Projektas Nr. XVP-1174(2)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BANKŲ ĮSTATYMO NR. IX-2085 2, 9, 10, 16, 19, 25, 34, 48, 52, 53, 57, 58, 59, 61, 62, 67, 69, 72, 73, 74, 81 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO SEPTINTUOJU¹–SEPTINTUOJU³ IR DEŠIMTUOJU² SKIRSNIAIS

ĮSTATYMAS

2026 m.                    d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Finansinės paslaugos – paslaugos, nurodytos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje.“

2. Papildyti 2 straipsnį 9² dalimi:

„9². Pagrindinė įmonė – įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra užsienio valstybėje, ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir kuri Lietuvos Respublikoje yra įsteigusi užsienio banko filialą. Tos įmonės tarpinė arba pagrindinė patronuojančioji įmonė taip pat laikoma pagrindine įmone, atsižvelgiant į finansinės grupės struktūrą.“

3. Papildyti 2 straipsnį 9³ dalimi:

„9³. Periodinė bauda – piniginė poveikio priemonė, skiriama fiziniam ar juridiniam asmeniui už šio Įstatymo, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, su visais pakeitimais, jų įgyvendinamųjų teisės aktų, kitų susijusių Europos Sąjungos teisės aktų, nustatančių riziką ribojančius reikalavimus kredito įstaigoms, nuostatų pažeidimus ir (arba) priežiūros institucijos pagal tas nuostatas duotų privalomų nurodymų nevykdymą, kurią taikant pakartotinai per tam tikrus laikotarpius siekiama nutraukti tuos pažeidimus ir (arba) tų nurodymų nevykdymą ir priversti fizinį arba juridinį asmenį vėl laikytis tų nuostatų ir (arba) nurodymų, kuriuos jis buvo pažeidęs ir (arba) kurių nevykdė.“

4. Papildyti 2 straipsnį 11¹ dalimi:

„11¹. Vyresnioji vadovybė – už kasdienį banko valdymą atsakingi fiziniai asmenys, kurie banke atlieka vykdomąsias funkcijas, yra tiesiogiai atskaitingi valdymo organui, bet patys nėra jo nariai.“

5. Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos arba vartojamos 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų su visais pakeitimais, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 2022/2554, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme.“

6. Papildyti 2 straipsnį 13 dalimi:

„13. Siekiant užtikrinti, kad šiame Įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, kituose susijusiuose Europos Sąjungos teisės aktuose, nustatančiuose riziką ribojančius reikalavimus kredito įstaigoms, nustatyti reikalavimai būtų taikomi arba priežiūros įgaliojimais būtų naudojamasi konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai, sąvokos „bankas“, „įstaiga“, „patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje“, „Europos Sąjungos patronuojančioji įstaiga“ ir „patronuojančioji įmonė“ mutatis mutandis apima:

1) finansų kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąsias įmones, kurios įrašytos į Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių viešąjį sąrašą, nurodytą Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje;

2) subjektus, paskirtus atsakingus už finansinei grupei taikomų riziką ribojančių reikalavimų konsoliduoto laikymosi užtikrinimą ir turinčius visas būtinas priemones ir įgaliojimus, kad reikalavimų būtų laikomasi, nurodytus Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje, kontroliuojamus Europos Sąjungos patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, Europos Sąjungos patronuojančiosios mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės Europos Sąjungos valstybėje narėje arba patronuojančiosios mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės Europos Sąjungos valstybėje narėje, tais atvejais, kai atitinkamam šiame punkte nurodytam patronuojančiajam subjektui netaikomas įrašymo į Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių viešąjį sąrašą, nurodytą Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje, reikalavimas, atsižvelgiant į Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 12¹ straipsnio 8 dalyje nurodytas sąlygas;

3) finansų kontroliuojančiąsias bendroves, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąsias įmones arba kredito įstaigas, paskirtas pagal Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 12¹ straipsnio 13 dalies 4 punktą.“

2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 9 straipsnio 2² dalį ir ją išdėstyti taip:

„2². Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytos įmonės, gavusios licenciją Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka, prašymą joms išduoti banko licenciją pagal šį straipsnį pateikia ne vėliau kaip tą dieną, kai atsiranda viena iš šių aplinkybių:

1) vidutinė mėnesio viso turto vertė, apskaičiuojama per 12 iš eilės einančių mėnesių laikotarpį, yra lygi 30 milijardų eurų arba viršija šį vertės dydį arba

2) vidutinė mėnesio viso turto vertė, apskaičiuojama per 12 iš eilės einančių mėnesių laikotarpį, yra mažesnė negu 30 milijardų eurų, o įmonė priklauso finansinei grupei, kurios visų finansinės grupės įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse, įskaitant užsienio valstybėse, ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, įsteigtus filialus ir patronuojamąsias įmones, viso turto vertė individualiai yra mažesnė negu 30 milijardų eurų ir šios įmonės vykdo bet kurią iš Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytų veiklų, viso konsoliduoto turto vertė lygi 30 milijardų eurų arba viršija šį vertės dydį, abu šiuos vertės dydžius apskaičiuojant kaip 12 iš eilės einančių mėnesių laikotarpio turto vertės vidurkį.“

2. Pakeisti 9 straipsnio 2³ dalį ir ją išdėstyti taip:

„2³. Šio straipsnio 2² dalyje nurodytos įmonės ir toliau gali vykdyti veiklą, nurodytą Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose, kol gauna banko licenciją pagal šį straipsnį. Priežiūros institucija pakartotinės licencijos išdavimo atveju užtikrina, kad būtų atsižvelgta į informaciją, kuri buvo pateikta esamai licencijai gauti.“

3. Papildyti 9 straipsnį 2⁴–2⁷ dalimis:

„2⁴. Priežiūros institucija, gavusi šio straipsnio 2² dalyje nurodytos įmonės prašymą netaikyti jai reikalavimo gauti banko licenciją, turi teisę nereikalauti, kad įmonė gautų banko licenciją. Priežiūros institucija apie gautą įmonės prašymą netaikyti jai reikalavimo gauti banko licenciją praneša Europos bankininkystės institucijai. Priežiūros institucija sprendžia dėl reikalavimo įmonei gauti banko licenciją netaikymo gavusi Europos bankininkystės institucijos nuomonę ir įvertinusi bent šias aplinkybes:

1) jeigu įmonė priklauso finansinei grupei, – finansinės grupės organizacinę struktūrą, finansinėje grupėje vyraujančią apskaitos praktiką ir turto paskirstymą finansinės grupės subjektams;

2) įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pobūdį, dydį ir sudėtingumą;

3) veiklos, kurią įmonė vykdo Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje, svarbą ir keliamą sisteminę riziką.

2⁵. Šio straipsnio 2⁴ dalyje nurodytos aplinkybės vertinamos Komisijos deleguotojo reglamento, priimamo pagal Direktyvos 2013/36/ES 8a straipsnio 7 dalį, nustatyta tvarka.

2⁶. Jeigu priežiūros institucijos sprendimu neatsižvelgiama į šio straipsnio 2⁴ dalyje nurodytą Europos bankininkystės institucijos nuomonę, priežiūros institucija šiame sprendime nurodo tokio neatsižvelgimo priežastis.

2⁷. Priežiūros institucija apie savo sprendimą dėl įmonės prašymo netaikyti jai reikalavimo išduoti banko licenciją praneša įmonei ir Europos bankininkystės institucijai. Priežiūros institucija kas 3 metus peržiūri savo sprendimą dėl šio prašymo.“

4. Pakeisti 9 straipsnio 6 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11) valdymo ir organizacinės struktūros aprašymas, kuriame nurodoma banko patronuojančioji įmonė, finansų kontroliuojančioji bendrovė ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, jeigu bankas priklauso finansinei grupei;“.

3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 5 punktu:

„5) bankas atitinka visas šias sąlygas:

a) nustatyta, kad jis žlunga arba galėtų žlugti pagal Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punkte arba 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, su visais pakeitimais 18 straipsnio 1 dalies a punkte išdėstytas sąlygas;

b) pertvarkymo institucijos argumentuota nuomone, bankas atitinka Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 2 punkte arba Reglamento (ES) Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkte išdėstytas sąlygas;

c) pertvarkymo institucijos argumentuota nuomone, bankas neatitinka Finansinio tvarumo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 3 punkte arba Reglamento (ES) Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punkte išdėstytų sąlygų.“

4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusia galios 16 straipsnio 8 dalį.

2. Papildyti 16 straipsnį 9–14 dalimis:

„9. Reikalavimas įsteigti filialą ir turėti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą licenciją ir kiti šiame Įstatyme užsienio bankų, licencijuotų ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, filialams nustatyti reikalavimai taikomi, kai vykdoma:

1) bet kokia Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose nurodyta veikla, kurią vykdo užsienio valstybėje, ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, įsteigta įmonė, kuri, jei ji būtų įsteigta Europos Sąjungoje, būtų laikoma kredito įstaiga arba atitiktų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytus kriterijus;

2) Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta veikla, kurią vykdo užsienio valstybėje, ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, įsteigta įmonė.

10. Reikalavimas įsteigti filialą ir turėti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą licenciją netaikomas, jeigu užsienio bankas, licencijuotas ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, teikia finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje įsisteigusiam arba esančiam klientui arba sandorio šaliai, kurie yra:

1) neprofesionalusis klientas, tinkama sandorio šalis arba profesionalusis klientas, jeigu toks klientas arba sandorio šalis savo išimtine iniciatyva kreipiasi į užsienio banką dėl finansinių paslaugų teikimo;

2) kredito įstaiga;

3) įmonė, priklausanti tai pačiai finansinei grupei kaip ir užsienio bankas.

11. Kai užsienio bankas, licencijuotas ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, per subjektą, veikiantį jo vardu arba su juo turintį glaudžių ryšių, arba per bet kokį kitą asmenį, veikiantį tokio subjekto vardu, ieško šio straipsnio 10 dalies 1 punkte nurodyto kliento arba sandorio šalies ar galimo kliento arba sandorio šalies, tai nelaikoma paties kliento arba sandorio šalies ar galimo kliento arba sandorio šalies išimtine iniciatyva teikiama paslauga.

12. Lietuvos Respublikoje įsteigti bankai ir užsienio bankų filialai priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti informaciją apie paslaugas, kurios teikiamos paties Lietuvos Respublikoje įsisteigusio arba esančio kliento arba sandorio šalies išimtine iniciatyva, jeigu tai pačiai finansinei grupei, kuriai priklauso tie bankai ir užsienio bankų filialai, priklausančios įmonės, įsteigtos užsienio valstybėse, ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, teikia tokias paslaugas.

13. Šio straipsnio 10 dalies 1 punkte nurodyta kliento arba sandorio šalies iniciatyva nesuteikia užsienio bankui, licencijuotam ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, teisės kitaip negu per Lietuvos Respublikoje įsteigtą užsienio banko, licencijuoto ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, filialą siūlyti kitas veiklą ar finansines paslaugas nei tas, kurių klientas arba sandorio šalis prašo. Tačiau užsienio banko, licencijuoto ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, filialas neprivalo būti įsteigtas veiklai vykdyti arba finansinėms paslaugoms teikti, kad būtų įvykdytas pirminis kliento arba sandorio šalies pateiktas prašymas vykdyti veiklą, teikti finansines paslaugas arba glaudžiai su jomis susijusias veiklą ar finansines paslaugas, įskaitant atvejus, kai tokia glaudžiai susijusi veikla vykdoma ar glaudžiai susijusios finansinės paslaugos teikiamos vėliau, nei buvo pateiktas pirminis prašymas.

14. Reikalavimas įsteigti filialą ir turėti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą licenciją netaikomas, jeigu užsienio bankas, licencijuotas ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, teikia tik investicines paslaugas ir vykdo investicinę veiklą, įskaitant papildomas paslaugas.“

5 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„19 straipsnis. Licencijos išdavimas užsienio banko filialui

1. Užsienio banko filialui išduodamai licencijai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 9 straipsnio 1–4 dalių nuostatos.

2. Licenciją užsienio banko filialui išduoda priežiūros institucija įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka.

3. Užsienio bankas, norėdamas gauti licenciją vykdyti filialo veiklą, priežiūros institucijai pateikia prašymą, šiuos dokumentus ir duomenis:

1) filialo nuostatus;

2) filialo vadovų, kitų asmenų, kuriems rinkti ar skirti privalo būti gautas priežiūros institucijos leidimas, ir asmenų, turinčių užsienio banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, sąrašą ir dokumentus, reikalingus šių asmenų tinkamumui pagal šio Įstatymo 25 ir 34 straipsnių nuostatas įvertinti;

3) filialo veiklos pirmųjų trejų metų planą, kuriame pateikiama numatoma veikla, nurodoma, kokios finansinės paslaugos bus teikiamos, ir apibūdinama filialo organizacinė struktūra, rizikos valdymas;

4) šio Įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 11–14 punktuose nustatytus dokumentus ir duomenis apie filialą;

5) užsienio banko steigimo dokumentus, registracijos pažymėjimą, licenciją ar kitus dokumentus, patvirtinančius teisę verstis kredito įstaigos veikla ir (ar) Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta veikla, kuriai vykdyti užsienio bankas siekia gauti licenciją Lietuvos Respublikoje;

6) užsienio banko kompetentingo organo sprendimą steigti filialą Lietuvos Respublikoje;

7) duomenis ir dokumentus, patvirtinančius, kad užsienio bankas ir finansinė grupė, kuriai jis priklauso, atitinka riziką ribojančius reikalavimus, kurie jiems taikomi pagal užsienio valstybės teisės aktus;

8) rašytinį patvirtinimą, kad užsienio banko priežiūros institucijai buvo pranešta apie prašymą įsteigti filialą Lietuvos Respublikoje bei apie šios dalies 3 punkte nurodytus dokumentus ir tas prašymas bei dokumentai jai buvo pateikti susipažinti;

9) rašytinį patvirtinimą, kad užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, priežiūros institucija neprieštarauja filialo steigimui arba veiklai Lietuvos Respublikoje, ir šios priežiūros institucijos informaciją apie užsienio bankų, įskaitant filialus užsienio valstybėse, priežiūros atlikimo tvarką toje valstybėje ir reikalavimus bankams bei įsipareigojimą atlikti Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo priežiūrą ir teikti informaciją Lietuvos priežiūros institucijai.

4. Gavusi prašymą išduoti licenciją užsienio banko, licencijuoto ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, filialui, priežiūros institucija, be visų kitų šiuo Įstatymu nustatytų reikalavimų, taikomų užsienio banko filialams, įvertina jo atitiktį šio Įstatymo 77² straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir priskiria jį 1 arba 2 klasei, taip pat įvertina jo atitiktį šio Įstatymo 77² straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams. Jeigu užsienio valstybė, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, steigiantis filialą Lietuvos Respublikoje, nėra įtraukta į Europos bankininkystės institucijos skelbiamą šio Įstatymo 77² straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančių užsienio valstybių ir užsienio valstybių priežiūros institucijų sąrašą ir užsienio banko filialas atitinka šio Įstatymo 77² straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą reikalavimą, priežiūros institucija prašo Europos Komisijos įvertinti šios užsienio valstybės bankų sektoriaus reguliavimo sistemą ir konfidencialumo reikalavimus. Europos Komisijos vertinimo išvados pagrindu priežiūros institucija įvertina užsienio banko, licencijuoto ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, filialo atitiktį šio Įstatymo 77² straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytiems reikalavimams. Kol Europos Komisija neatlieka šio vertinimo ir nepriima sprendimo, priežiūros institucija užsienio banko, licencijuoto ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, filialą privalo priskirti 1 klasei.

5. Priežiūros institucija turi teisę patikrinti vietoje, ar filialas yra pasirengęs teikti finansines paslaugas.

6. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar duomenų, sprendimas turi būti priimamas per 6 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir duomenų gavimo dienos. Bet kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo išduoti licenciją turi būti priimtas per 12 mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.

7. Užsienio banko filialo nuostatai, vadovai, veiklos planas, valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, vidaus kontrolės sistema, apsaugos užtikrinimo priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą filialo veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat užsienio banko filialas turi atitikti kapitalo, likvidumo ir kitus šio Įstatymo nustatytus reikalavimus ir būti pasirengęs saugiai ir patikimai teikti finansines paslaugas.

8. Licencijoje, išduodamoje užsienio banko filialui, turi būti nurodoma, kad užsienio banko filialas licencijoje nurodytą veiklą gali vykdyti tik Lietuvos Respublikoje ir užsienio banko filialui draudžiama siūlyti arba vykdyti tą veiklą kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse neįsteigus filialo, išskyrus finansinės grupės vidaus finansavimo sandorius, sudarytus su kitais pagrindinės įmonės filialais Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir sandorius, sudarytus, kai klientas arba sandorio šalis savo išimtine iniciatyva kreipiasi į užsienio banko filialą dėl finansinių paslaugų teikimo.

9. Priežiūros institucija atsisako išduoti licenciją, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka šiame Įstatyme ir priežiūros institucijos įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi;

2) filialas neatitinka šio straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų;

3) užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, priežiūros institucija prieštarauja filialo steigimui Lietuvos Respublikoje arba neįsipareigoja prižiūrėti užsienio banko filialo Lietuvos Respublikoje veiklos ir teikti informacijos Lietuvos priežiūros institucijai jai priimtinomis sąlygomis;

4) užsienio valstybėje, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, filialų priežiūros atlikimo tvarka ir reikalavimai neužtikrina saugios ir patikimos filialo veiklos arba gali trukdyti priežiūros institucijai atlikti savo funkcijas;

5) turi pagrįstų įtarimų, kad užsienio banko filiale  bus vykdomas pinigų plovimas ar teroristų finansavimas arba tam sudaromos sąlygos;

6) pagrindinė įmonė arba jos finansinė grupė neatitinka riziką ribojančių reikalavimų, kurie jai taikomi pagal užsienio valstybės teisės aktus, arba turima pagrįstų įtarimų, kad ji reikalavimų neatitinka arba per ateinančius 12 mėnesių jų neatitiks;

7) turi pagrįstų įtarimų, kad, siekdama atlikti savo priežiūros funkcijas, iš pagrindinės įmonės priežiūros institucijų negalės gauti visos priežiūrai atlikti reikalingos informacijos apie pagrindinę įmonę ir veiksmingai koordinuoti savo priežiūros veiklos su užsienio valstybės priežiūros institucijų vykdoma priežiūros veikla, visų pirma krizės arba finansinių sunkumų, turinčių įtakos pagrindinei įmonei, jos finansinei grupei arba užsienio valstybės finansų sistemai, laikotarpiais.

10. Apie priimtą sprendimą išduoti licenciją ar jos neišduoti paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

11. Licenciją gavęs užsienio banko filialas visada turi atitikti reikalavimus, kurie nustatyti licencijai gauti. Užsienio banko filialas šio Įstatymo ir priežiūros institucijos įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo pateikti leidimui įsteigti filialą ir licencijai gauti, pakeitimus.

12. Licencija atšaukiama priežiūros institucijos sprendimu šio Įstatymo 10 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka, kai filialą įsteigęs bankas yra likviduojamas ar jam iškeliama bankroto byla, taip pat kai pagrindinė įmonė arba jos finansinė grupė neatitinka riziką ribojančių reikalavimų, kurie jai taikomi pagal užsienio valstybės teisės aktus, arba turima pagrįstų įtarimų, kad ji reikalavimų neatitinka arba per ateinančius 12 mėnesių jų neatitiks.

13. Jeigu pagrindinė įmonė arba jos finansinė grupė neatitinka riziką ribojančių reikalavimų, kurie jai taikomi pagal užsienio valstybės teisės aktus, arba turima pagrįstų įtarimų, kad ji reikalavimų neatitinka arba per ateinančius 12 mėnesių jų neatitiks, užsienio banko filialas nedelsdamas praneša apie tai priežiūros institucijai.

14. Priežiūros institucija turi teisę atšaukti užsienio banko filialui išduotą licenciją, jeigu turi pagrįstų įtarimų, kad užsienio banko filiale, jo pagrindinėje įmonėje arba jos finansinėje grupėje vykdomas, įvykdytas arba buvo bandytas įvykdyti pinigų plovimas ar teroristų finansavimas, arba yra padidėjusi užsienio banko filialo, jo pagrindinės įmonės arba jos finansinės grupės pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizika arba tam sudaromos sąlygos.

15. Priežiūros institucija, vertindama šio straipsnio 9 dalies 5 punkte ir 14 dalyje nurodytas sąlygas, konsultuojasi su institucijomis, atsakingomis už kredito įstaigų priežiūrą pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą.

16. Priežiūros institucija nedelsdama pateikia Europos bankininkystės institucijai informaciją apie visas su užsienio valstybių priežiūros institucijomis sudarytas sutartis.“

6 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Priežiūros institucija, gavusi pranešimą apie siūlomą įsigijimą, dokumentus ir duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, taip pat vėliau pagal šio straipsnio 6 dalį gavusi papildomų dokumentų ir duomenų, nedelsdama, per 10 darbo dienų nuo pranešimo arba dokumentų ir duomenų gavimo dienos raštu patvirtina jų gavimą įsigyjančiam asmeniui.“

2. Pakeisti 25 straipsnio 8 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) ar yra pagrįstų įtarimų, kad vykdomas, įvykdytas arba buvo bandytas įvykdyti su siūlomu įsigijimu susijęs pinigų plovimas ar teroristų finansavimas, ar kad dėl siūlomo įsigijimo galėtų padidėti tokia rizika.“

3. Pakeisti 25 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti siūlomam įsigijimui, jeigu įsigyjantis asmuo yra įsisteigęs arba jo veikla reglamentuojama ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri įtraukta į Europos Komisijos nustatytų didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašą arba kuriai taikomos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės, ir priežiūros institucija įvertina, kad tai daro poveikį įsigyjančio asmens gebėjimui taikyti reikiamą praktiką ir procesus, kad būtų laikomasi teisės aktų, skirtų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai, reikalavimų. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti siūlomam įsigijimui, kai, remiantis šio straipsnio 8 dalyje nustatytais kriterijais, tam yra tinkamas pagrindas arba kai įsigyjančio asmens pateikta informacija yra neišsami, vadovaujantis Komisijos deleguotuoju reglamentu, priimamu pagal Direktyvos 2013/36/ES 23 straipsnio 6 dalį. Vertindama siūlomą įsigijimą pagal šio straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytą kriterijų priežiūros institucija turi teisę institucijų, atsakingų už kredito įstaigų priežiūrą pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, pagal šio straipsnio 17 dalį gautą neigiamą išvadą laikyti pagrįsta priežastimi priimti sprendimą prieštarauti siūlomam įsigijimui.“

4. Pakeisti 25 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

„17. Priežiūros institucija, atlikdama šio straipsnio 8 dalies 5 punkte nurodytą vertinimą, konsultuojasi su institucijomis, atsakingomis už kredito įstaigų priežiūrą pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą. Kilus įtarimui, kad siūlomo įsigijimo metu gali būti vykdomas, įvykdytas arba buvo bandytas įvykdyti pinigų plovimas ar teroristų finansavimas ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti to pavojų, priežiūros institucija kreipiasi į institucijas, atsakingas už kredito įstaigų priežiūrą pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, prašydama jas pateikti turimus duomenis ir išvadas. Institucijos, atsakingos už kredito įstaigų priežiūrą pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, taip pat kiti asmenys priežiūros institucijos prašymu privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie įsigyjantį asmenį, jo dalyvius, vadovus, finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų ir revizijų išvadas, kitą informaciją, kuri priežiūros institucijai reikalinga įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti. Institucijos, atsakingos už kredito įstaigų priežiūrą pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, per 30 darbo dienų nuo pradinio prašymo gavimo dienos priežiūros institucijai turi pateikti išvadą dėl siūlomo įsigijimo. Priežiūros institucija sprendimą pritarti arba prieštarauti siūlomam įsigijimui priima įvertinusi gautas institucijų, atsakingų už kredito įstaigų priežiūrą pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, išvadas.“

7 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Banko vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos, veikti sąžiningai, dorai, savarankiškai ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai eiti pareigas. Banko vadovų kvalifikacija ir patirtis vertinamos atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai. Banko vadovų reputacija, kvalifikacija ir patirtis vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka ir turi atitikti šio straipsnio 12 ir 13 dalyse, taip pat Europos bankininkystės institucijos gairėse, priimamose pagal Direktyvos 2013/36/ES 91 straipsnio 11 dalį, nustatytus kriterijus ir reikalavimus. Banko vadovais negali būti asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame Įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie juos, tarp jų asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą. Bankas, siekdamas patikrinti, ar jo vadovai yra nepriekaištingos reputacijos, turi teisę kreiptis į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informacinės sistemos duomenų tvarkytoją ir asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti šių asmenų asmens duomenis, įskaitant duomenis apie asmens teistumą.“

2. Pakeisti 34 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Bankai, užsienio banko filialai ir atstovybės užtikrina, kad jų darbuotojai, kurių funkcijos banke susijusios su finansinių paslaugų teikimu, iš sandorių kylančios rizikos vertinimu ir (ar) valdymu, banko prievolių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje vykdymu ir (ar) kuriems jas atliekant būtina prieiga prie banko paslaptį sudarančios informacijos, yra nepriekaištingos reputacijos. Banko darbuotojas nėra nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka šio straipsnio 14 dalyje nustatytas sąlygas. Bankas, siekdamas patikrinti, ar jo darbuotojai yra nepriekaištingos reputacijos, turi teisę kreiptis į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informacinės sistemos duomenų tvarkytoją ir asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti šių asmenų asmens duomenis, įskaitant duomenis apie asmens teistumą. Kiti banko darbuotojams taikomi reikalavimai gali būti nustatyti priežiūros institucijos teisės aktuose.“

3. Pakeisti 34 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informacinės sistemos duomenų tvarkytojas bankui pateikia pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informacinės sistemos duomenų apie šio straipsnio 1 ar 10 dalyje nurodytus asmenis.“

4. Papildyti 34 straipsnį 17 dalimi:

„17. Banko darbuotojams, atsakingiems už veiksmingą banko vidaus kontrolės funkcijų – rizikos valdymo, atitikties užtikrinimo ir vidaus audito – kasdienio vykdymo valdymą ir banko finansinių išteklių valdymą, finansų planavimą ir finansinę atskaitomybę (angl. key function holders), jei jie nėra valdymo organo nariai, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 2, 4–9, 12, 13, 15 ir 16 dalių reikalavimai ir Europos bankininkystės institucijos gairių, priimamų pagal Direktyvos 2013/36/ES 91a straipsnio 8 dalį, nuostatos.“

8 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Bankų veiklos riziką ribojantys reikalavimai nustatomi Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir kituose susijusiuose Europos Sąjungos teisės aktuose, nustatančiuose riziką ribojančius reikalavimus kredito įstaigoms.“

9 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Skolinimas banko vadovams, su jais artimos giminystės, svainystės ryšiais susijusiems, partnerystę sudariusiems fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims, kurių kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį turi banko vadovai, su jais artimos giminystės, svainystės ryšiais susiję, partnerystę sudarę asmenys arba kuriems šie asmenys gali daryti reikšmingą įtaką, kaip ji apibrėžta 2023 m. rugsėjo 13 d. Komisijos reglamento (ES) 2023/1803, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 priimami tam tikri tarptautiniai apskaitos standartai, su visais pakeitimais priedo „28-asis Tarptautinis apskaitos standartas. Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendrąsias įmones“ 3 dalyje, arba kuriuose šie asmenys yra vyresnioji vadovybė ar vadovai, negali viršyti banko stebėtojų tarybos nustatytų dydžių. Tokio skolinimo sąlygas ir tvarką nustato banko stebėtojų taryba.“

10 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 53 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų juridinių asmenų vadovai ir su jais artimos giminystės, svainystės ryšiais susiję, partnerystę sudarę asmenys;“.

2. Pakeisti 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) fiziniai asmenys, artimos giminystės, svainystės ryšiais susiję, partnerystę sudarę su šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais fiziniais asmenimis;“.

11 straipsnis. Įstatymo papildymas septintuoju¹ skirsniu

Papildyti Įstatymą septintuoju¹ skirsniu:

„SEPTINTASIS¹ SKIRSNIS

reikšmingos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimas arba perleidimas

56² straipsnis. Pranešimas apie reikšmingos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimą

1. Asmuo – bankas, finansų kontroliuojančioji bendrovė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, kurioms taikomas Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas dėl įrašymo į Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių viešąjį sąrašą, – kuris ketina tiesiogiai arba netiesiogiai įsigyti kito finansų arba ne finansų sektoriaus subjekto reikšmingą įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, (toliau šiame skirsnyje – ketinantis įsigyti asmuo) privalo iš anksto apie ketinamą įsigyti kito finansų arba ne finansų sektoriaus subjekto reikšmingą įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį (toliau šiame skirsnyje – ketinamas įsigijimas) raštu pranešti priežiūros institucijai.

2. Įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis laikoma reikšminga, kai jos vertė yra 15 procentų arba daugiau ketinančio įsigyti asmens reikalavimus atitinkančio kapitalo.

3. Ketinantis įsigyti asmuo pranešimą apie ketinamą įsigijimą, kuriame nurodomas ketinamo įsigijimo dydis, šio Įstatymo 56³ straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus ir (ar) duomenis, būtinus ketinamo įsigijimo vertinimui atlikti, pateikia vadovaudamasis Komisijos deleguotojo reglamento, priimamo pagal Direktyvos 2013/36/ES 27b straipsnio 7 dalies a ir c punktus, nustatyta tvarka.

4. Jeigu ketinantis įsigyti asmuo yra bankas, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta riba taikoma tiek individualiai, tiek konsoliduotai. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta riba viršijama tik individualiai, ketinantis įsigyti asmuo apie tai turi pranešti priežiūros institucijai, o ši įvertina ketinamą įsigijimą. Jeigu ši riba viršijama tiek individualiai, tiek konsoliduotai, ketinantis įsigyti asmuo apie tai taip pat praneša priežiūros institucijai, atsakingai už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir ši taip pat įvertina ketinamą įsigijimą.

5. Jeigu ketinantis įsigyti asmuo yra finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė ir jai taikomas Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas dėl įrašymo į Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių viešąjį sąrašą, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta riba taikoma konsoliduotai, o atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, priežiūros institucija yra priežiūros institucija, atsakinga už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.

6. Priežiūros institucija raštu patvirtina šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo arba jau pateiktus dokumentus ir (ar) duomenis, būtinus ketinamo įsigijimo vertinimui atlikti, patikslinančių papildomų dokumentų ir (ar) duomenų, pateiktų vadovaujantis šio straipsnio 9 dalimi, gavimą nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo arba papildomos informacijos gavimo dienos. Patvirtindama pranešimo gavimą, priežiūros institucija ketinantį įsigyti asmenį informuoja apie datą, kada baigiasi ketinamo įsigijimo vertinimo laikotarpis (toliau šiame skirsnyje – vertinimo laikotarpis).

7. Priežiūros institucija per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kad pranešimas apie ketinamą įsigijimą gautas, ir nuo visų šio Įstatymo 56³ straipsnio 6 dalyje nurodytų dokumentų ir (ar) duomenų, būtinų ketinamo įsigijimo vertinimui atlikti, gavimo dienos atlieka ketinamo įsigijimo vertinimą. Jeigu ketinamas įsigijimas susijęs su banko kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimu, kaip nurodyta šio Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, ketinančiam įsigyti asmeniui taip pat taikomas reikalavimas pranešti apie kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimą ir vertinimas atliekamas šio Įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka. Tokiu atveju laikotarpis, per kurį priežiūros institucija turi atlikti šio Įstatymo 25 straipsnyje nurodytą vertinimą ir šio Įstatymo 56³ straipsnyje nurodytą vertinimą, baigiasi tik pasibaigus vėlesniam iš šių dviejų vertinimų laikotarpių.

8. Jeigu ketinamas įsigijimas vykdomas tarp tos pačios finansinės grupės subjektų, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 6 dalyje, arba tarp tos pačios institucinės užtikrinimo sistemos subjektų, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje, nereikalaujama, kad priežiūros institucija atliktų ketinamo įsigijimo vertinimą.

9. Vertinimo laikotarpiu priežiūros institucija prireikus ne vėliau kaip 50-ą vertinimo laikotarpio darbo dieną turi teisę ketinantį įsigyti asmenį raštu prašyti pateikti jau pateiktus dokumentus ir (ar) duomenis, būtinus ketinamo įsigijimo vertinimui atlikti, patikslinančius papildomus dokumentus ir (ar) duomenis. Šiame prašyme nurodoma, kokius papildomus dokumentus ir (ar) duomenis reikia pateikti ketinamo įsigijimo vertinimui užbaigti.

10. Vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas sustabdomas tą dieną, kurią priežiūros institucija pateikia prašymą dėl patikslinančių papildomų dokumentų ir (ar) duomenų pateikimo, ir atnaujinamas tą dieną, kurią ketinantis įsigyti asmuo pateikia arba raštu atsisako pateikti priežiūros institucijai prašomus pateikti patikslinančius papildomus dokumentus ir (ar) duomenis. Sustabdyti vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Po šio termino priežiūros institucija savo nuožiūra turi teisę vėl pakartotinai prašyti pateikti patikslinančius papildomus dokumentus ir (ar) duomenis ar juos patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas negali būti stabdomas.

11. Priežiūros institucija turi teisę pratęsti šio straipsnio 10 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo sustabdymą ne ilgiau kaip iki 30 darbo dienų, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

1) įsigyjamas subjektas įsteigtas ne Europos Sąjungos valstybėje narėje arba jo veikla reglamentuojama ne Europos Sąjungos valstybės narės teisės;

2) norint atlikti vertinimą, būtina apsikeisti informacija su institucijomis, atsakingomis už ketinančio įsigyti asmens priežiūrą pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą.

56³ straipsnis. Ketinamo įsigijimo vertinimas

1. Nagrinėdama pateiktą pranešimą apie ketinamą įsigijimą ir (ar) dokumentus bei duomenis, būtinus ketinamo įsigijimo vertinimui atlikti, taip pat gautus papildomus dokumentus ir (ar) duomenis, priežiūros institucija vertina ketinančio įsigyti asmens galimybes užtikrinti patikimą ir apdairų valdymą ir ypač rizikas, kurios kyla ar gali kilti ketinančiam įsigyti asmeniui įvykdžius ketinamą įsigijimą, atsižvelgdama į šiuos kriterijus:

1) ar ketinantis įsigyti asmuo, įvykdęs ketinamą įsigijimą, galės nuolat laikytis šio Įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, jų įgyvendinamųjų teisės aktų ir kitų susijusių Europos Sąjungos teisės aktų, nustatančių riziką ribojančius reikalavimus kredito įstaigoms, nustatytų reikalavimų;

2) ar yra pagrįstų įtarimų, kad siekiant įvykdyti ketinamą įsigijimą vykdomas ar įvykdytas arba buvo bandytas įvykdyti pinigų plovimas ar teroristų finansavimas ar kad ketinamas įsigijimas gali padidinti tokios veiklos riziką.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vertinimo metodika pagal toje dalyje nurodytus vertinimo kriterijus nustatoma Komisijos deleguotuoju reglamentu, priimamu pagal Direktyvos 2013/36/ES 27b straipsnio 7 dalies b punktą. Priežiūros institucija, vertindama šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą kriterijų, konsultuojasi su institucijomis, atsakingomis už ketinančio įsigyti asmens priežiūrą pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą.

3. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti ketinamam įsigijimui tik tuo atveju, kai pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus tam yra tinkamas pagrindas arba kai ketinančio įsigyti asmens pateikta informacija yra neišsami, nors, vadovaujantis šio Įstatymo 56² straipsnio 9 dalimi, ketinančio įsigyti asmens buvo paprašyta pateikti papildomus dokumentus ir (ar) duomenis, būtinus ketinamo įsigijimo vertinimui baigti.

4. Priežiūros institucija, vertindama ketinamą įsigijimą pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą kriterijų, atsižvelgia į institucijų, atsakingų už ketinančio įsigyti asmens priežiūrą pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, išvadas dėl ketinamo įsigijimo. Institucijos, atsakingos už ketinančio įsigyti asmens priežiūrą pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, per 30 darbo dienų nuo pradinio prašymo gavimo dienos priežiūros institucijai turi pateikti išvadą dėl ketinamo įsigijimo. Priežiūros institucija, gavusi institucijų, atsakingų už ketinančio įsigyti asmens priežiūrą pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, neigiamą išvadą, turi teisę laikyti ją pagrįsta priežastimi priimti sprendimą prieštarauti ketinamam įsigijimui.

5. Priežiūros institucija pagal rinkos ekonominius poreikius negali nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl ketinamo įsigijimo dydžio ir negali nagrinėti šio Įstatymo 56² straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų ir (ar) duomenų, būtinų ketinamo įsigijimo vertinimui atlikti.

6. Priežiūros institucija, vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytais kriterijais, nustato kartu su pranešimu apie ketinamą įsigijimą pateikiamų dokumentų ir (ar) duomenų, būtinų ketinamo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti proporcingi ir reikalingi ketinamam įsigijimui įvertinti.

7. Priežiūros institucija, gavusi daugiau kaip vieną pranešimą apie ketinamą įsigijimą tame pačiame subjekte, visus gautus pranešimus nagrinėja tokia pat tvarka, nediskriminuodama ketinančių įsigyti asmenų.

8. Kai finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreipiasi į priežiūros instituciją dėl įrašymo į toje dalyje nurodytą Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių viešąjį sąrašą ir tai vykdoma tuo pačiu metu kaip ketinamo įsigijimo vertinimas, priežiūros institucija koordinuoja veiksmus su priežiūros institucija, atsakinga už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir, kai tai nėra ta pati institucija, su Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė yra įsteigta, priežiūros institucija. Tokiu atveju vertinimo laikotarpis sustabdomas, kol baigiama Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta procedūra.

9. Jeigu ketinamas įsigijimas laikomas sandoriu, galinčiu daryti įtaką sisteminei rizikai, kaip nurodyta šio Įstatymo 77¹ straipsnyje, ketinančiam įsigyti asmeniui taip pat taikomas reikalavimas gauti priežiūros institucijos sutikimą sudaryti sandorį, galintį daryti įtaką sisteminei rizikai. Tokiu atveju laikotarpis, per kurį priežiūros institucija turi atlikti šio Įstatymo 77¹ straipsnyje nurodytą vertinimą ir šio Įstatymo 56³ straipsnyje nurodytą vertinimą, baigiasi tik pasibaigus vėlesniam iš šių dviejų vertinimų laikotarpių.

10. Jeigu priežiūros institucija priima motyvuotą sprendimą prieštarauti ketinamam įsigijimui, ji apie tai per 2 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos ir neviršydama vertinimo laikotarpio raštu praneša ketinančiam įsigyti asmeniui, nurodydama šio sprendimo motyvus. Priežiūros institucija ketinančio įsigyti asmens prašymu ar savo iniciatyva informaciją apie sprendimo prieštarauti ketinamam įsigijimui priėmimo motyvus turi teisę paskelbti savo interneto svetainėje.

11. Jeigu priežiūros institucija per vertinimo laikotarpį raštu nepareiškia prieštaravimo ketinamam įsigijimui, laikoma, kad priežiūros institucija šiam įsigijimui pritaria.

12. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti terminą, per kurį turi būti įvykdytas ketinamas įsigijimas. Prireikus šis terminas gali būti pratęstas. Šios dalies nuostatų įgyvendinimui taikomas Komisijos deleguotasis reglamentas, priimamas pagal Direktyvos 2013/36/ES 27b straipsnio 7 dalies c punktą.

13. Jeigu ketinantis įsigyti asmuo įsigijo reikšmingą įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, nepaisydamas priežiūros institucijos sprendimo prieštarauti ketinamam įsigijimui, ta įsigyta įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, nedarant poveikio galimam poveikio priemonių taikymui, visuotiniame akcininkų susirinkime praranda balsavimo teisę arba anuliuojami balsavimo rezultatai.

56⁴ straipsnis. Priežiūros institucijų bendradarbiavimas dėl ketinamo įsigijimo vertinimo

1. Priežiūros institucija, atlikdama ketinamo įsigijimo vertinimą, konsultuojasi su institucijomis, kurios atlieka kitų atitinkamų finansų sektoriaus subjektų priežiūrą, jeigu ketinamo įsigijimo objektas yra:

1) bankas, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, finansų maklerio įmonė, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė ar alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, gavusios licenciją kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitame sektoriuje negu ketinantis įsigyti asmuo;

2) banko, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, finansų maklerio įmonės, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės ar alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės patronuojančioji įmonė, gavusios licenciją kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitame sektoriuje negu ketinantis įsigyti asmuo;

3) juridinis asmuo, kontroliuojantis banką, draudimo įmonę, perdraudimo įmonę, finansų maklerio įmonę, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonę ar alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonę, gavusias licenciją kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitame sektoriuje negu tas sektorius, kuriame numatoma įvykdyti ketinamą įsigijimą.

2. Jeigu ketinantis įsigyti asmuo yra bankas, o šio Įstatymo 56² straipsnio 2 dalyje nurodyta įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies vertės riba viršijama tik individualiai, priežiūros institucija, vertinanti ketinamą įsigijimą, per 10 darbo dienų nuo ketinančio įsigyti asmens pranešimo gavimo dienos priežiūros institucijai, atsakingai už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, praneša apie ketinamą įsigijimą, jeigu ketinantis įsigyti asmuo priklauso finansinei grupei, o priežiūros institucija yra kita institucija nei priežiūros institucija, atsakinga už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą. Priežiūros institucija ketinamo įsigijimo vertinimo išvadą taip pat perduoda priežiūros institucijai, atsakingai už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.

3. Jeigu ketinantis įsigyti asmuo yra finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, kurioms taikomas Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas dėl įrašymo į Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių viešąjį sąrašą, ketinamą įsigijimą vertinanti priežiūros institucija, atsakinga už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, per 10 darbo dienų nuo ketinančio įsigyti asmens pranešimo gavimo dienos praneša apie jį priežiūros institucijai Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje įsteigtas ketinantis įsigyti asmuo, jeigu ta priežiūros institucija yra kita institucija nei priežiūros institucija, atsakinga už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą. Priežiūros institucija, atsakinga už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ketinamo įsigijimo vertinimo išvadą taip pat perduoda tai priežiūros institucijai.

4. Jeigu ketinantis įsigyti asmuo yra bankas, o šio Įstatymo 56² straipsnio 2 dalyje nurodyta įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies vertės riba viršijama tiek individualiai, tiek konsoliduotai, priežiūros institucija ir priežiūros institucija, atsakinga už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, vertinančios ketinamą įsigijimą, siekia koordinuoti savo vertinimus, ypač kiek tai susiję su konsultavimusi su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis atitinkamomis institucijomis.

5. Jeigu ketinamo įsigijimo vertinimą turi atlikti priežiūros institucija, atsakinga už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, o ji yra kita institucija nei priežiūros institucija Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs ketinantis įsigyti asmuo, abi institucijos bendradarbiauja visapusiškai konsultuodamosi. Priežiūros institucija, atsakinga už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, parengia ketinamo įsigijimo vertinimo išvadą ir perduoda ją priežiūros institucijai Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs ketinantis įsigyti asmuo. Abi institucijos turi per 2 mėnesius nuo tos vertinimo išvados gavimo dienos priimti bendrą motyvuotą sprendimą raštu. Priežiūros institucija, atsakinga už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, šį sprendimą perduoda ketinančiam įsigyti asmeniui.

6. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodytas bendras sprendimas per 2 mėnesius nuo ketinamo įsigijimo vertinimo išvados gavimo dienos nepriimamas, priežiūros institucija, atsakinga už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, arba priežiūros institucija Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs ketinantis įsigyti asmuo, susilaiko nuo sprendimo priėmimo ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį perduoda klausimą nagrinėti Europos bankininkystės institucijai. Gavusios Europos bankininkystės institucijos sprendimą, šio straipsnio 5 dalyje nurodytos institucijos priima bendrą sprendimą, kuris atitinka Europos bankininkystės institucijos sprendimą.

7. Priežiūros institucija, gavusi prašymą arba savo iniciatyva, nedelsdama perduoda kitoms šiame straipsnyje nurodytoms priežiūros institucijoms ketinamo įsigijimo vertinimui atlikti svarbią informaciją.

8. Priežiūros institucija siekia ketinamo įsigijimo vertinimą koordinuoti su kitomis šiame straipsnyje nurodytomis priežiūros institucijomis ir užtikrinti savo sprendimų nuoseklumą. Kai priežiūros institucija atsakinga už ketinamo įsigijimo vertinimą, jos sprendime nurodomos visos kitų susijusių priežiūros institucijų pateiktos nuomonės ar nurodytos išlygos.

56⁵ straipsnis. Pranešimas apie reikšmingos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies perleidimą

Bankas, finansų kontroliuojančioji bendrovė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, kurioms taikomas Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas dėl įrašymo į Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių viešąjį sąrašą, ketinantys tiesiogiai arba netiesiogiai perleisti reikšmingą įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, kaip ji apibrėžiama pagal šio Įstatymo 56² straipsnio 2 dalį, privalo apie tai raštu iš anksto pranešti priežiūros institucijai ir nurodyti ketinamos perleisti reikšmingos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį.“

12 straipsnis. Įstatymo papildymas septintuoju² skirsniu

Papildyti Įstatymą septintuoju² skirsniu:

„SEPTINTASIS² SKIRSNIS

REIKŠMINGAS TURTO IR (ARBA) ĮSIPAREIGOJIMŲ PERLEIDIMAS

56⁶ straipsnis. Pranešimas apie reikšmingą turto ir (arba) įsipareigojimų perleidimą

1. Bankas, finansų kontroliuojančioji bendrovė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, kurioms taikomas Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas dėl įrašymo į Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių viešąjį sąrašą, turi pareigą iš anksto priežiūros institucijai raštu pranešti apie reikšmingą turto ir (arba) įsipareigojimų perleidimą, kurį jie ketina atlikti sudarydami pardavimo arba bet kokį kitą sandorį (toliau šiame skirsnyje – sandoris). Pareiga pranešti taip pat taikoma atskirai kiekvienam šioje dalyje nurodytam subjektui, kai sandoris sudaromas tos pačios finansinės grupės viduje. Pareiga pranešti taikoma atskirai kiekvienam šioje dalyje nurodytam subjektui, dalyvaujančiam tame pačiame sandoryje. Priežiūros institucija nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos raštu patvirtina pranešimo gavimą.

2. Sandoris laikomas reikšmingu, jeigu sandorio vertė lygi bent 10 procentų subjekto, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje, viso turto arba įsipareigojimų vertės. Jeigu sandoris vykdomas tarp tos pačios finansinės grupės subjektų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, jis laikomas reikšmingu, jeigu sandorio vertė lygi bent 15 procentų subjekto, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje, viso turto arba įsipareigojimų vertės.

3. Patronuojančiajai finansų kontroliuojančiajai bendrovei ir patronuojančiajai mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai įmonei sandorio vertės procentinė dalis taikoma konsoliduotai.

4. Apskaičiuojant šio straipsnio 2 dalyje nurodytą procentinį dydį neatsižvelgiama į:

1) neveiksnių pozicijų perleidimą;

2) turto, skirto įtraukti į užtikrinamojo turto grupę, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje, perleidimą;

3) turto, kuris turi būti pakeistas vertybiniais popieriais, perleidimą;

4) turto ir (arba) įsipareigojimų perleidimą, kai jis atliekamas taikant pertvarkymo priemones, įgaliojimus ir mechanizmus, numatytus pagal Finansinio tvarumo įstatymą.“

13 straipsnis. Įstatymo papildymas septintuoju³ skirsniu

Papildyti Įstatymą septintuoju³ skirsniu:

„SEPTINTASIS³ SKIRSNIS

ĮMONIŲ JUNGIMAS IR SKAIDYMAS

56⁷ straipsnis. Taikymo sritis

1. Šiame skirsnyje nustatytos pareigos netaikomos pagal įstaigų gaivinimo ir pertvarkymo režimą reglamentuojančius teisės aktus vykdant įmonių jungimą ar skaidymą ir nedaro poveikio 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės ir Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo taikymui.

2. Šio skirsnio nuostatos taikomos, kai bankas, finansų kontroliuojančioji bendrovė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, kurioms taikomas Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas dėl įrašymo į Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių viešąjį sąrašą, reorganizuojami jungimo būdu (toliau šiame skirsnyje – jungimas), kuris numato bet kurį iš šių veiksmų:

1) viena ar daugiau įmonių, pasibaigiančių be likvidavimo procedūros, visą savo turtą ir įsipareigojimus arba jų dalį perduoda kitai veikiančiai įmonei – įsigyjančiajai įmonei – mainais už jų dalyviams išleistus vertybinius popierius ar akcijas, sudarančius tos įsigyjančiosios įmonės kapitalą, ir, kai taikytina, piniginę išmoką, neviršijančią 10 procentų tų vertybinių popierių ar akcijų nominaliosios vertės arba, jeigu nominaliosios vertės nėra, – jų finansinėse ataskaitose nurodytos vertės;

2) viena ar daugiau įmonių, pasibaigiančių be likvidavimo procedūros, visą savo turtą ir įsipareigojimus arba jų dalį perduoda kitai veikiančiai įmonei – įsigyjančiajai įmonei, kuri neišleidžia naujų akcijų, jeigu visos jungiamų įmonių akcijos tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso vienam asmeniui arba jungiamų įmonių dalyviai turi vertybinių popierių ir akcijų tokiu pat santykiu visose jungiamose įmonėse;

3) dvi ar daugiau įmonių, pasibaigiančių be likvidavimo procedūros, visą savo turtą ir įsipareigojimus arba jų dalį perduoda naujai savo sukurtai įmonei mainais už jų nariams išleistus vertybinius popierius ar akcijas, sudarančius tos naujos įmonės kapitalą, ir, kai taikytina, piniginę išmoką, neviršijančią 10 procentų tų vertybinių popierių ar akcijų nominaliosios vertės arba, jeigu nominaliosios vertės nėra, – jų finansinėse ataskaitose nurodytos vertės;

4) įmonė, pasibaigianti be likvidavimo procedūros, visą savo turtą ir įsipareigojimus arba jų dalį perduoda įmonei, kuri turi visus vertybinius popierius ar akcijas, sudarančius jos kapitalą.

3. Šio skirsnio nuostatos taip pat taikomos, kai bankas, finansų kontroliuojančioji bendrovė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, kurioms taikomas Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas dėl įrašymo į Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių viešąjį sąrašą, reorganizuojami skaidymo būdu (toliau šiame skirsnyje – skaidymas), kuris numato bet kurį iš šių veiksmų:

1) skaidoma įmonė, pasibaigianti be likvidavimo procedūros, visą savo turtą ir įsipareigojimus perduoda daugiau kaip vienai įmonei mainais už įsigyjančiųjų įmonių vertybinių popierių ir akcijų paskirstymą skaidomos įmonės akcininkams ir, kai taikytina, piniginę išmoką, neviršijančią 10 procentų tų vertybinių popierių ar akcijų nominaliosios vertės arba, jeigu nominaliosios vertės nėra, – jų finansinėse ataskaitose nurodytos vertės;

2) skaidoma įmonė, pasibaigianti be likvidavimo procedūros, visą savo turtą ir įsipareigojimus perduoda daugiau kaip vienai naujai įsteigtai įmonei mainais už įsigyjančiųjų įmonių vertybinių popierių ar akcijų paskirstymą skaidomos įmonės akcininkams ir, kai taikytina, piniginę išmoką, neviršijančią 10 procentų tų vertybinių popierių ar akcijų nominaliosios vertės arba, jeigu nominaliosios vertės nėra, – jų finansinėse ataskaitose nurodytos vertės;

3) atliekamas šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų veiksmų derinys;

4) skaidoma įmonė dalį savo turto ir (arba) įsipareigojimų perduoda vienai ar daugiau įsigyjančiųjų įmonių mainais už skaidomos įmonės dalyviams išleidžiamus įsigyjančiųjų įmonių, skaidomos įmonės arba ir įsigyjančiųjų įmonių, ir skaidomos įmonės vertybinius popierius ar akcijas ir, kai taikytina, piniginę išmoką, neviršijančią 10 procentų tų vertybinių popierių ar akcijų nominaliosios vertės, arba, jei nominaliosios vertės nėra, – jų finansinėse ataskaitose nurodytos vertės;

5) skaidoma įmonė dalį savo turto ir (arba) įsipareigojimų perduoda vienai ar daugiau įsigyjančiųjų įmonių mainais už skaidomai įmonei išleidžiamus įsigyjančiųjų įmonių vertybinius popierius ar akcijas.

56⁸ straipsnis. Pranešimas apie jungimą ar skaidymą ir jungimo ar skaidymo vertinimas

1. Jungimą ar skaidymą vykdantys bankas, finansų kontroliuojančioji bendrovė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, kurioms taikomas Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas dėl įrašymo į Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių viešąjį sąrašą, vadovaudamiesi Komisijos deleguotojo reglamento, priimamo pagal Direktyvos 2013/36/ES 27b straipsnio 7 dalies c punktą, nustatyta tvarka, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, kuri bus atsakinga už subjektų, įsteigtų įvykdžius tokį jungimą ar skaidymą, priežiūrą, patvirtinę reorganizavimo sąlygų projektą ir prieš užbaigdami jungimą ar skaidymą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai kartu su pranešimu apie jungimą ar skaidymą priežiūros institucijai, nurodytai šio straipsnio 1 dalyje, pateikia jungimo ar skaidymo vertinimui atlikti būtinus dokumentus ir (ar) duomenis, kurių sąrašą nustato ir paskelbia ši priežiūros institucija, vadovaudamasi Komisijos deleguotojo reglamento, priimamo pagal Direktyvos 2013/36/ES 27b straipsnio 7 dalies a punktą, nustatyta tvarka. Šiame sąraše reikalaujami pateikti dokumentai ir (ar) duomenys turi būti proporcingi ir reikalingi jungimo ar skaidymo vertinimui atlikti.

3. Jeigu ketinama atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų skaidymą, priežiūros institucija, kuriai turi būti pranešama apie skaidymą ir kuri yra atsakinga už skaidymo vertinimą, yra priežiūros institucija, atsakinga už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų skaidymą atliekančių subjektų priežiūrą.

4. Jeigu ketinama atlikti jungimą, kuriame dalyvauja tik tos pačios finansinės grupės subjektai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, įskaitant kredito įstaigų grupę, kurią nuolat kontroliuoja centrinė įstaiga, kaip ji apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnio 1 dalyje, ir kuri prižiūrima kaip finansinė grupė, priežiūros institucija turi teisę neatlikti šio Įstatymo 56⁹ straipsnyje numatyto vertinimo.

5. Vertinimas pagal šio Įstatymo 56⁹ straipsnį neatliekamas, kai jungimui ar skaidymui atlikti reikia gauti licenciją pagal šio Įstatymo 9 straipsnį arba reikalingas įrašymas į Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių viešąjį sąrašą, nurodytą Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje.

6. Priežiūros institucija raštu patvirtina šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo arba jau pateiktų dokumentų ir (ar) duomenų, būtinų jungimo ar skaidymo vertinimui atlikti, patikslinančių papildomų dokumentų ir (ar) duomenų, pateiktų vadovaujantis šio straipsnio 7 dalimi, gavimą nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo arba papildomos informacijos gavimo dienos. Patvirtindama pranešimo gavimą, priežiūros institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus informuoja apie datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis. Priežiūros institucija vertinimą atlieka per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kad pranešimas yra gautas, ir visų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir (ar) duomenų, būtinų jungimo ar skaidymo vertinimui atlikti, gavimo dienos.

7. Priežiūros institucija turi teisę raštu prašyti pateikti jau pateiktus dokumentus ir (ar) duomenis, būtinus jungimo ar skaidymo vertinimui atlikti, patikslinančius papildomus dokumentus ir (ar) duomenis. Šiame prašyme nurodoma, kokių papildomų dokumentų ir (ar) duomenų reikia jungimo ar skaidymo vertinimui baigti. Priežiūros institucija jau pateiktus dokumentus ir (ar) duomenis, reikalingus jungimo ar skaidymo vertinimui baigti, patikslinančius papildomus dokumentus ir (ar) duomenis turi teisę raštu prašyti pateikti ne vėliau kaip 50-ą vertinimo laikotarpio darbo dieną.

8. Vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas sustabdomas tą dieną, kurią priežiūros institucija pateikia prašymą dėl patikslinančių papildomų dokumentų ir (ar) duomenų pateikimo, ir atnaujinamas tą dieną, kurią šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai pateikia arba raštu atsisako pateikti priežiūros institucijai prašomus pateikti patikslinančius papildomus dokumentus ir (ar) duomenis. Sustabdyti vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Po šio termino priežiūros institucija savo nuožiūra turi teisę vėl pakartotinai prašyti pateikti patikslinančius papildomus dokumentus ir (ar) duomenis ar juos patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas negali būti stabdomas.

9. Priežiūros institucija gali pratęsti šio straipsnio 8 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo sustabdymą ne ilgiau kaip iki 30 darbo dienų, jeigu:

1) bent vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų yra įsisteigęs ne Europos Sąjungos valstybėje narėje arba jo veikla reglamentuojama ne Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktais arba

2) norint atlikti vertinimą, būtina apsikeisti informacija su institucijomis, atsakingomis už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų priežiūrą pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą.

10. Jeigu jungimas ar skaidymas laikomas sandoriu, galinčiu daryti įtaką sisteminei rizikai, kaip nurodyta šio Įstatymo 77¹ straipsnyje, šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams taip pat taikomas reikalavimas gauti priežiūros institucijos sutikimą sudaryti sandorį, galintį daryti įtaką sisteminei rizikai. Tokiu atveju laikotarpis, per kurį priežiūros institucija turi atlikti šio Įstatymo 77¹ straipsnyje nurodytą vertinimą ir šio Įstatymo 56⁹ straipsnyje nurodytą vertinimą, baigiasi tik pasibaigus vėlesniam iš šių dviejų vertinimų laikotarpių.

11. Priežiūros institucija per 2 darbo dienas nuo vertinimo pabaigos dienos apie tai raštu informuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus, pateikdama sprendimą pritarti arba motyvuotai prieštarauti jungimui ar skaidymui. Jungimas ar skaidymas negali būti baigiamas anksčiau, negu priežiūros institucija priima sprendimą pritarti jungimui ar skaidymui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai perduoda priežiūros institucijos sprendimą pritarti arba prieštarauti jungimui ar skaidymui institucijoms, kurios atsakingos už jungimo ar skaidymo tikrinimą. Priežiūros institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų prašymu ar savo iniciatyva informaciją apie sprendimo prieštarauti jungimui ar skaidymui priėmimo motyvus turi teisę paskelbti savo interneto svetainėje.

12. Jeigu atliekant jungimą ar skaidymą dalyvauja tik tos pačios finansinės grupės subjektai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, o priežiūros institucija per šio straipsnio 11 dalyje nustatytą terminą raštu nepateikia motyvuoto sprendimo prieštarauti jungimui ar skaidymui, laikoma, kad priežiūros institucija pritaria jungimui ar skaidymui.

13. Priežiūros institucija sprendime pritarti jungimui ar skaidymui turi teisę nustatyti terminą, per kurį turi būti atliktas jungimas ar skaidymas. Įgyvendinant šios dalies nuostatas, taikomas Komisijos deleguotasis reglamentas, priimamas pagal Direktyvos 2013/36/ES 27b straipsnio 7 dalies c punktą.

56⁹ straipsnis. Pranešimo apie jungimą ar skaidymą vertinimo kriterijai

1. Priežiūros institucija, nagrinėdama pateiktą pranešimą apie jungimą ar skaidymą ir atlikdama jungimo ar skaidymo vertinimą, vertina šio Įstatymo 56⁸ straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų galimybes užtikrinti riziką ribojančios padėties patikimumą, baigus jungimą ar skaidymą, ir ypač rizikas, kurios, atliekant jungimą ar skaidymą, kyla ar gali kilti šiems subjektams, taip pat kurios gali kilti atlikus jungimą ar skaidymą įsteigtam subjektui, atsižvelgdama į šiuos kriterijus:

1) atliekant jungimą ar skaidymą dalyvaujančių subjektų, nurodytų šio Įstatymo 56⁸ straipsnio 1 dalyje, reputaciją;

2) atliekant jungimą ar skaidymą dalyvaujančių subjektų, nurodytų šio Įstatymo 56⁸ straipsnio 1 dalyje, finansinį patikimumą, ypač atsižvelgiant į veiklos, kurią vykdo ir numato vykdyti atlikus jungimą ar skaidymą įsteigtas subjektas, rūšį;

3) ar atlikus jungimą ar skaidymą įsteigtas subjektas galės nuolat laikytis šio Įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, jų įgyvendinamųjų teisės aktų ir kitų susijusių Europos Sąjungos teisės aktų, nustatančių riziką ribojančius reikalavimus kredito įstaigoms, nustatytų reikalavimų ir, kai taikytina, kitų teisės aktų, ypač reglamentuojančių finansų konglomeratų ir elektroninių pinigų įstaigų veiklą, nustatytų reikalavimų;

4) ar jungimo ar skaidymo įgyvendinimo planas yra realistiškas ir patikimas riziką ribojančiu požiūriu;

5) ar yra pagrįstų įtarimų, kad siekiant atlikti jungimą ar skaidymą vykdomas, įvykdytas arba buvo bandytas įvykdyti pinigų plovimas ar teroristų finansavimas arba kad jungimas ar skaidymas gali padidinti tokios veiklos riziką.

2. Priežiūros institucija stebi jungimo ar skaidymo įgyvendinimo planą, kol jungimas ar skaidymas baigiami.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto jungimo ar skaidymo vertinimo metodika pagal toje dalyje nurodytus vertinimo kriterijus nustatoma Komisijos deleguotuoju reglamentu, priimamu pagal Direktyvos 2013/36/ES 27b straipsnio 7 dalies b punktą. Priežiūros institucija, siekdama įvertinti šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą kriterijų, konsultuojasi su institucijomis, atsakingomis už šio Įstatymo 56⁸ straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų priežiūrą pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencijos srityje.

4. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti jungimui ar skaidymui tik tuo atveju, kai pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus nustatoma, kad tam yra tinkamas pagrindas, arba kai šio Įstatymo 56⁸ straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų pateikta informacija yra neišsami, nepaisant prašymo, pateikto pagal šio Įstatymo 56⁸ straipsnio 7 dalį.

5. Vertindama jungimą ar skaidymą pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą kriterijų, priežiūros institucija atsižvelgia į per 30 darbo dienų nuo pirminio prašymo pateikimo dienos savo gautą neigiamą institucijos, atsakingos už šio Įstatymo 56⁸ straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų priežiūrą pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencijos srityje, nuomonę. Tokia nuomonė gali būti pagrįsta priežastis priimti motyvuotą sprendimą prieštarauti jungimui ar skaidymui.

6. Priežiūros institucija negali nagrinėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir duomenų, reikalingų jungimo ar skaidymo vertinimui atlikti, pagal rinkos ekonominius poreikius.

56¹⁰ straipsnis. Priežiūros institucijų bendradarbiavimas

1. Priežiūros institucija, atlikdama jungimo ar skaidymo vertinimą, konsultuojasi su institucijomis, kurios atlieka kitų atitinkamų finansų sektoriaus subjektų priežiūrą, jeigu atliekant jungimą ar skaidymą, be šio Įstatymo 56⁸ straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, dalyvauja šie subjektai:

1) bankas, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, finansų maklerio įmonė, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė ar alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, gavusios licenciją kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitame sektoriuje negu tas sektorius, kuriame atliekamas jungimas ar skaidymas;

2) banko, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, finansų maklerio įmonės, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės ar alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės patronuojančioji įmonė, gavusi licenciją kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitame sektoriuje negu tas sektorius, kuriame atliekamas jungimas ar skaidymas;

3) juridinis asmuo, kontroliuojantis banką, draudimo įmonę, perdraudimo įmonę, finansų maklerio įmonę, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonę ar alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonę, gavusias licenciją kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitame sektoriuje negu tas sektorius, kuriame atliekamas jungimas ar skaidymas.

2. Priežiūros institucija savo iniciatyva ar vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų prašymu nedelsdama teikia visą svarbią informaciją, reikalingą jungimo ar skaidymo vertinimui atlikti, kitoms šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms. Priežiūros institucijos sprendime nurodomos visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, prižiūrinčių vieną ar daugiau šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, pateiktos nuomonės ar nurodytos išlygos. Priežiūros institucija siekia koordinuoti savo vertinimą su kitomis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis institucijomis ir užtikrinti sprendimų nuoseklumą.“

14 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„57 straipsnis. Jungtinės (konsoliduotos) priežiūros objektas

1. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra taikoma finansinei grupei, kurią sudaro globojantis (patronuojantis) bankas ar globojanti (patronuojanti) finansų kontroliuojančioji bendrovė (toliau šiame skirsnyje – globojanti grupės įstaiga) ir finansų įstaigos, kurias kontroliuoja globojanti grupės įstaiga arba kuriose globojanti grupės įstaiga dalyvauja valdant kapitalą.

2. Priežiūros institucijos teisės aktai nustato detalią jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tvarką ir sąlygas, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės įtraukimo į jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atvejus, taip pat atvejus, kada finansinei grupei priklausančioms finansų įstaigoms jungtinė (konsoliduota) priežiūra netaikoma, ir atvejus, kada į finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą įtraukiamos ir finansinei grupei nepriklausančios įmonės.“

15 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„58 straipsnis. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių sudarymas priežiūros tikslais

1. Bankas, kuris yra globojanti grupės įstaiga, ar finansinei grupei priklausantis bankas (jei globojanti grupės įstaiga yra finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, kurioms netaikomas įrašymo į Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių viešąjį sąrašą reikalavimas pagal Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 12¹ straipsnio 8 dalį) privalo parengti ir priežiūros institucijai pateikti visos finansinės grupės konsoliduotąsias finansines ir priežiūrai skirtas ataskaitas, vadovaudamasis 2024 m. lapkričio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2024/3117, kuriuo nustatomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 taikymo įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo srityje techniniai įgyvendinimo standartai ir panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/451. Šios ataskaitos turi būti pateikiamos kas ketvirtį priežiūros institucijos nustatytais terminais.

2. Įmonės, kurioms taikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra, mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės ir jos kontroliuojamos įmonės, taip pat globojančios grupės įstaigos kontroliuojamos įmonės, kurioms netaikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra, privalo pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam bankui ataskaitas, duomenis ir informaciją, būtiną sudarant konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinius ir atliekant jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.“

16 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 59 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atliekanti priežiūros institucija jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslu gali iš šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, kreipdamasi tiesiogiai ar per prižiūrimą banką, reikalauti priežiūros institucijai reikalingų ataskaitų, duomenų arba informacijos, o šie privalo juos pateikti. Priežiūros institucijos reikalavimu pateikiamos finansinės ataskaitos privalo būti patvirtintos audito įmonės arba auditoriaus. Tokią pat teisę gauti informaciją priežiūros institucija turi ir tuo atveju, kai ji pati neatlieka finansinės grupės jungtinės (konsoliduotos) priežiūros, tačiau informacijos prašo finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atliekanti kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija. Šioje dalyje nustatyta teisė gauti informaciją nereiškia, kad priežiūros institucija atlieka šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, kurie nėra bankai, veiklos priežiūrą.“

2. Pakeisti 59 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Jeigu priežiūros institucija yra atsakinga už kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotos banko patronuojančiosios įmonės, finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojančiąją įmonę arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę, patronuojančiosios įmonės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, kai visų tarpvalstybinių patronuojamųjų įmonių pagrindinės buveinės yra užsienio valstybėse ir užsienio valstybių jungtinės (konsoliduotos) priežiūros institucijoms taikomi reikalavimai saugoti informaciją yra ne mažesni, negu nustatyta šiame Įstatyme, ji sudaro priežiūros institucijų kolegiją, kurios paskirtis – užtikrinti Lietuvos Respublikos ir kitų užsienio valstybių priežiūros institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija.“

17 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 61 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sudaryti sąlygas banko akcininkams ir priežiūros institucijai susipažinti su audito įmonės arba auditoriaus audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu ir auditoriaus išvada;“.

18 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„62 straipsnis. Auditas

1. Audito įmonė arba auditorius turi atlikti banko metinių finansinių ataskaitų, taip pat konsoliduotųjų finansinių ataskaitų (jei jos privalo būti sudarytos) auditą ir tuo remdamiesi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų ir audito ataskaitą. Audito ataskaitoje auditorius turi pateikti informaciją apie tai, ar bankas ir finansinė grupė:

1) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino turtą;

2) atliko privalomus turto vertės patikslinimus ir nurašymus;

3) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus, rezervus ir atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;

4) laikosi šio Įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, jų įgyvendinamųjų teisės aktų, kitų susijusių Europos Sąjungos teisės aktų, nustatančių riziką ribojančius reikalavimus kredito įstaigoms, nustatytų reikalavimų;

5) veiksmingai ir patikimai valdo nuosavybę ir užtikrina saugią ir patikimą banko veiklą;

6) turi tinkamas vidaus kontrolės ir informacines sistemas.

2. Banko visuotinis akcininkų susirinkimas renka audito įmonę arba auditorių metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti.

3. Bankas iki einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos privalo su banko visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta audito įmone arba auditoriumi sudaryti sutartį dėl metinių finansinių ataskaitų audito.“

19 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 67 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) sudaryti sutartis su audito įmonėmis arba auditoriais, turto vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl banko patikrinimo, kad būtų nustatyta banko turto vertė, banko finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrintos kitos banko veiklos sritys. Šių asmenų darbą ir kitas su tuo susijusias jų išlaidas apmoka bankas. Pagal sutartis su priežiūros institucija veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys turi teises, nustatytas priežiūros institucijai šio Įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje, ir teises, nustatytas priežiūros institucijos tarnautojams Lietuvos banko įstatymo 42¹ straipsnio 5 dalies 1, 3, 11 ir 12 punktuose;“.

2. Pakeisti 67 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) reikalauti, kad būtų pakeista banko finansinių ataskaitų rinkinius tikrinanti audito įmonė arba auditorius, jeigu audito įmonė ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų, reglamentuojančių įmonių finansinę atskaitomybę ir auditą, nustatytų reikalavimų;“.

3. Pakeisti 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) nevykdyti tam tikros veiklos, be kita ko, susijusios su indėlių priėmimo ir kitomis operacijomis, nesudaryti tam tikrų sandorių arba sumažinti apimtį tokios veiklos arba sandorių, įskaitant sandorius dėl banko veiklą papildančių paslaugų pirkimo, dėl kitų juridinių asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių ar nekilnojamojo turto įsigijimo, arba sumažinti investicijas į veiklą, kuri kelia pernelyg didelę riziką banko patikimumui;“.

4. Papildyti 67 straipsnio 2 dalį 23 ir 24 punktais:

„23) reikalauti, kad bankas sumažintų riziką, kylančią trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais dėl aplinkosaugos, socialinės ir valdymo rizikos veiksnių, įskaitant riziką, kylančią dėl korekcijos proceso ir pertvarkos tendencijų, kaip ji apibrėžiama 2025 m. sausio 8 d. Europos bankininkystės institucijos Aplinkos, socialinės ir valdymo (ASV) rizikos valdymo gairėse (EBA/GL/2025/01), siekiant atitinkamų Europos Sąjungos, Europos Sąjungos valstybių narių ar užsienio valstybių teisinių ir riziką ribojančio reguliavimo tikslų, pritaikydamas savo verslo strategijas, valdymą ir rizikos valdymą, dėl ko galėtų būti paprašyta priežiūros institucijos nustatyta tvarka patikslinti banko planuose nustatytus tikslus, priemones ir veiksmus taip, kad jie atitiktų priežiūros institucijos reikalavimus, keliamus aplinkosaugos, socialinei ir valdymo rizikai valdyti;

24) reikalauti, kad bankas atliktų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba atsparumo rizikai vertinimo scenarijų analizę, kaip jie apibrėžiami 2018 m. liepos 19 d. Europos bankininkystės institucijos Gairėse dėl įstaigų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis (EBA/GL/2018/04), rizikai, kylančiai dėl kriptoturto pozicijų ir kriptoturto paslaugų teikimo, įvertinti.“

20 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 69 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) Lietuvos Respublikoje įsteigtos mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės;“.

2. Pakeisti 69 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Užsienio valstybės, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė, priežiūros institucija pati arba jos nurodyti auditoriai, audito įmonės ar ekspertai, prieš tai informavę Lietuvos priežiūros instituciją, turi teisę patikrinti tos valstybės jurisdikcijai priklausančio užsienio banko padalinį Lietuvos Respublikoje. Jeigu jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslais kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijai reikia patikrinti šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, taip pat mišrią veiklą vykdančią kontroliuojančiąją bendrovę ir jos kontroliuojamas įmones, kurie priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jos prašymu tokį patikrinimą atlieka Lietuvos priežiūros institucija arba Lietuvos priežiūros institucijos leidimu pati prašančioji kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija arba jos nurodyti auditoriai, audito įmonės ar ekspertai. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos prašymu patikrinimą atlieka Lietuvos priežiūros institucija, prašančioji kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija turi teisę dalyvauti atliekant tokį patikrinimą.“

3. Pakeisti 69 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Užsienio valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, priežiūros institucija turi teisę patikrinti užsienio banko padalinius Lietuvos Respublikoje ir šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, taip pat mišrią veiklą vykdančią kontroliuojančiąją bendrovę ir jos kontroliuojamas įmones, kurie priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu tarp jos ir Lietuvos priežiūros institucijos yra sudaryta sutartis, numatanti tokią teisę ir reglamentuojanti patikrinimo organizavimo tvarką.“

21 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 72 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) įspėja dėl šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą ir nekartoti veiksmų, dėl kurių padaromas teisės akto pažeidimas;“.

2. Papildyti 72 straipsnio 1 dalį 3¹ punktu:

„3¹) skiria šio Įstatymo nustatytas periodines baudas. Periodinių baudų taikymas neriboja priežiūros institucijos teisės už tą patį pažeidimą ir (arba) privalomų nurodymų nevykdymą skirti kitas poveikio priemones, nurodytas šiame straipsnyje;“.

3. Papildyti 72 straipsnio 3 dalį 5 punktu:

„5) skiria šio Įstatymo nustatytas periodines baudas. Periodinių baudų taikymas neriboja priežiūros institucijos teisės už tą patį pažeidimą ir (arba) privalomų nurodymų nevykdymą skirti kitas poveikio priemones, nurodytas šiame straipsnyje.“

4. Papildyti 72 straipsnį 4¹ ir 4² dalimis:

„4¹. Poveikio priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

4². Kai bankui taikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos poveikio priemonės, priežiūros institucija turi teisę už šio Įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, jų įgyvendinamųjų teisės aktų, kitų susijusių Europos Sąjungos teisės aktų, nustatančių riziką ribojančius reikalavimus kredito įstaigoms, nuostatų pažeidimą ir (arba) priežiūros institucijos pagal tas nuostatas duotų privalomų nurodymų nevykdymą taikyti poveikio priemones banko valdymo organo nariams, vyresniajai vadovybei, darbuotojams, atsakingiems už veiksmingą banko vidaus kontrolės funkcijų – rizikos valdymo, atitikties užtikrinimo ir vidaus audito – kasdienio vykdymo valdymą ir banko finansinių išteklių valdymą, finansų planavimą ir finansinę atskaitomybę (angl. key function holders), kitiems darbuotojams, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį banko rizikos pobūdžiui, priežiūros institucijos įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir kitiems fiziniams asmenims, jeigu jie yra atsakingi už šioje dalyje nurodytų pažeidimų padarymą ir (arba) privalomų nurodymų nevykdymą.“

5. Pakeisti 72 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Priežiūros institucija finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosioms įmonėms ir mišrią veiklą vykdančioms kontroliuojančiosioms bendrovėms ir (arba) jų vadovams už šio Įstatymo aštuntojo ir dešimtojo skirsnių ir kitų finansinių grupių jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimą ir (arba) priežiūros institucijos pagal tas nuostatas duotų privalomų nurodymų nevykdymą turi teisę taikyti šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytas poveikio priemones. Kai finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosioms įmonėms taikomos šioje dalyje nurodytos poveikio priemonės, priežiūros institucija turi teisę už šioje dalyje nurodytus pažeidimus ir (arba) privalomų nurodymų nevykdymą taikyti poveikio priemones finansų kontroliuojančiosios bendrovės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės valdymo organo nariams, vyresniajai vadovybei, darbuotojams, atsakingiems už veiksmingą finansų kontroliuojančiosios bendrovės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės vidaus kontrolės funkcijų – rizikos valdymo, atitikties užtikrinimo ir vidaus audito – kasdienio vykdymo valdymą ir finansų kontroliuojančiosios bendrovės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės finansinių išteklių valdymą, finansų planavimą ir finansinę atskaitomybę (angl. key function holders), kitiems darbuotojams, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį finansų kontroliuojančiosios bendrovės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės rizikos pobūdžiui, priežiūros institucijos įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir kitiems fiziniams asmenims, jeigu jie yra atsakingi už šioje dalyje nurodytų pažeidimų padarymą ir (arba) privalomų nurodymų nevykdymą.“

22 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 73 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis įsigyjama ar padidinama tiek, kad turima kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis pasiektų arba viršytų šio Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas ribines vertes, arba tiek, kad bankas taptų kontroliuojamas, apie tai nepranešus priežiūros institucijai pagal šio Įstatymo 24 straipsnio 1 dalį arba nepasibaigus šio Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui (išskyrus atvejį, kai nepasibaigus šio Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui gautas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui), arba kai yra priežiūros institucijos prieštaravimas siūlomam įsigijimui, taip pat kai įsigyjantis asmuo neatitinka šio Įstatymo nustatytų reikalavimų arba yra pagrindas manyti, kad jis gali daryti neigiamą įtaką riziką ribojančiam ir patikimam banko valdymui;“.

2. Pakeisti 73 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis perleidžiama ar sumažinama tiek, kad turima banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis sudarytų mažiau šio Įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytų ribinių verčių, arba tiek, kad bankas nustotų būti kontroliuojamas šio Įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, apie tai nepranešus priežiūros institucijai pagal šio Įstatymo 24 straipsnio 2 dalį;“.

3. Papildyti 73 straipsnio 1 dalį 4¹–4⁵ punktais:

„4¹) reikšminga įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis įsigyjama iš anksto nepranešus priežiūros institucijai pagal šio Įstatymo 56² straipsnio 1 dalį arba nepasibaigus šio Įstatymo 56² straipsnio 7 dalyje nustatytam terminui, arba kai priežiūros institucija motyvuotai prieštarauja reikšmingos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies ketinamam įsigijimui pagal šio Įstatymo 56³ straipsnio 3 dalį;

4²) reikšminga įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis perleidžiama iš anksto nepranešus priežiūros institucijai pagal šio Įstatymo 56⁵ straipsnį;

4³) reikšmingas turto ir (arba) įsipareigojimų perleidimas vykdomas iš anksto nepranešus priežiūros institucijai pagal šio Įstatymo 56⁶ straipsnio 1 dalį;

4⁴) jungimas ar skaidymas atliekamas nepranešus priežiūros institucijai pagal šio Įstatymo 56⁸ straipsnio 1 ir 3 dalis arba negavus priežiūros institucijos sprendimo pritarti jungimui ar skaidymui pagal šio Įstatymo 56⁸ straipsnio 10 dalį;

4⁵) nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos įgyvendinamųjų teisės aktų, reglamentuojančių banko atlygio politikos nuostatas, reikalavimai, įskaitant reikalavimus dėl atlygio politikos neutralumo lyčių atžvilgiu;“.

4. Pakeisti 73 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

„13) pažeidžiami Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir kituose susijusiuose Europos Sąjungos teisės aktuose, nustatančiuose riziką ribojančius reikalavimus kredito įstaigoms, nustatyti reikalavimai;“.

5. Pakeisti 73 straipsnio 1 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:

„15) vykdant bent vieną iš Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytų veiklų, pasiekiama šio Įstatymo 9 straipsnio 2² dalyje nurodyta ribinė vertė ir neturima banko licencijos, išskyrus atvejus, kai banko licencijos neturima, nes šio Įstatymo 9 straipsnio 2² dalyje nurodytos įmonės priežiūros institucijai šio Įstatymo 9 straipsnio 2⁴ dalyje nustatyta tvarka buvo pateikusios prašymą netaikyti joms reikalavimo gauti banko licenciją ir gavo priežiūros institucijos sprendimą pritarti šiam prašymui, vadovaujantis šio Įstatymo 9 straipsnio 2⁴–2⁷ dalyse nustatyta tvarka;“.

6. Papildyti 73 straipsnio 1 dalį 15¹ punktu:

„15¹) finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, kurioms taikomas Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas dėl įrašymo į Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių viešąjį sąrašą, nepateikia prašymo įrašyti ją į toje dalyje nurodytą Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių viešąjį sąrašą arba pažeidžia kurį nors kitą tame straipsnyje nustatytą reikalavimą;“.

23 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„74 straipsnis. Baudos

1. Priežiūros institucija skiria baudas:

1) juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, apskaičiuojamų pagal šio straipsnio 6 ir 8 dalis;

2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki 5 milijonų eurų.

2. Priežiūros institucija skiria periodines baudas:

1) juridiniams asmenims – iki 5 procentų vidutinių dienos pajamų, apskaičiuojamų pagal šio straipsnio 7 dalį. Šias baudas juridinis asmuo, jeigu pažeidimas tęsiamas, privalo mokėti už kiekvieną pažeidimo dieną, jeigu priežiūros institucijos nenustatyta kitaip pagal šio straipsnio 4 dalį, kol pareiga vėl bus vykdoma, tačiau ne ilgiau negu šio straipsnio 3 dalyje nustatytu laikotarpiu;

2) fiziniams asmenims – iki 50 000 eurų. Šias baudas fizinis asmuo, jeigu pažeidimas tęsiamas, privalo mokėti už kiekvieną pažeidimo dieną, jeigu priežiūros institucijos nenustatyta kitaip pagal šio straipsnio 4 dalį, kol pareiga vėl bus vykdoma, tačiau ne ilgiau negu šio straipsnio 3 dalyje nustatytu laikotarpiu.

3. Priežiūros institucija turi teisę skirti periodinę baudą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui nuo priežiūros institucijos sprendime, kuriuo reikalaujama nutraukti pažeidimą ir skiriama periodinė bauda, nustatytos dienos.

4. Priežiūros institucija turi teisę taikyti periodines baudas už kiekvieną savaitę arba mėnesį. Didžiausia periodinių baudų, taikytinų už atitinkamą savaitės ar mėnesio laikotarpį, kai daromas pažeidimas, suma negali viršyti didžiausios periodinių baudų, kurios būtų taikomos už kiekvieną dieną atitinkamu laikotarpiu, sumos.

5. Už Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 pažeidimus priežiūros institucija skiria baudas, kurių maksimalus dydis yra toks, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 24 straipsnyje.

6. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra toliau išvardintuose punktuose, nustatytų pagal Reglamento (ES) 2024/3117 I priedą, nurodytų dydžių suma:

1) palūkanų pajamų;

2) palūkanų išlaidų;

3) išlaidų akciniam kapitalui, apmokamam pagal pareikalavimą;

4) dividendų pajamų;

5) mokesčių ir komisinių pajamų;

6) mokesčių ir komisinių išlaidų;

7) pelno arba nuostolių dėl prekybai laikomo finansinio turto ir įsipareigojimų grynosios sumos;

8) pelno arba nuostolių dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, grynosios sumos;

9) pelno arba nuostolių dėl apsidraudimo apskaitos grynosios sumos;

10) valiutų keitimo kursų skirtumo (pelno arba nuostolių) grynosios sumos;

11) kitos veiklos pajamų;

12) kitos veiklos išlaidų.

7. Juridinio asmens vidutinės dienos pajamos yra šio straipsnio 6 dalyje nurodyta bendrųjų metinių pajamų suma, padalyta iš 365.

8. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis, pagal kuriuos šis rodiklis yra didesnis už nulį. Jeigu juridiniam asmeniui netaikomas Reglamentas (ES) 2024/3117, atitinkamos bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra bendrosios metinės pajamos pagal šiam juridiniam asmeniui taikomus apskaitos reikalavimus. Jeigu juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė arba priklauso patronuojančiajai įmonei, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.

9. Jeigu dėl šio Įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1, 5, 10 arba 11 dalyje nurodytą baudos dydį, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

10. Kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skiria juridiniam asmeniui baudą iki 5 milijonų eurų.

11. Kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu vienas milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skiria juridiniam asmeniui baudą iki 100 000 eurų.

12. Kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos periodinės baudos sumos skiria juridiniam asmeniui periodinę baudą iki 1 500 eurų.

13. Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 43³ straipsnyje nustatyta tvarka.“

24 straipsnis. Įstatymo papildymas dešimtuoju² skirsniu

Papildyti Įstatymą dešimtuoju² skirsniu:

„DEŠIMTASIS² SKIRSNIS

PAPILDOMOS NUOSTATOS DĖL UŽSIENIO BANKŲ, LICENCIJUOTŲ NE EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖSE NARĖSE, FILIALŲ

77² straipsnis. Užsienio bankų filialų klasifikacija

1. Užsienio bankų, licencijuotų ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, filialai (toliau šiame skirsnyje – užsienio banko filialas) priskiriami 1 klasei, jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) užsienio banko filialo turto Lietuvos Respublikoje, nurodyto apskaitos registruose, arba turto, inicijuoto (kaip nustatoma pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą, priimamą vadovaujantis Direktyvos 2013/36/ES 48h straipsnio 4 dalies nuostatomis) Lietuvos Respublikoje, (toliau – turtas, inicijuotas Lietuvos Respublikoje) bendra vertė yra 5 milijardai eurų arba didesnė pagal paskutines metines priežiūrai skirtas ataskaitas, parengtas pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą, priimamą vadovaujantis Direktyvos 2013/36/ES 48l straipsnio 1 dalies nuostatomis, (toliau – priežiūrai skirtos ataskaitos);

2) užsienio banko filialo veikla, kuriai suteikta licencija apima indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimą iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių, jeigu tokių indėlių ir kitų grąžintinų lėšų suma sudaro arba viršija 5 procentus visų užsienio banko filialo įsipareigojimų arba tokių indėlių ar kitų grąžintinų lėšų suma viršija 50 milijonų eurų;

3) užsienio banko filialas nėra reikalavimus atitinkantis užsienio banko filialas, kaip tai suprantama pagal šio straipsnio 4 dalį.

2. Užsienio bankų filialai, kurie neatitinka nė vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, priskiriami 2 klasei.

3. Užsienio bankų filialų klasifikacija atnaujinama taip:

1) jeigu 1 klasės užsienio banko filialas nebeatitinka nė vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, jis nedelsiant laikomas 2 klasės užsienio banko filialu;

2) jeigu 2 klasės užsienio banko filialas pradeda atitikti vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, jis laikomas 1 klasės užsienio banko filialu tik praėjus 4 mėnesiams nuo tos dienos, kai jis pradėjo atitikti tą sąlygą.

4. Užsienio banko filialas, klasifikuojamas pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, laikomas reikalavimus atitinkančiu užsienio banko filialu, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

1) pagrindinė įmonė yra įsteigta valstybėje, kurioje taikomi riziką ribojantys reikalavimai ir priežiūros tvarka bankams yra bent lygiaverčiai šiame Įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose ir kituose susijusiuose Europos Sąjungos teisės aktuose, nustatančiuose riziką ribojančius reikalavimus kredito įstaigoms, nustatytiems reikalavimams;

2) pagrindinės įmonės priežiūros institucijoms taikomi konfidencialumo reikalavimai, kurie yra bent lygiaverčiai Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnyje nustatytiems reikalavimams;

3) pagrindinė įmonė įsteigta valstybėje, kuri nėra įtraukta į Europos Komisijos nustatytų didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašą.

77³ straipsnis. Neliečiamojo kapitalo reikalavimas

1. Užsienio banko filialas per visą savo veiklos laikotarpį privalo turėti neliečiamąjį kapitalą, kuris būtų ne mažesnis negu:

1) 1 klasės užsienio banko filialas – 2,5 procento vidutinės paskutinių 3 metinių ataskaitinių laikotarpių savo įsipareigojimų sumos arba užsienio banko filialas, kuriam tik išduota licencija, – licencijos išdavimo metu turimos savo įsipareigojimų sumos, nurodytos užsienio banko filialo finansinėse ataskaitose, tačiau ne mažiau kaip 10 milijonų eurų;

2) 2 klasės užsienio banko filialas – 0,5 procento vidutinės paskutinių 3 metinių ataskaitinių laikotarpių savo įsipareigojimų sumos arba užsienio banko filialas, kuriam tik išduota licencija, – licencijos išdavimo metu turimos savo įsipareigojimų sumos, nurodytos užsienio banko filialo finansinėse ataskaitose, tačiau ne mažiau kaip 5 milijonai eurų.

2. Užsienio banko filialas privalo šio straipsnio 1 dalyje nurodytą minimalaus neliečiamojo kapitalo reikalavimą vykdyti, laikydamas turtą viena iš šių formų:

1) grynaisiais pinigais ar grynųjų pinigų atitikmens priemonėmis, kaip apibrėžiama Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 60 punkte;

2) Europos Sąjungos valstybių narių centrinės valdžios ar centrinių bankų išleistais skolos vertybiniais popieriais;

3) bet kokia kita priemone, kuria užsienio banko filialas gali nevaržomai ir nedelsdamas pasinaudoti rizikai ar nuostoliams padengti, vos tik tai rizikai ar nuostoliams atsiradus.

3. Užsienio banko filialas privalo šio straipsnio 2 dalyje nurodytas neliečiamojo kapitalo priemones deponuoti sąlyginio deponavimo sąskaitoje (angl. escrow account), kaip ji apibrėžiama 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, su visais pakeitimais 2 straipsnio 26 dalyje, turimoje Lietuvos Respublikoje registruotoje kredito įstaigoje, kuri nėra jo pagrindinės įmonės finansinės grupės dalis. Sąlyginio deponavimo sąskaitoje deponuotos neliečiamojo kapitalo priemonės gali būti naudojamos Finansinio tvarumo įstatymo 113 straipsnyje nustatyta tvarka pertvarkant užsienio banko filialą ar jį likviduojant Finansinio tvarumo įstatymo VII skyriaus nustatyta tvarka.

77⁴ straipsnis. Likvidumo reikalavimai

1. Užsienio banko filialas privalo likvidųjį turtą, kurį reikia turėti laikantis padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo, nustatyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 šeštos dalies I antraštinėje dalyje ir 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/61, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013, deponuoti sąskaitoje, turimoje Lietuvos Respublikoje registruotoje kredito įstaigoje, kuri nėra jo pagrindinės įmonės finansinės grupės dalis. Jeigu sąskaitoje lieka likvidžiojo turto, kai jis buvo naudojamas netenkamų pinigų srautams padengti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 šeštos dalies I antraštinę dalį ir Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/61, šis likęs likvidusis turtas gali būti naudojamas Finansinio tvarumo įstatymo 113 straipsnyje nustatyta tvarka pertvarkant užsienio banko filialą ar jį likviduojant Finansinio tvarumo įstatymo VII skyriaus nustatyta tvarka.

2. Priežiūros institucija turi teisę nereikalauti užsienio bankų filialų, atitinkančių šio Įstatymo 77² straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, atitikties likvidumo reikalavimams.

77⁵ straipsnis. Valdymas, apskaita, auditas, priežiūrinis tikrinimas ir vertinimas

1. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad užsienio bankų filialai turėtų nuolat veikiantį vietos valdymo komitetą, kuris užtikrina tinkamą filialo valdymą.

2. Audito įmonė arba auditorius, atlikdami užsienio banko filialo metinių finansinių ataskaitų auditą, kartu turi įvertinti, kaip užsienio banko filialas laikosi vidaus valdymo, rizikos valdymo ir apskaitos tvarkymo reikalavimų, nustatytų bankų veiklą ir apskaitos tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose, ir priežiūros institucijai pateikti ataskaitą, kurioje išdėstomi atliekant vertinimą nustatyti faktai ir išvados.

3. Jeigu atlikusi priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą dėl užsienio banko filialo valdymo priemonių, verslo modelio arba veiklos priežiūros institucija turi pagrįstų įtarimų, kad užsienio banko filiale vykdomas, įvykdytas arba buvo bandytas įvykdyti pinigų plovimas arba teroristų finansavimas arba kad yra padidėjusi tokia rizika, ji nedelsdama apie tai praneša Europos bankininkystės institucijai ir institucijoms, atsakingoms už kredito įstaigų priežiūrą pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą. Jeigu yra padidėjusi pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizika, priežiūros institucija ir institucijos, atsakingos už kredito įstaigų priežiūrą pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, nedelsdamos savo sprendimą dėl bendro vertinimo praneša Europos bankininkystės institucijai. Priežiūros institucija atitinkamai imasi priemonių pagal šį Įstatymą, taip pat turi teisę užsienio banko filialui panaikinti licenciją pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 14 dalį.

4. Priežiūros institucija ir institucijos, atsakingos už kredito įstaigų priežiūrą pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, bendradarbiauja ir keičiasi informacija, susijusia su šiuo Įstatymu, jeigu toks bendradarbiavimas ir keitimasis informacija netrukdo vykdyti apklausą, atlikti tyrimą ar nagrinėti baudžiamąją arba administracinę bylą.

5. Užsienio bankų filialams mutatis mutandis taikomi šiame Įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013, kituose susijusiuose Europos Sąjungos teisės aktuose, nustatančiuose vidaus valdymo, rizikos valdymo, apskaitos tvarkymo, priežiūrai skirtų ataskaitų teikimo reikalavimus, bankams nustatyti reikalavimai. Priežiūros institucija įgyvendinamuosiuose teisės aktuose detalizuoja užsienio bankų filialų vidaus valdymo, rizikos valdymo, apskaitos tvarkymo, priežiūrai skirtų ataskaitų teikimo reikalavimus, taip pat nustato priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo tvarką.

77⁶ straipsnis. Teisė reikalauti įsteigti patronuojamąją įmonę

1. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad užsienio banko filialas finansinėms paslaugoms Lietuvos Respublikoje teikti gautų licenciją pagal šio Įstatymo 9 straipsnį bent šiais atvejais:

1) užsienio banko filialas praeityje vykdė arba tebevykdo šio Įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nurodytą veiklą su klientais ar sandorio šalimis kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, atsižvelgdamas į šio Įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nurodytas išimtis;

2) užsienio banko filialas atitinka kitų sisteminės svarbos įstaigų kriterijus, nustatytus priežiūros institucijos įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, arba yra vertinamas kaip sisteminės svarbos pagal šio Įstatymo 77⁷ straipsnį ir kelia reikšmingą riziką finansiniam stabilumui Europos Sąjungoje arba Lietuvos Respublikoje arba

3) bendra visų tai pačiai užsienio valstybės grupei priklausančių Europos Sąjungoje esančių užsienio bankų filialų turto suma lygi 40 milijardų eurų ar didesnė arba užsienio banko filialo finansinėse ataskaitose nurodyta turto Lietuvos Respublikoje, nurodyto apskaitos registruose, arba turto, inicijuoto Lietuvos Respublikoje, suma lygi 10 milijardų eurų ar didesnė.

2. Priežiūros institucija gali pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, pritaikiusi atitinkamai šio Įstatymo 77⁷ arba 77⁸ straipsnyje nurodytas priemones arba kai, remdamasi kitais kriterijais, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, gali pagrįsti, kad pirmiau nurodytų priemonių nepakaks.

3. Prieš pasinaudodama šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, priežiūros institucija konsultuojasi su Europos bankininkystės institucija ir Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose atitinkama užsienio valstybės grupė yra įsteigusi užsienio bankų filialus arba patronuojamąsias įmones, priežiūros institucijomis.

4. Priežiūros institucija, vertindama užsienio banko filialo atitiktį šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems kriterijams ir atlikdama šio Įstatymo 77⁷ straipsnyje nurodytą vertinimą, atsižvelgia į užsienio bankų filialų sisteminės svarbos vertinimo kriterijus. Užsienio bankų filialų sisteminės svarbos vertinimo kriterijai nustatomi priežiūros institucijos įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.

77⁷ straipsnis. Sisteminės svarbos vertinimas ir sisteminės svarbos užsienio bankų filialams taikomi reikalavimai

1. Priežiūros institucija vertina, ar užsienio banko filialas yra sisteminės svarbos ir kelia reikšmingą riziką Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos finansiniam stabilumui, jeigu visų tai pačiai užsienio valstybės grupei priklausančių Europos Sąjungoje esančių užsienio bankų filialų turimo turto Europos Sąjungoje bendra suma, nurodyta priežiūrai skirtose ataskaitose, yra 40 milijardų eurų arba didesnė:

1) skaičiuojant vidurkį pagal paskutinių 3 metinių ataskaitinių laikotarpių duomenis arba

2) skaičiuojant absoliučiaisiais skaičiais pagal ne mažiau kaip 3 metinių ataskaitinių laikotarpių duomenis per paskutinius 5 metinius ataskaitinius laikotarpius.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta turto ribinė vertė neapima užsienio bankų filialų turimo turto, susijusio su centrinio banko rinkos operacijomis, vykdomomis su Europos centrinių bankų sistemos centriniais bankais.

3. Atlikdama sisteminės svarbos vertinimą, priežiūros institucija įvertina atitiktį šio Įstatymo 77⁶ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems kriterijams ir šio Įstatymo 77⁶ straipsnio 4 dalies nuostatai.

4. Atlikdama sisteminės svarbos vertinimą, priežiūros institucija konsultuojasi su Europos bankininkystės institucija ir Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose atitinkama užsienio valstybės grupė yra įsteigusi kitus užsienio bankų filialus arba patronuojamąsias įmones, priežiūros institucijomis, kad būtų įvertinta atitinkamo užsienio banko filialo kitoms nei Lietuvos Respublika Europos Sąjungos valstybėms narėms keliama rizika finansiniam stabilumui.

5. Priežiūros institucija pateikia Europos bankininkystės institucijai ir Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose atitinkama užsienio valstybės grupė yra įsteigusi kitus užsienio bankų filialus arba patronuojamąsias įmones, priežiūros institucijoms argumentuotą užsienio banko filialo sisteminės svarbos Europos Sąjungai arba Lietuvos Respublikai vertinimą.

6. Jeigu su priežiūros institucija konsultuojasi kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija dėl toje valstybėje narėje įsteigto užsienio banko filialo sisteminės svarbos vertinimo ir priežiūros institucija nesutinka su šio užsienio banko filialo sisteminės svarbos vertinimu, priežiūros institucija per 10 darbo dienų nuo vertinimo rezultatų gavimo dienos apie tai informuoja vertinimą atlikusią Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros instituciją.

7. Priežiūros institucija siekia, kad ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jos pačios ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos prieštaravimo pareiškimo dienos su kitomis Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose atitinkama užsienio valstybės grupė yra įsteigusi kitus užsienio bankų filialus arba patronuojamąsias įmones, priežiūros institucijomis, padedant Europos bankininkystės institucijai,  būtų pasiektas bendras sutarimas dėl vertinimo ir, kai taikytina, dėl šio straipsnio 8 dalyje nurodytų nurodymų davimo. Pasibaigus 3 mėnesių laikotarpiui, priežiūros institucija, atsakinga už vertinamo užsienio banko filialo priežiūrą, priima sprendimą dėl užsienio banko filialo sisteminės svarbos vertinimo ir dėl šio straipsnio 8 dalyje nurodytų nurodymų davimo.

8. Siekdama valdyti nustatytą riziką, priežiūros institucija turi teisę sisteminės svarbos užsienio banko filialui duoti šiuos privalomus nurodymus:

1) pertvarkyti užsienio banko filialo turtą arba veiklą taip, kad tas turtas arba veikla nebebūtų sisteminės svarbos arba nebekeltų nepriimtinos rizikos Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos finansiniam stabilumui;

2) laikytis papildomų riziką ribojančių reikalavimų.

9. Jeigu priežiūros institucija mano, kad užsienio banko filialas yra sisteminės svarbos, tačiau nusprendžia nesinaudoti nė viena iš šio straipsnio 8 dalies 1 punkte arba šio Įstatymo 77⁶ straipsnyje nurodytų teisių, Europos bankininkystės institucijai ir Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose atitinkama užsienio valstybės grupė yra įsteigusi kitus užsienio bankų filialus arba patronuojamąsias įmones, priežiūros institucijoms pateikia argumentuotą pranešimą, kodėl ji nusprendė nesinaudoti tomis teisėmis.

77⁸ straipsnis. Priežiūros institucijos pareigos

1. Priežiūros institucija reikalauja, kad užsienio bankų filialai kuo anksčiau imtųsi priemonių, kad atitiktų jiems taikomus šiame Įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir užtikrintų, kad reikšminga rizika, su kuria susiduria užsienio bankų filialai, būtų patikimai ir pakankamai padengiama ir valdoma, o užsienio bankų filialai išliktų gyvybingi.

2. Priežiūros institucija Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka duoda užsienio banko filialui šiuos privalomus nurodymus:

1) turėti neliečiamąjį kapitalą, kurio suma būtų didesnė už šio Įstatymo 77³ straipsnyje nustatytus minimaliuosius reikalavimus, arba laikytis kitų papildomų kapitalo reikalavimų ir užtikrinti, kad bet kokia papildoma neliečiamojo kapitalo suma, kurią užsienio banko filialas turi turėti pagal šį punktą, atitiktų šio Įstatymo 77³ straipsnyje nustatytus reikalavimus;

2) be šio Įstatymo 77⁴ straipsnyje nustatytų reikalavimų, laikytis ir kitų likvidumo reikalavimų ir užtikrinti, kad bet koks papildomas likvidusis turtas, kurį užsienio banko filialas turi turėti pagal šį punktą, atitiktų šio Įstatymo 77⁴ straipsnyje nustatytus reikalavimus;

3) sustiprinti savo valdymo, rizikos valdymo ar apskaitos priemones;

4) apriboti savo verslo ar vykdomos veiklos mastą, taip pat tos veiklos sandorio šalis;

5) sumažinti savo veiklai, produktams ir sistemoms, įskaitant banko veiklą papildančių paslaugų pirkimą, būdingą riziką ir nustoti vykdyti tokią veiklą ar siūlyti tokius produktus;

6) laikytis papildomų informacijos teikimo reikalavimų arba dažniau teikti reguliariai teikiamą informaciją;

7) viešai atskleisti informaciją.

77⁹ straipsnis. Priežiūros institucijos ir priežiūros institucijų kolegijų bendradarbiavimas

1. Priežiūros institucija bendradarbiauja ir dalijasi informacija su kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis, prižiūrinčiomis tos pačios užsienio valstybės grupės užsienio bankų filialus ir patronuojamąsias įmones, pagal šio Įstatymo 59 straipsnį sudarytų koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimų pagrindu.

2. 1 klasės užsienio bankų filialų priežiūrą pagal šio Įstatymo 59 straipsnį vykdo priežiūros institucijų kolegija. Šiuo tikslu taikomi šie reikalavimai:

1) jeigu užsienio valstybės grupės patronuojamosioms įmonėms įsteigta priežiūros institucijų kolegija, tos pačios grupės 1 klasės užsienio bankų filialai įtraukiami į tos priežiūros institucijų kolegijos veiklos sritį;

2) jeigu užsienio valstybės grupė turi 1 klasės užsienio bankų filialų daugiau kaip vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, bet neturi patronuojamųjų įmonių Europos Sąjungoje, kurioms taikomas šio Įstatymo 59 straipsnis, tiems 1 klasės užsienio bankų filialams įsteigiama priežiūros institucijų kolegija;

3) jeigu trečiosios valstybės grupė turi 1 klasės užsienio bankų filialų daugiau kaip vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba bent vieną 1 klasės užsienio banko filialą ir vieną ar daugiau patronuojamųjų įmonių Europos Sąjungoje, kurioms netaikomas šio Įstatymo 59 straipsnis, tiems užsienio banko filialams ir patronuojamosioms įmonėms įsteigiama priežiūros institucijų kolegija.

3. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais pagrindine priežiūros institucija, kuri atlieka tą patį vaidmenį kaip jungtinės (konsoliduotos) priežiūros institucija pagal šio Įstatymo 59 straipsnį, laikoma Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra pagal bendrą turto vertę didžiausias užsienio banko filialas, priežiūros institucija.

4. Be šio Įstatymo 59 straipsnyje nustatytų funkcijų, priežiūros institucijų kolegija taip pat:

1) rengia užsienio valstybės grupės Europos Sąjungoje struktūros ir veiklos ataskaitą ir kasmet ją atnaujina;

2) keičiasi informacija apie priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatus;

3) derina šio Įstatymo 77⁸ straipsnyje nurodytų priežiūros priemonių taikymą.

5. Priežiūros institucijų kolegija užtikrina veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą su atitinkamomis užsienio valstybių priežiūros institucijomis.

6. Šio straipsnio 1–5 dalyse išdėstytų nuostatų įgyvendinimui taikomas Komisijos deleguotasis reglamentas, priimamas pagal Direktyvos 2013/36/ES 48p straipsnio 7 dalį.

77¹⁰ straipsnis. Pranešimas Europos bankininkystės institucijai

Priežiūros institucija Europos bankininkystės institucijai praneša apie:

1) visas užsienio bankų filialams išduotas licencijas ir visus vėlesnius šių licencijų pakeitimus;

2) bendrą licencijas turinčių užsienio bankų filialų finansinėse ataskaitose nurodytą turtą ir įsipareigojimus;

3) užsienio valstybės grupės, kuriai priklauso licenciją turintis užsienio banko filialas, pavadinimą.“

25 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 81 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Išduodant leidimą reorganizuoti banką mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo septintojo³ skirsnio nuostatos.“

2. Pakeisti 81 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) vykdant ar įvykdžius reorganizavimą būtų pažeisti kiti, negu vertinama pagal šio Įstatymo septintojo³ skirsnio nuostatas, saugiai ir patikimai bankų veiklai užtikrinti skirtų teisės aktų reikalavimai.“

26 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo priedo 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1619.“

27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 2 dalį, 4, 5, 24 straipsnius ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2026 m. birželio 30 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 4, 5, 24 straipsniai įsigalioja 2027 m. sausio 11 d.

3. Užsienio bankų, licencijuotų ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, filialų licencijos, išduotos ne vėliau kaip 2027 m. sausio 10 d., galioja, jeigu užsienio bankų, licencijuotų ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, filialai, kuriems tos licencijos buvo išduotos, atitinka šio įstatymo 4, 5 ir 24 straipsniuose išdėstytų Lietuvos Respublikos bankų įstatymo atitinkamai 16, 19 straipsnių ir dešimtojo² skirsnio reikalavimus.

4. Iki 2027 m. sausio 10 d. pradėtoms, bet nebaigtoms užsienio bankų, licencijuotų ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, filialų licencijos išdavimo procedūroms taikomos iki 2027 m. sausio 10 d. galiojusio teisinio reguliavimo nuostatos, tačiau jų pagrindu išduotos licencijos galioja tik tuo atveju, kai užsienio bankų, licencijuotų ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, filialai, kuriems tos licencijos buvo išduotos, atitinka šio įstatymo 4, 5 ir 24 straipsniuose išdėstytų Bankų įstatymo atitinkamai 16, 19 straipsnių ir dešimtojo² skirsnio reikalavimus.

5. Lietuvos bankas iki 2026 m. birželio 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

6. Iki 2026 m. birželio 29 d. pradėtoms, bet nebaigtoms licencijų išdavimo ir atšaukimo procedūroms taikomos iki 2026 m. birželio 29 d. galiojusio teisinio reguliavimo nuostatos.

7. Iki 2026 m. birželio 29 d. pradėtoms, bet nebaigtoms juridinių asmenų kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimo, reikšmingos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimo, perleidimo, reikšmingo turto ir (arba) įsipareigojimų perleidimo, įmonių jungimo ir skaidymo procedūroms taikomos iki 2026 m. birželio 29 d. galiojusio teisinio reguliavimo nuostatos.

8. Iki 2026 m. birželio 29 d. pradėtoms, bet nebaigtoms poveikio priemonių taikymo procedūroms taikomos iki 2026 m. birželio 29 d. galiojusio teisinio reguliavimo nuostatos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas