LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
REZOLIUCIJA
DĖL LIETUVOS SAVARANKIŠKUMĄ IR PAŽANGĄ STIPRINANČIŲ DARBŲ TĘSTINUMO
2024 m. gruodžio 10 d.
Vilnius
atsižvelgdamas, kad formuojama XIX LR Vyriausybė iš opozicijoje veikusių politinių partijų, o Seime svarstoma naujos Vyriausybės darbų programa;
įvertindamas, kad Vyriausybių kaitoje ypač svarbu užtikrinti sklandų darbų perimamumą ir nebaigtų strategiškai svarbių projektų įgyvendinamumą;
pabrėždamas tai, kad turime kuo didžiuotis, nes per atkurtos Nepriklausomybės dešimtmečius sukūrėme įspūdingą pažangą. Kartu tapome stipria, oria ir pasaulyje gerbiama valstybe;
pripažindamas, kad pastaruosius ketverius metus Lietuvai teko susidurti su precedento neturinčiais iššūkiais, kurie prasidėjo nuo Covid-19 pandemijos ir labai prastos epidemiologinės situacijos, Lukašenkos autoritarinio režimo instrumentalizuotos migracijos atakos prieš Lietuvą, Kinijos ekonominės prievartos prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą, tęsėsi su 2022 m. Rusijos pradėtu karu prieš Ukrainą, kas vėliau sukėlė beprecedentį infliacijos augimą dėl Rusijos sukelto karo ir manipuliacijos energetinių išteklių rinka;
konstatuodamas, kad nepaisant precedento neturinčių išorės krizių, pastarieji ketveri metai Lietuvai ir jos žmonėms buvo sėkmingi, o Lietuva per šį iššūkių laikotarpį sustiprėjo savo vidumi ir išore, ir tapo dar labiau gerbiama Vakarų pasaulio bendruomenės dalimi;
atsižvelgdamas į tai, kad iššūkių kontekste Lietuvos ekonomika itin sparčiai atsigavo po pandemijos, o Rusijos sukeltam karui prieš Ukrainą vėl sukrėtus pasaulio ekonomiką, per šį laikotarpį Lietuvos ekonomikos realusis BVP išaugo daugiau nei dešimtadaliu, per kadenciją Lietuvos eksportas išaugo daugiau nei ketvirtadaliu, realia apimtimi. Šalies BVP vienam gyventojui artėja prie 90 proc. ES vidurkio, vertinant pagal perkamąją galią, o šiandieninė infliacija Lietuvoje jau kurį laiką yra viena mažiausių euro zonoje;
pabrėždamas, kad per XVIII Vyriausybės kadenciją žmonių pajamos augo sparčiai. Kasmet dviženkliais skaičiais augo vidutinis darbo užmokestis (VDU), minimali mėnesio alga padidėjo beveik 50 proc., beveik 60 proc. išaugo vidutinė senatvės pensija. Augo ir valstybės sektoriaus darbuotojų atlyginimai vidutinis mokytojo atlyginimas augo 77 proc., dėstytojų ir mokslo darbuotojų – 83 proc.; sparčiai augo ir medikų, kultūros bei socialinių darbuotojų, pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimai;
pabrėždamas, kad Rusijos karas prieš Ukraina dar kartą parodė, kad niekada nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos globali tikrovė nebuvo tokia neprognozuojama bei trapi;
primindamas, kad Lietuvai reaguojant į vykstantį karą, kuris už kelių šimtų kilometrų nuo Lietuvos sienos griuvėsiais verčia Ukrainos miestus. XVIII Vyriausybė per kadenciją gynybos finansavimą išaugino daugiau nei dvigubai. 2030 parlamentinių partijų susitarimas padidinti gynybos finansavimą iki 2,5 proc. BVP, buvo įgyvendintas 8 metais anksčiau. Pagal gynybos finansavimo rodiklius Lietuva yra 4 šalis NATO;
didžiuodamasis, kad Lietuvai pagaliau pavyko pasiekti visiška nepriklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių. Viena iš svarbiausių Lietuvos pergalių – „trijų nulių zona“: 0 rusiškų dujų, 0 rusiškos naftos, 0 rusiškos elektros Lietuvos energetikos sistemoje. 2022 m. balandį Lietuva buvo pirmoji Europoje, kuri visiškai atsisakė rusiškų dujų bei naftos importo, o tų pačių metų gegužę nustojo iš Rusijos importuoti elektrą;
pabrėždamas, kad Lietuvos iniciatyva pavyko pasiekti neeilinį Baltijos šalių Vyriausybių vadovų susitarimą – sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais (ir atsijungimas nuo rusiško BRELL tinklo) paankstintas metais ir įvyks 2025 m. vasarį vietoje planuotų 2026 m.;
primindamas, kad 2021 m. vasarą Minsko autoritarinis režimas, keršydamas už principingą Lietuvos laikyseną ir paramą demokratijai Baltarusijoje, surengė instrumentalizuotą migracijos ataką prieš Lietuvą ir Baltijos valstybes. Baltarusijos režimo sukeltą nelegalios migracijos krizę Lietuva įveikė ir išvengė nevaldomo migrantų antplūdžio. Per rekordiškai trumpą laiką, šalies Rytuose iškilo Lietuvą saugantis 550 km. ilgio fizinis barjeras. Valstybei per trumpą laiką pavyko sustiprinti savo išorės sienų apsaugą neatpažįstamai.
Ragina naują LR XIX Vyriausybę stiprinti Lietuvos savarankiškumą ir vakarietiškos pažangos kryptį:
remti Lietuvos politinių partijų susitarimo dėl gynybos stiprinimo atnaujinimą, kuriuo būtų nuosekliai didinamas tikslas auginti tvarų krašto apsaugos finansavimą, atliepiantį augančius Lietuvos gynybos stiprinimo poreikius. Ir užbaigti jau priimtus sprendimus - susitarimą su Vokietija dislokuoti Lietuvoje sunkiąją brigadą ir pasiekti pilną operacinį pajėgumą 2027 m., Valstybės gynybos tarybos priimtą sprendimą dėl Lietuvos kariuomenės sausumos pėstininkų divizijos sukūrimo, įgyvendinti visuotinį šaukimą, tęsti pradėtus darbus dėl gynybos pramonės investicijų pritraukimo Lietuvoje;
tęsti Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimą. Pirmiausia, dar XVII pradėtus , o XVIII Vyriausybės paspartintus atsinaujinančios energetikos plėtros darbus, ypatingai užtikinant vėjo parkų Baltijos jūroje įgyvendinančius projektus, kuriais bus pasiekta, kad Lietuva jau 2027 m. galės pati užsitikrinti reikalingą elektros kiekį ir jį eksportuoti;
tęsti darbus, kuriais Lietuvoje toliau bus plečiama ir stiprinama dešimtmečiais užmiršta, per XVIII Vyriausybės darbo laikotarpį, atgaivinta civilinė sauga. Per šį trumpą dviejų metų laikotarpį pavykus sukurti priedangų tinklą, kuriame šiandien tilptų 39 proc. šalies gyventojų, tikimės, kad XIX Vyriausybė laikysis Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos ir pasieks bendrąjį tikslą šalyje turėti priedangų ne mažiau kaip 50 proc. gyventojų (60 proc. miestuose, 40 proc. rajonų savivaldybėse);
tęsti vieną esminių pokyčių švietimo srityje – vienodų galimybių mokiniams nepriklausomai nei nuo socialinės padėties, nei nuo gyvenamos vietos plėtrą per „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, kuria siekta sustiprinti esamas mokyklas ir suteikti kiekvienam Lietuvos vaikui galimybę mokytis šiuolaikiškoje mokykloje, ypatingą dėmesį skiriant įtraukiojo ugdymo programos įgyvendinimui, kad šalies vaikai nebūtų skirstomi ir augtų kartu. Taip pat užtikrinti tolimesnį pasirašyto parlamentinių partijų susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021 – 2030 m.) įgyvendinimą;
užtikrinti atsakingą viešųjų finansų tvarkymą, kuriuo išlaidos būtų paremtos tvariomis pajamomis, o Lietuvos valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis išliks vienas žemiausių ES.