Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠVENTOSIOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO
ĮSTATYMO NR. X-910 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2018 m. ________ d. Nr.___

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymą Nr. X-910 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠVENTOSIOS JŪRŲ UOSTO
ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato Šventosios jūrų uosto (toliau – uostas) veiklą ir valdymą.

2. Uosto ir uosto naudotojų veiklą reglamentuojantys kiti Lietuvos Respublikos įstatymai taikomi tiek, kiek šios veiklos nereglamentuoja šis įstatymas.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

Šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme ir Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme.

II SKYRIUS

UOSTO VEIKLOS REGLAMENTAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

UOSTAS

3 straipsnis. Uosto žemės ir akvatorijos teritorijų ribos

Uosto žemės ir akvatorijos teritorijų ribas Palangos miesto savivaldybės tarybos teikimu  nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

4 straipsnis. Uosto paskirtis

1. Uosto paskirtis:

1) priimti pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus;

2) priimti žvejybos laivus;

3) priimti nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius įvažiuojamuosius laivus;

4) priimti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos laivus, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus;

5) atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą.

2. Uosto paslaugomis besinaudojančios įmonės, sudariusios sutartį su savivaldybės įmone dėl veiklos uoste (toliau – uosto naudotojai), ir uosto žemės naudotojai, tai yra uosto naudotojai, sudarę sutartį su Palangos miesto savivaldybės administracija dėl uosto žemės nuomos (toliau – uosto žemės naudotojai), uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokią veiklą, kuri atitinka uosto paskirtį.

5 straipsnis. Uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra

Uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei. Uosto akvatoriją ir uosto infrastruktūrą Palangos miesto savivaldybės taryba perduoda šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytai savivaldybės įmonei pagal patikėjimo sutartį.

6 straipsnis. Naudojimosi uostu tvarka

1. Uostas yra atviras tarptautinei ir vidaus laivybai.

2. Uosto naudojimo taisykles ir uosto laivybos taisykles tvirtina Palangos miesto savivaldybės taryba. Šios taisyklės yra privalomos visiems uoste esantiems, dirbantiems ar veiklą vykdantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms ir jų padaliniams.

3. Laivams su branduolinėmis jėgainėmis ir branduoliniu ginklu įplaukti į uostą draudžiama. Kitų valstybių karo ir kiti valstybinį statusą turintys laivai į uostą gali įplaukti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką.

4. Uoste esantys, dirbantys ar veiklą vykdantys fiziniai ir juridiniai asmenys, organizacijos ir jų padaliniai privalo laikytis šio įstatymo ir kitų uosto veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

5. Už uoste esančių, dirbančių ar veiklą vykdančių fizinių ir juridinių asmenų, organizacijų ir jų padalinių vykdomų darbų saugą atsako jų vadovai.

6. Uoste esantys, dirbantys ar veiklą vykdantys fiziniai ir juridiniai asmenys, organizacijos ir jų padaliniai turi suteikti patalpas tikrinimą atliekančioms institucijoms, kurių veikla uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

7. Laivai uoste priimami ir aprūpinami atsargomis pagal šių laivų kapitonų ar jų įgaliotų asmenų konkretiems laivus priimantiems ir aprūpinantiems asmenims pateiktas paraiškas. Laivus priimantys ir aprūpinantys asmenys turi teisę patekti prie uosto krantinių, prie pirsų stovinčių laivų, tik gavę leidimus. Palangos miesto savivaldybės taryba, suderinusi su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, patvirtina minimų leidimų išdavimo tvarką.

ANTRASIS SKIRSNIS

UOSTO VALDYMAS

7 straipsnis. Palangos miesto savivaldybės, kaip uosto valdytojos, funkcijos

1. Palangos miesto savivaldybės, kaip uosto valdytojos, funkcijos:

1) koordinuoti uosto žemės naudotojų vykdomą uosto teritorijos apsaugą;

2) užtikrinti saugią laivybą uoste;

3) nuomoti uosto žemę ir perduoti ją laikinai neatlygintinai naudotis šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais;

4) rinkti atlyginimą už uosto paslaugas;

5) organizuoti uosto akvatorijoje žmonių ir laivų gelbėjimo darbus;

6) rengti uosto plėtros krypčių projektus, organizuoti jų įgyvendinimą, mokslinių tyrimų darbus, reklamuoti uostą;

7) įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones ir organizuoti taršos padarinių likvidavimą;

8) stebėti ir išlaikyti projektinius gylius uosto akvatorijoje, prie krantinių ir pirsų;

9) statyti, remontuoti, rekonstruoti, griauti ir atnaujinti (modernizuoti) uosto infrastruktūrą;

10) organizuoti ir vykdyti uosto aplinkos apsaugą;

11) užtikrinti neišnuomotos uosto žemės (teritorijos) priežiūrą.

2. Palangos miesto savivaldybė šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms funkcijoms, išskyrus šio straipsnio 1 dalies  3 punkte nurodytą funkciją, įgyvendinti įsteigia savivaldybės įmonę.

8 straipsnis. Uosto kapitonas

1. Uosto veiklą, susijusią su laivyba, užtikrina uosto kapitonas. Uosto kapitono pareigas gali eiti laivavedys, mokantis valstybinę ir anglų kalbas ir turintis aukštąjį jūrinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų plaukiojimo jūrų laivo kapitonu stažą.

2. Uosto kapitono veiklą nustato Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas, šis įstatymas ir Šventosios jūrų uosto kapitono nuostatai, kuriuos, suderinusi su Lietuvos transporto saugos administracija, tvirtina Palangos miesto savivaldybės taryba.

3. Uosto kapitonas neleidžia laivui išplaukti iš uosto, jeigu laivybos bendrovė nesumokėjo laivui apskaičiuoto atlyginimo už uosto paslaugas ir baudų, laivas sužalojo ar sunaikino uosto infrastruktūrą ir (ar) suprastruktūrą, laivybos bendrovė nepadengė išlaidų, kurias savivaldybės įmonė patyrė organizuodama laivo ar krovinio gelbėjimo darbus ir taršos iš laivų prevencijos ar likvidavimo darbus, arba nepateikė prievolių įvykdymo užtikrinimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais. Kai laivybos bendrovė atlygina už uosto paslaugas, sumoka baudas ir kompensuoja savivaldybės įmonės išlaidas arba pateikia prievolių įvykdymo užtikrinimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais, uosto kapitonas leidžia laivui išplaukti iš uosto.

III SKYRIUS

UOSTO ŪKINĖ IR KOMERCINĖ VEIKLA

PIRMASIS SKIRSNIS

UOSTO PLĖTRA IR UOSTO ŽEMĖS NUOMA

9 straipsnis. Uosto plėtra

Uosto plėtra planuojama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Uosto teritorijoje leidžiama statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti statinius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu.

10 straipsnis. Uosto žemės nuoma

1. Palangos miesto savivaldybės taryba uosto žemę gali išnuomoti tik konkurso tvarka, kurią Palangos miesto savivaldybės tarybos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2. Uosto žemės nuomos sutarties formą ir uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą Palangos miesto savivaldybės tarybos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3. Uosto žemė gali būti perduota laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, kurių veikla uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Sprendimą perduoti uosto žemę neatlygintinai naudotis priima Palangos miesto savivaldybės taryba. Uosto žemė perduodama laikinai neatlygintinai naudotis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

11 straipsnis. Uosto žemės nuomos sąlygos, uosto žemės nuomos sutartis ir terminai

1. Uosto žemės nuomos sutartis sudaroma raštu ne ilgiau kaip 25 metams, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo reikalavimų.

2. Be Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytų žemės nuomos sutarties sąlygų, uosto žemės nuomos sutartyje papildomai nurodomos šios sąlygos:

1) uosto žemės nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo, šio mokesčio dydžio keitimo sąlygos ir tvarka;

2) draudimas subnuomoti uosto žemę;

3) veikla, kurią vykdys uosto žemės naudotojas.

3. Uosto žemės nuomos sutartyje gali būti nustatytos uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo uosto žemės nuomininko prašymu ir lėšomis sąlygos, uosto žemės nuomininko patirtų išlaidų kompensavimo ar įskaitymo į uosto žemės nuomos mokestį sąlygos.

4. Nuomotojas turi teisę nustatyta tvarka nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą, jeigu:

1) nuomininkas nevykdo šiame įstatyme ir uosto žemės nuomos sutartyje numatytų įsipareigojimų;

2) nuomininkas nevykdo uosto žemės nuomos sutartyje numatytos veiklos;

3) kitais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais pagrindais;

4) nuomininkas atsisako pakeisti uosto žemės nuomos sutartį pasikeitus uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai ar uosto žemės nuomos mokesčio dydžiui arba nemoka uosto žemės nuomos mokesčio.

5. Nuomininkas turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą.

12 straipsnis. Uosto žemės nuomininko turto naudojimo, valdymo, disponavimo juo ir jo perdavimo sąlygos

1. Vykdydamas žemės nuomos sutartyje nustatytą įsipareigojimą, uosto žemės nuomininkas, nelaimėjęs uosto žemės nuomos konkurso, privalo perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, konkurso laimėtojui. Uosto žemės nuomininkas turi teisę nuspręsti, kokį kitą turtą, reikalingą su uostu susijusiai veiklai vykdyti uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, jis perleis kartu su nekilnojamuoju turtu. Informacija apie perleidžiamą turtą, jo vertę, atsiskaitymo už jį ir kitas esmines sąlygas yra viešai skelbiama informaciniame skelbime apie konkursą.

2. Sudaromų sutarčių, kuriomis nustatomi nekilnojamojo turto, esančio uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame žemės sklype, suvaržymai, terminas negali būti ilgesnis už uosto žemės nuomos sutarties terminą. Konkurso laimėtojui perleidžiamas turtas negali būti įkeistas, išnuomotas, suteiktas panaudai arba perduotas pagal patikėjimo sutartį, taip pat negali būti sudaromi sandoriai, kurie pasunkintų galimybę valdyti, naudoti turtą ar juo disponuoti.

3. Konkurso laimėtojui turtas perleidžiamas turto rinkos verte, kurią nustato nepriklausomas turto vertintojas.

4. Uosto žemės nuomininkas turi teisę iki uosto žemės nuomos termino pabaigos uosto žemės nuomos sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis uosto žemės sklype statyti statinius, valdyti, naudoti naudojamame uosto žemės sklype esantį turtą ar juo disponuoti. Kai uosto žemės nuomos sutarties galiojimo metu yra perleidžiamas nuomininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis uosto žemės sklype (išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris perleidžiamas konkurso laimėtojui), nekilnojamojo turto įgijėjas (perėmėjas) įgyja teisę ir pareigą naudotis uosto žeme tokiomis pačiomis sąlygomis kaip nuomininkas, perleidžiantis jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šiame uosto žemės sklype.

ANTRASIS SKIRSNIS

ŪKINĖS IR KOMERCINĖS VEIKLOS UOSTE YPATUMAI

13 straipsnis. Teisės aktai, nustatantys ūkinės ir komercinės veiklos uoste ypatumus

1. Ūkinės ir komercinės veiklos uoste ypatumus nustato šis įstatymas ir uosto naudojimo taisyklės.

2. Pavojingųjų krovinių vežimo, krovos ir sandėliavimo uoste tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, uosto laivybos taisyklės ir uosto naudojimo taisyklės, taip pat kiti teisės aktai.

3. Uosto žemės naudotojai, suderinę su Palangos miesto savivaldybės administracija, turi teisę jiems išnuomotoje uosto žemėje savo lėšomis įrengti savo reikmėms naudojamus suprastruktūros objektus.

4. Uosto žemės naudotojai organizuoja ir vykdo išnuomotos uosto žemės (teritorijos) apsaugą.

14 straipsnis. Paslaugos uoste

1. Uoste keleiviai aptarnaujami, laivai priimami, kroviniai ir pašto siuntos perkraunami,  vežimo, ekspedijavimo ir sandėliavimo operacijos atliekamos tik specialiai tam skirtose vietose.

2. Linijiniai laivai uoste priimami pirmumo tvarka.

3. Palangos miesto savivaldybė privalo užtikrinti laivuose susidarančių atliekų ir kitų teršalų priėmimą ir tvarkymą.

15 straipsnis. Laikinas ūkinės ir komercinės veiklos nutraukimas ar apribojimas

Savivaldybės įmonė turi teisę laikinai nutraukti ar apriboti laivų priėmimą, keleivių aptarnavimą, krovinių ir pašto siuntų priėmimą uoste dėl gaivalinių nelaimių, katastrofų, avarijų, karantino, streiko, embargo ar kitų panašių aplinkybių. Apie šį savivaldybės įmonės sprendimą nedelsiant informuojami uoste veikiantys fiziniai, juridiniai asmenys, jų padaliniai, organizacijos ir laivų kapitonai.

TREČIASIS SKIRSNIS

UOSTO LĖŠOS

16 straipsnis. Uosto lėšos

Uosto lėšas sudaro:

1) uosto žemės nuomos mokestis;

2) atlyginimas už uosto paslaugas;

3) kitos teisėtai gautos lėšos.

17 straipsnis. Uosto lėšų naudojimas

Uosto lėšos naudojamos uosto eksploatavimo, plėtros ir kitoms išlaidoms, susijusioms su uosto veikla, apmokėti. Šios lėšos skiriamos:

1) uosto teritorijai prižiūrėti ir saugoti;

2) saugiai laivybai uoste užtikrinti;

3) projektiniam uosto vandens gyliui užtikrinti ir akvatorijos gilinimo darbams atlikti;

4) gelbėjimo darbams ir taršos padariniams uosto akvatorijoje likviduoti;

5) uosto infrastruktūrai statyti, remontuoti, rekonstruoti, griauti ir atnaujinti (modernizuoti);

6) mokslinių tyrimų ir projektavimo darbams atlikti;

7) kompensacijoms už privačios nuosavybės objektų paėmimą visuomenės poreikiams, taip pat už nuostolius, patirtus nutraukus žvejybą dėl uosto infrastruktūros objektų statybos ir uosto teritorijos plėtros, mokėti;

8) žemei ar kitiems privačios nuosavybės objektams įsigyti;

9) paskendusiam, apleistam ar paliktam be priežiūros turtui iškelti ar pašalinti;

10) uosto žemės nuomininko patirtoms išlaidoms dėl jo prašymu pagerintos ar sukurtos uosto infrastruktūros kompensuoti.

18 straipsnis. Atlyginimas už uosto paslaugas

Už uosto paslaugas laivų savininkai (valdytojai) privalo atlyginti pagal atlyginimo už uosto paslaugas tvarką, kurią nustato Palangos miesto savivaldybės taryba.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

UOSTO AKVATORIJOJE PASKENDĘS, PALIKTAS BE PRIEŽIŪROS ARBA APLEISTAS TURTAS

19 straipsnis. Paskendusio turto savanoriško iškėlimo tvarka

1. Uosto akvatorijoje paskendusio turto savininkas (valdytojas), norintis turtą iškelti, turi apie tai raštu pranešti savivaldybės įmonei per 3 mėnesius nuo turto paskendimo dienos.

2. Savivaldybės įmonė, suderinusi su suinteresuotomis valstybės institucijomis, nustato terminą turtui iškelti ir šių darbų atlikimo tvarką, apie tai praneša turto savininkui (valdytojui).

3. Savivaldybės įmonė turi teisę neleisti savininkui kelti paskendusio turto savo priemonėmis arba jo pasirinktos laivų kėlimo įmonės priemonėmis, jeigu paskendęs turtas yra akvatorijos dalyse, kuriose taikomas ypatingas laivybos režimas. Šiuo atveju turto iškėlimą organizuoja savivaldybės įmonė turto savininko (valdytojo) lėšomis.

20 straipsnis. Privalomas uosto akvatorijoje paskendusio, palikto be priežiūros arba apleisto turto iškėlimas ar pašalinimas

1. Jeigu uosto akvatorijoje paskendęs, paliktas be priežiūros arba apleistas turtas kliudo laivybai, hidrotechnikos arba kitiems darbams, kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui, gali teršti arba teršia aplinką, turto savininkas (valdytojas) privalo iškelti ar pašalinti šį turtą savivaldybės įmonės reikalavimu per jos nustatytą terminą.

2. Jeigu paskendusio, palikto be priežiūros arba apleisto turto savininkas (valdytojas) per nustatytą terminą raštu nepraneša savivaldybės įmonei apie savo sprendimą iškelti ar pašalinti paskendusį, paliktą be priežiūros ar apleistą turtą arba neiškelia ar nepašalina jo per savivaldybės įmonės nustatytą terminą, savivaldybės įmonė turi teisę imtis priemonių turtui iškelti arba kitu būdu pašalinti ir gauti dėl to patirtų išlaidų atlyginimą.

21 straipsnis. Savivaldybės įmonės iškelto akvatorijoje paskendusio turto išreikalavimas

Uosto akvatorijoje paskendęs ir iškeltas turtas, kurio iškėlimo darbus organizavo savivaldybės įmonė, atitenka turto savininkui (valdytojui), jeigu jis pateikė prašymą per šešis mėnesius nuo šio turto iškėlimo dienos. Turto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti savivaldybės įmonei už turto iškėlimą, saugojimą ir su tuo susijusias kitas patirtas išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar turto savininkas (valdytojas) atsisako iškelto turto, ar ne.

22 straipsnis. Atsitiktinai iškeltas uosto akvatorijoje paskendęs turtas

1. Atsitiktinai iškeltas uosto akvatorijoje paskendęs turtas turi būti perduotas savivaldybės įmonei, kuri apie turto iškėlimą ir jo saugojimo vietą informuoja turto savininką (valdytoją).

2. Turto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti savivaldybės įmonės patirtas tokio turto saugojimo išlaidas, taip pat asmens, iškėlusio ir perdavusio savivaldybės įmonei turtą, patirtas išlaidas.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1.   Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d.

2.   Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras ir Palangos miesto savivaldybės taryba iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas