Projektas

Lietuvos Respublikos

Seimo laikinųjų tyrimo komisijų ĮSTATYMO NR. VIII-1102 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2024 m.             d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo Nr. VIII-1102 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą Nr. VIII-1102 ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos

Seimo laikinųjų tyrimo komisijų

ĮSTATYMAS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų sudarymo pagrindus, uždavinius, įgaliojimus ir darbo tvarką.

2 straipsnis. Komisijos sudarymas,  darbo trukmė

1. Seimas gali sudaryti  Seimo laikinąją tyrimo komisiją (toliau – ir komisija) įvertinęs, kad  klausimas, dėl kurio siūloma sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, yra ypatingos valstybinės svarbos ir jis nebuvo ištirtas, nėra tiriamas Seimo laikinosios tyrimo komisijos ar kitos institucijos, ir jo negali ištirti veikiantis Seimo struktūrinis padalinys bei konstatavęs, kad  komisijos tyrimu nebus įsiterpiama į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose numatytų valstybės bei savivaldybių institucijų įgaliojimus.

2. Komisijos sudarymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo statutas. Komisijos negali sudaryti vienos Seimo narių frakcijos atstovai.

3.  Komisijos tiriamas klausimas ir darbo trukmė nustatomi Seimo nutarimu.

3    straipsnis. Komisijos uždaviniai, įgaliojimai

1.       Komisijos uždaviniai yra tirti Seimo jai pavestus klausimus:

1) surinkus informaciją, reikalingą kilusiai problemai nagrinėti ir sprendimui priimti, išsiaiškinti ir nustatyti, ar buvo atlikti veiksmai, priimti sprendimai dėl klausimo (klausimų), kuriuos pavesta jai ištirti; 

2) išsiaiškinti  su tiriamais klausimais susijusias aplinkybes. Komisijos nustatytos aplinkybės turi būti patvirtinamos dokumentais ar kitais įrodymais;

3) komisija turi įgaliojimus parengti, priimti ir pateikti Seimui tvirtinti išvadą dėl tirto klausimo (klausimų).

2. Komisijos tyrimo dalykas negali būti uždaviniai ir klausimai, kurių Seimas nebuvo jai pavedęs.  Komisija, tirdama jai pavestą klausimą ir įgyvendindama savo teises, nesikiša į teismo, teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklą, kai jie atlieka ikiteisminį tyrimą ar nagrinėja bylą teisme.

3. Komisija, baigusi darbą, pateikia Seimui atlikto tyrimo išvadą ir parengtą Seimo nutarimo projektą, kuriuo  Seimas gali pritarti arba nepritarti komisijos veiklos rezultatams arba pritarti jiems iš dalies.

4 straipsnis. Komisijos teisės

1. Komisija turi teisę:

1) susipažinti su informacija, susijusia su tiriamu klausimu, ir gauti iš visų valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Lietuvos banko, valstybės, savivaldybių, savivaldybės įmonių (taip pat ir jų kontroliuojamų), įstaigų ir organizacijų dokumentus (kopijas, išrašus), kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas), kitus duomenis ar žinias, net jeigu tai yra valstybės, komercinė, banko, tarnybinė paslaptis, taip pat gauti pirminius ir kitus dokumentus, kuriuose šie duomenys ar žinios užfiksuoti. Valstybės paslaptį sudarančios žinios komisijai turi būti pateikiamos Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo  nustatyta tvarka;

2) susipažinti įstatymų nustatyta tvarka su teismo, prokuratūros, žvalgybos institucijos, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos ar ikiteisminio tyrimo įstaigos žinioje esančia baudžiamąja byla, kitais dokumentais ar kita tyrimo medžiaga,  kuriuose yra įslaptintos informacijos, tiesiogiai susijusios su komisijos tiriamu klausimu, kai į jį negalima atsakyti kitu būdu nei šios informacijos pagrindu,  tačiau tik tokiais atvejais ir tik tokia apimtimi, kada ir kiek tai nesukels grėsmės valstybės nacionaliniams interesams, nepakenks ikiteisminio tyrimo sėkmei ar vykstančiam teisminiam procesui, nesukels grėsmės viešajai tvarkai ar kurio nors asmens gyvybei ar sveikatai, nepažeis kitų Konstitucijos saugomų ir ginamų interesų ir vertybių. Komisijos prašyme pateikti tokią įslaptintą informaciją susipažinti turi būti išdėstyti motyvai, kurie pagrįstų, kad į Seimo pavedimu komisijos tiriamą klausimą negali būti atsakyta, jei ši informacija nebūtų gauta. Komisija privalo užtikrinti, kad pateikta susipažinti informacija nebus atskleista jokiems kitiems asmenims tol, kol ji nebus įstatymų nustatyta tvarka išslaptinta paslapčių subjekto. Informacija, kurią atskleisti galima tik gavus įstatymuose numatyto asmens sutikimą, be jo sutikimo komisijai negali būti pateikta;

3) gauti iš visų valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybės įmonių (taip pat ir jų kontroliuojamų), įstaigų ar organizacijų vadovų, kitų darbuotojų žodinius, rašytinius paaiškinimus ar pažymas savo tiriamais klausimais, pažymas apie valstybės institucijų, įmonių, įstaigų ar organizacijų turimą medžiagą, dokumentus, neatlygintinai gauti valstybės informacinių sistemų ir registrų duomenis;

4) kviesti į komisijos posėdžius valstybės ir savivaldybių politikus, pareigūnus, tarnautojus, taip pat kitus valstybės ir savivaldybių institucijose dirbančius asmenis, išklausyti jų pranešimus ar paaiškinimus, reikalauti iš jų informacijos ar duomenų komisijos tiriamu klausimu ir juos gauti raštu ar žodžiu. Dalyvavimas komisijos posėdžiuose šiems asmenims yra privalomas;

5) kviesti į komisijos posėdžius kitus asmenis ir reikalauti jos tiriamu klausimu pateikti pranešimus, paaiškinimus, informaciją ar duomenis raštu ar žodžiu. Kviečiami asmenys gali į komisijos posėdį atvykti ir su savo atstovu; atvykti tik jų įgaliotas atstovas gali tuo atveju, kai pagal klausimų pobūdį jis gali pateikti komisijai prašomus paaiškinimus ir kitą Komisijos prašomą informaciją, įskaitant dokumentus. Kitais atvejais dalyvavimas komisijos posėdžiuose kviestiems  asmenims yra privalomas. Kviečiamųjų asmenų sąrašas sudaromas komisijos sprendimu pagal komisijos narių pasiūlymus;

6) suderinusi su valstybės institucijų, įstaigų, įmonių ar organizacijų vadovais, pasitelkti jų darbuotojus tikrinimams, ir revizijoms atlikti bei išvadoms pagal įstatymų jiems suteiktus įgaliojimus pateikti, suteikti kitą įstatymų numatytą  pagalbą komisijai;

7) kreiptis į gyventojus per visuomenės informavimo priemones ir prašyti jų pagalbos tiriamu klausimu;

8) teikti siūlymus Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kitoms valstybės institucijoms dėl klausimų, susijusių su pavestu tyrimu, sprendimo;

9) teikti Seimui, Vyriausybei siūlymus dėl teisės aktų pakeitimo, papildymo, pripažinimo netekusiais galios ar naujų teisės aktų parengimo ir priėmimo;

10) teikti Seimui siūlymus dėl komisijos nario pašalinimo iš komisijos už šio įstatymo pažeidimus.

2. Kai atsisakoma pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus komisijos reikalaujamus dokumentus, kitą informaciją (duomenis, žinias), komisija turi teisę pasitelkti policijos pareigūnus ir paimti šiuos dokumentus, informaciją, išskyrus atvejus, kai tokie dokumentai, informacija yra ir žvalgybos ar kriminalinės žvalgybos, ikiteisminiuose tyrimuose, administracinėje, civilinėje  ar baudžiamojoje byloje, arba atitinkamuose šių tyrimų ir bylų duomenis administruojamose informacinėse sistemose. Asmenys, paimantys dokumentus, kitą informaciją, surašo jų paėmimo aktą (protokolą) ir palieka dokumentų, kitos informacijos kopijas. Jeigu nėra galimybės palikti kopijų, protokole pateikiamas visi paimtų dokumentų, kitos informacijos apyrašas. Komisijai baigus darbą, paimtų dokumentų originalai nedelsiant grąžinami institucijoms, iš kurių buvo gauti.

3. Atsisakymas leisti komisijai susipažinti su žvalgybos ar kriminalinės žvalgybos duomenimis, su ikiteisminio tyrimo duomenimis, taip pat su kitų institucijų duomenimis, kai juose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančių duomenų, turi būti motyvuotas.

4. Ginčas dėl atsisakymo leisti komisijai susipažinti su žvalgybos ar kriminalinės žvalgybos duomenimis, kai juose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančių duomenų, sprendžiamas vadovaujantis  Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu.

5. Sprendimas atsisakyti leisti komisijai  susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui  mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 181  straipsnyje nustatytas taisykles.

6. Šio straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodyti asmenys raštu įspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų pranešimų, paaiškinimų, informacijos ar duomenų teikimą komisijai, taip pat dėl administracinės atsakomybės už komisijos reikalavimų nevykdymą. Komisijai paaiškinimus teikiantys asmenys negali būti verčiami teikti paaiškinimus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius, tačiau, jiems sutikus duoti paaiškinimus, jie turi būti įspėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus.

5 straipsnis. Komisijos narių pareigos

1. Komisijos nariai privalo:

1) vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais teisės aktais;

2) laikyti paslaptyje informaciją, įskaitant dokumentus, žinias, duomenis, kuriuos sužinojo atlikdami  tyrimą, jeigu tokia informacija sudaro valstybės, komercinę, banko, tarnybinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį;

3) nenaudoti šios dalies 2 punkte nurodytos informacijos asmeninei ar kitų asmenų naudai;

4) kol komisija nėra baigusi tyrimo, niekam neteikti jokios informacijos apie atliekamo tyrimo aplinkybes bei su tyrimu susijusius asmenis.

2. Komisijos nariui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu jos yra susijusios su jo privačiais interesais. Apie šioje dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas savo pareigas arba pradėjęs jas atlikti, komisijos narys privalo informuoti komisiją ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atlikdamas pareigas.

3. Komisija, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti pareigas.

4. Šio straipsnio nuostatos galioja ir komisijos pasitelktiems asmenims, ir ją aptarnaujantiems valstybės tarnautojams ar darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.

6 straipsnis. Komisijos darbo organizavimas ir liudijimo komisijai ypatumai

1. Komisijos darbą organizuoja komisijos pirmininkas, jo nesant arba jam negalint eiti pareigų dėl laikino nedarbingumo, komandiruotės ar kitų objektyvių priežasčių, – komisijos pirmininko pavaduotojas. Komisijos pirmininkas:

1) sudaro komisijos posėdžių darbotvarkės projektą;

2) sudaro kviečiamų į komisijos posėdžius asmenų sąrašus atsižvelgdamas į komisijos narių siūlymus;

3) vadovauja rengiant komisijai svarstyti teikiamus klausimus. Jei komisijos pirmininkas nešaukia komisijos posėdžio komisijos narių siūlomais klausimais, komisijos nariai, surinkę ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių parašų, komisijos pirmininkui teikia prašymą sušaukti komisijos posėdį, nurodydami tame posėdyje svarstytinus klausimus. Jei komisijos pirmininkas komisijos posėdžio nesušaukia per 3 darbo dienas, posėdis šaukiamas komisijos narių iniciatyva;

4) šaukia komisijos posėdžius ir jiems pirmininkauja;

5) vadovauja komisiją aptarnaujančių asmenų darbui;

6) vykdo kitus teisės aktų suteiktus įgaliojimus.

2. Atlikdama tyrimą komisija turi teisę pasitelkti prokuratūros, Valstybės kontrolės, Žvalgybos kontrolieriaus, taip pat bet kurių kitų valstybės institucijų kompetentingus specialistus, suderinusi su šių institucijų vadovais. Komisijos pasitelkti asmenys privalo vykdyti jos pavedimus.

3. Komisija iš savo narių gali sudaryti tyrimo grupes, kurios turi tik komisijos jai suteiktus įgaliojimus.

4. Pakviestų asmenų apklausa organizuojama taip, kad  komisijos narių užduodamais klausimais ir pateikiamais komentarais nebūtų formuojama išankstinė nuomonė; yra užduodami tik tokie klausimai ir pateikiami tik tokie komentarai, kurie yra susiję su tyrimo dalyku; klausimai negali būti  menami, provokaciniai; negali būti žeminamas žmogaus orumas ar  pažeidžiama asmens teisė į privatų gyvenimą.

5. Prezidentas gali liudyti žodžiu ar raštu komisijai atsakydamas į klausimus, tiesiogiai susijusius su jai pavestu tirti  klausimu. Respublikos Prezidentą jo sutikimu apklausia komisija ar jos įgalioti komisijos nariai Respublikos Prezidento rezidencijoje ar nuotoliniu būdu.

7 straipsnis. Komisijos darbo tvarka

1. Komisijos darbo tvarką nustato jos reglamentas.

2. Komisija savo sprendimus priima posėdyje. Komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių.

3. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Jeigu balsuojant balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo komisijos posėdžio pirmininkas, išskyrus balsavimą dėl išvados priėmimo.

4. Komisijos posėdžiai yra vieši. Komisija gali rengti uždarus posėdžius, jeigu juose numatoma naudoti valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančius dokumentus ar informaciją arba gali būti sukurti tokie dokumentai, taip pat jeigu svarstymo metu pateikiama informacija, kurios viešinimą, naudojimą ir platinimą riboja įstatymai. Sprendimas rengti uždarą komisijos posėdį priimamas komisijos narių balsų dauguma. Kitais atvejais komisija gali rengti uždarus posėdžius tik gavusi Seimo pritarimą.

5. Komisija gali nuspręsti savo posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu, išskyrus uždarus posėdžius.

8 straipsnis. Komisijos sprendimai

1. Komisijos tyrimo rezultatai surašomi išvados projekte. Jame nurodoma išaiškintos aplinkybės, surinkti įrodymai ir pateikiamas situacijos teisinis įvertinimas. Komisijos nariai atskirai balsuoja dėl kiekvieno išvados punkto. Išvadoje nurodomas dėl kiekvieno išvados punkto balsavusių komisijos narių balsų skaičius, taip pat įvardijama, kurie komisijos nariai balsavo „už“ konkretų punktą ir kurie – „prieš“ jį. Balsams pasiskirsčius po lygiai, laikoma, kad išvada atitinkamu klausimu nepriimta. Komisijos nariai neturi teisės atsisakyti balsuoti arba balsuojant susilaikyti.

2. Apsvarsčiusi išvados projektą, komisija gali:

1) nuspręsti perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar prokuratūrai;

2) pasiūlyti valstybės valdymo, savivaldos institucijoms patraukti pažeidimus padariusius asmenis atsakomybėn arba įstatymų nustatyta tvarka spręsti, ar šie asmenys tinka toliau eiti pareigas;

3) konstatuoti, kad nebuvo atlikti veiksmai ar priimti sprendimai, kuriuos komisijai pavesta ištirti, taip pat konstatuoti, kad atlikti veiksmai ar priimti sprendimai neprieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams;

4) teikti pasiūlymus dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo.

3. Komisijos narys, nesutinkantis su komisijos priimta išvada dėl Seimo komisijai pavesto tirti klausimo, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną komisijai  ją priėmus, turi teisę pareikšti atskirąją nuomonę, jei jis balsavo prieš tam tikrą išvados punktą arba komisijos posėdyje balsuojant pareiškė nesutinkąs su kurią nors tyrimo išvadą ar jos punktą pagrindžiančiais argumentais. Toks komisijos narys turi teisę pareikšti raštu atskirąją nuomonę tiek dėl komisijos išvados (visos arba jos atskirų punktų), tiek dėl ją (visą arba jos atskirus punktus) pagrindžiančių argumentų.

4. Komisijos išvada ne vėliau kaip per 3 darbo dienas ją priėmus turi būti pateikta Seimui; kartu teikiama Seimo kanceliarijos teisės padalinio išvada, ar komisijos išvada neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.

5. Seimas komisijos išvadai gali:

1) pritarti ar nepritarti arba pritarti jai iš dalies (su išlygomis);

2) konstatuoti, ar jo sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija atliko jai nustatytus uždavinius ar jų neatliko arba juos atliko iš dalies;

3) konstatuoti, kad komisija baigė savo veiklą, arba nuspręsti pratęsti jos veiklą.

6. Išvada, kuriai pritarė Seimas, perduodama valstybės valdymo ar savivaldos institucijoms. Šios institucijos privalo šią išvadą išnagrinėti ir per protingą terminą apie pagal jų kompetenciją priimtus sprendimus ir kitus nagrinėjimo rezultatus informuoti Seimą.

9 straipsnis. Komisijos informacijos teikimas visuomenei

1. Komisijos pirmininkas ar komisijos įgaliotas narys komisijos vardu teikia informaciją visuomenės informavimo priemonėms, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Nėra skelbiami duomenys ar žinios, kurie yra valstybės, komercinė, banko, tarnybinė, privataus gyvenimo ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Ikiteisminio tyrimo duomenys gali būti skelbiami tik esant prokuroro sutikimui.

2. Komisijos narys, kurį komisija įgalioja pateikti visuomenei pranešimą, gali raštu arba žodžiu pateikti pranešimą tik tokio turinio, kokį komisija įgaliojo pateikti.

3. Komisijos narys, jei jis balsavo prieš tam tikrą išvados punktą arba komisijos posėdyje balsuojant pareiškė nesutinkąs su kurią nors tyrimo išvadą ar jos punktą pagrindžiančiais argumentais, turi teisę apie tai informuoti visuomenę. Raštu surašyta komisijos nario atskiroji nuomonė skelbiama Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) tą  dieną, kai skelbiama komisijos išvada. 

10 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1. Atlikdami tyrimą, komisijos nariai ir jos pasitelkti asmenys netrikdo valstybės institucijų, kitų įmonių, įstaigų ar organizacijų darbo ir privalo susilaikyti nuo preliminarių vertinimų ir išvadų, kol nėra baigtas tyrimas ir nėra priimta komisijos išvada.

2. Šį įstatymą pažeidę komisijos nariai ir kiti asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

2. Teisės aktų informacinės sistemos valdytojas iki 2024 m. gruodžio 15 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Procedūros, susijusios su Seimo laikinosios tyrimų komisijos tyrimu,  numatytu šiame įstatyme, pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi būti tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką ir sąlygas. Procedūra laikoma pradėta, kai Lietuvos Respublikos Seimas priima nutarimą dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ypatingos valstybinės svarbos klausimui tirti.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą

Respublikos Prezidentas

Teikia: Seimo narys Jurgis Razma