LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
REZOLIUCIJA
DĖL MIŠKŲ POLITIKOS
2024 m. birželio d. Nr.
Vilnius
atsižvelgdamas į tai, kad miškai yra mūsų tautos turtas;
į poreikį ir būtinybę susitarti dėl miškų politikos bei į aktyvią visuomenės ir visuomeninių organizacijų poziciją;
konstatuodamas, kad miškai yra pagrindinė šalies ekosistema, teikianti reguliavimo, aprūpinimo ir kultūrines paslaugas. Šių ekosisteminių paslaugų teikimas dabar ir ateityje užtikrina švarų orą ir vandenį, apsirūpinimą žaliavomis, energetinę nepriklausomybę, žmonių fizinę ir emocinę sveikatą, kultūros paveldo ir nacionalinio identiteto apsaugą;
primindamas ir įvertindamas, kad Aplinkos ministerija 2021 m. pradėjo organizuoti Nacionalinio susitarimo dėl miškų rengimą, kuriam buvo pasirinktas bendrakūros būdas, leidžiantis įtraukti į dokumento rengimą didelį skaičių skirtingas pažiūras ir patirtį turinčių suinteresuotų asmenų;
kad į Nacionalinio susitarimo dėl miškų rengimą įsitraukė apie 40 skirtingų organizacijų ir beveik 400 dalyvių, diskusijos dėl turinio vyko daugiau kaip 150 įvairaus formato renginių, o proceso dalyviai įdėjo daug pastangų, laiko ir energijos vardan bendros Lietuvos miškų vizijos nubrėžimo.
Pritardamas Nacionalinio susitarimo dėl miškų pamatiniam tikslui – susitarti dėl ilgalaikės, nuoseklios ir subalansuotos nacionalinės miškų politikos pagrindinių krypčių ir rodiklių, apimant (bet neapsiribojant):
ilgalaikį balansą tarp suinteresuotoms šalims ir Valstybei svarbiausių miško teikiamų naudų, suderinant kintančius ekonominius, ekologinius ir socialinius interesus, tuo pačiu užtikrinant tvarių miško ekosistemų formavimą ir išsaugojimą ateities kartoms;
miškų indėlį į klimato kaitos iššūkių suvaldymą, įskaitant ekosistemų išsaugojimą, subalansuotą miškų plotų plėtrą, potencialo didinimą absorbuoti šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD) bei kaupti ir išlaikyti anglį, taip pat miškų prisitaikymą prie klimato kaitos ir jų atsparumo didinimą;
biologinės įvairovės išsaugojimą, griežtai saugomų miškų reikiamo ploto ir įvairovės užtikrinimą, taip pat miškų gamtosauginės vertės didinimą saugomose teritorijose, apimant geresnę senų miškų apsaugą ir hidrologinio režimo atkūrimą;
rekreacinio, kultūrinio, dvasinio, taip pat visuomenės sveikatos ir emocinės būklės gerinimui skirto daugiafunkcinio miškų potencialo išryškinimą ir jo stiprinimą, apimant gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimą, kraštovaizdžio stabilumo didinimą;
darnaus miškų tvarkymo principais paremto miškininkavimo tolesnį vystymą formuojant daugiafunkcinius miškus, inovatyvių ir adaptyvių tausojančios miškininkystės, įskaitant artimo gamtai miškininkavimo, praktikų bei miško tvarkymo technologijų paiešką ir diegimą, moksliškai pagrįstą laukinės gyvūnijos populiacijų miškuose apsaugą ir sureguliavimą;
ekonominio veiklos miškuose reguliavimo pokyčius, užtikrinant miškų ūkio sektoriaus ekonominį gyvybingumą, reikšminga apimtimi į ekonomiką įtraukiant ir kitas nei mediena miško ekosistemines paslaugas, atsisakant gamtosauginės ar kitokios pridėtinės vertės nekuriančių veiklos apribojimų, taip pat taikant deramas ekonomines paskatas bei nustatant adekvačias kompensacijas miško savininkams ir kitiems ūkio subjektams už bendruosius apribojimus viršijančius ūkinės veiklos suvaržymus;
holistinį viso miškų sektoriaus, įskaitant ir medienos pramonę bei biomasės energetiką, vystymą, skatinant miškų sektoriaus ekonominę plėtrą kaip darbuotojų socialinės ir valstybės ekonominės gerovės garantą, užtikrinant racionalų miško išteklių naudojimą ir gausinimą, stabilų kokybiškos ir aukščiausios technologinės vertės žaliavinės medienos tiekimą darnaus miškų tvarkymo rėmuose, siekiant kuo aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo Lietuvoje, skatinant žiedinę bioekonomiką ir žaliąją transformaciją;
miškų mokslų ir su miškais susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtrą bei finansavimą, taikomojo mokslo praktinį diegimą, informacijos apie miškus ir miškininkavimą geresnį pritaikymą vartotojams bei jos sklaidą, visuomenės švietimo miškų klausimais stiprinimą;
miškininkų ir kitų miškuose bei miškų sektoriuje dirbančių specialistų rengimo tobulinimą žaliosios transformacijos ir skaitmenizacijos kontekste ir reikiamo jų skaičiaus užtikrinimą, jų profesinio prestižo didinimą, taip pat miškų sektoriuje dirbančiųjų socialinių garantijų, profesinio imuniteto ir kolektyvinio atstovavimo stiprinimą, ypač per profesines sąjungas.
Konstatuodamas, kad Nacionalinio miškų susitarimo dokumente yra pateikti susitarimai, kuriems pritarė visos proceso sektorinės (interesų) grupės, susitarė dėl šių miškų politikos temų:
1. SU MIŠKAIS SUSIJUSIŲ MOKSLO IR MOKYMO SISTEMŲ VYSTYMAS
1.1. Siekdami užtikrinti pakankamą nuolatinį finansavimą tarpdisciplininiams ir ilgalaikiams su miškais susijusiems moksliniams tyrimams, taip pat sustiprinti šių mokslinių tyrimų bazę, ypač pastovius stebėjimus ir ilgalaikius tyrimus, didinti rezultatų pritaikomumą ir panaudojimą priimant sprendimus, taip pat didinti mokslo populiarinimą, susitariame:
1.1.1 Su miškais susijusiam mokslui (apimančiam miškotyros, su miškais susijusius gamtos, socialinių ir humanitarinių mokslų krypčių klausimus) skirti papildomą finansavimą, susietą su medieninių ir nemedieninių miško išteklių panaudojimo sukuriama pridėtine verte.
1.1.2. Su miškais susijusius mokslus įtraukti į prioritetines mokslo tematikas, atnaujinant nacionalines mokslo programas, deramą dėmesį skirti su miškais susijusiems tyrimams, ypač ilgalaikiams tyrimams miškuose.
1.1.3. Siekti tobulinti mokslo vertinimo sistemą ir vertinimo kriterijus, skatinant ne konkurenciją, o tarpdisciplininius tyrimus ir bendradarbiavimą tarp esamų kompetencijų centrų ir skirtingų disciplinų mokslininkų.
1.1.4. Sudaryti galimybes gausinti tarpdisciplininius tyrimus apie miškus, jų ekosistemas ir tradicinę ekologinę žiniją, miško ir žmogaus ryšio suvokimą visuomenėje ir svarbą tautinei ir kultūrinei tapatybei.
1.1.5. Skatinti verslo įmones ir asocijuotas struktūras bendradarbiauti su mokslo įstaigomis, užsakant mokslo ir taikomuosius tyrimus, suformuojant platformą, kurioje bendru sutarimu būtų nustatomos sektoriui grąžą kuriančios tyrimų kryptys.
1.1.6. Sukurti valstybės ir privataus kapitalo bendrai finansuojamą fondą, investuojantį į mokslinius tyrimus ir inovacijų plėtrą su miškais susijusiuose sektoriuose, sukurti mokslo naujovių ir inovacijų diegimo į visas praktines su miškais susijusias veiklas sistemą.
1.1.7. Išlaikyti ir vystyti su miškais susijusius esamus kompetencijos centrus ir ilgalaikę mokslinę infrastruktūrą, skatinti šių centrų tarpdisciplininį bendradarbiavimą, prireikus, kurti naujus kompetencijų centrus. Atgaivinti ir išplėtoti Valstybinių miškų urėdijos infrastruktūrą mokslinei eksperimentinei ir mokomajai veiklai, pripažįstant šią veiklą ir investicijas į mokslinius tyrimus įmonės grąža valstybei.
1.1.8. Išsaugoti valstybės biudžeto Bendrųjų miško reikmių finansavimo programą, nemažinant finansavimo apimčių su miškais susijusiems taikomiesiems tyrimams.
1.1.9. Sukurti sistemą, kurioje būtų viešai prieinamos, lengvai susiejamos ir pasiekiamos egzistuojančios ir naujai atsirandančios su miškais susijusios duomenų bazės.
1.1.10. Suformuoti vertingiausių nacionalinės svarbos stacionarių miško tyrimo objektų sistemą, užtikrinant reikalingą tikslinį finansavimą tokių objektų pastoviai priežiūrai ir duomenų juose reguliariam atnaujinimui.
1.2. Siekdami užtikrinti miškų specialistų poreikio atliepimą ir tobulinti studijų, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programas, kad atitiktų su miškais susijusius besikeičiančius visuomenės ir verslo poreikius, prisidėtų prie šių dienų iššūkių sprendimo, nepažeidžiant miško ekosistemų tvarumo, susitariame:
1.2.1. Vertinti miškų specialistų poreikio perspektyvą ilgame laikotarpyje, o vertinimo įžvalgas atliepti strateginiuose dokumentuose. Užtikrinti pakankamo kiekio miškų specialistų su bazine miškininkavimui reikalinga specializacija parengimą.
1.2.2. Sukurti skatinimo sistemą, formuojančią paskatas studentus pritraukti į su miškais susijusias studijų programas.
1.2.3. Didinti užsienio studentams skirtų su miškais susijusių studijų programų pasiūlą, koncentruojantis į stipriąsias Lietuvos mokslininkų kompetencijų sritis.
1.2.4. Sukurti su miškais susijusių specialybių populiarinimo programą (apimančią medžiagos paruošimą ir skelbimą, dalyvavimą studijų mugėse ir t.t.), skirtą formuoti teigiamą su miškais susijusių profesijų įvaizdį.
1.2.5. Siūlyti įtraukti humanitarinių mokslų žinias į miškininkystės ir gamtosaugos disciplinų aukštojo mokslo studijų programas, skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų studijų programų. Siekti pusiausvyros tarp tarpdiscipliniškumo ir specializacijos su miškais susijusiose mokymo programose. Sukurti didesnę su miškais susijusių specialistų įvairovę visose lavinimo pakopose. Plėsti nuotolinio mokymo naudojimą.
1.2.6. Vykdyti abipusį švietimą (tiek miškų ūkio specialistų kitomis, su miškais susijusiomis, temomis, tiek ir kitų specializacijų specialistų švietimą miškų ūkio klausimais).
1.2.7. Į su miškais susijusias mokymo programas įtraukti daugiau profesinių ir mokomųjų praktinių užsiėmimų, skatinti verslo atstovus dalintis praktine patirtimi.
1.3. Siekdami plėtoti visuomenės švietimą ir mokymą apie miškus formalaus ir neformalaus ugdymo procese, praktinį miško pažinimą, susitariame:
1.3.1 Išsaugoti ir plėtoti su miškais susijusias programas, edukacines laidas ir publikacijas įvairiose medijose, tobulinti jų turinį ir didinti tarpdisciliniškumą, išlaikyti ir vystyti Jaunųjų miško bičiulių judėjimą, išplėsti jo veiklos turinį bei pobūdį, formuoti holistinį visuomenės požiūrį į miškus. Siekti, kad miškų pedagogika užimtų reikšmingesnę vietą formaliajame ir neformaliame ugdyme, būtų integruojama į pilietiškumo, patriotiškumo, etikos, etninės kultūros, technologijų, informatikos ir kitas ugdymo programas.
1.3.2. Įvertinti su miškais susijusiame švietime dalyvaujančių edukacijos specialistų poreikį, išlaikyti esamus ir pritraukti trūkstamus specialistus arba užtikrinti su miškų tematika susijusių edukologų rengimą.
1.3.3. Kurti tarpdisciplininę, visuomenei skirtą pažintinę ir mokomąją literatūrą. Sukurti mokykloms skirtą su miškais susijusią metodinę medžiagą. Atnaujinti ir papildyti aukštojo mokslo institucijoms skirtą su miškais susijusią metodinę mokymo medžiagą, kuri būtų skirta ne vien miškininkams.
1.3.4. Išplėtoti miško klasių infrastruktūrą ir tinklą valstybiniuose ir privačiuose miškuose, nacionaliniuose parkuose, taip pat prie jau esamų mokymo/kompetencijų centrų, o ugdymo programose numatyti miško klasių naudojimą ne vien miškų pedagogikos pamokoms. Užtikrinti, kad pamokas šiose klasėse vestų motyvuoti, entuziastingi ir įdomiai turinį pateikiantys specialistai.
2. PRIVAČIOS NUOSAVYBĖS IR VIEŠOJO INTERESO SANTYKIS
2.1. Siekdami atsisakyti perteklinio reguliavimo ir užtikrinti privataus miškų sektoriaus vystymąsi, konkurencingumą, ekonominį gyvybingumą ir inovatyvumą, kartu užtikrinant viešąjį interesą gamtinių ir kultūrinių vertybių apsaugai privačiuose miškuose, susitariame:
2.1.1. Peržiūrėti teisinį (privataus) miškų ūkio reguliavimą, sumažinti teisinių aktų skaičių, didinti jų suderinamumą ir atsisakyti gamtosauginės ar kitokios pridėtinės vertės nekuriančių veiklos apribojimų tiek ūkiniuose, tiek kitų grupių miškuose.
2.1.2. Stiprinti patiriamų nuostolių teisingo kompensavimo sistemą už bendruosius suvaržymus viršijančius papildomus apribojimus tais atvejais, kai jie sumažina miško savininko/valdytojo pajamas ir/ar valdos rinkos vertę ir paskirti valstybės biudžete šiai sistemai reguliarius ir adekvačius finansinius išteklius.
2.1.3. Parengti aiškius teisingo ir savalaikio atlygio ir skatinimo mechanizmus (pvz.: išpirkimas, kompensavimas, apsaugos sutartys ir kitos priemonės), kuomet dėl viešojo intereso privačiuose miškuose yra įvedami apribojimai ar savininko iniciatyva steigiama gamtinės, socialinės, kultūrinės ar dvasinės paskirties saugoma teritorija, diegiamos aplinkosauginės ir biologinę įvairovę skatinančios priemonės.
2.1.4. Peržiūrėti miškų grupių ir saugomų teritorijų nustatymo mechanizmus ir tvarkas, tikslinant ir integruojant jų kategorijas ir reglamentavimą, vengiant nereikalingo dubliavimo, aiškiau nustatant tikslus, taikytinas priemones ir apribojimus.
2.1.5. Peržiūrėti miškams taikomo specifinio apmokestinimo ir lėšų panaudojimo sistemą (įskaitant specifinę 5 proc. įmoką), kad mokesčiai nemažintų privataus miškų ūkio gyvybingumo ir konkurencingumo bei neslopintų medienos tiekimo į rinką, skatintų rinktis inovatyvius, gamtai palankesnius miškininkavimo metodus, prisidėtų prie miškų infrastruktūros priežiūros ir tvarkymo, gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimo skatinimo.
2.1.6. Sukurti pajamų iš miško nemedieninių paslaugų modelį (apimant privačių miško plotų nuomą nemedieninėms veikloms, ekoturizmo miškuose vystymui, sutartų kraštovaizdžio paslaugų teikimą greta miškų įsikūrusioms bendruomenėms ir asmenims, įmokas už CO2 sekvestraciją ir pan.) ir sudaryti teisines ir finansines sąlygas šiam modeliui diegti ir plėtoti.
2.1.7. Įvairiomis motyvacinėmis priemonėmis (pvz., specialiomis paramos programomis ar kompensacijomis) skatinti vystyti rekreacinę infrastruktūrą ir ekosistemines paslaugas socialinio, kultūrinio ir dvasinio prioriteto miškuose, kur dėl apribojimų negalima vykdyti ūkinės medieninės veiklos (pvz., kultūros paveldo objektų teritorijose ir jų vizualinės apsaugos zonose), numatant atitinkamus saugiklius.
2.1.8. Saugant kultūros paveldo objektus privačiuose miškuose ir didinant jų patrauklumą bei socialinę, kultūrinę ir dvasinę vertę, turi būti saugomi ne tik kultūros paveldo objektai, bet ir jų apsauginėje teritorijoje augantis miškas ir kraštovaizdis, ribojama ūkinė veikla kultūros paveldo objektų teritorijoje ir vizualinės apsaugos zonose, o miškų savininkus įvairiomis motyvacinėmis priemonėmis skatinti kurti kitas ekosistemines paslaugas ar atitinkamai kompensuoti.
2.1.9. Atlikti galimybių studiją dėl dalies miškų atvėrimo nedidelių rekreacinių miško namelių statybai.
2.1.10. Sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas sėkmingai miško savininkų kooperacijai, taip skatinant profesionalesnį tvarų miškų valdymą.
2.1.11. Sudaryti teisines ir finansines sąlygas skatinančias steigti privačias gamtinės, socialinės, kultūrinės ar dvasinės paskirties saugomas teritorijas. Įstatymuose įvardinti atvejus, kuriais valstybei arba saugomų teritorijų steigimu suinteresuotoms bendruomenėms bei asmenims suteikiama galimybė prioritetine tvarka išpirkti mišką iš privačių miškų savininkų.
2.1.12. Tobulinti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis bei kitos žemės pavertimo miško žeme tvarką ir sąlygas, skatinant daugiafunkcinį privačių teritorijų naudojimą rekreaciniais, dvasiniais, kultūriniais ir kitais tikslais.
2.1.13. Peržiūrėti nuostatas dėl miško žemės rinkos teisinio reguliavimo, nustatyti aiškius saugiklius kas ir kokiu eiliškumu turi pirmenybę įsigyti parduodamą rinkoje miško žemę. Kartu atsižvelgti į Europos Komisijos pradėtą procedūrą prieš Lietuvą, įpareigojančią keisti ES teisei prieštaraujantį reguliavimą dėl privačioje nuosavybėje asmeniui galimo turėti miško ploto dydžio.
2.1.14. Tobulinti žemės išpirkimo mechanizmus siekiant užtikrinti itin vertingų buveinių apsaugą tais atvejais, kai to negalima pasiekti kitomis priemonėmis (tokiomis kaip apsaugos sutartys). Valstybė, bendruomenės bei asmenys, suinteresuoti saugomų teritorijų steigimu privačiame miške, užtikrina miško savininkui pasirinkimo laisvę tariantis dėl nuosavybės išpirkimo ar kompensavimo bei skatinimo priemonių.
2.2. Nepamirštant deramos pagarbos nuosavybei ir siekiant sukurti skatinimo ir kompensavimo, žemės išpirkimo mechanizmus, atliepiančius ir miško savininkų/naudotojų teisėtus lūkesčius, ir užtikrinančius viešąjį interesą gamtinių ir kultūrinių vertybių apsaugai privačiuose miškuose, susitariame:
2.2.1. Užtikrinti laisvą lankymąsi visuose miškuose, kartu pripažįstant privačių miškų savininkų teisėtus lūkesčius dėl saugumo ir įgyvendinti nuosavybės teises, kad nebūtų tiesiogiai trikdomas savininko privatumas ar trukdoma įstatymais numatyta veikla. Papildomas naudojimasis privačių miškų teikiamais ištekliais ir ekosisteminėmis paslaugomis galimas pasiekus susitarimą su konkretaus miško savininku dėl konkrečių atvejų.
2.2.2. Sukurti ekonominio skatinimo ir kompensavimo priemonių sistemą (pavyzdžiui išmokas už atitinkamas miškininkavimo priemones arba ilgalaikes gamtotvarkos sutartis), susietą su savininko ilgalaikiais įsipareigojimais ir skirtą motyvuoti savininkus didinti ekologinę ir kultūrinę miškų vertę, dvasinės paskirties teritorijose (alkuose) formuoti sengires, perduodamas ir saugomas iš kartos į kartą.
2.3. Siekdami nustatyti kaip ir kokiais atvejais miško savininkai ir suinteresuoti asmenys turėtų tartis dėl privačių miškų naudojimo projektuojamai ūkinei veiklai, rekreacijai, medžioklei, kultūriniams, dvasiniams, sveikatingumo ir kitiems visuomenės poreikiams, susitariame:
2.3.1 Užtikrinti tinkamą ir savalaikį visuomenės ir miško savininkų informavimą apie miškus ir juose vykstančius procesus, miškų teikiamas ekosistemines paslaugas, miškuose planuojamą ūkinę ir gamtotvarkinę veiklą bei nustatytus ribojimus. Tam plėtoti objektyvias, kokybiškas informacines sistemas, kad informacija būtų aktuali, skaitmenizuota, standartizuota, tarpusavyje integruota, atvira, viešai prieinama bei suprantamai pateikiama (kartu užtikrinant jautrių asmens ir turto duomenų apsaugą).
2.3.2. Tobulinti suinteresuotų asmenų informavimo apie numatomus pagrindinius miško kirtimus mechanizmą ir nustatyti tvarką, kaip oficialiai registruota bendruomenė, suinteresuoti asmenys galės įtakoti miškų ūkinės veikos projektavimą, susisiekti su miško savininkais, kurių miškuose nori vykdyti savo bendruomenės interesus tenkinančią veiklą arba tartis dėl tam tikros veiklos nevykdymo (pvz., nekirtimo plynai) ir susitarti išpirkti mišką ar kompensuoti savininko prarandamą vertę.
2.3.3. Socialinės (įskaitant rekreacinės), kultūrinės ar dvasinės paskirties objekto/teritorijos miške steigimu suinteresuota valstybė, bendruomenės bei asmenys turi tartis su miško savininkais dėl steigimo abiem pusėms priimtina forma (pvz., sudarydami sutartį dėl pirkimo, ilgalaikės nuomos, neatlygintino naudojimo ar kita forma). Miško savininkas pats savo iniciatyva taip pat gali steigti tokius objektus /teritorijas.
3. MIŠKŲ SEKTORIAUS ATVIRUMAS, IŠSAMESNIS VISUOMENĖS INFORMAVIMAS IR ĮTRAUKIMAS Į SPRENDIMŲ PRIĖMIMĄ
3.1. Siekdami gerinti informacijos apie miškus ir miškų sektorių kokybę, aprėptį, suprantamumą ir prieinamumą, vykdant nepertraukiamą miškų būklės monitoringą, susitariame:
3.1.1. Užtikrinti, kad visi miškų sektoriaus duomenys būtų skaitmenizuoti ir standartizuoti, o Aplinkos ministerijos valdomi registrai/kadastrai būtų modernūs, tarpusavyje integruoti ir duomenys jose operatyviai aktualizuojami.
3.1.2. Nacionalinė miškų būklės stebėsena turi būti objektyvi, išsami, aktuali ir pakankama sprendimų priėmimui, vykdoma atsižvelgiant į tarptautinius standartus (pvz. Forest Europe kriterijus ir indikatorius, ES ekosisteminių paslaugų klasifikaciją) ir verifikuojama taikant nuotolinius metodus.
3.1.3. Suinteresuotosios šalys ir visuomenė periodiškai supažindinamos su miškų būklės stebėsenos rezultatais, visuomenei teikiama informacija apie miškus turi atliepti aktualius poreikius, kurie nustatomi periodiškai atliekant gyventojų apklausas ir viešąsias konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis.
3.1.4. Būtina, kad informacija apie miškus ir miškų sektorių, apimant ekologinę, ekonominę ir socialinę informaciją, bei miškuose planuojamą ūkinę veiklą, būtų atvira, aktuali, viešai prieinama bei suprantamai pateikiama išnaudojant šiuolaikines technologines galimybes. Gerinant duomenų prieinamumą svarbu užtikrinti asmens duomenų ir duomenų apie turtą apsaugą, be to neturėtų būti viešinama informacija apie jautrių, pažeidžiamų rūšių radavietes.
3.1.5. Esamų įstaigų pagrindu sukurti kompetencijų centrą, kurio pagrindinės funkcijos būtų:
a. informacijos apie miškų sektorių rinkimas, analizavimas, viešinimas ir švietimas, apimant ekologinį, ekonominį ir socialinį darnaus vystymosi komponentus;
b. kasmetinių ataskaitų apie LT miškų būklę rengimas vadovaujantis tarptautinio proceso Forest Europe kriterijais ir indikatoriais;
c. kasmetinio suinteresuotoms šalims ir visuomenei skirto miškų forumo, kurio tikslas aptarti ir supažindinti su miškų būkle ir jos pokyčiais, organizavimas;
d. vietos miško savininkų, bendruomenių ir savivaldybių konsultavimas planavimo, projektavimo, ekologinių ir kultūrinių vertybių apsaugos, ūkinių veiklų ir kitais miškų tvarkymo klausimais.
3.2. Siekdami sudaryti sąlygas visuomenės ir atskirų interesų grupių geresniam įtraukimui į sprendimų priėmimą miškų tvarkymo, priežiūros ir planavimo klausimais, susitariame:
3.2.1. Užtikrinti, kad rengiami miškų planavimo ir saugomų teritorijų dokumentų tikslai ir turinys būtų kompleksiniai, t. y. atliepiantys ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas. Siekiant geresnės dokumentų kokybės, užtikrinti:
e. Tinkamą turinčių specialistų grupių išsilavinimą, apsvarstant galimybes atestuoti dokumentus rengiančius specialistus;
f. Keisti su miškais susijusių planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančius teisės aktus taip, kad rengiant planavimo dokumentų rengėjai turėtų tinkamą išsilavinimą ar kvalifikaciją vertinti ir priimti sprendimus susijusius su miško socialinių, ekologinių ir ekonominių funkcijų plėtra.
g. Aktualios ir tarpdisciplininės informacijos prieinamumą ir panaudojimą.
h. Peržiūrėti teisinį reglamentavimą įvardinant, kokie yra visuomenės dalyvavimo miškų planavime tikslai, numatant procedūras, kaip suinteresuota visuomenė informuojama ir dalyvauja rengiant miškų planavimo ir projektavimo dokumentų rengimo programą, taip pat kaip ir kuriose kitose planavimo ir projektavimo proceso stadijose vyksta suinteresuotų šalių dalyvavimas ir kokios yra proceso dalyvių teisės ir pareigos; įvardijama ginčų nagrinėjimo tvarka.
3.2.2. Tobulinti visuomenės ir suinteresuotų grupių įtraukimo į sprendimų priėmimą miškų tvarkymo klausimais tvarką, suteikiant suinteresuotoms šalims daugiau galių įtakoti sprendimus teikiant motyvuotus pasiūlymus ir pastabas, numatant tvarką kaip tokie pasiūlymai nagrinėjami ir patvirtinami arba atmetami.
3.2.3. Tobulinti įrankius, skirtus informuoti visuomenę apie pradedamus ar vykstančius miškų tvarkymo, priežiūros ir planavimo/projektavimo dokumentų rengimo procesus; užtikrinti, kad planuojamoje teritorijoje veiklą vykdantys, turtą turintys, o taip pat besiribojančių sklypų savininkai ir bendruomenės būtų tinkamai informuojami atsižvelgiant į jų galimybes (kombinuoti elektronines ir analogines priemones ir informavimo būdus).
3.2.4. Organizuoti savivaldybių, kitų sričių teritorijų planavimo dokumentų rengėjų, miško savininkų ir valdytojų, bendruomenių, susidomėjusių asmenų mokymus apie dalyvavimą miškų planavimo ir projektavimo procesuose.
3.2.5. Visi galutiniai miškų planavimo ir valstybinių miškų projektavimo dokumentai būtų vieši ir patogia forma prieinami.
3.2.6. Sukurti mechanizmą, kaip vietos bendruomenės gali dalyvauti miškų priežiūroje ir tvarkyme, įskaitant galimus susitarimus su miškų savininkais ar valdytojais, nustatant miškų savininkų ar valdytojų teises ir pareigas, o taip pat ir santykį su bendruomenėmis, bei nustatant atlyginimo mechanizmą, kompensuojantį galimas sąnaudas ar praradimus.
3.3. Siekdami suderinti tarpusavyje skirtingų sričių specialistų naudojamas su miškais susijusias sąvokas ir jų apibrėžimus, susitariame:
3.3.1. Identifikuoti ir suvienodinti skirtingų sričių teisės aktuose vartojamas su miškais susijusias sąvokas bei papildyti teisės aktus sektoriui aktualiomis, tačiau nesunormintomis sąvokomis (pvz.: sengirė, agromiškas, medynų prieaugis ir pan.);
3.3.2. Su miškais susijusias sąvokas ir jų apibrėžimus maksimaliai suderinti su tarptautinių organizacijų pripažintomis sąvokomis ir jų apibrėžimais kartu atsižvelgiant į nacionalinę specifiką;
4. STABILIŲ IR KLIMATO KAITAI ATSPARESNIŲ MIŠKŲ FORMAVIMAS, DIDESNIS ANGLIES KAUPIMAS IR MIŠKINGUMO DIDINIMAS
4.1. Siekdami stiprinti miškų ir tiesiogiai susijusių sektorių vaidmenį kovoje su klimato kaita, atsižvelgiant į biologinės įvairovės apsaugą, anglies kaupimo didinimą miškuose, tarp jų ir senėjančiuose, bei medienos produktuose, susitariame:
4.1.1. Užtikrinti miškingumo didėjimą iki 40 proc. 2050 m., sodinant ir/ar formuojant įvairiarūšius ir įvairiaamžius, klimato kaitai atsparius miškus;
4.1.2. Užtikrinti pramonės orientavimą į ilgalaikių medienos produktų gamybą, didinti medienos produktų tarnavimo laiką skatinant pakartotinį naudojimą ir perdirbimą į kitus produktus, didinant pridėtinę vertę šalies viduje;
4.1.3. Didinti ūkinių miškų našumą/produktyvumą ir tvarumą, nemažinant biologinės įvairovės potencialo, užtikrinant kokybiškos medienos pateikimą pramonei;
4.2. Siekdami didinti miškų ir tiesiogiai susijusių sektorių atsparumą ir prisitaikymą prie klimato kaitos, suderinant priemones su biologinės įvairovės apsauga ir atsižvelgiant į ekonomines ir sociokultūrines problemas, susitariame:
4.2.1. suderinti klimato kaitos krizės sprendinius su biologinės įvairovės išsaugojimu ieškant abiejų krizių suvaldymą tenkinančių sprendinių;
4.2.3. Užtikrinti miškų tvarumą ir atsparumą pirmiausiai veisiant ir formuojant įvairiarūšius ir įvairiaamžius miškus;
4.2.4. Diegti medienos ruošos, logistikos ir apdirbimo technologijas bei produktus mažinančius anglies dvideginio emisijas.
4.2.5. Įvairiais lygmenimis (kraštovaizdžio, medyno, medžio) atlikti ilgalaikį miško naudojimo/dangos planavimą ir apsaugą, formuoti jungčių tinklą kraštovaizdyje, stiprinant jo tvarumą;
4.2.6. Tobulinti miško grupių sistemą, peržiūrint miško funkcinius prioritetus, integruojant klimato kaitos poveikio mažinimo tikslus ir pagal tai numatant ūkinės veiklos apribojimus.
4.2.7. Ūkiniuose miškuose teikti prioritetą daugiafunkcinių mišrių, įvairiaamžių tvarių ir produktyvių medynų formavimui, naudoti vietinių medžių rūšių selekcijos ir artimų Lietuvai kraštų medžių rūšis, užtikrinti tolygų šių miškų naudojimą.
4.2.8. Vykdyti strategiškai svarbius mokslinius tyrimus dėl perspektyvių Lietuvoje ir arti jos augančių medžių rūšių, medynų struktūros, mišrinimo, genotipų, kraštovaizdžių formavimo, reljefo struktūrų, CO2 kaupimo ir kt. orientuojantis į 100 -150 m. laikotarpio besikeičiančio klimato scenarijus. Be to, plėtoti miškų stebėsenos sistemą, apimančią miškų prisitaikymo ir klimato poveikio švelninimo aspektus.
4.2.9. Saugomų teritorijų miškuose, atsižvelgiant į apsaugos tikslus ir zonavimą, plėtoti gamtai artimą miškininkystę formuojant įvairiarūšius ir įvairiaamžius medynus, atsisakant daugumos plynųjų kirtimų ir harmonizuojant miškininkystę su bioįvairovės apsauga, užtikrinant retų, nekomercinių medžių rūšių įvairovę, leidžiant ilgesnį savaiminį miško atsikūrimo laikotarpį, palaikant natūraliais procesais paremtą biologinei įvairovei svarbių medynų struktūros elementų formavimąsi.
4.2.10. Greta urbanizuotų teritorijų esančius miškus formuoti bei juose ūkininkauti gerinant šių teritorijų mikroklimatą, rekreacinės aplinkos kokybę, įtraukiant vietos bendruomenes į sprendimų priėmimo procesą bei atsižvelgiant į biologinės įvairovės apsaugą, vykdant ekologine ir/ar rekreacinę miškininkystę.
4.2.11. Palaikyti optimalų žvėrių skaičių, kad miško ekosistemos natūraliai atsikurtų. Tobulinti žvėrių apskaitą, diegti modernias žvėrių skaičiaus reguliavimo priemones.
4.2.12. Palaikyti ir atkurti natūralų hidrologinį režimą įrengiant vandenį išsaugančias sistemas miškuose.
4.2.13. Sukurti privačių miško savininkų skatinimo sistemą, siekiant savanoriškai didinti privačių miškų tvarumą, remiant klimato kaitai atsparių mišrių ir įvairiaamžių medynų formavimą.
4.2.14. Miškų savininkams, valdytojams ir naudotojams turi būti numatomos kompensacijos ir teisingai atlyginama už miško naudojimo ribojimų padidėjimą ar visuomenės poreikiams paimamus miškus.
4.2.15. Atsižvelgiant į visuomenės ir vietinių bendruomenių dvasinius ir kultūrinius poreikius sudaromos sąlygos tenkinti juos saugomuose ir senėjančioje miškuose.
4.2.16. Gyvenamųjų teritorijų kaimynystėje esantys miškai turi būti skirti neigiamiems klimato kaitos padariniams kompensuoti formuojant palankesnį šių teritorijų mikroklimatą, palaikant įvairiaamžių aplinkos ir antropogeniniam poveikiams atsparių medžių rūšių aukštų medynų dangą bei derinant visa tai su biologinės įvairovės apsauga.
4.3. Siekiant reikšmingai padidinti miškingumą, kartu užtikrinant, kad miškingumas būtų didinamas ten, kur miškų labiausiai reikia, sprendžiant klimato kaitos, ekologines, sociokultūrines ir ekonomines problemas, susitariame:
4.3.1. Padidinti miškingumą iki 40 proc. ilgalaikėje perspektyvoje iki 2050 m. ir nemažiau kaip 2 proc. punktais iki 2030 m., užtikrinant, kad miškingumas būtų didinamas ten, kur miškų labiausiai reikia. 4.3.2. Didinti miško tvarumą kraštovaizdžio lygmeniu, miško tvarkymą planuojant ilgalaikėje perspektyvoje; formuoti jungčių tinklą kraštovaizdyje, didinti agromiškininkystės vaidmenį užtikrinant kraštovaizdžio ekologinį stabilumą;
4.3.3. skatinti naujų miškų įveisimą, tame tarpe agromiškininkystę ir plantacinę miškininkystę, prioritetą teikiant mažo miškingumo regionams;
4.3.4. plėtoti paskatų sistemą naujų miškų veisimui ir savaime mišku apželiančių plotų išsaugojimui;
5. MIŠKŲ SOCIALINĖS KULTŪRINĖS VERTĖS ATSKLEIDIMAS IR PADIDINIMAS
5.1. Siekdami nustatyti, kokios ir kokiais principais turėtų būti išskiriamos, socialinės kultūrinės ir dvasinės miškų funkcijos bei kaip jos turėtų būti tarpusavyje derinamos, susitariame:
5.1.1. Parengti socialinių, kultūrinių ir dvasinių miško funkcijų klasifikaciją, nustatyti jos taikymo tvarką, metodiką, įvardijant tarpusavyje derančias ir nederančias funkcijas. Įvardijant šias funkcijas prioritetas suteikiamas socialinėms (bendruomeniškumas, sveikatingumas, rekreacija, palanki gyvenamoji aplinka, medžioklė ir kt.), kultūrinėms (tapatybės svarba, edukacija, kūryba ir kt.), taip pat dvasinėms (religinės apeigos, dvasingumo praktikos ir kt.) reikmėms ar veikloms.
5.1.2. Didinti socialinę, kultūrinę ir dvasinę miškų vertę, tenkinant visuomenės, įskaitant privačių miškų savininkų, poreikius.
5.1.3. Daugiafunkcinius miškus, turinčius socialinę, kultūrinę ir dvasinę vertę, tvarkyti pagal nustatytą atitinkamą socialinį, kultūrinį, dvasinį prioritetą, vietas jiems parenkant taip, kad kuo geriau tenkintų poreikį (pvz., sveikatingumo prioriteto miškai arčiau gyvenviečių), vengiant konflikto su biologinės įvairovės apsauga.
5.1.4. Su biologinės įvairovės apsauga suderinamoje dalyje socialinių, kultūrinių ir dvasinių funkcijų miškų (pvz., pasyvaus poilsio zonos, dvasinių praktikų miškai) veiklą planuoti rengiant miškotvarkos ar gamtotvarkos projektus, įvertinant įvairius aspektus, derinant sprendinius.
5.1.5 Greta gyvenamųjų vietovių esančius socialinio prioriteto miškus tvarkyti atsižvelgiant į gyventojų lūkesčius, įskaitant palankesnių sąlygų gyvenamajai aplinkai sudarymą, numatyti aiškų mechanizmą interesams suderinti.
5.1.6. Parengti rekomenduojamą tvarką kraštovaizdžio apsaugos sutartims sudaryti tarp privataus miško savininkų, valdytojų, suinteresuotų asmenų ir bendruomenių bei sudaryti atitinkamas sutartis.
5.2. Siekdami nustatyti, kur ir kokia apimtimi turi būti išskiriami miškai socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms funkcijoms bei kaip turi būti naudojami, valdomi ir tvarkomi miškai, kad būtų atskleista ir padidinta jų socialinė, kultūrinė ir dvasinė vertė, susitariame:
5.2.1. Prioritetą socialinėms funkcijoms teikti gyvenamųjų vietovių teritorijose ir (arba) greta jų, taip pat rekreacinėse teritorijose, aplink rekreacinius objektus augantiems miškams; kultūrinėms ir dvasinėms funkcijoms – kultūros paveldo ir dvasinę reikšmę turinčių objektų (įskaitant ąžuolynus, istorinius alkus, sakralines ir memorialines vietas, kt.) teritorijose ir jų vizualinės apsaugos zonose augantiems miškams, taip pat miškams, kuriuose atliekamos religinės apeigos, dvasinės ir kitos praktikos.
5.2.2. Socialines, kultūrines ir dvasines funkcijas atliekančių miškų plotus išskirti kiekvienoje savivaldybėje pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose išreikštus ir įtvirtintus poreikius.
5.2.3. Tobulinti miškų grupių sistemą, integruojant socialinius, kultūrinius bei dvasinius poreikius.
5.2.4. Miškus tvarkant pagal nustatomus funkcinius prioritetus didinti socialinę, kultūrinę ir dvasinę miškų vertę, tenkinant visuomenės, įskaitant privačių miškų savininkų, poreikius, nemažinant tvariai valdomų miškų vertės, išlaikant arba formuojant sveikus ir žmogaus veiklos poveikiui atsparius miškus. Socialinių, kultūrinių ir dvasinių funkcijų prioriteto miškuose vykdyti tausojančią miškininkystę.
5.2.5. Miškuose greta miestų, gyvenviečių, kaimų gerinti vietovės mikroklimatą, didinti gamtinę ir ekonominę vertę, rekreacinės aplinkos kokybę, vykdyti tausojančią miškininkystę, tam išskirtose zonose vengiant intensyvaus ūkininkavimo.
5.2.6. Priskiriant miškus rekreaciniams miškams netaikyti reikalavimo, kad juose jau būtų įrengta infrastruktūra. Socialinio prioriteto (rekreaciniuose) miškuose atsisakyti (netaikyti) perteklinių reikalavimų įrengiant minimalią rekreacinę infrastruktūrą.
5.2.7. Pagal poreikį rekreaciniuose miškuose išskirti aktyvaus ir pasyvaus poilsio rekreacines zonas.
5.3. Siekdami nustatyti, kaip valstybė turėtų skatinti ir plėtoti socialinių, kultūrinių ir dvasinių miško ekosisteminių paslaugų naudojimą, susitariame:
5.3.1. Skatinti socialinių, kultūrinių ir dvasinių miško ekosisteminių paslaugų plėtrą informacinėmis, finansinėmis ir teisinėmis priemonėmis (palankia mokesčių politika, motyvacinėmis priemonėmis, naujų darbo vietų kūrimu ir kt.), sukuriant skatinimo programas.
5.3.2. Vykdyti švietimą apie ekosisteminių paslaugų naudą visuomenei ir privataus miško savininkams.
6. PATRAUKLIOS DARBO VIETOS SU MIŠKAIS SUSIJUSIUOSE SEKTORIUOSE, DARBUOTOJŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS IR APSAUGA
6.1. Siekdami užtikrinti reikiamą su miškais susijusių sektorių darbuotojų skaičių, išsaugant esamas ir kuriant naujas darbo vietas, taip pat darbuotojams užtikrinti geras darbo sąlygas, sveikatos apsaugą, socialines garantijas, patrauklų darbo užmokestį, stiprinti profesinį imunitetą ir kolektyvinį darbuotojų atstovavimą, susitariame:
6.1.1. Esamuose ir pagal poreikį kuriamuose miškininkystės kvalifikacijos kėlimo ir kompetencijų centruose steigiamos naujos darbo vietos, apimančios ūkinę, mokslo, ekologijos ir kultūros sritis. Kuriamos naujos darbo vietos agromiškininkystės, plantacinės miškininkystės, pirminio medienos apdirbimo, medinės statybos pramonėje ir su miškais susijusioje bioekonomikoje.
6.1.2. Siekiant su miškais susijusių sektorių veiklos integralumo, pritraukiama daugiau tarpdisciplinines žinias turinčių ūkinės, ekologinės, mokslo ir kultūros sričių darbuotojų. Sektoriaus įmonių ir įstaigų darbuotojų skaičius turi adekvačiai užtikrinti realių darbo normų (darbininkams) bei pareiginių funkcijų (specialistams) įvykdymą per normuotą darbo dienos trukmę. Darbo sąlygos gerinamos taikant naujas darbų ir skaitmenines technologijas, mažinant perteklinį reglamentavimą ir biurokratiją bei sulyginant tų pačių pareigybių darbo krūvius.
6.1.3. Sektoriaus įmonėse ir įstaigose nustatomos subalansuotos atlygio sistemos, kuriose atlyginimų skirtumai ne didesni kaip 3-4 kartai, vidutinis darbo užmokestis sektoriuje - ne mažiau 110 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio ir kasmet indeksuojamas ne mažiau kaip infliacijos lygiu.
6.1.5. Stiprinant kolektyvinį atstovavimą, sektoriaus darbuotojai skatinami jungtis į profesines sąjungas, taikant šias skatinamąsias priemones: profesinių sąjungų nariams suteikiama pirmumo teisė pasilikti dalies darbuotojų atleidimo atveju, nuobaudai ar atleidimui reikalingas profesinės sąjungos valdymo organo sutikimas, su sektoriumi susijusių įmonių, įstaigų ir organizacijų reorganizavimas ar optimizavimas vykdomas profesinėmis sąjungoms dalyvaujant visose proceso stadijose.
6.1.6. Sprendžiant specifines sektoriaus sveikatos apsaugos problemas, sektoriaus darbuotojams vakcinavimas nuo erkinio encefalito ir kraujo tyrimai dėl Laimo ligos atliekami darbdavių lėšomis, o Laimo liga jiems pripažįstama profesine.
6.1.7. Stabilesnių pajamų užsitikrinimui Valstybinių miškų urėdijoje sudaromos prielaidos išplėsti pajamų šaltinius iš papildomų veiklų, o valstybė nesiekia gauti iš jos veiklos maksimalios finansinės grąžos.
6.2. Siekdami didinti miškininko profesijos prestižą visuomenėje ir paskatinti rinktis šią profesiją bei didinti miškų sektoriaus darbuotojų kompetencijas atliepiant naujus iššūkius, susitariame:
6.2.1. Vykdoma plati visuomenės švietimo kampanija, informuojanti apie visų vykdomų miškininkystės darbų būtinumą ir pasekmes jei tai laiku neatliekama.
6.2.2. Siūlome tobulinti aukštojo mokslo studijų programas tarpdiscipliniškumo principu ir plėsti visų su miškais susijusių specialistų kultūrinių, ekologinių bei kitų alternatyvių veiklų miške galimybių sampratą, skatinant bendradarbiavimą tarp aukštojo mokslo institucijų ir kitų suinteresuotų organizacijų, įtraukiant jas į studijų programų komitetų arba kitų akademinių struktūrų sudėtį.
6.2.3. Atliepiant aktualų visuomenės poreikį platesnei visų su miškais susijusių specialistų sampratai apie mišką, kaip kompleksinį reiškinį (apimantį ūkinį, kultūrinį, ekologinį, dvasinį bei kt. aspektus), aukštojo mokslo studijų programos tobulinamos tarpdiscipliniškumo principu. Šiuo tikslu skatinamas bendradarbiavimas tarp aukštojo mokslo institucijų ir kitų suinteresuotų organizacijų, įtraukiant jas į studijų programų komitetų arba kitų akademinių struktūrų sudėtį.
6.2.4. Kiekvieno miškų veiklos sektoriaus atstovai įdarbinti miškininkystės kompetencijų centruose, tampa aktyviais valstybės ir visuomenės konsultantais miškininkystės klausimais, todėl auga jų prestižas ir poreikis.
6.2.5. Tvarus, subalansuotas miškininkavimas, atsakingas kompleksinis miškų tvarkymas ir naudojimas užtikrinant miškų ūkio sektoriaus ekonominį gyvybingumą skatina rinktis miškininkystės profesijas.
6.3. Siekdami nustatyti, ko reikia, kad miškininkai ir kiti su miškais susijusiuose sektoriuose dirbantys darbuotojai būtų gerbiami ir nesupriešinami tarpusavyje, susitariame:
6.3.1. Siekiant praplėsti miškininkų ir kitų miško sektoriuje dirbančiųjų akiratį ir abipusį supratingumą, miškininkystės specialistų kvalifikaciją keliančios institucijos įtraukia į mokymo programas temas, susijusias su ekosistemomis ir prigimtine kultūra. Prasiplečia visų su miškais susijusių sektorių darbuotojų akiratis apie kultūrinių ir ekologinių bei alternatyvių veiklų miške galimybes. Miškininkai tampa žinovais ir informatoriais, turinčiais plačias žinias ir sampratą apie veiklas miškuose, bei rekomenduojantys kaip jas vykdyti savininkams, bendruomenėms ir visoms suinteresuotoms pusėms. Visuomenė objektyviai, įvairiapusiškai informuojama apie visų vykdomų miškininkystės darbų būtinumą ir pasekmes, jei tai nevykdoma – todėl kyla šių profesijų prestižas visuomenėje.
6.3.2. Siekiant miškininkų ir kitų su miškais susijusių sektorių darbuotojų bendradarbiavimo, periodiškai rengiami bendri kompetencijų kėlimo seminarai (2-4 kartus per metus), supažindinantys, apsikeičiantys žiniomis, darbo metodikomis, išdiskutuojant įtampas keliančius klausimus, randant dermę tarp skirtingų sektorių poreikių.
6.3.3. Įsitvirtinus platesnei sampratai apie mišką, jį suvokiant kaip kompleksinę buveinę, kurioje vyksta įprastos ir alternatyvios ekonominės veiklos, kultūrinis ir dvasinis gyvenimas, bei natūralūs gamtiniai procesai, tokiu būdu stiprėja skirtingų sektorių bendradarbiavimo efektyvumas, abipusė nauda ir pagarba.
Vertindamas tai, kad daugiau kaip metus trukęs Nacionalinio susitarimo dėl miškų rengimo procesas jo dalyviams padėjo išsigryninti savo ir išgirsti kitų poreikius, padėjo suaktyvinti interesų grupes, organizacijas ir bendruomenes, kurioms rūpi Lietuvos miškų ateitis;
tai, kad neišvengiamai reikalingas sprendimas dėl miškų politikos krypties ir jau sutartų veiksmų bei siekių įgyvendinimo.
Atsižvelgdamas į visuomenės, nevyriausybinių organizacijų, Lietuvos gyventojų, miško savininkų, politikų viešai keliamus klausimus, rengiamus dokumentus ir kreipimusis dėl miškų politikos, jos formavimo;
į tai, kad NMS proceso dalyviams dėl dalies keliamų klausimų pavyko sutarti, sutarimai yra pagrįsti ir argumentuoti, o proceso dalyviai turi lūkestį, kad jų įdėtas darbas bus vertinamas ir reikalingas valstybei.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 182 straipsniu:
Patvirtina, kad Nacionalinis susitarimas dėl miškų pasiektas dėl išvardintų temų ir miškų politika, jos formavimas turi remtis atsižvelgiant į pasiektus susitarimus.
Ragina Lietuvos Respublikos Seimą dėl miškų politikos klausimų, kuriems Nacionalinio susitarimo dėl miškų rengimo proceso metu nebuvo rastas bendras sutarimas, spręsti svarstant ir priimant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo naująją redakciją.