Projektas
lietuvos respublikos
SAVIVALDYBIŲ infrastruktūros plėtros
įstatymAs
2015 m. d. Nr.
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas
1. Šis įstatymas reglamentuoja socialinės ir inžinerinės infrastruktūros (toliau – infrastruktūros) plėtros valdymo ir reguliavimo pagrindus savivaldybių teritorijose ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas.
2. Įstatymo tikslas – užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančią savivaldybių infrastruktūros plėtrą, sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis naudotis inžineriniais tinklais, susisiekimo komunikacijomis ir socialine infrastruktūra.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Infrastruktūros plėtros organizatorius – savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtas ir paskirtas juridinis asmuo arba jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas savivaldybės administracijos padalinys, planuojantis infrastruktūros plėtrą pagal šiame įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas procedūras.
2. Infrastruktūros plėtros iniciatorius – fizinis ar juridinis asmuo, inicijuojantis ir vykdantis infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijoje ir veikiantis pagal pasirašytą sutartį su infrastruktūros plėtros organizatoriumi.
3. Infrastruktūros plėtros įmoka – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio vietinė rinkliava, mokama savivaldybei fizinių ir juridinių asmenų savivaldybės teritorijos infrastruktūros plėtrai vystyti.
4. Infrastruktūros plėtra – socialinės ir inžinerinės infrastruktūros objektų įrengimas savivaldybės teritorijoje aplinkos ir gyvenimo kokybei užtikrinti.
5. Infrastruktūros plėtros išlaidos – išlaidos, kurias patiria infrastruktūros plėtros organizatorius arba infrastruktūros plėtros iniciatorius, vykdydamas infrastruktūros plėtrą, jei sudaryta infrastruktūros plėtros inicijavimo sutartis.
6. Savivaldybės infrastruktūra – socialinė infrastruktūra ir susisiekimo komunikacijos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, paviršinių nuotekų infrastruktūra, šilumos perdavimo tinklai, už kurių įrengimą, eksploatavimą pagal įstatymus yra atsakinga savivaldybė.
7. Magistralinė inžinerinė infrastruktūra – energijos perdavimo tinklai arba sistemos, magistraliniai ir krašto keliai.
8. Centralizuota inžinerinė infrastruktūra – energijos skirstymo tinklai arba sistemos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūra, rajoniniai ir viešieji keliai.
9. Topografijos ir infrastruktūros informacinė sistema (toliau – TIIS) – valstybės informacinė sistema, kuria centralizuotai teikiami, priimami, derinami, atnaujinami topografinių planų, statinių techninių projektų (suvestinių sklypo inžinerinių tinklų planų ir (ar) sklypo sutvarkymo planų) erdviniai duomenys.
10. Kitos šiame įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos yra pateiktos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme ir kituose įstatymuose.
3 straipsnis. Visuomenės (viešasis) interesas plėtojant infrastruktūrą
1. Šiuo įstatymu pripažįstama, kad darni teritorijų ir visuomenės poreikius atitinkančios infrastruktūros (magistralinė inžinerinė infrastruktūra, centralizuota inžinerinė infrastruktūra ir savivaldybės infrastruktūra) plėtra, išreikšta valstybės ir savivaldybės institucijų teisėtais sprendimais (tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statinių projektus), sudaro visuomenės poreikį tenkinantį viešąjį interesą.
2. Tenkinant viešąjį interesą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka nekilnojamasis turtas, priklausantis asmenims privačios nuosavybės teise, gali būti paimamas visuomenėms poreikiams ir (ar) nustatomi servitutai ir (ar) specialios žemės naudojimo sąlygos, kai plėtojant infrastruktūrą siekiama sudaryti sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis naudotis inžineriniais tinklais, susisiekimo komunikacijomis ir socialine infrastruktūra.
3. Vienkartines kompensacijas, mokamas už naudojimąsi servitutu, nustatytu administraciniu aktu, ar specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, apskaičiavimo metodiką ir kitus su žemės savininkams skaičiuojamų nuostolių kompensavimu susijusius teisės aktus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Antrasis skirsnis
SAVIVALDYBIŲ TERITORIJŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS VALDYMAS
4 straipsnis. Infrastruktūros plėtros planavimas
1. Savivaldybių teritorijose infrastruktūros plėtra vykdoma vadovaujantis kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.
2. Įvertinant atitinkamas nacionalines plėtros programas ir strategijas, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose ir (ar) inžinerinės infrastruktūros vystymo planuose nustatomos esamos ir planuojamos naujos infrastruktūros plėtros teritorijos, pateikiami infrastruktūros plėtros sprendiniai.
3. Savivaldybių ar jų dalių bendrųjų planų ar inžinerinės infrastruktūros vystymo planų organizatorius prieš teikdamas tvirtinti parengtą teritorijų planavimo dokumentą, naudodamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacine sistema (toliau – TPSIS), parengia šio dokumento sprendinių įgyvendinimo programą, kurioje pateikiamas teritorijų planavimo dokumentui įgyvendinti reikalingas preliminarus lėšų poreikis.
5 straipsnis. Prioritetinės plėtros teritorijos
1. Rengiant savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosius planus, juose numatomos urbanizuojamos teritorijos, kuriose išskiriamos prioritetinės plėtros teritorijos, kuriose savivaldybė įsipareigoja vystyti socialinę ir (ar) inžinerinę infrastruktūrą.
2. Neurbanizuojamose teritorijose infrastruktūra plėtojama privačių asmenų iniciatyva ir lėšomis. Šiose teritorijose savivaldybės nenumato vystyti ir (ar) remti socialinės ir (ar) inžinerinės infrastruktūros plėtrą.
6 straipsnis. Žemės sklypų tvarkymas
1. Darniai infrastruktūros plėtrai užtikrinti savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, gali organizuoti urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų žemės konsolidacijos projektų rengimą.
2. Pagal patvirtintus kompleksinius teritorijų planavimo dokumentus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus žemė gali būti paimama visuomenės poreikiams Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
3. Inžinerinė infrastruktūra planuojama inžinerinių komunikacijų koridoriuose, kurie numatomi teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. Inžinerinių komunikacijų koridoriams teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos projektais formuojami atskiri žemės sklypai.
4. Jei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus inžinerinių komunikacijų koridoriai nesuplanuoti ir centralizuotų inžinerinių tinklų negalima įrengti esamuose susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypuose, šių tinklų įrengimui Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka gali būti nustatomi servitutai.
TREČIASIS SKIRSNIS
INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS VALDYMAS, ĮGYVENDINIMAS IR VALSTYBINĖ PRIEŽIŪRA
7 straipsnis. Infrastruktūros plėtros valdymo politikos formavimas
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė formuodama infrastruktūros plėtros politiką:
3) tvirtina naujų abonentų (vartotojų) prisijungimo prie atskirų sričių inžinerinės infrastruktūros sutarties standartines sąlygas;
2. Aplinkos ministerija, dalyvaudama infrastruktūros plėtros politikos formavime pagal kompetenciją:
1) koordinuoja finansinės paramos iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos paramos fondų ir kitų finansavimo šaltinių skyrimą infrastruktūros plėtrai;
2) įgyvendindama infrastruktūros plėtros valstybinio reguliavimo tikslus metodiškai vadovauja savivaldybėms planuojant infrastruktūros plėtrą;
4) teisės aktų nustatyta tvarka su kitomis institucijomis rengia TIIS, TPSIS veiklos užtikrinimo ir tobulinimo programas ir teikia jas Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti, organizuoja jų įgyvendinimą;
8 straipsnis. Infrastruktūros plėtros įgyvendinimas
1. Savivaldybės taryba, įgyvendindama infrastruktūros plėtrą pagal kompetenciją:
2. Savivaldybės administracijos direktorius, įgyvendindamas infrastruktūros plėtrą pagal kompetenciją:
1) jei taryba nėra įsteigusi juridinio asmens, vykdančio infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas, savivaldybės tarybos įgaliojimu skiria infrastruktūros plėtros organizatorių, kontroliuoja jo veiklą ir teikia savivaldybės tarybai metines infrastruktūros plėtros organizatoriaus veiklos ataskaitas;
3. Vyriausybės įgaliota institucija, įgyvendindama infrastruktūros plėtrą pagal kompetenciją:
9 straipsnis. Infrastruktūros plėtros organizatorius
1. Savivaldybės urbanizuojamose teritorijose, kuriose inžinerinė ir socialinė infrastruktūra neišvystyta, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros plėtrą pagal teritorijų planavimo dokumentus, specialiuosius architektūros reikalavimus ir prisijungimo sąlygas organizuoja infrastruktūros plėtros organizatorius arba infrastruktūros plėtros iniciatoriai.
2. Žemės sklypų savininkai infrastruktūros plėtros inicijavimui turi teisę įsteigti asociaciją ar sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį.
3. Infrastruktūros plėtros organizatorius vykdo infrastruktūros plėtrą savarankiškai ar įstatymų nustatyta tvarka sudarydamas sutartis su rangovais.
4. Infrastruktūros plėtros organizatorius infrastruktūros vystymui gali sudaryti infrastruktūros plėtros sutartis su infrastruktūros plėtros iniciatoriais. Infrastruktūros plėtros iniciatorius, siekdamas plėtoti infrastruktūrą savivaldybės urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje, inicijuoja infrastruktūros plėtros sutarties sudarymą su infrastruktūros plėtros organizatoriumi, kreipiasi raštu į infrastruktūros plėtros organizatorių ir pateikia planuojamus infrastruktūros pasiūlymus. Infrastruktūros plėtros organizatorius per 10 darbo dienų nuo infrastruktūros plėtros iniciatoriaus kreipimosi gavimo dienos privalo raštu informuoti infrastruktūros plėtros iniciatorių dėl sutarties sudarymo sąlygų arba motyvuoto pasiūlymo atmetimo.
5. Savivaldybės patikėjimo teise valdomoje žemėje ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise valdomoje žemėje eksploatuojama savivaldybės inžinerinė infrastruktūra – inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos priklauso valstybei ar savivaldybei, valstybės ar savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms. Infrastruktūros plėtros organizatoriaus ir infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pareiga – perduoti sukurtus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytiems infrastruktūros valdytojams.
6. Infrastruktūros plėtros organizatorius įstatymų nustatyta tvarka gali inicijuoti žemėtvarkos ir teritorijų planavimo dokumentų rengimą, keitimą ar koregavimą bei organizuoti infrastruktūros projektavimo ir statybos darbus. Kitas infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
10 straipsnis. Savivaldybės vyriausiasis inžinierius
1. Darnios ir subalansuotos inžinerinės infrastruktūros plėtros koordinavimui savivaldybės įsteigia vyriausiojo inžinieriaus pareigybę.
2. Savivaldybės vyriausiasis inžinierius yra atsakingas už inžinerinės infrastruktūros savivaldybės teritorijoje sprendinių suderinamumą ir atitikimą patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams ir kitiems teisės aktams.
3. Savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijos:
2) dalyvauti Teritorijų planavimo komisijoje, derinant savivaldybės ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus;
5) derinti 9 straipsnio 7 dalyje nurodytus infrastruktūros plėtros organizatoriaus parengtus dokumentus;
4. Savivaldybių administracijų valstybės tarnautojais, atliekančiais savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijas, numatytas šiame įstatyme ir kituose įstatymuose, turi teisę būti asmenys, turintys šiuos specialiuosius reikalavimus: aukštąjį universitetinį technologijos mokslų srities inžinerijos krypčių grupės ar lygiavertį aukštąjį universitetinį inžinerinį išsilavinimą ir 3 metų darbo stažą teritorijų planavimo ar statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigose arba teritorijų planavimo valstybinės priežiūros srityse ir išmanantys teisės aktus, reglamentuojančius teritorijų planavimą, statinių projektavimą, statybą, teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą.
11 straipsnis. Infrastruktūros plėtros inicijavimas ir infrastruktūros plėtros sutartys
1. Infrastruktūros plėtros inicijavimo atveju infrastruktūros plėtros iniciatorius privalo sudaryti infrastruktūros plėtros sutartį su savivaldybės plėtros organizatoriumi iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, vadovaujantis infrastruktūros plėtros sutarčių sudarymo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
2. Infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pareiga – iki statinių statybos užbaigimo (jei statinių statybos užbaigimo procedūros atliekamos atskiriems statiniams – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo) įvykdyti visus šiuos infrastruktūros plėtros sutartyje numatytus įsipareigojimus:
1) sumokėti infrastruktūros plėtros įmoką, išskyrus atvejus, kai fizinių ir juridinių asmenų grupės atleidžiamos nuo infrastruktūros plėtros įmokos;
3. Infrastruktūros plėtros sutartys infrastruktūros įrengimui sudaromos, kai naujo neypatingo ir ypatingo pastato statybai ar rekonstravimui reikalinga infrastruktūros plėtra.
4. Savivaldybės taryba savo sprendimu gali numatyti papildomus nei šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kai privaloma sudaryti infrastruktūros plėtros sutartis. Infrastruktūros plėtros sutartys negali būti sudaromos, jei tokių sutarčių sudarymo reikalingumo ir atvejų nenustato savivaldybių tarybos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus.
5. Kai, atsižvelgiant į planuojamos veiklos vykdymui reikalingą infrastruktūros plėtrą, prisijungimo sąlygas bei visuomenės (viešąjį) interesą reikia sudaryti infrastruktūros plėtros sutartį, infrastruktūros plėtros iniciatoriui tai nurodoma Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka išduodamuose specialiuosiuose reikalavimuose.
6. Infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma, atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus ir statinio projektus. Jei infrastruktūros, kurios reikia infrastruktūros plėtros iniciatoriaus norimai veiklai vykdyti, statinio ar rekonstravimo projektai neparengti, infrastruktūros plėtros sutartyje numatomi reikalingos infrastruktūros projektavimo darbai.
12 straipsnis. Naudojimasis informacinėmis sistemomis
1. Infrastruktūros plėtros organizatoriai, iniciatoriai, viešojo administravimo subjektai ir kiti infrastruktūros plėtros proceso dalyviai atlieka infrastruktūros plėtros procesų procedūras, naudodamiesi Teritorijų planavimo dokumentų registru, TIIS ir kitais teisės aktų tvarka jiems priskirtais registrais, kadastrais ir (ar) informacinėmis sistemomis.
2. TIIS skirta:
1) šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, vieno langelio principu, teikti, priimti, derinti, atnaujinti, kaupti topografinių planų, statinių techninių projektų (suvestinių sklypo inžinerinių tinklų planų ir (ar) sklypo sutvarkymo planų) erdvinius duomenis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintus techninius reglamentus ir specifikacijas;
5. TIIS tvarkytojai – savivaldybių administracijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
6. TIIS finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų, programų ir kitų finansavimo šaltinių.
13 straipsnis. Infrastruktūros plėtros valstybinė priežiūra
1. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos yra infrastruktūros plėtros valstybinę priežiūrą atliekanti institucija.
2. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vykdydama infrastruktūros plėtros valstybinę priežiūrą:
1) nagrinėja ginčus tarp infrastruktūros plėtros organizatoriaus ir statytojų bei trečiųjų suinteresuotųjų asmenų, išskyrus ginčus dėl sutarčių vykdymo ir ginčus dėl išlaidų, patiriamų įgyvendinant infrastruktūros plėtros sutartį, kompensavimo;
KETVIRTASIS SKIRSNIS
INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS FINANSAVIMAS
14 straipsnis. Infrastruktūros plėtros finansavimas
1. Infrastruktūros plėtros organizatorius infrastruktūros plėtrą gali finansuoti iš Infrastruktūros plėtros rėmimo programos (toliau – Programa), patvirtintos savivaldybės tarybos sprendimu, kitų programų ar šaltinių, jei tai neprieštarauja teisės aktams.
2. Programos tikslas – finansuoti savivaldybės infrastruktūros plėtrą. Programos lėšos kaupiamos atskiroje savivaldybės biudžeto sąskaitoje. Programos priemones tvirtina Programos lėšų naudojimo taryba, kuri patvirtinama savivaldybės tarybos sprendimu. Programos lėšų naudojimo tarybą sudaro – savivaldybės administracijos direktorius (tarybos pirmininkas), infrastruktūros plėtros organizatoriaus atstovas, savivaldybės vyriausiasis architektas, savivaldybės vyriausiasis inžinierius ir trys savivaldybės mero deleguoti asmenys. Programos lėšų naudojimo darbo reglamentą tvirtina savivaldybės taryba.
3. Programos lėšas sudaro infrastruktūros plėtros įmokos ir savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų įmokos.
4. Savivaldybių administracijos arba infrastruktūros plėtros organizatorius administruoja Programos infrastruktūros plėtros įmokos surinkimą ir panaudojimą pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą. Programos lėšų panaudojimą kontroliuoja savivaldybės kontrolierius.
5. Programos lėšos gali būti naudojamos tik socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai ir kompensacijai už infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšomis įrengtą inžinerinę infrastruktūrą. Programos lėšų panaudojimo pirmenybė teikiama kompensacijai už infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšomis įrengtą inžinerinę infrastruktūrą. Programos administravimo sąnaudos gali būti dengiamos iš infrastruktūros įmokos pajamų. Jei Programos lėšų neužtenka infrastruktūros plėtrai užtikrinti, infrastruktūros plėtra gali būti finansuojama iš kitų šaltinių, neprieštaraujančių teisės aktams.
6. Teritorijose, kuriose savivaldybės inžinerinė infrastruktūra neišvystyta, jos įrengimo išlaidas pagal nustatytas savivaldybės sąlygas ir sudarytą infrastruktūros plėtros sutartį apmoka infrastruktūros plėtros iniciatorius. Tais atvejais, kai inžinerinių tinklų plėtra nesusijusi su konkretaus naujojo vartotojo prijungimu prie inžinerinių tinklų, plėtros išlaidas apmoka inžinerinių tinklų valdytojai. Magistralinė inžinerinė infrastruktūra planuojama ir įrengiama magistralinių sistemų savininkų lėšomis ar panaudojant kitų leistinų finansavimo šaltinių lėšas.
7. Šio straipsnio 6 dalyje ir šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytu infrastruktūros plėtros inicijavimo sutarties sudarymo atveju infrastruktūros plėtros iniciatoriaus patirtos išlaidos, plėtojant infrastruktūrą prioriteto tvarka, kompensuojamos iš Programos surinktų naujų vartotojų, prisijungiančių prie infrastruktūros plėtros organizatoriaus įrengtos inžinerinės infrastruktūros, įmokų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą infrastruktūros plėtros išlaidų kompensavimo metodiką. Infrastruktūros plėtros iniciatoriaus infrastruktūros įrengimo išlaidos nustatomos pagal statybos darbų išteklių sąnaudų kainas, kurios apskaičiuojamos pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką.
8. Infrastruktūros plėtros iniciatoriaus patirtos teritorijų planavimo ir projektavimo išlaidos, susijusios su infrastruktūros planavimu ir projektavimu iki infrastruktūros plėtros iniciatoriaus valdomo žemės sklypo, gali būti kompensuojamos pagal šio straipsnio 7 dalyje numatytą metodiką. Infrastruktūros plėtros iniciatoriaus teritorijų planavimo ir projektavimo išlaidos apskaičiuojamos pagal aplinkos ministro patvirtintą Teritorijų planavimo darbų kainos skaičiavimo metodiką ir aplinkos ministro patvirtintą infrastruktūros projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodiką.
15 straipsnis. Infrastruktūros plėtros įmoka
1. Infrastruktūros plėtros įmoka yra vienkartinė, renkama iš fizinių ir juridinių asmenų šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, siekiant kompensuoti dalį infrastruktūros plėtros iniciatorių patirtų infrastruktūros plėtros išlaidų ir tenkinti naujus socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros poreikius.
2. Infrastruktūros plėtros įmokos tarifą nustato ir tvirtina savivaldybės taryba. Prieš tvirtinant savivaldybės pateiktą infrastruktūros plėtros įmokos tarifą, siūlomam infrastruktūros plėtros įmokos dydžio nustatymui turi būti gautas Aplinkos ministerijos pritarimas. Savivaldybė pateikia Aplinkos ministerijai savivaldybės tarybos sprendimo projektą ir tarifo dydį pagrindžiančius dokumentus.
3. Savivaldybės taryba, nustatydama infrastruktūros plėtros įmokos tarifą, gali jį diferencijuoti pagal pastatų paskirtį ir rajoną (zoną, teritoriją), kurioje statomas pastatas.
5. Savivaldybių tarybos savo sprendimu savivaldybės biudžeto sąskaita gali numatyti atvejus, kai fizinių ir juridinių asmenų grupės atleidžiamos nuo infrastruktūros plėtros įmokos.
6. Asmenims taikomas įmokos dydis apskaičiuojamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, išduodamame statybą leidžiančiame dokumente nurodytą bendrą pastatų plotą padauginant iš savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto tarifo. Tais atvejais, kai dėl planuojamos veiklos reikalinga paimti žemę visuomenės poreikiams ir (ar) nustatyti servitutus ir (ar) specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų kompensavimo dalis pridedama prie įmokos dydžio. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nustatytų servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų kompensavimui reikalinga lėšų dalis apskaičiuojama, proporcingai padalinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nustatytų servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų kompensavimo lėšas žemės sklypų savininkams, kurie naudosis inžinerine infrastruktūra, kuriai sukurti reikalinga paimti žemę visuomenės poreikiams, nustatyti servitutus ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
7. Infrastruktūros plėtros įmoką sudaro šios dalys:
9. Infrastruktūros plėtros įmoka gali būti sumokama įrengiant infrastruktūrą pagal su infrastruktūros plėtros organizatoriumi sudarytą sutartį. Infrastruktūros įmokai gali būti taikomos išimtys (valstybei svarbių projektų teritorijose, socialiniam būstui, statiniams, kurie nėra pastatai, pastatams, skirtiems aptarnauti inžinerinę infrastruktūrą, ir kita). Nuo infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami asmenys, kurie pagal infrastruktūros plėtros sutartį įrengė infrastruktūrą, kurios kaštai ne mažesni nei nustatyta infrastruktūros plėtros įmoka.
PENKTASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ, GINČŲ NAGRINĖJIMAS IR ŽALOS ATLYGINIMAS
16 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus
17 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas
1. Ginčus (skundus ir pranešimus), kai pažeidžiami šiame įstatyme nustatyti reikalavimai dėl infrastruktūros plėtros proceso procedūrų iki sutarčių pasirašymo nagrinėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti apskundžiami teismui.
18 straipsnis. Žalos atlyginimas
1. Asmenys, dėl kurių veiksmų ar neveikimo padaroma žala valstybei ar kitiems asmenims įgyvendinant šio įstatymo nuostatas, privalo atlyginti padarytą žalą bei pašalinti dėl žalos atsiradimo susidariusias neigiamas pasekmes bei padarinius, taip pat privalo imtis neatidėliotinų veiksmų, kad nekiltų grėsmė žalai atsirasti.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
19 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
2. Savivaldybės per trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo privalo perimti, o privačių gatvių ar vietinės reikšmės kelių savininkai perduoti savivaldybei eksploatuoti susisiekimo komunikacijas, kurios pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą privalo priklausyti savivaldybei, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo nustatyta tvarka.
3. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka mokama tik tada, kai bus parengti teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys savivaldybės infrastruktūros plėtrą.