Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SPECIALIOSIOS TYRIMO KOMISIJOS PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖS TEIKIMĄ PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams Konstantinui Gurinui, Viktorui Kažiui, Valdimarui Bavėjanui PAGRĮSTUMUI IŠTIRTI IR IŠVADOS DĖL PAGRINDO PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ PATEIKIMO SUDARYMO
2019 m. d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74, 116 straipsniais, Seimo statuto 231 ir 232 straipsniais,
Įvertindamas tai, kad apkalta – viena iš pilietinės visuomenės savisaugos priemonių, savo prigimtimi laikytina parlamentiniu procesu. Apkalta – Konstitucijoje numatyta ypatinga procedūra, kai yra sprendžiamas Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų aukščiausiųjų valstybės pareigūnų konstitucinės atsakomybės klausimas, t. y. jų pašalinimas iš pareigų už šiuos Konstitucijoje nustatytus veiksmus: šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, nusikaltimo padarymą. Apkalta taikoma tik aukščiausiems valstybės pareigūnams, kurie sulaužo priesaiką ir šiukščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, jos rezultatas yra konstitucinė sankcija. Konstitucijos 74 ir 116 straipsniuose nustatyta, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka. Seimo statuto 227 straipsnyje nustatyta, kad apkaltos procesas yra parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas, siekdamas išspręsti tokių asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą;
Atkreipdamas dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras 2019-07-22 raštu Nr. 17.2-3458 (toliau tekste - Raštas) Seimo nariams pateikė informaciją apie tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2, 3 dalyse, 226 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 227 straipsnio 2, 3 dalyse, 228 straipsnio 1, 2 dalyse, 260 straipsnio 3 dalyje, požymius dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kitų nusikalstamų veikų[1]. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Konstantinas Gurinas, Viktoras Kažys, Valdimaras Bavėjanas yra įtariami stambaus masto kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu teismų sistemoje, t. y. galimai atliko veiksmus, kurie nesuderinami su teisėjo priesaika ir konstituciniu statusu, o tai yra pagrindas pradėti apkaltos procesą. Minėtame ikiteisminiame tyrime pranešimai apie įtarimą įteikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams Konstantinui Gurinui, Viktorui Kažiui, Valdimarui Bavėjanui, kuris įtariami sunkių nusikaltimų, susijusių su jų atliktomis pareigomis, padarymu. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismų kompetencija yra spręsti klausimus, susijusius su asmens baudžiamąja atsakomybe. Tuo tarpu konstitucinės atsakomybės įgyvendinimo iniciatyvos teisė pagal Konstituciją ir įstatymus yra išskirtinė Seimo narių teisė ir pareiga. Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pateikta medžiaga patvirtina, kad šiame nutarime nurodytais veiksmais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Konstantinas Gurinas, Viktoras Kažys, Valdimaras Bavėjanas galimai piktnaudžiavo teisėjo tarnybine padėtimi ir teisėjo autoritetu, neteisėtai gavo turtinės naudos, savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievoles (teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti), taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pagarbos ir lojalumo valstybei principą (laikytis duotos teisėjo priesaikos), 11 straipsnio 2 punkte įtvirtintą skaidrumo ir viešumo principą (vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto), 12 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose įtvirtintą sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principą (elgtis taip, kad visuomeniniai, socialiniai ir kitokie santykiai nekenktų teisėjo tiesioginių pareigų atlikimui, nesiekti naudos sau, artimiesiems ir draugams naudojantis savo tarnybine padėtimi, būti nepaperkamam, nepriimti dovanų, pinigų, neatlygintinų paslaugų ar kitokių prielankumo ženklų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų ar kitų paslaugų iš fizinių ar juridinių asmenų, jeigu tai gali sukeli viešųjų ir privačių interesų konfliktą), 13 straipsnio 1, 3 ir 7 punktuose įtvirtintą padorumo principą (būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti, privačiame gyvenime elgtis sąžiningai ir garbingai, kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų vardo), 14 straipsnio 2 ir 11 punktuose įtvirtintą pavyzdingumo principą (saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų teismų interesai ir teisėjo reputacija), 15 straipsnio 1 punkte įtvirtiną pareigingumo principą (nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų). Nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Egidijaus Laužiko, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų Konstantino Gurino, Viktoro Kažio, Valdimaro Bavėjano veiksmai yra pagrindas manyti, kad šie asmenys, vykdydami savo kaip teisėjų pareigas, šiukščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisėjo nepriklausomumo principą (Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalis), konstitucinę pareigą vykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 str. 1 d.), taip pat Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalį, įpareigojančią teisėją nagrinėti bylas klausant tik įstatymo ir sulaužė duotą priesaiką savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, būti nešališku ir sąžiningu.
Atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinė sankcija taikoma visų pirma dėl to, kad darydamas pažeidimą asmuo tuo diskreditavo valstybės valdžią, užtat būtina jį pašalinti iš pareigų ar panaikinti jo mandatą, antraip nebus garantuotas visuomenės pasitikėjimas valstybės valdžia, jos institucijomis ir pareigūnais. Dėl konstitucinės sankcijos taikymo apsisprendžia parlamentas (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimas). Asmuo, paskirtas teisėju, įstatymo nustatyta tvarka prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymą (Konstitucijos 112 str. 6 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 straipsniu, teisėju paskirtas asmuo, prieš pradėdamas eiti pareigas, iškilmingai prisiekia jį paskyrusiems Respublikos Prezidentui arba Seimui „būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui“. Šios priesaikos sulaužymas, jei tai padaro Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisėjai, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ir teisėjai, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus užtraukia konstitucinę atsakomybę;
Primindamas tai, kad Aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies turinį Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdyti teisingumą – teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimai). Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškintinos kartu su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies nuostata: „Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.“ Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, teisingumo vykdymo funkcija lemia teisėjo ir teismų nepriklausomumą. Teisėjas gali vykdyti teisingumą tik būdamas nepriklausomas nuo byloje dalyvaujančių šalių, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių ir visuomeninių susivienijimų, fizinių ir juridinių asmenų (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gegužės 13 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisėjo ir teismų nepriklausomumas yra skirtas užtikrinti teisingumo vykdymą, kuris yra išskirtinė teisminės valdžios funkcija (pagal Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai). Teisėjo ir teismų nepriklausomumas yra ne privilegija, bet viena svarbiausių teisėjo ir teismų pareigų, kylanti iš Konstitucijoje garantuotos kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, teisės turėti nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimai). Būti nepriklausomam teisėją įpareigoja ir priesaika, kurią pagal Konstitucijos 112 straipsnio 6 dalį jis duoda prieš pradėdamas eiti savo pareigas. Teisėjas prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti sąžiningas, humaniškas ir savo elgesiu nepakenkti teisėjo vardui. Teisėjo elgesys, susijęs su tiesioginiu pareigų atlikimu, taip pat jo veikla, nesusijusi su jo pareigomis, neturi kelti jokių abejonių dėl jo nepriklausomumo ir nešališkumo;
Pabrėždamas tai, kad konstitucinės atsakomybės neišvengiamumas yra būtina sąlyga tam, kad būtų apsaugota demokratinė visuomenė, teisinė valstybė ir apginta konstitucinė santvarka; pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 116 straipsnį Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, taip pat Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka, taip pat į tai, kad apkaltos procesas gali vykti nepriklausomai nuo to, ar šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ir (arba) priesaikos sulaužymas vėliau teismo yra įvertinamas kaip nusikalstama veika ir ar atitinkamas apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėja, bei į tai, kad konstitucinė pareigūnų atsakomybė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta kaip ypatinga teisinės atsakomybės rūšis, kurią įgyvendinti gali tik Lietuvos Respublikos Seimas, ji (konstitucinė atsakomybė) nepašalina būtinybės taikyti kitas teisinės atsakomybės (baudžiamosios, civilinės, drausminės) rūšis ir jų nepaneigia;
Būdamas įsitikinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka būtina visapusiškai, objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Konstantinas Gurinas, Viktoras Kažys, Valdimaras Bavėjanas nėra šiurkščiai pažeidę Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir sulaužę duotos teisėjo priesaikos, o delsimas priimti sprendimą spręsti minėtų teisėjų konstitucinės atsakomybės klausimą gali nulemti tai, kad šie apskritai gali išvengti konstitucinės atsakomybės;
Konstatuodamas, kad:
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas galimai nesąžiningai vykdė teisėjo pareigas, veikė savo privačiais ir kitų neteisėtai suinteresuotų asmenų interesais, turėjo tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais bei teisėjo pareiga vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus. Savo veiksmais teisėjas Konstantinas Gurinas galimai šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, Teismų įstatymą, pagrindinius teisėjų elgesio principus, numatytus Teisėjų etikos kodekse ir sulaužė teisėjo priesaiką, o būtent:
1. naudodamasis teisėjo statusu ir įgaliojimais, susitarė šališkai veikti ir veikė jo, kaip teisėjo žinioje esančios ir jam nagrinėti paskirtos bylos baigtimi neteisėtai suinteresuotų asmenų naudai ir interesais - nagrinėdamas Lietuvos apeliaciniame teisme civilinę bylą priėmė ir pasirašė nutartį, kuria panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
2. būdamas Lietuvos apeliacinio teismo teisėju, tarėsi dėl neteisėto atlygio su bylos baigtimi neteisėtai suinteresuotais asmenimis, pažadėjo šį atlygį paimti ir jį paėmė iš šiame teisme narinėjamos, jo žinioje esančios bylos baigtimi neteisėtai suinteresuotų asmenų;
3. būdamas Lietuvos apeliacinio teismo teisėju ir gavęs asmeninius pasiūlymus dėl neteisėto atlygio už palankius sprendimus jam nagrinėjant bylas, nepranešė apie tai teismų savivaldos institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, generalinei prokuratūrai, nenusišalino nuo sprendimų byloje, kurios baigtimi jis pats, o taip pat jam artimi asmenys buvo neteisėtai suinteresuoti;
4. Šiais veiksmais Konstantinas Gurinas piktnaudžiavo teisėjo tarnybine padėtimi ir teisėjo autoritetu bei gavo neteisėtą atlygį, sulaužė teisėjo priesaiką; pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievoles: teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; pažeidė Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pagarbos ir lojalumo valstybei principą (laikytis duotos teisėjo priesaikos), 11 straipsnio 2 punkte įtvirtintą skaidrumo ir viešumo principą (vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto), 12 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose įtvirtintą sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principą (elgtis taip, kad visuomeniniai, socialiniai ir kitokie santykiai nekenktų teisėjo tiesioginių pareigų atlikimui, nesiekti naudos sau, artimiesiems ir draugams naudojantis savo tarnybine padėtimi, būti nepaperkamam, nepriimti dovanų, pinigų, neatlygintinų paslaugų ar kitokių prielankumo ženklų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų ar kitų paslaugų iš fizinių ar juridinių asmenų, jeigu tai gali sukeli viešųjų ir privačių interesų konfliktą), 13 straipsnio 1, 3 ir 7 punktuose įtvirtintą padorumo principą (būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti, privačiame gyvenime elgtis sąžiningai ir garbingai, kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų vardo), 14 straipsnio 2 ir 11 punktuose įtvirtintą pavyzdingumo principą (saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų teismų interesai ir teisėjo reputacija), 15 straipsnio 1 punkte įtvirtiną pareigingumo principą (nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų);
5. Dėl šių veiksmų teisėjas Konstantinas Gurinas, vykdydamas savo, kaip teisėjo pareigas, buvo priklausomas nuo proceso dalyvių, vykdydamas teisingumą veikė šališkai ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 3 str. Dėl šių veiksmų teisėjas Konstantinas Gurinas, būdamas šališkas jo nagrinėjamose bylose, siekdamas tenkinti ir tenkindamas neteisėtus jam artimų asmenų interesus, imdamas neteisėtą atlygį iš bylos baigtimi neteisėtai suinteresuotų asmenų pažeidė kiekvieno asmens lygybės įstatymui ir teismui principą (Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 6 str.) bei dalyvaujančių bylose asmenų teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 5 str. 1 d., 2 d.;
6. Dėl šių veiksmų teisėjas Konstantinas Gurinas, vykdydamas savo, kaip teisėjo pareigas, šiukščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisėjo nepriklausomumo principą (Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalis), konstitucinę pareigą vykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 str. 1 d.), taip pat Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalį, įpareigojančią teisėją nagrinėti bylas klausant tik įstatymo ir sulaužė duotą priesaiką savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, būti nešališku ir sąžiningu.
7. Dėl šių veiksmų didelės moralinės žalos patyrė valstybė, taip pat buvo iškraipyti teisėjo tarnybos veiklos principai, jų esmė bei turinys, pažemintas ir sumenkintas teismų valdžios autoritetas bei diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 ir 116 straipsniais yra teisinis ir faktinis pagrindas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Konstantino Gurino atžvilgiu pradėti apkaltos procesą Seime.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys galimai nesąžiningai vykdė teisėjo pareigas, neteisėtai veikė savo privačiais ir kitų neteisėtai suinteresuotų asmenų interesais, turėjo tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais bei teisėjo pareiga vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus. Savo veiksmais teisėjas Viktoras Kažys galimai šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, Teismų įstatymą, pagrindinius teisėjų elgesio principus, numatytus Teisėjų etikos kodekse ir sulaužė teisėjo priesaiką, o būtent:
1. būdamas Lietuvos apeliacinio teismo teisėju, tarėsi dėl neteisėto atlygio, pažadėjo jį paimti ir paėmė neteisėtą atlygį iš šiame teisme narinėjamos, jo žinioje esančios bylos baigtimi neteisėtai suinteresuotų asmenų už išteisinamojo nuosprendžio priėmimą apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje;
2. naudodamasis teisėjo statusu ir įgaliojimais, pažadėjo, susitarė šališkai veikti ir veikė jo, kaip teisėjo žinioje esančios ir jam nagrinėti paskirtos bylos baigtimi neteisėtai suinteresuotų asmenų naudai ir interesais - apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisėjų kolegijoje kartu su kitais teisėjais, būdamas neteisėtai suinteresuotas šios bylos baigtimi, siekdamas tenkinti neteisėtus jam artimų asmenų interesus, priėmė ir pasirašė nuosprendį, kuriuo panaikino Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalį ir išteisino asmenis, kurie šio teismo buvo pripažinti kaltais padarę nusikaltimus;
3. būdamas Lietuvos apeliacinio teismo teisėju ir gavęs asmeninius pasiūlymus dėl neteisėto atlygio už palankius sprendimus jam nagrinėjant bylas Lietuvos apeliaciniame teisme, nepranešė apie tai teismų savivaldos institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, generalinei prokuratūrai, nenusišalino nuo sprendimų byloje, kurios baigtimi jis pats, o taip pat jam artimi asmenys buvo neteisėtai suinteresuoti;
4. Šiais veiksmais Viktoras Kažys piktnaudžiavo teisėjo tarnybine padėtimi ir teisėjo autoritetu bei gavo neteisėtą atlygį, sulaužė teisėjo priesaiką; pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievoles: teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; pažeidė Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pagarbos ir lojalumo valstybei principą (laikytis duotos teisėjo priesaikos), 11 straipsnio 2 punkte įtvirtintą skaidrumo ir viešumo principą (vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto), 12 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose įtvirtintą sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principą (elgtis taip, kad visuomeniniai, socialiniai ir kitokie santykiai nekenktų teisėjo tiesioginių pareigų atlikimui, nesiekti naudos sau, artimiesiems ir draugams naudojantis savo tarnybine padėtimi, būti nepaperkamam, nepriimti dovanų, pinigų, neatlygintinų paslaugų ar kitokių prielankumo ženklų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų ar kitų paslaugų iš fizinių ar juridinių asmenų, jeigu tai gali sukeli viešųjų ir privačių interesų konfliktą), 13 straipsnio 1, 3 ir 7 punktuose įtvirtintą padorumo principą (būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti, privačiame gyvenime elgtis sąžiningai ir garbingai, kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų vardo), 14 straipsnio 2 ir 11 punktuose įtvirtintą pavyzdingumo principą (saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų teismų interesai ir teisėjo reputacija), 15 straipsnio 1 punkte įtvirtiną pareigingumo principą (nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų).
5. Dėl šių veiksmų teisėjas Viktoras Kažys, vykdydamas savo, kaip teisėjo pareigas, buvo priklausomas nuo proceso dalyvių, vykdydamas teisingumą veikė šališkai ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 3 str.. Dėl šių veiksmų teisėjas Viktoras Kažys, būdamas šališkas jo nagrinėjamose bylose, siekdamas tenkinti ir tenkindamas neteisėtus jam artimų asmenų interesus, imdamas neteisėtą atlygį iš bylos baigtimi neteisėtai suinteresuotų asmenų pažeidė kiekvieno asmens lygybės įstatymui ir teismui principą (Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 6 str.) bei dalyvaujančių bylose asmenų teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 5 str. 1 d., 2 d.;
6. Dėl šių veiksmų teisėjas Viktoras Kažys, vykdydamas savo, kaip teisėjo pareigas, šiukščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisėjo nepriklausomumo principą (Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalis), konstitucinę pareigą vykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 str. 1 d.), taip pat Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalį, įpareigojančią teisėją nagrinėti bylas klausant tik įstatymo ir sulaužė duotą priesaiką savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, būti nešališku ir sąžiningu.
7. Dėl šių veiksmų didelės moralinės žalos patyrė valstybė, taip pat buvo iškraipyti teisėjo tarnybos veiklos principai, jų esmė bei turinys, pažemintas ir sumenkintas teismų valdžios autoritetas bei diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 ir 116 straipsniais yra teisinis ir faktinis pagrindas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio atžvilgiu pradėti apkaltos procesą Seime.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas galimai nesąžiningai vykdė teisėjo pareigas, veikė savo privačiais ir kitų neteisėtai suinteresuotų asmenų interesais, turėjo tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais bei teisėjo pareiga vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus. Savo veiksmais teisėjas Valdimaras Bavėjanas galimai šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, Teismų įstatymą, pagrindinius teisėjų elgesio principus, numatytus Teisėjų etikos kodekse ir sulaužė teisėjo priesaiką, o būtent:
1. būdamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju, siekė neteisėtai paveikti (pasiūlyti, pažadėti ir duoti neteisėtą atlygį) dėl bylos eigos ir baigties Kauno apygardos teismo teisėją, kad šis, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtų šioje byloje kaltinamam asmeniui palankų sprendimą;
2. būdamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju siekė neteisėtai paveikti (pasiūlyti, pažadėti ir duoti) Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui ar valstybės tarnautojui, atsakingam už Lietuvos apeliacinio teismo kompetencijoje nagrinėjamų bylų paskirstymą, neteisėtą` atlygį, kad pastarasis paveiktų šį procesą taip, kad byla būtų paskirta galimai V. Bavėjano nurodytam teisėjui;
3. būdamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju, siekė neteisėtai paveikti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką, kad šis Lietuvos apeliaciniame teisme gautą baudžiamąją bylą pagal kaltinamojo, kurio nagrinėjamos bylos baigtimi buvo neteisėtai suinteresuotas jis pats (V. Bavėjanas) apeliacinį skundą, paskirtų nagrinėti šio teisėjo (V. Bavėjano) pasirinktai Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijai, pažeidžiant nustatytas bylų skyrimo taisykles teisėjams bei nesilaikant nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir bylų nagrinėjimo operatyvumo principų;
4. būdamas Lietuvos apeliacinio teismo teisėju ir gavęs asmeninius neteisėtus pasiūlymus daryti neteisėtą poveikį Kauno apygardos teisme bylas nagrinėjantiems teisėjams dėl bylos eigos ir baigties, taip pat tiems pareigūnams, teisėjams kurie priima sprendimus dėl bylų paskirstymo Lietuvos apeliaciniame teisme, bei teisėjams, kurie nagrinėja bylas, nepranešė apie tai teismų savivaldos institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, generalinei prokuratūrai.
5. Šiais veiksmais Valdimaras Bavėjanas piktnaudžiavo teisėjo tarnybine padėtimi ir teisėjo autoritetu, sulaužė teisėjo priesaiką; pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievoles: teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; pažeidė Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pagarbos ir lojalumo valstybei principą (laikytis duotos teisėjo priesaikos), 11 straipsnio 2 punkte įtvirtintą skaidrumo ir viešumo principą (vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto), 12 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose įtvirtintą sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principą (elgtis taip, kad visuomeniniai, socialiniai ir kitokie santykiai nekenktų teisėjo tiesioginių pareigų atlikimui, nesiekti naudos sau, artimiesiems ir draugams naudojantis savo tarnybine padėtimi, būti nepaperkamam, nepriimti dovanų, pinigų, neatlygintinų paslaugų ar kitokių prielankumo ženklų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų ar kitų paslaugų iš fizinių ar juridinių asmenų, jeigu tai gali sukeli viešųjų ir privačių interesų konfliktą), 13 straipsnio 1, 3 ir 7 punktuose įtvirtintą padorumo principą (būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti, privačiame gyvenime elgtis sąžiningai ir garbingai, kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų vardo), 14 straipsnio 2 ir 11 punktuose įtvirtintą pavyzdingumo principą (saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų teismų interesai ir teisėjo reputacija), 15 straipsnio 1 punkte įtvirtiną pareigingumo principą (nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų);
6. Dėl šių veiksmų teisėjas Valdimaras Bavėjanas, darydamas neteisėtą poveikį kitų teisėjų nagrinėjamose bylose, pažeidė šiose bylose dalyvaujančių asmenų teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 5 str. 1 d., 2 d., 46 str. 1 d., taip pat pažeidė kiekvieno asmens lygybės įstatymui ir teismui principą (Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 6 str.);
7. Dėl šių veiksmų teisėjas Valdimaras Bavėjanas, vykdydamas savo, kaip teisėjo pareigas, šiukščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisėjo nepriklausomumo principą (Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalis), konstitucinę pareigą vykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 str. 1 d.), taip pat Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalį, įpareigojančią teisėją nagrinėti bylas klausant tik įstatymo ir sulaužė duotą priesaiką savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, būti nešališku ir sąžiningu.
8. Dėl šių veiksmų didelės moralinės žalos patyrė valstybė, taip pat buvo iškraipyti teisėjo tarnybos veiklos principai, jų esmė bei turinys, pažemintas ir sumenkintas teismų valdžios autoritetas bei diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 ir 116 straipsniais yra teisinis ir faktinis pagrindas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano atžvilgiu pradėti apkaltos procesą Seime.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas galimai nesąžiningai vykdė teisėjo pareigas, veikė savo privačiais ir kitų neteisėtai suinteresuotų asmenų interesais, turėjo tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais bei teisėjo pareiga vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus. Savo veiksmais teisėjas Egidijus Laužikas galimai šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, Teismų įstatymą, pagrindinius teisėjų elgesio principus, numatytus Teisėjų etikos kodekse ir sulaužė teisėjo priesaiką, o būtent:
1. naudodamasis teisėjo statusu ir įgaliojimais, pažadėjo, susitarė šališkai veikti ir veikė neteisėtai bylos baigtimi suinteresuotų asmenų naudai ir interesais nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilinę bylą dėl šia byla suinteresuotų asmenų kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties peržiūrėjimo;
2. būdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju bei šio teismo Civilinių bylų atrankos komisijos nariu, susipažinęs su Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjama civiline byla dėl vienos iš suinteresuotų šios bylos baigtimi šalių kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties peržiūrėjimo, neteisėtai teikė šios bylos baigtimi neteisėtai suinteresuotiems asmenims konsultacijas ir patarimus, atitinkančius šių asmenų interesus;
3. būdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju bei šio teismo Civilinių bylų atrankos komisijos nariu, ėmė dovanas ir neteisėtą atlygį iš šiame teisme narinėjamos bylos baigtimi neteisėtai suinteresuotų asmenų;
4. būdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju bei šio teismo Civilinių bylų atrankos komisijos nariu, kartu su kitais teisėjais, būdamas neteisėtai suinteresuotas konkrečios bylos baigtimi, siekdamas tenkinti neteisėtus jam artimų asmenų interesus, tenkino atsakovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - galutine bei neskundžiama nutartimi leido taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdymo procese Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo atsakovams per 6 (šešis) mėnesius nugriauti pastatą gyvenamąjį namą vykdymą iki bus priimtas kasacinio teismo procesinis sprendimas dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties civilinėje byloje;
5. būdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju bei šio teismo Civilinių bylų atrankos komisijos nariu ir gavęs asmeninius pasiūlymus dėl neteisėto atlygio už palankius sprendimus jam nagrinėjant bylas Aukščiausiajame Teisme, nepranešė apie tai teismų savivaldos
institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, generalinei prokuratūrai, nenusišalino nuo sprendimų byloje, kurios baigtimi jis pats, o taip pat jam artimi asmenys buvo neteisėtai suinteresuoti;
6. būdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju bei įtakingu teismų savivaldos nariu siekė neteisėtai paveikti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėją dėl Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos eigos ir baigties.
7. Dėl šių veiksmų teisėjas Egidijus Laužikas, vykdydamas savo, kaip teisėjo pareigas, buvo priklausomas nuo proceso dalyvių, vykdydamas teisingumą veikė šališkai ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 3 str. numatytą teisėjų nepriklausomumo principą. Teisėjas Egidijus Laužikas, būdamas šališkas jo nagrinėjamose bylose bei darydamas neteisėtą poveikį kitų teisėjų nagrinėjamose bylose, pažeidė šiose bylose dalyvaujančių asmenų teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 5 str. 1 d., 2 d., 46 str. 1 d.. Teisėjas Egidijus Laužikas, vykdydamas savo, kaip teisėjo pareigas, būdamas šališkas jo nagrinėjamose bylose, siekdamas tenkinti neteisėtus jam artimų asmenų interesus, darydamas neteisėtą poveikį kitiems bylas nagrinėjantiems teisėjams, pažeidė kiekvieno asmens lygybės įstatymui ir teismui principą (Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 6 str.);
8. Dėl šių veiksmų teisėjas Egidijus Laužikas, vykdydamas savo, kaip teisėjo pareigas, šiukščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisėjo nepriklausomumo principą (Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalis), konstitucinę pareigą vykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 str. 1 d.), taip pat Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalį, įpareigojančią teisėją nagrinėti bylas klausant tik įstatymo ir sulaužė duotą priesaiką savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, būti nešališku ir sąžiningu.
9. Šiais veiksmais teisėjas Egidijus Laužikas piktnaudžiavo teisėjo tarnybine padėtimi ir teisėjo autoritetu, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievoles: teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti;
10. Šiais veiksmais teisėjas Egidijus Laužikas pažeidė Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pagarbos ir lojalumo valstybei principą (laikytis duotos teisėjo priesaikos), 11 straipsnio 2 punkte įtvirtintą skaidrumo ir viešumo principą (vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto), 12 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose įtvirtintą sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principą (elgtis taip, kad visuomeniniai, socialiniai ir kitokie santykiai nekenktų teisėjo tiesioginių pareigų atlikimui, nesiekti naudos sau, artimiesiems ir draugams naudojantis savo tarnybine padėtimi, būti nepaperkamam, nepriimti dovanų, pinigų, neatlygintinų paslaugų ar kitokių prielankumo ženklų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų ar kitų paslaugų iš fizinių ar juridinių asmenų, jeigu tai gali sukeli viešųjų ir privačių interesų konfliktą), 13 straipsnio 1, 3 ir 7 punktuose įtvirtintą padorumo principą (būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti, privačiame gyvenime elgtis sąžiningai ir garbingai, kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų vardo), 14 straipsnio 2 ir 11 punktuose įtvirtintą pavyzdingumo principą (saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų teismų interesai ir teisėjo reputacija), 15 straipsnio 1 punkte įtvirtiną pareigingumo principą (nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų);
Dėl šių veiksmų didelės moralinės žalos patyrė valstybė, taip pat buvo iškraipyti teisėjo tarnybos veiklos principai, jų esmė bei turinys, pažemintas ir sumenkintas teismų valdžios autoritetas bei diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 ir 116 straipsniais yra teisinis ir faktinis pagrindas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Egidijaus Laužiko atžvilgiu pradėti apkaltos procesą Seime.
n u t a r i a :
1 straipsnis.
Sudaryti specialiąją tyrimo komisiją dėl Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams Konstantinui Gurinui, Viktorui Kažiui, Valdimarui Bavėjanui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti (toliau – Komisija) iš 12 Seimo narių.
3 straipsnis.
