Projektas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2007 M. LAPKRIČIO 13 D. NUTARIMO NR. 1218 „DĖL AUGALŲ, UŽ KURIUOS MOKAMOS TIESIOGINĖS IŠMOKOS, DRAUDIMO ĮMOKŲ ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS SUBJEKTAMS IR DRAUDIMO ĮMONIŲ IŠLAIDŲ DALINIO KOMPENSAVIMO“ PAKEITIMO
Nr.
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. 1218 „Dėl augalų, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos, draudimo įmokų žemės ūkio veiklos subjektams ir draudimo įmonių išlaidų dalinio kompensavimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL AUGALŲ, UŽ KURIUOS MOKAMOS TIESIOGINĖS IŠMOKOS, DRAUDIMO ĮMOKŲ ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS SUBJEKTAMS IR DRAUDIMO ĮMONIŲ IŠLAIDŲ DALINIO KOMPENSAVIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktais, 8 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ir siekdama skatinti augalų ir pasėlių draudimo sistemos kūrimąsi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nustatyti, kad:
1.1. Žemės ūkio veiklos subjektams, apdraudusiems augalus, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos (toliau – augalai), kompensuojama iki 50 procentų draudimo įmokų sumos. Atsižvelgiant į tais metais šiam tikslui skiriamus Žemės ūkio ministerijai patvirtintus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus, konkretus kompensuojamas draudimo įmokų sumos procentinis dydis nustatomas žemės ūkio ministro įsakymu.
1.2. Stichinės sausros ir ilgo lietingo laikotarpio meteorologinių reiškinių atvejais draudimo įmonėms valstybė kompensuoja išlaidų, susidariusių mokant draudimo išmokas už nuostolius, patirtus dėl šių reiškinių draudžiamųjų įvykių, dalį, apskaičiuotą pagal šio nutarimo 1.3 papunktį, esant šioms sąlygoms:
1.2.1. savivaldybės mastu žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka užfiksuotas stichinės sausros arba ilgo lietingo laikotarpio kriterijus atitinkantis meteorologinis reiškinys;
1.2.2. draudimo išmokos suma apdraustam augalų hektarui ūkyje už nuostolius, patirtus dėl stichinės sausros, neviršija 15 procentų draudimo sumos hektarui, o draudimo išmokos dėl stichinės sausros ir stichinės sausros draudimo įmokos hektarui santykis neviršija 10:1;
1.2.3. draudimo įmonei išmokėjus augalus apdraudusiems žemės ūkio veiklos subjektams draudimo išmokas už nuostolius, patirtus dėl stichinės sausros arba ilgo lietingo laikotarpio, šių draudimo išmokų suma per draudimo laikotarpį (nuo einamųjų metų spalio 1 d. iki kitų metų rugsėjo 30 d.) viršija visą draudimo nuo stichinės sausros arba ilgo lietingo laikotarpio įmokų sumą daugiau nei 2023–2025 m. laikotarpiui nustatytu perdraudimo koeficientu, lygiu 2,0.
1.3. Draudimo įmonei valstybės kompensuojama šio nutarimo 1.2 papunktyje nurodyta draudimo įmonių išlaidų dalis apskaičiuojama pagal formulę:
KID = BI - DĮ x K,
čia:
KID – draudimo įmonei valstybės kompensuojama išlaidų dalis;
BI – žemės ūkio veiklos subjektams išmokėtų draudimo išmokų už nuostolius, patirtus dėl stichinės sausros arba ilgo lietingo laikotarpio, suma;
DĮ – atitinkamo draudimo laikotarpio bendra žemės ūkio veiklos subjektų draudimo nuo stichinės sausros arba ilgo lietingo laikotarpio pasirašytų įmokų suma;
K – perdraudimo koeficientas draudimo laikotarpiu, nurodytas šio nutarimo 1.2.2 papunktyje.
1.4. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos Žemės ūkio ministerijai draudimo įmonių išlaidoms, nurodytoms šio nutarimo 1.2 papunktyje, kompensuoti, laikomos Finansų ministerijos vardu atidarytoje sąskaitoje.
Laikinai laisvas lėšas valdo ir sprendimus dėl šių lėšų investavimo priima Finansų ministerija jos nustatyta tvarka, garantuodama, kad investuotos lėšos ir investavimo metu gautos investavimo pajamos prireikus būtų laiku grąžinamos į sąskaitą, skirtą draudimo įmonių išlaidų daliai, apskaičiuotai pagal šio nutarimo 1.3 papunktyje pateiktą formulę, kompensuoti.