Projektas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 X SKYRIAUS ANTROJO SKIRSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-3988
2024 m. d. Nr.
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-1477 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 X skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3988 (toliau – Įstatymo projektas) ir siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Įstatymo projekte siūlomus veiklos ribojimus tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos priemonių įvertinimo darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2023 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-169 „Dėl darbo grupės sudarymo“, 2024 m. rugsėjo 24 d. pasitarimo protokolo Nr. 2526 sprendimą nuo Rusijos Federacijos (Kaliningrado srities) ir Baltarusijos Respublikos sienų į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą 20 km atstumu valstybiniuose ir privačiuose miškuose drausti vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus ir 50 km atstumu drausti vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus, kirsti želdinius ne miško žemėje, išskyrus žuvusius, ligų ir kenkėjų pažeistus, pavojų eismo saugumui keliančius medžius prie valstybinės reikšmės (magistralinių, krašto ir rajono) kelių ir vietinės reikšmės viešųjų kelių 100 m atstumu į abi puses nuo kelio briaunų.
2. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis kompensacijoms privačių miškų savininkams už plynųjų pagrindinių miško kirtimų apribojimą kasmet reikėtų daugiausia 23 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų vertinant būsimą 10 metų laikotarpį. Reikalinga suma apskaičiuota kaip metinės 3,5 proc. palūkanos nuo negautų pajamų, kurios galėtų būti gautos iškirtus mišką plynaisiais pagrindiniais miško kirtimais ir pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Atsižvelgiant į praktinę patirtį, taikant ūkinės veiklos apribojimus saugomų teritorijų miškuose, galimybe gauti kompensacijas už plynųjų pagrindinių miško kirtimų draudimą pasinaudoja apie 50 proc. privačių miško savininkų, turinčių teisę jas gauti. Pažymėtina, kad Įstatymo projektu siūloma įvesti naujus plynųjų pagrindinių miško kirtimų apribojimus, nustatant ir ilgalaikius įsipareigojimus, kuriems įgyvendinti reikės reikšmingų papildomų valstybės biudžeto lėšų išmokėti kompensacijas privačių miškų savininkams, tačiau su Įstatymo projektu susijusiuose dokumentuose nepateikti alternatyvūs finansavimo šaltiniai, užtikrinantys šių įsipareigojimų įgyvendinimą. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-4221, kuriam 2024 m. spalio 16 d. pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, papildomų valstybės biudžeto lėšų Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti nuo 2026 m. sausio 1 d. nenumatyta. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra suformavęs doktriną, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas), kad „teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...> turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas). Atsižvelgdami į tai, siūlome Įstatymo projekto aiškinamajame rašte įrašyti, iš kokių finansavimo šaltinių bus įgyvendinami siūlomi pakeitimai ir Įstatymo projektą svarstyti kartu su atitinkamų metų Lietuvos Respublikos biudžeto patvirtinimo įstatymo projektu.
3. Atsižvelgiant į ilgalaikes saugumo situacijos tendencijas ir tai, kad Įstatymo projekte nurodytose teritorijose sukurti miško ištekliai gali būti reikalingi šalies gynybos poreikiams ilgiau kaip 10 metų, siūloma išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį.
4. Siekiant Įstatymo projekto nuostatų dėstymo aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad kitų keičiamo įstatymo straipsnių, kuriuose nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pradžioje nurodyti absoliutūs ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai ir tik vėliau aprašoma, kokia veikla negalima negavus atitinkamo sutikimo (pritarimo) ir draudimai ją vykdyti, įvertinus šio nutarimo 1 punkte pateiktus argumentus, keičiamo įstatymo 135 straipsnio nuostatas siūlyti išdėstyti šio straipsnio 1 dalyje, galiojančias 1 ir 2 dalis pervadinti 2 ir 3 dalimis ir išdėstyti taip:
„135 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai
1. Teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, draudžiama:
1) nuo Rusijos Federacijos (Kaliningrado srities) sienos ir Baltarusijos Respublikos sienos 50 km atstumu į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą prie valstybinės reikšmės (magistralinių, krašto ir rajono) kelių ir vietinės reikšmės viešųjų kelių kirsti želdinius ne miško žemėje, išskyrus žuvusius, ligų ir kenkėjų pažeistus, pavojų eismo saugumui keliančius medžius, ir vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus 100 m atstumu į abi puses nuo kelio briaunų;
2. Teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, Vyriausybės nustatyta tvarka negavus Lietuvos kariuomenės vado ir kitų nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų pritarimo (derinimo) projektui, draudžiama statyti, rekonstruoti ar įrengti vėjo elektrines.
3. Lietuvos kariuomenės vadas nepritaria projektui, jeigu planuojamos statyti vėjo elektrinės nurodytose statybos vietose kliudys stebėti, kontroliuoti ir ginti oro erdvę, kitos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos – jeigu planuojamos statyti vėjo elektrinės nurodytose statybos vietose kliudys atlikti tiesiogines jų funkcijas, susijusias su nacionalinio saugumo užtikrinimu. Vėjo elektrinių statybos vietų su Lietuvos kariuomenės vadu ir kitomis nacionalinį saugumą užtikrinančiomis institucijomis derinimo sąlygos nustatytos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.“