Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO nr. I-533 29, 31 straipsniŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 31¹ IR 31² STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMas

2020 m.                                   d. Nr.

Vilnius

1. straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Papildyti 16 straipsnio 2 dalį nauju 46 punktu:

„46) priima sprendimą dėl tiesioginių seniūnų rinkimų organizavimo. “

2. straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

Papildyti 29 straipsnio 8 dalį nauju 17 punktu:

„17) savivaldybės tarybai priėmus sprendimą, organizuoja tiesioginius seniūnų rinkimus. “

3. straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

„ 9. Seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai asmeniui, savo noru atsistatydinusiam iš seniūno pareigų, atkuriamas valstybės tarnautojo statusas taikant Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas garantijas, kai keičiama seniūnijos forma, o seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, nustatytus šio straipsnio 10 dalyje, taip pat kai kitai 5 metų kadencijai priimamas seniūnas, kurio iki tol eitos kadencijos metu visi metiniai tarnybinės veiklos vertinimai buvo geri arba labai geri ir tuo atveju, kai savivaldybės tarybos sprendimu seniūnai toje savivaldybėje renkami tiesiogiai. Į seniūno pareigas negali būti priimamas asmuo taikant Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją, išskyrus atvejus, kai dėl kitos seniūnijos – biudžetinės įstaigos reorganizavimo ar savivaldybės administracijoje atliekamos seniūnijų, kurių forma yra filialas, struktūrinės pertvarkos naikinama seniūno pareigybė. Priimant į seniūno pareigas taip pat netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir tarnybinio kaitumo. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti asmenys.“

4 straipsnis. Įstatymo papildymas 31¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 31¹ straipsniu:

„31¹ straipsnis. Tiesiogiai renkamo seniūno ypatumai

1. Tiesiogiai išrinktas seniūnas atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės tarybai ir tos seniūnijos gyventojams.

2. Tiesiogiai renkamas seniūnas pareigas pradeda eiti kitą dieną po to kai baigiasi anksčiau toje seniūnijoje tiesiogiai išrinkto seniūno kadencija arba ne vėliau kaip per dvi savaites po galutinių tiesioginių seniūno rinkimų rezultatų paskelbimo dienos.

3. Tiesiogiai renkamam seniūnui taikomas Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymas, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme numatyta kitaip.

4. Tiesiogiai renkamo seniūno įgaliojimai baigiasi, kai:

1) jis atsistatydina;

2) pasibaigia jo kadencija ir jis neperrenkamas kitai kadencijai;

3) teismas pripažįsta jį neveiksniu;

4) jis miršta;

5) jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką;

6) įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis;

7) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

8) jis išvyksta gyventi už tos savivaldybės teritorijos ribų.

Sprendimą dėl seniūno įgaliojimų pasibaigimo, išskyrus, kai baigiasi seniūno kadencija, per 10 kalendorinių dienų nuo šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos priima tos savivaldybės meras.

5. Tiesiogiai išrinkto seniūno įgaliojimams nutrūkus prieš terminą kol bus išrinktas seniūnas arba kai tiesiogiai išrinktas seniūnas laikinai (dėl atostogų, komandiruotės, laikino nedarbingumo ir kt.) negali vykdyti pareigų, tos savivaldybės meras seniūno pareigas paveda laikinai eiti kitam toje savivaldybėje pareigas einančiam seniūnui.

6. Kai tiesiogiai renkamas seniūnas neišrenkamas naujai kadencijai, jis turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo seniūnu eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojo (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms. Šioje dalyje nustatytu atveju seniūnas turi teisę grįžti į iki išrinkimo seniūnu eitas pareigas, jeigu jis ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje. Jeigu šis asmuo iki išrinkimo seniūnu tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, jam išmokama 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama.

7. Tiesiogiai išrinkto seniūno darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis darbo užmokestį seniūnui (biudžetinės įstaigos vadovui).

8. Tiesiogiai išrinktas seniūnas negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose ir gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą.“

5 straipsnis. Įstatymo papildymas 31² straipsniu

Papildyti Įstatymą 31² straipsniu:

„31² straipsnis. Tiesioginiai seniūno rinkimai

1. Seniūnas – renkamas penkeriems metams, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal paprastosios daugumos rinkimų sistemą vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurią sudaro visa seniūnija.

2. Tiesioginiai seniūno rinkimai organizuojami dviem etapais. Pirmojo etapo metu pretendentai dalyvauja centralizuotame konkurse, kuriame atrenkami du geriausiai įvertinti kandidatai į seniūnus. Antrojo etapo metu gyventojai  tiesiogiai balsuoja už vieną iš dviejų atrinktų kandidatų.

3. Kandidatai į seniūnus turi atitikti reikalavimus, keliamus kandidatams į savivaldybės tarybos narius.

4. Tiesioginius seniūno rinkimus skelbia ir organizuoja savivaldybės administracijos direktorius pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką.

5. Tiesioginių seniūno rinkimų tvarkoje turi būti numatyta:

1)      rinkimų organizavimo tvarka;

2)      rinkimų komisijų įgaliojimai;

3)      rinkimų organizavimo apmokėjimo iš savivaldybės biudžeto tvarka;

4)      rinkėjų sąrašų sudarymo tvarka;

5)      kandidatų kėlimo tvarka ir garantijos kandidatams;

6)      rinkimų agitacijos tvarka;

7)      parengtinė rinkimų organizavimo veikla;

8)      balsavimo ir balsų skaičiavimo tvarka;

9)      rinkimų rezultatų nustatymo ir jų paskelbimo tvarka.

Tiesioginių seniūnų rinkimų tvarkoje gali būti numatytos ir kitos nuostatos, reikalingos tiesioginių seniūnų rinkimų organizavimui.

6. Tiesioginiai seniūnų rinkimai turi būti organizuojamai per 3 mėnesius po savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl tiesioginių seniūnų rinkimo seniūnijose rengimo ir likus ne mažiau 2 mėnesiams iki tiesiogiai išrinktų seniūnų įgaliojimų pabaigos.

7. Seniūnai renkami savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka gyventojams balsuojant raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Išrinktu seniūnu laikomas daugiausia balsų gavęs kandidatas.

6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.

Teikia

Seimo narys:                                                                                                  Algis Strelčiūnas