Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1904
3, 4, 5 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO II1 SKYRIUMI
ĮSTATYMAS
2023 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apdraustasis – fizinis asmuo, kuris pats moka ir (ar) už jį mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos nedarbo draudimo įmokos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Šis asmuo šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką arba dalinio darbo išmoką.“
2. Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nedarbo draudimo stažas – laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos nedarbo draudimui, taip pat laikotarpiai, per kuriuos apdraustasis gavo šio įstatymo nustatytas nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokas, ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, mokamas vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, kurie yra draudžiami nedarbo draudimu, nedarbo draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas nedarbo draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos įmokėtos nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio nedarbo draudimo stažas. Tais atvejais, kai šios įmokos įmokėtos nuo mažesnės arba didesnės negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga sumos, nedarbo draudimo stažas nustatomas proporcingai mažesnis arba didesnis. Nedarbo draudimo stažas taip pat nustatomas pagal ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gavimo laikotarpius. Nedarbo draudimo stažas, įskaitant įgytą užsienyje, apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.“
2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Nedarbo draudimu draudžiami asmenys
Šio įstatymo nustatyta tvarka nedarbo draudimu privalomai draudžiami:
1) Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse, 6 straipsnio 1–4 dalyse nurodyti asmenys ir 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai;
2) Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis, šeimynos dalyviai ir asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, išskyrus tuos, kurie nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje. Šiame punkte nurodytų asmenų teisė į nedarbo draudimo išmoką, nedarbo draudimo išmokos dydis ir mokėjimo trukmė, nedarbo draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatyti šio įstatymo II1 skyriuje.“
3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nurodyti asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) iki bedarbio statuso įgijimo dienos turi ne mažesnį kaip 9 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių;
4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kiekvienu iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų laikotarpių mokama nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 65 procentai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtinto vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti tais metais, kuriais asmuo įgijo bedarbio statusą, ir negali būti mažesnė už 5 bazinės socialinės išmokos, kurios dydį Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, dydžius, galiojančius mėnesį, už kurį mokama nedarbo draudimo išmoka.“
5 straipsnis. Įstatymo papildymas II1 skyriumi
Papildyti Įstatymą II1 skyriumi:
„II1 SKYRIUS
NEDARBO DRAUDIMO IŠMOKA ŠIO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO 2 PUNKTE NURODYTIEMS ASMENIMS
151 straipsnis. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nurodytų asmenų teisė į nedarbo draudimo išmoką, nedarbo draudimo išmokos dydis ir mokėjimo trukmė, nedarbo draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka
1. Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi šio įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nurodyti asmenys, kurie yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ir kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie iki bedarbio statuso įgijimo dienos turi ne mažesnį kaip 9 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių, per kurį yra sumokėję nedarbo draudimo įmokas nuo ne mažesnės nei 9 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų dydžių sumos.
2. Šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims nedarbo draudimo išmoka mokama bedarbio statuso galiojimo laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė ilginama vienu mėnesiu už kiekvieną kitą mokestinį laikotarpį (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), jeigu nedarbo draudimo įmokos per tą mokestinį laikotarpį sumokėtos nuo ne mažesnės nei 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų dydžių sumos. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė negali būti ilgesnė nei 9 mėnesiai.
3. Į šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyto asmens nedarbo draudimo įmokų mokėjimo laikotarpį, skaičiuojamą nustatant naujos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmę, neįskaitomi tie laikotarpiai, pagal kuriuos jau buvo nustatyta anksčiau jam mokėtos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims mokama šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyto dydžio išmoka.
5. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, kurie laikotarpiu, pagal kurį skaičiuojamas nedarbo draudimo stažas teisei į nedarbo draudimo išmoką nustatyti, buvo:
1) draudžiami nedarbo draudimu tik pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 punktą arba buvo draudžiami pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 punktą ir, mažiau nei 3 mėnesius, pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 punktą, paskirtos nedarbo išmokos mokėjimo trukmė nustatoma vadovaujantis šio straipsnio 2 ir 3 dalimis. Šių asmenų nedarbo draudimo stažui nustatyti, apdraustojo draudžiamosioms pajamoms apskaičiuoti, nedarbo draudimo išmokos skyrimo sąlygoms, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo tvarkai, nedarbo draudimo išmokos dydžiui nustatyti, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo sustabdymui ir nutraukimui, sustabdytos ar nutrauktos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo atnaujinimui, nedarbo draudimo išmokos išmokėjimui mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti, nedarbo draudimo išmokos grąžinimui ir išieškojimui, nedarbo draudimo įmokų mokėjimo tvarkai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 3 straipsnio, 6 straipsnio 1 ir 3 dalių, 7 straipsnio 1 ir 3 dalių, 8 straipsnio 1-3 ir 5-7 dalių, 9, 11, 14, 15 straipsnių, IV skyriaus nuostatos;
2) draudžiami nedarbo draudimu pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 punktą ir, 3 ar daugiau mėnesių, pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 punktą, nedarbo draudimo išmoka skiriama ir mokama, o neteisėtai apskaičiuota ir išmokėta nedarbo išmoka išieškoma, nedarbo draudimo įmokos mokamos šio įstatymo I, II ir IV skyriuose nustatyta tvarka.“
6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
4. Nuo 2025 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nurodyti asmenys, kurie yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ir kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie iki 2025 m. sausio 1 d. yra sumokėję visas privalomas valstybinio socialinio draudimo įmokas už paskutinius dvejus mokestinius metus nuo ne mažesnės nei 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio sumos per metus, įgyja teisę į Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje numatytą minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, kuri skiriama ir mokama vieną kartą per 2025 metus bedarbio statuso galiojimo laikotarpiu, bet ne ilgiau, nei už vieną mėnesį, mutatis mutandis taikant Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio, 6 straipsnio 1 ir 3 dalių, 7 straipsnio 1 ir 3 dalių, 8 straipsnio 7 dalies, 9, 11, 14, 15 ir 21 straipsnių nuostatas.
5. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo dienos paskirtos nedarbo draudimo išmokos, kurių mokėjimas tęsiamas arba kurias mokėti pradedama po šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo, kurių dydis keičiasi pritaikius šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytą nedarbo draudimo išmokos minimalų dydį, be atskiro asmenų, kuriems paskirtos šios išmokos, prašymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus sprendimu perskaičiuojamos iki 2024 m. vasario 15 d. Perskaičiuoto dydžio išmokos mokamos nuo šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo dienos.