Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
FINANSŲ RINKOS DALYVIŲ MOKESČIO
Į S T A T Y M A S
20 m. d. Nr.
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
2 straipsnis. Įstatymo sąvokos
Šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatyme, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme, Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme.
3 straipsnis. Mokesčio mokėtojai
Šio mokesčio mokėtojais yra:
2) Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse (toliau - Europos Sąjungos valstybės) licencijuotų užsienio bankų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje;
3) kitose negu Europos Sąjungos valstybėse licencijuotų užsienio bankų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje;
4 straipsnis. Mokesčio bazė
1. Mokesčių mokėtojų, nurodytų šio Įstatymo 3 straipsnio 1-5 punktuose, mokesčio bazė yra vidutinis metinis turtas, išskyrus lėšas Centriniame banke, skolinimas valstybei, grynuosius pinigus, materialus ir nematerialus turtas, nuosavos lėšos, skaičiuojamas kaip praėjusių kalendorinių metų keturių ketvirčių pabaigos turto vertės paprastasis vidurkis, viršijantis 300 milijonų eurų;
2. Mokesčių mokėtojų, nurodytų šio Įstatymo 3 straipsnio 6 punkte, mokesčio bazė yra vidutinė metinė likusi grąžinti išmokėtų vartojimo kreditų suma, skaičiuojama kaip praėjusių kalendorinių metų keturių ketvirčių pabaigos likusios grąžinti išmokėtų vartojimo kreditų sumos paprastasis vidurkis, viršijantis 300 milijonų eurų;
3. Mokesčių mokėtojų, nurodytų šio Įstatymo 3 straipsnio 7 punkte, mokesčio bazė yra vidutinė metinė likusi grąžinti išmokėtų kreditų suma, skaičiuojama kaip praėjusių kalendorinių metų keturių ketvirčių pabaigos likusios grąžinti išmokėtų, su nekilnojamuoju turtu susijusių, kreditų sumos paprastasis vidurkis viršijantis 300 milijonų eurų;
5 straipsnis. Mokesčio tarifas
7 straipsnis. Atleidimas nuo mokesčio
1. Bankai, centrinės kredito unijos vienerius metus atleidžiami nuo pareigos mokėti mokestį, šiems subjektams pradėjus taikyti gaivinimo plane, parengtame vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, numatytas priemones.
2. Kitoje Europos Sąjungos valstybėje licencijuotam užsienio bankui, įsteigusiam Lietuvos Respublikoje filialą, pradėjus taikyti gaivinimo plane numatytas priemones, toks filialas vienerius metus atleidžiamas nuo pareigos mokėti mokestį.
3. Bankai, centrinės kredito unijos vienerius metus atleidžiami nuo pareigos mokėti mokestį priėmus sprendimą dėl šių subjektų pertvarkymo, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą.
4. Priėmus sprendimą dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje licencijuoto užsienio banko, įsteigusio Lietuvos Respublikoje filialą, pertvarkymo, toks filialas vienerius metus atleidžiamas nuo pareigos mokėti mokestį.
5. Bankui, centrinei kredito unijai, kredito unijai, kitoje negu Europos Sąjungos valstybėje licencijuoto užsienio banko Lietuvos Respublikoje įsteigtam filialui paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą), veiklos apribojimo (moratoriumo) galiojimo laikotarpiu tokie subjektai atleidžiami nuo pareigos mokėti mokestį.
6. Kitoje Europos Sąjungos ekonominės erdvės valstybėje licencijuotam užsienio bankui, įsteigusiam Lietuvos Respublikoje filialą, paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą), veiklos apribojimo (moratoriumo) galiojimo laikotarpiu toks filialas atleidžiamas nuo pareigos mokėti mokestį.
7. Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo šio mokesčio mokėjimo, jeigu, pagal teisės aktų nuostatas, jiems yra pradėtos bankroto ar restruktūrizavimo procedūros.
II SKYRIUS
MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS, DEKLARAVIMAS IR MOKĖJIMAS
8 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas ir mokėjimas
1. Mokesčio mokėtojai, vadovaudamiesi šio Įstatymo 5 straipsniu ir taikydami šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytą mokesčio tarifą, turi apskaičiuoti mokėtiną mokesčio sumą ir ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio 15 dienos pateikti to mokestinio laikotarpio deklaraciją.
2. Už mokestinį laikotarpį apskaičiuota mokesčio suma privalo būti sumokėta į valstybės biudžetą ne vėliau kaip iki šio straipsnio 1 dalyje nustatyto mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
III SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ
IV SKYRIUS
MOKESČIO ĮSKAITYMAS
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
2. Centrinis mokesčių administratorius iki 20 m. d. priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.