Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL TEISĖKŪROS POVEIKIO APLINKAI IR KLIMATO KAITAI (EX ANTE) VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2024 m. d. Nr.
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ 3 punktu, įgyvendindamas Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 169.2 papunktį:
1. T v i r t i n u Teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai (ex ante) vertinimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Įgalioju Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – Agentūra):
2.1. iki 2024 m. kovo 1 d. parengti ir institucijos vadovo įsakymu patvirtinti teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai kiekybinio (ex ante) vertinimo (toliau – poveikio kiekybinis vertinimas) metodines rekomendacijas (toliau – metodinės rekomendacijos) šioms aplinkos ir klimato kaitos sritims:
2.2. iki 2024 m. spalio 31 d. Aplinkos ministerijai pasiūlyti poveikio kiekybinio vertinimo rodiklius ir jų ribines reikšmes, iki 2024 m. gruodžio 31 d. parengti ir institucijos vadovo įsakymu patvirtinti metodines rekomendacijas šioms aplinkos ir klimato kaitos sritims:
2.3. kiekvienais kalendoriniais metais peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti metodines rekomendacijas.
3. Įgalioju Valstybinę miškų tarnybą, Lietuvos geologijos tarnybą ir Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos:
3.1. pagal kompetenciją iki 2024 m. spalio 31 d. Aplinkos ministerijai pasiūlyti poveikio kiekybinio vertinimo rodiklius ir jų ribines reikšmes, iki 2024 m. gruodžio 31 d., vadovaujantis 2.1 papunktyje nurodytų Agentūros parengtų metodinių rekomendacijų principais, parengti ir institucijų vadovų įsakymais patvirtinti metodines rekomendacijas šioms aplinkos ir klimato kaitos sritims:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2024 m. įsakymu Nr. D1-
TEISĖKŪROS POVEIKIO APLINKAI IR KLIMATO KAITAI (EX ANTE) VERTINIMO Tvarkos aprašas
I Skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai (ex ante) vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai (ex ante) vertinimo (toliau – poveikio vertinimas) tvarką.
2. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme ir Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276.
3. Tvarkos aprašo reikalavimai taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ 2–3 punktuose nurodytoms institucijoms (toliau – poveikio vertinimą atliekantys subjektai). Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba, Lietuvos geologijos tarnyba ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją užtikrina šiame apraše joms nustatytų funkcijų vykdymą.
II Skyrius
poveikio vertinimo sritys
4. Poveikio vertinimo sritys išvardytos Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos 9.7 papunktyje:
III Skyrius
TEISĖKŪROS poveikio aplinkai ir klimato kaitai KOKYBINIS (EX ANTE) vertinimAS
5. Teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai kokybinis (ex ante) vertinimas (toliau – poveikio kokybinis vertinimas) – metodas, kai poveikis ir pasekmės aplinkai ir klimato kaitai analizuojamos aprašant, pavaizduojant grafiniais vaizdais, pateikiant ekspertinius vertinimus, viešųjų konsultacijų rezultatus, Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizę ir kitomis aiškinimo ir pagrindimo priemonėmis.
6. Poveikio kokybinis vertinimas atliekamas visais atvejais, taikant Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos 16, 171 ir 35 punktų nuostatas, pagal šios metodikos 1 priedo VII skyriaus klausimus nustačius, kad planuojama teisėkūros iniciatyva gali daryti neigiamą ir (ar) teigiamą poveikį metodikos klausimyne išvardintoms sritims.
7. Poveikio kokybinį vertinimą atliekantys subjektai nustatę, kad planuojama teisėkūros iniciatyva darys neigiamą ir (ar) teigiamą poveikį metodikos klausimyne išvardintoms sritims, vertina ir aprašo neigiamą ar (ir) teigiamą, tiesioginį ar (ir) netiesioginį, trumpalaikį ar (ir) ilgalaikį poveikį ir nurodo kuriame veiklos etape, kokia kiekybine ir kokybine apimtimi ir kokį laikotarpį planuojami sprendimai darys poveikį nustatytoms sritims.
8. Atliekant poveikio kokybinį vertinimą, remiantis patikimais duomenų šaltiniais, stebėjimais, viešųjų konsultacijų rezultatais, pareiškėjų skundais ar prašymais ir kt., aprašomos visos svarstytos alternatyvos ir argumentuotai, pateikiant įrodymus, esant galimybei ir atliktus skaičiavimus, pagrindžiama kodėl, siekiant nustatytų tikslų, pasirinkta alternatyva yra laikoma tinkamiausia.
Iv Skyrius
TEISĖKŪROS poveikio aplinkai ir klimato kaitai KIEKYBINIS (EX ANTE) vertinimAS IR JO metodinės rekomendacijos
9. Teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai kiekybinis (ex ante) vertinimas (toliau – poveikio kiekybinis vertinimas) – metodas, poveikiui ir pasekmėms aplinkai ir klimato kaitai suteikiantis skaitinę reikšmę, įskaitant aplinkos būklės ir klimato kaitos rodiklių pokyčio analizę, atliktą pagal Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės miškų tarnybos, Lietuvos geologijos tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos parengtas ir patvirtintas poveikio kiekybinio vertinimo metodines rekomendacijas (toliau – metodinės rekomendacijos).
10. Poveikio kiekybinis vertinimas atliekamas kartu su poveikio kokybiniu vertinimu:
10.1. kai yra parengtos metodinės rekomendacijos Tvarkos aprašo 4.1, 4.3–4.6 ir 4.8 papunkčiuose išvardytoms sritims;
11. Poveikio kiekybinio vertinimo galima neatlikti, kai neparengtos metodinės rekomendacijos, teisėkūros iniciatyvos pobūdis neleidžia atlikti poveikio kiekybinio vertinimo Tvarkos aprašo 4 punkte išvardytoms sritimis, poveikį tikslingiau išreikšti tik kokybiškai. Tokiu atveju poveikio kokybinio vertinimo išvadose reikia nurodyti priežastis, kodėl neatliktas poveikio kiekybinis vertinimas.
12. Poveikio kiekybinio vertinimo metodinėmis rekomendacijomis vadovaujamasi atliekant prioritetinių ir kitų teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimą, kai jos apima Tvarkos aprašo 4.1, 4.3–4.6 ir 4.8 papunkčiuose išvardytas sritis.
13. Vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos 171 papunkčio nuostatomis, pagal poveikio kiekybinio vertinimo metodines rekomendacijas nustatytos aplinkos būklės rodiklių pokyčio reikšmės gali būti naudojamos atskirai vertinant poveikį Tvarkos aprašo 4.1, 4.3–4.6 ir 4.8 papunkčiuose išvardytoms sritims ir (ar) atliekant prioritetinių ir kitų teisėkūros iniciatyvų sąnaudų ir naudos ar sąnaudų efektyvumo analizę (į sąnaudų ir naudos ar sąnaudų efektyvumo analizę įtraukiant aplinkos būklės rodiklių pokyčio reikšmes).
14. Poveikio kiekybinis vertinimas, kiek įmanoma, turi būti pagrįstas oficialiosios statistikos, valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų, žinybinių registrų ir kitų informacinių sistemų duomenimis.
V Skyrius
REIKŠMINGAS NEIGIAMAS POVEIKIS aplinkai ir klimato kaitai
16. Reikšmingu neigiamu poveikiu laikoma, kai poveikio kiekybinio vertinimo metu, atliekant aplinkos būklės ir klimato kaitos rodiklių analizę, aplinkos būklės ir (ar) klimato kaitos rodikliai viršija Tvarkos aprašo priede nustatytas ribines vertes.
17. Atlikus poveikio kiekybinį vertinimą ir nustačius reikšmingą neigiamą poveikį atitinkamai sričiai, vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos 23.5 papunkčiu, rekomenduojama teisėkūros iniciatyvos atsisakyti ar patikslinti jos turinį, arba su teisėkūros pasiūlymu pateikti siūlymus dėl esamo teisinio reguliavimo tobulinimo ir (ar) kitų priemonių, kuriomis taikant švelninimo seką, būtų išvengta dėl teisėkūros iniciatyvos įgyvendinimo atsirasiančio reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir klimato kaitai, poveikis būtų sumažintas arba kompensuotas.
VI Skyrius
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
18. Rengiant prioritetines teisėkūros iniciatyvas, poveikio kokybinio ir kiekybinio vertinimo rezultatų išvados pateikiamos užpildant Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos 2 priede pateiktą Numatomo teisinio reguliavimo prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimo pažymą vadovaujantis šios metodikos 23 punktu.
19. Rengiant kitas teisėkūros iniciatyvas, poveikio kokybinio ir kiekybinio vertinimo rezultatų išvados pateikiamos kaip apibendrinta informacija teisės akto projektą parengusios institucijos rašte, kuriuo projektas teikiamas išvadoms gauti, ir (ar) teikime Vyriausybei, vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos 36 punktu.
Teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai (ex ante) vertinimo
tvarkos aprašo
priedas
APLINKOS BŪKLĖS IR KLIMATO KAITOS RODIKLIAI IR JŲ RIBINĖS REIKŠMĖS
| Sritis |
Rodiklis |
Matavimo vienetai |
Rodiklio ribinė reikšmė |
| Klimato kaitos švelninimas |
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) |
tūkst. t CO2 ekv. per metus |
0 |
| Aplinkos oro kokybė |
Kietosios dalelės (KD2,5) |
tūkst. t per metus |
0,1 |
| Azoto oksidai (NOx) |
0,01 |
||
| Nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (NMLOJ) |
0,01 |
||
| Amoniakas (NH3) |
0,01 |
||
| Sieros dioksidas (SO2) |
0,1 |