Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

 

DĖL Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. V-572 „DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 109:2005 „Baseinai. įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ PATvirtinimo“ pakeitimo

 

2016 m.                       d. Nr.

Vilnius

 

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. V-572 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 109:2005 „Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

 

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 109:2016 „BASEINŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi ir 16 straipsnio 1 dalimi,

1. T v i r t i n u Lietuvos higienos normą HN 109:2016 „Baseinų visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ (pridedama).

2. P a v e d u įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal veiklos sritį.“

2. N u s t a t a u, kad:

2.1. šis įsakymas, išskyrus šiuo įsakymu nauja redakcija išdėstytos Lietuvos higienos normos HN 109:2016 „Baseinų visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkto nuostatas mažesnės nei 10 m3 talpos ir neturintiems recirkuliacinės vandens apykaitos sistemos baseinams, įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d.;

2.2. šiuo įsakymu nauja redakcija išdėstytos Lietuvos higienos normos HN 109:2016 „Baseinų visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkto nuostatos mažesnės nei 10 m3 talpos ir neturintiems recirkuliacinės vandens apykaitos sistemos baseinams įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d.

 

 

 

Sveikatos apsaugos ministras                                                            

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2005 m. liepos 12 d. įsakymu

Nr. V-572

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m.               d.

įsakymo Nr. V-              redakcija)

 

 

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 109:2016 „Baseinų visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.  Ši higienos norma nustato pagrindinius baseinų įrengimo ir priežiūros visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

2.  Ši higienos norma privaloma fiziniams ir juridiniams asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems statinius ir patalpas, kuriose įrengti baseinai, baseino paslaugų teikėjams.

3.  Baseino paslaugų teikėjas privalo teikti tik saugias paslaugas [19.2].

4.  Baseino paslaugų veikla gali būti vykdoma tik turint šiai veiklai teisės akto [19.10] nustatyta tvarka išduotą leidimą-higienos pasą.

5.  Baseino paslaugų teikėjas paslaugų vartotojui privalo suteikti tikslią, išsamią ir teisingą informaciją apie teikiamas paslaugas, saugų įrangos, inventoriaus naudojimą, su paslauga susijusią galimą riziką vartotojo sveikatai, galimas pasekmes, saugaus vartotojų elgesio taisykles (informacija apie alkoholio vartojimą, vaikų priežiūrą, elgesį vandenyje ir šalia jo, paslaugų vartotojų sveikatos būkles, kurioms esant, maudyti nerekomenduojama ir pan.), vidaus tvarkos taisykles. Informacija vartotojui turi būti suteikta prieš paslaugų vartotojui įsigyjant paslaugas (sudarant paslaugų teikimo sutartį). Baseino paslaugų teikėjo parengtos vidaus tvarkos taisyklės skelbiamos gerai paslaugų vartotojui matomoje paslaugų teikimo vietoje.

6.  Informacija apie baseino vandens ir patalpos, kurioje įrengtas baseinas, temperatūrą turi būti pateikta viešai.

7.  Prie baseino turi būti įspėjamieji ženklai, draudžiantys šokinėti į vandenį tose baseino vietose, kur baseino gylis mažesnis nei 1,8 m.

8.  Persirengimo ir baseino patalpoje paslaugų vartotojams gerai matomoje vietoje turi būti iškabinti ženklai, kviečiantys paslaugų vartotojus nusiprausti duše prieš naudojantis baseinu.

9Prie kiekvieno baseino gerai paslaugų vartotojams matomoje vietoje turi būti nurodytas maksimalus vienu metu baseine galinčių būti (besimaudančių) paslaugų vartotojų skaičius.

10.  Paslaugų vartotojams gerai matomoje vietoje turi būti gelbėjimo įranga.

11.  Asmenys, teikiantys baseino paslaugas, turi būti išklausę privalomuosius higienos įgūdžių ir pirmosios pagalbos mokymo kursus ir turėti sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus [19.8]. Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimai laikomi paslaugų teikimo vietoje.

12.  Asmenys, teikiantys baseinų paslaugas, gali dirbti tik pasitikrinę sveikatą teisės akto nustatyta tvarka [19.3]. Asmens medicininė knygelė (sveikatos pasas) (forma Nr. 048/a), laikoma baseino paslaugų teikimo vietoje.

13.  Baseino patalpose turi būti įmonės pirmosios pagalbos rinkinys, kurio sudėtis ir apimtis turi atitikti teisės akto reikalavimus [19.5].

14.  Baseinas turi būti nuolat aprūpintas teisės akto [19.6] reikalavimus atitinkančiu geriamuoju vandeniu.

15Patalpoms, įrangai, inventoriui valyti, baseino vandens priežiūrai naudojamos priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Naudojimo instrukcijos turi būti laikomos baseino paslaugų teikimo vietoje. Persirengimo patalpoms, dušams, tualetams, baseino vandeniui dezinfekuoti naudojami teisės aktų nustatyta tvarka autorizuoti (registruoti) biocidiniai produktai [19.1, 19.4].

16.  Baseinų paslaugas teikiantis asmuo turi turėti cheminių medžiagų, naudojamų baseinui, jo vandeniui ir patalpoms valyti ir dezinfekuoti, dokumentus (produktų saugos duomenų lapus, cheminės sudėties dokumentus, naudojimo instrukcijas ir kt.).

17.  Kiekvienam vartotojui turi būti tiekiami tik išskalbti, išlyginti ir kitų paslaugų vartotojų nenaudoti skalbiniai (pvz., rankšluosčiai), chalatai ir vienkartinės šlepetės (jeigu vartotojai jomis aprūpinami).

18.  Baseino paslaugų vartotojų patirti nelaimingi atsitikimai (traumos), susiję su baseino paslaugų teikimu, turi būti registruojami šios higienos normos 1 priede pateiktos formos Nelaimingų atsitikimų (traumų) registracijos žurnale. Nelaimingų atsitikimų (traumų) registracijos žurnalas saugomas 2 m.

II SKYRIUS

NUORODOS

19.     Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateiktos nuorodos:

19.1.  2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL 2012 L 167, p. 1);

19.2.  Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas;

19.3.  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“;

19.4.  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. 686 „Dėl 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo įgyvendinimo“;

19.5.  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. V-450 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“;

19.6.  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“;

19.7.  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. V-362 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore“ patvirtinimo“;

19.8.  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. V-69 „Dėl Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programos, Privalomojo higienos įgūdžių mokymo programos ir Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programos patvirtinimo“;

19.9.  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. V-1081 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ patvirtinimo“;

19.10.  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. V-632 „Dėl Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių patvirtinimo“;

19.11.  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. V-1077 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 127:2010 „Mineralinis ir jūros vanduo išoriniam naudojimui. Sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“.

III SKYRIUS

SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽTYS

20Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

20.1baseinas – tam tikros talpos vandens įrenginys, skirtas plaukti, sportuoti, vandens procedūroms atlikti, poilsio, gydymo, reabilitacijos tikslais;

20.2filtracija – skendinčiųjų medžiagų šalinimas iš vandens, leidžiant jį per aktyviosios medžiagos sluoksnį arba tam tikro tankumo tinklelį;

20.3įvadas – anga, per kurią filtruotas vanduo patenka į baseiną;

20.4koaguliacija – koloidinių dalelių sukibimas į stambesnius junginius;

20.5liekamasis biocidinio produkto kiekis – baseino vandeniui dezinfekuoti panaudoto biocido likutis, patvirtinantis tinkamą vandens dezinfekcijos kokybę;

20.6nardymo / šuolių į vandenį baseinas – 18-20×14-21 m dydžio ir 3,5-5,5 m gylio baseinas, kuriame įrengtas stacionarus bokštas ir šuolių į vandenį tramplinas (-ai);

20.7sporto baseinas – 25 m arba 50 m ilgio stačiakampio formos baseinas, kuriame įrengti starto bokšteliai ir plaukimo takai;

20.8vandens balanso rezervuaras – įrenginys vandens apytakos balansui baseine sureguliuoti;

20.9vandens pasikeitimo trukmė – laiko tarpas, būtinas vandens kiekiui pratekėti filtracijos ir vandens paruošimo sistema ir grįžti į baseiną. Skaičiuojamas baseino tūrį padalijus iš vandens tėkmės greičio;

20.10vandens persipildymo sistema – baseino perimetru įrengti vandens išsiliejimo per kraštus kanalai, latakai ir angos, skirtos surinkti vandenį nuo paviršių ir / ar pašalinti perteklinį baseinų vandenį ir grąžinti į cirkuliacijos sistemą.

IV SKYRIUS

BASEINO, BASEINO PATALPŲ IR JŲ ĮRENGIMO REIKALAVIMAI

21.  Statiniai ir patalpos, kuriuose įrengtas baseinas, juose esantys įrenginiai (įranga), baseinas, turi būti saugūs, techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, nutrenkimo, sužalojimo elektros srove, sprogimo ir pan.). Potencialiai pavojingose vietose turi būti apsauginiai įtaisai, įspėjamieji ženklai ar kitokios (pavyzdžiui, garso, šviesos) priemonės, ribojančios ar neleidžiančios prieiti prie pavojingų vietų ar įrenginių.

22.  Baseino paslaugų teikimo vietoje turi būti įrengtos:

22.1.  baseino (-ų) patalpa (-os);

22.2.  persirengimo patalpa (-os). Persirengimo patalpos (-ų) gali nebūti, jeigu baseinas įrengtas apgyvendinimo, švietimo, asmens sveikatos priežiūros ar kitą veiklą vykdančiame objekte ir baseino paslaugų vartotojui sudarytos sąlygos persirengti minėtą veiklą vykdančių objektų patalpose (pvz., kambaryje, palatoje, persirengimo kambaryje), ir šios patalpos yra tame pačiame pastate ar su baseino patalpomis sujungti šildomais koridoriais, galerijomis, tuneliais ir pan.

22.3.  dušo patalpa (-os);

22.4.  tualetas (-ai);

22.5.  pagalbinė (-ės) patalpa (-os) (esant poreikiui – vandens balanso rezervuarų, dezinfekcijos ir ozonatoriaus, filtravimo įrenginių, dozatoriaus patalpos, patalpos techninės priežiūros darbams atlikti).

23.  Baseino paslaugų teikimo patalpos turi būti išdėstytos taip, kad lankytojas iš pradžių patektų į persirengimo patalpą, dušą, baseiną, grįždamas iš jo – į dušą, persirengimo patalpą.

24Persirengimo patalpoje (-ose) turi būti įrengtos vietos persirengti (persirengimui skirti suolai, kėdės ir pan.) ir drabužiams bei daiktams susidėti (spintelės, lentynos, kabliukai ir pan.).

25Persirengimo patalpoje (-ose) turi būti ne mažiau kaip vienas plaukų džiovintuvas 10 persirengimo vietų.

26.  Dušo patalpoje (-ose) dušai turi būti atskirti pertvaromis, juose įrengtos lentynos prausimosi priemonėms susidėti, kabliukai daiktams pasikabinti.

27Dušo patalpoje (-ose) turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas dušo ragelis 5 persirengimo vietoms.

28Tualete vienas unitazas ir viena praustuvė skiriama 30 persirengimo vietų.

29.  Baseino, persirengimo, dušo, tualeto patalpų grindų, laiptų danga turi būti neslidi, tinkama valyti drėgnai.

30.  Turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios šildymo, vėdinimo ir (ar) oro kondicionavimo sistemos, kad visose patalpose būtų galima palaikyti 31 punkte nurodytus mikroklimato parametrus. Baseinų patalpų vėdinimas turi užtikrinti, kad cheminių medžiagų koncentracija baseino patalpose neviršytų teisės akte [19.9] nustatytų didžiausių leidžiamų cheminių medžiagų (teršalų) koncentracijų.

31.  Patalpoje, kurioje įrengtas baseinas, oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 26 °C ir ne aukštesnė kaip 32 °C, persirengimo kambariuose, dušuose, tualetuose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C ir ne aukštesnė kaip 27 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis – 0,05–0,15 m/s.

32.  Sporto renginių, varžybų metu patalpų, kuriose įrengtas baseinas, oro ir baseino vandens temperatūra gali būti nustatoma atsižvelgiant į sporto renginio, varžybų reikalavimus.

33.  Patalpos, kurioje įrengtas baseinas, persirengimo patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 150 lx. Laiptinių, koridorių, dušo, tualeto patalpų – ne mažesnė kaip 50 lx. Baseino patalpose turi būti įrengtas ne mažesnis kaip 5 lx avarinis apšvietimas.

34.  Tiekiamas šaltas ir karštas vanduo turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus [19.6]. Karšto vandens čiaupe temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 50 °C (išmatavus temperatūrą po 1 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo), šalto – ne aukštesnė kaip 20 °C (išmatavus temperatūrą po 2 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo).

35.  Karštas vanduo turi būti nuolat tiekiamas į baseino, dušo patalpas, tualetuose įrengtas praustuves, persirengimo patalpą (-as) (jeigu joje (-se) įrengtos praustuvės).

36.  Baseino įranga turi būti montuojama ir naudojama pagal gamintojo rekomendacijas, prižiūrima ir profilaktiškai tikrinama gamintojo nurodytu periodiškumu. Priežiūros ir profilaktinių patikrinimų darbai registruojami šios higienos normos 2 priede pateiktos formos Baseino įrangos priežiūros ir profilaktinių patikrinimų darbų registracijos žurnale. Baseino įrangos priežiūros ir profilaktinių patikrinimų darbų registracijos žurnalas saugomas 2 m.

37.  Baseino paslaugų teikėjas turi turėti baseino, jo vandens priežiūrai naudojamos įrangos gamintojo pateiktas įrangos technines charakteristikas, naudojimo ir priežiūros instrukcijas. Dokumentai turi būti pateikiami originalo ir lietuvių kalba.

38.  Pagalbinės patalpos turi būti neprieinamos lankytojams, jose turi būti pakankamai vietos įrangos priežiūrai.

39.  Turi būti galimybė išleisti visą vandenį iš vandens balanso rezervuaro, jį išvalyti ir dezinfekuoti.

40.  Vandens siurbliai turi turėti baseino personalui lengvai prieinamą avarinį vandens siurblio stabdymo mechanizmą.

41.  Baseine esančios angos turi būti uždengtos apsauginėmis grotelėmis ar kitais apsauginiais įtaisais. Grotelių tarpai turi būti ne didesni nei 0,8 cm.

42.  Baseinuose turi būti ryškiai pažymėtos baseinų vietos, kur gylis didesnis nei 1 m.

43.  Baseino vandens apykaita (cirkuliacija) baseine turi užtikrinti visų medžiagų, naudojamų baseino vandens priežiūrai, tolygų paskirstymą.

44.  Baseinas ar baseinų grupė, išskyrus šios higienos normos 45 punkte nurodytus baseinus, turi turėti vandens apykaitos sistemą, vandens filtravimo įrangą, automatinius biocidinio produkto dozavimo, jo liekamojo kiekio nustatymo įrenginius, automatinius vandens rūgštingumą (pH) reguliuojančių cheminių medžiagų dozavimo, vandens rūgštingumo (pH) nustatymo įrenginius.

45Baseinuose, kurie neskirti plaukti (pvz., sukūrinės, karštosios, vėsinamosios vonios, kubilai ir pan.) ir skirti naudoti vieną kartą ar tam tikrą ribotą laiką (pvz., tam tikro renginio metu) tik vienam asmeniui ar vienai asmenų grupei, kurią sieja susitarimas dėl naudojimosi baseinu vienu metu, gali būti neįrengiama vandens apykaitos ir vandens paruošimo (filtracijos, dezinfekcijos, koaguliacijos, pH vertės sureguliavimo) sistema. Tokio baseino vanduo, juo pasinaudojus asmeniui ar asmenų grupei, išleidžiamas, baseinas išvalomas, dezinfekuojamas. Šviežio vandens baseinas pripildomas prieš kiekvienam asmeniui ar asmenų grupei naudojantis baseinu.

46.  Baseino vandens apykaita turi būti tokia, kad vandens pasikeitimo baseine trukmė neviršytų 1 lentelėje nurodytų dydžių. Jei baseinas yra skirtingo gylio, tai vandens pasikeitimo trukmė nustatoma pagal mažiausią baseino gylį.

1 lentelė. Baseino vandens pasikeitimo trukmės reikalavimai.

 

Baseino tipas

Baseino vandens pasikeitimo trukmė

1

2

1.

Baseinai skirti plaukti:

1.1.

Nardymo / šuolių į vandenį baseinas

4-8 val.

1.2.

Sporto baseinas

3-4 val.

1.3.

Kiti, plaukti skirti, trumpesni nei 25 m baseinai

2,5-3 val.

2.

Baseinai, neskirti plaukti (skirti gulėti, sėdėti, stovėti):

 

2.1.

iki 0,5 m gylio

10-45 min.

2.2.

0,5-1 m gylio

0,5-1,25 val.

2.3.

1-1,5 m gylio

1-2 val.

2.4.

virš 1,5 m gylio

2-2,5 val.

 

47.  Baseino vandens filtravimo įranga turi užtikrinti tinkamą baseino vandens filtravimo kokybę. Filtro sulaikytos medžiagos turi būti šalinamos atgaliniu filtro plovimu (vanduo per filtrus teka priešinga kryptimi ir iš filtrų pašalinami susikaupę teršalai) filtro gamintojo nurodytu periodiškumu. Filtro atgalinis plovimas atliekamas, kai baseine nėra lankytojų.

48.  Baseino darbo metu automatiniais biocidinio produkto liekamojo kiekio ir vandens rūgštingumo (pH) nustatymo įrenginiais biocidinio produkto liekamasis kiekis ir vandens rūgštingumas (pH) turi būti matuojamas darbo dienos pradžioje ir vėliau kas dvi valandas. Matavimų rezultatai nurodomi šios higienos normos 3 priede pateiktos formos Biocidinio produkto liekamosios koncentracijos baseino vandenyje ir baseino vandens rūgštingumo (ph) matavimų rezultatų registracijos žurnale.

49.  Automatinius biocidinio produkto liekamojo kiekio ir vandens rūgštingumo (ph) nustatymo įrenginius baseino darbuotojas turi tikrinti ne rečiau kaip vieną kartą per dieną atlikdamas atitinkamus kontrolinius matavimus rankiniu biocidinio produkto liekamojo kiekio ir vandens rūgštingumo (pH) nustatymo prietaisu (įrenginiu). Matavimų rezultatai nurodomi šios higienos normos 3 priede pateiktos formos Biocidinio produkto liekamosios koncentracijos baseino vandenyje ir baseino vandens rūgštingumo (ph) matavimų rezultatų registracijos žurnale.

50.  Jeigu rankiniu biocidinio produkto liekamojo kiekio nustatymo prietaisu (įrenginiu) nustatyta biocidinio produkto liekamojo kiekio koncentracija yra 0,2 mg / l didesnė ar mažesnė nei nustatyta automatiniu biocidinio produkto liekamojo kiekio nustatymo įrenginiu, turi būti atliekami automatinio biocidinio produkto liekamojo kiekio dozavimo, jo liekamojo kiekio nustatymo įrenginio patikros, profilaktiniai darbai, vadovaujantis šių įrenginių gamintojų rekomendacijomis (instrukcijomis).

51.  Rankinis biocidinio produkto liekamojo kiekio ir vandens rūgštingumo (ph) nustatymo prietaisas (įrenginys) naudojamas vadovaujantis jo gamintojo rekomendacijomis, naudojamų cheminių medžiagų saugos duomenų lapuose nurodytais reikalavimais.

52.  Baseino vanduo turi būti reguliariai papildomas šviežiu vandeniu. Papildyto vandens kiekis turi būti ne mažesnis kaip 30 l vienam baseino paslaugų vartotojui per dieną.

53.  Pertekliniam baseino vandeniui pašalinti turi būti įrengti vandens išsiliejimo per kraštus latakai ar angos.

54.  Vienu metu baseine paslaugų vartotojų (besimaudančiųjų) negali būti daugiau nei nustatytas maksimalus vienu metu baseine galinčių būti paslaugų vartotojų skaičius. Maksimalus paslaugų vartotojų skaičius apskaičiuojamas pagal 2 lentelėje nurodytą vienam paslaugų vartotojui tenkantį baseino vandens paviršiaus plotą.

2 lentelė. Maksimalaus paslaugų vartotojų skaičiaus baseine nustatymo reikalavimai.

Baseino tipas

1 besimaudančiajam paslaugų vartotojui tenkantis vandens paviršiau plotas

1

2

Sporto, nardymo / šuolių į vandenį baseinas

8 m2

Baseinai, kurių gylis mažesnis nei 1 m

2,2 m2

Baseinai, kurių gylis nuo 1 iki 1,5 m

2,7 m2

Baseinai, kurių gylis didesnis nei 1,5 m

4 m2

 

V SKYRIUS

BASEINO, BASEINO PATALPŲ, ĮRENGINIŲ, BASEINO VANDENS,

PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI

55.  Baseino patalpos, įranga, įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi paslaugų teikėjo nustatyta tvarka.

56.  Duše, prausykloje, tualete esantys įrenginiai valomi ir dezinfekuojami kasdien. Paviršiai, su kuriais gali liestis lankytojų oda, dezinfekuojami biocidiniais produktais, naikinančiais tuberkuliozės bakterijas, mielinius ir sporas sudarančius grybelius.

57.  Skirtų plaukti baseinų dugnas valomas siurbimo prietaisais ir šepečiais ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o sienos – ne rečiau kaip kartą per dvi savaites. Ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi būti išleidžiamas visos sistemos vanduo, baseino dugnas ir sienos valomi naudojant aukšto slėgio įrangą ir dezinfekuojami. Valoma ir dezinfekuojama vandens persipildymo sistema, vandens balanso rezervuaras, vandens purkštukai, jeigu juos galima išimti.

58.  Oro purkštukai, jeigu juos galima išimti, ir dušų ragelių galvutės valomi ir dezinfekuojami ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

59.  Iš baseinų, kurie neskirti plaukti (skirti sėdėti, stovėti ar gulėti, pvz., sūkurinė vonia), išskyrus šios higienos normos 45 punkte nurodytus baseinus, vanduo turi būti išleidžiamas ne rečiau kaip kartą per savaitę. Valomos ir dezinfekuojamos baseino sienos, dugnas, vandens išsiliejimo per kraštus latakai ir / ar angos, vandens balanso rezervuaras, vandens purkštukai, jeigu juos galima išimti.

60.  Ne rečiau kaip kartą per savaitę valomi vandens išsiliejimo per kraštus latakai ir / ar angos. Vandens išsiliejimo per kraštus latakų ir / ar angų grotelės nuimamos, latakų ir / ar angų, grotelių paviršius valomas ir dezinfekuojamas. Išvalyti ir dezinfekuoti latakai ir / ar angos, grotelės išplaunami švariu vandeniu, įjungiama vandens cirkuliacijos sistema.

61.  Vandens balanso rezervuaro vanduo ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius išleidžiamas, rezervuaras ir jo dangtis (jeigu toks yra) valomi, dezinfekuojami ir plaunami švariu vandeniu. Valomos ir dezinfekuojamos abi vandens balanso rezervuaro dangčio pusės.

62.  Karšto vandens tiekimo sistemoje vandens temperatūra kas 3 mėnesius turi būti profilaktiškai pakeliama iki 66 °C ir išlaikoma ne mažiau kaip 25 min.

63.  Ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi būti atliekamas geriamojo vandens (šalto ir karšto) mikrobiologinis tyrimas legionelėms nustatyti. Papildomi vandens tyrimai atliekami, kai vandens tiekimo sistema pradedama naudoti daugiau kaip po vieno mėnesio pertraukos, po vandens tiekimo sistemos rekonstrukcijos ar remonto, kai diagnozuojami susirgimai legionelioze. Tyrimų protokolai saugomi ne trumpiau kaip 2 metus.

64.  Jeigu 1 l vandens randama daugiau nei 1 000, bet mažiau nei 10 000 legionelių, turi būti patikrinama vandens tiekimo sistema, nustatoma galima vandens taršos priežastis, koreguojamos esamos ir / ar imamasi naujų legioneliozės profilaktikos priemonių. Jeigu 1 l vandens randama daugiau nei 10 000 legionelių, turi būti patikrinama vandens tiekimo sistema, nustatoma galima vandens taršos priežastis, vandens tiekimo sistema valoma ir padaroma nekenksminga, koreguojamos esamos ir / ar imamasi naujų legioneliozės profilaktikos priemonių. Atlikus vandens tiekimo sistemos valymą ir kenksmingumo pašalinimą, atliekamas vandens mikrobiologinis tyrimas legionelėms nustatyti. Vandens mėginiai turi būti imami, praėjus ne mažiau kaip 2 savaitėms po terminės vandens dezinfekcijos.

65.  Vandens tiekimo sistemos kenksmingumo šalinimo būdas turi būti saugus vartotojams. Vandens tiekimo sistemos valymo ir kenksmingumo šalinimo darbai (cheminė, terminė dezinfekcija) atliekami patalpose nesant vandens vartotojų arba vartotojai apie planuojamas priemones, jų tikslus, trukmę ir būtinas saugos priemones informuojami pateikiant informaciją raštu gerai matomoje vietoje.

66.  Visi vandens tiekimo sistemos rekonstrukcijos, remonto, valymo, kenksmingumo šalinimo, profilaktikos darbai turi būti registruojami Profilaktinių (techninių) priemonių (darbų) registracijos žurnale šios higienos normos 4 priedas. Profilaktinių (techninių) priemonių (darbų) registracijos žurnalas saugomas ne trumpiau kaip 2 metus.

67Baseino, jo įrangos priežiūros, vandens keitimo darbai registruojami šios higienos normos 5 priede patvirtintos formos Baseino, jo įrangos priežiūros darbų registracijos žurnale. Jeigu baseino paslaugas teikiančiame objekte įrengtas daugiau nei vienas baseinas, kiekvienam baseinui pildomas atskiras Baseino, jo įrangos priežiūros darbų registracijos žurnalas.

VI SKYRIUS

BASEINO VANDENS REIKALAVIMAI

68.  Baseino paslaugoms teikti naudojamas gėlas vanduo iki paruošimo turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus [19.6].

69.  Baseino paslaugoms teikti naudojamas mineralinis ir jūros vanduo iki paruošimo turi atitikti teisės akto reikalavimus [19.11].

70.  Baseino vanduo turi cirkuliuoti, jis turi būti filtruojamas, koaguliuojamas, dezinfekuojamas, reguliuojamas jo rūgštingumas (pH vertė).

71.  Baseino vanduo turi būti skaidrus.

72.  Baseino vandens dezinfekcijai naudojami šiai paskirčiai teisės aktų nustatyta tvarka [19.1, 19.4] autorizuoti biocidiniai produktai (chloro, bromo junginiai ir kiti). Kartu su chloro junginiais baseino vandens dezinfekcijai gali būti naudojami ultravioletiniai spinduliai ir ozonas, o su bromo junginiais – ozonas.

73.  Baseino vandens kokybės rodikliai turi atitikti šios higienos normos 6 priede nurodytus dydžius (vertes). Baseino paslaugų teikėjas šios higienos normos 6 priede nurodytų baseino vandens rodiklių tyrimus turi atlikti šiame priede nurodytu dažniu.

74.  Vandens laboratoriniai tyrimai turi būti atliekami akredituotais tyrimų metodais. Baseino vandens mėginys laboratoriniams tyrimams atlikti imamas 20 cm gylyje, apie 50 cm nuo vandens baseino krašto, vandens paėmimo vieta turi būti maksimaliai nutolusi nuo įvadų. Vandenį imantis asmuo turi mūvėti vienkartines pirštines. Vanduo tyrimams imamas, kai baseine yra paslaugų vartotojų arba iš karto jiems išlipus.

75.  Baseino vandens temperatūra turėtų būti 25-32 °C, karšto vandens baseino vandens temperatūra – 36-40 °C, baseinų, skirtų atsivėsinti – ne didesnė nei 20 °C.

76.  Jeigu baseino vandens rodikliai neatitinka šios higienos normos 6 priedo reikalavimų, turi būti nustatomos šių neatitikčių priežastys, imamasi priemonių vandens kokybei užtikrinti. Baseino vandens rodiklių koregavimo priemonės, valymo, kenksmingumo pašalinimo priemonės turi būti vykdomos, kai baseine nėra paslaugų vartotojų. Baseino eksploatacija nutraukiama tol, kol bus pakartotinai atlikti baseino vandens laboratoriniai tyrimai, kurių rezultatai patvirtins, kad baseino vanduo atitinka šios higienos normos 6 priede nustatytus reikalavimus.

77.  Baseino vandens laboratorinių tyrimų rezultatai registruojami šios higienos normos 7 priede pateiktos Baseino vandens laboratorinių tyrimų rezultatų registracijos žurnale.

___________