceliarijos darbuotojas, atsakingas už įslaptintos informacijos administravimą.
9.1.4. Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 11 dalyje numatyta elektros perdavimo sistemos operatoriaus AB „Litgrid“ pareiga atlikti nacionalinio balansavimo funkciją, sudarant vienodas, nediskriminacines ir konkurencines sąlygas visiems rinkos dalyviams.
Elektros energetikos sistemoje elektros energijos gamyba ir vartojimas niekada nesutampa, todėl reikia atlikti elektros energetikos sistemos balansavimo funkciją. Elektros energetikos sistemos balansavimas – tai elektros energijos gamybos ir vartojimo neatitikties planiniam nuokrypiui likvidavimas, vykdant reguliavimą elektrinėse ir mainus su kitomis sistemomis operatyvinę valandą (realaus energijos gamybos ir jos vartojimo momentu).
9.1.5. Prekyba balansavimo ir reguliavimo energija vykdoma vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 59 straipsnio 5 dalimi ir Prekybos elektros energija taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-244 (2012 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 1-108 redakcija), V ir VI skyriuose nustatyta tvarka. Pagal šių taisyklių 24 punktą prekyba reguliavimo energija yra vykdoma perdavimo sistemos operatoriaus organizuojamame aukcione, o pagal taisyklių 41 punktą – balansavimo energijos kaina nustatoma vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintu Balansavimo energijos kainos reguliavimo tvarkos aprašu.
9.1.6. Atlikdama nacionalinio balansavimo funkciją, AB „Litgrid“ vykdė prekybą reguliavimo ir balansavimo elektros energija Prekybos elektros energija taisyklėse nustatytais būdais:
– prekyba reguliavimo elektros energija perdavimo sistemos organizuojamame aukcione su Lietuvos rinkos dalyviais yra vykdoma pagal standartines reguliavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas;
– prekyba reguliavimo elektros energija su kitų valstybių perdavimo sistemų operatoriais yra vykdoma pagal dvišales reguliavimo elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties sąlygas;
– prekyba balansavimo elektros energija su Lietuvos balansavimo energijos tiekėjais yra vykdoma pagal standartines balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas.
– prekyba balansavimo elektros energija su kitų valstybių operatoriais yra vykdoma pagal dvišales balansavimo elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties sąlygas;
– prekybą reguliavimo elektros energija su Lietuvos rinkos dalyviais ir kitų valstybių perdavimo sistemų operatoriais AB „Litgrid“ vykdo vadovaudamasi AB „Litgrid“ prekybos reguliavimo elektros energija tvarkos aprašo principais, kurie numato:
– AB „Litgrid“ reguliavimo elektros energijos pirkimą vykdo pagal mažiausios kainos reguliavimo elektros energijos pasiūlymą;
– AB „Litgrid“ reguliavimo elektros energijos pardavimą vykdo pagal didžiausios kainos reguliavimo elektros energijos pasiūlymą;
– kainos prioriteto principas netaikomas tik šiais atvejais:
a) avarijos ar avarinės situacijos elektros energetikos sistemoje likvidavimas, kai pigiausio reguliavimo pasiūlymo realizavimas neužtikrina avarijos ar avarinės situacijos likvidavimo arba gali pakenkti sistemos patikimumui ir stabilumui;
c) kai reguliavimo energijos tiekėjo generavimo įrenginių techninės charakteristikos yra nepakankamos sistemos balanso nuokrypių valdymui, t. y. kai gamybos padidinimas ar sumažinimas reikiama apimtimi trunka ilgesnį periodą negu 15 min.;
9.1.7. Balansavimo elektros energijos, kuria prekiauja AB „Litgrid“, elektros perdavimo sistemos operatorius ir balansavimo energijos tiekėjai, kaina yra nustatoma vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. O3-260 patvirtintu Balansavimo energijos kainos reguliavimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Vadovaujantis Tvarkos aprašu, kiekvienos valandos balansavimo energijos pirkimo ar pardavimo kaina lygi:
9.1.7.1. jeigu pardavimo sistemos operatorius vykdė reguliavimą žemyn ir (arba) pardavė balansavimo elektros energiją kitų sistemų operatoriams – tos valandos reguliavimo ir (arba) kitų sistemų operatoriams parduotos balansavimo energijos kainų svertiniam vidurkiui, padaugintam iš pardavimo koeficiento, kuris lygus 0,98;
9.1.7.2. jeigu perdavimo sistemos operatorius vykdė reguliavimą aukštyn ir (arba) žemyn pirko balansavimo elektros energiją iš kitų sistemų operatorių – tos valandos reguliavimo ir (arba) iš kitų sistemų operatorių pirktos balansavimo energijos kainų svertiniam vidurkiui, padaugintam iš pirkimo koeficiento, kuris lygus 1,02;
9.1.7.3. visais kitais atvejais – tos valandos elektros energijos kainai biržoje, padaugintai iš pirkimo koeficiento, kuris lygus 1,02 ar pardavimo koeficiento, kuris lygus 0,98.
Toliau lentelėje nurodyti balansavimo elektros energijos tiekėjai, su kuriais 2011–2015 metais AB „Litgrid“ buvo sudariusi sutartis.
68 lentelė. Balansavimo elektros energijos tiekėjai, sudarę su AB „Litgrid“ sutartis 2011–2015 metais (AB „Litgrid“ informacija)
|
Nr. |
Tiekėjas |
2011 m. |
2012 m. |
2013 m. |
2014 m. |
2015 m. |
|
1. |
AB „Lietuvos energija“ |
+ |
+ |
+ |
– |
– |
|
2. |
AB „Alpiq Energija Lietuva“ |
+ |
+ |
+ |
+ |
+ |
|
3. |
UAB „Baltic Energy Partners“ |
+ |
+ |
+ |
+ |
+ |
|
4. |
UAB „EFT Lithuania“ |
+ |
+ |
+ |
+ |
+ |
|
5. |
UAB „Enefit Lithuania“ |
+ |
+ |
+ |
+ |
+ |
|
6. |
UAB „Energijos kodas“ |
+ |
+ |
+ |
+ |
|
|
7. |
UAB „Imlitex“ |
+ |
+ |
+ |
+ |
+ |
|
8. |
UAB „Korelita“ |
+ |
+ |
+ |
– |
– |
|
9. |
UAB Kauno termofikacijos elektrinė |
+ |
+ |
+ |
+ |
+ |
|
10. |
UAB „Latvenergo prekyba“ |
+ |
+ |
+ |
+ |
+ |
|
11. |
AB „Lifosa“ |
+ |
+ |
– |
– |
– |
|
12. |
UAB „Marisa“ |
+ |
+ |
+ |
+ |
+ |
|
13. |
UAB „Nordic Power Management“ |
+ |
+ |
+ |
+ |
+ |
|
14. |
AB „ORLEN Lietuva“ |
+ |
+ |
+ |
+ |
+ |
|
15. |
AB „Panevėžio energija“ |
+ |
+ |
– |
+ |
+ |
|
16. |
AB „Inter RAO Lietuva“ |
+ |
+ |
+ |
+ |
+ |
|
17. |
UAB „Sky Energy Group“ |
+ |
+ |
+ |
+ |
|
|
18. |
AB „Vilniaus energija“ |
+ |
+ |
+ |
+ |
+ |
|
19. |
UAB „DukEn Link“ |
– |
+ |
– |
– |
– |
|
20. |
UAB „Eco Energy systems“ |
– |
+ |
+ |
+ |
+ |
|
21. |
Axpo Nordic AS, Lithuania |
– |
+ |
+ |
+ |
+ |
|
22. |
AB „Elektros energijos prekyba“ |
– |
+ |
+ |
+ |
– |
|
23. |
UAB „Energo Life“ |
– |
– |
+ |
– |
– |
|
24. |
UAB „Elektra visiems“ |
– |
– |
+ |
+ |
– |
|
25. |
UAB „Elektros energijos prekyba“ |
– |
– |
+ |
+ |
– |
|
26. |
AB „Lietuvos energijos gamyba“ |
– |
– |
– |
+ |
+ |
|
27. |
UAB „Kvanto energija“ |
– |
– |
– |
+ |
+ |
Toliau lentelėse pateikiama informacija apie AB „Litgrid“ pirktą ir parduotą balansavimo elektros energiją. Pateikiami metiniai pirkimo ir pardavimo balansavimo elektros kiekiai (MWh) 2010–2014 m. laikotarpiu bei sumokėtos ir gautos sumos už balansavimo energiją tiekėjams (Lt, be PVM) (AB „Litgrid“ informacija).
69 lentelė. 2010 m. AB „Litgrid“ pirkta ir parduota balansavimo elektros energija
| Balansavimo energijos tiekėjai |
Pirkta el. energija |
Vidutinė kaina |
Parduota el. energija |
Vidutinė kaina |
|
|||||||||
| Kiekis (MWh) |
Suma (Lt) |
Suma (lt) |
Kiekis (MWh) |
Suma (Lt) |
Suma (Lt) |
|
||||||||
| 1. |
Tiekėjas „X“ |
221 783 |
42 277 456 |
190,63 |
118 369 |
7 956 639 |
67,22 |
|
||||||
| 2. |
Tiekėjas „Y“ |
0 |
0 |
0,00 |
0 |
0 |
0,00 |
|
||||||
| 3. |
Tiekėjas „Z“ |
1 044 |
213 194 |
204,21 |
65 |
3 413 |
52,51 |
|
||||||
| 4. |
Tiekėjas „J“ |
22 |
4 852 |
220,55 |
0 |
0 |
0,00 |
|
||||||
| 5. |
Tiekėjas „K“ |
5 125 |
999 682 |
195,06 |
4 678 |
549 059 |
117,37 |
|
||||||
| 6. |
Tiekėjas „L“ |
4 596 |
957 462 |
208,33 |
25 |
1 863 |
74,52 |
|
||||||
| 7. |
Tiekėjas „M“ |
2 841 |
570 788 |
200,91 |
1 512 |
172 251 |
113,92 |
|
||||||
| 8. |
Tiekėjas „N“ |
304 |
60 038 |
197,49 |
470 |
59 254 |
126,07 |
|
||||||
| 9. |
Tiekėjas „P“ |
1 347 |
253 631 |
188,29 |
3 895 |
382 523 |
98,21 |
|
||||||
| 10. |
Tiekėjas „R“ |
67 639 |
12 719 297 |
188,05 |
8 598 |
881 434 |
102,52 |
|
||||||
| 11. |
Tiekėjas „S“ |
4 328 |
782 512 |
180,80 |
19 651 |
2 300 132 |
117,05 |
|
||||||
| 12. |
Tiekėjas „Š“ |
431 |
89 252 |
207,08 |
78 |
9 432 |
120,92 |
|
||||||
| 13. |
Tiekėjas „T“ |
0 |
0 |
0,00 |
0 |
0 |
0,00 |
|
||||||
| 14. |
Tiekėjas „V“ |
5 319 |
1 017 152 |
191,23 |
3 142 |
374 081 |
119,06 |
|
||||||
| 15. |
Tiekėjas „Z“ |
1 680 |
317 802 |
189,17 |
415 |
48 764 |
117,50 |
|
||||||
| 16. |
Tiekėjas „Ž“ |
1 324 |
232 853 |
175,87 |
3 496 |
414 849 |
118,66 |
|
||||||
| 17. |
Tiekėjas „O“ |
6 079 |
1 077 405 |
177,23 |
1 193 |
108 258 |
90,74 |
|
||||||
| 18. |
Tiekėjas „L“ |
24 |
4 899 |
204,13 |
28 |
3 846 |
137,36 |
|
||||||
| Iš viso |
323 886 |
61 578 276 |
173,28 |
165 615 |
13 265 801 |
87,42 |
|
|||||||
|
70 lentelė. 2011 m. AB „Litgrid“ pirkta ir parduota balansavimo elektros energija
|
||||||||||||||
| Balansavimo energijos tiekėjai |
Pirkta el. energija |
Vidutinė kaina |
Parduota el. energija |
Vidutinė kaina |
||||||||||
| Kiekis (MWh) |
Suma (Lt) |
Suma (Lt) |
Kiekis (MWh) |
Suma (Lt) |
|
|||||||||
| 1. |
Tiekėjas „X“ |
155 133 |
32 314 809 |
208,30 |
133 261 |
9 789 210 |
73,46 |
|||||||
| 2. |
Tiekėjas „Y“ |
419 |
87 624 |
209,13 |
129 |
10 677 |
82,77 |
|||||||
| 3. |
Tiekėjas „Z“ |
1 747 |
353 745 |
202,49 |
1 543 |
158 373 |
102,64 |
|||||||
| 4. |
Tiekėjas „J“ |
756 |
164 208 |
217,21 |
2 |
301 |
150,50 |
|||||||
| 5. |
Tiekėjas „B“ |
0 |
0 |
0,00 |
0 |
0 |
0,00 |
|||||||
| 6. |
Tiekėjas „K“ |
5 418 |
995 205 |
183,68 |
5 542 |
612 726 |
110,56 |
|||||||
| 7. |
Tiekėjas „L“ |
136 |
24 321 |
178,83 |
188 |
23 687 |
125,99 |
|||||||
| 8. |
Tiekėjas „I“ |
272 |
54 048 |
198,71 |
410 |
38 254 |
93,30 |
|||||||
| 9. |
Tiekėjas „M“ |
1 286 |
256 686 |
199,60 |
1 904 |
185 822 |
97,60 |
|||||||
| 10. |
Tiekėjas „W“ |
607 |
114 322 |
188,34 |
1 023 |
98 389 |
96,18 |
|||||||
| 11. |
Tiekėjas „P“ |
636 |
115 378 |
181,41 |
2 234 |
219 711 |
98,35 |
|||||||
| 12. |
Tiekėjas „R“ |
147 384 |
28 142 449 |
190,95 |
61 811 |
6 381 363 |
103,24 |
|||||||
| 13. |
Tiekėjas „S“ |
4 080 |
765 629 |
187,65 |
19 329 |
2 117 161 |
109,53 |
|||||||
| 14. |
Tiekėjas „Š“ |
870 |
161 772 |
185,94 |
580 |
60 667 |
104,60 |
|||||||
| 15. |
Tiekėjas „T“ |
0 |
0 |
0,00 |
0 |
0 |
0,00 |
|||||||
| 16. |
Tiekėjas „V“ |
9 754 |
1 857 605 |
190,45 |
8 137 |
781 871 |
96,09 |
|||||||
| 17. |
Tiekėjas „Z“ |
1 374 |
257 008 |
187,05 |
1 088 |
106 168 |
97,58 |
|||||||
| 18. |
Tiekėjas „Ž“ |
15 442 |
3 130 933 |
202,75 |
15 122 |
1 255 655 |
83,03 |
|||||||
| 19. |
Tiekėjas „O“ |
3 061 |
643 760 |
210,31 |
1 042 |
103 947 |
99,76 |
|||||||
| 20. |
Tiekėjas „L“ |
81 |
16 212 |
200,15 |
32 |
4 621 |
144,41 |
|||||||
| Iš viso |
348 457 |
69 455 712 |
176,15 |
253 377 |
21 948 605 |
93,48 |
||||||||
71 lentelė. 2012 m. AB „Litgrid“ pirkta ir parduota balansavimo elektros energija
| Balansavimo energijos tiekėjai |
Pirkta el. energija |
Vidutinė kaina |
Parduota el. energija |
Vidutinė kaina |
|||
| Kiekis (MWh) |
Suma (Lt) |
Suma (Lt) |
Kiekis (MWh) |
Suma (Lt) |
Suma (Lt) |
||
| 1. |
Tiekėjas „X“ |
170 387 |
38 912 331 |
228,38 |
144 730 |
10 297 179 |
71,15 |
| 2. |
Tiekėjas „Y“ |
545 |
132 124 |
242,43 |
53 |
2 034 |
38,38 |
| 3. |
Tiekėjas „Z“ |
6 140 |
1 428 865 |
232,71 |
2 659 |
279 776 |
105,22 |
| 4. |
Tiekėjas „J“ |
110 |
23 984 |
218,04 |
95 |
4 325 |
45,53 |
| 5. |
Tiekėjas „U“ |
0 |
0 |
0,00 |
0 |
0 |
0,00 |
| 6. |
Tiekėjas „K“ |
5 012 |
1 055 149 |
210,52 |
5 969 |
611 920 |
102,52 |
| 7. |
Tiekėjas „L“ |
10 291 |
2 757 881 |
267,99 |
598 |
24 410 |
40,82 |
| 8. |
Tiekėjas „I“ |
5 700 |
1 216 684 |
213,45 |
2 237 |
204 116 |
91,25 |
| 9. |
Tiekėjas „M“ |
2 448 |
507 334 |
207,24 |
1 905 |
200 555 |
105,28 |
| 10. |
Tiekėjas „W“ |
662 |
142 781 |
215,68 |
643 |
57 983 |
90,18 |
| 11. |
Tiekėjas „P“ |
1 030 |
222 601 |
216,12 |
2 082 |
212 678 |
102,15 |
| 12. |
Tiekėjas „ Ė“ |
46 595 |
10 143 764 |
217,70 |
23 330 |
1 980 355 |
84,88 |
| 13. |
Tiekėjas „S“ |
4 893 |
1 027 265 |
209,95 |
15 787 |
1 739 721 |
110,20 |
| 14. |
Tiekėjas „Š“ |
830 |
170 046 |
204,87 |
444 |
46 361 |
104,42 |
| 15. |
Tiekėjas „T“ |
0 |
0 |
0,00 |
0 |
0 |
0,00 |
| 16. |
Tiekėjas „V“ |
6 632 |
1 312 251 |
197,87 |
5 162 |
485 156 |
93,99 |
| 17. |
Tiekėjas „Z“ |
515 |
109.314 |
212,26 |
922 |
90 794 |
98,48 |
| 18. |
Tiekėjas „Ž“ |
54 775 |
12 141 255 |
221,66 |
20 148 |
1 567 867 |
77,82 |
| 19. |
Tiekėjas „C“ |
42 157 |
9 272 365 |
219,95 |
6 696 |
599 737 |
89,57 |
| 20. |
Tiekėjas „Č“ |
475 |
102 893 |
216,62 |
422 |
40 742 |
96,55 |
| 21. |
Tiekėjas „H“ |
6 906 |
1 499 776 |
217,17 |
2 160 |
198 951 |
92,11 |
| 22. |
Tiekėjas „O“ |
1 914 |
414 619 |
216,62 |
1.569 |
162 400 |
103,51 |
| 23. |
Tiekėjas „L“ |
8 |
1 956 |
244,50 |
63 |
9 122 |
144,79 |
| 24. |
Tiekėjas „G“ |
917 |
197 384 |
215,25 |
222 |
21 663 |
97,58 |
| Iš viso |
368 942 |
82 792 623 |
201,96 |
237 897 |
18 837 847 |
82,76 |
|
72 lentelė. 2013 m. AB „Litgrid“ pirkta ir parduota balansavimo elektros energija
| Balansavimo energijos tiekėjai |
Pirkta el. energija |
Vidutinė kaina |
Parduota el. energija |
Vidutinė kaina |
|||
| Kiekis (MWh) |
Suma (Lt) |
Suma (Lt) |
Kiekis (MWh) |
Suma (Lt) |
Suma (Lt) |
||
| 1. |
Tiekėjas „X“ |
164 634 |
47 805 408 |
290,37 |
103 046 |
7 992 388 |
77,56 |
| 2. |
Tiekėjas „Y“ |
5 |
1 004 |
200,80 |
0 |
0 |
0,00 |
| 3. |
Tiekėjas „Z“ |
3 643 |
932 122 |
255,87 |
4 131 |
416 043 |
100,71 |
| 4. |
Tiekėjas „J“ |
0 |
0 |
0,00 |
0 |
0 |
0,00 |
| 5. |
Tiekėjas „U“ |
30 |
6 355 |
211,83 |
0 |
0 |
0,00 |
| 6. |
Tiekėjas „K“ |
9 576 |
2 261 350 |
236,15 |
12 394 |
1 524 065 |
122,97 |
| 7. |
Tiekėjas „L“ |
5 297 |
1 625 852 |
306,94 |
3 324 |
285 728 |
85,96 |
| 8. |
Tiekėjas „I“ |
1 398 |
409 197 |
292,70 |
3 395 |
292 353 |
86,11 |
| 9. |
Tiekėjas „M“ |
2 757 |
693 040 |
251,37 |
1 649 |
198 956 |
120,65 |
| 10. |
Tiekėjas „P“ |
829 |
202 857 |
244,70 |
1.709 |
184 224 |
107,80 |
| 11. |
Tiekėjas „Ė“ |
37 881 |
10 139 187 |
267,66 |
39 580 |
3 911 733 |
98,83 |
| 12. |
Tiekėjas „S“ |
2 994 |
693 879 |
231,76 |
21 343 |
2 772 599 |
129,91 |
| 13. |
Tiekėjas „Š“ |
1 337 |
346 448 |
259,12 |
265 |
31 950 |
120,57 |
| 14. |
Tiekėjas „T“ |
3 784 |
910 863 |
240,71 |
4 520 |
581 092 |
128,56 |
| 15. |
Tiekėjas „V“ |
6 158 |
1 426 176 |
231,60 |
5 255 |
591 128 |
112,49 |
| 16. |
Tiekėjas „Z“ |
671 |
155 881 |
232,31 |
763 |
89 136 |
116,82 |
| 17. |
Tiekėjas „Ž“ |
213 993 |
70 942 963 |
331,52 |
35 141 |
2 485 434 |
70,73 |
| 18. |
Tiekėjas „C“ |
46 357 |
16 858 979 |
363,68 |
5 932 |
493 725 |
83,23 |
| 19. |
Tiekėjas „Č“ |
8 585 |
2 741 238 |
319,31 |
1 553 |
154 460 |
99,46 |
| 20. |
Tiekėjas „H“ |
27 892 |
8 896 259 |
318,95 |
2 560 |
253 414 |
98,99 |
| 21. |
Tiekėjas „O“ |
3 860 |
1 107 608 |
286,95 |
1 383 |
145 545 |
105,24 |
| 22. |
Tiekėjas „G“ |
3 062 |
1 091 473 |
356,46 |
803 |
90 136 |
112,25 |
| Iš viso |
544 742 |
169 248 142 |
260,49 |
248 746 |
22 494 109 |
89,95 |
|
73 lentelė. 2014 m. AB „Litgrid“ pirkta ir parduota balansavimo elektros energija
| Balansavimo energijos tiekėjai |
Pirkta el. energija |
Vidutinė kaina |
Parduota el. energija |
Vidutinė kaina |
|||
| Kiekis (MWh) |
Suma (Lt) |
Suma (Lt) |
Kiekis (MWh) |
Suma (Lt) |
Suma (Lt) |
||
| 1. |
Tiekėjas „X“ |
93 919 |
24 800 642 |
264,06 |
91 079 |
5 628 013 |
61,79 |
| 2. |
Tiekėjas „Y“ |
5 |
1 692 |
338,40 |
0 |
0 |
0,00 |
| 3. |
Tiekėjas „Z“ |
2 027 |
536 747 |
264,80 |
3 376 |
312 477 |
92,56 |
| 4. |
Tiekėjas „U“ |
23 |
3 091 |
134,39 |
3 |
407 |
135,67 |
| 5. |
Tiekėjas „K“ |
9 958 |
2 324 009 |
233,38 |
11 718 |
1 198 944 |
102,32 |
| 6. |
Tiekėjas „L“ |
0 |
0 |
0,00 |
0 |
0 |
0,00 |
| 7. |
Tiekėjas „I“ |
10 |
989 |
98,90 |
0 |
0 |
0,00 |
| 8. |
Tiekėjas „M“ |
3 160 |
824 487 |
260,91 |
1 794 |
155 797 |
86,84 |
| 9. |
Tiekėjas „Į“ |
5 419 |
1 563 163 |
288,46 |
630 |
47 911 |
76,05 |
| 10. |
Tiekėjas „P“ |
4 991 |
1 016 727 |
203,71 |
3 231 |
299 808 |
92,79 |
| 11. |
Tiekėjas „Ė“ |
46 888 |
12 064 685 |
257,31 |
42 670 |
3 300 172 |
77,34 |
| 12. |
Tiekėjas „S“ |
2 329 |
551 819 |
236,93 |
13 896 |
1 431 802 |
103,04 |
| 13. |
Tiekėjas „Š“ |
858 |
222 892 |
259,78 |
511 |
50 395 |
98,62 |
| 14. |
Tiekėjas „T“ |
2 667 |
700 192 |
262,54 |
1 916 |
206 491 |
107,77 |
| 15. |
Tiekėjas „V“ |
6 658 |
1 579 646 |
237,26 |
4 338 |
386 146 |
89,01 |
| 16. |
Tiekėjas „Z“ |
394 |
96 205 |
244,18 |
999 |
95 979 |
96,08 |
| 17. |
Tiekėjas „Ž“ |
38 215 |
10 450 791 |
273,47 |
39 400 |
2 922 871 |
74,18 |
| 18. |
Tiekėjas „H“ |
7 017 |
1 670 927 |
238,13 |
0 |
0 |
0,00 |
| 19. |
Tiekėjas „O“ |
4 525 |
1 227 373 |
271,24 |
3 641 |
339 169 |
93,15 |
| 20. |
Tiekėjas „G“ |
1.810 |
518.283 |
286,34 |
1.334 |
116.743 |
87,51 |
Taigi AB „Litgrid“ balansavimo energijos nupirko: 2010 metais – 323 886 (MWh) už 61 578 276 Lt, 2011 metais – 348 457 (MWh) už 69 455 712 Lt, 2012 metais – 368.942 (MWh) už 82 792 623 Lt, 2013 metais – 544 742 (MWh) už 169 248 142 Lt, 2014 metais – 230 873 (MWh) už 60 154 359 Lt.
9.1.9. 74 lentelėje pateikiama informacija apie AB „Litgrid“ 2010–2014 m. pirktą ir parduotą reguliavimo elektros energiją. Nurodytas metinis pirkimo ir pardavimo reguliavimo elektros kiekis (MWh) 2010–2014 m. laikotarpiu ir sumokėtos bei gautos sumos už reguliavimo energiją tiekėjams (Lt, be PVM) (AB „Litgrid“ informacija).
74 lentelė. 2010–2014 m. AB „Litgrid“ pirkta ir parduota reguliavimo elektros energija
| 2010 metai |
|
|
|||||
|
|
Reguliavimo elektros energijos aukciono dalyviai |
Pirkta el. energija |
Parduota el. energija |
||||
|
|
|
Kiekis (MWh) |
Suma (Lt) |
Kiekis (MWh) |
Suma (Lt) |
||
| 1. |
Aukciono dalyvis „A“ |
0 |
0 |
0 |
0 |
||
| 2. |
Aukciono dalyvis „B“ |
0 |
0 |
9 037 |
1 422 640 |
||
| 3. |
Aukciono dalyvis „C“ |
45 663 |
3 464 543 |
97 608 |
16 975 398 |
||
| 4. |
Aukciono dalyvis „D“ |
775 |
46 490 |
688 |
335 763 |
||
| 5. |
Aukciono dalyvis „E“ |
0 |
0 |
0 |
0 |
||
| 6. |
Aukciono dalyvis „F“ |
632 |
81 683 |
3 489 |
609 319 |
||
|
|
Iš viso |
47 070 |
3 592 716 |
110 823 |
19 343 120 |
||
|
2011 metai |
|||||||
|
|
Reguliavimo elektros energijos aukciono dalyviai |
Pirkta el. energija |
Parduota el. energija |
||||
|
|
|
Kiekis (MWh) |
Suma (Lt) |
Kiekis (MWh) |
Suma (Lt) |
||
| 1. |
Aukciono dalyvis „A“ |
0 |
0 |
0 |
0 |
||
| 2. |
Aukciono dalyvis „B“ |
0 |
0 |
7 667 |
1 330 789 |
||
| 3. |
Aukciono dalyvis „C“ |
21 946 |
1 227 511 |
40 280 |
9 258 723 |
||
| 4. |
Aukciono dalyvis „D“ |
0 |
0 |
0 |
0 |
||
| 5. |
Aukciono dalyvis „E“ |
0 |
0 |
0 |
0 |
||
| 6. |
Aukciono dalyvis „F“ |
1 991 |
213 334 |
2 996 |
569 269 |
||
|
|
Iš viso |
23 936 |
1 440 845 |
50 943 |
11 158 781 |
||
|
2012 metai |
|||||||
|
|
Reguliavimo elektros energijos aukciono dalyviai |
Pirkta el. energija |
Parduota el. energija |
||||
|
|
|
Kiekis (MWh) |
Suma (Lt) |
Kiekis (MWh) |
Suma (Lt) |
||
| 1. |
Aukciono dalyvis „A“ |
0 |
0 |
0 |
0 |
||
| 2. |
Aukciono dalyvis „B“ |
0 |
0 |
1 869 |
385 390 |
||
| 3. |
Aukciono dalyvis „C“ |
30 471 |
1 240 488 |
36 896 |
8 639 210 |
||
| 4. |
Aukciono dalyvis „D“ |
0 |
0 |
467 |
279 900 |
||
| 5. |
Aukciono dalyvis „E“ |
0 |
0 |
0 |
0 |
||
| 6. |
Aukciono dalyvis „F“ |
0 |
0 |
207 |
56 339 |
||
|
|
|
30 471 |
1 240 488 |
39 438 |
9 360 839 |
||
|
2013 metai |
|||||||
|
|
Reguliavimo elektros energijos aukciono dalyviai |
Pirkta el. energija |
Parduota el. energija |
||||
|
|
|
Kiekis (MWh) |
Suma (Lt) |
Kiekis (MWh) |
Suma (Lt) |
||
| 1. |
Aukciono dalyvis „A“ |
0 |
0 |
0 |
0 |
||
| 2. |
Aukciono dalyvis „B“ |
12 |
2 198 |
1 197 |
285 027 |
||
| 3. |
Aukciono dalyvis „C“ |
28 614 |
1 072 022 |
121 801 |
52 565 852 |
||
| 4. |
Aukciono dalyvis „D“ |
0 |
0 |
14 313 |
7 896 822 |
||
| 5. |
Aukciono dalyvis „E“ |
0 |
0 |
0 |
0 |
||
| 6. |
Aukciono dalyvis „F“ |
0 |
0 |
172 |
52 334 |
||
|
|
Iš viso |
28 626 |
1 074 220 |
137 483 |
60 800 034 |
||
| 2014 metai |
|||||||
|
|
Reguliavimo elektros energijos aukciono dalyviai |
Pirkta el. energija |
Parduota el. energija |
||||
|
|
|
Kiekis (MWh) |
Suma (Lt) |
Kiekis (MWh) |
Suma (Lt) |
||
| 1. |
Aukciono dalyvis „A“ |
0 |
0 |
0 |
0 |
||
| 2. |
Aukciono dalyvis „B“ |
0 |
0 |
1 723 |
421 670 |
||
| 3. |
Aukciono dalyvis „C“ |
28 039 |
2 066 202 |
35 071 |
10 572 982 |
||
| 4. |
Aukciono dalyvis „D“ |
0 |
0 |
5 567 |
1 781 929 |
||
| 5. |
Aukciono dalyvis „E“ |
0 |
0 |
0 |
0 |
||
| 6. |
Aukciono dalyvis „F“ |
0 |
0 |
230 |
71 483 |
||
|
|
Iš viso |
28 039 |
2 066 202 |
42 591 |
12 848 065 |
||
Taigi AB „Litgrid“ reguliavimo energijos nupirko: 2010 metais – 47 070 (MWh) už 3 592 716 Lt, 2011 metais – 23 936 (MWh) už 1 440 845 Lt, 2012 metais – 30 471 (MWh) už 1 240 488 Lt, 2013 metais – 28 626 (MWh) už 1 074 220 Lt, 2014 metais – 28 039 (MWh) už 2 066 202 Lt.
9.1.10.1. VKEKK atliko AB „Litgrid“ planinį patikrinimą, kurio metu, be visų kitų VKEKK pirmininko 2014 m. vasario 3 d. įsakyme Nr. O1-17 „Dėl Litgrid AB planinio patikrinimo“ nurodytų įvertinti veiklos atitikčių teisės aktų reikalavimams, buvo vertinamos 2011–2013 metų balansavimo sąnaudos dėl AEI balansavimo ir šių sąnaudų pagrįstumas.
9.1.10.2. VKEKK 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. O3-816 „Dėl „Litgrid“ AB planinio veiklos patikrinimo“ nutarė: 1) pritarti 2014 m. rugsėjo 24 d. patikslintam AB „Litgrid“ planinio patikrinimo aktui Nr. A3-2 ir jame pateiktoms išvadoms; 2) įpareigoti laikytis balansavimo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyse nustatytos atsiskaitymo tvarkos.
9.1.10.3. AB „Litgrid“, atlikdama perdavimo sistemos operatoriaus funkcijas: 1) balansavimo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyse Nr. 2 ir Nr. 3 tiksliai nenurodė perkamos ir parduodamos elektros energijos, pagamintos iš AEI, kainos. Siūlytina sudarant balansavimo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis aiškiai nurodyti taikytinos kainos dydį arba tiksliai apibrėžti kriterijus (reikalavimus), taikytinus nustatant perkamos ir parduodamos elektros energijos kainą; 2) nesilaikė balansavimo sutartyse Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4 numatytos atsiskaitymo tvarkos;
9.1.10.4. AB „Litgrid“, atlikdama VIAP administratoriaus funkcijas, 2011–2012 m. atliko mokėjimus iš VIAP biudžeto lėšų už elektros energijos, pagamintos naudojant AEI, balansavimą pagal pateiktas sąskaitas faktūras, kurios išrašytos pagal nepatvirtintus valandinius duomenis, nurodytus „Excel“ formatu. VKEKK negalėjo įvertinti „Excel“ formatu pateiktų duomenų patikimumo, tačiau išrašytos sąskaitos sutampa su „Excel“ formatu pateiktais duomenimis.
9.1.10.5. Prekybos reguliavimo ir balansavimo energija tvarka yra išsamiai reglamentuota teisės aktuose, tačiau principai, kuriais remiantis vykdoma balansavimo veikla, nėra įtvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymuose, tik jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, todėl pasitaiko atvejų, kai ne visada jų laikomasi.
9.1.11. VKEKK, tvirtindama balansavimo kainos nustatymo metodiką, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant balansavimo energijos kainas, iš esmės balansavimo sandorių sąlygų nereglamentuoja, todėl dvišaliai AB „Litgrid“ ir balansavimo energijos tiekėjų santykiai išlieka įmonės atsakomybė.
9.1.12. 2011–2014 metais AB „Litgrid“, atlikdama nacionalinio balansavimo funkciją, vadovavosi galiojusiais teisės aktais bei AB „Litgrid“ norminių dokumentų reikalavimais ir balansavimo elektros energijos kainos buvo nustatomos vadovaujantis Tvarkos aprašu.
9.2.1. Parlamentinio tyrimo metu vadovautasi šios išvados 1 priede nurodytais 2010 m. galiojusiais teisės aktais, reglamentavusiais energetikos įmonių veiklos sąnaudų priskyrimą reguliuojamos veiklos sąnaudoms ir turtui.
9.2.2. Komisijai pateikti dokumentai nurodyti šios išvados 2 priede. Komisijos posėdžių garso įrašus, stenogramas ir gautus dokumentus saugo Seimo kanceliarijos darbuotojas, atsakingas už įslaptintos informacijos administravimą.
9.2.3.1. Prekybos elektros energija taisyklių (2012 m. birželio 10 d. redakcija) 9.5 papunktyje įtvirtinta, kad prekyba balansavimo energija vykdoma tarp perdavimo sistemos operatoriaus bei balansavimo energijos tiekėjų ir kitų šalių perdavimo sistemos operatorių bei balansavimo energijos tiekėjų su jų gamybos, tiekimo su kitomis valstybėmis ir (ar) vartojimo balansams priskirtais rinkos dalyviais arba skirstomųjų tinklų operatorių ir gamintojų, kurių elektros energijos gamybos įrenginiai prijungti prie skirstomojo tinklo.
9.2.3.2. Prekybos elektros energija taisyklių 31 punkte nurodyta, kad gamintojai, kurių elektros įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, privalo su skirstomųjų tinklų operatoriumi arba su balansavimo energijos tiekėju pasirašyti balansavimo atsakomybės sutartis.
9.2.3.3. Prekybos elektros energija taisyklių 2012-06-10 redakcijos 7 punkte, be kitų nurodytų sąlygų, kurias turi įvykdyti perdavimo sistemos operatoriai, skirstomųjų tinklų operatoriai ir rinkos operatoriaus registruoti rinkos dalyviai, norėdami vykdyti didmeninę prekybą elektros energija, yra ir sąlyga, numatanti, kad perdavimo sistemos operatoriai, skirstomųjų tinklų operatoriai ir rinkos operatoriaus registruoti rinkos dalyviai turi turėti galiojančią balansavimo energijos tiekimo sutartį, sudarytą su perdavimo sistemos operatoriumi arba su kitu balansavimo energijos tiekėju.
9.2.3.4. Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 2012-02-07 redakcijos 41 straipsnio 4 dalimi, tuo atveju, kai tiekėjai nėra balansavimo energijos tiekėjai, jie privalo sudaryti balansavimo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su kitu, atitinkamą sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi turinčiu, balansavimo energijos tiekėju.
9.2.3.5. Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 11 punkte numatyta perdavimo sistemos operatoriaus pareiga atlikti nacionalinio balansavimo funkciją, sudarant vienodas, nediskriminacines ir konkurencines sąlygas visiems rinkos dalyviams.
9.2.3.6. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 14 ir 141 punktuose visuomeniniam tiekėjui numatyta galimybė balansuoti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, kuri, remiantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, yra priskiriama viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms ir už balansavimą atsiskaitoma VIAP lėšomis .
9.2.3.7. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 14 punkte numatyta, kad, jeigu kitų teisės aktų nustatyta tvarka atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams netaikoma balansavimo atsakomybė, o jų elektros energijos gamybą balansuoja perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius, perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtos VIAP teikiančių gamintojų elektros energijos gamybos balansavimo sąnaudos kompensuojamos įvertinant tai, kiek VIAP lėšų prireiks ateinantį laikotarpį.
9.2.3.8. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo 141 punkte numatyta, kad prie šio aprašo 7.1 punkte nurodytų VIAP teikimo sąnaudų priskiriamos ir Energetikos ministerijos paskirtos elektros energetikos įmonės arba visuomeninio tiekėjo, elektros energijos gamintojo pageidavimu privalomai superkančio elektros energiją, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, sąnaudos, atsirandančios superkant ir parduodant atsinaujinančius energijos išteklius, naudojant pagamintą elektros energiją (įskaitant ir šios elektros energijos prekybos balansavimo sąnaudas). Energetikos ministerijos paskirtai elektros energetikos įmonei arba visuomeniniam tiekėjui šios sąnaudos kompensuojamos VIAP lėšomis pagal Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatytą tvarką ir sąlygas.
9.2.3.9. Skirstomųjų tinklų operatorius AB LESTO veikė pagal 2010 m. gruodžio 30 d. VKEKK išduotą Elektros energijos visuomeninio tiekimo licenciją Nr. L1-8 (VET), suteikiančią teisę verstis elektros energijos visuomeninio tiekimo veikla.
9.2.3.10. AB LESTO 2015 m. vasario 2 d. raštu Nr. 12200-249 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsinaujinančių energijos išteklių gamintojai yra atleisti nuo balansavimo atsakomybės, AB LESTO balansavimo energija prekiavo tik su gamintojais, kurie elektros energiją gamina ne iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kurie nebuvo sudarę balansavimo sutarties su perdavimo sistemos operatoriumi ar kitu balansavimo energijos tiekėju. AB LESTO balansavimo energija prekiavo ribotai:
9.2.3.10.1. tiriamuoju laikotarpiu buvo iki 10 gamintojų, kurie elektros energiją gamina ne iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kurie nebuvo sudarę balansavimo sutarties su perdavimo sistemos operatoriumi ar kitu balansavimo energijos tiekėju bei turėjo pasirašę balansavimo sutartis su AB LESTO, ;
9.2.3.10.2. balansavimo elektros energijos pirkimo ir pardavimo mastas sudarė iki 0,05 procento viso AB LESTO elektros energijos poreikio.
9.2.3.11. Toliau pateikiamose 75 ir 76 lentelėse nurodyti balansavimo energijos, AB LESTO pirktos iš gamintojų ir parduotos gamintojams, kiekis ir sąnaudos 2011–2014 metais (pagal AB LESTO 2016 m. vasario 5 d. rašto Nr. 12400-194 „Dėl informacijos pateikimo“ duomenis):
75 lentelė. 2011–2014 metais AB LESTO pirkta balansavimo elektros energija
| 2011 m. |
2012 m. |
2013 m. |
2014 m. |
|||||||||
| MWh |
tūkst. Lt |
tūkst. Eur |
MWh |
tūkst. Lt |
tūkst. Eur |
MWh |
tūkst. Lt |
tūkst. Eur |
MWh |
tūkst. Lt |
tūkst. Eur |
|
| Sausis |
391,6 |
50,4 |
14,6 |
107,5 |
9,2 |
2,7 |
149,2 |
13 |
3,8 |
79,1 |
10 |
2,9 |
| Vasaris |
107 |
11 |
3,2 |
63,7 |
6,8 |
2,0 |
159,2 |
13 |
3,8 |
68,2 |
3,8 |
1,1 |
| Kovas |
201,8 |
19,8 |
5,7 |
278,7 |
32 |
9,3 |
205,3 |
24,3 |
7,0 |
51,8 |
3,1 |
0,9 |
| Balandis |
377,7 |
32,6 |
9,4 |
243,6 |
25,7 |
7,4 |
16,5 |
1,9 |
0,6 |
9,8 |
0,8 |
0,2 |
| Gegužė |
231,6 |
28,7 |
8,3 |
5,2 |
0,5 |
0,1 |
0 |
0 |
0,0 |
0 |
0 |
0,0 |
| Birželis |
71,9 |
7,2 |
2,1 |
3,9 |
0,3 |
0,1 |
0 |
0 |
0,0 |
0 |
-0,1 |
0,0 |
| Liepa |
38,1 |
4,8 |
1,4 |
0,6 |
0 |
0,0 |
0 |
0 |
0,0 |
9 |
0,6 |
0,2 |
| Rugpjūtis |
61,9 |
9 |
2,6 |
0 |
0 |
0,0 |
8,5 |
1,5 |
0,4 |
0 |
0 |
0,0 |
| Rugsėjis |
70,3 |
8,2 |
2,4 |
0,5 |
0,1 |
0,0 |
2,6 |
0,5 |
0,1 |
6,1 |
0,8 |
0,2 |
| Spalis |
160,4 |
13,6 |
3,9 |
43,1 |
4,7 |
1,4 |
14,9 |
2,1 |
0,6 |
31 |
4,4 |
1,3 |
| Lapkritis |
235,5 |
24,5 |
7,1 |
114,4 |
12,8 |
3,7 |
31,2 |
4,2 |
1,2 |
42 |
4,9 |
1,4 |
| Gruodis |
307,1 |
26 |
7,5 |
563,2 |
61,3 |
17,8 |
26,4 |
2,2 |
0,6 |
59,9 |
4,9 |
1,4 |
| Iš viso: |
2255,2 |
235,8 |
68,3 |
1433,4 |
153,3 |
44,4 |
613,8 |
62,5 |
18,1 |
356,8 |
33,2 |
9,6 |
76 lentelė. 2011–2014 metais AB LESTO parduota balansavimo elektros energija
| 2011 m. |
2012 m. |
2013 m. |
2014 m. |
|||||||||
| MWh |
Tūkst. Lt |
Tūkst. Eur |
MWh |
Tūkst. Lt |
Tūkst. Eur |
MWh |
Tūkst. Lt |
Tūkst. Eur |
MWh |
Tūkst. Lt |
Tūkst. Eur |
|
| Sausis |
592,3 |
112,2 |
32,5 |
248,5 |
55 |
15,9 |
523,1 |
118,4 |
34,3 |
135,1 |
38,3 |
11,1 |
| Vasaris |
539,8 |
102,9 |
29,8 |
100,9 |
22,8 |
6,6 |
173,4 |
27,3 |
7,9 |
239,6 |
41,9 |
12,1 |
| Kovas |
305,1 |
54,9 |
15,9 |
178,5 |
34,9 |
10,1 |
336,5 |
68 |
19,7 |
40,7 |
6,8 |
2,0 |
| Balandis |
501,6 |
88,6 |
25,7 |
367,8 |
72,2 |
20,9 |
240,7 |
43,7 |
12,7 |
23,1 |
4,3 |
1,2 |
| Gegužė |
301,8 |
57,2 |
16,6 |
5 |
1,1 |
0,3 |
0 |
0 |
0,0 |
0 |
0 |
0,0 |
| Birželis |
93,7 |
19,2 |
5,6 |
6,4 |
1,3 |
0,4 |
0 |
0 |
0,0 |
0 |
-4,8 |
-1,4 |
| Liepa |
70,4 |
13,7 |
4,0 |
0 |
0 |
0,0 |
0 |
0 |
0,0 |
0 |
0 |
0,0 |
| Rugpjūtis |
17,4 |
3,6 |
1,0 |
0 |
0 |
0,0 |
9,5 |
2,5 |
0,7 |
0 |
0 |
0,0 |
| Rugsėjis |
54,5 |
11,1 |
3,2 |
0 |
0 |
0,0 |
6,5 |
2,1 |
0,6 |
10,2 |
2,9 |
0,8 |
| Spalis |
78,8 |
15,8 |
4,6 |
88,6 |
19,2 |
5,6 |
5,7 |
2,2 |
0,6 |
74,7 |
19,9 |
5,8 |
| Lapkritis |
305,4 |
56,8 |
16,5 |
119 |
22,4 |
6,5 |
502,2 |
155,4 |
45,0 |
53,5 |
12,9 |
3,7 |
| Gruodis |
166 |
25,6 |
7,4 |
435,2 |
85,3 |
24,7 |
5,4 |
0,8 |
0,2 |
39,7 |
8,8 |
2,5 |
| Iš viso: |
3026,7 |
561,5 |
162,6 |
1549,9 |
314,2 |
91,0 |
1803 |
420,5 |
121,8 |
616,5 |
131 |
37,9 |
Prekyba balansavimo elektros energija buvo vykdoma su gamintojais, kurie elektros energiją gamina ne iš atsinaujinančių energijos išteklių. Atsižvelgiant į tai, kad gamintojų, prijungtų prie skirstomojo tinklo ir elektros energiją gaminančių ne iš atsinaujinančių energijos išteklių, skaičius ir gamybos apimtys kiekvienais metais mažėjo, atitinkamai mažėjo ir prekybos balansavimo energija gamybos apimtys.
9.2.3.12. Šios išvados 9.2.3.11 papunktyje nurodytame rašte AB LESTO taip pat nurodė, kad 2011–2014 m. laikotarpiu perdavimo sistemos operatoriai ir AB LESTO tarpusavyje balansavimo veiklos nevykdė. AB LESTO buvo pasirinkusi kitą balansavimo elektros energija tiekėją.
9.2.3.13. Vertinant balansavimo sąnaudų efektyvumą, galima pastebėti, kad VKEKK, kiekvienais metais nustatydama AB LESTO elektros energijos įsigijimo kainas visuomeniniams vartotojams, vertina ir balansavimo sąnaudas, kurios, remiantis VKEKK patvirtinta metodika, negali viršyti 4 procentų (iki 2013 metų – 7 procentų) elektros energijos įsigijimo sąnaudų. Šios sąnaudos nebuvo viršytos, o 2012, 2013 ir 2014 metais buvo gerokai mažesnės (atitinkamai 2,2 procentų, 2,6 procentų ir 2,6 procentų).
9.2.3.14. VKEKK, vadovaudamasi Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos planinių patikrinimų 2014 metais planu, patvirtintu VKEKK pirmininko 2014 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. O1-13 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų 2014 metais plano patvirtinimo“, šios komisijos pirmininko 2014 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. O1-16 „Dėl AB LESTO planinio patikrinimo“ atliko AB LESTO planinį patikrinimą, kurio metu, be visų kitų šiame įsakyme nurodytų įvertinti veiklos atitikčių teisės aktų reikalavimams, buvo vertinami patirti balansavimo kaštai 2011–2013 metais dėl atsinaujinančių energijos išteklių balansavimo ir šių kaštų pagrįstumas.
9.2.3.15. AB LESTO 2011–2013 m. laikotarpiu balansavimo paslaugą suteikė AB „Lietuvos energijos gamyba“ pagal šias sutartis:
- 2011 m. sausio 31 d. sutartį Nr. 80000/210141/301000/2/1/0014 (toliau – Sutartis Nr. 1);
- 2011 m. gruodžio 30 d. sutartį Nr. 80000/212276/6000/2/1/0288 (toliau – Sutartis Nr. 2);
- 2012 m. gruodžio 31 d sutartį Nr. 80000/221837/6000/7/12/0388 (toliau – Sutartis Nr. 3).
Teiktos balansavimo paslaugos apėmė AB LESTO (tiek visuomeninio tiekėjo, tiek skirstomojo tinklo operatoriaus veiklą) elektros energijos poreikio iš perdavimo tinklo planavimą, atsakomybės prieš perdavimo sistemos operatorių už elektros energijos poreikio iš perdavimo tinklo planavimą prisiėmimą ir prekybą balansavimo elektros energija su perdavimo sistemos operatoriumi.
9.2.3.16. Pagal sutarčių Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 nuostatas AB „Lietuvos energijos gamyba“ įsipareigojo atlikti skirstymo sistemos balansavimą, įvertindama AB LESTO pateiktus duomenis apie pagal dvišales sutartis planuojamą supirkti remtinos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekį.
9.2.3.17. Vykdant sutartis Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 patirti visos skirstymo sistemos balansavimo kaštai nurodyti šios išvados 5 priede (konfidencialu).
9.2.3.18. AB „Lietuvos energijos gamyba“ VKEKK prašymu pateikė prognozinę atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų balansavimo kainą, apskaičiuotą pagal Sutartyje Nr. 1 nurodytą visuomeniniams vartotojams ir skirstomojo tinklo operatoriaus poreikiams perkamą ir parduodamą elektros energijos kainą ir sutartyse Nr. 2 ir Nr. 3 nurodytą balansavimo paslaugos kainą (77 lentelė):
10. 1 paveiksle parodyta Sutartyse Nr. 2 ir Nr. 3 nustatyta skirstymo sistemos balansavimo kaštų nustatymo schema (5 Konfidencialus priedas, 1 paveikslas).
9.2.3.19. AB LESTO taikė skirtingus atsinaujinančių energijos išteklių balansavimo kaštų nustatymo principus AB „Lietuvos energijos gamyba“ ir VIAP lėšų administratoriui, t. y. su AB „Lietuvos energijos gamyba“ už suteiktas sistemos balansavimo paslaugas atsiskaitydavo pagal 5 priedo (konfidencialu) 1 paveiksle parodytą kaštų nustatymo schemą, o pateikdama sąskaitas VIAP lėšų administratoriui dėl atsinaujinančių energijos išteklių balansavimo kaštų kompensavimo pagal sutartis, sudarytas su VIAP lėšų administratoriumi (AB „Litgrid“ ir UAB „Baltpool“), balansavimo kaštus nustatydavo atsižvelgdama į neatitikimą tarp planuoto atsinaujinančių energijos išteklių gamybos kiekio ir faktiškai pagaminto elektros energijos kiekio, kuris buvo dauginamas iš balansavimo elektros energijos kainos (pirkimo ar pardavimo, atsižvelgus į poreikį) atitinkamą valandą, taikydama AB „Litgrid“ viešai skelbiamas balansavimo kainas.
9.2.3.20. VKEKK, vertindama VIAP lėšų administratoriaus iš VIAP biudžeto padengtus AB LESTO nurodytus atsinaujinančių energijos išteklių balansavimo kaštus ir atsinaujinančių energijos išteklių balansavimo kaštus, kuriuos VIAP lėšų administratorius būtų patyręs, jeigu AB LESTO su AB „Lietuvos energijos gamyba“ dėl suteiktos balansavimo paslaugos (elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, balansavimas), būtų atsiskaičiusi AB „Lietuvos energijos gamyba“ nustatytomis kainomis, nustatė, kad VIAP lėšų administratorius 2011–2013 metais būtų išmokėjęs 1 592 353,45 Eur (5 498 077,98 Lt) daugiau lėšų iš VIAP biudžeto (77 lentelė).
77 lentelė. VIAP administratoriaus išmokėtų VIAP lėšų palyginimas su AB LESTO patirtais kaštais pagal AB „Lietuvos energijos gamyba“ nurodytas atsinaujinančių energijos išteklių balansavimo kainas
| 2012 m. |
2013 m. |
Iš viso |
||||||
| tūkst. Lt |
tūkst. Eur |
tūkst. Lt |
tūkst. Eur |
tūkst. Lt |
tūkst. Eur |
tūkst. Lt |
tūkst. Eur |
|
| VIAP lėšų administratoriaus padengti balansavimo kaštai |
104,09 |
30,15 |
1 212,83 |
351,26 |
3 666,23 |
1 061,81 |
4 879,06 |
1 413,07 |
| Balansavimo kaštai pagal balansavimo energijos tiekėjo kainą |
– |
– |
5 558,93 |
1 609,98 |
4 818,21 |
1 395,45 |
10 377,14 |
3 005,43 |
| Skirtumas |
– |
– |
-4 346,09 |
-1258,72 |
-1 151,98 |
-333,64 |
-5 498,08 |
-1 592,35 |
9.2.4.1. AB LESTO balansavimo energija prekiavo ribotai, t. y. tik su gamintojais, kurie buvo prijungti prie skirstomojo tinklo ir elektros energiją gamino ne iš atsinaujinančių energijos išteklių bei nebuvo sudarę balansavimo sutarties su perdavimo sistemos operatoriumi ar kitu balansavimo energijos tiekėju.
9.2.4.2. Atsinaujinančių energijos išteklių gamintojai yra atleisti nuo balansavimo atsakomybės, o jų balansavimo kaštai padengiami VIAP biudžeto lėšomis, todėl AB LESTO prekybos balansavimo energija su jais nevykdė.
9.2.4.3. 2011–2013 m. laikotarpiu perdavimo sistemos operatorius AB LESTO balansavimo paslaugos neteikė. Šiuo laikotarpiu AB LESTO balansavimo paslaugą suteikė AB „Lietuvos energijos gamyba“, jos vykdytos balansavimo paslaugos apėmė AB LESTO (tiek visuomeninio tiekėjo, tiek skirstomojo tinklo operatoriaus veiklą) elektros energijos poreikio iš perdavimo tinklo planavimą, atsakomybės prieš perdavimo sistemos operatorių už elektros energijos poreikio iš perdavimo tinklo planavimą prisiėmimą ir prekybą balansavimo elektros energija su perdavimo sistemos operatoriumi.
9.2.4.4. AB LESTO už suteiktas sistemos balansavimo paslaugas su AB „Lietuvos energijos gamyba“ atsiskaitydavo taikydama sutartyse nurodytas balansavimo paslaugos kainas (neišskirdama atsinaujinančių energijos išteklių nebalanso). Pateikdama atsinaujinančių energijos išteklių balansavimo sąskaitas VIAP lėšų administratoriui, balansavimo kaštus AB LESTO nustatydavo pagal planuoto atsinaujinančių energijos išteklių gamybos kiekio ir faktiškai pagaminto elektros energijos kiekio neatitikimą, taikydama perdavimo sistemos operatoriui viešai skelbiamas balansavimo kainas. AB LESTO, taikydama tokį balansavimo kaštų nustatymo būdą, iš VIAP lėšų biudžeto nepanaudojo 1 592 353,45 Eur.
10. Ar 2009–2014 m. galiojusi ir šiuo metu galiojanti teisinio reguliavimo tvarka nesudarė (nesudaro) paskatų ir galimybių reguliuojamiems asmenims pelno centrus iškelti į nereguliuojamas veiklas; ar 2009–2014 m. galiojusi ir šiuo metu galiojanti teisinio reguliavimo tvarka nesudarė (nesudaro) paskatų ir galimybių nereguliuojamos veiklos sąnaudas dengti iš reguliuojamos veiklos pajamų?
10.1.1. Energetikos įstatymas priimtas 2002 m. gegužės 16 d., o 2011 m. gruodžio 22 d. šis įstatymas išdėstytas nauja redakcija.
Energetikos įstatymo 2002 m. gegužės 16 d. redakcijos 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad Vyriausybė, vykdydama valstybinį energetikos valdymą, turi teisę reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus.
Šio įstatymo 15 straipsnyje atskleidžiamas kainų nustatymo principo turinys – nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos išlaidos energijos išteklių gavybai, energijos gamybai, pirkimui, perdavimui, skirstymui, tiekimui, taip pat energetikos sektoriaus plėtra ir energijos efektyvumas, vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių vartojimas, viešuosius interesus atitinkančių įpareigojimų vykdymas ir nustatyta pelno norma.
Įstatymo 17 straipsnyje apibrėžta VKEKK kompetencija. VKEKK atlieka šias funkcijas:
„1) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas;
2) nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas; <...>
6) nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą <...>.“
2003 m. birželio 24 d. Energetikos įstatymo 12 straipsnis papildytas 10 dalimi, kurioje numatyta, kad energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas nustato suderinusios su VKEKK, o šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalis papildyta nauju 9 punktu, pagal kurį VKEKK derina energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas.
2008 m. lapkričio 6 d. Energetikos įstatymo 17 straipsnis buvo pakeistas. jo 8 dalyje numatyta, kad VKEKK atlieka šias funkcijas:
„1) tvirtina valstybės ir savivaldybių reguliuojamų kainų nustatymo metodikas;
2) nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas; <...>
6) nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą <...>;“.
2011 m. gruodžio 22 d. priimto naujos redakcijos Energetikos įstatymo 5 straipsnyje numatyta, kad Vyriausybė turi teisę reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus. Šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje išvardytos VKEKK funkcijos. VKEKK atlieka šias funkcijas:
„1) tvirtina reguliuojamosios veiklos apskaitos reikalavimus;
2) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas;
3) prireikus rengia ir teikia Vyriausybei valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus;
<...>
7) nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą <...>.“
Įstatymo 8 straipsnio 15 dalies 2 punkte numatyta, kad šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos VKEKK pajamos pripažįstamos energetikos įmonių pagrįstomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas energijos perdavimo ir (arba) skirstymo kainas arba jų dalį, o 8 straipsnio 15 dalies 4 punkte nustatyta, kad delspinigiai nepripažįstami asmenų pagrįstomis sąnaudomis.
Įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad energetikos įmonės, veikiančios elektros energetikos, šilumos ir (ar) gamtinių dujų sektoriuose, užtikrina, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per keturis mėnesius būtų atlikta energetikos įmonės licencijuojamos veiklos sąnaudų peržiūra ir įmonės finansinių ataskaitų auditas ir jo išvados pateiktos VKEKK.
Energetikos įstatymo 19 straipsnyje nurodyti kainų nustatymo principai. Numatyta, kad energetikos sektoriuje kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugų ar energijos kainas, nustatant jų viršutines ribas ar kainų reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamų kainų reguliavimo principai nustatomi atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose. Nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir Energetikos įstatymo 8 straipsnio 15 dalyje numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą.
Energetikos įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad energetikos įmonių informacija apie sąnaudas, susijusias su teisės aktų nustatyta tvarka licencijuojama veikla arba su veikla, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, yra vieša. Energetikos įmonės, kurios vykdo licencijuojamą veiklą arba kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos, viešai skelbia įmonių valdymo organų nariams nustatytą darbo užmokestį ir kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas.
2013 m. birželio 18 d. pakeista Energetikos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis. Šioje dalyje numatyta, kad energetikos sektoriuje kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugų ar energijos kainas, nustatant jų viršutines ribas ar kainų reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamų kainų reguliavimo principai nustatomi Energetikos įstatyme ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose.
10.1.2. 2000 m. liepos 20 d. buvo priimtas Elektros energetikos įstatymas. 2004 m. liepos 1 d. ir 2012 m. sausio 17 d. Elektros energetikos įstatymas išdėstytas naujomis redakcijomis.
2009 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Elektros energetikos įstatymo 6 straipsnyje išvardytos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) funkcijos elektros energetikos sektoriuje. VKEKK turi užtikrinti, kad elektros energetikos rinkoje būtų efektyvi konkurencija, kad vartotojai ir tiekėjai nebūtų diskriminuojami ir visi vartotojai gautų nustatytos kokybės paslaugas. VKEKK privalo kontroliuoti, kad būtų veiksmingai atskirta apskaita, siekiant išvengti gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklos rūšių kryžminio subsidijavimo.
Tos pačios redakcijos Elektros energetikos įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad elektros energetikos įmonės ūkines operacijas, susijusias su perdavimo, skirstymo, tiekimo ar kita su elektros energetika nesusijusia veikla, registruoja, grupuoja ir apibendrina atskirose buhalterinėse sąskaitose ir apskaitos registruose. Perdavimo sistemos operatorius, skirstomųjų tinklų operatorius ir visuomeniniai tiekėjai, vykdantys įpareigojimą teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, su šiuo įpareigojimu susijusias gautas pajamas ir patirtas sąnaudas kaupia, detalizuoja ir įtraukia į apskaitą atskirose buhalterinėse sąskaitose ir apskaitos registruose. Tos pačios redakcijos Elektros energetikos įstatymo 34 straipsnyje numatyta, kad gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo įmonės, kurių veikla reguliuojama šio įstatymo nustatyta tvarka, teikia finansinę atskaitomybę ir auditorių išvadas VKEKK. Elektros energetikos įstatymo 43 straipsnyje numatyta, kad nustatant viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas numatomos būtinos elektros energijos pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo, tarp jų elektros energijos sąnaudų padengimo, išlaidos, taip pat tinklų plėtros, atkūrimo bei tinklų priežiūros darbų, būtinų patikimai, saugiai, kokybiškai veiklai vykdyti, išlaidos, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo išlaidos bei užtikrinamas normatyvinis pelnas; užtikrinamas paslaugos teikėjo licencijuojamai veiklai vykdyti rinkos sąlygomis skolinto kapitalo kaupimo ir naudojimo išlaidų padengimas neatsižvelgiant į paslaugos teikėjo kapitalo struktūrą ir kaupimo būdą; atsižvelgiama į paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertę, kuri nustatoma pagal paslaugos teikėjo finansinę atskaitomybę; vadovaujamasi Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka paslaugos teikėjo nustatytomis ir su VKEKK suderintomis turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normomis. Elektros energetikos įstatymo 49 straipsnyje taip pat numatyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali įpareigoti rinkos dalyvius teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje. Rinkos dalyviai šių paslaugų teikimo sąnaudas įtraukia į veiklos sąnaudas.
2009 m. kovo 19 d. pakeistas Elektros energetikos įstatymo 43 straipsnis. Panaikintas 43 straipsnio 3 dalies 2 punktas, pagal kurį buvo numatyta, kad nustatant viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas užtikrinamas paslaugos teikėjo licencijuojamai veiklai vykdyti rinkos sąlygomis skolinto kapitalo kaupimo ir naudojimo išlaidų padengimas neatsižvelgiant į paslaugos teikėjo kapitalo struktūrą ir kaupimo būdą. Buvęs Įstatymo 43 straipsnio 3 dalies 3 punktas tapo 2 punktu, jame nurodyta, kad atsižvelgiama į paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertę, kurią įvertina ir patvirtina VKEKK, remiantis VKEKK parengtais ir Vyriausybės patvirtintais paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nustatymo principais.
2009 m. gruodžio 22 d. Elektros energetikos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis papildyta dviem punktais, kuriuose nurodytos šios VKEKK funkcijos: VKEKK privalo kontroliuoti, kad būtų užtikrintas efektyvus elektros energijos rinkos veikimas ir užkertamas kelias ūkio subjektams piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje; kaip laikomasi Prekybos elektros energija taisyklių.
Pakeistos ir Elektros energetikos įstatymo 10 straipsnio nuostatos. Skirtingai nuo ankstesnės redakcijos, šio straipsnio 12 dalyje numatyta, kad elektros energijos perdavimo ir skirstymo licencijos turėtojas, be šio straipsnio 11 dalyje nustatytų sąlygų, privalo vykdyti atitinkamai šio įstatymo 17 ir 21 straipsniuose nustatytas licencijuojamos veiklos sąlygas ir:
„1) derinti su licenciją išdavusia institucija valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo planus;
2) tvarkyti atskirą nuo kitų veiklos rūšių elektros energijos perdavimo ar skirstymo pajamų ir sąnaudų apskaitą, atlikti licencijuojamos veiklos sąnaudų auditą ir viešai skelbti duomenis apie elektros energijos persiuntimo sąnaudas.“
Elektros energetikos įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad elektros energijos visuomeninio tiekimo licencijos turėtojas, be šio straipsnio 11 dalyje nustatytų sąlygų, privalo vykdyti šio įstatymo 24 ir 25 straipsniuose nustatytas licencijuojamos veiklos sąlygas ir:
„1) tiekti elektros energiją šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintomis visuomeninėmis elektros energijos kainomis;
2) tvarkyti atskirą nuo kitų veiklos rūšių elektros energijos visuomeninio tiekimo pajamų ir sąnaudų apskaitą, atlikti licencijuojamos veiklos sąnaudų auditą ir viešai skelbti duomenis apie elektros energijos visuomeninio tiekimo sąnaudas.“
Elektros energetikos įstatymo 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad elektros energijos rinkos operatoriaus licencijos turėtojas, be šio straipsnio 11 dalyje nustatytų sąlygų, privalo vykdyti šio įstatymo 39 straipsnyje nustatytas licencijuojamos veiklos sąlygas, atlikti licencijuojamos veiklos sąnaudų auditą ir viešai skelbti duomenis apie rinkos operatoriaus sąnaudas.
Elektros energetikos įstatymas papildytas 421 straipsniu „Elektros energijos rinkos priežiūra“. Jame numatyta, kad elektros energijos rinkos priežiūrą ir stebėseną bei perdavimo sistemos operatoriaus prekybos balansavimo ir reguliavimo energija priežiūrą atlieka VKEKK. VKEKK išimtinėmis aplinkybėmis (kai nėra veiksmingos konkurencijos ir (ar) netinkamai užtikrinami paslaugų gavėjų interesai) turi teisę nedelsdama imtis proporcingų laikinųjų priemonių, t. y. nustatyti viršutines elektros energijos aukciono kainos ribas arba nustatyti reguliuojamas gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų elektros energijos kainas, nustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ar jų nenustatyti ir (ar) nustatyti ar panaikinti šiems subjektams VKEKK nurodytus įpareigojimus, sustabdyti VKEKK išduotų licencijų galiojimą.
2012 m. sausio 17 d. nauja redakcija išdėstyto Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnyje apibrėžtos VKEKK funkcijos elektros energetikos sektoriuje. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad VKEKK funkcijas, uždavinius, teises ir pareigas elektros energetikos sektoriuje nustato Energetikos įstatymas, Elektros energetikos įstatymas ir kiti įstatymai bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatai; 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad VKEKK pagal kompetenciją Lietuvos Respublikoje atlieka veiklos elektros energetikos sektoriuje valstybinio reguliavimo funkcijas, be kita ko, užtikrindama reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo bei elektros energetikos įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad VKEKK:
„3) rengia ir teikia Vyriausybei valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus; <...>
5) tvirtina elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikas, nustato valstybės reguliuojamų paslaugų ir elektros energijos kainų viršutines ribas; <...>
7) tvirtina viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančių paslaugų kainų skaičiavimo metodiką, nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainas; <...>
12) tvirtina Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo taisykles; <...>“.
VKEKK turi užtikrinti konkurenciją tarp elektros energijos rinkos dalyvių, atskirų rinkos dalyvių ir vartotojų nediskriminavimą bei nustatytos kokybės paslaugų teikimą vartotojams. Siekdama šio tikslo, VKEKK kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos ar veiklos, kuriai reikalingas leidimas, elektros energetikos sektoriuje sąlygų ir reikalavimų, kaip saugomos ir ginamos vartotojų teisės ir teisėti interesai, įskaitant vartotojams teikiamos informacijos patikimumą.
Naujos redakcijos Elektros energetikos įstatymo 15 straipsnio 12 dalyje numatyta, „kad elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklos licencijos turėtojas, be šio straipsnio 11 dalyje nustatytų sąlygų, privalo vykdyti atitinkamai šio įstatymo 31 ir 39 straipsniuose nustatytas licencijuojamos veiklos sąlygas ir:
1) derinti su licenciją išdavusia institucija valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo, taip pat investicijų į valdomą turtą planus;
2) užtikrinti perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nuo kitų veiklos rūšių elektros energetikos sektoriuje šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, atlikti nepriklausomą auditą, kaip nurodyta šio įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje, ir licencijos turėtojo interneto svetainėje skelbti duomenis apie elektros energijos persiuntimo sąnaudas.“
Šio įstatymo 15 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad „elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklos licencijos turėtojas, be šio straipsnio 11 dalyje nustatytų sąlygų, privalo vykdyti šio įstatymo 43 straipsnyje nustatytas licencijuojamos veiklos sąlygas ir:
3) tvarkyti atskirą nuo kitų veiklos rūšių elektros energijos visuomeninio tiekimo pajamų ir sąnaudų apskaitą, atlikti nepriklausomą auditą, kaip nurodyta šio įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje, ir licencijos turėtojo interneto svetainėje skelbti duomenis apie elektros energijos visuomeninio tiekimo sąnaudas.“
Elektros energetikos įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai perdavimo sistemos operatorius neatlieka investicijų, kurios pagal tinklų plėtros planą turėjo būti padarytos per ateinančius 3 metus, VKEKK imasi šių priemonių tam, kad atitinkamos investicijos būtų atliktos, jeigu jos yra reikalingos atsižvelgiant į naujausią tinklų plėtros planą. Perdavimo sistemos operatorius suteikia investuotojams visą investicijoms atlikti reikalingą informaciją, prijungia naują perdavimo sistemos turtą prie perdavimo tinklų ir deda visas protingas pastangas sudaryti palankias sąlygas investiciniams projektams įgyvendinti. Atitinkamas finansavimo priemones patvirtina VKEKK. Tuo atveju, kai VKEKK pasinaudoja Elektros energetikos įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje nurodytais įgaliojimais, teisės aktų nustatyta tvarka elektros energijos perdavimo paslaugos ir susijusių paslaugų kainodaros tikslais įvertinamos atitinkamų investicijų sąnaudos.
Sąnaudų apskaita ir kontrolė reglamentuota naujos redakcijos Elektros energetikos įstatymo 68 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad VKEKK asmeniui, turinčiam didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat elektros energijos perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjams ir (ar) visuomeniniam tiekėjui:
„1) nustato įpareigojimus teikti paslaugas sąnaudomis pagrįstomis kainomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą;
2) nustato įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis konkrečių rūšių paslaugoms teikti;
3) įpareigoja pakeisti taikomas paslaugų kainas arba nustato viršutinę reguliuojamų paslaugų kainų ribą.“
68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad VKEKK, nustatydama įpareigojimus, tinkamai atsižvelgia į asmens, turinčio didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjo ir (ar) visuomeninio tiekėjo teisę gauti protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. VKEKK nustatomi įpareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti, skaidrūs, nediskriminuojantys, patikrinami ir turi užtikrinti vienodas galimybes teikti paslaugas vartotojams.
68 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad VKEKK, apskaičiuodama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, atsižvelgia į Lietuvos banko nefinansinėms korporacijoms suteiktų paskolų metinę palūkanų normą, Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų metinę palūkanų normą, valstybės kreditingumo riziką, asmens, kurio atžvilgiu apskaičiuojama protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža, kapitalo struktūrą ir kitus ekonominius veiksnius, darančius tiesioginę įtaką protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos apskaičiavimui.
68 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmuo, turintis didelę įtaką elektros energijos rinkoje, kuriam yra nustatytas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas, šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatyta tvarka ir vadovaudamasis gera verslo praktika užtikrina vykdomos veiklos elektros energetikos sektoriuje efektyvumą ir sąnaudų pagrįstumą. Tuo atveju, kai, nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų, keliamų veiklos elektros energetikos sektoriuje saugumui ir patikimumui, pagerinami veiklos efektyvumo rodikliai, palyginti su šiame įstatyme numatyta tvarka VKEKK nustatytais įpareigojimais, tokią veiklą vykdantis asmuo turi teisę į didesnę investicijų grąžą per atitinkamą reguliavimo periodą. Elektros energetikos įmonės pelno paskirstymo teisinius pagrindus nustato atitinkamą asmens teisinę formą reglamentuojantis įstatymas.
68 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad nustatydama šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą, VKEKK turi teisę nustatyti sąnaudų padengimo mechanizmą ir (ar) kainų nustatymo metodiką, skatinančią, efektyvumą ir, kiek įmanoma, ilgalaikę konkurenciją elektros energijos gamybos ir nepriklausomo tiekimo rinkose, strateginių valstybės elektros energetikos sektoriaus projektų, didinančių valstybės energetinę nepriklausomybę ir elektros energijos tiekimo saugumą bei patikimumą, įgyvendinimą, taip pat padidinančią naudą vartotojams. Siekdama šio tikslo, VKEKK turi teisę atsižvelgti į atitinkamų paslaugų teikėjų sąnaudas ir kainas, siūlomas palyginamose rinkose.
68 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad VKEKK reikalauja, kad asmuo, turintis didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjas ir (ar) visuomeninis tiekėjas įrodytų nustatytų kainų pagrįstumą sąnaudomis. VKEKK turi teisę nustatyti privalomą protingumo kriterijų atitinkantį terminą įrodymams pateikti. Jeigu asmuo, turintis didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjas ir (ar) visuomeninis tiekėjas per šį terminą kainų pagrįstumo sąnaudomis neįrodo, laikoma, kad asmens nustatytos kainos yra nepagrįstos sąnaudomis.
Pagal 68 straipsnio 7 dalies nuostatas, kol asmuo, turintis didelę įtaką elektros energijos rinkoje, įrodys kainų pagrįstumą sąnaudomis, VKEKK turi teisę nustatyti laikinas viršutines kainų ribas, atsižvelgdama į netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas sąnaudas. Nustatydama laikinas viršutines kainų ribas, VKEKK lygina atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgdama į valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.
68 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų viršutinės kainų ribos nustatomos šio įstatymo 69 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. VKEKK turi teisę nustatyti laikinas perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų viršutines kainų ribas, kaip nurodyta 69 straipsnio 8 dalyje, atsižvelgdama į šio straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.
68 straipsnio 9 dalyje teigiama, kad Nustatydama šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą, VKEKK turi teisę nustatyti sąnaudų apskaitos taisykles ir su sąnaudų apskaita susijusius reikalavimus, siekdama, kad būtų skaičiuojamos efektyvaus paslaugų teikimo sąnaudos.
68 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad jeigu VKEKK, siekdama užtikrinti kainų kontrolę, asmeniui, turinčiam didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjui ir (ar) visuomeniniam tiekėjui nustato šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą, toks asmuo privalo VKEKK nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais parengti sąnaudų apskaitos sistemą, jos aprašymą pateikti VKEKK ir laikytis šios sąnaudų apskaitos sistemos reikalavimų. Sąnaudų apskaitos sistema ir jos skelbimo būdas turi atitikti VKEKK nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles.
68 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad VKEKK turi teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (ar) modelį, privalomą asmeniui, turinčiam didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjui ir (ar) visuomeniniam tiekėjui. Tokią apskaitos sistemą, metodą ir (ar) modelį VKEKK privalo paskelbti savo interneto svetainėje.
68 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad asmuo, turintis didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjas ir (ar) visuomeninis tiekėjas privalo atlikti tvarkomos apskaitos atitikties VKEKK nustatytai sąnaudų apskaitos sistemai ir (ar) metodui, ir (ar) modeliui bei sąnaudų apskaitos taisyklėms, taip pat kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams auditą. Audito išvada turi būti skelbiama kartą per metus pagal VKEKK nustatytas taisykles.
68 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad VKEKK turi teisę reikalauti, kad asmenų, kuriems nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įpareigojimai, teikiami duomenys būtų patikrinti nepriklausomo audito šių asmenų lėšomis.
Pagal 69 straipsnio 1 dalį, viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas nustato VKEKK, vadovaudamasi Energetikos įstatymu, Elektros energetikos įstatymu ir viršutinių kainų ribų nustatymo metodikomis. VKEKK, nustatydama perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas, atsižvelgia į šių paslaugų teikimo sąnaudas.
74 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tvirtinant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašą ir nustatant įpareigojimus teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, turi būti vadovaujamasi ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijais. Rinkos dalyviai viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo sąnaudų apskaitą tvarko atskirai, vadovaudamiesi VKEKK patvirtintomis apskaitos atskyrimo taisyklėmis.
2014 m. gruodžio 23 d. Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalis papildyta nauju 19 punktu, kuriame numatyta, kad VKEKK tvirtina Elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo metodiką ir nustato naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą.
10.1.3. Pelno mokesčio įstatymas priimtas 2000 m. gruodžio 20 d. Šis įstatymas nebuvo dėstytas nauja redakcija. Atliekamo parlamentinio tyrimo tikslais analizuojamos nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusių redakcijų įstatymo nuostatos ir jų pakeitimai.
Pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta, kokios išlaidos nepriskiriamos reprezentacinėms sąnaudoms: per vieneto akcininkus, pajininkus patirtos išlaidos, išskyrus atvejus, kai šie asmenys yra vieneto darbuotojai; medžioklės, žvejybos, plaukiojimo jachtomis, golfo, azartinių lošimų, stovyklavimo išlaidos.
Reprezentacines sąnaudas kiekviena įmonė gali naudoti savo nuožiūra, tačiau įmonėms, veikiančioms natūralios monopolijos sąlygomis, reprezentacinės sąnaudos, Valstybės kontrolės nuomone, neturėtų būti įskaičiuojamos į elektros energijos viršutinę kainos ribą, o vartotojai neturėtų mokėti už šias įmonių išlaidas.[8]
Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks pelnas (pajamos), kuris, jei tokių sąlygų nebūtų, būtų priskiriamas vienam iš tų asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas. Finansų ministras nustato šios dalies įgyvendinimo taisykles.
10.1.4. 1996 m. rugpjūčio 13 d. buvo priimtas Viešųjų pirkimų įstatymas. 1999 m. birželio 6 d., 2002 m. gruodžio 3 d. ir 2005 m. gruodžio 22 d. šis įstatymas buvo išdėstytas naujomis redakcijomis. Atliekamo parlamentinio tyrimo tikslais analizuojamos nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusių redakcijų įstatymo nuostatos ir jų pakeitimai.
2006 m. sausio 31 d. galiojusios redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnyje nustatyti atvejai, kai šio įstatymo reikalavimai netaikomi. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „šio įstatymo reikalavimai netaikomi vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimams, <...> kurių tikslas – įsigyti prekių, paslaugų ar darbų iš susietų įmonių arba kai prekių, paslaugų ar darbų įsigyja įmonė, įsteigta kelių perkančiųjų organizacijų šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje nustatytai veiklai vykdyti, iš vienos ją įsteigusių perkančiųjų organizacijų susietos įmonės. Abiem šiais atvejais įstatymo reikalavimai netaikomi tik su sąlyga, kad bent 80 procentų šios įmonės vidutinių pardavimo pajamų per paskutinius trejus metus tenka susietoms įmonėms (jeigu įmonė veiklą vykdė trumpiau kaip 3 metus, pakanka nurodyti, kad tokios pajamos tikėtinos atsižvelgiant į verslo planus). Jeigu daugiau kaip viena susieta perkančiosios organizacijos įmonė teikia tas pačias ar panašias paslaugas, tiekia prekes ar atlieka darbus, įvertinamos visų šių įmonių pardavimo pajamos.“ Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „susieta įmone laikoma įmonė, kurios metinė finansinė atskaitomybė yra konsoliduota su perkančiosios organizacijos atskaitomybe, o jeigu įmonės metinė finansinė atskaitomybė nėra konsoliduota su perkančiosios organizacijos atskaitomybe pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, bet kuri įmonė, kuriai perkančioji organizacija tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką, kaip nurodyta šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte, arba įmonė, daranti lemiamą įtaką perkančiajai organizacijai, ar įmonė, kuriai kartu su perkančiąja organizacija per nuosavybės santykius, finansinį dalyvavimą ar valdymą lemiamą įtaką daro kita įmonė.“ Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „perkančioji organizacija Europos Bendrijų Komisijos prašymu turi pranešti jai apie bet kokias veiklos ar produktų kategorijas, kurioms taikomos šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos, ir šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais pateikti Europos Bendrijų Komisijai informaciją apie atliktus pirkimus iš susietų įmonių, nurodydama susietų įmonių pavadinimus, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo sutarčių esmę ir vertę bei santykių su įmone, su kuria sudaryta pirkimo sutartis, pagrindimą, atitinkantį šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus.“
2010 m. vasario 11 d. Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnis papildytas nauja 5 dalimi, kurioje numatyta, kad įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 90 procentų pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti.
2010 m. gruodžio 23 d. Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalis pakeista ir jos nuostatos išdėstytos taip: „šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 90 procentų pardavimo pajamų per paskutinius finansinius metus (arba per laiką nuo subjekto įsteigimo dienos, jeigu subjektas vykdė veiklą mažiau kaip vienus finansinius metus) gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti. Siekiant užtikrinti tokių pirkimų kontrolę, perkančioji organizacija, tvirtindama šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytus planuojamų vykdyti einamaisiais biudžetiniais metais viešųjų pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus vykdyti šioje dalyje nurodytus pirkimus, o per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šioje dalyje nurodytų pirkimų ataskaitas.“
2011 m. rugsėjo 29 d. Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalis dar kartą pakeista ir jos nuostatos išdėstytos taip: „šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 90 procentų pardavimo pajamų per paskutinius finansinius metus (arba per laiką nuo subjekto įsteigimo dienos, jeigu subjektas vykdė veiklą mažiau kaip vienus finansinius metus) gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti. Pirkimas šioje dalyje nurodytu būdu gali būti pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl sutikimo priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo perkančiosios organizacijos motyvuoto kreipimosi gavimo Viešųjų pirkimų tarnyboje dienos dėl sutikimo pirkimą atlikti šioje dalyje nurodytu būdu. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius sprendimo dėl sutikimo priėmimo terminą gali pratęsti dar 20 darbo dienų. Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia jokio atsakymo, laikoma, kad sutikimas gautas. Kreipimosi dėl sutikimo pirkimą atlikti šioje dalyje nurodytu būdu tvarką nustato Viešųjų pirkimų tarnyba. Siekiant užtikrinti tokių pirkimų kontrolę, perkančioji organizacija, tvirtindama šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais biudžetiniais metais planuojamų atlikti viešųjų pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šioje dalyje nurodytus pirkimus, o per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šioje dalyje nurodytų pirkimų ataskaitas.“
Šiuo metu galioja 2013 m. spalio 22 d. redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „šio įstatymo reikalavimai netaikomi vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimams:
1) kurie reikalingi kitai, negu nustatyta šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje, veiklai vykdyti ar kai nurodyta veikla vykdoma trečiojoje šalyje ir tam fiziškai nenaudojami Europos Sąjungos tinklai ar geografinė erdvė. Ši nuostata netaikoma vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje veikiančioms perkančiosioms organizacijoms, kurios atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktų reikalavimus;
2) kurių tikslas – perparduoti arba nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektą, su sąlyga, kad perkančioji organizacija neturi specialios ar išimtinės teisės perpardavinėti ar nuomoti tokio pirkimo objekto, o kiti ūkio subjektai gali laisvai tokį pirkimo objektą perpardavinėti ar nuomoti tokiomis pat sąlygomis, kuriomis prekiauja ar nuomoja perkančioji organizacija; <...>
5) atliekamiems vandentvarkos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir skirtiems vandeniui, kuris reikalingas geriamajam vandeniui gaminti, paskirstyti ar tiekti, įsigyti;
6) atliekamiems energetikos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir skirtiems energijai ar kurui, reikalingam energijai gaminti, įsigyti. Vyriausybė nustato šių pirkimų tvarką, kurios įgyvendinimą ir taikymo kontrolę užtikrina Vyriausybės įgaliota institucija;
7) kuriuos atlieka įmonė, teikianti visuomenei autobusų transporto paslaugas, jei teikiamos paslaugos nelaikomos šio įstatymo reglamentuojama veikla, kaip nurodyta šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte;
8) kuriuos atlieka vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje veikianti įmonė, jei Europos Komisija paskelbia pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kad šios įmonės veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose ir į jas patekti nėra jokių apribojimų, kaip nurodyta šio įstatymo 71 straipsnyje.“
Pagal to paties straipsnio 5 dalį Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 80 procentų pardavimo pajamų per paskutinius finansinius metus (arba per laiką nuo subjekto įsteigimo dienos, jeigu subjektas vykdė veiklą mažiau kaip vienus finansinius metus) gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti. Pirkimas šioje dalyje nurodytu būdu gali būti pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl sutikimo priima ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo perkančiosios organizacijos motyvuoto kreipimosi dėl sutikimo pirkimą atlikti šioje dalyje nurodytu būdu gavimo Viešųjų pirkimų tarnyboje dienos. Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia jokio atsakymo, laikoma, kad sutikimas gautas. Kreipimosi dėl sutikimo pirkimą atlikti šioje dalyje nurodytu būdu tvarką nustato Viešųjų pirkimų tarnyba. Siekiant užtikrinti tokių pirkimų kontrolę, perkančioji organizacija, tvirtindama šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais biudžetiniais metais planuojamų atlikti viešųjų pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šioje dalyje nurodytus pirkimus, o per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šioje dalyje nurodytų pirkimų ataskaitas.
Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba vykdo šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoja, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikalingų prekių, paslaugų ar darbų ir kaip užtikrinamas tinkamas pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertinti pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus.
10.1.5. 2011 m. lapkričio 7 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-20-14-16 „Elektros energetikos sektoriaus pertvarka“ nurodyta: „elektros energetikos sektoriaus pertvarkos metu sukurta nauja įmonių struktūra, iš anksčiau egzistavusių įmonių atskirtas ir suformuotas naujas aptarnavimo paslaugų blokas, teikiantis specifines elektros energetikos sektoriui būdingas paslaugas. Šioms įmonėms veikiant rinkoje, yra didelė rizika, kad susidarys karteliai, o tinklo aptarnavimo darbų kaina gali išaugti. Aptarnavimo bloko įmonių teikiamų paslaugų kainos nepatenka į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliavimo sferą, o šių paslaugų sąnaudos įskaičiuojamos į elektros energetikos kainą.“ Atsižvelgiant į šią riziką, valstybinio audito ataskaitoje buvo rekomenduota Vyriausybei teisės aktuose Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai suteikti teisę gauti visą reikalingą informaciją iš energetikos įmones aptarnaujančių įmonių apie jų sąnaudas, pajamas ir sutartinius įsipareigojimus ir suderinti aptarnavimo bloko įmonių pasitvirtintas kainodaras su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.
2015 m. vasario 27 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-20-3-2 „Valstybinio audito ataskaitoje „Elektros energetikos sektoriaus pertvarka“ pateiktos rekomendacijos įgyvendinimas“ konstatuota, kad pateikta rekomendacija nėra įgyvendinta, tačiau vis dar yra aktuali. Rekomendacijos aktualumas grindžiamas atlikta pirkimų iš aptarnavimo bloko įmonių analize. Auditoriai, įvertinę įmonių pirkimus, konstatavo, kad konkurencinėje aplinkoje vykdyti pirkimai yra ekonomiškesni negu sudaromi vidaus sandoriai, viešųjų pirkimų konkurso būdu laimėtų ir pasirašytų sutarčių bendrasis pelningumas yra gerokai mažesnis negu sutarčių, sudarytų vidaus sandoriais.
10.1.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1142 patvirtino Elektros energijos paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nustatymo principus. Numatyta, kad nustatant viršutines elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas, paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertė lygi ilgalaikio materialiojo turto likutinei (balansinei) vertei 2002 m. gruodžio 31 d., padidintai su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija suderintų ir įgyvendintų investicijų suma ir sumažintai turto nusidėvėjimo suma, apskaičiuota Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, ir su komisija suderintų licencijuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normų, taip pat nurašyto, parduoto arba kitaip perleisto nuosavybėn turto vertės suma.
Į ilgalaikio materialiojo turto vertę neįtraukiamas su komisija nesuderintas turto vertės pokytis, su licencijuojama veikla nesusijęs, nenaudojamas, esantis atsargose, užkonservuotas turtas, investicinis turtas, taip pat už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, gautas subsidijas ir už elektros energijos vartotojų įrenginių prijungimą prie tinklų sumokėtas įmokas įsigytas turtas, dotacijos.
Įgyvendintų investicijų suma mažinama nepagrįstai panaudotų investicijų lėšų suma.
10.1.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtino Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašą (toliau – Principų aprašas) ir panaikino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1142 patvirtintus Elektros energijos paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nustatymo principus.
Principų aprašo 6 punkte numatyta, kad reguliuojamų paslaugų (produktų) kaštams priskiriami ekonomiškai pagrįsti kaštai, būtini įmonės reguliuojamai veiklai vykdyti. Ekonomiškai pagrįsti (būtini) kaštai suprantami kaip kaštai, kurių neturėjusi įmonė negalėtų tinkamai vykdyti reguliuojamos veiklos, tai yra užtikrinti teisės aktų įpareigojimų, susijusių su elektros energijos tiekimo patikimumu, saugumu, infrastruktūros plėtra, įgyvendinimo. Finansinės-investicinės veiklos kaštai nepriskiriami prie reguliuojamų verslo vienetų ir paslaugų (produktų) kaštų.
VKEKK motyvuotu sprendimu reguliuojamoms kainoms nustatyti turi teisę nustatyti įmonei individualią kaštų apskaitos sistemą, metodą ir (ar) modelį, privalomą asmeniui, turinčiam didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjui ir (ar) visuomeniniam tiekėjui, kuris atitiktų Principų aprašo 5 punkte nurodytus principus.
Principų apraše įtvirtinamos vertinamojo pobūdžio nuostatos. Nėra aiškiai ir išsamiai išvardyta, kokias sąnaudas draudžiama priskirti reguliuojamos veiklos sąnaudoms.
Teisinis reglamentavimas, išsamiai apibrėžiantis elektros energetikos įmonių reguliuojamos veiklos apskaitos atskyrimą nuo nereguliuojamos veiklos apskaitos, buvo nustatytas tik 2014 m. ir faktiškai taikomas tik nuo 2015 m. vykdomai reguliuojamos veiklos apskaitai.
10.1.8. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747, 5 punkte nustatyta, kad pagrindinis komisijos uždavinys – prižiūrėti elektros energijos, gamtinių dujų, šilumos ir vandens ūkio rinkas įstatymų nustatyta tvarka. Pagal nuostatų 6 punktą, vykdydama jai pavestą uždavinį, VKEKK tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas; tvirtina reguliuojamosios veiklos apskaitos reikalavimus; prireikus rengia ir teikia Vyriausybei valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus; nustato valstybės reguliuojamas kainas ir jų viršutines ribas; nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas, atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą, tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo, taip pat papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra; <...> vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės ar geriamojo vandens tiekėjai nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų, energetikos įmonės nepašalina VKEKK nustatytų pažeidimų centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos projekte ir kainos pagrindime arba nustatytu laiku nepateikia VKEKK centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos projekto ir kainos pagrindimo; <...> derina energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas; nustato energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra valstybės reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas; <...> atlieka viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo priežiūrą.
10.1.9. VKEKK 2014 m. balandžio 29 d. priėmė nutarimą Nr. O3-112 „Dėl Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
Šiuo nutarimu patvirtintame Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų apraše nurodyta, kad bendrosios sąnaudos yra sąnaudos, kurios su konkrečia paslauga (produktu) nesiejamos nei tiesiogiai, nei netiesiogiai ir paskirstomos taikant norminius ekonomine, technine logika pagrįstus nešiklius; nepaskirstytinos sąnaudos – sąnaudos, kurias patiria elektros energetikos įmonė ataskaitiniu laikotarpiu, tačiau kurios nebūtinos nei galutinėms paslaugoms (produktams) teikti (reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) vertei kurti), nei verslui palaikyti (užtikrinti reguliuojamos veiklos nepertraukiamumą, saugumą, stabilumą). Šias sąnaudas elektros energetikos įmonė patiria savo investicijų grąžos sąskaita reguliuojamoje veikloje arba apskaito kaip nereguliuojamos veiklos sąnaudas; netiesioginės sąnaudos – tai sąnaudos, kurios su konkrečia paslauga (produktu) siejamos netiesiogiai ir paskirstomos taikant norminius ekonomine, technine logika pagrįstus koeficientus; paskirstytinos sąnaudos – tai reguliuojamos veiklos pagrįstos (būtinosios) sąnaudos, kurios gali būti priskiriamos reguliuojamoms paslaugoms (produktams) kaip tiesioginės, netiesioginės ir bendrosios sąnaudos; sąnaudos – elektros energetikos įmonės ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, pardavimo, netekimo, jo vertės sumažėjimo ir įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo sumažinimą; sąnaudų paskirstymas – elektros energetikos įmonės sąnaudų priskyrimas teikiamų paslaugų (produktų) savikainos nustatymui; tiesioginės sąnaudos – sąnaudos, kurias galima tiesiogiai ir vienareikšmiškai priskirti konkrečioms paslaugoms (produktams). Be to, šio aprašo 32 punkte nurodyta, kokias sąnaudas draudžiama priskirti reguliuojamų kainų paslaugoms (produktams) ir atitinkamiems verslo vienetams, į kurių sudėtį įeina reguliuojamų kainų paslaugos (produktai).
Sąnaudos daro tiesioginę įtaką nustatomai elektros energijos kainai. Vienas iš elektros energijos kainos nustatymo pagal valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodiką tikslų – mažiausios sąnaudos, t. y. kainos turi skatinti elektros energetikos įmones teikti paslaugas vartotojams mažiausiais kaštais.[9]
10.2.1. Energetikos įstatymas 2009–2014 m. reglamentavo ir šiuo metu reglamentuoja bendruosius sąnaudų priskyrimo reguliuojamai veiklai principus. Teisė reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus Vyriausybei suteikta 2002 m. gegužės 16 d., tačiau Vyriausybei nebuvo nustatyta pareiga išsamiai reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus. Vadovaujantis Energetikos įstatymu, VKEKK suteikti įgaliojimai tvirtinti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas sudarė galimybes iš anksto suderinti tik reguliuojamoje veikloje naudojamo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas. Įstatymas fragmentiškai reglamentuoja, kokios išlaidos gali būti priskirtos reguliuojamos veiklos sąnaudoms, pvz., energetikos įmonių mokama įstatyme nustatyta procentinė dalis pajamų VKEKK išlaikyti, ir kokias priskirti draudžiama, pvz., delspinigius už kiekvieną energetikos įmonių mokėjimo termino praleidimo dieną. Apibrėžiant kainų nustatymo principus, įstatyme numatyta galimybė atsižvelgti į tam tikros rūšies išlaidas, t. y. galimybė jas įtraukti į reguliuojamos veiklos sąnaudas, todėl faktiškai vienos energetikos įmonės tokias išlaidas gali įtraukti į reguliuojamos veiklos sąnaudas, kitos – ne. Apie veiklos vykdymą ir pelno skirstymą energetikos įmonėms steigiant kontroliuojamus asmenis įstatyme nėra kalbama.
10.2.2. Elektros energetikos įstatymas 2009–2014 m. reglamentavo ir šiuo metu reglamentuoja bendruosius sąnaudų priskyrimo reguliuojamai veiklai principus. Įstatyme VKEKK suteikti įgaliojimai daugiausia susiję su paskesne kontrole, t. y. jau patirtų ir į reguliuojamą veiklą įtrauktų sąnaudų kontroliavimu. Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios reguliuojamos veiklos sąnaudas, yra abstrakčios, turinys išsamiau neapibrėžtas, sąnaudų priskyrimo pagrįstumo reguliuojamai veiklai vertinimo prerogatyva priklauso VKEKK. Apie veiklos vykdymą ir pelno skirstymą elektros energetikos įmonėms steigiant kontroliuojamus asmenis įstatyme nėra kalbama.
10.2.3. Pelno mokesčio įstatyme nustatytas bendrasis principas, pagal kurį vertinami susijusių asmenų sandoriai. Išimtys, taikytinos valstybės reguliuojamą veiklą vykdantiems vienetams sudarant sandorius su jų kontroliuojamais vienetais, nenumatytos. Valstybės įmonės veikia pagal jų teisinę formą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, steigdamos kontroliuojamas įmones, vykdydamos reorganizaciją ir priskirdamos funkcijas naujiems vienetams.
10.2.4. Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos nedraudžia vykdyti pirkimų iš kontroliuojamų įmonių, jeigu kontroliuojama įmonė atitinka Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytus reikalavimus ir yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Paskesnė tokio pirkimo ir sudarytos sutarties vykdymo kontrolė nėra aiškiai įtvirtinta teisės aktuose.
10.2.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintame Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų apraše nustatė, kad reguliuojamų paslaugų (produktų) kaštams priskiriami ekonomiškai pagrįsti kaštai, būtini įmonės reguliuojamai veiklai vykdyti.
10.2.6. VKEKK 2014 m. balandžio 29 d. priėmė nutarimą Nr. O3-112 „Dėl Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašo patvirtinimo“ ir jame išsamiai aprašė, kokios sąnaudos priskiriamos reguliuojamai veiklai bei kokias sąnaudas draudžiama priskirti reguliuojamai veiklai.
10.2.7. VKEKK funkcijos nustatytos keliuose skirtingos teisinės galios teisės aktuose (įstatymuose, VKEKK nuostatuose ir kituose dokumentuose). Teisės normų, nustatančių VKEKK funkcijas, turinys skiriasi ir neužtikrina teisinio reglamentavimo aiškumo principo įgyvendinimo. Įstatymuose VKEKK nesuteikta teisė vertinti valstybės reguliuojamą veiklą vykdančių vienetų kontroliuojamų vienetų sąnaudų pagrįstumą.
10.2.8. Sąnaudų priskyrimo principai reglamentuoti keliuose skirtingo lygmens teisės aktuose (įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose ir VKEKK nutarimais patvirtintuose dokumentuose).
10.2.9. Vidaus sandorių efektyvumo ir pirkimo iš kontroliuojamų įmonių pasirinkimo racionalumo ir būtinumo, sandorio atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo principams kontrolė teisės aktuose nėra numatyta.
10.2.10. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, susijęs su sąnaudų priskyrimu reguliuojamai veiklai, yra pakankamas, tačiau manytina, kad draudimas tam tikras sąnaudas priskirti reguliuojamai veiklai turi būti įtvirtintas įstatyme.
10.2.11. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, susijęs valstybės reguliuojamą veiklą vykdančių vienetų kontroliuojamų vienetų veikla, nėra pakankamas ir sudaro galimybes valstybės reguliuojamą veiklą vykdantiems vienetams dėl sudarytų vidinių sandorių patirti ekonomiškai nepagrįstų sąnaudų ir įtraukti jas į reguliuojamos veiklos sąnaudas.
11. Ar Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tinkamai kontroliavo energetikos įmonių veiklą 2009–2014 metais.
11.1. Parlamentinio tyrimo metu vadovautasi šios išvados 1 priede nurodytais 2009–2014 m. galiojusiais teisės aktais, reguliavusiais visuomeninius santykius, susijusius su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kontrole energetikos įmonėse.
11.2. Komisijai pateikti dokumentai nurodyti šios išvados 2 priede. Komisijos posėdžių garso įrašus, stenogramas ir gautus dokumentus saugo Seimo kanceliarijos darbuotojas, atsakingas už įslaptintos informacijos administravimą.
11.3.1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK), kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Energetikos įstatymu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais ir VKEKK nuostatais. VKEKK funkcijos elektros energetikos sektoriuje apibrėžtos Elektros energetikos įstatyme, taip pat VKEKK nuostatuose.
2009–2014 metų laikotarpiu teisinis reglamentavimas keitėsi, plėtėsi VKEKK funkcijos, ypač dėl trečiojo energetikos paketo nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę. 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Energetikos įstatymas, o 2012 m. vasario 1 d. – naujos redakcijos Elektros energetikos įstatymas, 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas. Šie teisės aktai priimti įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. direktyvą 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.
VKEKK savo funkcijas atlieka vadovaudamasi pagrindiniais dešimt įstatymų, reglamentuojančių skirtingus energetikos sektorius – elektros energetikos, gamtinių dujų, šilumos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo, transporto sektorius (žr. šios išvados 1 priedą). VKEKK funkcijas reglamentuojančių teisės aktų skaičius nurodytas 75 lentelėje.
78 lentelė. VKEKK funkcijas reglamentuojančių teisės aktų skaičius pagal sektorius*
|
|
Reglamentuojantys bendrąją VKEKK veiklą |
Atsinaujinančių energijos išteklių sektorius |
Energijos išteklių sektorius (biokuras) |
Elektros sektorius |
Dujų sektorius |
Šilumos sektorius |
Vandens sektorius |
Transporto sektorius |
Iš viso |
| ES teisės aktai |
1 |
1 |
– |
7 |
5 |
1 |
– |
– |
15 |
| Įstatymai |
4 |
2 |
1 |
1 |
4 |
2 |
4 |
2 |
20 |
| Seimo nutarimai |
1 |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
1 |
| Vyriausybės nutarimai |
5 |
3 |
3 |
5 |
6 |
2 |
5 |
– |
29 |
| Ministrų įsakymai |
– |
2 |
2 |
8 |
12 |
4 |
6 |
– |
34 |
| VKEKK nutarimai |
15 |
18 |
3 |
21 |
31 |
43 |
7 |
2 |
140 |
| Iš viso |
26 |
26 |
9 |
42 |
58 |
52 |
22 |
4 |
239 |
Kaip matyti iš pateiktos lentelės, VKEKK funkcijos apima skirtingus energetikos sektorius, kiekvieną iš jų reglamentuoja specifiniai teisės aktai, kuriuos išnagrinėti ir praktiškai taikyti galima pasitelkus atitinkamų specialiųjų žinių turinčius specialistus.
11.3.2. 2009 metais viena pagrindinių VKEKK funkcijų, tuo metu įtvirtinta Energetikos įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje, buvo parengti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas ir tokių kainų viršutines ribas. 2009 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, kuriais VKEKK buvo nustatytos papildomos funkcijos reguliuojant elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainas. VKEKK buvo suteikta teisė teikti siūlymus dėl energetikos įmonių licencijuojamos veiklos Vyriausybei, Energetikos ministerijai, savivaldybėms.
VKEKK parengė elektros energijos paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nustatymo principus, kuriuos Vyriausybė patvirtino 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1142. Atsižvelgiant į šiuos principus, buvo peržiūrėtos ir patvirtintos Elektros energijos perdavimo ir skirstymo kainų bei jų viršutinių ribų nustatymo metodikos ir Visuomeninių elektros energijos kainų, visuomeninio tiekimo paslaugos kainos bei jų viršutinių ribų nustatymo metodikos. Metodikos papildytos ir nuostata, kad viršutinių kainų ribos bus koreguojamos pagal elektros energijos persiuntimo kokybės rodiklius. Taip pat buvo patikslintas palūkanų ir kitų finansinės veiklos sąnaudų vertinimas, skaičiuojant viršutines elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ribas.
Tvirtinant elektros energijos kainų viršutines ribas 2010 m., buvo įvertinta istorinė ilgalaikio materialiojo turto vertė.
11.3.3. 2010 metais pakeista Visuomeninių elektros energijos kainų, visuomeninio tiekimo paslaugos kainos ir jos viršutinės ribos nustatymo metodika siekiant spartesnio elektros rinkos atvėrimo, sudarant sąlygas elektros energijos vartotojams pasirinkti nepriklausomus tiekėjus ir lanksčiau įvertinti elektros energijos įsigijimo kainos pokyčius rinkoje.
VKEKK priėmė Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodikos pakeitimus, kuriais panaikino galimybę elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklų įmonėms gauti didesnį negu 5 procentų pelną, atskyrė VIAP sąnaudų apskaitas, diferencijavo perdavimo ir skirstymo paslaugų kainodarą į galios ir srauto dedamąsias, nustatė pareigą derinti valdomo turto priežiūros ir eksploatacijos planus ir t. t.
VKEKK 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. O3-328 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatė VIAP administravimo tvarką, kuria nustatė aiškią ir skaidrią VIAP lėšų surinkimo ir išmokėjimo tvarką, reikalavimus VIAP lėšų panaudojimo apskaitai ir atskaitomybei.
VKEKK, vykdydama jai priskirtą elektros energijos rinkos priežiūros funkciją, patvirtino Elektros energijos rinkos priežiūros tvarkos aprašą, kuriame numatė reikalavimus skaidrumui, antikonkurencinių veiksmų sąrašą, pareigas rinkos operatoriui, pažeidimų tyrimo procedūrą.
AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB VST laiku nepateikus dokumentų, VKEKK vienašališkai nustatė visuomenines elektros energijos kainas ir tarifus buitiniams vartotojams nuo 2010 m. liepos 1 d., jie išliko tokie patys ir nuo 2011 m. sausio 1 d.
VKEKK sprendimai elektros energetikos sektoriuje 2010 m. vartotojams leido sutaupyti 325 mln. Lt (94,13 mln. Eur).
11.3.4. 2011 metais įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui, VKEKK parengė jos kompetencijai priskirtus 17 teisės aktų, įskaitant Atsinaujinančių energijos išteklių tarifų nustatymo metodiką, Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus, Elektros energijos rinkos kainos nustatymo metodiką.
VKEKK 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-232 suderino investicinį projektą „Tarpsisteminė jungtis Lietuva–Švedija“ (NordBalt) ir patvirtino šio strateginio projekto finansavimo modelį, užtikrinsiantį mažiausią galimą finansinę naštą Lietuvos vartotojams.
VKEKK, siekdama, kad visi rinkos dalyviai disponuotų patikima ir aktualia informacija, būtų sudaromos prielaidos formuotis skaidriai konkurencinei aplinkai, nuo 2011 metų pradėjo skelbti ketvirtines elektros energijos rinkos stebėsenos ataskaitas.
VKEKK 2011 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. O3-87 priėmė sprendimą formuoti
elektros energetikos sektoriuje ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelį, kuris būtų taikomas elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų teikėjams nuo naujo reguliavimo periodo.
VKEKK sprendimai elektros energetikos sektoriuje 2011 m. vartotojams leido sutaupyti 237 mln. Lt (68,64 mln. Eur).
11.3.5 2012 metais įsigaliojus naujos redakcijos Elektros energetikos įstatymui, kuriame buvo numatyti veiklų atskyrimo reikalavimai elektros energetikos sektoriuje, buvo pradėta perdavimo sistemos operatoriaus AB „Litgrid“ sertifikavimo procedūra. Taip pat buvo vykdomas AB LESTO skirstymo veiklos atskyrimas, VKEKK 2012 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą, kad AB LESTO atitinka skirstymo veiklos atskyrimo reikalavimus.
Vadovaujantis 2012 m. vasario 7 d. redakcijos Elektros energetikos įstatymu, VKEKK turi atlikti rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją energetikos sektoriuje ir didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkirsti kelią piktnaudžiauti šia įtaka. VKEKK 2012 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 03-135 patvirtino Rinkų tyrimo taisykles, kuriose apibrėžta rinkų tyrimo procedūra ir pradinis elektros energetikos sektoriuje tiriamų rinkų sąrašas, pagal kurį VKEKK ne rečiau kaip kartą per penkis metus tiria elektros energijos gamybos, elektros energijos nepriklausomo tiekimo ir elektros energijos rezervinės galios rinkas.
VKEKK savo iniciatyva 2012 m. birželio mėn. pradėjo ir rugsėjo mėn. baigė elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimą, kurio metu nustatyta, kad didelę įtaką elektros energijos rezervinės galios rinkoje turi AB „Lietuvos energija“. VKEKK didelę įtaką rinkoje turinčiam asmeniui nustatė apskaitos atskyrimo bei paslaugų teikimo sąnaudomis pagrįstomis kainomis įpareigojimus. Vadovaudamasi Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 1 dalimi, VKEKK priėmė sprendimą nustatyti AB „Lietuvos energija“ elektros energijos rezervinės galios rinką sudarančių paslaugų kainų viršutines ribas.
VKEKK, 2011 m. gegužės mėn. įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui, pirmą kartą nustatė elektros energijos ir biodujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, 2012 metų tarifus. VKEKK visoms atsinaujinančių energijos išteklių jėgainėms, kurios gamina elektros energiją, ir biodujų jėgainėms, išgaunančioms biodujas, diferencijavusi jas pagal jėgainių technologijų tipus ir jėgainių technologinius pajėgumus, nustatė supirkimo tarifus ir maksimalius tarifus.
Atlikus Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo metodikos pakeitimus, VKEKK, įvertinusi elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, perskaičiavo fiksuotus tarifus gamintojams ir 2012 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą dėl fiksuotų tarifų gamintojams, elektros energijos gamybai naudojantiems saulės šviesos energiją, ir gamintojams, elektros energijos gamybai naudojantiems biodujas, išgaunamas iš sąvartynų, ar biodujas, išgaunamas anaerobiniu ar kitu būdu perdirbant biodegraduojančias organinės kilmės atliekas ar substratus.
Remiantis atlikta atsinaujinančių išteklių sektoriaus analize, vėjo jėgainėms, biomasės jėgainėms ir hidroenergijos jėgainėms 2012 metais nustatyti skatinamieji tarifai, kurie palikti galioti ir 2013 metais. 2012 metais VKEKK pradėjo organizuoti 17 skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų.
2012 m. balandžio mėn. VKEKK po konsultacijų su rinkos dalyviais nusprendė pradėti formuoti elektros energetikos srityje ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų apskaitos modelį.
VKEKK parengė ir 2012 m. birželio 29 d. raštu Nr. R2-1577 pateikė viešajai konsultacijai Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje principų aprašo projektą.
Taip pat VKEKK nutarė kreiptis į Energetikos ministeriją dėl VIAP aprašo pakeitimo inicijavimo, siekdama, kad būtų aiškiai reglamentuotas ūkiniams ir technologiniams poreikiams suvartojamos elektros energijos apskaitos atskyrimas, kai elektros energija perkama iš elektros tinklo ir nėra įrengtų atskirų apskaitos prietaisų, apskaitančių ūkiniams bei technologiniams poreikiams suvartojamus elektros energijos kiekius. Taip pat dėl to, kad būtų aiškiai reglamentuota, kuriems elektros energijos gamintojams ir kuriais atvejais kyla pareiga mokėti VIAP lėšas už elektros energiją, pirktą iš elektros tinklo.
2012 metų pradžioje buvo baigtas 2011 m. spalio mėn. pradėtas neplaninis AB „Litgrid“, kaip VIAP lėšų administratoriaus, veiklos patikrinimas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kai kurie gamintojai, naudojantys atsinaujinančius energijos išteklius, už iš perdavimo tinklo pirktą elektros energiją savo reikmėms ir ūkiniams poreikiams nesumokėjo 8 502 Lt VIAP lėšų. VKEKK įpareigojo AB „Litgrid“ grąžinti šias lėšas į VIAP lėšų fondą.
VKEKK sprendimai elektros energetikos sektoriuje 2012 m. vartotojams leido sutaupyti 182,915 mln. Lt (52,98 mln. Eur).
11.3.6. 2013 metais VKEKK 2013 m. sausio 9 d. raštu Nr. R2-80 pateikė Energetikos ministerijai nutarimo „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašo patvirtinimo“ projektą Vyriausybei tvirtinti, tačiau šis projektas Vyriausybei pateiktas nebuvo.
VKEKK 2013 rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. O3-325 konstatavo, kad AB „Litgrid“ perdavimo veiklos atskyrimas atitinka Elektros energetikos įstatymo 15 straipsnio 8 dalies ir 53 straipsnio 2, 3 ir 6 dalių nuostatas ir kad AB „Litgrid“ gali būti paskirtas perdavimo sistemos operatoriumi, ir išdavė AB „Litgrid“ neterminuotą elektros energijos perdavimo veiklos licenciją.
VKEKK 2013 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. O3-160 pradėjo elektros energijos gamybos rinkos tyrimą, siekdama ištirti konkurencijos veiksmingumą elektros energijos gamybos rinkoje ir nustatyti didelę įtaką šioje rinkoje turinčius dalyvius.
VKEKK kartu su Baltijos šalių reguliuotojais 2013 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo tyrimą dėl kainų šuolio „Nord Pool Spot“ elektros biržoje 2013 m. birželio 25 d. bei galimo 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (toliau – Reglamentas) pažeidimo. Išnagrinėję papildomai gautą informaciją iš rinkos dalyvių, 2014 m. vasario 26 d. reguliuotojai pateikė Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai bendrą tyrimo išvadą. Išvadoje nurodyta, kad Reglamento nuostatos nebuvo pažeistos ir tyrimas baigiamas.
VKEKK savo iniciatyva 2013 m. spalio mėn. pradėjo tyrimą dėl kainų šuolio „Nord Pool Spot“ elektros biržoje 2013 m. rugsėjo – spalio mėn. Tyrimu siekta nustatyti, ar elektros energijos kainų NPS biržoje dydį antroje 2013 m. pusėje lėmė Baltijos valstybių perdavimo sistemų operatorių 2013 m. kovo 15 d. sutartis Nr. SUT-64-13 „Dėl tarpvalstybinių elektros energijos perdavimo pralaidumų apskaičiavimo ir jų paskirstymo principų Baltijos valstybėse ir su trečiosiomis šalimis“, ir išnagrinėti rinkos dalyvių elgesį atitinkamu laikotarpiu. Tyrimas truko iki 2014 m. balandžio 18 d. (tyrimo rezultatai pateikiami 11.3.7 punkte).
Vadovaudamasi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatų pakeitimais, numatančiais, kad VKEKK fiksuotus tarifus ir jų didžiausius galimus dydžius nustato kas ketvirtį, VKEKK atitinkamai nustatė II, III ir IV ketvirčių tarifus. Taip pat toliau organizavo aukcionus.
VKEKK toliau formavo LRAIC modelį. 2013 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. O3-287 ji patvirtino Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus teikiamų paslaugų ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus teikiamų paslaugų ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelio formavimo metodines gaires. 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. O3-755 VKEKK patvirtino Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus teikiamų paslaugų ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus teikiamų paslaugų ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) techninio-technologinio ir ekonominio modelio tinkluose gaires ir LRAIC modelį.
VKEKK 2013 m. pradėjo AB „Lietuvos energijos gamyba“ veiklos patikrinimą dėl reguliuojamai veiklai priskirtų sąnaudų pagrįstumo.
2013 m. buvo atliktas AB LESTO neplaninis patikrinimas, kurio metu patikrintas VIAP lėšų panaudojimas elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamintojams, t. y. buvo tikrinami atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams taikomi fiksuotų tarifų dydžiai ir pritaikyti prijungimo prie elektros tinklų kompensavimo dydžiai elektrinėms, kurios elektros energijos gamybai naudoja atsinaujinančius energijos išteklius. VKEKK tikrino AB LESTO reguliuojamą veiklą 2011 m. gegužės 24 d. – 2013 m. liepos 1 d. laikotarpiu. Susipažinusi su patikrinimo metu nustatytais faktais, VKEKK 2013 m. gruodžio 18 d. priėmė nutarimą Nr. O3-746 „Dėl AB LESTO neplaninio veiklos patikrinimo“.
VKEKK sprendimai elektros energetikos sektoriuje 2013 m. vartotojams leido sutaupyti 146,9 mln. Lt (42,55 mln. Eur).
11.3.7. 2014 metais VKEKK Vyriausybei pateikė Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašo projektą, kuris su vienašališkais Vyriausybės pakeitimais buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1026.
VKEKK, siekdama supaprastinti vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų sąlygas, užtikrinti proporcingo prijungimo įmokų skaičiavimo tvarką bei išspręsti probleminius klausimus, pakoregavo Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodiką.
VKEKK, siekdama sudaryti galimybes praktiškai įgyvendinti ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) modelį ir užtikrinti skaidrios ir aiškios kainodaros formavimą elektros energetikos sektoriuje, parengė ir teikė viešajai konsultacijai Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos projektą. Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodika patvirtinta VKEKK 2015 m. sausio
15 d. nutarimu Nr. O3-3.
2014 m. balandžio 18 d. VKEKK paskelbė tyrimo dėl kainų šuolio „Nord Pool Spot“ elektros biržoje 2013 m. rugsėjo – spalio mėn. išvadas.
2014 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. O3-112 VKEKK patvirtino Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašą.
2014 m. VKEKK pabaigė elektros energijos gamybos rinkos tyrimą. Ji pripažino, kad vienas asmuo – AB „Lietuvos energijos gamyba“ turi didelę įtaką rinkoje, ir nustatė atitinkamus reguliacinius įpareigojimus.
Atskirai minėtini 2014 metais vykdyti šių ūkio subjektų veiklos patikrinimai:
11.3.7.1.1. 2014 m. VKEKK atliko AB „Litgrid“ planinį tikslinį patikrinimą. Patikrinimo tikslas – įvertinti 2011–2013 m. laikotarpiu į reguliuojamos veiklos paslaugų kainas įtrauktų ir faktiškai patirtų sąnaudų pagrįstumą. VKEKK, susipažinusi su specialistų atlikto planinio tikslinio AB „Litgrid“ patikrinimo medžiaga, nutarė pritarti parengtam patikrinimo aktui ir konstatavo, kad AB „Litgrid“ nepagrįstai reguliuojamos veiklos sąnaudoms 2011–2013 m. priskyrė 51,993 mln. Lt sumą, kuri vartotojams bus grąžinta per 2015–2017 m. laikotarpį.
11.3.7.1.2. 2014 m. VKEKK atliko AB LESTO planinį tikslinį patikrinimą. Patikrinimo tikslas – įvertinti 2011–2013 m. laikotarpiu į reguliuojamos veiklos paslaugų kainas įtrauktų ir faktiškai patirtų sąnaudų pagrįstumą. VKEKK, susipažinusi su specialistų atlikto planinio tikslinio AB LESTO patikrinimo medžiaga, nutarė pritarti parengtam patikrinimo aktui, konstatavo, kad AB LESTO nepagrįstai reguliuojamos skirstymo veiklos sąnaudoms 2011–2013 m. priskyrė 56,816 mln. Lt sumą, visuomeninio elektros energijos tiekimo veiklos sąnaudoms – 2,979 mln. Lt, elektros energijos įsigijimo sąnaudoms – 1,076 mln. Lt. Nepagrįstai reguliuojamai veiklai priskirtos sąnaudos vartotojams turėjo būti grąžintos 2015 metais.
11.3.7.1.3. 2014 m. baigtas AB „Lietuvos energijos gamyba“ sąnaudų, įtrauktų į reguliuojamos veiklos kainas 2010–2012 metais, planinis patikrinimas. Patikrinimo metu buvo tikrinamos visų AB „Lietuvos energijos gamyba“ sąnaudų pagrįstumas ir atitiktis reguliuojamą įmonių veiklą reglamentuojantiems teisės aktams. Įvertinusi įmonės patirtų sąnaudų pagrįstumą, VKEKK 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. O3-818 nurodyti patikrinimo rezultatai bus įvertinami nustatant 2015–2016 m. reguliuojamų paslaugų kainas:
– 2015 m. AB „Lietuvos energijos gamyba“ Lietuvos elektrinės gautinos remiamos elektros energijos gamybos veiklos pajamos mažinamos 21,2 mln. Lt;
‒ 2016 m. AB „Lietuvos energijos gamyba“ gautinos elektros energijos rezervinės galios teikimo veiklos pajamos mažinamos 25,7 mln. Lt (2015 m. ‒ 12,85 mln. Lt, 2016 m. ‒ 12,85 mln. Lt).
11.3.7.2.1. 2014 m. buvo atliktas AB LESTO planinis patikrinimas, kurio metu patikrinta VIAP lėšų surinkimo ir išmokėjimo veiklos atitiktis teisės aktų reikalavimams, t. y. buvo tikrinami atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams taikomi fiksuotų tarifų dydžiai ir pritaikyti prijungimo prie elektros tinklų kompensavimo dydžiai, VIAP lėšų surinkimas iš termofikaciniu režimu veikiančių kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinių (TEC), VIAP lėšų išmokėjimas TEC ir VIAP lėšos, skirtos gamintojų, elektros energijos gamybai naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, balansavimo kaštams padengti. AB LESTO reguliuojamos veiklos tikrinamasis laikotarpis – 2011 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. VKEKK, susipažinusi su patikrinimo metu nustatytais faktais, 2014 m. spalio 10 d. priėmė nutarimą Nr. O3-823 „Dėl AB LESTO planinio patikrinimo“.
11.3.7.2.2. 2014 m. buvo atliktas AB „Litgrid“ planinis patikrinimas, kurio metu patikrinta VIAP lėšų administravimo, surinkimo ir išmokėjimo atitiktis teisės aktų reikalavimams, t. y. buvo tikrinami atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams taikomi fiksuotų tarifų dydžiai ir pritaikyti prijungimo prie elektros tinklų kompensavimo dydžiai, VIAP lėšų surinkimas iš termofikaciniu režimu veikiančių kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinių, VIAP lėšų išmokėjimas TEC, VIAP lėšos, skirtos gamintojų, elektros energijos gamybai naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, balansavimo kaštams padengti, VIAP lėšų likučio administravimas ir kita. Buvo tikrinama AB „Litgrid“ reguliuojama veikla 2011 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. VKEKK 2014 m. rugsėjo 30 d. priėmė nutarimą Nr. O3-816 „Dėl LITGRID AB planinio veiklos patikrinimo“.
11.3.7.2.3. UAB „Baltpool“ planinis patikrinimas. VKEKK, siekdama nustatyti, kaip laikomasi VIAP lėšų administravimo (surinkimo ir išmokėjimo) tvarkos, nustatytų VIAP lėšų panaudojimo apskaitos, atskaitomybės ir skaidrumo reikalavimų, 2014 m. atliko VIAP paslaugų lėšų administratoriaus UAB „Baltpool“ planinį patikrinimą ir nustatė, kad 2013 m. UAB „Baltpool“ VIAP paslaugų lėšų administravimo, surinkimo, išmokėjimo veikla ir apskaita atitiko teisės aktų reikalavimus. VKEKK 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. O3-796 „Dėl UAB „Baltpool“ planinio veiklos patikrinimo“ pritarė 2014 m. rugsėjo 3 d. UAB „Baltpool“ planinio patikrinimo aktui Nr. E3-1 ir jame pateiktoms išvadoms.
11.3.7.3. Saulės elektrinių įrengtosios galios patikrinimas. VKEKK, įvertinusi metinius gamybos kiekius elektrinėse, kurios elektros energijos gamybai naudoja atsinaujinančius energijos išteklius, ir atlikusi tyrimą, nustatė gamintojus, kurie elektros energijos gamybai naudoja saulės šviesos energiją ir kurių saulės elektrinių efektyvumas didesnis negu vidutinis metinis visų Lietuvoje veikiančių saulės elektrinių efektyvumas. VKEKK prašymu Valstybinė energetikos inspekcija atliko gamybos įrenginių pakartotinį patikrinimą, kurio metu nustatyti 3 gamintojai, kurių elektrinių įrengtoji galia didesnė negu nurodyta jiems išduotuose leidimuose gaminti, t. y. UAB „Automatikos sistemos“, UAB „M Sportas“ ir Nikolajus Levinas. VKEKK 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. O3-167 „Dėl neteisėto viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų gavimo“ ir 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. O3-168 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. O3-141 „Dėl neteisėto viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų gavimo“ klaidos ištaisymo“ įpareigojo šiuos gamintojus išsimontuoti perteklinius modulius arba įteisinti vykdomą neteisėtą veiklą ir į VIAP biudžetą grąžinti 18,607 tūkst. Lt 89 ct (be PVM).
11.3.7.4. Saulės elektrinių, integruotų į pastatus, faktinio integravimo vertinimas (patikrinimas). 2015 m. sausio 19 d. VKEKK posėdyje buvo priimtas sprendimas patvirtinti Tikrinimo komisijos, sudarytos VKEKK pirmininko 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. O1-88, pateiktas išvadas dėl integruotų į pastatus saulės elektrinių technologinio tipo, nurodyto leidime gaminti elektros energiją (toliau – Leidimas gaminti), atitikties faktiškai įrengtiems elektrinių technologiniams tipams.
VKEKK sprendimai elektros energetikos sektoriuje 2014 m. vartotojams leido sutaupyti 341,169 mln. Lt (98,81 mln. Eur).
Pastebėtina, kad nuo 2008 m. ekonomikos krizės laikotarpiu buvo sumažintas VKEKK veiklos finansavimas ir apribota galimybė priimti naujus darbuotojus bei konkuruoti rinkoje dėl kompetentingų darbuotojų. Minėtina, kad dėl šios problemos Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetas, 2011 m. gegužės 25 d. svarstydamas VKEKK 2010 m. veiklos ataskaitą, taip pat pareiškė nuomonę ir nutarė pasiūlyti Vyriausybei rengiant 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą numatyti pakankamą VKEKK 2012 m. finansavimą valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti. Nepakankamo finansavimo problema nebuvo išspręsta iki 2012 m. Pakeitus atitinkamas Energetikos įstatymo nuostatas, buvo patvirtintas naujas VKEKK finansavimo modelis, grindžiamas pajamomis, gaunamomis iš reguliuojamų subjektų. Tai leido nenaudoti valstybės biudžeto asignavimų ir kartu užtikrinti tinkamą veiklos finansavimą bei galimybę didinti darbuotojų skaičių, atsižvelgiant į patvirtintas naujas VKEKK funkcijas. Asignavimų pokytis pateikiamas 2 lentelėje.
79 lentelė. VKEKK veiklai 2009–2014 m. skiriami valstybės biudžeto asignavimai ir darbuotojų skaičius
| Metai |
Darbuotojų skaičius, gruodžio 31 d. |
Asignavimai, tūkst. Lt |
||
| Iš viso |
Iš jų valstybės tarnautojai |
Metiniai |
Iš jų darbo užmokesčiui |
|
| 2009 |
42 |
35 |
3 865,0 |
2 323,0 |
| 2010 |
46 |
36 |
3 166,0 |
1 971,0 |
| 2011 |
46 |
36 |
3 166,0 |
1 885,0 |
| 2012 |
74 |
55 |
5 067,0 |
2 488,0 |
| 2013 |
82 |
59 |
9 330,0 |
3 900,0 |
| 2014 |
91 |
64 |
9 600,0 |
4 400,0 |
11.4. Darytinos išvados:
Atsižvelgus į VKEKK veiklos ataskaitose išsamiai pateiktus veiklos rezultatus, taip pat įvertinus dėl VKEKK sprendimų sutaupytas sumas, VKEKK skirtus valstybės biudžeto asignavimus ir darbuotojų skaičių, galima daryti išvadą, kad VKEKK tinkamai vykdė jai priskirtas funkcijas reguliuojant elektros energetikos sektoriuje veikiančius subjektus, nuosekliai tobulino kainodarą, įdiegė šiuo metu Europoje ir visame pasaulyje pažangiausią LRAIC kainodaros modelį, taip pat nuosekliai tobulino skaidrius reguliacinės apskaitos atskyrimo reikalavimus.
Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 metais išvados 1 priedas
TEISĖS AKTAI, KURIAIS VADOVAVOSI KOMISIJA ATLIKDAMA PARLAMENTINĮ TYRIMĄ DĖL ENERGETIKOS SEKTORIUJE VEIKIANČIŲ ASMENŲ FINANSINĖS KOMERCINĖS VEIKLOS 2009–2014 METAIS
1. Komisija, atlikdama parlamentinį tyrimą dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 metais, vadovavosi šiais teisės aktais:
1.7. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu (2009–2014 m. galiojusios redakcijomis);
1.14. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normomis, reguliuojančiomis ūkio subjektų veiklos priežiūrą;
1.18. Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. XII-529 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2012 metų veiklos ataskaitos“;
1.19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“ (vėlesniu šio nutarimo pakeitimu ir negaliojimą nusakančiu dokumentu);
1.20. Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1026 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašo patvirtinimo“;
1.21. Veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 723 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijavimo taisyklių patvirtinimo“;
1.22. Elektros energijos paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nustatymo principais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1142 „Dėl Elektros energijos paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nustatymo principų patvirtinimo“ (negalioja nuo 2014 m. spalio 10 d.);
1.23. Lietuvos elektros rinkos plėtros planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Lietuvos elektros rinkos plėtros plano patvirtinimo“;
1.24. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatų patvirtinimo“;
1.24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 20 „Dėl dividendų už valstybei nuosavybės teise priklausančias bendrovių akcijas ir valstybės įmonių pelno įmokų“;
1.25. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 1-256 „Dėl elektrinių, kurioms nustatoma remtinos elektros energijos gamybos apimtis, sąrašo ir remtinos elektros energijos gamybos apimties ir masto 2012 metais bei prognozių nustatymo“;
1.26. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1-285 „Dėl elektrinių, kurioms nustatoma remtinos elektros energijos gamybos apimtis, sąrašo ir remtinos elektros energijos gamybos apimties ir masto 2011 metais bei prognozių nustatymo“;
1.28. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1-169 „Dėl energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 1-215 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
1.29. Prekybos elektros energija taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-244 „Dėl Prekybos elektros energija taisyklių patvirtinimo“;
1.30. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-227 „Dėl elektrinių, kurioms nustatoma remtinos elektros energijos gamybos apimtis, sąrašo ir remtinos elektros energijos gamybos apimties ir masto 2010 metais nustatymo“;
1.31. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1-214 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašo nustatymo“;
1.32. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-215 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
1.33. Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 4-82/1-4 „Dėl pavedimų vykdymo“;
1.34. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-592/4-531 „Dėl apyvartinių taršos leidimų rezervo naujiems įrenginiams paskirstymo 2008–2012 m. ir apyvartinių taršos leidimų iš nutraukiančių veiklą įrenginių perdavimo į apyvartinių taršos leidimų rezervą naujiems įrenginiams taisyklių patvirtinimo“;
1.35. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. D1-609/4-477 „Dėl nacionalinio apyvartinių taršos leidimų paskirstymo 2008–2012 metams plano patvirtinimo“;
1.36. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. D1-279/4-193 „Dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo bendro įgyvendinimo mechanizmo įgyvendinimo strateginių krypčių patvirtinimo bei tarpinstitucinio funkcijų pasiskirstymo įgyvendinant šį mechanizmą“;
1.37. Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. D1-287 „Dėl Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų registro nuostatų patvirtinimo“;
1.38. Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D1-231 „Dėl Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašo patvirtinimo“;
1.39. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu 2004 m. balandžio 9 d. Nr. 1K-123 „Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių“;
1.40. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. spalio 31 įsakymu Nr. 330 „Dėl Ūkio ministerijos pasiūlytų ir išrinktų valstybės tarnautojų akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių stebėtojų tarybos bei valdybos nariais veiklos šiose bendrovių organuose taisyklių patvirtinimo“;
1.41. Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašu, patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. O3-112 „Dėl Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašo patvirtinimo“;
1.42. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3-279 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“;
1.43. Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. O3-229 „Dėl Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“, su visais pakeitimais;
1.44. Elektros energijos sisteminių paslaugų kainos nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. O3-200 „Dėl Elektros energijos sisteminių paslaugų kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“, su visais pakeitimais;
1.45. Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. O3-155 „Dėl Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“;
1.46. Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-235 „Dėl Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos patvirtinimo“, su visais pakeitimais;
1.47. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. O3-166 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (negalioja nuo 2012 m. spalio 5 d.);
1.48. Licencijuojamos veiklos priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. O3-327 „ Dėl Licencijuojamos veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“;
1.49. Balansavimo energijos kainos reguliavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. O3-260 „Dėl Balansavimo energijos kainos reguliavimo tvarkos aprašo“, su visais pakeitimais;
1.50. Elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. O3-258 „Dėl Elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos patvirtinimo“, su visais pakeitimais;
1.51. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. O3-217 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos nustatymo 2010 metams“;
1.52. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. O3-216 „Dėl elektros energijos, kurią būtina supirkti 2010 metais, teikiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kainų nustatymo“;
1.53. Visuomeninių elektros energijos kainų, visuomeninio tiekimo paslaugos kainos ir jos viršutinės ribos nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. O3-199 „Dėl Visuomeninių elektros energijos kainų, visuomeninio tiekimo paslaugos kainos ir jos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“, su visais pakeitimais (neteko galios nuo 2015 m. sausio 17 d.);
1.54. Elektros energijos ir aktyviosios galios rezervų kainos reguliavimo tvarkos aprašu gamintojams ir nepriklausomiems tiekėjams, užimantiems daugiau kaip 25 procentus rinkos, patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. O3-152 „Dėl Elektros energijos ir aktyviosios galios rezervų kainos reguliavimo tvarkos aprašo gamintojams ir nepriklausomiems tiekėjams, užimantiems daugiau kaip 25 procentus rinkos“ (negalioja nuo 2012 m. rugsėjo 20 d.);
1.55. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. O3-139 „Dėl Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodikos“, su visais pakeitimais;
1.56. Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ , su visais pakeitimais;
1.57. Patikrinimų atlikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. O3-92 „Dėl Patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
1.58. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos skaičiavimo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2007 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. O3-82 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos skaičiavimo metodikos“ (negalioja nuo 2011 m. liepos 17 d.);
1.59. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimais, kuriais nustatomos skirstymo paslaugų ir elektros energijos tiekimo paslaugos kainų viršutinės ribos 2011–2014 metais, ir šių nutarimų lydimąja medžiaga – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Elektros skyriaus pažymomis;
1.60. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimais, kuriais nustatomos perdavimo paslaugos kainų viršutinės ribos 2011–2013 metais, ir šių nutarimų lydimąja medžiaga – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Elektros skyriaus pažymomis;
1.61. Licencijuojamų veiklų pajamų ir sąnaudų atskyrimo metodika, patvirtinta AB LESTO generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 318 „Dėl Licencijuojamų veiklų pajamų ir sąnaudų atskyrimo metodikos patvirtinimo“;
1.62. AB „Litgrid“ prekybos reguliavimo elektros energija tvarkos aprašu, patvirtintu AB „Litgrid“ generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 165;
1.63. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nuostatais, įregistruotais. Juridinių asmenų registre 2009 m. vasario 21 d.;
1.66. AB „Lietuvos energija“ Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės nuostatais, įregistruotais Juridinių asmenų registre 2006 m. rugpjūčio 25 d. ir 2011 m. kovo 17 d.
2. Komisija taip pat atsižvelgė į šiuos dokumentus:
2.1. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. veiklos ataskaitą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto 2015 m. birželio 10 d. posėdyje (protokolas Nr. 108-P-17);
2.2. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. veiklos ataskaitą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto 2014 m. gruodžio 3 d. posėdyje (protokolas Nr. 108-P-36);
2.3. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. veiklos ataskaitą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto 2013 m. gegužės 22 d. posėdyje (protokolas Nr. 108-P-15);
2.4.Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. veiklos ataskaitą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto 2011 m. gegužės 25 d. posėdyje (protokolas Nr. 108-P-15);
Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos
atlikto parlamentinio tyrimo dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 metais išvados
2 priedas
KOMISIJAI PATEIKTI DOKUMENTAI
Komisijai, atliekančiai parlamentinį tyrimą dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 metais, buvo pateikti šie dokumentai:
1. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2015-02-03 raštas Nr. (17.2-16)3-307 „Dėl informacijos pateikimo“.
2. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2015-02-17 raštas Nr. (17.2-16)3-474 „Dėl konfidencialios informacijos pateikimo“.
3. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2015-02-17 raštas Nr. (17.2-16)3-473 „Dėl nekonfidencialios informacijos pateikimo“ .
4. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2015-02-20 raštas Nr. (17.2-16)3-537 „Dėl informacijos pateikimo“.
5. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-12-16 raštas Nr. (22.6)3-38 RN „Dėl EK 12-10 spr. „Lietuvos energijos gamyba“ inf. protokol. 12-03 1 p.“.
8. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2015-01-08 raštas Nr. S-(20-1.8)-37 „Dėl informacijos pateikimo“.
9. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2015-03-05 raštas Nr. S-(20-3843)-453 „Dėl Valstybinio audito ataskaitos „Valstybinio audito ataskaitoje „Elektros energetikos sektoriaus pertvarka“ pateiktos rekomendacijos įgyvendinimas“.
10. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-01-14 raštas Nr. R2-(E)-80 „Dėl informacijos apie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atliktų planinių patikrinimų rezultatus pateikimo“.
11. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-01-20 raštas Nr. R2-(T)-150 „Dėl informacijos pateikimo“.
12. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-02-20 raštas Nr. R2-(E)-613 „Dėl informacijos pateikimo“.
13. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-02-26 raštas Nr. R2-(E)-663 „Dėl informacijos pateikimo“.
15. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-03-13 raštas Nr. R2-(E)-854 „Dėl informacijos pateikimo“.
16. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-03-18 raštas Nr. R-(E)-909 „Dėl informacijos pateikimo“.
17. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-03-25 raštas Nr. R2-(E)-988 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“.
18. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-04-15 raštas Nr. R2-(E)-1204 „Dėl informacijos pateikimo.
19. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-05-20 raštas Nr. R2-(E)-1656 „Dėl informacijos pateikimo“.
20. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-06-30 raštas Nr. R2-(E)-2204 „Dėl informacijos pateikimo“.
21. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-10-14 raštas Nr. R2-(VV)-3190 „Dėl informacijos pateikimo“.
22. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-10-30 raštas Nr. R2-2695 „Dėl informacijos apie VKEKK atliktų planinių patikrinimų rezultatus, pateikimo“.
23. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-04-18 raštas Nr. R2-1101 „Dėl informacijos pateikimo“.
24. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-04-17 raštas Nr. 2015.04.17 (21.54-28)-R-3058 „Dėl informacijos pateikimo“.
27. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo 2015-04-16 raštas Nr. (5)-S-491 „Dėl informacijos pateikimo“.
28. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo 2015-02-19 raštas Nr. (5)-S-214 Dėl informacijos pateikimo“.
29. AB „Lietuvos energijos gamyba“ 2014-12-15 raštas Nr. SDK-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos sprendimo (2014-12-03)“.
32. AB „Lietuvos energijos gamyba“ 2015-02-12 raštas Nr. SDK-12 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“.
40. AB „Lietuvos energijos gamyba“ 2015-04-03 raštas Nr. SDK-24 „Dėl leidimo pateikti sutarties kopiją“.
45. AB „Lietuvos energijos gamyba“ 2015-05-13 raštas Nr. SDK-36 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“.
93. UAB „Kauno energetikos remontas“ 2015-02-03 raštas Nr. S-144 „Dėl konfidencialios informacijos pateikimo“.
95. UAB „Kauno energetikos remontas“ 2015-03-06 raštas Nr. S-327 ‚Dėl įmonės kontroliuojamų sandorių kainodaros“.
96. UAB „Kauno energetikos remontas“ 2015-03-27 raštas Nr. S-439 „Dėl įmonės kontroliuojamų sandorių 2013 m. kontrolės“.
97. UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ 2015-02-02 raštas Nr. SD-56-15 „Dėl informacijos pateikimo“.
98. UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ 2015-02-02 raštas Nr. SD-58-15 „Dėl informacijos pateikimo“.
99. UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ 2015-02-27 raštas Nr. SD-88-15 ‚Dėl informacijos pateikimo“.
100. UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ 2015-03-04 raštas Nr. SD-98-15 „Dėl informacijos pateikimo“.