Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2017 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą Nr. I-1234 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas, paskirtis ir taikymas
1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti vaiko teisių apsaugą, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus, vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimą.
2. Šio įstatymo paskirtis – suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma.
3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
4. Šis įstatymas, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas, nustato vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo principus, pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises, pareigas ir atsakomybę. Šis įstatymas taip pat reguliuoja vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, nustato vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas, vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Atvejo vadyba - koordinuotos kompleksinės ir ilgalaikės pagalbos vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant įgalinti vaiko atstovus pagal įstatymą savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus.
3. Bendruomeninės paslaugos – įvairių formų ir rūšių, bendruomenėje teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir kitos paslaugos, kurios įgalina šeimą savarankiškai spręsti jai iškilusias problemas, gauti pagalbą, atitinkančią individualius vaiko ar šeimos poreikius, vaikui – augti šeimos aplinkoje, bei skatina paslaugos gavėjų savarankiškumą, visapusišką dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę įtrauktį.
4. Fizinė bausmė – bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką.
5. Mobili komanda – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų komandos, kuri teikia intensyvią vaikui ir šeimai pagalbą pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką.
6. Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai.
7. Pagalbos planas – tai vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims būtinų priemonių (skirtų įgalinti asmenis pasirūpinti užimtumu, sveikata, profesijos ir (ar) kompetencijų įgijimu, pozityvaus elgesio stiprinimu ir kt.) ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų ir socialinės paramos visuma, kuria siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, nustatant šias priemones, paslaugas ir paramos teikimą organizuojančius ir užtikrinančius asmenis bei teikimo tvarką, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius, vaiko atstovų pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą.
8. Vaikas – žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip.
9. Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai, globėjai, rūpintojai ir kiti teisėti vaiko atstovai.
3 straipsnis. Smurto prieš vaiką formos
Smurto prieš vaiką formos yra šios:
1) fizinis smurtas – tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės, sukeliantys vaikui skausmą, žalą arba pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai ar žalą garbei ir orumui;
2) psichologinis smurtas – nuolatinis vaiko teisės į individualumą pažeidinėjimas, žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena, sukeliantys žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, ar žalą garbei ir orumui;
3) seksualinis smurtas – seksualiniai veiksmai su vaiku, kuris pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės arba seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai, arba piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo. Taip pat vaikų išnaudojimas prostitucijos tikslams, vaikų pornografija, verbavimas, vertimas ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas, arba kitos vaikų seksualinio išnaudojimo formos, vaikų tvirkinimas;
4 straipsnis. Vaiko teisių įgyvendinimo principai
Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis šiais principais:
1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais;
2) įstatymo viršenybės. Vaiko teisių apsaugą siekiama užtikrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Lietuvos Respublikos įstatymais;
3) vaiko nuomonės išklausymo. Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, yra išklausomas ir atsižvelgiama į jo nuomonę, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams;
4) nediskriminavimo. Visi vaikai yra lygūs prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojami dėl jų ar vaiko atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, negalios, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje išvardytos teisės ir laisvės;
5) individualizavimo. Priimant su vaiku susijusius sprendimus, atsižvelgiama į vaiko amžių, brandą, jo psichikos ir fizines savybes, socialinės aplinkos ir kitas svarbias ypatybes;
6) vaiko sveikatos ir vystymosi užtikrinimo. Kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek gimus – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis;
7) subsidiarumo. Vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą pirmiausia užtikrina vaiko atstovai pagal įstatymą, o valstybė teikia jiems paramą, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaiko gerovei reikalingų sąlygų;
8) bendradarbiavimo. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos su vaiko teisių apsauga susijusias funkcijas, bendradarbiauja su vaiko atstovais pagal įstatymą bei tarpusavyje ir teikia viena kitai reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą;
9) prieinamumo. Vaikui būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos ir taip, kad jos atitiktų vaiko ir šeimos poreikius bei interesus;
10) efektyvumo. Vaikui būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama ir teikiama siekiant tinkamo vaiko teisių įgyvendinimo ir racionaliai naudojant turimus išteklius;
5 straipsnis. Įstatymai ir kiti teisės aktai, nustatantys vaiko teises ir laisves bei reguliuojantys jų apsaugą
Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai, išskyrus valstybės tarptautines sutartis ir ratifikuotas konvencijas, arba kai kodifikuotas įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.
II SKYRIUS
VAIKO TEISĖS IR LAISVĖS
6 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir sveikai vystytis
7 straipsnis. Vaiko teisė būti sveikam
Vaiko teisė būti sveikam garantuojama:
8 straipsnis. Vaiko teisė į individualumą ir jo išsaugojimą
1. Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.
9 straipsnis. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę
1. Vaikas turi teisę į privatų gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę.
10 straipsnis. Vaiko teisė būti išklausytam
11 straipsnis. Vaiko teisė gyventi su savo tėvais
1. Vaikas turi teisę gyventi su abiem tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti.
2. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir sveikatą.
12 straipsnis. Vaiko teisė į gyvenimo sąlygas
13 straipsnis. Vaiko teisė į socialinę apsaugą ir valstybės finansinę paramą
1. Vaikas, negaunantis pakankamo išlaikymo iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, turi teisę į socialinę apsaugą ir valstybės teikiamą finansinę paramą. Jos dydį, teikimo tvarką ir sąlygas nustato įstatymai bei kiti teisės aktai.
2. Vaikas gali pasinaudoti socialinio draudimo teikiamomis garantijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
14 straipsnis. Vaiko teisė į gyvenamąsias patalpas
2. Likęs be tėvų globos vaikas, neturintis gyvenamųjų patalpų, jomis aprūpinamas įstatymų nustatyta tvarka.
15 straipsnis. Vaiko teisė gauti viešąją informaciją
16 straipsnis. Vaiko turtinės teisės
1. Vaikas turi teisę į nuosavybę, kurią saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai.
2. Vaiko turtines teises, jų įgijimą ir įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai bei teisės aktai.
3. Vaikas, atsižvelgiant į jo veiksnumą, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai arba turėdamas savo atstovų pagal įstatymą sutikimą sudarinėti sandorius, turėti ir disponuoti savo indėliais kredito įstaigose, disponuoti uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti kitas turtines teises.
4. Vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali disponuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
17 straipsnis. Vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį
2. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos žaisti, kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, žaidynėse ir jo amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose.
18 straipsnis. Neįgalių vaikų teisės
1. Neįgalūs vaikai turi lygias teises su kitais vaikais į visapusišką visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą.
2. Neįgaliems vaikams ir jų atstovams pagal įstatymą turi būti užtikrinama tinkama pagalba ir galimybės visavertiškai dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse.
19 straipsnis. Vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto
1. Draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą.
2. Vaikas, nukentėjęs nuo bet kurios smurto prieš vaiką formos, įskaitant fizines bausmes, turi teisę į jo poreikius ir geriausius interesus atitinkančią pagalbą.
3. Valstybė imasi visų reikiamų švietimo, socialinių, administracinių, teisinių ir kitų būtinų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo bet kokios smurto prieš vaiką formos, įskaitant fizines bausmes, ir suteiktų pagalbą nukentėjusiam vaikui, jo atstovams pagal įstatymą.
20 straipsnis. Vaikų, priklausančių Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms
(mažumoms), teisės
21 straipsnis. Vaiko užsieniečio prieglobsčio prašytojo, pabėgėlio, nelydimo nepilnamečio teisės
1. Vaikas, kuris yra prieglobsčio prašytojas ar, kuriam yra suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga ar, nelydimas nepilnametis užsienietis, turi teisę į pagalbą bei apsaugą. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, ieškomi nelydimo nepilnamečio tėvai, giminaičiai ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems jis gali būti perduotas, vaikui garantuojant apsaugą ir jo teisių užtikrinimą.
22 straipsnis. Vaiko teisių užtikrinimas kituose įstatymuose
1. Vaiko teisę į formalųjį ir neformalųjį švietimą, savišvietą, švietimo pagalbos teikimą nustato Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai.
2. Priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą vaikui užtikrina sveikatos priežiūrą reguliuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.
3. Vaiko kilmės nustatymą, vaiko ir vaiko atstovų pagal įstatymą tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos (rūpybos), civilinės būklės aktų registravimo tvarką, kitus civilinius teisinius santykius nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai.
4. Mokinių nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti skyrimo sąlygas, paramos dydžius ir finansavimą nustato Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas.
5. Vaikų iki 18 metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai.
6. Vaiko apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrina Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
7. Vaiko autoriaus teisių į savo kūrinį įgyvendinimą ir apsaugą nustato Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.
9. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sistemą nustato Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas ir kiti teisės aktai.
10. Nepilnamečių justicijos, vaiko procesinių teisių ypatumus reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai.
III SKYRIUS
VAIKAS IR SOCIALINĖ APLINKA
24 straipsnis. Vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrosios
nuostatos
1. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos.
2. Už fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant fizines bausmes, demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
3. Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba (sveikatos priežiūros, socialinė, teisinė ir kita), parama ir apsauga, kad vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės traumos bei reintegruotis į socialinę aplinką. Pagalba teikiama tol, kol ji yra būtina, siekiant pašalinti nusikalstama veika sukeltas pasekmes.
4. Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuris galimai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ir (ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos ir dėl to jam gali reikti pagalbos, privalo pranešti apie tai policijai ir (ar) vaiko teisių apsaugos tarnybai
5. Fizinio ar juridinio asmens, žinančio apie smurtą prieš vaiką ir (ar) galimą vaiką teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ir (ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas.
6. Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto formų, įskaitant fizines bausmes, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi.
25 straipsnis. Vaiko apsauga nuo vaiko psichiką veikiančių medžiagų
1. Vaikui turi būti ugdoma nuostata nevartoti tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų. Draudžiama vaiką įtraukti į darbą, susijusį su tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamyba arba realizavimu.
2. Vaikas turi būti apsaugotas nuo tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tokių medžiagų gaminimo, jų laikymo, pardavinėjimo ar kitokio platinimo.
3. Už vaiko nugirdymą, įtraukimą girtauti, vartoti vaistus ar kitas priemones, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų platinimą nepilnamečiams, padėjimo nepilnamečiams įsigyti, vertimą, lenkimą ar kitokį jų pratinimą ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
26 straipsnis. Vaikas ir žaidimai, filmai, visuomenės informavimo priemonės
1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo viešosios informacijos poveikio, galinčio pakenkti jo psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi.
2. Draudžiama rodyti, parduoti, dovanoti, dauginti ir nuomoti vaikams žaislus, kino filmus, garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus ir kitus leidinius, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja vaiko nepagarbą kitiems asmenims, žiaurų elgesį, smurtą, diskriminaciją, pornografiją ar kitaip kenkia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Už šias veikas taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
27 straipsnis. Vaiko apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo
1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) XXI skyriuje vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.
2. Už nusikalstamas veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, taikoma įstatymų numatyta baudžiamoji atsakomybė.
3. Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti asmenys gavę pagrįstos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, nepaisydami konfidencialumo taisyklių, privalo nedelsdami apie tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – vaiko teisių apsaugos tarnyba) ir (ar) policiją.
4. Vaikui, galimai nukentėjusiam nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų, šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta pagalba, parama ir apsauga turi būti pradedama teikti nedelsiant ir turi būti teikiama, kol ji vaikui yra reikalinga. Jeigu nukentėjusysis yra asmuo, kurio amžius nenustatytas, tačiau yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, pagalba, parama ir apsauga turi būti užtikrinta iki bus nustatytas nukentėjusiojo amžius.
28 straipsnis. Asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas, darbo apribojimai
1. Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar kitus tyčinius labai sunkius ar sunkius nusikaltimus prieš vaikus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:
1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla, vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą kitose, nei nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje.
4. Asmenys, ketinantys dirbti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar dirbti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, prieš įsidarbindami darbdaviui turi pristatyti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį.
5. Asmenys, norintys užsiimti savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar vykdyti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktą savanorišką veiklą, prieš pradėdami vykdyti šią veiklą ir (ar) sudarydami savanoriškos veiklos sutartį savanoriškos veiklos organizatoriui turi pristatyti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį.
6. Paslaugų, įtrauktų į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą, gavėjas, sudarantis su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui turi teisę paslaugų teikėjo prašyti, o paslaugų teikėjas privalo pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį.
IV SKYRIUS
PAGRINDINĖS VAIKO ATSTOVŲ PAGAL ĮSTATYMĄ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
29 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų teisės
30 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pareigos ir atsakomybė
1. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti.
2. Vaiko tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tenka pagrindinė atsakomybė už saugios, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamos socialinės aplinkos kūrimą, rūpinimąsi vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu.
3. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo ugdyti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą, organizuoti vaiko laisvalaikį, ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui.
4. Visus klausimus dėl vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai) turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka.
5. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad:
1) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros;
31 straipsnis. Kitų asmenų įgaliojimas atstovauti vaikui
1. Draudžiama vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims.
2. Tuo atveju, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti kitą asmenį (vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį) atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką (pvz., suteikti teisę įgaliotajam asmeniui sudaryti sutartį su konkrečia sveikatos priežiūros įstaiga dėl paslaugų vaikui suteikimo, suteikti teisę įgaliotam asmeniui atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju ar panašiai).
V SKYRIUS
ASMENS DUOMENŲ APSAUGA
32 straipsnis. Ypatingų asmens duomenų tvarkymas
1. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo tikslą, turi teisę tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai būtina išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo.
2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo taip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui atvejais, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu už kitus nesunkius ar apysunkius nusikaltimus nepilnamečiui, duomenys apie jo teistumą vaiko teisių apsaugos tarnybai gali būti teikiami tik iki teistumo išnykimo ar panaikinimo.
3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, susijusius su sveikatos būkle, kai jų sveikatos būklė gali kelti grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui.
33 straipsnis. Ypatingų asmens duomenų perdavimas tretiesiems asmenims
1. Vaiko teisių apsaugos tarnyba nustačiusi, kad gali kilti grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą arba kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens, prireikus apie šių asmenų teistumą ar sveikatos būklę turi teisę informuoti kitą iš vaiko tėvų, taip pat prireikus šiuos duomenis pateikti teismui, jeigu byla nagrinėjama teisme.
2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą motyvuotą prašymą pateikti duomenis apie kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens teistumą ar sveikatos būklę ir nustatęs, kad pateiktas prašymas yra pagrįstas ir kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, turi teisę pateikti šiuos duomenis prašančiajam ir nedelsdamas privalo imtis veiksmų vaiko teisių apsaugai užtikrinti.
3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba:
1) perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu gyvena, duomenis šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims;
VI SKYRIUS
VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
34 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą
1. Švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, ar asmuo, turintis informacijos apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko teisių apsaugos tarnyba arba policiją. Už vengimą pranešti arba informacijos neteikimą vaiko teisių apsaugos tarnyba arba policijai apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.
2. Asmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams.
3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, įskaitant teismą, dėl jo teisių pažeidimo.
35 straipsnis. Vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė
1. Asmenys, pažeidę vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugą, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
ANTRASIS SKIRSNIS
PAGALBOS ORGANIZAVIMAS
36 straipsnis. Pagalbos vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku
gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą
gyvenusiems asmenims organizavimas
1. Vaikui, vaiko atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos (socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų) teikimas.
2. Siekiant mažinti ar išvengti socialinės atskirties, vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims teikiama ir prevencinė pagalba socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Teikiant pagalbą vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, savivaldybės institucijos bendradarbiauja su vaiko atstovais pagal įstatymą, nevyriausybinėmis organizacijomis, valstybės institucijomis bei įstaigomis, savivaldybių įstaigomis.
37 straipsnis. Pranešimas apie galimą vaiko pažeidimą
1. Vaiko teisių apsaugos tarnyba raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu gavusi iš policijos ir (ar) šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų juridinių ir fizinių asmenų pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, skubiai, tą pačią dieną, privalo fiziškai susitikti su vaiku ir užsitikrinti, kad galėtų su juo pabendrauti be apribojimų (nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą), išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, esant poreikiui, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su vaiko atstovais pagal įstatymą.
38 straipsnis. Vaiko atvejo nagrinėjimas
1. Vaiko teisių apsaugos tarnyba pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos institucijos patvirtintą tvarką įvertina ir nustato vaiko situacijos grėsmės lygį. Vaiko situacijos grėsmės lygiai yra keturi: nulinio, pirmo, antro ir trečio lygio grėsmės.
2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi:
2) pirmą vaiko situacijos grėsmės lygį, per penkias darbo dienas inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimą;
3) antrą vaiko situacijos grėsmės lygį, per vieną darbo dieną inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjamą ir intensyvią vaiko situacijos stebėjimą jo gyvenamoje vietoje, kurią atlieka savivaldybės socialinis darbuotojas, kol atvejo vadybos metu nebus nustatyta kitaip;
4) trečią vaiko situacijos grėsmės lygį, kai vaiko atstovai pagal įstatymą smurtaudami ar kitaip sukeldami pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ar globėjo (rūpintojo) pareigomis arba nesiima reikiamų veiksmų užtikrinti vaiko saugumo ir taip sudaro sąlygas grėsmei vaiko gyvybei ir saugumui, vaiką skubiai paima iš atstovų pagal įstatymą ar jam nesaugios aplinkos ir siunčia mobilią komandą, kuri per vieną darbo dieną pradeda intensyvų darbą su vaiku ir jo atstovais.
5. Nustačius pirmą ar antrą grėsmės lygį, vaiko teisių apsaugos tarnyba inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimo susitikimą, kuriame dalyvauja savivaldybės administracijos paskirtas atvejo vadybininkas ir pagal poreikį dalyvauja:
1) socialinis darbuotojas, dirbantis su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, sveikatos priežiūros specialistas, švietimo įstaigos, kurioje vaikas mokosi, atstovas, policijos pareigūnas, kiti asmenys galintys suteikti informaciją apie vaiką ir šeimą ar kitaip padėti vaikui ir šeimai;
7. Nagrinėjant vaiko atvejį pasidalinama turima informacija apie vaiko ir jo aplinkos situaciją ir priimamas sprendimas dėl atvejo vadybos taikymo ir specialistų, kurie dalyvaus vaiko atvejo vadyboje, pasitelkimo, šeimos socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių bei pagalbos įvertinimo, pagalbos plano sudarymo bei jo peržiūrų organizavimo, tolesnių atvejo vadybos susitikimų.
39 straipsnis. Bendruomeninių paslaugų skyrimas
1. Nustačius nulinį grėsmės lygį, kad nėra egzistuojančių rizikos faktorių, dėl kurių būtina teikti intervencinę pagalbą, tačiau išlieka būtinybė vaiko atstovams pagal įstatymą skirti bendrojo pobūdžio paslaugas, priimamas sprendimas skirti vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomenines paslaugas, kurių organizavimą užtikrina savivaldybė.
2. Vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomeninės paslaugos gali būti skiriamos ir kito grėsmės lygio situacijose, jeigu tai numatoma Pagalbos plane.
40 straipsnis. Atvejo vadyba
1. Esant pirmo ir antro vaiko situacijos grėsmių lygiui, kai dar nėra būtinybės vaiką paimti iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar mobiliai komandai pateikus rekomendacijas atvejo vadybininkui, esant trečiam vaiko situacijos grėsmės lygiui, taikoma atvejo vadyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
2. Atvejo vadyba turi būti akcentuota į koordinuotos pagalbos vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą procesų organizavimą, paslaugų teikimą ir įvairios pagalbos taikymą, kurios esančių problemų negali išspręsti viena institucija ar viena sistema ir kuriai reikalinga kompleksinė ilgalaikė tęstinė pagalba.
3. Atvejo vadybos procesą sudaro:
1) šeimos socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių nustatymas ir pagalbos organizavimas, vaiko individualių ir šeimos poreikių, jos aplinkos situacijos, rizikų ir galimų pagalbos šaltinių įvertinimas);
41 straipsnis. Atvejo vadybininkas ir jo sudaromas pagalbos planas
1. Atvejo vadybininkas užmezga pagalbos santykį su vaiku bei jo šeima, įvertina poreikius bei jos aplinką, telkia bendruomenės narius ir specialistus reikalingai pagalbai teikti bei koordinuoja pagalbos vaikui ir šeimai procesą. Atvejo vadybininkas ieško geriausio šeimos problemų sprendimo būdo, įgalina šeimą ją spręsti, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus.
2. Nustačius pirmą ir antrą grėsmės lygius per 7 darbo dienas, atvejo vadybininkas:
1) atlieka šeimos socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių ir pagalbos įvertinimą, pareikalaudamas iš sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, penitencinės ir teisėsaugos institucijų, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų turimos informacijos apie vaiką, jo atstovus pagal įstatymą, kitus kartu su vaiku gyvenančius ar svarbius atvejo vadybai asmenis;
3. Pagalbos planas sudaromas atvejo vadyboje dalyvaujančių specialistų ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Atvejo vadybininkas koordinuoja ir užtikrina Pagalbos plano įgyvendinimą. Pagalbos plane nustatytų institucijų specialistai privalo dalyvauti nustatytų veiksmų ir priemonių įgyvendinime.
4. Pagalbos plane gali būti numatytas komandinis darbas su vaiko atstovais pagal įstatymą dėl individualizuoto paslaugų teikimo ir koordinuotų prevencinių veiksmų sudarymo, užtikrinant šeimai mokymo, konsultavimo, elgesio keitimo procesus. Trukmę nustato atvejo vadybos procese dalyvaujantys specialistai.
5. Pagalbos plano įgyvendinimo metu, atvejo vadybininkas:
2) palaiko nuolatinius kontaktus su vaiko atstovais pagal įstatymą, atvejo vadybos dalyviais, siekiant įsitikinti, kad vaiko atstovams pagal įstatymą tinkamai ir laiku teikiamos numatytos paslaugos ir pagalba;
3) organizuoja atvejo vadybos susirinkimus, kuriuose derinami veiksmai, pagal poreikį keičiamas Pagalbos planas;
4) jeigu atlikus vaiko ir šeimos situacijos įvertinimą nustato, kad išnyko grėsmės vaiko saugumui ir šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, užbaigia atvejo vadybą;
5) nustatęs, kad pagalbos plane nustatytos priemonės ir teiktos paslaugos per 12 mėnesių nepadėjo vaiko atstovams pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims pakeisti elgesio su vaiku bei būtinų sąlygų užtikrinti toliau neužtikrina vaiko teisių arba pažeidžia jas ir dėl to būtina nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ar pakeisti vaiko globėją (rūpintoją), atvejo vadybininkas kreipiasi į vaiko teisių apsaugos tarnybą.
42 straipsnis. Kreipimasis į teismą dėl leidimo vaiką paimti
1. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi atvejo vadybininko siūlymą, kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.
2. Per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, vaiko teisių apsaugos tarnyba priima sprendimą teikti savivaldybės administracijos direktoriui siūlymą nustatyti vaiko laikinąją globą (rūpybą) nuo vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą dienos arba grąžinti vaiką teisėtiems atstovams.
3. Teismui neleidus vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, peržiūrimas pagalbos planas, patikslinant nustatytų priemonių įgyvendinimą ir paslaugų teikimą vaikui bei jo atstovams pagal įstatymą.
4. Paaiškėjus, kad patikslintos pagalbos plano priemonės ir paslaugos nepadėjo vaiko atstovams pakeisti požiūrio į vaiką bei elgesio su juo, vaiko teisių apsaugos tarnyba:
1) pakartotinai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš vaiko atstovų pagal įstatymą arba vaiko globėjo (rūpintojo) pakeitimo;
2) esant grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą;
43 straipsnis. Skubus vaiko paėmimas iš vaiko atstovų pagal įstatymą
1. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir nustačiusi trečią grėsmės lygį, nedelsiant kartu su policija paima vaiką.
2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, paėmusi vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną kreipiasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš šeimos.
3. Skubaus vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą atveju teismui neleidus paimti vaiko iš jo atstovų pagal įstatymą, vaikas nedelsiant grąžinamas vaiko atstovams pagal įstatymą ir šeimai teikiama pagalba vadovaujantis šio įstatymo 40 straipsnio nuostatomis.
4. Vaiko teisių apsaugos tarnyba sudaro mobilią komandą, kuri per 14 dienų:
1) atlieka intensyvų komandinį darbą su vaiko atstovais pagal įstatymą, bendradarbiaudama su savivaldybės administracijos paskirtu atvejo vadybininku;
3) teikia intensyvią motyvacinę, konsultacinę, korekcinę pagalbą vaiko atstovams pagal įstatymą ar kartu gyvenantiems asmenims, siekiant būtinos jų elgesio korekcijos vaiko grįžimui į jo gyvenamąją aplinką;
5. Praėjus 14 dienos terminui, atvejo vadybininkas inicijuoja Pagalbos plano sudarymą, atsižvelgiant į mobilios komandos rekomendacijas, koordinuoja jo peržiūras bei įgyvendinimą ir toliau vykdo šio įstatymo 41 straipsnyje numatytas funkcijas.
6. Vaiką paėmus iš vaiko tėvų (motinos ar tėvo) ir nustačius jam laikinąją globą (rūpybą), ir paaiškėjus, kad po intensyvaus komandinio socialinio darbo su šeima ir Pagalbos plane nustatytų priemonių taikymo per 60 dienų vaiko tėvai (motina ar tėvas) nedėjo pastangų ir nepakeitė elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais:
1) vaiko teisių apsaugos tarnyba turi kreiptis į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo;
44 straipsnis. Skubus vaiko paėmimas iš jam nesaugios aplinkos
Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri kelia realią grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei ir nėra galimybės nedelsiant susisiekti su jo atstovais pagal įstatymą, pasitelkdamas policiją privalo nedelsdamas vykti į vaiko buvimo (radimo) vietą. Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka vaiko teisių apsaugos tarnyba turi įvertinti situaciją vietoje ir nustatęs, kad kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai (iki vaiko atstovai pasiims vaiką) apgyvendinti vaiką vienoje iš šio įstatymo 45 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodytų institucijų. Ne vėliau kaip kitą dieną nuo skubaus vaiko paėmimo dienos telefonu, elektroniniu laišku, laišku, registruotu laišku su įteikimu ir panašiai apie tai pranešti vaiko atstovams pagal įstatymą.
45 straipsnis. Vaiko apgyvendinimas
1. Vaikas paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar iš jam nesaugios aplinkos, laikinai apgyvendinamas pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos institucijoje, įtrauktų į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas taip pat gali būti laikinai apgyvendintas pas artimuosius ar kitus giminaičius, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas iki trejų metų:
1) laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje arba šeimynoje;
2) laikinai apgyvendinamas vaikų socialinės globos įstaigoje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tik išimtinais atvejais (kai nėra galimybės jo apgyvendinti šeimos ar šeimynos aplinkoje) ir šio vaiko globa (rūpyba) institucijoje trunka ne ilgiau kaip tris mėnesius, išskyrus atvejus, nurodytus Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 2 dalyje.
4. Vyresnis kaip trejų metų vaikas gali būti laikinai apgyvendinamas vaikų socialinės globos įstaigoje, kai nėra galimybių jo apgyvendinti vadovaujantis šio straipsnio 2–3 dalių nuostatomis. Vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami institucijoje vadovaujantis Civilinio kodekso 3.261 straipsnio nuostatomis, o vyresni vaikai – vaikų socialinės globos įstaigoje tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis.
VI SKYRIUS
VAIKO TEISIŲ APSAUGĄ UŽTIKRINANČIOS INSTITUCIJOS
46 straipsnis. Vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos
1. Vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina:
47 straipsnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija vaiko
teisių apsaugos srityje
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, formuoja ir koordinuoja vaiko teisių apsaugos politiką:
1) kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis užtikrina tinkamą vaiko teisių apsaugą šiame įstatyme nustatyta apimtimi;
2) analizuoja valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pateiktą informaciją vaiko teisių apsaugos klausimais, vertina vaiko teisių apsaugos būklę šalyje, teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, savivaldybėms dėl tinkamo vaiko teisių apsaugos užtikrinimo;
48 straipsnis. Kitų ministerijų kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje
1. Ministerijos pagal joms priskirtą kompetenciją ir ministrams pavestas valdymo sritis užtikrina tinkamą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą, kartu su savivaldybių institucijomis rūpinasi atitinkamų paslaugų vaikams prieinamumu, teikia siūlymus Vyriausybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kitoms suinteresuotoms institucijoms dėl teisės aktų pagal ministerijoms priskirtą kompetenciją tobulinimo.
2. Teisingumo ministerija teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką bei vykdo ją ministerijos reguliavimo srityje:
3. Švietimo ir mokslo ministerija dalyvauja įgyvendinant vaiko teisių apsaugos politiką vykdomos valstybinės švietimo politikos srityje:
1) teisės aktų nustatyta tvarka rūpinasi formaliojo ir neformaliojo švietimo, švietimo pagalbos prieinamumu ir švietimo kokybe;
2) teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina švietimo priemones, kuriomis siekiama apginti vaiką nuo visų formų smurto, kitų vaiko teisių pažeidimų;
3) koordinuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų veiklą vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymo srityje ir koordinuoja bei prižiūri vaiko vidutinės priežiūros priemonių vykdymą;
4. Sveikatos apsaugos ministerija formuoja vaiko teisių apsaugos politiką sveikatos priežiūros srityje:
2) užtikrina jos valdymo sričiai pavestų institucijų ir įstaigų vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą vykdant sveikatinimo veiklą;
5. Vidaus reikalų ministerija formuoja vaiko teisių apsaugos politiką ministerijos reguliavimo srityje:
1) kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją apie vaikų ir jiems padarytas nusikalstamas veikas, pagal kompetenciją – apie administracinius teisės pažeidimus, kitais ministerijos kompetencijai priskirtais vaiko teisių apsaugos klausimais;
49 straipsnis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija vaiko teisių
apsaugos srityje
1.Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vykdo vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje.
2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą valstybėje:
2) teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui siūlymus dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo tobulinimo;
3) bendradarbiauja su kitomis šiame įstatyme nustatytomis ministerijomis bei kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis vaiko teisių apsaugos politikos koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais;
5) renka, valdo ir disponuoja informacija apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse ir savivaldybių administracijoms dėl jos tobulinimo;
6) tvarko ir užtikrina vaikų, kuriems reikalingos ir taikomos vaiko teisių apsaugos priemonės, apskaitą, organizuoja vaiko globą (rūpybą) savivaldybėse;
7) galimo vaiko teisių pažeidimo atveju, vertina vaiko situaciją, inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų ir pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją užtikrina visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir geriausių interesų apsaugą;
8) nustato specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus vaiko teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojams, užtikrina ir jų kvalifikacijos tobulinimą;
9) koordinuoja vaiko teisių apsaugos padalinių veiksmus, kai taikomos tarptautinės teisės apsaugos priemonės dėl Lietuvoje esančių vaikų, užsienio šalių piliečių;
10) teikia metodinę pagalbą ir siūlymus savivaldybių administracijoms dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo;
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba turi teisę:
1) nepažeisdama konfidencialumo principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo, gauti iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų informaciją apie vaiką ir šeimą;
2) nustačiusi, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos galimai pažeidė šį įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus, informaciją apie tai pateikti atitinkamoms institucijoms.
3) kreiptis į savivaldybės administracijos struktūrinį padalinį, atsakingą už socialinių paslaugų organizavimą, dėl bendradarbiavimo vykdant vaiko ir (ar) šeimos įvertinimą;
4) neatlygintinai gauti jos funkcijoms vykdyti būtinus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, jeigu to reikia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti;
5) šio įstatymo nustatytais atvejais tvarkyti vaiko tėvų, kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, taip pat kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai tai būtina, siekiant apsaugoti vaiko teises ir apginti jo teisėtus interesus, taip pat šiuos duomenis gauti iš kitų juos tvarkančių institucijų ar įstaigų.
50 straipsnis. Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba
1. Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra kolegiali institucija, siekianti gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos koordinavimą, jų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis bei teisės aktų įgyvendinimą vaiko teisių apsaugos srityje.
2. Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba sudaroma iš ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliotų atstovų bei nevyriausybinių organizacijų atstovų.
3. Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos sudarymo tvarką nustato ir veiklos nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
4. Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba:
1) analizuoja vaiko teisių apsaugos padėtį ir teikia pasiūlymus Vyriausybei ir Seimui dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą, rengimo ar pakeitimo;
2) analizuoja, ar įstatymai ir kiti teisės aktai, susiję su vaiko teisių apsauga, neprieštarauja vaiko teisėms ir laisvėms, bei teikia informaciją, išvadas ir pasiūlymus atitinkamoms ministerijoms dėl įstatymų ir kitų teisės aktų tobulinimo;
51 straipsnis. Savivaldybės institucijų ir įstaigų įgaliojimai vaiko teisių apsaugos srityje
1. Pagal kompetenciją analizuoja vaiko gerovės būklę, planuoja ir užtikrina vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimą.
2. Pagal kompetenciją dalyvauja valstybinės vaiko teisių apsaugos funkcijos įgyvendinime ir bendradarbiauja su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kitomis valstybės bei kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, ir nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos srityje.
3. Užtikrina vaikui ir šeimai intensyvią pagalbą, skiria atvejo vadybininkus bei specialistus atvejo vadybos procesams šiame įstatyme ir teisės aktuose nustatyta tvarka užtikrinti, rūpinasi Pagalbos planuose nustatytų priemonių ir paslaugų suteikimu ir finansavimu.
4. Organizuoja, finansuoja ir užtikrina socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo ir kitų reikalingų paslaugų vaikui ir šeimai prieinamumą ir kompleksiškumą, teikiant prioritetą paslaugų teikimui bendruomenėje. Užtikrina paslaugų vaikui ir šeimai teikėjų bendradarbiavimą.
5. Skatina ir remia bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų veiklą vaiko teisių apsaugos srityje.
6. Įpareigoja seniūnijas bei vietos bendruomenių tarybas rūpintis šeimų įgalinimu tinkamai rūpintis vaikų saugumu, priežiūra ir auklėjimu.
7. Telkia bendram darbui su vaiku ir šeima vietos bendruomenių tarybas, šeimų tarybas, švietimo tarybas, bendruomenines vaiko teisių apsaugos tarybas, neformalius šeimų judėjimus, aktyvius bendruomenių narius ir savivaldybėje veikiančias nevyriausybines organizacijas, dirbančias vaiko gerovės srityje.
8. Organizuoja ikimokyklinį, priešmokyklinį, bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą ir profesinį orientavimą, vaikų neformalųjį švietimą, nustato neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymą per mokinių atostogas.
9. Organizuoja ir koordinuoja švietimo pagalbos mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai teikimą, vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vykdymą.
10. Ieško ir tvirtina socialinių globėjų, globėjų (rūpintojų) šeimų, šeimynų ir vaikų socialinės globos institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, sąrašą.
52 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų kompetencija vaiko teisių apsaugos
srityje
1. Nevyriausybinės organizacijos, bendradarbiaudamos su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis:
2) teikia vaiko teisių apsaugos tarnybai turimą informaciją apie vaiką ir šeimą dėl vaiko teisių apsaugos užtikrinimo;
Lietuvos Respublikos vaiko teisių
apsaugos pagrindų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAS
2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (OL 2011 L 335, p.1).“
2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas ir įsigaliojamas
1. Šio įstatymo įsigaliojimo dieną:
1) asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje, dirbantys šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus darbus ar užsiimantys savanoriška veikla, privalo nedelsdami nutraukti darbo sutartį ar vykdomą savanorišką veiklą;
2) darbdavys ar savanoriškos veiklos organizatorius turi pareikalauti iš asmenų, dirbančių darbus ar užsiimančių savanoriška veikla, nurodyta šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, pristatyti darbdaviui ar savanoriškos veiklos organizatoriui pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. Asmeniui nepristačius pažymos per darbdavio nustatytą terminą, jis nušalinamas nuo darbo ar savanoriškos veiklos vykdymo. Jeigu asmuo nepateikia pažymos per 1 mėnesį nuo nušalinimo nuo darbo ar savanoriškos veiklos dienos, su juo sudaryta darbo sutartis ar savanoriška veikla nutraukiama;
3) paslaugų, įtrauktų į šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą ir teikiamų vaikui šio įstatymo įsigaliojimo dieną, gavėjas turi teisę paslaugų teikėjo paprašyti, o paslaugų teikėjas privalo pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį;
4) asmenims, nurodytiems šio įstatymo 28 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikusiems šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reikalaujamas pažymas dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, jų pakartotinai teikti nereikia.