Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2005 M. gruodžio 15 D. Įsakymo Nr. V-975 „DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS
MN 55:2005 „GYDYTOJAS kardiologas. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO PAKEITIMO
2024 m. d. Nr. V-
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. V-975 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 55:2005 „Gydytojas kardiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 55:2024 „GYDYTOJAS kardiologas“ PATVIRTINIMO
2. N u s t a t a u, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymuose nuoroda į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. V-975 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 55:2005 „Gydytojas kardiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. V-975 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 55:2005 „Gydytojas kardiologas“ patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-975
(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2024 m. d. įsakymo Nr. V- redakcija)
LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 55:2024
GYDYTOJAS KARDIOLOGAS
I skyrius
bendrosios nuostatos
1. Lietuvos medicinos norma MN 55:2024 „Gydytojas kardiologas“ (toliau – Lietuvos medicinos norma) nustato gydytojo kardiologo veiklos sritis, teises, pareigas ir kompetenciją.
2. Lietuvos medicinos norma privaloma visiems gydytojams kardiologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.
3. Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:
3.1. Gydytojas kardiologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo kardiologo profesinę kvalifikaciją.
3.2. Gydytojo kardiologo praktika – teisės aktų reglamentuojama gydytojo kardiologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama kardiologinė priežiūra.
3.3. Kardiologinė priežiūra – asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti širdies ir kraujagyslių ligų diagnostiką, rizikos veiksnių nustatymą laiku ir antrinę bei tretinę profilaktiką, taip pat pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, gydymą ir reabilitaciją.
4. Gydytojo kardiologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir kardiologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo kardiologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų profesinių kvalifikacijų pripažinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Teisę verstis gydytojo kardiologo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo kardiologo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo kardiologo profesinę kvalifikaciją.
6. Gydytojas kardiologas verčiasi gydytojo kardiologo praktika Lietuvos Respublikoje tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti kardiologijos paslaugas, ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teisę teikti ir gydytojas kardiologas.
7. Gydytojas kardiologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros specialistais, asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia suaugusiems pacientams, o Lietuvos medicinos normoje nustatytais atvejais – ir vaikams.
II SKYRIUS
TEISĖS
9. Gydytojas kardiologas turi teisę:
9.1. verstis gydytojo kardiologo praktika Lietuvos medicinos normos ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nustatyta tvarka;
9.2. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos pagalbos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;
9.3. išduoti medicininius ar sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
9.4. pagal kompetenciją konsultuoti pacientus, fizinius ir juridinius asmenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
9.5. atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;
9.6. nustatyti vaiko gimimo momentą Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo nustatyta tvarka;
9.7. nustatyti asmens mirties faktą Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka;
9.8. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei fizinių ir juridinių asmenų;
9.9. tvarkyti paciento asmens duomenis, įskaitant sveikatos duomenis, vykdant Lietuvos medicinos normoje nurodytą veiklą, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių pacientų asmens duomenų tvarkymą, nustatyta tvarka;
iii skyrius
PAREIGOS
10. Gydytojas kardiologas privalo:
10.2. pagal savo kompetenciją, nurodytą Lietuvos medicinos normoje, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje verčiasi praktika, licenciją kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ir gydyti ligas, būkles bei sveikatos sutrikimus, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;
10.3. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir (ar) gydytis pas atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą;
10.5. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Specialisto spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;
10.7. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti, saugoti profesinę paslaptį ir visą informaciją apie pacientą laikyti konfidencialia; kitiems asmenims ši informacija gali būti atskleista Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka;
10.8. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
10.11. paaiškinti gydytojo kardiologo praktikos aplinkybes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu;
10.12. taikyti tik medicinos mokslo įrodymais pagrįstus, saugius tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus;
10.13. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančias medicinos priemones, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus. Užtikrinti, kad medicinos priemonės būtų naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojų su medicinos priemone pateikiama informacija;
10.14. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teikti statistinius ir kitus atskaitomybės duomenis;
10.15. informuoti teisėsaugos institucijas apie visus atvejus, kai į sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi arba pristatomas asmuo, kurio gyvybei kelia pavojų padaryti kūno sužalojimai, taip pat asmuo, kurio gyvybei pavojus negresia, tačiau jam padarytos durtinės, pjautinės, šautinės ar dėl sprogimo atsiradusios žaizdos arba kitokio pobūdžio kūno sužalojimai, kurie gali būti susiję su nusikaltimu;
iv skyrius
KOMPETENCIJA
11. Gydytojo kardiologo profesinę kompetenciją sudaro žinios ir gebėjimai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo kardiologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę medicinos mokslo ir praktikos pažangą.
12. Gydytojas kardiologas turi žinoti:
13. Gydytojas kardiologas turi išmanyti:
13.7. širdies ir kraujagyslių ligų ir sveikatos sutrikimų anatomiją, fiziologiją, patofiziologiją, epidemiologiją, patogenezę, etiologiją, klasifikaciją, rizikos veiksnius, simptomatiką, diagnostikos ir gydymo metodus (konservatyvųjį gydymą, intervencinio ir operacinio gydymo bei medicininės reabilitacijos principus ir indikacijas, kontraindikacijas), profilaktikos principus;
13.8. širdies ir kraujagyslių ligų ir sveikatos sutrikimų laboratorinius, funkcinius, vaizdinius ir intervencinius diagnostikos metodus, jų indikacijas, kontraindikacijas ir komplikacijas;
13.9. kitų vidaus ligų etiologiją, epidemiologiją, patogenezę, simptomus, diagnostikos, gydymo ir profilaktikos principus;
13.10. kardiologijos praktikoje vartojamų vaistinių preparatų klinikinę farmakologiją ir nepageidaujamas reakcijas į juos;
13.12. pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis ir sveikatos sutrikimais, laikinojo ir nuolatinio nedarbingumo suteikimo pagrindus;
14. Gydytojas kardiologas turi gebėti:
14.7. pacientui, jo artimiesiems priimtinu būdu paaiškinti ligos pobūdį, priežiūros principus, ligos prognozę, diagnostikos, gydymo bei sveikatos priežiūros principus;
14.12. atlikti priežiūrą nustačius kraujo apytakos sistemos ligas bei būkles, pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikaciją TLK-10-AM (toliau – TLK-10-AM) klasifikuojamas I00–I99;
15. Gydytojas kardiologas turi gebėti atlikti:
16. Gydytojas kardiologas turi gebėti vertinti ir kliniškai interpretuoti šiuos rezultatus:
17. Gydytojas kardiologas turi gebėti atlikti ir vertinti:
17.8. širdies ultragarsinį tyrimą (bekontrastį ir su kontrastine medžiaga) per krūtinės ląstą ir stemplę ramybėje, fizinio ar medikamentinio krūvio metu;
17.21. transplantuotos širdies (širdies ir plaučių) nepakankamumo ir atmetimo diagnostiką ir gydymą;
17.22. paciento, sergančio reta širdies ir kraujagyslių sistemos liga, sudėtine įgimta širdies yda, plautine hipertenzija, stebėseną ir savitąjį gydymą;
17.23. intrakardinį ultragarsinį tyrimą kaip vaizdinimo priemonę kitų procedūrų metu (atliekama ir vaikams);
17.24. širdies ir kraujagyslių hemodinaminių rodiklių nustatymą invaziniu būdu (atliekama ir vaikams);
17.25. diagnostinę širdies vainikinių arterijų angiografiją ir ventrikuliografiją (atliekama ir vaikams);
17.30. kraujagyslinių prieigų įvedimą ir uždarymą stambiosiose kraujagyslėse (atliekama ir vaikams);
17.33. kateterines struktūrinės širdies ir kraujagyslių pažaidos intervencines procedūras (atliekama ir vaikams):
17.34. ilgalaikio elektrokardiogramos registravimo prietaisų implantavimą, jų sukauptos informacijos nuskaitymą ir vertinimą, šių prietaisų pašalinimą (atliekama ir vaikams);
17.35. širdies prietaisų (stimuliatorių, implantuojamųjų kardioverterių defibriliatorių, širdį resinchronizuojančių prietaisų) implantavimą, jų priežiūrą, pakeitimo ir pašalinimo operacijas (atliekama ir vaikams);
17.36. širdies ritmo reguliavimo prietaisų programavimą, derinimą ir priežiūrą (Z45.0); (atliekama ir vaikams);
17.37. širdies ritmą reguliuojančių ir diagnostinių prietaisų nuotolinį stebėjimą (atliekama ir vaikams);
17.38. neinvazinius širdies aritmijų diagnostikos tyrimus (širdies elektrofiziologinį tyrimą per stemplę, signalo vidurkio, daugiakontaktę kūno paviršiaus elektrokardiografiją) (atliekama ir vaikams);
17.39. širdies ritmą reguliuojančių prietaisų (stimuliatorių, kardioverterių defibriliatorių) ir jų elektrodų šalinimą, naudojant elektrodų ekstrakcijos prietaisus (atliekama ir vaikams);
17.41. širdies ritmo sutrikimų farmakologinius mėginius, nustatant kanalopatijas, sukeliant ir nutraukiant aritmijas (izuprelio, atropino, adenozino ir kt.) (atliekama ir vaikams);
17.42. elektrofiziologines gydomąsias procedūras: širdies ritmo sutrikimų kateterinę abliaciją (naudojant krioenergiją, radiodažninę energiją, pulsinio lauko energiją ir kt.) (atliekama ir vaikams);
18. Gydytojas kardiologas, baigęs Vilniaus universiteto ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bendrai nustatytos trukmės atitinkamą tobulinimosi kursą ar atlikęs atitinkamą stažuotę Vilniaus universiteto ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atitinkamoje klinikoje arba rezidentūros bazėje ar užsienio valstybės universitete ar asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, rengiančioje ir tobulinančioje atitinkamus specialistus, jeigu atitinkami sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai nenumato kitokio papildomo tobulinimo, gali atlikti ir vertinti širdies ir kraujagyslių radiologinius vaizdinius tyrimus pacientui esant ramybės būklės, taip pat fizinio ir medikamentinio krūvio metu:
18.3. vieno fotono emisijos kompiuterinės tomografijos (miokardo scintigrafijos) tyrimą (atliekama ir vaikams);
19. Gydytojas kardiologas po specialaus pasiruošimo (intervencinės kardiologijos ir intervencinės radiologijos paslaugas teikiančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje įgytos ne mažesnės kaip dvejų metų darbo patirties, dirbant kartu su patyrusiu intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos specialistu, turinčiu ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos srityje), taip pat gydytojas kardiologas, kuris pabaigė prailgintos intervencinės kardiologijos rezidentūros studijas su papildoma nekoronarinių angiologinių intervencijų subspecializacija Vilniaus universitete arba Lietuvos sveikatos mokslų universitete (t. y. baigę 2029 metais ir vėliau), gali atlikti šias kateterines kraujagyslines diagnostines ir gydomąsias intervencines procedūras:
20. Gydytojas kardiologas po specialaus pasiruošimo, įgyto iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. (intervencinės kardiologijos ir intervencinės radiologijos paslaugas teikiančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje įgytos ne mažesnės kaip dvejų metų darbo patirties, dirbant kartu su patyrusiu intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos specialistu, turinčiu ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos srityje, ir savarankiškai atlikęs ne mažiau kaip 50 perkutaninių smegenų arterijų trombektomijų), taip pat gydytojas kardiologas, kuris pabaigė prailgintos intervencinės kardiologijos rezidentūros studijas su papildoma smegenų kraujagyslių angiologinių intervencijų subspecializacija Vilniaus universitete arba Lietuvos sveikatos mokslų universitete (t. y. baigę 2029 metais ir vėliau), gali atlikti šias kateterines kraujagyslines diagnostines ir gydomąsias intervencines procedūras:
21. Gydytojas kardiologas, baigęs Vilniaus universiteto ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ne mažesnės nei 24 val. trukmės mokymus pagal sveikatos priežiūros specialistų tobulinimo programą „Ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos mokymai“ ar kitos užsienio valstybės universitete ar asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, rengiančioje ir tobulinančioje atitinkamus specialistus, baigęs ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos mokymus ir turintis tai patvirtinantį pažymėjimą, jeigu sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai nenustato kitokio papildomo tobulinimo, gali atlikti ekstrakorporinės kraujo apytakos procedūras.
22. Gydytojas kardiologas turi įtarti, diagnozuoti ir pagal savo kompetenciją bei įgūdžius gydyti šias kraujotakos sistemos ligas ir sveikatos sutrikimus pagal TLK-10-AM, prireikus bendradarbiaudamas su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais ar būdamas daugiadalykės specialistų komandos narys:
22.17. kardiovaskulinius sutrikimus, sergant kitomis infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis, klasifikuojamomis kitur (I98.1);
22.25. širdies piktybinį naviką (C38.0), siųsdamas gydytojui onkologui ir (ar) širdies chirurgui konsultuoti;