Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 1, 2, 3, 4, 7, 11, 15, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 102 IR 151 STRAIPSNIAIS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU
ĮSTATYMAS
2019 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 2 straipsnį nauja 7 dalimi:
3. Papildyti 2 straipsnį nauja 11 dalimi:
5. Papildyti 2 straipsnį nauja 12 dalimi:
7. Papildyti 2 straipsnį nauja 13 dalimi:
9. Papildyti 2 straipsnį nauja 23 dalimi:
11. Papildyti 2 straipsnį nauja 31 dalimi:
3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. II grupė – specialios paskirties miškai. Joje skiriami:
1) A – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti, formuoti, neintensyviai naudoti arba atkurti biologinės įvairovės išsaugojimo paslaugas teikiančias miško ekosistemas su įvairiaamžiais medynais. Šios miškų grupės medynuose draudžiami atvejiniai ir plynieji pagrindiniai miško kirtimai;
2) B – rekreaciniai miškai. Tai yra miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai. Kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus.“
2. Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. III grupė – apsauginiai miškai. Tai yra genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti aplinkos sąlygoms atsparius, produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 3 hektarai, o regioniniuose parkuose ir draustiniuose – ne didesnis kaip 1 hektaras. Plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus. Atvejinių pagrindinių miško kirtimų biržės plotas valstybiniuose parkuose ir draustiniuose negali būti didesnis kaip 3 hektarai.“
3. Pakeisti 3 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) A – normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 hektarai, o regioniniuose parkuose – ne didesnis kaip 1 hektaras. Nacionaliniuose parkuose plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus. Valstybiniuose parkuose atvejinių pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 6 hektarai.“
4 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
“1. Miškas nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, fiziniams ir juridiniams asmenims bei organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, tačiau turinčioms civilinį teisnumą. Užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys, užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, mišką turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos miškuose pagal plotą vyrauja valstybinė miškų nuosavybė.”
5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendrosioms miško reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami Bendrųjų miško reikmių finansavimo programai įgyvendinti. Programos lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Programos lėšos naudojamos:
5) bendrai miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui);
6) privačių miškų savininkų konsultavimui ir mokymui, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis;
8) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtų miško žemės sklypų, taip pat miestų miškų priežiūrai, apsaugai ir tvarkymui;
9) žemės sklypų, kuriuose yra ekologiniu požiūriu vertingų miško buveinių, įsigijimui valstybės nuosavybėn;
13) Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomų funkcijų miškų ūkio ir gamtotvarkos priemonių miškuose srityse atlikimui;
15) miško dauginamosios medžiagos išauginimo, miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų diegimui;
6 straipsnis. Įstatymo papildymas 102 straipsniu
Papildyti įstatymą 102 straipsniu:
„102 straipsnis. Kompensacijos privačių miškų savininkams už nustatytus veiklos apribojimus
1. Kompensacijos už saugomose teritorijose arba „Natura 2000“ ekologinio tinklo teritorijose esančioje miško žemėje nustatytus veiklos apribojimus išmokamos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka.
2. Už miško žemėje, kuri nepatenka į saugomas teritorijas arba į „Natura 2000“ ekologinio tinklo teritorijas, nustatytus veiklos apribojimus dėl pakeistos miškų grupės privačių miškų savininkams išmokamos vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos šio straipsnio 3-6 dalyse nustatyta tvarka.
3. Vienkartinės kompensacijos išmokamos privačių miškų savininkams, kurių miško žemėje po nuosavybės teisių įgijimo pakeičiama miškų grupė ir dėl kurios pakeitimo visam laikui uždraudžiamas dalies brandžių medžių iškirtimas. Kompensuojamos pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Kompensacija apskaičiuojama taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Prašymą privataus miško savininkas gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytą iki miškų grupės pakeitimo. Jeigu nuosavybės teisės į miško žemę buvo įgytos vėliau, negu pakeista miškų grupė, kompensacija išmokama tik tuo atveju, jeigu besikreipiančiam kompensacijos privataus miško savininkui miško plotas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą buvo grąžintas natūra.
4. Kasmetinės kompensacijos išmokamos privačių miškų savininkams, kurių miško žemėje po nuosavybės teisių įgijimo pakeičiama miškų grupė ir dėl kurios pakeitimo atidedamas vėlesniam laikui brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų kirtimų atidėjimo laikotarpiui. Kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai, kurie apskaičiuojami kaip vidutinės metinės palūkanos, mokamos einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius (nuo 2 metų) terminuotus indėlius, naujai priimtus iš ne finansų bendrovių ir namų ūkių (jeigu nurodytos rūšies indėlių palūkanų norma einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose yra neigiama, kompensacija nemokama). Palūkanos apskaičiuojamos nuo negautų pajamų, kurios galėjo būti gautos iškirtus kirstinus medžius ir pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Negautos pajamos apskaičiuojamos taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją, kurį jis gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytą iki miškų grupės pakeitimo. Jeigu nuosavybės teisės į miško žemę buvo įgytos vėliau, negu pakeista miškų grupė, kasmetinės kompensacijos išmokamos tik tuo atveju, jeigu besikreipiančiam kompensacijos privataus miško savininkui miško plotas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą buvo grąžintas natūra.
5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyje numatytos kompensacijos mokamos iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų bendrosioms miško reikmėms finansuoti.
6. Kompensacijų privačių miškų savininkams už miško žemėje nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos išmokamos per vienerius metus nuo sprendimo skirti kompensaciją patvirtinimo, kuris priimamas išnagrinėjus prašymą gauti kompensaciją Vyriausybės nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai kasmetinei kompensacijai gauti nereikia kasmet pateikti prašymo gauti kompensaciją, kasmetinės kompensacijos už einamuosius metus išmokėjimo terminas – iki kitų metų vasario 1 dienos.“
7 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 11 straipsnio 1 dalį 10 punktu:
3. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir jį išdėstyti taip:
„2. Paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama:
2) II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 7, 9, 10 ir 11 punktuose nustatytus atvejus;
3) III grupės – draustinių miškuose ir valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 7, 9, 10 ir 11 punktuose nustatytus atvejus;
4) kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose nurodytus atvejus ir šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą atvejį, kai baigiama eksploatuoti šiuo metu naudojamo telkinio dalis, dėl kurios yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, ir nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miško žemėje, jeigu atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. Šiame punkte nustatyti draudimai ir apribojimai netaikomi miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu atveju.
5. Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą atvejį, III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės, atkuriami Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai ir saugomų rūšių buveinės saugomose teritorijose, tvarkomi kultūros paveldo objektai, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai.
8 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
1. Lietuvos Respublikos teritorijos miškingumas turi būti didinamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka veisiant mišką ne miško žemėje. Privačioje ne miško žemėje miškas veisiamas aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Kai miškas įveistas ne miško žemėje, šiam plotui taikomas Miškų įstatymas.
2. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai mišką privalo atkurti, želdinius ir žėlinius saugoti bei prižiūrėti savo lėšomis.
3. Miško dauginamoji medžiaga auginama, laikoma ir prekyba ja vykdoma laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama prekiauti ir želdinti mišką miško dauginamąja medžiaga, kurios kilmė ir kokybė neatitinka šių nuostatų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį, kai išduotas Leidimas naudoti miško dauginamąją medžiagą (toliau – Leidimas).
4. Leidimas išduodamas fiziniams ar juridiniams asmenims, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas, ar jų padalinius, želdinantiems mišką, miško dauginamosios medžiagos tiekėjams, prekiaujantiems miško dauginamąja medžiaga, jeigu ji neatitinka medžių rūšių kilmės rajonų ar jų perkėlimo reikalavimų, nustatytų Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose.
5. Leidime nurodomas atitinkamos medžių rūšies ir kilmės miško dauginamosios medžiagos kiekis, ir kilmės rajonai, kuriuose ja leidžiama želdinti mišką. Leidimą išduoda ir sprendimą dėl jo galiojimo panaikinimo priima Valstybinė miškų tarnyba Miško dauginamosios medžiagos nuostatų nustatyta tvarka. Jeigu miško dauginamoji medžiaga įvežama iš kitos Europos Sąjungos šalies, kartu su prašymu reikia pateikti dokumento, patvirtinančio miško dauginamosios medžiagos kilmę, kopiją; jei įvežamos sėklos, papildomai reikia pateikti jų kokybę patvirtinančio dokumento kopiją.
6. Leidimas išduodamas arba sprendimas jį neišduoti priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo Valstybinėje miškų tarnyboje dienos. Jeigu Leidimui išduoti reikia papildomų dokumentų ir informacijos, Valstybinė miškų tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo praneša jį pateikusiam asmeniui apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir informaciją. Terminas išduoti Leidimą arba priimti sprendimą jo neišduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos pateikimo Valstybinei miškų tarnybai dienos. Sprendimas neišduoti Leidimo priimamas ir prašymą pateikęs asmuo apie tai informuojamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu Leidimas neišduodamas per nustatytą terminą ir asmuo neinformuojamas apie sprendimą jo neišduoti, laikoma, kad Leidimas išduotas. Pasikeitus juridinio asmens pavadinimui, Leidimas pakeičiamas per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo Valstybinėje miškų tarnyboje dienos.
7. Leidimas išduodamas, jeigu miško dauginamoji medžiaga atitinka abi šioje dalyje nurodytas sąlygas:
8. Leidimas galioja ne ilgiau kaip vienerius metus, atsižvelgiant į miško dauginamosios medžiagos naudojimo miškui želdinti galimybes – amžių ir kokybės reikalavimus, nustatytus Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose. Leidimas panaikinamas, jeigu nustatoma, kad jam gauti asmuo pateikė suklastotus dokumentus arba melagingus duomenis.
9. Miškas atkuriamas ir veisiamas mišką želdinant arba jam želiant, laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu ir įveistu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.
10. Atkūrus arba įveisus mišką, kol susiformuos jaunuolynas iki septynerių metų, miško želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi ir saugomi pagal aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.
11. Per penkerius metus neatkurtų privačių miškų atkūrimą miško savininkų lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja Valstybinė miškų tarnyba.
9 straipsnis. Įstatymo papildymas 151 straipsniu
Papildyti įstatymą 151 straipsniu:
„151 straipsnis. Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų veiklos reglamentavimas
1. Fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas, ar jų padalinius, įgyja teisę verstis miško dauginamosios medžiagos prekyba ir (ar) importu, kai jis įrašomas į Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą (toliau – Tiekėjų sąrašas). Šis reikalavimas netaikomas kitos Europos Sąjungos valstybės narės subjektui, oficialiai registruotam miško dauginamosios medžiagos tiekėju kitoje valstybėje narėje, ir Lietuvos Respublikoje miško dauginamosios medžiagos prekyba ir (ar) importu besiverčiančiam laikinai.
2. Miško dauginamosios medžiagos tiekėją (toliau – Tiekėjas) į Tiekėjų sąrašą įrašo arba išbraukia iš jo Valstybinė miškų tarnyba Miško dauginamosios medžiagos nuostatų nustatyta tvarka.
3. Tiekėjas į Tiekėjų sąrašą įrašomas, kai išpildomos abi šioje dalyje nurodytos sąlygos:
4. Tiekėjas įrašomas į Tiekėjų sąrašą arba priimamas sprendimas neįrašyti jo į šį sąrašą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Tiekėjo prašymo pateikimo Valstybinei miškų tarnybai dienos. Jei prašyme pateikta ne visa arba klaidinga informacija, Valstybinė miškų tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo praneša Tiekėjui apie būtinybę pateikti trūkstamą informaciją ar ją ištaisyti. Terminas įrašyti Tiekėją į Tiekėjų sąrašą ar priimti sprendimą neįrašyti jo į šį sąrašą skaičiuojamas nuo visos teisingos ar trūkstamos informacijos pateikimo Valstybinei miškų tarnybai dienos. Įrašius Tiekėją į Tiekėjų sąrašą arba priėmus sprendimą neįrašyti į jį, Tiekėjas apie tai informuojamas raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas neįrašyti Tiekėjo į Tiekėjų sąrašą priimamas ir jis apie tai informuojamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinei miškų tarnybai per nustatytus terminus neįrašius Tiekėjo į Tiekėjų sąrašą ir neinformavus jo apie sprendimą neįrašyti į šį sąrašą, laikoma, kad jis į Tiekėjų sąrašą įrašytas. Kai pasikeičia Tiekėjo pavadinimas arba vardas ar pavardė, arba kiti duomenys, Tiekėjų sąrašas patikslinamas per 5 darbo dienas nuo patikslintų duomenų pateikimo Valstybinei miškų tarnybai dienos.
5. Tiekėjas privalo:
1) laikytis Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose nustatytų miško dauginamosios medžiagos kilmės, kokybės, auginimo, laikymo ir prekybos reikalavimų;
2) registruotis Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre, jeigu yra miško dauginamosios medžiagos, kurios fitosanitarinė kontrolė būtina pagal žemės ūkio ministro tvirtinamus sąrašus, tiekėjas;
3) Valstybinei miškų tarnybai teikti duomenis apie visas parduotas ir sulaikytas siuntas Miško dauginamosios medžiagos nuostatų nustatyta tvarka;
6. Tiekėjas išbraukiamas iš Tiekėjų sąrašo, kai:
3) jam antrą kartą per metus paskiriama administracinė nuobauda už Miško dauginamosios medžiagos nuostatų pažeidimą;
5) išregistruojamas iš Lietuvos Respublikos fitosanitarinio registro šio registro nuostatuose nustatytais atvejais;
6) likviduojamas arba reorganizuojamas ir nevykdo prekybos miško dauginamąja medžiaga ir (ar) jos importo;
7. Valstybinė miškų tarnyba nustačiusi, kad Tiekėjas pažeidė šio straipsnio 6 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytus reikalavimus, raštu įspėja Tiekėją apie galimą jo išbraukimą iš Tiekėjų sąrašo ir nustato protingą terminą pažeidimams pašalinti. Tiekėjui nepašalinus šių trūkumų, ir (arba) neinformavus apie jų pašalinimą, jis išbraukiamas iš Tiekėjų sąrašo. Kitais atvejais Tiekėjas apie priimtą sprendimą išbraukti jį iš Tiekėjų sąrašo informuojamas raštu per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Tiekėjas iš Tiekėjų sąrašo neišbraukiamas, jeigu pagal Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus patvirtintus kriterijus pažeidimai pripažįstami mažareikšmiais.
10 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendra miško priešgaisrinės apsaugos sistema finansuojama Bendrųjų miško reikmių finansavimo programos ir miškų urėdijos (urėdijų) lėšomis. Miško valdytojai ir savininkai savo lėšomis įgyvendina profilaktines priešgaisrines saugos priemones (įrengia priešgaisrines juostas ir laužavietes, valo užšlemštą mišką ir kita).“
11 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu
12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2. Šio įstatymo 6 straipsnyje numatytos kompensacijos už nustatytus veiklos apribojimus dėl pakeistos miškų grupės nėra išmokamos privačių miškų savininkams, kurių miško žemėje miškų grupė buvo pakeista iki šio įstatymo įsigaliojimo.