Projektas
Lietuvos Respublikos
KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO Nr. I-1340 1, 2, 23, 25 straipsnių pAkeitimo ir įstatymo papildymo 251 straipsniU
ĮSTATYMAS
20 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas reguliuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – uostas) veiklą ir valdymą. Uosto ir uosto naudotojų veiklą reglamentuojantys kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek šios veiklos nereglamentuoja šis įstatymas.“
2 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 2 straipsnį nauja 23 dalimi:
„23. Viešoji uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūra (toliau – viešoji procedūra) – uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūra, kuri vykdoma viešai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, užtikrinant nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo, objektyvumo, aiškumo ir nedviprasmiškumo principų laikymąsi.“
3 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Uosto žemės nuomos tvarka
1. Uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik viešosios procedūros tvarka, išskyrus kai:
1) uosto žemė išnuomojama uosto žemės naudotojams kaip kompensacija už paimamą visuomenės poreikiams anksčiau jiems išnuomotą uosto žemę ir dėl to nutraukiama prieš terminą uosto žemės nuomos sutartis.
2) uosto žemė išnuomojama uosto žemėje esančioms strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms ar įmonėms, valdančioms ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius, esančius uosto žemėje, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme.
2. Uosto žemės nuomos sutarties formą, uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžius Uosto direkcijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžiai tvirtinami ne trumpesniam kaip 5 metų terminui. Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkoje nustatoma, kad uosto žemės nuomos mokesčio dydis uosto žemės naudotojams gali būti didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į uosto žemės naudotojo atliekamų krovos ar kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, mastus (didėjant atliekamų krovos ar kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, mastams, uosto žemės nuomos mokesčio dydis mažinamas, mažėjant – didinamas).
4 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Uosto žemės nuomos sutartyje turi būti nustatyta:
3) nuomininko įsipareigojimas, nelaimėjus uosto žemės nuomos viešosios procedūros, perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, viešosios procedūros laimėtojui;
4) nuomininko įsipareigojimas pateikti Uosto direkcijai reikalaujamą informaciją ir dokumentus apie turtą, kuris nelaimėjus uosto žemės nuomos viešosios procedūros bus perleidžiamas viešosios procedūros laimėtojui;
2. Papildyti 25 straipsnį 7 dalimi:
„7. Uosto žemės nuomos sutartis įsigalioja po to, kai viešosios procedūros laimėtojas visiškai sumoka šio įstatymo 251 straipsnio 1 dalyje nurodyto perleidžiamo turto kainą nuomininkui šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis. Esamam nuomininkui ir viešosios procedūros laimėtojui susitarus, uosto žemės nuomos sutartis gali įsigalioti ir iki visiško šio įstatymo 251 straipsnio 1 dalyje nurodyto perleidžiamo turto kainos sumokėjimo. Iki naujos uosto žemės nuomos sutarties su viešosios procedūros laimėtoju įsigaliojimo esamas nuomininkas toliau naudojasi uosto žemės sklypu ir jame esančiu turtu, šiuo laikotarpiu nesudarydamas naujos uosto žemės nuomos sutarties.“
3. Papildyti 25 straipsnį 8 dalimi:
„8. Viešosios procedūros laimėtojas pasiūlo esamo nuomininko darbuotojams darbo vietą ir viešosios procedūros laimėtojas bei esamas nuomininkas sudaro rašytinį susitarimą dėl nuomininko darbuotojų perkėlimo pas viešosios procedūros laimėtoją. Perkeltiems darbuotojams yra taikomos darbuotojų, perkeltų dirbti į kitą darbovietę darbdavių susitarimu, garantijos.“
5 straipsnis. Įstatymo papildymas 251 straipsniu
Papildyti įstatymą 251 straipsniu:
„251 straipsnis. Turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo sąlygos
1. Vykdydamas žemės nuomos sutartyje nustatytą įsipareigojimą, nuomininkas, nelaimėjęs uosto žemės nuomos viešosios procedūros, privalo perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, viešosios procedūros laimėtojui. Nuomininkas turi teisę nuspręsti, kokį kilnojamąjį ir kitą turtą, naudojamą uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype vykdant su uostu susijusią veiklą, perleis kartu su nekilnojamuoju turtu. Informacija apie perleidžiamą turtą, jo vertę, atsiskaitymo už jį ir kitas esmines sąlygas yra viešai skelbiama informaciniame skelbime apie viešąją procedūrą.
2. Sudaromų sutarčių, kuriomis nustatomi suvaržymai nekilnojamajam turtui, esančiam uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame žemės sklype, terminas negali būti ilgesnis už uosto žemės nuomos sutarties terminą. Viešosios procedūros laimėtojui perleidžiamas turtas negali būti įkeistas, išnuomotas, suteiktas panaudai, taip pat negali būti sudaryta sandorių, kurie apsunkintų galimybę valdyti, naudoti turtą ar juo disponuoti.
3. Viešosios procedūros laimėtojui turtas perleidžiamas turto rinkos verte, kuri apskaičiuojama teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Nuomininkas iki uosto žemės nuomos termino pabaigos turi teisę uosto žemės nuomos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype statyti statinius, valdyti, naudoti uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype esantį turtą ar juo disponuoti. Kai nuomos sutarties galiojimo metu yra perleidžiamas nuomininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype (išskyrus nekilnojamojo turto perleidimą viešosios procedūros laimėtojui), nekilnojamojo turto įgijėjas (perėmėjas) įgyja teisę ir pareigą naudotis uosto žeme tokiomis pat sąlygomis kaip nuomininkas, perleidžiantis jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype.“
6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Šis įstatymas taikomas uosto žemės nuomos sutartims, sudaromoms po šio įstatymo įsigaliojimo. Susisiekimo ministro sudaryta komisija per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo raštu kviečia visus nuomininkus į derybas dėl uosto žemės nuomos sutarties, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, atnaujinimo (toliau – derybos). Derybų tikslas – parengti ir suderinti atnaujintos uosto žemės nuomos sutarties, atitinkančios Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme įtvirtintas uosto žemės nuomos sutarties sąlygas (toliau – atnaujinta uosto žemės nuomos sutartis), projektą. Derybos dėl uosto žemės nuomos sutarties atnaujinimo vykdomos individualiai su kiekvienu nuomininku, laikantis lygiateisiškumo principo. Atnaujinta uosto žemės nuomos sutartis sudaroma tarp Uosto direkcijos ir nuomininko kaip galima greičiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Per 3 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo neįvykus deryboms ar nesudarius atnaujintos uosto žemės nuomos sutarties, lieka galioti esama uosto žemės nuomos sutartis joje nustatytomis sąlygomis iki sutartyje nustatyto uosto žemės nuomos termino pabaigos.