Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2007 M. BALANDŽIO 11 D. ĮSAKYMO nR. d1-204 „dĖL MIŠKO SANITARINĖS APSAUGOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2020 m.                        d. Nr. D1-

Vilnius

P a k e i č i u  Miško sanitarinės apsaugos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 „Dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“:

1. Pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip:

masinis miško kenkėjų išplitimas – miško kenkėjų populiacijos staigus, didelis faktinis arba prognozuojamas pagausėjimas, keliantis grėsmę medynui, taip pat aplinkiniams medynams;

miško kenkėjai – organizmai (mikroorganizmai, grybai, augalai, bestuburiai arba stuburiniai gyvūnai), virusai, kenkiantys miško medžiams, mažinantys jų prieaugį, bloginantys jų kokybę ir darantys nuostolius;“

2.   Pakeičiu VIII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„VIII. MIŠKO SANITARINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS MASINIO MIŠKO KENKĖJŲ IŠPLITIMO ŽIDINIUOSE“

3.   Papildau naujais 47–49  punktais ir juos išdėstau taip:

47.  Masinis miško kenkėjų išplitimas prognozuojamas, kai abiotinių veiksnių pažeista:

47.1. vėjo:

47.1.1. eglynuose – daugiau negu 20 procentų eglės medžių ir pažeisti medynai užima didesnį negu 1 ha plotą;

47.1.2. kituose medynuose – daugiau negu 50 procentų medyno ir pažeisti medynai užima didesnį negu 10 ha plotą;

47.2. kitų abiotinių veiksnių – kai  labai pažeisti medžiai sudaro daugiau negu 50 procentų medyno ir pažeisti medynai užima didesnį negu 10 ha plotą.

48. Masinio miško kenkėjų išplitimo židiniu laikoma, kai yra pažeista, arba tokie pažeidimai prognozuojami pagal detalios apskaitos duomenis, arba pažeidimai gresia išplisti į gretimus medynus:

48.1. šakninės pinties – kai labai pažeisti medžiai pušynuose užima didesnį negu 1 ha plotą;

48.2. kitų medžių ligų – kai labai pažeisti medžiai sudaro daugiau negu 10 procentų medyno ir užima didesnį negu 1 ha plotą;

48.3. vabzdžių masinio išplitimo židiniu laikoma:

48.3.1. spyglius ir lapus graužiančių kenkėjų – kai vidutinė spygliuočių medyno defoliacija yra daugiau negu 30 procentų, lapuočių – daugiau kaip 50 procentų ir tokie medynai užima didesnį negu 100 ha plotą.

48.3.2. medžių liemenų kenkėjų:

48.3.2.1. eglės – kai labai pažeisti medžiai eglės medyne sudaro daugiau negu 5 procentus;

48.3.2.2. pušies – kai labai pažeisti medžiai pušies medyne sudaro daugiau negu 5 procentus;

48.3.2.3. kitų medžių rūšių – kai labai pažeisti medžiai sudaro daugiau negu 25 procentų medyno;

48.3.3. kitų vabzdžių – kai labai pažeisti medžiai sudaro daugiau negu 25 procentų medyno ir pažeisti medynai užima didesnį negu 10 ha plotą;

48.4. žvėrių – kai labai pažeisti medžiai sudaro daugiau negu 50 procentų medyno ir pažeisti medynai  užima didesnį negu 10 ha plotą;

48.5. kitų miško kenkėjų pažeidimų atveju – kai labai pažeisti medžiai sudaro daugiau negu 50 procentų medyno ir pažeisti medynai  užima didesnį negu 10 ha plotą.

49. Susidarius ekstremaliajai situacijai dėl miško kenkėjų pažeidimų, masinio išplitimo židiniu laikoma teritorija, kurioje paskelbta ekstremalioji situacija.“

2. Buvusius 47–55 punktus laikau atitinkamai 50–58 punktais.

3. Pakeičiu 50.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„53.2. privataus miško savininkas apie pažeidimą miško valdoje privalo per 5 kalendorines dienas pranešti Valstybinei miškų tarnybai.“

4. Pakeičiu 51 punktą ir jį išdėstau taip:

„54. Gavę pranešimą apie didelio masto miško kenkėjų, ligų ar abiotinių veiksnių pažeidimą, Valstybinės miškų tarnybos specialistai nustato šio pažeidimo priežastį, įvertina masinio dauginimosi židinių susidarymo riziką, rekomenduoja profilaktines ar naikinamąsias priemones, stebi taikomų priemonių efektyvumą, prireikus apie tai informuoja Aplinkos ministeriją ir valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdiją.“

Aplinkos ministras