Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2023 M. BALANDŽIO 27 D. ĮSAKYMO NR. D1-124 „DĖL 2022–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS APLINKOS APSAUGOS IR KLIMATO KAITOS VALDYMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 02-001-06-10-02 „SKATINTI ATLIEKŲ PERDIRBIMĄ IR ANTRINIŲ ŽALIAVŲ NAUDOJIMĄ“ ĮGYVENDINIMO“ PAKEITIMO  

 

2025 m.                                         d. Nr.

Vilnius

 

Pakeičiu Pažangos priemonės Nr. 02-001-06-10-02 „Skatinti atliekų perdirbimą ir antrinių žaliavų naudojimą“ veiklos „Finansuoti atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo infrastruktūros modernizavimą, plėtrą, naujų įrenginių diegimą“ poveiklės „Plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-124 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-10-02 „Skatinti atliekų perdirbimą ir antrinių žaliavų naudojimą“ įgyvendinimo“:

1.   Pakeičiu 2.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„2.1. Pagal Aprašą finansuojamos veiklos:

2.1.1. Lietuvoje surenkamų komunalinių plastiko atliekų (tarp jų bent vieno iš šių: polipropilenas (PP), poliamidas (PA), didelio tankio polietilenas (HDPE), mažo tankio polietilenas (LDPE), linijinis mažo tankio polietilenas (LLDPE), polistirenas (PS), polivinilchloridas (PVC), poliuretanas (PU), polikarbonatas (PC), daugiasluoksnė poliolefinų pagrindu pagaminta pakuotė) perdirbimo į granules arba dervos ar alyvos pavidalo polimerą, arba oligomerus, arba monomerus, arba naujam polimerui formuoti skirtą frakciją (pavyzdžiui, esterį), arba naujam polimerui formuoti skirtą mišinį (pavyzdžiui, pirolizinę alyvą) infrastruktūros sukūrimas / atnaujinimas (vadovaujantis BBIR 47 straipsnio 2 dalies b punktu, 3 ir 6 dalimis, 7 dalies b punktu ir 10 dalimi);

2.1.2. Lietuvoje surenkamų komunalinių plastiko atliekų (tarp jų bent vieno iš šių: polipropilenas (PP), poliamidas (PA), didelio tankio polietilenas (HDPE), mažo tankio polietilenas (LDPE), linijinis mažo tankio polietilenas (LLDPE), polistirenas (PS), polivinilchloridas (PVC), poliuretanas (PU), polikarbonatas (PC), daugiasluoksnė poliolefinų pagrindu pagaminta pakuotė) paruošimo perdirbti į granules arba dervos ar alyvos pavidalo polimerą, arba oligomerus, arba monomerus, arba naujam polimerui formuoti skirtą frakciją (pavyzdžiui, esterį), arba naujam polimerui formuoti skirtą mišinį (pavyzdžiui, pirolizinę alyvą) infrastruktūros sukūrimas / atnaujinimas (ši veikla finansuojama tik su Aprašo 2.1.1 papunktyje nurodyta veikla) (vadovaujantis BBIR 47 straipsnio 2 dalies b punktu, 3 ir 6 dalimis, 7 dalies b punktu ir 10 dalimi).“

2.   Pakeičiu 2.6 papunktį ir jį išdėstau taip:

„2.6. Partneriai negalimi.“

3.   Pripažįstu netekusiu galios 2.7 papunktį.

4.   Pakeičiu 2.13 papunktį ir jį išdėstau taip:

„2.13. Projekto veiklos gali būti pradėtos įgyvendinti tik įregistravus PĮP administruojančioje institucijoje; projekto išlaidos nuo PĮP įregistravimo administruojančioje institucijoje dienos iki projekto sutarties pasirašymo daromos pareiškėjo rizika.“  

5.   Pakeičiu 2.17 papunktį ir jį išdėstau taip:

„2.17. Vienas pareiškėjas gali pateikti tik vieną PĮP, parengtą pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1 priedą. PĮP rengiami ir teikiami per 2021–2027 m. Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinės sistemos (INVESTIS) duomenų mainų svetainę.“ 

6. Pakeičiu 2.18 papunktį ir jį išdėstau taip:

„2.18. Pareiškėjas turi parengti PĮP ir su PĮP administruojančiajai institucijai pateikti šiuos dokumentus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių III skyriaus antrajame skirsnyje ir kvietimo teikti PĮP skelbime nustatyta tvarka:

2.18.1. investicijų projektą su investicijų skaičiuokle (jei taikoma pagal Strateginio valdymo metodikos 140.5 papunktį), parengtą pagal Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir (ar) valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodiką, patvirtintą viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus, kuri paskelbta interneto svetainės www.cpva.lt skiltyje „Plėtros programų portfelio metodinės pagalbos centras / Dokumentai / Investicijų projektų rengimo metodika“ (jei taikoma);

2.18.2. projekto išlaidų pagrįstumą patvirtinančius dokumentus (sutarčių kopijas, komercinius pasiūlymus, rinkoje esančių kainų nuorodas (pavyzdžiui, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje); jeigu išlaidos grindžiamos tiekėjų pasiūlymais, – paklausimus tiekėjams);

2.18.3. finansavimo šaltinius (pareiškėjo privalomas nuosavas lėšas, įnašą į netinkamų finansuoti išlaidų padengimą) pagrindžiančius dokumentus, kuriuose nurodytas banko (ir kitų kredito įstaigų, juridinių asmenų) preliminarus sprendimas ir (ar) akcininkų sprendimas suteikti paskolą konkrečiam projektui ar kiti dokumentai, įrodantys finansavimo šaltinius;

2.18.4. deklaraciją ir paaiškinimus, pagrindžiančius, kad pareiškėjas yra pradėjęs atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – poveikio aplinkai vertinimas) procedūras, arba pagrindimą, kodėl minėtos procedūros netaikomos; pateikti informaciją apie projektui taikomus aplinkosauginius reikalavimus pagal PĮP 3 priede pateiktą pavyzdį;

2.18.5. informaciją apie pareiškėjui suteiktą valstybės pagalbą (išskyrus de minimis), kurioje pateikiama tik su teikiamu projektu susijusi suteikta arba planuojama pagalba, pagal PĮP 4 priede pateiktą pavyzdį;

2.18.6. deklaraciją, kad projekto metu sukurti / atnaujinti atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo pajėgumai bus naudojami tik Lietuvoje surenkamoms komunalinėms plastiko atliekoms (tarp jų bent vieno iš šių: polipropilenas (PP), poliamidas (PA), didelio tankio polietilenas (HDPE), mažo tankio polietilenas (LDPE), linijinis mažo tankio polietilenas (LLDPE), polistirenas (PS), polivinilchloridas (PVC), poliuretanas (PU), polikarbonatas (PC), daugiasluoksnė poliolefinų pagrindu pagaminta pakuotė) paruošti perdirbti ir perdirbti į granules arba dervos ar alyvos pavidalo polimerą, arba oligomerus, arba monomerus, arba naujam polimerui formuoti skirtą frakciją (pavyzdžiui, esterį), arba naujam polimerui formuoti skirtą mišinį (pavyzdžiui, pirolizinę alyvą);

2.18.7. aprašymą, kokių yra galutinių produkto naudotojų, kurie granules ar oligomerus arba monomerus panaudos naujų plastikinių produktų gamyboje;

2.18.8. smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaraciją, kurios forma patvirtinta Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 4-119 „Dėl Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašo ir Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos formos patvirtinimo“, parengtą pagal paskutinių ataskaitinių finansinių metų duomenis, jei pareiškėjas yra maža ar vidutinė įmonė, arba laisvos formos deklaraciją, kurioje nurodomos ir visos pareiškėjo susijusios įmonės, jei pareiškėjas yra didelė įmonė;

2.18.9. pareiškėjo atliekų tvarkymo apskaitos metines ataskaitas, parengtas pagal Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 „Dėl Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“;

2.18.10. komercinius pasiūlymus, pagrindžiančius Aprašo 8.7 papunktyje numatytas tinkamas finansuoti papildomas investicijų į įrangą išlaidas (kurių reikia, kad įrenginys veiktų kaip didelio efektyvumo plastiko atliekų perdirbimo linijos įrenginys, palyginti su tokio paties pajėgumo, reikalingo plastiko atliekoms šalinti, sąvartyno įrengimu arba tokio paties pajėgumo įprastais plastiko atliekų perdirbimo linijos įrenginiais);

2.18.11. pagrindimą dėl projekto veiklų įgyvendinimo vietos, t. y. žemės sklypo ir (arba) pastato teisėto valdymo pagrindų (nuosavybė, nuoma, panauda), kurie turi būti įforminti iki PĮP pateikimo, dokumentai  turi būti įregistruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre ir galioti ne trumpiau kaip 5 metus pasibaigus projekto finansavimui. Jeigu pareiškėjas nevaldo žemės sklypo ir (arba) pastato nuosavybės teise, jis turi pateikti žemės sklypo ir (arba) pastato savininko laisvos formos raštišką sutikimą vykdyti projekto veiklas, kuris galioja ne trumpiau kaip 5 metus pasibaigus projekto finansavimui, jei pastatas ir (arba) žemės sklypas  naudojamas pagal panaudos ar nuomos sutartį ir jei toks sutikimas nėra nurodytas nuomos ar panaudos sutartyje;

2.18.12. laisvos formos deklaraciją su paaiškinimu, kaip įgyvendinant projektą  sukurti pajėgumai padės siekti Aprašo 1 priede nurodytų 1–4 aplinkos tikslų, jei planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas;

2.18.13. dokumentus, pagrindžiančius atitiktį Aprašo 2.2.1 papunkčio reikalavimams (pvz., sutartys su energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, tiekėjais, įsirengtų saulės elektrinių dokumentai ir pan.) ir atitiktį Aprašo 2.2.2 papunkčio reikalavimams (pvz., įrenginių techninės specifikacijos, paaiškinimai dėl įrenginių naudojamos energijos gamybai ir pan.);

2.18.14. planuojamų sukurti plastiko atliekų perdirbimo įrangos techninę specifikaciją         (-as).“ 

7. Pakeičiu 2.19 papunktį ir jį išdėstau taip:

„2.19. Ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo projekto sutarties pasirašymo dienos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, pareiškėjas turi atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir atrankos procedūrą ir pateikti administruojančiajai institucijai atsakingos institucijos dokumentus, patvirtinančius nurodytų procedūrų atlikimą (jeigu taikoma).“ 

8.   Pakeičiu 8.3.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„8.3.3. jeigu pareiškėjas ir (arba) ūkio subjektas (-ai), kuriam (-iems) priklauso pareiškėjas, yra priskiriami sunkumų patiriančios įmonės kategorijai. Ūkio subjektu laikomas pareiškėjas ir visos jo pagal BBIR I priedo 3 straipsnį susijusios įmonės;“

9.   Pripažįstu netekusiu galios 8.8 papunktį.           

10. Pakeičiu 9 punkto lentelės 3 punktą ir jį išdėstau taip:

„3. 

Specialusis 

Už 1 suteiktos dotacijos eurą turi būti įsipareigojama sukurti papildomų plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų ne mažiau kaip 2 kilogramus (0,002 tonų) per metus. 

Vertinamas Europos Sąjungos investicijų fondų lėšų panaudojimo efektyvumas. Už 1 suteiktos dotacijos eurą turi būti sukurti papildomi plastiko atliekų perdirbimo pajėgumai – ne mažiau kaip 2 kilogramai (0,002 tonų) per metus. 

Įgyvendinant projektą įrengtų plastiko atliekų perdirbimo įrenginių pajėgumai skaičiuojami (tonomis per metus) pagal formulę: 

P=T*H*D, kur: 

P – papildomi plastiko atliekų perdirbimo pajėgumai; 

T  – plastiko atliekų perdirbimo įrangos (toliau – įranga) valandinis našumas pagal techninę specifikaciją (tonomis per valandą);  

H – įrangos darbo valandų skaičius per dieną – 8 val.;  

D – įrangos darbo dienų skaičius per metus – 250 d.  

Už 1 suteiktos dotacijos eurą sukurti papildomi plastiko atliekų perdirbimo pajėgumai (kilogramais per metus) skaičiuojami pagal formulę: 

E=P*1000/F, kur: 

E – už 1 suteiktos dotacijos eurą sukurti papildomi plastiko atliekų perdirbimo pajėgumai; 

P – papildomi plastiko atliekų perdirbimo pajėgumai (tonomis per metus); 

F – dotacijos suma (eurais) papildomiems plastiko atliekų perdirbimo pajėgumams sukurti. 

 

Sukurti pajėgumai vertinami pagal PĮP pateiktas planuojamų sukurti papildomų plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų technines specifikacijas ir pareiškėjo pateiktą numatomos vykdyti veiklos aprašymą nurodant turimus ir planuojamus sukurti papildomus atliekų perdirbimo pajėgumus. 

 

Atitiktis kriterijui tikrinama projekto vertinimo metu. 

- 

- 

-“.  

 

11. Pakeičiu 9 punkto lentelės 4 punktą ir jį išdėstau taip:

„4.

Prioritetinis

Už 1 suteiktą dotacijos eurą įsipareigojama sukurti papildomų plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų (tonų per metus).

Vertinamas Europos Sąjungos investicijų fondų lėšų panaudojimo efektyvumas.

a)         už 1 suteiktą dotacijos eurą bus sukurta plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų  perdirbti daugiau kaip 3,00 kg (0,003 tonų) per metus – 45 balai;

b)         už 1 suteiktą dotacijos eurą bus sukurta plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų perdirbti nuo 2,50 kg (0,0025 tonų) iki 3,00 kg (0,003 tonų) (imtinai) per metus – 25 balai;

c)         už 1 suteiktą dotacijos eurą bus sukurta plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų perdirbti nuo 2,00 kg (0,002 tonų) iki 2,50 kg (0,0025 tonų) (imtinai) per metus – 15 balų.

Vertinama pagal PĮP pateiktas planuojamų sukurti papildomų plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų technines specifikacijas, pareiškėjo pateiktą numatomos vykdyti veiklos aprašymą nurodant turimus ir planuojamus sukurti papildomus atliekų perdirbimo pajėgumus.

 

Kriterijus apskaičiuojamas pagal formules, nurodytas  šios lentelės 3 punkte.

 

Atitiktis kriterijui tikrinama projekto vertinimo metu.

 

Šiam kriterijui nustatytas didžiausias kriterijaus vertinimo balas.

45

-

-“.

 

12. Pakeičiu 9 punkto lentelės 5 punktą ir jį išdėstau taip:

„5.

Prioritetinis

Pareiškėjo prašomos projekto finansuojamosios dalies ir didžiausios pagal veiklą pareiškėjui galimos projekto finansuojamosios dalies santykis.

Vertinamas santykis tarp pareiškėjo nurodytos projekto finansuojamosios dalies (proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų) ir didžiausios projekto finansuojamosios dalies (proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų), kuri pagal veiklą gali būti nustatyta šiam pareiškėjui.

Kriterijus skaičiuojamas pareiškėjo prašomą projekto finansuojamąją dalį dalijant iš didžiausios pagal veiklą pareiškėjui galimos projekto finansuojamosios dalies pagal formulę:

, kur

K – santykis tarp pareiškėjo nurodytos projekto finansuojamosios dalies (proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų) ir didžiausios projekto finansuojamosios dalies (proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų), kuri pagal veiklą gali būti nustatyta šiam pareiškėjui;

F – pareiškėjo prašoma finansuojamoji dalis (proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų);

D – didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis (proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų), apskaičiuota vadovaujantis Aprašo 8.9 papunkčiu.

 

Kuo mažesnis pareiškėjo nurodytos prašomos projekto finansuojamosios dalies ir didžiausios projekto finansuojamosios dalies, kuri pagal veiklą gali būti nustatyta šiam pareiškėjui, santykis, tuo daugiau balų suteikiama pareiškėjui.

a) K mažiau arba lygu 0,49 – 35 balai;

b) K nuo 0,90 iki 0,50 – 20 balų;

c) K nuo 1,00 iki 0,91 – 10 balų.

 

Atitiktis kriterijui tikrinama projekto vertinimo metu.

35

-

-“.

 

13. Pakeičiu 12.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„12.2. Jeigu projekto vertė viršija 10 000 000 (dešimt milijonų) eurų, projekto vykdytojas privalo surengti komunikacinį renginį ar veiklą, laiku įtraukiant Europos Komisiją, vadovaujančiąją instituciją ir atitinkamos administruojančiosios institucijos atstovus.“ 

14. Papildau 13.5.6 ir 13.5.7 papunkčiais:

„13.5.6. statybos darbų ir rekonstrukcijos; 

13.5.7. žemės įsigijimo.“ 

15. Pakeičiu 1 priedo lentelę ir ją išdėstau taip:

„Aplinkos tikslai  

Su Europos Komisija suderintas pagrindimas 

Pagrindimo dokumentai 

1.         Klimato kaitos švelninimas 

Kuriami ir rekonstruojami atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo pajėgumai turės atitikti: 

1.         2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančią kai kurias direktyvas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/851. 

2.         1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvą 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006. 

3.         Kuriama infrastruktūra turi atitikti Statybos techninio reglamento ir Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. gegužės 19 d. direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo reikalavimus, susijusius su šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) emisija, ir beveik energijos nenaudojančių pastatų projektavimo, statybos ir eksploatacijos (angl. Nearly Zero Energy Building, NZEB) standartą. 

Numatoma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (toliau – PAV), kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme (toliau – PAV įstatymas). 

PAV procedūros turi būti atliktos prieš statybos darbus vadovaujantis 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (toliau – Direktyva 2011/92) nuostatomis ir numatyta, kaip bus įgyvendintos PAV ataskaitoje pateiktos švelninimo ir kompensacinės priemonės. 

Įgyvendinamos veiklos leis išvengti: 

1.         ŠESD patekimo į aplinką, nes komunalinės atliekos nebus šalinamos sąvartynuose. 

2.         ŠESD (daugiausia CO2) patekimo į aplinką, nes komunalinės atliekos nebus deginamos. 

Perdirbant išrūšiuotas atliekas taupoma energija, gaminant produktus iš antrinių žaliavų perdirbus atliekas, netiesiogiai mažinamas CO2 išskyrimas, kuris skirtųsi gaminant produktus iš pirminių žaliavų. Perdirbant išrūšiuotas atliekas sutaupoma iki 4 kartų daugiau energijos ir tiek pat išskiriama mažiau CO2, nei deginant atliekas. 

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad planuojamos įgyvendinti veiklos labai sumažins ŠESD išsiskyrimą, reikšmingai prisidės prie klimato kaitos švelninimo.  

Jeigu vadovaujantis PAV įstatymu reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos PAV ar atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos PAV procedūras, pareiškėjas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo projekto sutarties pasirašymo dienos administruojančiajai institucijai turi pateikti atsakingosios institucijos sprendimą dėl PAV, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedarys neigiamo reikšmingo poveikio aplinkai, ar atrankos išvadą, kad PAV neprivalomas.  

Jeigu vadovaujantis PAV įstatymu  planuojamos ūkinės veiklos PAV neatliekamas,  pareiškėjas su PĮP administruojančiajai institucijai turi pateikti deklaraciją su paaiškinimu, kaip įgyvendinant projektą sukurti pajėgumai padės švelninti  klimato kaitą. 

2. Prisitaikymas prie klimato kaitos 

Vadovaujantis Direktyva 2011/92, turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos PAV arba atranka dėl poveikio aplinkai, kai tokios procedūros turi būti atliktos pagal PAV įstatymo reikalavimus. 

Ruošiant perdirbti ir perdirbant atliekas, galima naudoti vandenį, todėl turi būti vadovaujamasi 2021 m. birželio 4 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/2139, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams (toliau – Reglamentas 2021/2139). 

Jeigu vadovaujantis PAV įstatymu reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos PAV ar atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos PAV procedūras, pareiškėjas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo projekto sutarties pasirašymo dienos administruojančiajai institucijai turi pateikti atsakingosios institucijos sprendimą dėl PAV, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedarys neigiamo reikšmingo poveikio aplinkai, ar atrankos išvadą, kad PAV neprivalomas. 

Jeigu vadovaujantis PAV įstatymu  planuojamos ūkinės veiklos PAV neatliekamas,  pareiškėjas su PĮP administruojančiajai institucijai turi pateikti deklaraciją su paaiškinimu, kaip įgyvendinant projektą sukurti pajėgumai padės prisitaikyti prie klimato kaitos.

3.         Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga 

Vadovaujantis Direktyva 2011/92, turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos PAV arba atranka dėl poveikio aplinkai, kai tokios procedūros turi būti atliktos pagal PAV įstatymo reikalavimus. 

Ruošiant perdirbti ir perdirbant atliekas, galima naudoti vandenį, todėl turi būti vadovaujamasi Deleguotuoju Reglamentu 2021/2139. 

Jeigu vadovaujantis PAV įstatymu reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos PAV ar atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos PAV procedūras, pareiškėjas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo projekto sutarties pasirašymo dienos administruojančiajai institucijai turi pateikti atsakingosios institucijos sprendimą dėl PAV, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedarys neigiamo reikšmingo poveikio aplinkai, ar atrankos išvadą, kad PAV neprivalomas. 

Jeigu vadovaujantis PAV įstatymu  planuojamos ūkinės veiklos PAV neatliekamas,  pareiškėjas su PĮP administruojančiajai institucijai turi pateikti deklaraciją su paaiškinimu, kaip įgyvendinant projektą sukurti pajėgumai prisidės prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos.

4.            Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą 

Veiksmas skirtas plėtoti atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo pajėgumus, t. y. tiesiogiai įgyvendina šį aplinkos tikslą, todėl vertintinas tik kaip teigiamą poveikį turintis veiksmas, nedarantis žalos. 

Perdirbimo pajėgumų plėtra bus vykdoma atlikus PAV procedūras vadovaujantis Direktyva 2011/92. 

Atliekų perdirbimo ar panaudojimo metu išsaugomi ištekliai pakeičia gamtinius išteklius, kurie turėtų būti išgaunami. 

Jeigu vadovaujantis PAV įstatymu reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos PAV ar atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos PAV procedūras, pareiškėjas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo projekto sutarties pasirašymo dienos administruojančiajai institucijai turi pateikti atsakingosios institucijos sprendimą dėl PAV, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedarys neigiamo reikšmingo poveikio aplinkai, ar atrankos išvadą, kad PAV neprivalomas. 

Jeigu vadovaujantis PAV įstatymu  planuojamos ūkinės veiklos PAV neatliekamas,  pareiškėjas su PĮP administruojančiajai institucijai turi pateikti deklaraciją su paaiškinimu, kaip įgyvendinant projektą sukurti pajėgumai padės pereiti prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą.

5.         Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė 

Šiuolaikiniai atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo pajėgumai užtikrina, kad oras, vanduo, žemė nebūtų teršiami arba tarša minimali (oro – dėl paruošimo perdirbti ir perdirbimo metu išsiskiriančių dujų, kurių visiškai išvengti neįmanoma), todėl neigiamo poveikio veikla nedarys arba jis bus nereikšmingas, palyginti su žala, kuri galėtų atsirasti be šios veiklos. 

Atliekų perdirbimas ir panaudojimas leidžia išvengti žalos, kuri galėtų atsirasti be šios veiklos – taršos filtratų ir juose esančių teršalų (įvairių metalų (Zn, Pb, Cu, As), druskų, organinių teršalų, įskaitant patvariuosius organinius teršalus (POT)), eutrofikacijos dėl maistinių medžiagų, degalų, tepalų ir pan. skysčių patekimo į žemę, paviršinius ir požeminius vandenis, oro tarša sąvartynų dujomis, transporto ir sąvartynuose veikiančių mechanizmų sukeliama oro tarša šalinant atliekas sąvartynuose, oro tarša saugant ir ruošiant atliekas deginti, deginimo metu galimos taršos SO2, NOx, HF, HCl, LOJ, CO, N2O medžiagomis, šių teršalų nusėdimo į žemę ir vandenį, vandens teršalų išsiplovimo iš šlako ir pelenų.  

Perdirbus atliekas jos bus naudojamos kaip antrinė žaliava kitų produktų gamybai, todėl mažiau reikia pirminių žaliavų, kurių gavyba teršia aplinką, tai irgi teigiamai paveiks oro, vandens ir žemės švarą. 

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad veikla tiesiogiai gerina oro, vandens ir žemės apsaugą, galima tarša dėl atliekų perdirbimo galima tik avarijų (techninis ir žmogiškasis faktoriai) ir (arba) nesilaikant atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo proceso reikalavimų (žmogiškasis faktorius).  

Pagrindimo dokumentai neteikiami. 

6.            Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas 

Veikla tiesioginio neigiamo poveikio natūralioms buveinėms ir biologinei įvairovei (įskaitant pasekmes gyvūnijai ir augalijai) nekelia, nes saugomose, jautriose aplinkai teritorijose neleidžiama statyti atliekų tvarkymo įrenginių. 

Pagrindimo dokumentai neteikiami.“ 

 

Aplinkos ministras