Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BUHALTERINĖS APSKAITOS ĮSTATYMO NR. IX-574 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2020 m.                             d.  Nr.

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą Nr. IX-574 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

FINANSINĖS APSKAITOS

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti finansinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą siekiant užtikrinti finansinės apskaitos informacijos tinkamumą ataskaitoms parengti ir subjekto ar informacijos vartotojų ekonominiams sprendimams priimti.

2. Šis įstatymas nustato ūkinių operacijų registravimo ir pagrindimo reikalavimus, finansinės apskaitos organizavimą, tvarkymą ir atsakomybę už tai.

3. Šis įstatymas taikomas šiems subjektams:

1) ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims, išskyrus šeimynas;

2) neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims;

3) išteklių ir mokesčių fondams;

4) Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nurodytiems fondų fondams arba finansinėms priemonėms, kai fondų fondas nesteigiamas (toliau – fondų fondas);

5) pensijų fondams;

6) investiciniams fondams;

7) ūkininkų ūkiams;

8) gyventojams, kurie vykdo ekonominę veiklą (nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie verčiasi ekonomine veikla, ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams, veikiantiems per nuolatinę bazę Lietuvos Respublikoje);

9) užsienio juridinių asmenų ar kitokių užsienio valstybės organizacijų, pagal Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės įstatymus pripažįstamų teisės subjektu, filialams ir atstovybėms, esantiems Lietuvos Respublikoje.

4. Šio įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo priede nurodytu Europos Sąjungos teisės aktu.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Didžioji knyga – apskaitos registras, kuriame surenkami duomenys iš kitų apskaitos registrų ir apskaičiuojami sąskaitų likučiai iki ataskaitinio laikotarpio pradžios, jų padidėjimo suma per ataskaitinį laikotarpį, jų sumažėjimo suma per ataskaitinį laikotarpį ir likučiai iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

2. Didžiosios knygos sąskaita (toliau – sąskaita) – sąskaita, kurioje subjekto pasirinktu arba teisės aktuose, reglamentuojančiuose apskaitos tvarkymo reikalavimus, nustatytu detalumu kaupiama ir grupuojama informacija subjekto turtui, nuosavam kapitalui arba grynajam turtui, finansavimo sumoms, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti.

3. Dvejybinis įrašas – įrašas, kai ūkinės operacijos vertė įrašoma į sąskaitos (sąskaitų) debetą, o jai lygi suma – į kitos sąskaitos (sąskaitų) kreditą.

4. Finansinė apskaita (toliau – apskaita) – ūkinių operacijų pagrindimo, vertinimo, registravimo sistema, skirta gauti finansinei informacijai, reikalingai finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos), mokesčių deklaracijoms ir kitoms ataskaitoms, kuriose pateikiama finansinė informacija, parengti ir (arba) subjektų arba informacijos vartotojų ekonominiams sprendimams priimti.

5. Finansinės apskaitos dokumentas (toliau – apskaitos dokumentas) – ūkinę operaciją patvirtinanti rašytinė informacija, nepriklausomai nuo jos surašymo ar pateikimo būdo, formos ir laikmenos, kurią galima išsaugoti Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

6. Finansinės apskaitos informacinė sistema (toliau – apskaitos informacinė sistema) – kompiuterinė programa, skirta apskaitai tvarkyti ir (arba) ataskaitoms rengti.

7. Finansinės apskaitos registras (toliau – apskaitos registras) – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys, nepriklausomai nuo jos sudarymo būdo, formos ir laikmenos.

8. Inventorizacija – turto, įsipareigojimų ir finansavimo sumų patikrinimas ir jų likučių palyginimas su apskaitos registrų duomenimis.

9. Paprastasis įrašas – įrašas, kai nedaromas dvejybinis įrašas.

10. Sąskaitų planas – šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas subjekto sąskaitų sąrašas.

11. Subjekto vadovas:

1) juridinio asmens vadovas arba jo administracijos vadovas;

2) išteklių, mokesčių fondą ar fondų fondą administruojančio (jį tvarkančio) subjekto vadovas;

3) subjekto, kuris neturi vadovo, savininkas arba mažosios bendrijos atstovas;

4) kolektyvinį investavimo subjektą ar pensijų fondą valdančios valdymo įmonės vadovas;

5) ūkinės bendrijos tikrasis narys, kuris paskirtas vykdyti Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje nurodytas valdymo organo pareigas;

6) asociacijos, labdaros ir paramos fondo valdymo organo narys, kuris paskirtas vykdyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje nurodytas valdymo organo pareigas.

12. Supaprastinta finansinė apskaita (toliau – supaprastinta apskaita) – apskaita, tvarkoma darant paprastąjį įrašą.

13. Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai – tarptautiniai apskaitos standartai, kaip jie apibrėžti Reglamente (EB) Nr. 1606/2002.

14. Tarptautiniai viešojo sektoriaus apskaitos standartai – Tarptautinės buhalterių federacijos Viešojo sektoriaus apskaitos standartų valdybos patvirtinti viešojo sektoriaus subjektų ūkinių operacijų registravimo apskaitoje ir finansinių ataskaitų parengimo principai.

15. Ūkinė operacija – subjekto veikla arba nuo subjekto nepriklausantis faktas, keičiantis turto ir (arba) nuosavo kapitalo arba grynojo turto, finansavimo sumų, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų dydį ir (arba) struktūrą.

16. Vadovaujamos pareigos – juridinio asmens valdymo ir priežiūros organų narių pareigos ir darbuotojų, turinčių viršesnius įgaliojimus duoti pavaldiems asmenims nurodymus, priimti reikšmingus sprendimus, susijusius su juridinio asmens valdymu ir veikla, pareigos.

17. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Dokumentų ir archyvų įstatyme, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme.

19. Kai šio įstatymo normos taikomos tarptautiniams finansinės atskaitomybės standartams, tarptautiniams viešojo sektoriaus apskaitos standartams, Lietuvos finansinės atskaitomybės standartams, viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartams (toliau – VSAFAS), vartojama sąvoka „standartai“.

3 straipsnis. Ūkinių operacijų pagrindimas, registravimas, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų sudarymas

1. Ūkinės operacijos tarp dviejų arba daugiau subjektų pagrindžiamos apskaitos dokumentais. Kitais atvejais ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais arba kitais dokumentais, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos laiką, turinį ir sumą. Kai ūkinės operacijos suma nustatyta remiantis subjekto pasirinktu vertinimo metodu ir (arba) prielaidomis, taikomi vertinimo metodai ir prielaidos turi būti nurodyti subjekto finansinės apskaitos vadove (toliau – apskaitos vadovas).

2. Visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose.

3. Ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Supaprastintą apskaitą pasirinkę subjektai gali nusistatyti kitus terminus.

4. Apskaita, išskyrus supaprastintą apskaitą, tvarkoma darant dvejybinį įrašą.

5. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai sudaromi lietuvių kalba, o prireikus – ir lietuvių, ir užsienio kalbomis.

6. Duomenys apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose išreiškiami eurais, o prireikus – ir eurais, ir užsienio valiuta.

7. Klaidos apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose turi būti taisomos taip, kad būtų galima nustatyti taisymo datą, taisymo priežastį ir taisymą atlikusį asmenį.

8. Subjektų turto, įsipareigojimų, finansavimo sumų sąskaitų likučiai pagrindžiami inventorizacijos duomenimis. Inventorizacija atliekama bent kartą per metus.

4 straipsnis. Apskaitos vadovas

1. Subjekte turi būti subjekto vadovo patvirtintas apskaitos vadovas.

2. Apskaitos vadove nurodoma ši privaloma informacija:

1) sąskaitų planas;

2) apskaitos registrų sąrašas;

3) taikomos ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normos;

4) apskaitos būdai, metodai pagal taikomus standartus;

5) turto ir įsipareigojimų vertinimo pagrindai ir verčių nustatymui taikytos prielaidos.

3. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytos informacijos į apskaitos vadovą gali neįtraukti:

1) subjektai, kurie pagal Įmonių atskaitomybės įstatymą priskiriami labai mažoms įmonėms;

2) viešojo sektoriaus subjektams nepriskiriami pelno nesiekiantys juridiniai asmenys.

4. Šio straipsnio nuostatos netaikomos:

1) religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams;

2) profesinėms sąjungoms;

3) ūkininkų ūkiams;

4) gyventojams, kurie vykdo ekonominę veiklą;

5) užsienio juridinių asmenų ar kitokių užsienio valstybės organizacijų, pagal Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės įstatymus pripažįstamų teisės subjektu, filialams ir atstovybėms, esantiems Lietuvos Respublikoje;

6) supaprastintą apskaitą pasirinkusiems subjektams.

5 straipsnis. Supaprastinta apskaita

Supaprastintą apskaitą gali pasirinkti:

1) gyventojai, kurie vykdo ekonominę veiklą;

2) neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais finansiniais metais;

3) pelno nesiekiantys ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais finansiniais metais ir kurių pajamos ir (arba) gautos finansavimo sumos per praėjusius ir užpraeitus finansinius metus neviršijo 30 000 eurų, išskyrus juridinius asmenis, priskiriamus viešojo sektoriaus subjektams, taip pat religines bendruomenes, bendrijas ir centrus;

4) religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, kurių pajamos iš ūkinės komercinės veiklos per praėjusius finansinius metus neviršijo 15 000 eurų.

6 straipsnis. Euro ir užsienio valiutos santykis

1. Subjektas turi pasirinkti, kokios dienos euro ir užsienio valiutos santykį taiko apskaitoje ūkinių operacijų, kurių atlikimas ir buvimas ar rezultatų įforminimas susijęs su užsienio valiuta, sumoms perskaičiuoti, ir konkretų euro ir užsienio valiutos santykio paskelbimo šaltinį.

2. Subjektas gali pasirinkti:

1) Europos Centrinio Banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį arba Lietuvos banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutos santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia; arba

2) kituose visuotinai pripažintuose rinkos informacijos šaltiniuose paskelbtą rinkos euro ir užsienio valiutos santykį.

3. Subjektas, pasirinkęs šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą euro ir užsienio valiutos santykio paskelbimo šaltinį, gali taikyti:

1) ūkinės operacijos dieną paskelbtą euro ir užsienio valiutos santykį, o jeigu tą dieną euro ir užsienio valiutos santykis nebuvo paskelbtas, – paskutinį paskelbtą euro ir užsienio valiutos santykį arba

2) paskutinį iki ūkinės operacijos dienos paskelbtą euro ir užsienio valiutos santykį.

4. Viešojo sektoriaus subjektai taiko šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytame euro ir užsienio valiutos santykio paskelbimo šaltinyje paskelbtą šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą euro ir užsienio valiutos santykį.

5. Subjektas, pasirinkęs šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą euro ir užsienio valiutos santykio paskelbimo šaltinį, taiko šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą euro ir užsienio valiutos santykį.

II SKYRIUS

APSKAITOS DOKUMENTAI IR APSKAITOS REGISTRAI

7 straipsnis. Apskaitos dokumentų išrašymas ir pateikimas

1. Apskaitos dokumentai išrašomi ūkinės operacijos metu arba jai įvykus ar pasibaigus ir pateikiami (išsiunčiami) gavėjui nedelsiant, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos įvykus ar pasibaigus ūkinei operacijai.

2. Apskaitos dokumentai, kuriuos galima pateikti per valstybės informacinę sistemą – „E. sąskaita“, viešojo sektoriaus subjektams teikiami per šią sistemą. Viešojo sektoriaus subjektams per valstybės informacinę sistemą „E. sąskaita“ teikiami apskaitos dokumentai turi būti oficialieji elektroniniai dokumentai, išskyrus atvejus, kai nėra galimybės juos padaryti oficialiaisiais elektroniniais dokumentais. Tais atvejais, kai dėl informacijos, sudarančios valstybės ar tarnybos paslaptį, pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą negalima pateikti informacijos per valstybės informacinę sistemą „E. sąskaita“, ji teikiama kitu šalių sutartu būdu.

3. Už nuolatinių paslaugų teikimą pagal sutartis įsirengusiems vandens, energijos, gamtinių dujų apskaitos prietaisus ir mokantiems pagal jų rodmenis ekonominės veiklos nevykdantiems fiziniams asmenims apskaitos dokumentai šalių susitarimu gali būti neišrašomi.

8 straipsnis. Reikalavimai apskaitos dokumentams

1. Apskaitos dokumente nurodoma ši privaloma informacija:

1) subjektą, atlikusį ūkinę operaciją, identifikuojanti informacija;

2) apskaitos dokumento surašymo data;

3) ūkinės operacijos turinys, nurodant ūkinės operacijos laikotarpį arba datą;

4) apskaitos dokumento gavėją identifikuojanti informacija. Šis reikalavimas netaikomas kasos aparato kvitui, bilietui, pinigų priėmimo kvitui, sąskaitai faktūrai, kurią ekonominę veiklą vykdantis gyventojas pateikia tokios veiklos nevykdančiam fiziniam asmeniui;

5) ūkinės operacijos rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai.

2. Apskaitos dokumente, kuriuo pagrindžiama grynųjų pinigų operacija, išskyrus kasos aparato kvitą arba dokumentą, kai grynųjų pinigų operacijos atliekamos per finansų įstaigos savitarnos įrenginį, be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, privalomas asmens (asmenų), kuris (kurie) turi teisę išrašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (vardai) arba pirmoji (pirmosios) vardo (vardų) raidė (raidės), pavardė (pavardės), parašas (parašai) ir grynuosius pinigus gavusio (įmokėjusio) asmens vardas arba pirmoji vardo raidė, pavardė, parašas.

3. Apskaitos dokumentai pasirašomi 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, ir Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo nustatyta tvarka arba asmeniškai.

4. Visuose apskaitos dokumentuose draudžiama taisyti dokumento surašymo datą. Apskaitos dokumentus, kuriais pagrindžiamos grynųjų pinigų operacijos, taisyti draudžiama. Jeigu padaryta klaida, apskaitos dokumentas, kuriuo pagrindžiama grynųjų pinigų operacija, anuliuojamas bei laikomas negaliojančiu ir surašomas naujas apskaitos dokumentas, kuriuo pagrindžiama grynųjų pinigų operacija.

5. Reikalavimus mokesčiams apskaičiuoti naudojamiems apskaitos dokumentams nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

6. Šiame straipsnyje nurodyta apskaitos dokumentuose privaloma informacija nėra privaloma užsienio subjektų sudarytiems apskaitos dokumentams.

9 straipsnis. Reikalavimai apskaitos registrams

1. Apskaitos registrų skaičių, sudarymo būdą ir formą pasirenka subjektas. Kiekviename subjekte, išskyrus supaprastintą apskaitą pasirinkusius subjektus, turi būti sudaroma didžioji knyga ir, jeigu subjektas atlieka grynųjų pinigų operacijas, grynųjų pinigų apskaitos registras.

2. Darant įrašą apskaitos registre nurodoma ši informacija:

1) ūkinės operacijos data;

2) įrašo unikalus numeris;

3) ūkinės operacijos turinys;

4) dvejybinis arba paprastasis įrašas ir sumos;

5) nuoroda į apskaitos dokumentą arba kitą dokumentą, kurio pagrindu daromas įrašas;

6) įrašą padariusį asmenį identifikuojanti informacija.

3. Kai apskaitos registrai sudaromi naudojant apskaitos informacines sistemas, turi būti užtikrinamas įrašų apskaitos registruose nepakeičiamumas.

4. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejais subjektai, sudarydami apskaitos registrus naudodami apskaitos informacines sistemas, turi užtikrinti galimybę savo apskaitos duomenis į valstybės informacinę sistemą – išmaniąją mokesčių administravimo sistemą (i.MAS) teikti standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje. Standartinė apskaitos duomenų rinkmena yra informacijos apie ūkines operacijas pateikimo forma pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos parengtą standartinės apskaitos duomenų rinkmenos techninę specifikaciją ir techninius reikalavimus.

10 straipsnis. Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka

1. Apskaitos dokumentai ir kiti ūkinių operacijų pagrindimo dokumentai, apskaitos registrai saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymu.

2. Subjektas gali nesaugoti apskaitos dokumentų ir kitų ūkinių operacijų pagrindimo dokumentų, jeigu jie pateikti į valstybės informacines sistemas. Tokiu atveju subjektas turi išsaugoti į valstybės informacines sistemas pateiktų dokumentų sąrašą, o valstybės informacinių sistemų valdytojai turi užtikrinti priimtų dokumentų saugojimą pagal Dokumentų ir archyvų įstatymą ir pateikimą valstybės institucijoms jų reikalavimu šių institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

III SKYRIUS

REIKALAVIMAI APSKAITAI IR METODINIS VADOVAVIMAS

11 straipsnis. Apskaitos tvarkymo reikalavimai

1. Subjektai apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų parengimą:

1) pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus šie subjektai:

a) finansų maklerio įmonės;

b) reguliuojamos rinkos operatorius;

c) Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas;

d) draudimo įmonės, perdraudimo įmonės;

e) valdymo įmonės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą;

f) kredito įstaigos, išskyrus kredito unijas;

g) valstybės valdomos įmonės, kurios pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymą priskiriamos viešojo intereso įmonėms;

2) pagal Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus arba tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus šie subjektai:

a) ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, išskyrus šio straipsnio 1 punkte nurodytus subjektus;

b) investiciniai fondai;

c) profesinių pensijų fondai, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymą;

d) neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kai savo nuožiūra nusprendžia parengti finansines ataskaitas arba kai Įmonių atskaitomybės įstatymas įpareigoja jas parengti.

3) pagal Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus šie subjektai:

a) pensijų fondai, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą;

b) kredito unijos;

c) viešojo sektoriaus subjektams nepriskiriami pelno nesiekiantys juridiniai asmenys;

4) pagal VSAFAS – viešojo sektoriaus subjektai.

2. Subjektai, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, privalantys parengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų parengimą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.

3. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato apskaitos tvarką:

1) ūkininkų ūkiams;

2) gyventojams, kurie vykdo ekonominę veiklą.

4. Religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, profesinės sąjungos apskaitą tvarko pagal Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus arba pagal savo kanonus, statutus ar kitas normas.

12 straipsnis. Metodinis vadovavimas apskaitai

1. Bendrąjį metodinį vadovavimą apskaitai pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, Europos Sąjungos teisę ir atsižvelgdama į tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus, atlieka Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

2. Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus ir VSAFAS tvirtina Lietuvos Respublikos finansų ministras.

3. Lietuvos finansinės atskaitomybės standartai rengiami vadovaujantis Europos Sąjungos teise ir atsižvelgiant į tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.

4. VSAFAS rengiami atsižvelgiant į tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus ir kitą Tarptautinės buhalterių federacijos Viešojo sektoriaus apskaitos standartų valdybos rengiamą metodiką (nurodymus, studijas).

5. Finansų ministerija:

1) teikia ir skelbia VSAFAS metodines rekomendacijas;

2) rengia, tvirtina ir Teisės aktų registre skelbia privalomąjį bendrąjį sąskaitų planą viešojo sektoriaus subjektams;

3) teikia konsultacijas VSAFAS klausimais.

6. Vyriausybės įgaliota įstaiga:

1) rengia ir suderinusi su Finansų ministerija skelbia Lietuvos finansinės atskaitomybės standartų metodines rekomendacijas;

2) rengia, tvirtina ir Teisės aktų registre skelbia pavyzdinį sąskaitų planą ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims, finansines ataskaitas rengiantiems pagal Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus;

3) teikia konsultacijas Lietuvos finansinės atskaitomybės standartų klausimais;

4) rengia ir suderinusi su Finansų ministerija skelbia gerąja praktika paremtas rekomendacijas subjektams, išskyrus viešojo sektoriaus subjektus, dėl apskaitą tvarkančio asmens pasirinkimo.

7. Atlikdama šiame straipsnyje nurodytas funkcijas, Finansų ministerija gali iš valstybės ir (arba) savivaldybių institucijų, aukštųjų mokyklų, profesinių organizacijų ir kitų įstaigų ir organizacijų atstovų sudaryti jai patariantį apskaitos komitetą ar keletą jų. Tokio komiteto ar komitetų užduotį (užduotis) nustato finansų ministras.

IV SKYRIUS

APSKAITOS ORGANIZAVIMAS IR TVARKYMAS

13 straipsnis. Apskaitos organizavimas

1. Subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą:

1) parenka apskaitą tvarkantį asmenį, atsižvelgdamas į šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodytas rekomendacijas dėl apskaitą tvarkančio asmens parinkimo;

2) paskiria asmenis, kurie išrašo ir (arba) pasirašo apskaitos dokumentus, arba nurodo tokių asmenų pareigų pavadinimus;

3) užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų verčių nustatymui taikytinas prielaidas;

4) kai taikoma, patvirtina apskaitos vadovą;

5) užtikrina, kad, keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui, apskaitos dokumentai, kiti ūkinių operacijų pagrindimo dokumentai, apskaitos registrai būtų perduoti kitam apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui;

6) kai taikoma, užtikrina, kad sudarant apskaitos registrus naudojant apskaitos informacines sistemas apskaitos dokumentų duomenys į valstybės informacinę sistemą būtų teikiami standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje;

7) užtikrina apskaitos dokumentų, kitų ūkinių operacijų pagrindimo dokumentų, apskaitos registrų prieinamumą ir saugojimą;

8) užtikrina finansinės informacijos teikimą vidaus ir išorės informacijos vartotojams, teisės aktų nustatyta tvarka turintiems teisę gauti finansinę informaciją.

2. Jeigu subjekto apskaitą pagal finansinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį (toliau – sutartis) tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, šio straipsnio 1 dalyje nustatytų veiklų dalį gali vykdyti apskaitą tvarkantis asmuo, jeigu taip nustatyta sutartyje. Apskaitos dokumentų, kitų ūkinių operacijų pagrindimo dokumentų surašymo ir (arba) pasirašymo tvarka nustatoma sutartyje.

14 straipsnis. Apskaitos tvarkymas

1. Apskaitą tvarkantys asmenys tvarko subjekto apskaitą:

1) registruoja ūkinių operacijų duomenis pagal šio įstatymo ir taikomų standartų nuostatas ir, kai taikoma, pagal apskaitos vadove nustatytą tvarką;

2) keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui perduoda apskaitos dokumentus, kitus ūkinių operacijų pagrindimo dokumentus, apskaitos registrus subjekto vadovo nurodytam asmeniui.

2. Apskaitos paslaugas teikiančios įmonės vadovaujamas pareigas einančiais asmenimis, dalyviais arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiu asmeniu negali būti asmenys, kurie buvo pripažinti kaltais dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas.

3. Apskaitos paslaugas teikiančioje įmonėje turi veikti su apskaitos paslaugų teikimu susijusios vidaus kontrolės sistema atsižvelgiant į rekomendacijas dėl apskaitą tvarkančio asmens pasirinkimo.

V SKYRIUS

REIKALAVIMAI VIEŠOJO SEKTORIAUS SUBJEKTŲ APSKAITAI

15 straipsnis. Viešojo sektoriaus subjektų apskaitos organizavimo ir tvarkymo reikalavimai

1. Viešojo sektoriaus subjektų apskaitos organizavimo ir tvarkymo reikalavimus, nustatytus šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ir 14 straipsnio 1 dalyje, detalizuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

2. Viešojo sektoriaus subjektai apskaitą tvarko naudodami bendras viešojo sektoriaus finansų valdymo informacines sistemas. Viešojo sektoriaus subjektai, apskaitą tvarkantys naudodami Finansų ministerijos valdomą bendrą finansų apskaitos informacinę sistemą, taiko finansų ministro nustatytus standartizuotus procesus.

3. Viešojo sektoriaus subjektams taikomą inventorizacijos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

16 straipsnis. Centralizuoto viešojo sektoriaus subjektų apskaitos organizavimo ir tvarkymo reikalavimai

1. Sprendimą dėl viešojo sektoriaus subjektų, kurių apskaita tvarkoma centralizuotai, ir dėl biudžetinės (biudžetinių) įstaigos (įstaigų), kuri (kurios) centralizuotai tvarko viešojo sektoriaus subjektų apskaitą, priima:

1) dėl Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, Vyriausybės atstovų įstaigos, atitinkamo ministro valdymo srityse veikiančių įstaigų ir šių subjektų kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų – Vyriausybė;

2) dėl savivaldybių kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų – savivaldybių tarybos;

3) dėl šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nenurodytų viešojo sektoriaus subjektų – atitinkamo viešojo sektoriaus subjekto vadovas.

2. Viešojo sektoriaus subjektų centralizuotai tvarkomos apskaitos tvarką, kurios laikantis organizuojama ir tvarkoma apskaita, nustato Vyriausybė.

17 straipsnis. Ūkinių operacijų pagrindimo ir registravimo specifika viešojo sektoriaus subjektų apskaitoje

1. Viešojo sektoriaus subjekto apskaitos registrai gali būti sudaromi ir saugomi keliose informacinėse sistemose ir (arba) kituose viešojo sektoriaus subjektuose. Tokiais atvejais įrašai viešojo sektoriaus subjekto apskaitos registruose gali būti daromi nurodant sumines vertes ne rečiau kaip kartą per tarpinį ataskaitinį laikotarpį.

2. Jeigu apskaitos dokumentas ar kitas ūkinės operacijos pagrindimo dokumentas taikant teisės aktuose, reglamentuojančiuose apskaitos organizavimą, nustatytus procesus negali būti pateiktas apskaitą tvarkančiam asmeniui, ūkinė operacija registruojama viešojo sektoriaus subjekto apskaitos vadove nustatyta tvarka.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18 straipsnis. Atsakomybė už reikalavimų apskaitai nesilaikymą

Atsakingi už subjekto apskaitos organizavimą ir tvarkymą asmenys, nesilaikantys šio įstatymo reikalavimų, atsako civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos finansinės

apskaitos įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Finansinės apskaitos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis taikoma nuo bendros viešojo sektoriaus finansų valdymo informacinės sistemos įdiegimo viešojo sektoriaus subjekte pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos ar savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytą perėjimo prie bendrų viešojo sektoriaus finansų valdymo informacinių sistemų naudojimo tvarką dienos.

5. Įsigaliojus šiam įstatymui kituose teisės aktuose:

1) vartojama sąvoka „buhalterinė apskaita“ atitinka šiame įstatyme vartojamą sąvoką „finansinė apskaita“;

2) vartojama sąvoka „vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“ atitinka šiame įstatyme vartojamą sąvoką „apskaitą tvarkantis asmuo“;

3) nuorodos į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą laikomos nuorodomis į Finansinės apskaitos įstatymą, nuorodos į verslo apskaitos standartus laikomos nuorodomis į Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus.

6. Vyriausybės įgaliotos įstaigos patvirtinti verslo apskaitos standartai taikomi, kol Lietuvos Respublikos finansų ministras patvirtina atitinkamus Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus.

7. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos tvarka taikoma, kol atitinkamą Lietuvos finansinės atskaitomybės standartą patvirtina finansų ministras.

8. Finansų ministerija po 2 metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos atlieka šio įstatymo teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas