Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ARCHITEKTŪROS KOKYBĖS VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2024 m. d. Nr.
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 11 straipsnio 3
dalimi:
1. T v i r t i n u Architektūros kokybės vertinimo metodiką (pridedama).
2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d.
Aplinkos
ministras
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2024 m. d. įsakymu D1-
ARCHITEKTŪROS KOKYBĖS VERTINIMO METODIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Architektūros kokybės vertinimo metodik a (toliau – Metodika) nustato
architektūros kokybės
vertinimo būdą ir priemon es pagal Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo
11 straips nio 1 dalyje
išvardytus architektūros kokybės kriterijus (toliau – kriterijai),
atsižvelgus į kiekvieno kriterijaus
vertinimo aspektus.
2. Metodiką rekomenduojama taikyti vertinant architektūros objektus
(toliau – objektas)
valstybės, savivaldybės institucijose, regioninėse architektūros tarybose
(toliau – RAT),
architektūriniuose konkursuose, atestuojant architektus ir norint įvertinti
architektūros kokybę . Pagal
Metodiką kiekvienos savivaldybės įgaliota institucija ar įstaiga,
atsižvelgdama į savivaldybės
teritorijų ar jų dalių būdingus urbanistinių struktūrų ypatumus, architektūros
objektų savitumus,
laikydamasi teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir teisės aktų
reikalavimų, parengia
Metodikos taikymo gairių projektą (toliau – gairių projektas).
3. Metodikoje nustatoma gairių projekto rengimo ir teikimo visuomenei
susipažinti tvarka.
4. Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos
Architektūros, Lietuvos
Respublikos statybos, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir Lietuvos
Respublikos vietos
savivaldos įstatymuose.
II SKYRIUS
ARCHITEKTŪROS KOKYBĖS VERTINIMO TIKSLAS, KRITERIJAI IR VERTINIMO
BŪDAS
5. Architektūros kokybės vertinimo tikslas – pagal Metodikoje pateiktą
vertinimo būdą ir
priemones nustatyti objekto atitiktį kriterijams, įvertinant kiekvieno
kriterijaus aspektus.
6. Kriterijai ir jų reikšmės:
6.1. Atitiktis darnaus vystymosi principams . Kokybiška architektūra,
prisidedanti prie darnios
valstybės ir žmonių aplinkos kūrimo, yra svarbi ekonomikos ir socialinių
santykių raidai,
atsižvelgiant į darnaus ir tvaraus vystymosi iššūkius.
6.2. Urbanistinis integralumas. Statinio, urbanistinio komplekso ir (ar) kraštovaizdžio
objekto
darna su esama urbanistine struktūra ir poveikis kultūriniam kraštovaizdžiui.
6.3. Santykis su paveldėtomis vertėmis. Kultūros paveldo objektų ir kultūros
paveldo vietovių
saugojimas, statinio, urbanistinio komplekso ir (ar) kraštovaizdžio objekto
santykis su urbanistinės
vietovės ar objekto istorine urbanistine ir (ar) architektūrine raida,
kraštovaizdžio vertybėmis .
6.4. Aplinka visiems. Aplinka be specialaus pritaikymo gali naudotis visos
visuomenės grupės.
6.5. Sprendinių ekonomiškumas. Planuojamų sprendinių atitiktis ilgalaikėms
investicijoms, jų
racionalumas užtikrinant efektyvų statinio gyvavimo ciklą, siekiant
optimalaus kokybės ir kainos
santykio.
6.6. Inovatyvumas. Naujos originalios architektūrinių ir urbanistinių sprendimų
idėjos siekiant
tvarios statybos ir statinio gyvavimo ciklo, naudojant pažangias technologijas
ir medžiagas, skatinant
žiedinę ekonomiką, klimatą ir energiją tausojančias priemones, kuriant
kokybišką aplinką visiems .
2
6.7. Funkcionali struktūra. Statinio, urbanistinio komplekso ir (ar)
kraštovaizdžio objekto
atitiktis planuojamai funkcijai ir galimybė pritaikyti kintant funkcijoms.
6.8. Vientisa architektūrinė idėja ir estetika. Nuosekliai suvokiama statinio,
urbanistinio
komplekso ir (ar) kraštovaizdžio objekto meninė išraiška.
7. Kriterijų taikymo vertinant objektų architektūros kokybę proceso eiga
pateikta Metodikos 1
priede.
8. Kriterijai, atsižvelgiant į jų vertinimo aspektus, skirstomi į dvi grupes:
8.1. objekto santykio su aplinka (atitiktis darnaus vystymosi principams;
urbanistinis
integralumas; santykis su paveldėtomis vertėmis; aplinka visiems);
8.2. objekto charakteristikų (sprendinių ekonomiškumas; inovatyvumas;
funkcionali struktūra;
vientisa architektūrinė idėja ir estetika).
9. Vertinant objekto architektūros kokybę, taikomi visi išvardyti kriterijai.
Klausimai kriterijaus
aspektams įvertinti taikomi atsižvelgus į konkretaus objekto specifiką ir
kontekstą.
10. Vertinant konkretų objektą, atsižvelgus į jo specifiką, kontekstą, jį
lemiančias aplinkybes,
kriterijai gali būti nevienodo reikšmingumo, t. y. vertinant gali būti
nustatoma, kuris kriterijus
reikšmingesnis ar mažiau reikšmingas. Jeigu Metodikos 2 priede pateikti
klausimai vertinant
konkretų objektą nėra aktualūs, jie laikytini nereikšmingais vertinat šį
objektą.
11. Sprendimą, kai vertinamas konkretus objektas, dėl kriterijų reikšmingumo ar
dėl klausimų
aktualumo nustatymo priima architektūros kokybės vertinimo ekspertai (RAT
tarybos nariai,
nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertai ir kt.) bendru sutarimu.
12. Kriterijai gali būti taikomi vertinant visų objektų (esamų,
planuojamų, projektuojamų,
rekonstruojamų) architektūros kokybę.
13. Metodikos 2 priede pateiktas architektūros kokybės kriterijų sąrašas, jų
reikšmės, vertinimo
aspektai ir klausimai kriterijaus aspektams įvertinti.
14. Atsakymai į Metodikos 2 priede pateiktus klausimus parodo konkretaus
kriterijaus pasiekimo
lygį: TAIP – pasiektas, NE – nepasiektas, IŠ DALIES – pasiektas iš dalies.
15. Maksimalus vieno klausimo įvertinimas – 12,5 proc. Kriterijų
procentinės išraiškos
skaičiavimas pateikiamas 4 priede.
Kai klausimas vertinant konkretų objektą nėra aktualus, jis laikytinas
nereikšmingu vertinant šį
objektą ir vertinamas 0,0 proc.
16. Susumavus rezultatus, nustatoma kriterijaus procentinė išraiška (t. y.
teigiamai atsakius į
visus 8 klausimus, vieno kriterijaus rezultatas – 100 proc. ).
17. Kiekvieno kriterijaus pasiektas galutinis rezultatas turi būti
motyvuotai pagrįstas (t. y.
vertinimai gali būti grindžiami mokslinėmis doktrinomis, teisės aktų, normų
reikalavimais, teritorijų
planavimo dokumentų sprendiniais, kitais šias sritis nagrinėjančiais
dokumentais (studijomis,
moksliniais tyrimais, architektūros mokslo teorijomis ir kt.).
18. Vertinimo metu ekspertų nustatyta mažesnė kriterijaus reikšmė reiškia,
kad kriterijaus
kokybės reikalavimai nėra pasiekti ar pasiekti iš dalies arba kad kriterijus
nėra reikšmingas ar aktualus
konkrečiam objektui . Didesnė – kad kriterijaus kokybės reikalavimai pasiekti
visiškai ar pakankamai.
Objekto architektūros kokybė laikoma pasiekta, jeigu visų kriterijų kokybės
reikalavimai pasiekti
visiškai ar pakankamai.
19. Spindulinė atitikties architektūros kokybei diagrama (toliau – diagrama)
pateikta Metodikos
3 priede. Kiekvieno kriterijaus procentinė išraiška įkeliama į diagramą.
Diagramoje pateikiami visų
aštuonių kriterijų rezultatai, kurie parodo pasiektą architektūros kokybės
lygį.
20. Objekto architektūros kokybės vertinimo duomenys gali būti apibendrinami –
išvardijami jo
esminiai parametrai ir kriterijų rezultatai – viename dokumente (Metodikos 5
priedas).
III SKYRIUS
GAIRIŲ PROJEKTO RENGIMAS IR TEIKIMAS VISUOMENEI SUSIPAŽINTI
3
21. Rengiant gairių projektą, taikomos Metodikoje pateiktos kriterijų, jų
reikšmių ir aspektų
apibrėžtys ir nuostatos.
22. Rengiant gairių projektą, vadovaujantis Metodika ir išlaikant visus
siūlomus kriterijaus
aspektus, klausimus jų aspektams įvertinti galima patikslinti ir (ar) papildyti
atsižvelgiant į konkrečios
savivaldybės teritorijos ar jos dalių būdingus urbanistinių struktūrų ypatumus,
architektūros objektų
savitumą.
23. Savivaldybės įgaliota institucija ar įstaiga, siekdama supažindinti
visuomenę su parengtu
gairių projektu, apie tai praneša ne mažiau kaip dviem būdais, vienas jų
– paskelbia informaciją
savivaldybės interneto svetainėje.
24. Skelbime informuojama, iki kada galima teikti pasiūlymus dėl gairių
projekto. Susipažinti
su gairių projektu skiriama ne mažiau kaip 20 darbo dienų nuo jo paskelbimo
savivaldybės interneto
svetainėje ir kitoje pasirinktoje informavimo platformoje.
25. Visuomenei susipažinti teikiamu projektu siekiama pristatyti siūlomas
nuostatas,
informuoti apie numatomą šių gairių taikymą vertinant savivaldybės teritorijoje
esančius objektus,
sudaryti galimybę vietos gyventojams pateikti savo nuomonę dėl gairių projekto
nuostatų ir klausimų
kriterijų aspektams įvertinti.
26. Savivaldybės įgaliota institucija ar įstaiga, įvertinusi viešinimo
rezultatus (pateiktą vietos
gyventojų nuomonę), priima sprendimą, į kuriuos pasiūlymus bus atsižvelgta.
Priėmimo motyvai turi
būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje. Tai atliekama ne vėliau kaip
per 5 darbo dienas nuo
gairių projekto viešinimo termino pabaigos.
27. Išnagrinėjusi ir įvertinusi gautus visuomenės argumentus, atsižvelgdama į
pasiūlymus,
kuriems pritarė, savivaldybės įgaliota institucija ar įstaiga patikslina gairių
projektą per 10 darbo
dienų nuo šio projekto viešinimo termino pabaigos.
28. Gairių projektas kartu su gautų visuomenės pasiūlymų apibendrinimu
teikiamas RAT
rekomendacijai gauti Regioninių architektūros tarybų nuostatuose nustatyta
tvarka.
29. Savivaldybės interneto puslapyje paskelbiamas viešo RAT posėdžio, kuriame
numatoma
svarstyti gairių projektą, data ir laikas.
30. Gavusi RAT rekomendaciją dėl gairių projekto, savivaldybės įgaliota
institucija ar įstaiga
priima sprendimą dėl gautos RAT rekomendacijos taikymo ir įvertinusi RAT
pastabas parengia
galutinį gairių projektą.
31. Galutinis gairių projektas teikiamas savivaldybės tarybai tvirtinti.
32. Savivaldybės tarybos sprendimas dėl Metodikos taikymo gairių patvirtinimo
skelbiamas
atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje.
–––––––––––––––––––––––
Architektūros kokybės
vertinimo metodikos
1 priedas
KRITERIJŲ TAIKYMO VERTINANT ARCHITEKTŪROS, URBANISTIKOS
IR KRAŠTOVAIZDŽIO OBJEKTŲ KOKYBĘ PROCESO EIGA
1. Kriterijų taikymo schema:
1.1. Kriterijus – vienas iš aštuonių Architektūros įstatymo 11 straipsnio 1
dalyje nurodytų
architektūros kokybės kriterijų, pagal kurį nustatoma, ar pasiekta
architektūros kokybė.
1.2. Kriterijaus reikšmė – detalus kriterijaus aprašymas.
1.3. Kriterijaus vertinimo aspektai – aspektai, į kuriuos atsižvelgiant
vertinama atitiktis
kriterijui. Šių aspektų visuma perteikia kriterijaus reikšmę.
1.4. Klausimai kriterijaus aspektams įvertinti – aspektams įvertinti
skirti 8 klausimai, į
kuriuos atsakoma TAIP arba NE, arba IŠ DALIES ATITINKA (kriterijaus aspektas
negali būti
įvertintas daugiau kaip 12,5 proc.).
2. Susumavus atsakymus, gaunamas galutinis pasiektas kriterijaus
rezultatas, išreikštas
procentais, kuris turi būti motyvuotai pagrįstas. Šis rezultatas parodo, kaip
pasiektas kiekvienas
kriterijus ir koks architektūros kokybės lygis (pvz., teigiamai atsakius į
visus 8 klausimus, vieno
kriterijaus rezultatas – 100 proc.).
––––––––––––––––
Klausimai
aspektams
įvertinti:
1,2,3 ...8
Kriterijaus
vertinimo
aspektai:
a, b, c ...
Kriterijaus
reikšmė
Kriterijus
Architektūros kokybės
vertinimo metodikos
2 priedas
ARCHITEKTŪROS KOKYBĖS KRITERIJŲ SĄRAŠAS, JŲ REIKŠMĖS,
VERTINAMI ASPEKTAI IR KLAUSIMAI ASPEKTAMS ĮVERTINTI
Kriterijus – vienas iš aštuonių Architektūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje
nurodytų architektūros kokybės kriterijų, pagal kurį nustatoma, ar
pasiekta architektūros kokybė.
Objektas – vertinamas architektūros objektas, kuriam taikoma Architektūros
kokybės vertinimo metodika.
Kriterijaus vertinimo aspektai – aspektai, į kuriuos atsižvelgiant vertinama
atitiktis kriterijui. Šių aspektų visuma perteikia kriterijaus reikšmę.
Nr. Kriterijus Kriterijaus reikšmė Kriterijaus vertinimo
aspektai
Klausimai aspektams įvertinti
I. Objekto santykis su aplinka
1. Atitiktis darnaus
vystymosi
principams
Kokybiška architektūra,
prisidedanti prie darnios
valstybės ir žmonių
aplinkos kūrimo,
yra svarbi ekonomikos ir
socialinių santykių raidai,
atsižvelgiant į darnaus ir
tvaraus vystymosi
iššūkius.
▪ Atsakingas išteklių
naudojimas;
▪ gamtos (gyvūnijos ir
augmenijos)
puoselėjimas;
▪ prisitaikymas prie
klimato kaitos padarinių
ir (ar) jų švelninimas.
1. Ar objekto sprendiniai grindžiami atsakingo žemės
naudojimo ir užstatymo intensyvumo principais?
2. Ar naudojamos vietinės ar vietoje pagamintos medžiagos?
3. Ar projektuojant objektą atsižvelgta į penkis esminius
tvarumo principus: atsisakyti, mažinti, remontuoti,
pakartotinai naudoti ir perdirbti (angl. refuse, reduce, repair,
reuse, recycle).
4. Ar atsižvelgta į prisitaikymo prie klimato kaitos, klimato
apsaugos ir anglies dioksido poveikio neutralumo aspektus?
5. Ar objekte numatyta išsaugoti gamtos vertybes? Ar
įtraukiami gamta paremti sprendimai (angl. nature – based
solutions)?
6. Ar objekto sprendiniais skatinama biologinė įvairovė
(genetinė, rūšių ir ekosistemų)?
7. Ar įgyvendinant objektą vengiama taršos?
2
8. Ar objekto sprendiniais skatinamos tvarios gyvenimo
sąlygos ir didinama socialinė atsakomybė kuriant
kokybiškas, lengvai prieinamas ir įperkamas gyvenamąsias
erdves, teritorijas?
2. Urbanistinis
integralumas
Statinio, urbanistinio
komplekso ir (ar)
kraštovaizdžio objekto
darna su esama urbanistine
struktūra ir poveikis
kultūriniam
kraštovaizdžiui.
Darni integracija į
urbanistinės vietovės
plano struktūrą,
užstatymą ir tūrinę
erdvinę kompoziciją;
kultūrinio kraštovaizdžio
formavimas.
1. Ar objekto sprendiniai dera prie esamos sklypų ir (ar)
kvartalų struktūros?
2. Ar objekto sprendiniai pritaikomi prie esamo gatvių,
dviračių ir (ar) pėsčiųjų takų tinklo?
3. Ar objekto sprendiniai darniai įsilieja į viešųjų
urbanistinių erdvių (aikščių, skverų, parkų ir t. t.) sistemą?
4. Ar objekto sprendiniai atitinka urbanistinio konteksto
užstatymo tipą (- us) (morfotipus)?
5. Ar objekto užstatymo tankumo, intensyvumo rodikliai
dera su aplinkinio užstatymo rodikliais?
6. Ar objekto sprendiniai dera su esamo užstatymo
aukštingumu (ar objekto sprendiniais siūlomas foninio
aukštingumo užstatymas, ar siūloma dominantė (tūrinė arba
vertikali); jei projektuojamas objektas yra dominantė, ar ji
dera su jau esančiomis, ir t. t.)?
7. Ar objekto sprendiniai dera su vietos (gatvės, kvartalo,
rajono, miesto) perspektyvomis, panoramomis ir siluetais?
8. Ar objekto sprendiniai nedaro neigiamos įtakos esamiems
vizualiniams ryšiams tarp viešųjų urbanistinių erdvių ir
vertikaliųjų akcentų, charakteringoms ir reikšmingoms
apžvalgos vietoms?
3. Santykis su
paveldėtomis
vertėmis
Kultūros paveldo objektų
ir kultūros paveldo
vietovių saugojimas,
statinio, urbanistinio
komplekso ir (ar)
kraštovaizdžio objekto
santykis su urbanistinės
vietovės ar objekto istorine
urbanistine ir (ar)
Vertingų ypatumų
įvardijimas ir
išsaugojimas;
kultūros paveldo objektų
saugojimas ir
pritaikymas;
pertvarkymo mastas ir
tikslingumas;
1. Ar įvertinta vietovės istorinė urbanistinė raida, ar
susipažinta su išlikusiu kultūros paveldu, ar šios žinios ir
informacija daro įtaką objekto sprendiniams?
2. Ar numatomi objekto sprendiniai, išraiška atitinka
tarptautinius ir šalies kultūros paveldo standartus, principus
ir teisinę bazę, ar išsaugomi kultūros paveldo objektai?
3. Ar vertinamų kompleksų, statinių, sklypų, kvartalų,
teritorijų sprendiniais papildoma, formuojama ar
performuojama urbanistinė struktūra?
3
architektūrine raida,
kraštovaizdžio
vertybėmis.
autentiškumo
puoselėjimas, vientisumo
išlaikymas.
4. Ar objekto sprendiniai stiprina ir išlaiko paveldo,
kraštovaizdžio autentiškumą ir vientisumą?
5. Ar ateities kartos ir toliau galės naudotis visu kultūros
paveldu?
6. Ar užtikrinama kultūros paveldo ir naujų elementų
pusiausvyra, darna ir (arba) sklandus ryšys, ar objektas
darniai įsilieja į esamą urbanistinę struktūrą?
7. Ar pirmenybė teikiama ne naujai statybai, o tęstiniam
ir (arba) pritaikomajam pakartotiniam pastatų naudojimui ir
tinkamai jų priežiūrai?
8. Ar objekto sprendiniai leidžia atpažinti teritorijos,
objekto raidos etapus (architektūros stilius, laikotarpius),
atskirti pirminius ir šiuolaikinius elementus; ar nauji
sprendiniai šiuolaikiški, ar projektuojami nauji pastatai
neatkartoja buvusių laikotarpių architektūros stilių ir
elementų?
4. Aplinka visiems
Aplinka, kai ja be
specialaus pritaikymo gali
naudotis visos visuomenės
grupės.
Socialinis jautrumas ir
atsakomybės skatinimas;
objektų ir vietų
pasiekiamumas;
universalaus dizaino
principų taikymas: visų
žmonių lygybė,
universalumas, paprastas
ir intuityvus naudojimas,
suvokiama ir juntama
informacija, tolerancija
asmens fizinėms jėgoms,
optimalus dydis ir erdvė.
1. Ar objektų sprendiniais užkertamas kelias segregacijai,
gentrifikacijai ir formuotis vietovėje getams?
2. Ar įgyvendinant objektą kuriamos patrauklios ir patogios
žmonėms bendrauti privačios ir viešosios erdvės?
3. Ar objektas skatina bendrą atsakomybę ir už privačias, ir
už viešąsias erdves?
4. Ar objektas yra greitai ir lengvai pasiekiamas viešuoju
transportu?
5. Ar objekto aplinka projektuojama ir planuojama taip, kad
būtų galima judėti be kliūčių?
6. Ar objekto viduje visi galės judėti be kliūčių?
7. Ar vertinamame objekte bus galima orientuotis intuityviai;
ar reikiama informacija suvokiama ir juntama?
8. Ar projektuojant ir planuojant atsižvelgta žmogaus
mastelį; ar funkcinė įranga ergonomiška?
II. Objekto charakteristikos
5. Sprendinių
ekonomiškumas
Planuojamų sprendinių
atitiktis ilgalaikėms
Numatomas statybos
kokybiškumas;
1. Ar pasirinktos kokybiškos statybos medžiagos ir ar
taikomi tinkami techniniai sprendimai, kuriais siekiama
4
investicijoms, jų
racionalumas,
užtikrinantis efektyvų
statinio gyvavimo ciklą,
siekiant optimalaus
kokybės ir kainos
santykio.
sąnaudų pagrįstumas;
vietos vertės didinimas;
esamos socialinės ir
inžinerinės
infrastruktūros
panaudojimas, kūrimas.
uždaras raidos ciklas
(planavimas,
projektavimas, statyba ir
naudojimas) per objekto
gyvavimo laiką.
užtikrinti, kad statinys bus veiksmingai naudojamas visą
ekonomiškai pagrįstą naudojimo laiką?
2. Ar statybinių medžiagų ir metodų gyvavimo ciklas ilgas,
todėl mažesnės priežiūros išlaidos, ar dėl to vietos vertė tokia
pati ar didėja?
3. Ar, vertinant iš ilgalaikės perspektyvos, viešieji ir privatūs
ištekliai buvo panaudoti geriausiai ar tik siekiant
trumpalaikės naudos?
4. Ar objekto vieta yra ekonomiškai perspektyvi tolesnei
plėtrai?
5. Ar objekto sprendiniai padidina vietos ilgalaikį
patrauklumą gyvenimo, darbo, laisvalaikio ir (arba) turizmo
erdvės atžvilgiu, nes šalia yra įvairių išteklių, įrenginių ir
(arba) viešųjų paslaugų?
6. Ar objekto planavimo ir projektavimo sprendinių, statybos
ir eksploatavimo ekonomiškumas padidina vietos
įperkamumo galimybes?
7. Ar panaudojama esama ir (ar) kuriama nauja socialinė ir
inžinerinė infrastruktūra?
8. Ar vietos nuosavybės ir (arba) investavimo modeliai s
prisidedama prie gyvybingų ir mišrių rajonų kūrimo?
6. Inovatyvumas
Naujos originalios
architektūrinių ir
urbanistinių sprendimų
idėjos, siekiant tvarios
statybos ir statinio
gyvavimo ciklo, naudojant
pažangias technologijas ir
medžiagas, skatinant
žiedinę ekonomiką,
klimatą ir energiją
tausojančias priemones,
kuriant kokybišką aplinką
visiems.
Nauji architektūriniai,
urbanistiniai ir (ar)
kraštovaizdžio
sprendiniai;
naujų technologijų ir (ar)
medžiagų panaudojimas;
laikotarpio vertybių
atspindėjimas.
1. Ar objekto sprendiniai apima eksperimentinius metodus?
2. Ar objekte taikomi nauji architektūriniai, urbanistiniai ar
(ir) kraštovaizdžio sprendiniai?
3. Ar taikomi nauji sprendiniai draugiški aplinkai?
4. Ar objekte numatyta taikyti naujas technologijas ir (ar)
naudoti naujas medžiagas?
5. Ar naujos technologijos išbandytos ir patikimos?
6. Ar naujų technologijų taikymas ir (ar) medžiagų
naudojimas padės taupyti energiją?
7. Ar objekte diegiami inovatyvūs sprendiniai ir ar
technologijos padės kurti aukštos kokybės gyvenamąją
aplinką visiems?
5
8. Ar objekte diegiami inovatyvūs sprendiniai ir ar
technologijos atspindi laikotarpio vertybes?
7. Funkcionali
struktūra
Statinio, urbanistinio
komplekso ir (ar)
kraštovaizdžio objekto
atitiktis planuojamai
funkcijai ir galimybė
pritaikyti kintant
funkcijoms.
Gyvybingumo ir mišrios
paskirties užtikrinimas;
atitiktis numatytai
funkcijai;
galimybės prisitaikyti
pakitus poreikiams.
1. Ar pasirinkti nuosavybės ir (arba) investicijų modeliai
užtikrins vietos gyvybingumą ir daugiafunkciškumą?
2. Reikšmingiausi ir ilgiausiai išliekantys struktūros
elementai yra suplanuota vietovė ir jos sąsaja su esamais
judėjimo srautais, sklypais ir kvartalais.
Ar šie sprendimai yra apgalvoti ir racionalūs?
3. Ar yra lengvai pasiekiamų kokybiškų atvirų urbanistinių
ir žaliųjų erdvių?
4. Ar vieta lengvai pasiekiama visiems ir ar patogi visoms
transporto priemonėms?
5. Ar objektas atitinka paskirtį ir yra pritaikytas konkrečiai
funkcijai? Ar atsižvelgiama į visų vartotojų poreikius,
siekius ir veiklą?
6. Ar objektas atitinka sveiko gyvenimo būdo ir aplinkos
pricipus dizaino, medžiagų, šviesos, oro, triukšmo ir kitais
atžvilgiais?
7. Ar objektas saugus dizaino, medžiagų, šviesos, oro,
triukšmo ir kitais atžvilgiais?
8. Ar objekto sprendinius bus galima pritaikyti prie kintančių
sąlygų ir poreikių išsaugant pagrindines jo savybes ir
vertybes?
Ar objekto sprendiniai leidžia lengvai transformuoti statinio
vidaus erdves, pritaikyti jas kitoms funkcijoms, atsiradus
naujiems poreikiams ar technologijoms?
8. Vientisa
architektūrinė idėja
ir estetika
Nuosekliai suvokiama
statinio, urbanistinio
komplekso ir (ar)
kraštovaizdžio objekto
meninė išraiška.
Architektūrinės idėjos
buvimas ar nebuvimas ir
jos vientisumas;
meninis santykis su
aplinka (kontrastas,
atkartojimas ir t. t.);
meninės raiškos
priemonės (mastelis,
1. Ar objektas turi vientisą architektūrinę idėją ir ar žiūrovas
gali ją suvokti, ar ji suvokiama lengvai (intuityviai)?
2. Ar objektas papildo, kuria vietos identitetą ir įvaizdį ir yra
kuo nors reikšmingas?
3. Ar objekto sprendiniai skatina gyventojo, vartotojo
priklausomumo vietai jausmą?
4. Ar objekto architektūrinė išraiška atliepia jo paskirtį ir
vaidmenį miesto aplinkoje?
6
––––––––––––––––––––––
proporcijos, ryšys tarp
kuriamų elementų,
medžiagiškumas,
spalvos);
šiuolaikiškumas.
5. Ar objekto sprendiniai kuria palankų meninį santykį su
aplinka (kontrastas; pusiausvyra; proporcijos; atkartojimas;
judesys; mastelis; skaidrumas, nepermatomumas; atvirumas,
uždarumas; autentiškumas ir t. t.)?
6. Ar kuriamos formos yra proporcingos, t. y. ar apmąstytas
objekto elementų aukščio ir pločio, masės ir tuštumos
santykis, horizontalių ir vertikalių elementų santykis ir t. t.?
7. Ar apmąstytos detalės – medžiagiškumas, elementai,
spalva?
8. Ar siūlomi sprendiniai yra šiuolaikiški ir atspindi
laikotarpį, stilių?
Architektūros kokybės
vertinimo metodikos
3 priedas
SPINDULINĖ ATITIKTIES ARCHITEKTŪROS KOKYBEI DIAGRAMA
1. Spindulinės atitikties architektūros kokybės diagramos struktūra:
2.
Šioje diagramoje:
2.1. objektas – vertinamas architektūros objekta s, kuriam taikoma
Architektūros kokybės
vertinimo metodika;
2.2. kriterijus – vienas iš aštuonių Architektūros įstatymo 11 straipsnio 1
dalyje nurodytų
architektūros kokybės vertinimo kriterijų, pagal kurį nustatoma, ar pasiekta
architektūros kokybė.
Šie kriterijai yra: atitiktis darnaus vystymosi principams, urbanistinis
integralumas,
santykis su paveldėtomis vertėmis, aplinka visiems, sprendinių ekonomiškumas,
inovatyvumas,
funkcionali struktūra, vientisa architektūrinė idėja ir estetika).
–––––––––––––––––––––
OBJEKTO
SANTYKIS SU APLINKA
OBJEKTO CHARAKTERISTIKOS
2. Urbanistinis
integralumas
3. Santykis su
paveldėtomis
vertėmis
4. Aplinka
visiems
6. Inovatyvumas
5. Sprendinių
ekonomiškumas
8. Vientisa
architektūrinė
idėja ir
estetika
7.
Funkcionali
struktūra
1. Atitiktis darnaus vystymosi
principams
Architektūros kokybės
vertinimo metodikos
4
priedas
KRITERIJAUS PROCENTINĖS IŠRAIŠKOS SKAIČIAVIMAS
Kriterijaus
Nr.
Kriterijus Atitiktis darnaus vystymosi principams
1 Kriterijaus
reikšmė
Kokybiška architektūra, prisidedanti prie darnios valstybės ir žmonių aplinkos
kūrimo,
yra svarbi ekonomikos ir socialinių santykių raidai, atsižvelgiant į darnaus ir
tvaraus vystymosi iššūkius.
Kriterijaus
vertinimo
aspektai
Atsakingas išteklių naudojimas;
gamtos (gyvūnijos ir augmenijos) puoselėjimas;
prisitaikymas prie klimato kaitos padarinių ir (ar) jų švelninimas.
Klausimai kriterijaus aspektams įvertinti Aspekto
įvertinimas
atsakant TAIP,
NE, IŠ DALIES
Aspekto
įvertinimas
(proc.)
Kriterijaus
aspekto
įvertinimo
pagrindimas
1. Ar objekto sprendiniai grindžiami atsakingo žemės
naudojimo ir užstatymo intensyvumo principais?
2. Ar naudojamos vietinės ar vietoje pagamintos
medžiagos?
3. Ar projektuojant objektą atsižvelgta į penkis esminius
tvarumo principus: atsisakyti, mažinti, remontuoti,
pakartotinai naudoti ir perdirbti (angl. refuse, reduce,
repair, reuse, recycle).
4. Ar atsižvelgta į prisitaikymo prie klimato kaitos,
klimato apsaugos ir anglies dioksido poveikio
neutralumo aspektus?
2
5. Ar objekte numatyta išsaugoti gamtos vertybes? Ar
įtraukiami gamta paremti sprendimai (angl. nature –
based solutions)?
6. Ar objekto sprendiniais skatinama biologinė įvairovė
(genetinė, rūšių ir ekosistemų)?
7. Ar įgyvendinant objektą vengiama taršos?
8. Ar objekto sprendiniais skatinamos tvarios gyvenimo
sąlygos ir didinama socialinė atsakomybė kuriant
kokybiškas, lengvai prieinamas ir įperkamas
gyvenamąsias erdves, teritorijas?
Kriterijaus
suminė vertė
(proc.)
Kriterijaus
Nr.
Kriterijus Urbanistinis integralumas
2 Kriterijaus
reikšmė
Statinio, urbanistinio komplekso ir (ar) kraštovaizdžio objekto darna su esama
urbanistine struktūra ir
poveikis kultūriniam kraštovaizdžiui.
Kriterijaus
vertinimo
aspektai
Darni integracija į urbanistinės vietovės plano struktūrą, užstatymą ir tūrinę
erdvinę kompoziciją;
kultūrinio kraštovaizdžio formavimas.
Klausimai kriterijaus aspektams įvertinti Aspekto
įvertinimas
atsakant TAIP,
NE, IŠ DALIES
Aspekto
įvertinimas
(proc.)
Kriterijaus
aspekto
įvertinimo
pagrindimas
1. Ar objekto sprendiniai dera prie esamos sklypų ir (ar)
kvartalų struktūros?
2. Ar objekto sprendiniai pritaikomi prie esamo gatvių,
dviračių ir (ar) pėsčiųjų takų tinklo?
3. Ar objekto sprendiniai darniai įsilieja į viešųjų
urbanistinių erdvių (aikščių, skverų, parkų ir t. t.)
sistemą?
3
4. Ar objekto sprendiniai atitinka urbanistinio konteksto
užstatymo tipą (- us) (morfotipus)
5. Ar objekto užstatymo tankumo, intensyvumo rodikliai
dera su aplinkinio užstatymo rodikliais?
6. Ar objekto sprendiniai dera su esamo užstatymo
aukštingumu (ar objekto sprendiniais siūlomas foninio
aukštingumo užstatymas, ar siūloma dominantė (tūrinė
arba vertikali); jei projektuojamas objektas yra
dominantė, ar ji dera su jau esančiomis, ir t. t.)?
7. Ar objekto sprendiniai dera su vietos (gatvės, kvartalo,
rajono, miesto) perspektyvomis, panoramomis ir
siluetais?
8. Ar objekto sprendiniai nedaro neigiamos įtakos
esamiems vizualiniams ryšiams tarp viešųjų urbanistinių
erdvių ir vertikaliųjų akcentų, charakteringoms ir
reikšmingoms apžvalgos vietoms?
Kriterijaus
suminė vertė
(proc.)
Kriterijaus
Nr.
Kriterijus Santykis su paveldėtomis vertėmis
3 Kriterijaus
reikšmė
Kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo vietovių saugojimas, statinio,
urbanistinio komplekso ir (ar)
kraštovaizdžio objekto santykis su urbanistinės vietovės ar objekto istorine
urbanistine ir (ar) architektūrine
raida, kraštovaizdžio vertybėmis.
Kriterijaus
vertinimo
aspektai
Vertingų ypatumų įvardijimas ir išsaugojimas;
kultūros paveldo objektų saugojimas ir pritaikymas;
pertvarkymo mastas ir tikslingumas;
autentiškumo puoselėjimas, vientisumo išlaikymas.
Klausimai kriterijaus aspektams įvertinti Aspekto
įvertinimas
atsakant TAIP,
NE, IŠ DALIES
Aspekto
įvertinimas
(proc.)
Kriterijaus
aspekto
įvertinimo
pagrindimas
4
1. Ar įvertinta vietovės istorinė urbanistinė raida, ar
susipažinta su išlikusiu kultūros paveldu, ar šios žinios ir
informacija daro įtaką objekto sprendiniams?
2. Ar numatomi objekto sprendiniai, išraiška atitinka
tarptautinius ir šalies kultūros paveldo standartus,
principus ir teisinę bazę, ar išsaugomi kultūros paveldo
objektai?
3. Ar vertinamų kompleksų, statinių, sklypų, kvartalų,
teritorijų sprendiniais papildoma, formuojama ar
performuojama urbanistinė struktūra?
4. Ar objekto sprendiniai stiprina ir išlaiko paveldo,
kraštovaizdžio autentiškumą ir vientisumą?
5. Ar ateities kartos ir toliau galės naudotis visu kultūros
paveldu?
6. Ar užtikrinama kultūros paveldo ir naujų elementų
pusiausvyra, darna ir (arba) sklandus ryšys, ar objektas
darniai įsilieja į esamą urbanistinę struktūrą?
7. Ar pirmenybė teikiama ne naujai statybai, o tęstiniam
ir (arba) pritaikomajam pakartotiniam pastatų
naudojimui ir tinkamai jų priežiūrai?
8. Ar objekto sprendiniai leidžia atpažinti teritorijos,
objekto raidos etapus (architektūros stilius, laikotarpius),
atskirti pirminius ir šiuolaikinius elementus; ar nauji
sprendiniai šiuolaikiški, ar projektuojami nauji pastatai
neatkartoja buvusių laikotarpių architektūros stilių ir
elementų?
Kriterijaus
suminė vertė
(proc.)
5
Kriterijaus
Nr.
Kriterijus Aplinka visiems
4 Kriterijaus
reikšmė
Aplinka, kai ja be specialaus pritaikymo gali naudotis visos visuomenės grupės.
Kriterijaus
vertinimo
aspektai
Socialinis jautrumas ir atsakomybės skatinimas;
objektų ir vietų pasiekiamumas;
universalaus dizaino principų taikymas: visų žmonių lygybė, universalumas,
paprastas ir intuityvus
naudojimas, suvokiama ir juntama informacija, tolerancija asmens fizinėms
jėgoms, optimalus dydis ir erdvė.
Klausimai kriterijaus aspektams įvertinti Aspekto
įvertinimas
atsakant TAIP,
NE, IŠ DALIES
Aspekto
įvertinimas
(proc.)
Kriterijaus
aspekto
įvertinimo
pagrindimas
1. Ar objektų sprendiniais užkertamas kelias segregacijai,
gentrifikacijai ir formuotis vietovėje getams?
2. Ar įgyvendinant objektą kuriamos patrauklios ir
patogios žmonėms bendrauti privačios ir viešosios
erdvės?
3. Ar objektas skatina bendrą atsakomybę ir už privačias,
ir už viešąsias erdves?
4. Ar objektas yra greitai ir lengvai pasiekiamas viešuoju
transportu?
5. Ar objekto aplinka projektuojama ir planuojama taip,
kad būtų galima judėti be kliūčių?
6. Ar objekto viduje visi galės judėti be kliūčių?
7. Ar vertinamame objekte bus galima orientuotis
intuityviai; ar reikiama informacija suvokiama ir
juntama?
8. Ar projektuojant ir planuojant atsižvelgta žmogaus
mastelį; ar funkcinė įranga ergonomiška?
Kriterijaus
suminė vertė
(proc.)
6
Kriterijaus
Nr.
Kriterijus Sprendinių ekonomiškumas
5 Kriterijaus
reikšmė
Planuojamų sprendinių atitiktis ilgalaikėms investicijoms, jų racionalumas,
užtikrinantis efektyvų statinio
gyvavimo ciklą, siekiant optimalaus kokybės ir kainos santykio.
Kriterijaus
vertinimo
aspektai
Numatomas statybos kokybiškumas;
sąnaudų pagrįstumas;
vietos vertės didinimas;
esamos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros panaudojimas, kūrimas;
uždaras raidos ciklas (planavimas, projektavimas, statyba ir naudojimas) per
objekto gyvavimo laiką.
Klausimai kriterijaus aspektams įvertinti Aspekto
įvertinimas
atsakant TAIP,
NE, IŠ DALIES
Aspekto
įvertinimas
(proc.)
Kriterijaus
aspekto
įvertinimo
pagrindimas
1. Ar pasirinktos kokybiškos statybos medžiagos ir ar
taikomi tinkami techniniai sprendimai, kuriais siekiama
užtikrinti, kad statinys bus veiksmingai naudojamas visą
ekonomiškai pagrįstą naudojimo laiką?
2. Ar statybinių medžiagų ir metodų gyvavimo ciklas
ilgas, todėl mažesnės priežiūros išlaidos, ar dėl to vietos
vertė tokia pati ar didėja?
3. Ar, vertinant iš ilgalaikės perspektyvos, viešieji ir
privatūs ištekliai buvo panaudoti geriausiai ar tik siekiant
trumpalaikės naudos?
4. Ar objekto vieta yra ekonomiškai perspektyvi tolesnei
plėtrai?
5. Ar objekto sprendiniai padidina vietos ilgalaikį
patrauklumą gyvenimo, darbo, laisvalaikio ir (arba)
turizmo erdvės atžvilgiu, nes šalia yra įvairių išteklių,
įrenginių ir (arba) viešųjų paslaugų?
6. Ar objekto planavimo ir projektavimo sprendinių,
statybos ir eksploatavimo ekonomiškumas padidina
vietos įperkamumo galimybes?
7
7. Ar panaudojama esama ir (ar) kuriama nauja socialinė
ir inžinerinė infrastruktūra?
8. Ar vietos nuosavybės ir (arba) investavimo modeliais
prisidedama prie gyvybingų ir mišrių rajonų kūrimo?
Kriterijaus
suminė vertė
(proc.)
Kriterijaus
Nr.
Kriterijus Inovatyvumas
6 Kriterijaus
reikšmė
Naujos originalios architektūrinių ir urbanistinių sprendimų idėjos, siekiant
tvarios statybos ir statinio
gyvavimo ciklo, naudojant pažangias technologijas ir medžiagas, skatinant
žiedinę ekonomiką, klimatą ir
energiją tausojančias priemones, kuriant kokybišką aplinką visiems.
Kriterijaus
vertinimo
aspektai
Nauji architektūriniai, urbanistiniai ir (ar) kraštovaizdžio sprendiniai;
naujų technologijų ir (ar) medžiagų panaudojimas;
laikotarpio vertybių atspindėjimas.
Klausimai kriterijaus aspektams įvertinti Aspekto
įvertinimas
atsakant TAIP,
NE, IŠ DALIES
Aspekto
įvertinimas
(proc.)
Kriterijaus
aspekto
įvertinimo
pagrindimas
1. Ar objekto sprendiniai apima eksperimentinius
metodus?
2. Ar objekte taikomi nauji architektūriniai, urbanistiniai
ar (ir) kraštovaizdžio sprendiniai?
3. Ar taikomi nauji sprendiniai draugiški aplinkai?
4. Ar objekte numatyta taikyti naujas technologijas ir (ar)
naudoti naujas medžiagas?
5. Ar naujos technologijos išbandytos ir patikimos?
6. Ar naujų technologijų taikymas ir (ar) medžiagų
naudojimas padės taupyti energiją?
7. Ar objekte diegiami inovatyvūs sprendiniai ir ar
technologijos padės kurti aukštos kokybės gyvenamąją
aplinką visiems?
8
8. Ar objekte diegiami inovatyvūs sprendiniai ir ar
technologijos atspindi laikotarpio vertybes?
Kriterijaus
suminė vertė
(proc.)
Kriterijaus
Nr.
Kriterijus Funkcionali struktūra
7 Kriterijaus
reikšmė
Statinio, urbanistinio komplekso ir (ar) kraštovaizdžio objekto atitiktis
planuojamai funkcijai ir galimybė
pritaikyti kintant funkcijoms.
Kriterijaus
vertinimo
aspektai
Gyvybingumo ir mišrios paskirties užtikrinimas;
atitiktis numatytai funkcijai;
galimybės prisitaikyti pakitus poreikiams.
Klausimai kriterijaus aspektams įvertinti Aspekto
įvertinimas
atsakant TAIP,
NE, IŠ DALIES
Aspekto
įvertinimas
(proc.)
Kriterijaus
aspekto
įvertinimo
pagrindimas
1. Ar pasirinkti nuosavybės ir (arba) investicijų modeliai
užtikrins vietos gyvybingumą ir daugiafunkciškumą?
2. Reikšmingiausi ir ilgiausiai išliekantys struktūros
elementai yra suplanuota vietovė ir jos sąsaja su esamais
judėjimo srautais, sklypais ir kvartalais.
Ar šie sprendimai yra apgalvoti ir racionalūs?
3. Ar yra lengvai pasiekiamų kokybiškų atvirų
urbanistinių ir žaliųjų erdvių?
4. Ar vieta lengvai pasiekiama visiems ir ar patogi visoms
transporto priemonėms?
5. Ar objektas atitinka paskirtį ir yra pritaikytas
konkrečiai funkcijai? Ar atsižvelgiama į visų vartotojų
poreikius, siekius ir veiklą?
6. Ar objektas atitinka sveiko gyvenimo būdo ir aplinkos
pricipus dizaino, medžiagų, šviesos, oro, triukšmo ir
kitais atžvilgiais?
9
7. Ar objektas saugus dizaino, medžiagų, šviesos, oro,
triukšmo ir kitais atžvilgiais?
8. Ar objekto sprendinius bus galima pritaikyti prie
kintančių sąlygų ir poreikių išsaugant pagrindines jo
savybes ir vertybes?
Kriterijaus
suminė vertė
(proc.)
Kriterijaus
Nr.
Kriterijus Vientisa architektūrinė idėja ir estetika
8 Kriterijaus
reikšmė:
Nuosekliai suvokiama statinio, urbanistinio komplekso ir (ar) kraštovaizdžio
objekto meninė išraiška.
Kriterijaus
vertinimo
aspektai
Architektūrinės idėjos buvimas ar nebuvimas ir jos vientisumas;
meninis santykis su aplinka (kontrastas, atkartojimas ir t. t.);
meninės raiškos priemonės (mastelis, proporcijos, ryšys tarp kuriamų elementų,
medžiagiškumas, spalvos);
šiuolaikiškumas.
Klausimai kriterijaus aspektams įvertinti Aspekto
įvertinimas
atsakant TAIP,
NE, IŠ DALIES
Aspekto
įvertinimas
(proc.)
Kriterijaus
aspekto
įvertinimo
pagrindimas
1. Ar objektas turi vientisą architektūrinę idėją ir ar
žiūrovas gali ją suvokti, ar ji suvokiama lengvai
(intuityviai)?
2. Ar objektas papildo, kuria vietos identitetą ir įvaizdį ir
yra kuo nors reikšmingas?
3. Ar objekto sprendiniai skatina gyventojo, vartotojo
priklausomumo vietai jausmą?
4. Ar objekto architektūrinė išraiška atliepia jo paskirtį ir
vaidmenį miesto aplinkoje?
5. Ar objekto sprendiniai kuria palankų meninį santykį su
aplinka (kontrastas; pusiausvyra; proporcijos;
atkartojimas; judesys; mastelis; skaidrumas,
10
nepermatomumas; atvirumas, uždarumas; autentiškumas
ir t. t.)?
6. Ar kuriamos formos yra proporcingos, t. y. ar
apmąstytas objekto elementų aukščio ir pločio, masės ir
tuštumos santykis, horizontalių ir vertikalių elementų
santykis ir t. t.?
7. Ar apmąstytos detalės – medžiagiškumas, elementai,
spalva?
8. Ar siūlomi sprendiniai yra šiuolaikiški ir atspindi
laikotarpį, stilių?
Kriterijaus
suminė vertė
(proc.)
Pastaba:
Šį lauką pildo vertintojas
–––––––––––––––––––––––
Architektūros kokybės
vertinimo metodikos
5 priedas
ARCHITEKTŪROS KOKYBĖS VERTINIMO APIBENDRINIMAS
Objektas - vertinamas architektūros objektas, kuriam taikoma
Architektūros kokybės
vertinimo metodika
IŠVADOS:
1. Objektui vertinti reikšmingiausias architektūros kokybės kriterijus
(-jai):
..............................................................................................................................................
2. Objektui vertinti mažiau reikšmingas architektūros kokybės kriterijus
(-jai):
..............................................................................................................................................
3. Architektūros kokybės vertinimo kriterijaus procentinė išraiška,
priklausomai nuo
objekto vertinimo prioritetų:
3.1. objekto santykio su aplinka:
.............................................................................................................................................
3.2. objekto charakteristikos:
.............................................................................................................................................
4. Argumentuotas kiekvieno architektūros kokybės kriterijaus išraiškos
rezultatas
(vertinimai gali būti grindžiami mokslinėmis doktrinomis, teisės aktų, normų
reikalavimais,
teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais šias sritis nagrinėjančiais
dokumentais
(studijomis, moksliniais tyrimais, architektūros mokslo teorijomis ir kt.)
..................................................................................................................................................
5. Rekomendacijos:
..................................................................................................................................................
–––––––––––––––––––––––
OBJEKTO
SANTYKIS SU APLINKA
OBJEKTO CHARAKTERISTIKOS
2.
Urbanistinis
integralumas
3.
Santykis su
paveldėtomis
vertėmis
4. Aplinka
visiems
6.
Inovatyvumas
5. Sprendinių
ekonomiškumas
8. Vientisa
architektūrinė
idėja
ir estetika
7.
Funkcionali
struktūra
1. Atitiktis darnaus
vystymosi principams