Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO KODEKSO 3.1, 3.3, 3.16, 3.140, 3.150, 3.194, 3.229, 3.230, 3.231, 3.234, 3.235 STRAIPSNIŲ IR III KNYGOS III DALIES IR VI SKYRIAUS PAVADINIMŲ PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 3.2301 IR 3.2302 STRAIPSNIAIS, BEI 3.232 IR 3.233 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS

 

2015 m.                        d. Nr.
Vilnius

 

 

 

1 straipsnis. 3.1 straipsnio 1 dalies pakeitimas

3.1 straipsnio 1 dalį  pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos ar partnerystės sudarymo, jų galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių ar sugyventinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindines nuostatas.“

 

2 straipsnis. 3.3 straipsnio 1 dalies pakeitimas

3.3 straipsnio 1 dalį  pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„1. Šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas monogamijos, santuokos ar partnerystės savanoriškumo, sutuoktinių ar sugyventinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, motinystės visokeriopos apsaugos principais bei kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais.“

 

3 straipsnis. 3.16 straipsnio pakeitimas

3.16 straipsnį papildyti antruoju sakiniu ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„3.16 straipsnis. Draudimas pažeisti monogamijos principą

Sudaręs santuoką ir jos įstatymų nustatyta tvarka nenutraukęs asmuo negali sudaryti kitos santuokos. Asmuo sudaręs santuoką ir jos įstatymų nustatyta tvarka nenutraukęs ar kurio partnerystė nepasibaigusi negali sudaryti kitos santuokos, išskyrus atvejus, kai santuoka sudaroma su sugyventiniu.“

 

4 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečios knygos III dalies pavadinimo pakeitimas

Pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso III dalies pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„SUTUOKTINIŲ AR SUGYVENTINIŲ TURTINĖS TEISĖS IR PAREIGOS“

 

5 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečios knygos III dalies VI skyriaus pavadinimo pakeitimas

Pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso III dalies VI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„SUTUOKTINIŲ AR SUGYVENTINIŲ TURTO TEISINIS RĖŽIMAS”

 

6 straipsnis. 3.140 straipsnio pakeitimas ir papildymas

3.140 straipsnį pakeisti ir papildyti nauja 6 dalimi ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„3.140 straipsnis. Vaiko kilmės iš tėvo nustatymas

1. Jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi ar sudariusi partnerystę, nors vaikas pradėtas iki santuokos ar partnerystės, vaiko gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu, ar sugyventinis remiantis Lietuvos Respublikos Gyventojų registro išrašu patvirtinančiu partnerystės sudarymą.

2. Kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar nuo partnerystės pabaigos, ar po vyro, ar sugyventinio mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis, ar sugyventinis.

3. Jei vaiką pagimdė motina, kuri sudarė naują santuoką ar partnerystę nepraėjus trims šimtams dienų po ankstesnės santuokos ar partnerystės pabaigos, vaiko tėvu laikomas vaiko motinos naujas sutuoktinis ar sugyventinis.

4. Jei vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi ar sudariusi partnerystės, ir jei po ankstesnės santuokos ar partnerystės pabaigos praėjo daugiau kaip trys šimtai dienų, vaiko tėvu gimimo akto įraše gali būti įrašytas vyras, šios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimu pripažinęs tėvystę, arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę.

5. Jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos ar partnerystės pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras ar sugyventinis, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Teismo nutartimi patvirtinus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs motinos sutuoktinis ar sugyventinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu.

6. Jei vaiką pagimdė motina, kuri su vyru yra sugyventiniai pagal šio Kodekso trečiosios knygos XV skyriaus nuostatas, ir Lietuvos Respublikos gyventojų registre yra užregistruotas abiejų sugyventinių asmeniškai pasirašytas ir notarine tvarka patvirtintas abiejų sugyventinių bendras pareiškimas dėl partnerystės, vaiko kilmei iš tėvo nustatyti mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos.“

 

7 straipsnis. 3.150 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 3.150 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip:

„1. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems ar partnerystę sudariusiems tėvams, arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos ar partnerystės  pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.“

 

8 straipsnis. 3.194 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 3.194 straipsnio 2 dalį ir jį išdėstyti taip:

„2. Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar partnerystei pasibaigus, ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo šios knygos nustatyta tvarka.“

 

9 straipsnis. 3.229 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.229 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp sugyventinių, kurie, įregistravę savo partnerystę šio kodekso nustatyta tvarka.“

 

10 straipsnis. 3.230 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.230 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3.230 straipsnis. Partnerystė ir jos teisinės pasekmės

Partnerystė yra pilnametystės sulaukusių, nesiejamų artimos giminystės ryšių ir santuokos nesudariusių sugyventinių monogamijos principu paremtas bendras gyvenimas šeimoje užregistravus Lietuvos Respublikos gyventojų registre abiejų sugyventinių notariškai patvirtintą pareiškimą dėl partnerystės ir sutartį šio kodekso 3.2301 ir 3.231 straipsnių nustatyta tvarka.

2. Sugyventiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai.

3. Partnerystė sukelia šiame skyriuje numatytas teisines pasekmes nuo Lietuvos Respublikos gyventojų registre užregistruoto abiejų sugyventinių asmeniškai pasirašyto ir notarine tvarka patvirtinto abiejų sugyventinių bendro pareiškimo dėl partnerystės.

4. Trečiųjų asmenų atžvilgiu partnerystė sukelia teisines pasekmes, jeigu Lietuvos Respublikos gyventojų registre yra užregistruotas abiejų sugyventinių asmeniškai pasirašytas ir notarine tvarka patvirtintas abiejų sugyventinų bendras pareiškimas dėl partnerystės.“

 

11 straipsnis. Kodekso papildymas 3.2301 straipsniu

Papildyti Kodeksą 3.2301 straipsniu:

„3.2301 straipsnis. Pareiškimas dėl partnerystės

1. Pareiškimą dėl partnerystės gali surašyti veiksnūs, pilnametystės sulaukę, artimos giminystės ar partnerystės ryšiais nesiejami, santuokos nesudarę sugyventiniai.

2. Pareiškimas dėl partnerystės registruojamas Lietuvos Respublikos gyventojų registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka.

3. Asmenys, kurių partnerystė nepasibaigusi, negali surašyti ir įregistruoti pareiškimo dėl partnerystės su kitu asmeniu.“

 

12 straipsnis. Kodekso papildymas 3.2302 straipsniu

Papildyti Kodeksą 3.2302 straipsniu:

„3.2302 straipsnis. Partnerystės pabaiga

1. Partnerystė pasibaigia:

1) kai sugyventiniai nutraukia bendrą gyvenimą kartu;

2) kai sugyventiniai tarpusavyje sudaro santuoką;

3) kai vienas iš sugyventinių miršta arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra paskelbiamas mirusiu;

4) kai įsiteisėja teismo sprendimas pripažinti vieną iš sugyventinių nežinia kur esančiu.

2. Partnerystės pabaiga registruojama Lietuvos Respublikos gyventojų registre.

3. Sugyventiniai gali nutraukti partnerystę bendru pareiškimu arba vienašališkai. Vienašališkai pareiškimu partnerystę gali nutraukti vienas iš sugyventinių apie tai pranešęs kitam sugyventiniui per notarą prieš du mėnesius. Pareiškimas dėl partnerystės nutraukimo turi būti patvirtintas notaro. Pareiškime dėl partnerystės nutraukimo turi būti nurodyta, nuo kada partnerystė laikoma nutraukta.

4. Partnerystės pabaigos faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis tik tada, jeigu jis įregistruotas Lietuvos Respublikos gyventojų registre.“

 

13 straipsnis. 3.231 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.231 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

Sugyventiniai sudarydami partnerystę privalo sudaryti notarine tvarka sutartį, kurioje jie nustato bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų bendram gyvenimui. Tokiai sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio kodekso 3.101–3.108 straipsnių nuostatos.

 

14 straipsnis. 3.232 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

3.232 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

 

15 straipsnis. 3.233 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

3.233 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

 

16 straipsnis. 3.234 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.234 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3.234 straipsnis. Asmeninė sugyventinių nuosavybė

1. Asmenine sugyventinių nuosavybe pripažįstamas turtas:

1) abiejų sugyventinių atskirai įgytas iki partnerystės pradžios;

2) sugyventiniui dovanotas ar jo paveldėtas po partnerystės pradžios, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta kitaip;

3) sugyventinio asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai);

4) intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės;

5) lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sugyventinio verslui;

6) lėšos, vieno sugyventinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sugyventinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims;

7) sugyventinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sugyventinio valia įgyti turtą asmeninėj nuosavybėn.

2. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sugyventinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sugyventinio asmeninė nuosavybė.

3. Asmeninis turtas, kurį vienas sugyventinis laikinai perduoda kitam sugyventiniui pastarojo asmeniniams poreikiams tenkinti, išlieka turtą perdavusio sugyventinio asmeninė nuosavybė.“

 

17 straipsnis. 3.235 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 3.235 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Teismas, atsižvelgdamas į sugyventinių nepilnamečių vaikų interesus bei kitas svarbias aplinkybes, turi teisę palikti naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa tam sugyventiniui, kuriam ta gyvenamoji patalpa reikalingesnė.“

 

18 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. liepos 1 d. parengia ir patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

 

19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ                                                            DALIA GRYBAUSKAITĖ

 

Teikia

Seimo nariai:

Dalia Kuodytė

Eligijus Masiulis

Aušrinė Marija Pavilionienė

Irena Šiaulienė

Gintaras Steponavičius

Šarūnas Gustainis

Birutė Vėsaitė

Giedrė Purvaneckienė

Juras Požėla

Viktorija Čmilytė-Nielsen (pasirašė 2016-11-22)