Projektas Nr.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 13, 20, 21, 22, 24, 31, 33, 43, 45, 51, 63, 67, 68, 69, 71, 72, 73, 77, 78, 81, 84, 99, 123, 127, 128, 129, 130, 1311, 132, 134 IR 157 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2021 m.                    d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir tirti teismas gali naudoti bet kokias technines priemones. Bylų nagrinėjimas ir byloje dalyvaujančių asmenų bei kitų proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas).“

 

2 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

20 straipsnis. Lietuvos apygardos administracinio teismo kompetencija

1. Lietuvos apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose.

2. Netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, Lietuvos apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:

1) dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo;

2) pagal savivaldybių tarybų prašymus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra valstybiniai administravimo subjektai;

3) pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl savivaldybių institucijų ir jų pareigūnų teisės aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir Vyriausybės nutarimų (sprendimų) nevykdymo, dėl teisės aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo;

4) dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);

5) dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą;

6) dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;

7) dėl Seimo kontrolieriaus pareiškimų dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;

8) pagal skundus dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo arba apylinkės referendumo komisijos sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų;

9) dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, dėl skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo, taip pat dėl perkeliamųjų asmenų skundų dėl perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo ar panaikinimo;

10) pagal ypatingos valstybinės svarbos projektus įgyvendinančių institucijų pareiškimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisės akto teisėtumo.

3. Lietuvos apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.“

 

3 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo Lietuvos apygardos administracinis teismas kaip pirmosios instancijos teismas.“

2. Pripažinti netekusiu galios 21 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

 

4 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Lietuvos apygardos administracinis teismas motyvuotą nutartį dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo paduoda per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.“

2. Pakeisti 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Kai dėl bylos rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatavo bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, pirmosios instancijos teismo sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.“

 

5 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 24 straipsnio 2 dalį nauju 10 punktu:

10) pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) arba reikalavimas užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis) teismo patalpose;“.

2. Buvusius 24 straipsnio 2 dalies 10 ir 11 punktus laikyti atitinkamai 11 ir 12 punktais.

 

6 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

31 straipsnis. Administracinių bylų teismingumas. Procesinių dokumentų pateikimo vieta

1. Skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas bet kuriuose Lietuvos apygardos administracinio teismo rūmuose. Kiti procesiniai dokumentai pateikiami teismo rūmams, kuriuose priskirta nagrinėti byla. Administracinė byla yra nagrinėjama arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios (buveinės) vietos, jei ji yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, esančiuose teismo rūmuose. Tuo atveju, kai skundas paduodamas pareiškėjo, kurio gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, administracinė byla nagrinėjama pareiškėjo pasirinktuose teismo rūmuose. Tuo atveju, kai skundas paduodamas kelių pareiškėjų, gyvenančių ar esančių ne toje pačioje vietoje, administracinė byla nagrinėjama teismo rūmuose bendru pareiškėjų pasirinkimu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta taisyklė gali būti netaikoma, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

3. Skundas (prašymas, pareiškimas) teismui paduodamas bet kuriuose teismo rūmuose, o kiti procesiniai dokumentai – teismo rūmuose, kuriuose paskirta nagrinėti byla.“

 

7 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusiu galios 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

 

8 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Lietuvos apygardos administraciniame teisme bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Tam tikrais atvejais teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms nustatytas vienasmenis nagrinėjimas.“

 

9 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 45 straipsnio 4 dalį.

 

10 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Jeigu ginčo šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinę bylą Lietuvos apygardos administraciniame teisme, priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, Lietuvos apygardos administracinis teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Šioje dalyje nurodytu atveju taikos sutarties tvirtinimo ar atsisakymo ją tvirtinti klausimas gali būti sprendžiamas rašytinio proceso tvarka.“

 

11 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

63 straipsnis. Teismo pavedimai

Prireikus surinkti įrodymus, kurie yra užsienio valstybėje, bylą nagrinėjantis teismas pavedimą užsienio valstybės teismui siunčia per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.“

 

12 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 67 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) posėdžio laikas ir vieta, informacija, ar posėdis organizuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas);“.

 

13 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Bylą posėdžiui rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nustačius, kad teisme yra du ar daugiau pareiškimų (prašymų) patikrinti to paties norminio administracinio akto teisėtumą arba skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo), arba skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas to paties pareiškėjo, tačiau dėl skirtingų atsakovų teisės aktų ar veiksmų (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šie skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti nutartimi sujungti į vieną bylą. Nutartį dėl šioje dalyje nurodytų skundų (prašymų, pareiškimų) sujungimo priima teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, kartu išspręsdamas klausimą dėl sujungtos bylos perdavimo nagrinėti konkretiems teismo rūmams.“

 

14 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

69 straipsnis. Bylos perdavimas kitiems teismo rūmams

1. Bylos perdavimo kitiems teismo rūmams klausimą išsprendžia teismo pirmininkas.

2. Kai teisėjas byloje yra proceso šalis ir byla priskirta teismo rūmams, kuriuose jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju, teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitiems teismo rūmams. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai.“

 

15 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

71 straipsnis. Atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą) reikalavimas

Teismo pirmininkas ar teisėjas nusiunčia atsakovui skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašą (skaitmeninę kopiją), o reikiamais atvejais – ir pridėtų prie jo dokumentų nuorašus (skaitmenines kopijas), taip pat paprastai nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos kalendorinių dienų nuo skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašo (skaitmeninės kopijos) gavimo terminą, per kurį atsakovas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą (prašymą, pareiškimą). Kai atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, jis privalo pateikti atsiliepimus į skundą (prašymą, pareiškimą) tokios formos, kokios pageidauja pareiškėjas, o jeigu pareiškėjas pageidavimo dėl procesinių dokumentų formos nepareiškė, – tokios formos, kokios buvo paduotas skundas (prašymas, pareiškimas). Atsiliepime į skundą (prašymą, pareiškimą) atsakovas nurodo, ar jis sutinka, ar nesutinka su skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimais, ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje, ar pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), arba reikalauja užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis) teismo patalpose, taip pat nuomonę dėl ketinimo ir galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Atsiliepimo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad po vieną tektų kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai atsiliepimas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės dokumento apimties teismas leidžia nepateikti priedų. Gavus iš atsakovo rašytinį atsiliepimą, jo nuorašai (skaitmeninės kopijos) išsiunčiami proceso šalims.“

 

16 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 72 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Apie tos dienos teismo posėdžius skelbiama teismo rūmų, kuriuose nagrinėjama byla, skelbimų lentoje, ir viešoje teismo posėdžių tvarkaraščių paieškoje.“

 

17 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas

1.   Pakeisti 73 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) teismo pavadinimas ir teismo rūmų, kuriuose nagrinėjama byla, tikslus adresas;“.

2.   Pakeisti 73 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

3) teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo vieta ir laikas. Tuo atveju, kai posėdis organizuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), prisijungimo prie posėdžio duomenys;“.

 

18 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas

1.   Pakeisti 77 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį ar neprisijungimas prie posėdžio, kai posėdis organizuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.“

2. Pakeisti 77 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Teismo posėdžiai vyksta teismo rūmuose, kuriuose nagrinėjama byla.“

 

19 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 78 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai. Bylos nagrinėjimas gali vykti teisėjui (teisėjų kolegijai), administracinės bylos proceso dalyviams, vertėjams, ekspertams, specialistams ir liudytojams esant teismo posėdžių salėje. Byla taip pat gali būti nagrinėjama naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) teisėjui ar teisėjų kolegijos nariams, administracinės bylos proceso dalyviams, vertėjams, ekspertams, specialistams ir liudytojams esant skirtingose teismo ar ne teismo patalpose. Jeigu atidėjus bylos nagrinėjimą proceso metu bent vienas iš teisėjų pakeičiamas, byla turi būti nagrinėjama nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, kai proceso dalyviai neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta. Jeigu byla nagrinėjama nuo pat pradžios, teisme apklausti liudytojai iš naujo į posėdį paprastai nešaukiami.“

 

20 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 81 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Jeigu teismo posėdyje dalyvauja vertėjas, specialistas ar ekspertas, posėdžio pirmininkas išaiškina jų pareigas ir administracinę bei baudžiamąją atsakomybę už žinomai melagingą vertimą ar žinomai melagingos išvados davimą. Dėl to iš vertėjo, specialisto ar eksperto paimamas rašytinis pasižadėjimas. Tais atvejais, kai teismo posėdis vyksta ar vertėjas, specialistas arba ekspertas dalyvauja jame naudodami informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), vertėjas, specialistas arba ekspertas pasižadėjimą pasako žodžiu. Teismas taip pat išsprendžia proceso šalių (jų atstovų) prašymus. Iš posėdžių salės pašalinami iki apklausos atvykę liudytojai.“

2. Pakeisti 81 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas teisėjo pranešimu, kuriame nurodomas ginčo dalykas, pagrindai, ginčo ribos ir kitos esminės bylos aplinkybės. Po to žodis suteikiamas pareiškėjui (pareiškėjams), atsakovui (atsakovams), trečiajam suinteresuotam asmeniui (asmenims) ir (ar) jų atstovams. Kalbėjimo trukmė neribojama, tačiau teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti kurią nors iš proceso šalių ar jų atstovų, jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. Proceso šalims (jų atstovams) gali būti užduodami klausimai: pirma klausimus užduoda teisėjas (teisėjai), po to – kitos proceso šalys (jų atstovai). Po proceso šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, apžiūrimi daiktiniai įrodymai, peržiūrimos nuotraukos, vaizdo įrašai, išklausomi garso įrašai. Byloje esantys procesiniai dokumentai, įteikti šio įstatymo nustatyta tvarka, teismo posėdžio metu neskelbiami, išskyrus atvejus, kai bent vienas iš proceso dalyvių prašo juos paskelbti. Prieš liudytojui duodant parodymus, posėdžio pirmininkas nustato jo asmens tapatybę, išaiškina liudytojo teises ir pareigas ir įspėja jį dėl atsakomybės už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus. Iš liudytojo paimamas pasižadėjimas. Tais atvejais, kai teismo posėdis vyksta ar liudytojas dalyvauja jame naudodami informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), liudytojas pasižadėjimą pasako žodžiu. Prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, išsprendžiami nauji proceso šalių prašymai.“

 

21 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 84 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Kai teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir nė vienas iš proceso dalyvių neatvyko į teismo sprendimo paskelbimą, sprendimo paskelbimui yra prilyginamas bylą išnagrinėjusio teisėjo (teisėjų kolegijos narių) pasirašyto teismo sprendimo pateikimas teismo rūmų, kuriems priskirta byla, raštinei teismo nurodytą teismo sprendimo paskelbimo dieną.“

 

22 straipsnis. 99 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 99 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų teismo sprendimų ir taikos sutarčių vykdymo metu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali būti sudaromos taikos sutartys. Sudarytos taikos sutartys perduodamos Lietuvos apygardos administraciniam teismui.“

 

23 straipsnis. 123 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 123 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme (toliau – Prezidento rinkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme (toliau – Seimo rinkimų įstatymas), Referendumo įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme (toliau – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) nurodyti asmenys, nesutikdami su apylinkės rinkimų komisijos arba apylinkės referendumo komisijos sprendimais, priimtais pagal skundus dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės rinkimų komisijos ar apylinkės referendumo komisijos sprendimą apskųsti Lietuvos apygardos administraciniam teismui per rinkimų įstatymuose ir Referendumo įstatyme nustatytus terminus. Skundas paduodamas raštu, faksimiliniu laišku arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis.“

 

24 straipsnis. 127 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 127 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Jeigu yra duomenų, kad Lietuvos apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama daugiau kaip dvidešimt teisės ir faktų požiūriu vienarūšių individualių administracinių bylų (toliau – individualiosios vienarūšės bylos), šios bylos gali būti nagrinėjamos šiame skirsnyje nustatyta modelinio teismo proceso tvarka. Šiame skirsnyje neaptartais atvejais taikomos kitos šio įstatymo nuostatos.“

 

25 straipsnis. 128 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 128 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

128 straipsnis. Modelinio teismo proceso pradėjimas, individualiųjų vienarūšių ar    modelinių bylų sujungimas

1. Modelinį teismo procesą gali pradėti Lietuvos apygardos administracinio teismo pirmininkas teisėjo (teisėjų kolegijos) prašymu, priimdamas nutartį. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, modelinis teismo procesas gali būti pradėtas ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme teisėjo (teisėjų kolegijos) prašymu, teismo pirmininkui priėmus nutartį. Nutartis pradėti arba atsisakyti pradėti modelinį procesą yra neskundžiama.

2. Lietuvos apygardos administracinio teismo pirmininkas gali keletą individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų sujungti į vieną modelinę bylą. Teismo pirmininkas, sujungęs keletą individualiųjų vienarūšių ar modelinių bylų į vieną modelinę bylą, sudaro teisėjų kolegiją šiai bylai nagrinėti.

3. Apie nutartį pradėti modelinį procesą informuojami modelinės bylos proceso dalyviai ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pranešimas apie minėtą nutartį skelbiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje.

4. Pradėjus modelinę bylą, kitų individualiųjų vienarūšių bylų, nurodytų šio įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjimas sustabdomas. Teismo nutartis sustabdyti individualiosios vienarūšės bylos nagrinėjimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu tik tuo pagrindu, kad nagrinėjama byla neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų.“

 

26 straipsnis. 129 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 129 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

129 straipsnis. Modelinės bylos nagrinėjimo ypatumai

1. Modelinę bylą nagrinėja Lietuvos apygardos administracinio teismo trijų teisėjų kolegija. Modelines bylas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėja išplėstinė teisėjų kolegija arba teismo plenarinė sesija.

2. Teismas imasi priemonių modelinę bylą išnagrinėti kiek įmanoma greičiau.

3. Teismas atmeta individualiosios vienarūšės bylos proceso šalies prašymą jį įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu į modelinės bylos procesą, jeigu nenustato, kad jo dalyvavimas yra būtinas tinkamai išnagrinėti modelinę bylą. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.“

 

27 straipsnis. 130 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 130 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

130 straipsnis. Individualiųjų vienarūšių bylų nagrinėjimo atnaujinamas

1. Įsiteisėjus teismo sprendimui modelinėje byloje, individualiųjų vienarūšių bylų nagrinėjimas yra atnaujinamas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį. Apie teismo sprendimo modelinėje byloje, išnagrinėtoje apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, įsiteisėjimą pranešama Lietuvos apygardos administraciniam teismui ir paskelbiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje.

2. Lietuvos apygardos administracinis teismas apie teismo sprendimo modelinėje byloje, išnagrinėtoje apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kurioje pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti, įsiteisėjimą praneša individualiųjų vienarūšių bylų proceso šalims,  išaiškindamas teisę paduoti prašymą atnaujinti individualiosios vienarūšės bylos nagrinėjimą ir tokio prašymo nepadavimo teisines pasekmes. Jeigu per vieną mėnesį nuo pranešimo apie teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti modelinėje byloje, gavimo individualiosios vienarūšės bylos proceso šalis nepaduoda prašymo atnaujinti individualiosios vienarūšės bylos nagrinėjimą, skundas (prašymas, pareiškimas) individualiojoje vienarūšėje byloje paliekamas nenagrinėtas. Per nustatytą terminą pateikus minėtą prašymą, individualiosios vienarūšės bylos nagrinėjimas yra atnaujinamas.“

 

28 straipsnis. 1311 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1311 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į Lietuvos apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko).“

 

29 straipsnis. 132 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 132 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

132 straipsnis.  Lietuvos apygardos administracinio teismo sprendimų apskundimas

2. Pakeisti 132 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Lietuvos apygardos administracinio teismo sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.“

 

30 straipsnis. 134 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 134 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

10) apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kai jis to pageidauja, bei pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) arba reikalavimas užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis) teismo patalpose;“.

 

31 straipsnis. 157 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 157 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Lietuvos apygardos administracinio teismo pirmininko siūlymu arba gavęs informaciją apie tai, kad gali būti proceso administracinėje byloje atnaujinimo pagrindų, išimtiniais atvejais teikimą atnaujinti procesą turi teisę paduoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą nagrinėja didžiausią teisėjo darbo stažą turinčio teisėjo skiriama teisėjų kolegija. Teikimu išreiškiamas tik informacinio pobūdžio siūlymas svarstyti, ar nėra proceso atnaujinimo pagrindų, ir teisėjų kolegijai jis nėra privalomas.“

 

32 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 16, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31 straipsnius,  17 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 16, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31 straipsniai,  17 straipsnio 1 dalis ir 18 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

3. Šiame įstatyme nustatytos bylų paskirstymo Lietuvos apygardos administracinio teismo teisėjams ir šio teismo teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės taikomos po 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos apygardos administraciniame teisme gautiems procesiniams dokumentams ir byloms.

4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir Teisėjų taryba iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

Respublikos Prezidentas