Projektas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2006 M. SPALIO 31 D. NUTARIMO NR. 1090 „DĖL VALSTYBĖS TARNAUTOJO PRIPAŽINIMO ŽUVUSIU ar sužalotu ATLIEKANT TARNYBINES PAREIGAS ir KOMPENSACIJŲ dėl valstybės tarnautojo žūties ar sužalojimo išmokėjimo TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
Nr.
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 1090 „Dėl Valstybės tarnautojo pripažinimo žuvusiu ar sužalotu atliekant tarnybines pareigas ir kompensacijų dėl valstybės tarnautojo žūties ar sužalojimo išmokėjimo taisyklių patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL VALSTYBĖS TARNAUTOJO PRIPAŽINIMO ŽUVUSIU, MIRUSIU, sužalotu AR SUSIRGUSIU SUNKIA LIGA ATLIEKANT TARNYBINES PAREIGAS ir KOMPENSACIJŲ dėl valstybės tarnautojo žūties, MIRTIES, sužalojimo AR SUSIRGIMO SUNKIA LIGA išmokėjimo TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2006 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1090
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2018 m. d. nutarimo Nr. redakcija)
VALSTYBĖS TARNAUTOJO PRIPAŽINIMO ŽUVUSIU, MIRUSIU, sužalotu AR SUSIRGUSIU SUNKIA LIGA ATLIEKANT TARNYBINES PAREIGAS ir KOMPENSACIJŲ dėl valstybės tarnautojo žūties, MIRTIES, sužalojimo AR SUSIRGIMO SUNKIA LIGA išmokėjimo TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės tarnautojo pripažinimo žuvusiu, mirusiu, sužalotu ar susirgusiu sunkia liga atliekant tarnybines pareigas ir kompensacijų dėl valstybės tarnautojo žūties, mirties, sužalojimo ar susirgimo sunkia liga išmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja:
1.1. valstybės tarnautojo pripažinimą žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, ir kompensacijos dėl valstybės tarnautojo žūties ar mirties išmokėjimą;
1.2. valstybės tarnautojo pripažinimą sužalotu atliekant tarnybines pareigas arba susirgusiu sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto ir kompensacijos dėl valstybės tarnautojo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūno (toliau – pareigūnas) sužalojimo ar susirgimo sunkia liga išmokėjimą.
II SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJO PRIPAŽINIMas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, ir kompensacijos dėl valstybės tarnautojo žūties AR MIRTIES išmokėjimas
3. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovas, gavęs informacijos apie tai, kad valstybės tarnautojas galėjo žūti atlikdamas tarnybines pareigas ar mirti dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, per 3 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo paveda valstybės tarnautojui, kompetentingam nustatyti įvykio, kuris buvo valstybės tarnautojo žūties ar mirties priežastis (toliau – įvykis), aplinkybes, atlikti tarnybinį patikrinimą arba sudaro komisiją įvykiui ištirti ir paveda jai atlikti tarnybinį patikrinimą. Į komisijos sudėtį įeina valstybės tarnautojai, kompetentingi nustatyti įvykio aplinkybes.
4. Tarnybinio patikrinimo tikslas – nustatyti, ar įvykis įvyko valstybės tarnautojui atliekant tarnybines pareigas arba dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, ar nėra Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali būti pripažintas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu.
5. Tarnybinį patikrinimą atliekantis valstybės tarnautojas ar komisija turi atlikti šį patikrinimą ir surašyti tarnybinio patikrinimo išvadą per 30 kalendorinių dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą, išskyrus Aprašo 6 ir 7 punktuose nustatytus atvejus.
6. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu paaiškėja aplinkybių, neleidžiančių tarnybinio patikrinimo baigti per Aprašo 5 punkte nustatytą terminą, tarnybinio patikrinimo terminas gali būti pratęstas tiek, kiek trunka nurodytos aplinkybės. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovas priima sprendimą dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo, gavęs tarnybinį patikrinimą atliekančio valstybės tarnautojo ar komisijos motyvuotą tarnybinį pranešimą dėl šio termino pratęsimo.
7. Jeigu dėl įvykio pradedamas ikiteisminis tyrimas, tarnybinis patikrinimas gali būti sustabdytas iki prokuroro nutarimo ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Sprendimą dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovas, gavęs tarnybinį patikrinimą atliekančio valstybės tarnautojo ar komisijos motyvuotą tarnybinį pranešimą dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo. Tokiu atveju tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas toliau skaičiuojamas nuo prokuroro nutarimo ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
8. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma:
8.1. tarnybinio patikrinimo atlikimo pagrindas, tarnybinį patikrinimą atliekančio valstybės tarnautojo ar komisijos narių pareigos, vardas (-ai), pavardė (-ės);
8.5. ar įvykis įvyko valstybės tarnautojui atliekant jo tarnybines pareigas arba dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu;
8.6. ar nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali būti pripažintas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu;
8.7. motyvuotas siūlymas valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovui, pripažinti arba nepripažinti, kad valstybės tarnautojas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu.
9. Tarnybinio patikrinimo išvadoje gali būti pateikta tarnybinį patikrinimą atliekančio komisijos nario, nesutinkančio su komisijos siūlymu, atskira motyvuota nuomonė.
10. Tarnybinio patikrinimo išvada teikiama valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovui.
11. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo išvadą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios išvados gavimo priima atitinkamu teisės aktu įformintą motyvuotą sprendimą, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, ši institucija, atsižvelgdama į tarnybinio patikrinimo išvadą, sprendimą priima artimiausiame posėdyje:
11.1. pripažinti, kad valstybės tarnautojas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu;
12. Aprašo 11 punkte nurodyto sprendimo kopija per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo išsiunčiama valstybės tarnautojo šeimos nariams, turintiems teisę į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nurodytą kompensaciją.
13. Žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės tarnautojus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apdraustus valstybės lėšomis), taip pat žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, šeimos nariams išmokamos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos kompensacijos (toliau – žūties kompensacijos).
14. Prašymą išmokėti žūties kompensaciją valstybės ar savivaldybės institucijai gali pateikti šeimos nariai , turintys teisę į žūties kompensaciją, ar jų atstovai. Prašyme turi būti nurodyta:
14.1. pareiškėjo vardas, pavardė, giminystės (šeimos) ryšys su žuvusiu ar mirusiu valstybės tarnautoju;
15. Prie prašymo turi būti pridėta:
15.3. giminystės (šeimos) ryšį su žuvusiu ar mirusiu valstybės tarnautoju patvirtinantis dokumentas;
16. Aprašo 14 ir 15 punktuose nurodyti dokumentai pateikiami asmeniškai arba siunčiami registruotu laišku. Jeigu Aprašo 15 punkte nurodyti dokumentai pateikiami asmeniškai, darbuotojas, atsakingas už dokumentų priėmimą, susipažįsta su dokumentų originalais, juos nukopijuoja ir pasilieka kopijas, o originalus grąžina juos pateikusiam asmeniui. Jeigu dokumentai siunčiami registruotu laišku, vietoj dokumentų, nurodytų Aprašo 15 punkte, pridedamos šių dokumentų notaro patvirtintos kopijos.
III SKYRIUS
KOMPENSACIJOS dėl VALSTYBĖS TARNAUTOJO Ar pareigūno sužalojimo jam ATLIEKANT TARNYBINES PAREIGAS ARBA susirgimo SUNKIA LIGA DĖL PRIEŽASČIŲ, SUSIJUSIŲ SU tarnybinių pareigų atlikimu, išmokėjimas
17. Valstybės tarnautojui ar pareigūnui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, išmokama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje arba Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 4 dalyje nurodyta kompensacija (toliau – kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo).
18. Prašymą išmokėti kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo valstybės ar savivaldybės institucijai pateikia pats valstybės tarnautojas ar pareigūnas arba jo atstovas. Prašyme turi būti nurodyta Aprašo 14.1, 14.2 ir 14.4 papunkčiuose nurodyta informacija. Prie prašymo turi būti pridėta:
18.2. kompetentingos institucijos išduotas darbingumo lygį ar sveikatos sutrikimo laipsnį patvirtinantis dokumentas;
19. Valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovui, gavus valstybės tarnautojo prašymą išmokėti kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo ir kitus Aprašo 18 punkte nurodytus dokumentus, valstybės tarnautojo pripažinimui sužalotu atliekant tarnybines pareigas arba susirgusiu sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, taikoma Aprašo II skyriuje nustatyta procedūra.
Pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui gavus pareigūno prašymą išmokėti kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo ir kitus Aprašo 18 punkte nurodytus dokumentus, pareigūnas pripažįstamas sužalotu atliekant tarnybines pareigas arba susirgusiu sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
20. Jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo išvadą, priima motyvuotą sprendimą pripažinti, kad valstybės tarnautojas ar pareigūnas buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, šiam valstybės tarnautojui ar pareigūnui, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį, išmokama vienkartinė nuo 30 iki 50 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo:
20.1. Jeigu valstybės tarnautojas ar pareigūnas dėl sužalojimo arba sunkios ligos tapo neįgaliuoju, jam išmokama vienkartinė nuo 30 iki 50 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo:
20.1.1. jeigu nustatomas 0–25 procentų darbingumo lygis, – 50 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
20.1.2. jeigu nustatomas 30–70 procentų darbingumo lygis, – 35–45 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
20.2. Jeigu valstybės tarnautojas ar pareigūnas buvo sužalotas arba susirgo sunkia liga, bet netapo neįgaliuoju, jam išmokama vienkartinė nuo 30 iki 45 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo:
20.3. Sprendimas dėl kompensacijos dėl sveikatos sutrikdymo dydžio priimamas vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes. Pagal šias aplinkybes kompensacijos dėl sveikatos sutrikdymo dydis individualizuojamas ir gali skirtis nuo 20.1.1–20.1.3, 20.2.1 ir 20.2.2 papunkčiuose nurodytų dydžių, tačiau visais atvejais negali būti mažesnis nei 30 ir didesnis nei 50 mėnesių valstybės tarnautojo ar pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
IV SKYRIUS
Baigiamosios nuostatos
21. Žūties kompensacijos ir kompensacijos dėl sveikatos sutrikdymo mokamos iš valstybės ar savivaldybės institucijai patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.