Projektas Nr. XIIIP-3816(3)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LAUKINĖS AUGALIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1226 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2020 m.                             d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymo Nr. VIII-1226 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymą Nr. VIII-1226 ir išdėstyti jį taip:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LAUKINIŲ AUGALŲ IR GRYBŲ

ĮSTATYMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato su laukinių augalų ir grybų apsauga, atkūrimu ir naudojimu susijusius visuomeninius santykius Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, kontinentiniame šelfe ir Baltijos jūros ekonominėje zonoje (toliau – Lietuvos Respublikos teritorija).

2. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, įgyvendinimą.

3. Šis įstatymas nereglamentuoja apsaugos, atkūrimo ir naudojimo tų laukinių augalų ir grybų, kurių apsaugą, naudojimą, atkūrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Augalų bendrija – augalų ir grybų rūšių populiacijų sambūvis tam tikroje erdvėje tam tikru laiku.

2. Ekosisteminės paslaugosši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 6 punkte apibrėžtą sąvoką „ekosistemų funkcijos“.

3. Invazinė rūšisši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 2 punkte apibrėžtą sąvoką „invazinės svetimos rūšys“.

4. Laukinis augalas – natūraliai augantis ar pasodintas laukinių augalų rūšies bet kurios vystymosi stadijos individas. Laukiniais augalais pagal šį įstatymą taip pat laikomos augalų sėklos, dalys ar gaminiai iš jų, taip pat sunykę augalų egzemplioriai.

5. Laukinis grybas – natūraliai augantis ar pasodintas laukinių grybų rūšies bet kurios vystymosi stadijos individas. Grybais pagal šį įstatymą taip pat laikomos grybų sporos, dalys ar gaminiai iš jų, taip pat sunykę grybų egzemplioriai.

6. Laukinių augalų ar grybų perkėlimas – laukinių augalų ar grybų individų paėmimas iš vienos vietos ir įkurdinimas gamtoje kitoje jų rūšies natūralaus arealo vietoje.

7. Laukinių augalų ar grybų rūšies introdukcija (toliau – introdukcija) – laukinių augalų ar grybų rūšies individų apgalvotas perkėlimas už natūralaus arealo ribų ir įkurdinimas gamtoje.

8. Laukinių augalų ar grybų rūšies populiacija – vienos laukinių augalų ar grybų rūšies individų visuma tam tikrame plote.

9. Laukinių augalų ar grybų rūšies reintrodukcija (toliau – reintrodukcija) – laukinių augalų ar grybų rūšies individų pakartotinis įkurdinimas areale, kuriame ta rūšis gyveno, bet išnyko ar buvo išnaikinta.

10. Laukinių augalų ar grybų rūšis – visuma vienos kilmės panašiomis morfologinėmis, fiziologinėmis, biocheminėmis, ekologinėmis ypatybėmis pasižyminčių augalų ir grybų individų, paplitusių tam tikroje teritorijoje, turinčių identišką kariotipą, galinčių tarpusavyje kryžmintis ir daugintis. Pagal šį įstatymą rūšies sąvoka apima ir už rūšį žemesnio rango taksonus.

11. Laukinių augalų ir grybų ištekliai – gyvi ar negyvi laukiniai augalai ir grybai, jų dalys, augalų ir grybų gyvybinės veiklos produktai.

12. Prekyba laukiniais augalais ir grybais – laukinių augalų ir grybų, jų dalių ar gaminių iš jų pirkimas, pardavimas, supirkimas, nuoma, mainai, siūlymas parduoti arba kitas veiksmas, kurį galima prilyginti išvardytiems, įskaitant reklamavimą arba parduoti skatinančio veiksmo skelbimą ir kvietimą tartis, laikymas prekybai, vežimas komerciniais tikslais, įvežimas į Lietuvos Respubliką (įskaitant įvežimą iš jūros) iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių arba išvežimas iš Lietuvos Respublikos į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis, vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, viešas eksponavimas siekiant gauti pajamų, viešų vietų puošimas laukiniais augalais ar grybais, jų dalimis ar gaminiais iš jų.

13. Svetimžemė augalų, grybų ar mikroorganizmų rūšis (toliau – svetimžemė rūšis) – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtą sąvoką „svetimos rūšys“.

14. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, Miškų įstatyme, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Želdynų įstatyme, 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 29 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2019/2117, ir Reglamente (ES) Nr. 1143/2014.

 

3 straipsnis. Nuosavybės teisė į laukinius augalus ir grybus

Laukinių augalų ir grybų ištekliai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių laukinių augalų ir grybų naudojimą, reikalavimais, buvo paimti iš aplinkos ar kitaip teisėtai įgyti, tampa juos iš aplinkos paėmusio ar teisėtai įgijusio asmens nuosavybe.

 

4 straipsnis. Laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinis valdymas, valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija

1. Laukinių augalų ir grybų apsaugos ir išteklių naudojimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) ir savivaldybių vykdomosios institucijos.

2. Aplinkos ministerija:

1) rengia ir tvirtina laukinių augalų ir grybų apsaugos, laukinių augalų ir grybų išteklių naudojimo programas ir koordinuoja jų įgyvendinimą;

2) nustato laukinių augalų ir grybų išteklių, laukinių augalų rūšių augaviečių apsaugos, atkūrimo ir tvarkymo reikalavimus;

3) tvirtina laukinių augalų ir grybų apsaugos ir veiksmų planų rengimo ir šių planų tvirtinimo tvarkos aprašą, laukinių augalų ir grybų gausos reguliavimo veiksmų planų tvirtinimo tvarkos aprašą, programas, metodikas ir nustato invazinių rūšių valdymo ir naikinimo priemones;

4) suderinusi su Muitinės departamentu ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, tvirtina Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisykles;

5) tvirtina Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašą;

6) tvirtina Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašą;

7) tvirtina Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos aprašą;

8) tvirtina Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą;

9) tvirtina Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtį ir Invazinių rūšių kontrolės tarybos nuostatus;

10) tvirtina Laukiniams augalams ir grybams padarytos žalos apskaičiavimo tvarkos aprašą.

3. Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos koordinuoja, kontroliuoja ir įgyvendina laukinių augalų ir grybų apsaugos, gausos reguliavimo veiksmų planus, programas, metodikas ir invazinių rūšių valdymo ir naikinimo priemones.

4. Savivaldybių vykdomosios institucijos Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pagal nusistatytus prioritetus dėl pasirinktų invazinių rūšių ir jų paplitimo teritorijų, atsižvelgdamos į sukauptas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas ir į galimybę jas skirti invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemonėms įgyvendinti, finansuoja šių priemonių įgyvendinimą.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

LAUKINIŲ AUGALŲ IR GRYBŲ IR JŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS IR APSAUGA

 

5 straipsnis. Laukinių augalų ir grybų ir jų išteklių apsaugos priemonės

Laukinių augalų ir grybų ir jų išteklių apsauga užtikrinama:

1) steigiant Lietuvos Respublikos saugomas teritorijas Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka ir jose įgyvendinant laukinių augalų ir grybų rūšių apsaugos priemones;

2) rengiant invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo veiksmų planus, programas ir metodikas ir įgyvendinant invazinių rūšių, valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemones;

3) reguliuojant ir kontroliuojant laukinių augalų ir grybų išteklių naudojimą, ribojant sunkiai atsikuriančių ir didelę paklausą turinčių atskirų laukinių augalų ir grybų rūšių naudojimą;

4) atliekant laukinių augalų ir grybų rūšių buveinių priežiūrą ir tvarkymą, atkuriant sunaikintas buveines, augavietes ir augalų bendrijas, kuriant biotopus ir išsaugant visai Lietuvos gamtai būdingų augalų, grybų rūšių ir bendrijų įvairovę;

5) atliekant laukinių augalų ir grybų rūšių būklės tyrimus ir stebėseną, rūšių tiriamuosius ir kitus darbus, reikalingus laukinių augalų ir grybų rūšių apsaugai organizuoti ir naudojimui reguliuoti;

6) organizuojant duomenų apie laukinių augalų ir grybų rūšių augavietes kaupimą;

7) vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, atliekant planų ir programų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą ir šių vertinimų pagrindu ribojant ar draudžiant ūkinę ar kitokią veiklą, kuri gali daryti neigiamą poveikį laukiniams augalams ir grybams;

8) taikant teisinę atsakomybę ir nustatant padarytos žalos atlyginimą už laukiniams augalams ir grybams padarytą žalą;

9) ugdant, šviečiant ir informuojant visuomenę apie laukinių augalų ir grybų rūšių išsaugojimo ir jų išteklių tausaus naudojimo svarbą;

10) prisijungiant prie tarptautinių susitarimų dėl laukinių augalų ir grybų rūšių apsaugos ir įgyvendinant jų reikalavimus;

11) taikant kitas laukinių augalų ir grybų rūšių apsaugą palankiai veikiančias ir jų išsaugojimą užtikrinančias priemones.

 

6 straipsnis. Laukinių augalų ir grybų išteklių naudotojų teisės ir pareigos

1. Laukinių augalų ir grybų išteklių naudotojai yra fiziniai arba juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai (toliau – juridiniai asmenys).

2. Laukinių augalų ir grybų išteklių naudotojai turi teisę:

1) naudoti laukinių augalų ir grybų išteklius visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje neuždraustas ar neapribotas lankymasis vadovaujantis Miškų įstatymu, Saugomų teritorijų įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais žmonių lankymąsi tam tikrose teritorijose;

2) introdukuoti ir reintrodukuoti laukinius augalus ir grybus, laikydamiesi šio įstatymo reikalavimų ir turėdami šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą leidimą;

3) vykdyti laukinių augalų ir grybų perkėlimą, laikydamiesi šio įstatymo reikalavimų;

4) naudoti invazines rūšis, kurios įtrauktos į Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nurodytą Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą (toliau – Sąjungos sąrašas), turėdami šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytą leidimą;

5) prekiauti teisėtai įgytais laukiniais augalais ir grybais;

6) Lietuvos Respublikos įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka gauti finansinę pagalbą laukinių augalų ir grybų ištekliams apsaugoti ir atkurti, invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemonėms įgyvendinti.

3. Laukinių augalų ir grybų išteklių naudotojai privalo:

1) nepažeisti žemės, miško, vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų teisių bei interesų;

2) rinkdami, pjaudami ar kitaip imdami iš aplinkos laukinius augalus, grybus ar jų dalis, laikytis Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos apraše nustatytų reikalavimų;

3) savo lėšomis vykdyti introdukuotos ar reintrodukuotos rūšies išgyvenimo ir sveikatingumo stebėseną ir teikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ataskaitas apie rūšies įveisimo rezultatus, vadovaudamiesi Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašu;

4) užtikrinti priemones, kuriomis galima greitai ir veiksmingai sunaikinti ar kontroliuoti augalų ir grybų plitimą, jeigu introdukuotos ar reintrodukuotos rūšies augalai ar grybai pradeda kenkti ekosistemai;

5) vykdyti laukinių augalų ar grybų perkėlimą tik įsitikinę, kad laukinių augalų ir grybų perkėlimas nekels grėsmės ekosistemų stabilumui, buveinių pakitimui, nedarys neigiamo poveikio vietinių rūšių populiacijoms ir nekels grėsmės žmonių, domestikuotų ar laukinių gyvūnų sveikatai ir gyvybei;

6) neplatinti, neperkelti, neintrodukuoti invazinių rūšių;

7) naudodami invazines rūšis, įtrauktas į Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nurodytą Sąjungos sąrašą, laikytis šio reglamento, šio įstatymo reikalavimų ir leidime, nurodytame šio įstatymo 10 straipsnyje, nustatytų sąlygų;

8) skubiai sunaikinti uždaroje valdoje augintas (laikytas) ir paplitusias aplinkoje invazines rūšis savo lėšomis;

9) atlyginti žalą, padarytą laukiniams augalams ir grybams.

 

7 straipsnis. Laukinių augalų ir grybų išteklių naudojimas

1. Laukinių augalų ir grybų išteklių naudojimo būdai:

1) laukinių augalų, jų dalių, sėklų, sporų, žiedų, lapų, vaisių ir šaknų rinkimas (kasimas, rovimas, pjovimas, kirtimas);

2) grybų rinkimas;

3) sulos leidimas;

4) žievės lupimas;

5) kita su laukinių augalų ir grybų išteklių ėmimu iš gamtinės aplinkos susijusi veikla;

6) laukinių augalų ir grybų naudojimas švietimo, mokslo ir kitais tikslais bei botaninėms ir mikologinėms kolekcijoms sudaryti;

7) laukinių augalų ir grybų dauginimas ir auginimas;

8) invazinių rūšių dauginimas, laikymas, auginimas, įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš Lietuvos Respublikos, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją, pateikimas rinkai, mainymas ir kitoks naudojimas;

9) laukinių augalų, grybų ir jų hibridų perkėlimas, introdukcija, reintrodukcija;

10) laukinių augalų ir grybų gausos reguliavimas;

11) prekyba laukiniais augalais ir grybais.

2. Naudojant laukinių augalų ir grybų išteklius, vandens telkinio ar žemės savininko (jeigu žemės valdytojas yra kitas asmuo, negu savininkas, – žemės valdytojo) sutikimas reikalingas šiais atvejais:

1) kertant krūmus ir medžius;

2) pjaunant ir kertant medžių ir krūmų šakas ar jų dalis (išskyrus asmeniniams dekoratyviniams tikslams valstybinėje žemėje);

3) išsikasant krūmų ir medžių sodinukus;

4) raunant medžių ir krūmų šaknis;

5) leidžiant sulą (išskyrus, kai sula leidžiama valstybiniuose miškuose asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija);

6) šienaujant, išskyrus atvejus, kai šienaujama valstybiniame miške esančiose aikštėse, pelkėse, kvartalinėse linijose, kitoje ne miško auginimui skirtoje miško žemėje, taip pat retuose medynuose, kuriuose nėra galimybių miškui atželti;

7) lupant žievę nuo gyvų medžių ir krūmų;

8) imant miško paklotę;

9) naudojant nendrių išteklius ūkiniais tikslais ar poreikiams, susijusiems su verslu ar profesija;

10) renkant riešutus, grybus, uogas privačioje žemėje arčiau kaip 100 m nuo savininkų sodybų.

3. Kai kurių laukinių augalų ir grybų rūšių išteklių naudojimas ir (ar) naudojimo būdai, siekiant apsaugoti rūšių buveines, laukinius augalus ir grybus, miško išteklius ir želdinius, kad nebūtų daroma žala laukinių augalų ir grybų ištekliams, kad nebūtų žalojami medžiai ir krūmai, atsižvelgiant į rūšių ekologinę būklę, populiacijų dinamiką, buveinių būklę ir apsaugą, rūšių reprodukcijos galimybes ir (ar) jų svarbą tarptautiniu mastu, gali būti uždraudžiamas (uždraudžiami) arba ribojamas (ribojami) nustatant leidžiamus laukinių augalų ir grybų paėmimo būdus, priemones, terminus, vietas, kiekį ar dydį. Ribojamų ir draudžiamų naudoti laukinių augalų ir grybų rūšys, leidžiamų paimti laukinių augalų ir grybų kiekis, dydis, paėmimo būdai, terminai ir vietos nurodomi Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos apraše.

4. Atsižvelgiant į laukinių augalų ir grybų apsaugos būklę, taip pat į Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba siekiant, kad kuo mažiau laukinių augalų ir grybų būtų paimta iš jų buveinių, arba tais atvejais, kada kai kurių rūšių laukiniai augalai ir grybai, patekę į aplinką, galėtų sukelti invazijų į natūralias ekosistemas ir jų sutrikdymo pavojų, keltų grėsmę gyvūnų ir žmonių sveikatai, kitiems augalams ar grybams, Aplinkos ministerija riboja arba uždraudžia prekybą tam tikrų rūšių laukiniais augalais ir grybais ir jų įvežimą į Lietuvos Respubliką ar išvežimą iš Lietuvos Respublikos. Ribojamų ir draudžiamų prekiauti ir (ar) įvežti į Lietuvos Respubliką, ir (ar) išvežti iš Lietuvos Respublikos laukinių augalų ir grybų rūšys nurodomos Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse.

5. Prekiauti laukiniais augalais ar grybais leidžiama asmenims, teisėtai įgijusiems ir (ar) padauginusiems šiuos augalus ar grybus dirbtiniu būdu arba teisėtai įvežusiems juos iš kitų šalių.

6. Laukinių augalų ir grybų (išskyrus invazines rūšis) naudojimas neturi kelti grėsmės tokių rūšių ilgalaikiam išlikimui ir pastangoms užtikrinti tinkamą jų apsaugos būklę.

7. Laukinių augalų ir grybų išteklių saugomose teritorijose naudojimo sąlygas nustato šis įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas ir kiti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys teisės aktai ir teritorijų planavimo dokumentai.

 

8 straipsnis. Laukinių augalų ir grybų gausos reguliavimas

1. Atskirų rūšių laukinių augalų ir grybų gausa gali būti reguliuojama siekiant apsaugoti laukinius augalus, grybus ir gyvūnus ir natūralias jų buveines, siekiant išvengti kai kurių laukinių augalų ir grybų daromos žalos žemės ūkiui, miškų ūkiui, vandens telkiniams, akvakultūrai ir kitoms nuosavybės rūšims, taip pat siekiant užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą ir saugumą, apsaugoti nuo ligų domestikuotus gyvūnus, atsižvelgiant į kitas įpareigojančias svarbesnio viešojo intereso priežastis, tarp jų ir socialinio ir ekonominio pobūdžio, į pirminės svarbos gamtinei aplinkai naudingas pasekmes, svarbias ir palankias pasekmes aplinkai. Laikoma, kad įpareigojančių svarbesnio visuomenės intereso priežasčių, tarp jų ir socialinio ar ekonominio pobūdžio, esama, kai įrodyta, kad planuojama ūkinė veikla būtina dėl veiksmų ar planų, kurių tikslas yra apginti pamatines žmonių gyvenimo vertybes (sveikatą, saugumą, aplinką), arba dėl pagrindinių valstybės ir visuomenės politikos programų, arba dėl ekonominės ar socialinės veiklos ir viešųjų paslaugų vykdymo.

2. Atskirų rūšių laukinių augalų ir grybų gausa reguliuojama taip, kad tai nedarytų žalos aplinkai ir kitų rūšių laukinių augalų, grybų ir gyvūnų populiacijoms ir jų buveinėms.

3. Saugomų rūšių laukinių augalų ir grybų gausos reguliavimo sąlygas ir būdus nustato Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas.

4. Reguliuojant laukinių augalų ir grybų gausą, privaloma laikytis reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatyme, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Saugomų teritorijų įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose laukinių augalų ir grybų gausos reguliavimo priemonių ir būdų naudojimą.

 

9 straipsnis. Invazinių rūšių kontrolės taryba

1. Invazinių rūšių kontrolės taryba teikia pasiūlymus Aplinkos ministerijai dėl invazinių rūšių plitimo prevencijos, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, šių rūšių valdymo planų, priemonių ir programų kūrimo ir įgyvendinimo, dėl teisės aktų, susijusių su invazinėmis rūšimis, rengimo, pakeitimo ar papildymo, teikia rekomendacijas, siūlymus ir išvadas dėl laukinių augalų, grybų bei jų hibridų perkėlimo, introdukcijos ir reintrodukcijos, taip pat teikia pasiūlymus dėl invazinių rūšių įvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų naudojimo.

2. Invazinių rūšių kontrolės tarybą sudaro Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerijos įgaliotų institucijų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos, mokslo ir studijų institucijų atstovai.

 

10 straipsnis. Laukinių augalų ir grybų introdukcija ir reintrodukcija. Leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti laukinius augalus ir grybus, gamtinėje aplinkoje įkurdinti išvestus augalų ir grybų hibridus išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas

1. Introdukuoti ar reintrodukuoti laukinius augalus ir grybus, gamtinėje aplinkoje įkurdinti išvestus augalų ir grybų hibridus leidžiama turint Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos leidimą rūšių introdukcijai ar reintrodukcijai, išduotą vadovaujantis šiuo įstatymu ir Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašu (toliau – leidimas introdukuoti ar reintrodukuoti).

2. Lietuvos Respublikos teritorijoje natūraliai augusių ir išnykusių laukinių augalų ir grybų rūšių reintrodukcijai leidimas introdukuoti ar reintrodukuoti išduodamas prieš tai ištyrus, ar tikslinga jas reintrodukuoti, ar reintrodukcija padės atkurti palankią rūšies apsaugos būklę, atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį, atlikus mokslinius tyrimus, jeigu ši reintrodukcija nekelia pavojaus ekosistemų stabilumui, yra įvertintos rūšies perspektyvos, galimas jų poveikis kitoms rūšims, jų populiacijoms ir buveinėms, ir Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti išdavimo. Jeigu ketinama reintrodukuoti vietines rūšis, kurios yra įrašytos į Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, reintrodukcija gali būti vykdoma tik atitinkamai pasitarus su visuomene dėl šių rūšių reintrodukcijos. Pasitarimo su visuomene tvarka ir terminai nustatomi Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše.

3. Sprendimas nepritarti rūšies introdukcijai ar reintrodukcijai priimamas ir leidimas introdukuoti ar reintrodukuoti neišduodamas, jeigu:

1) Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija nustato, kad yra hibridizacijos ar konkuravimo su giminingomis rūšimis, augalų ligų išplitimo ir buveinių pakitimo pavojus arba kitaip gali būti sutrikdytas ekosistemų stabilumas ar kilti grėsmė žmonių, domestikuotų ar laukinių gyvūnų sveikatai ir gyvybei;

2) ketinama introdukuoti ar reintrodukuoti tokias laukinių augalų ir grybų rūšis, kurių paplitimo natūralioje aplinkoje poveikis vietinėms rūšims yra žalingas, nenustatytas, nežinomas ar neprognozuojamas.

4. Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai pateikiamas prašymas išduoti leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti, rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektas, nurodytas šio straipsnio 5 dalyje, visi tinkamai įforminti dokumentai ir informacija, reikalinga išduodant leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti. Prašyme pateikiama informacija yra nurodyta Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše.

5. Reikalavimai, taikomi rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektui, nustatomi šiame įstatyme ir Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše. Rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekte turi būti:

1) pateikiama informacija apie vietovę, kurioje numatoma introdukuoti ar reintrodukuoti laukinius augalus ar grybus, ir informacija apie šios vietovės biologinę įvairovę;

2) pateikiama informacija apie numatomų introdukuoti ar reintrodukuoti laukinių augalų ar grybų kilmę, genetiką, skaičių, amžių;

3) pateikiama informacija apie tinkamiausią introdukcijos ar reintrodukcijos laiką (sezoną);

4) pateikiama informacija apie numatomą aklimatizacijos ir natūralizacijos laiką;

5) įvertinami biotiniai ir abiotiniai veiksniai, lemiantys rūšies egzistavimą;

6) įvertinamas galimas introdukuojamos ar reintrodukuojamos rūšies poveikis ekosistemai;

7) introdukuojamos ar reintrodukuojamos rūšies stebėsenos programa pateikiama kaip sudedamoji rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekto dalis. Stebėsenos atlikimo dažnumas ir terminas nustatomi rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekte atsižvelgiant į rūšies biologines savybes.

6. Priimdama sprendimą dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti išdavimo, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įvertina rūšies biologines savybes ir šios rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos galimą poveikį aplinkos komponentams, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašu, ir konsultuojasi su Invazinių rūšių kontrolės taryba Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

7. Invazinių rūšių kontrolės taryba pritaria, pritaria su pastabomis arba nepritaria parengtam rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektui, atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus aspektus ir į šiame įstatyme, ir į Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše nurodytus reikalavimus, taikomus rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektui.

8. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo išduoti leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti ir rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekto gavimo dienos priima sprendimą dėl pritarimo rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektui ir išduoda leidimą introduokuoti ar reintrodukuoti arba informuoja leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytoją dėl projekto patikslinimo pagal pateiktas pastabas (dėl introdukcijos ar reintrodukcijos vietos, laiko, rūšių kilmės, skaičiaus, amžiaus, stebėsenos programos), arba pateikia leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojui atsakymą dėl nepritarimo rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektui.

9. Leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojas ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo siūlymo patikslinti rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektą gavimo dienos pateikia Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai patikslintą projektą.

10. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, konsultuodamasi su Invazinių rūšių kontrolės taryba Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo patikslinto pagal pateiktas pastabas rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekto gavimo dienos leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojui išduoda leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti arba pateikia leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojui atsakymą dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti neišdavimo.

11. Jeigu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai priimti sprendimui dėl leidimo introduokuoti ar reintrodukuoti išdavimo (neišdavimo) būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją: ar rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, ar nekonkuruos su jomis dėl maisto ir buveinių, ar netaps invazine rūšimi ir nepadarys žalos vietinei biologinei įvairovei, žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai, ar ši rūšis nebus ligų ir parazitų, pavojingų augalams, grybams, gyvūnams ir žmonėms, pernešėja, ir jeigu dėl numatomos rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos įvertinimo reikia kreiptis į mokslo ir studijų institucijas ar kitų šalių kompetentingas institucijas, terminas leidimui introdukuoti ar reintrodukuoti išduoti gali būti pratęsiamas vieną kartą iki 30 kalendorinių dienų. Tokiu atveju Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo išduoti leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti, rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekto, tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingos leidimui introdukuoti ar reintrodukuoti išduoti, gavimo dienos pateikia leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojui atsakymą dėl prašymo nagrinėjimo pratęsimo. Į leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti išdavimo terminą neįskaičiuojamas terminas, per kurį leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojas pateikia Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai patikslintą rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektą, ir terminas, per kurį Aplinkos ministerijos įgaliota institucija po patikslinto pagal pateiktas pastabas projekto gavimo dienos išduoda leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti arba pateikia atsakymą dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti neišdavimo.

12. Prašymas išduoti leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti nebenagrinėjimas, jeigu leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojas:

1) per 60 kalendorinių dienų nuo informacijos apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus, duomenis ir (ar) informaciją gavimo dienos Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai nepateikia visų prašomų dokumentų, duomenų ir (ar) informacijos, nurodytos Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše ir reikalingos leidimui introdukuoti ar reintrodukuoti gauti;

2) per 90 kalendorinių dienų nuo informacijos apie būtinybę patikslinti rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektą gavimo dienos nepateikia pagal pateiktas pastabas patikslinto rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekto.

13. Nebenagrinėjant prašymo išduoti leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti dėl šio straipsnio 12 dalyje nurodytų priežasčių, leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojui grąžinami jo pateikti dokumentai ir (ar) informacija (išskyrus dokumentus ir (ar) informaciją, pateiktus elektroninėmis priemonėmis).

14. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimą sustabdo:

1) jeigu leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas nesilaiko išduotame leidime introdukuoti ar reintrodukuoti nustatytų sąlygų dėl introdukcijos ar reintrodukcijos, rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekto ir pažeidžia šio įstatymo reikalavimus;

2) jeigu leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas nevykdo pareigų, nustatytų šio įstatymo 11 straipsnyje;

3) gavusi ir įvertinusi naują informaciją apie planuojamos ar vykdomos introdukcijos ar reintrodukcijos galimą grėsmę arba galimą neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir ekosisteminėms paslaugoms;

4) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas pateikia rašytinį prašymą sustabdyti leidimo galiojimą.

15. Leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimas gali būti sustabdomas ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui.

16. Prieš sustabdydama leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimą dėl šio straipsnio 14 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priežasčių, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 14 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų pažeidimų nustatymo dienos įspėja leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtoją dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti sustabdymo ir šiems pažeidimams pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą, kuris leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojo prašymu gali būti vieną kartą pratęstas dar 15 kalendorinių dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas nepašalina nustatytų pažeidimų, leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimas sustabdomas. Terminas pažeidimams pašalinti skaičiuojamas nuo leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojo informavimo apie sprendimo dėl įspėjimo priėmimą dienos.

17. Leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo terminas skaičiuojamas nuo Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos sprendimo dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo priėmimo dienos.

18. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymą panaikina, jeigu:

1) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas per nustatytą ne ilgesnį kaip 2 metų terminą nuo sprendimo dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo priėmimo dienos pašalina nustatytus pažeidimus, dėl kurių sustabdytas leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimas;

2) Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, konsultuodamasi su Invazinių rūšių kontrolės taryba Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir remdamasi turima informacija, įvertina, kad planuojama ar vykdoma introdukcija ar reintrodukcija nekelia grėsmės arba nedaro neigiamo poveikio biologinei įvairovei ir ekosisteminėms paslaugoms;

3) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas pateikė prašymą panaikinti leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymą, jeigu prieš tai buvo pateikęs prašymą sustabdyti leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimą.

19. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimą panaikina, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų:

1) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimą;

2) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas likviduojamas ar reorganizuojamas, baigdamas leidime introdukuoti ar reintrodukuoti nurodytą veiklą;

3) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas miršta;

4) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas per nustatytą terminą, ne ilgesnį kaip 2 metai, nuo sprendimo dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo priėmimo dienos nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimas;

5) pažeidimas dėl tų pačių sąlygų, nustatytų išduotame leidime introdukuoti ar reintrodukuoti ar rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekte, dėl to paties šio įstatymo reikalavimo, reglamentuojančio introdukciją ar reintrodukciją, padaromas antrą kartą per 2 metų laikotarpį;

6) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas per 3 metus nuo leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti išdavimo dienos nepradeda vykdyti veiklos;

7) jeigu leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimas buvo sustabdytas dėl šio straipsnio 14 dalies 3 punkte nurodytos priežasties ir ne vėliau kaip per 2 metus nuo leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo dienos negaunama naujos informacijos ir nenustatoma, kad planuota ar vykdyta introdukcija ar reintrodukcija nekelia grėsmės arba nedaro neigiamo poveikio biologinei įvairovei ir ekosisteminėms paslaugoms;

8) jeigu leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas, pateikęs prašymą dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo, per 2 metus nuo leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo dienos nepateikia prašymo dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo panaikinimo;

9) leidimui introdukuoti ar reintrodukuoti išduoti asmuo buvo pateikęs suklastotus duomenis ir dokumentus.

20. Prieš panaikindama leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimą dėl šio straipsnio 19 dalies 4, 6 ir 8 punktuose nurodytų priežasčių, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija prieš 10 darbo dienų įspėja leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtoją apie leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo panaikinimą. Jeigu leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas per 10 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos pašalina šio straipsnio 19 dalies 4, 6 ir 8 punktuose nurodytas priežastis, leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimas nenaikinamas.

21. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija apie sprendimo dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo priėmimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtoją.

22. Leidimas introdukuoti ar reintrodukuoti pakeičiamas pasikeitus juridinio asmens pavadinimui ir (ar) adresui arba kai pasikeičia fizinis asmuo, vykdantis introdukciją ar reintrodukciją, arba kai išduotame leidime introdukuoti ar reintrodukuoti įrašytas fizinis asmuo pakeičia vardą ar pavardę, o kitos leidime introdukuoti ar reintrodukuoti nurodytos sąlygos nesikeičia. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, gavusi asmens prašymą, per 5 darbo dienas nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti pakeisti, gavimo dienos pakeičia prašymą pateikusiam asmeniui leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti.

 

11 straipsnis. Leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojo pareigos

Leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojo pareigos:

1) savo lėšomis atlikti introdukuotos ar reintrodukuotos rūšies išgyvenimo ir sveikatingumo stebėseną, nustatytą rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekte;

2) vykdydamas introdukciją ar reintrodukciją, laikytis leidime introdukuoti ar reintrodukuoti nustatytų sąlygų dėl introdukcijos ar reintrodukcijos ir sąlygų, nustatytų rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekte;

3) teikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ataskaitas apie rūšies įveisimo rezultatus vadovaujantis Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašu;

4) užtikrinti priemones, kuriomis galima greitai ir veiksmingai sunaikinti ar kontroliuoti introdukuotų ar reintrodukuotų rūšių plitimą, jeigu jos pradeda kenkti ekosistemai.

 

12 straipsnis. Laukinių augalų ir grybų perkėlimas

Leidžiama perkelti Lietuvos Respublikos teritorijoje natūraliai augančių rūšių laukinius augalus ir grybus į jiems būdingas buveines įsitikinus, kad laukinių augalų ir grybų perkėlimas nekels grėsmės ekosistemų stabilumui, buveinių pakitimui, nedarys neigiamo poveikio vietinių rūšių populiacijoms ir nekels grėsmės žmonių, domestikuotų ar laukinių gyvūnų sveikatai ir gyvybei.

 

13 straipsnis. Invazinių rūšių valdymas, gausos reguliavimas ir plitimo prevencija

1. Invazinių rūšių valdymas ir naikinimas, naudojimas ir gausos reguliavimo ir naikinimo būdai nustatomi Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše.

2. Invazines rūšis draudžiama tyčia platinti, introdukuoti, reintrodukuoti, perkelti ir įkurdinti aplinkoje.

3. Kai tam tikrų svetimžemių rūšių laukiniai augalai ir grybai, patekę į aplinką, galėtų sukelti invazijų į natūralias ekosistemas ir jų sutrikdymo pavojų, keltų grėsmę žmonių sveikatai, kitiems augalams, grybams ar gyvūnams, tam tikrų rūšių laukinių augalų ir grybų auginimas, dauginimas, laikymas, platinimas, įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš Lietuvos Respublikos, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją, pateikimas rinkai, mainymas, prekiavimas jomis ir kitoks naudojimas gali būti ribojamas arba draudžiamas. Šias rūšis dauginti, auginti, laikyti, platinti, pateikti rinkai, įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš Lietuvos Respublikos ar vežti per Lietuvos Respublikos teritoriją, mainyti, prekiauti jomis ar kitaip naudoti leidžiama laikantis Reglamento (ES) Nr. 1143/2014, šio įstatymo ir Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše nustatytų reikalavimų.

4. Visuomenės ir atskirų subjektų informavimą apie tam tikrų rūšių laukinių augalų ir grybų auginimo, dauginimo, laikymo, platinimo, įvežimo į Lietuvos Respubliką, išvežimo iš Lietuvos Respublikos, vežimo per Lietuvos Respublikos teritoriją, pateikimo rinkai, mainymo, prekiavimo jomis ir kitokio naudojimo ribojimus ar draudimus organizuoja ir koordinuoja Aplinkos ministerija ir (ar) jos įgaliotos institucijos.

5. Jeigu invazinė rūšis įtraukta ir į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, ir į Sąjungos sąrašą, taikomos Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 ir šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios į Sąjungos sąrašą įtrauktų rūšių naudojimą.

6. Aplinkos ministerija ir (ar) jos įgaliota institucija priima sprendimus dėl invazinių rūšių plitimo prevencijos ir valdymo priemonių, nustato įpareigojimus vandens telkinių ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams dėl atskirų invazinių rūšių, kurios nurodomos Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše, naikinimo priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad invazinės rūšys neplistų į gretimus sklypus ar vandens telkinius, įgyvendinimo. Įpareigojimai dėl atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių įgyvendinimo nustatomi atsižvelgiant į šių rūšių daromą neigiamą poveikį biologinei įvairovei, žmonių sveikatai, plitimo ypatumus ir į naikinimo priemonių veiksmingumą.

7. Aplinkos ministerija ir (ar) jos įgaliotos institucijos praneša Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms apie rūšių, įtrauktų į Sąjungos sąrašą, ankstyvą aptikimą ir likvidavimą, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 1143/2014, ir organizuoja šių rūšių likvidavimo priemonių taikymą Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

8. Uždaroje valdoje augintos (laikytos) ir paplitusios aplinkoje invazinės rūšys turi būti skubiai pašalintos iš aplinkos arba sunaikintos invazinių rūšių naudotojų lėšomis per Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše nustatytą terminą.

 

14 straipsnis. Leidimo naudoti invazines rūšis išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas

1. Vyriausybės įgaliota institucija išduoda šiuos Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nustatytus leidimus naudoti invazines rūšis, įrašytas į Sąjungos sąrašą (taip pat sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą ir panaikina jų galiojimą) (toliau – leidimas naudoti invazines rūšis):

1) Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 8 straipsnyje nurodytus leidimus naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje;

2) Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 9 straipsnyje nurodytus leidimus naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus.

2. Leidimai naudoti invazines rūšis išduodami, jų galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas ir jų galiojimas panaikinamas vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1143/2014 ir šio straipsnio nuostatomis.

3. Vyriausybės įgaliota institucija prie išduotų leidimų naudoti invazines rūšis prideda 2016 m. vasario 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 2016/145, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 patvirtinamas formatas dokumento, laikomo įrodymu, kad kompetentingos valstybių narių valdžios institucijos išdavė leidimą įstaigoms vykdyti tam tikrą veiklą, susijusią su Sąjungai susirūpinimą keliančiomis invazinėmis svetimomis rūšimis, nurodytą dokumentą (toliau – leidimo įrodymas). Leidimo įrodymas visais atvejais pridedamas prie leidimo naudoti invazines rūšis ir prie šiame leidime naudoti invazines rūšis nurodytų Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių egzempliorių ir yra neatsiejamas nuo leidimo naudoti invazines rūšis.

4. Vyriausybės įgaliota institucija prireikus kreipiasi į Žemės ūkio ministeriją ar jos įgaliotas institucijas, ar į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad šios pagal kompetenciją įvertintų leidimo naudoti invazines rūšis prašytojo pateiktą informaciją ir pateiktų kitą informaciją, reikalingą teikiant Europos Komisijai paraišką išduoti žemės ūkio veiklos subjektams leidimą naudoti invazines rūšis žemės ūkyje tikslais, susijusiais su socialinio ar ekonominio pobūdžio interesais.

5. Kartu su prašymu išduoti leidimą naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje, pateikiami visi dokumentai ir informacija, nurodyti Reglamente (ES) Nr. 1143/2014. Kartu su prašymu išduoti leidimą naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikiami visi dokumentai ir informacija, nurodyti Reglamente (ES) Nr. 1143/2014, reikalingi teikiant paraišką Europos Komisijai.

6. Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje, išduodamas arba atsisakymas jį išduoti leidimo prašytojui pateikiamas per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 1143/2014, reikalingų išduoti šį leidimą, gavimo dienos.

7. Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi visus reikalingus dokumentus ar informaciją, nurodytus Reglamente (ES) Nr. 1143/2014, reikalingus išduoti leidimą naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos išnagrinėja prašymą ir pateikia paraišką Europos Komisijai arba pateikia leidimo prašytojui neigiamą atsakymą dėl paraiškos Europos Komisijai neteikimo. Gavusi pranešimą iš Europos Komisijos, Vyriausybės įgaliota institucija per 10 kalendorinių dienų nuo Europos Komisijos pranešimo gavimo dienos išduoda leidimą naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, arba leidimo prašytojui pateikia rašytinį atsisakymą išduoti šį leidimą.

8. Prašymo išduoti leidimą naudoti invazines rūšis nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu leidimo naudoti invazines rūšis prašytojas per 60 kalendorinių dienų nuo informacijos apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją gavimo dienos Vyriausybės įgaliotai institucijai nepateikia visų prašomų dokumentų, duomenų ir informacijos, reikalingų išduodant leidimą naudoti invazines rūšis ir (ar) teikiant paraišką Europos Komisijai.

9. Jeigu Vyriausybės įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje, išdavimo (neišdavimo) ar sprendimui dėl paraiškos dėl leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, teikimo Europos Komisijai būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją: ar naudojama invazinė rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, nedarys žalos vietinei biologinei įvairovei, žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai, atlikti vietos, kurioje numatoma laikyti (naudoti) invazines rūšis, patikrinimą, ir dėl numatomo invazinės rūšies naudojimo įvertinimo reikia kreiptis į mokslo ir studijų institucijas ar kitų šalių kompetentingas institucijas, tokiu atveju leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje, išdavimo (neišdavimo) arba paraiškos Europos Komisijai dėl leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, teikimo (neteikimo) terminas gali būti pratęsiamas ne ilgesniam kaip 15 kalendorinių dienų terminui. Tokiu atveju Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, visos reikalingos informacijos ir dokumentų gavimo dienos pateikia leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje, prašytojui atsakymą dėl prašymo leidimui gauti nagrinėjimo termino pratęsimo ar leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, prašytojui atsakymą dėl paraiškos pateikimo Europos Komisijai termino pratęsimo.

10. Vyriausybės įgaliota institucija, prieš priimdama sprendimą dėl leidimo naudoti invazines rūšis išdavimo, jo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo, gali konsultuotis su Invazinių rūšių kontrolės taryba.

11. Leidimo naudoti invazines rūšis galiojimas sustabdomas, jeigu leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas:

1) nesilaiko išduotame leidime naudoti invazines rūšis nustatytų sąlygų, nurodytų Reglamente (ES) Nr. 1143/2014;

2) pažeidžia Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 8 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus;

3) dėl kitų priežasčių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 8 straipsnio 5 dalyje;

4) pateikia rašytinį prašymą sustabdyti leidimo naudoti invazines rūšis galiojimą ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui.

12. Jeigu leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas nesilaikė išduotame leidime naudoti invazines rūšis nustatytų sąlygų ir pažeidė šio įstatymo ar Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 reikalavimus, prieš priimdama sprendimą dėl leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo, Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie nustatytus pažeidimus gavimo dienos įspėja leidimo naudoti invazines rūšis turėtoją dėl leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo ir šiam pažeidimui pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą, kuris leidimo naudoti invazines rūšis turėtojo prašymu gali būti vieną kartą pratęstas dar 15 kalendorinių dienų. Terminas pažeidimui pašalinti skaičiuojamas nuo leidimo naudoti invazines rūšis turėtojo informavimo apie sprendimo dėl įspėjimo priėmimą dienos. Jeigu per nustatytą laikotarpį leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas nepašalina nustatytų pažeidimų, leidimo naudoti invazines rūšis galiojimas sustabdomas ir draudžiama vykdyti visas leidime naudoti invazines rūšis nurodytas veiklas, išskyrus laikymą ir auginimą, užtikrinant, kad invazinės rūšys nesidaugintų ir neplistų aplinkoje.

13. Leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo terminas skaičiuojamas nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos priimto sprendimo sustabdyti leidimo naudoti invazines rūšis galiojimą dienos arba nuo šio straipsnio 11 dalies 4 punkte nurodytame prašyme pateiktos datos.

14. Leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu:

1) leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas ne vėliau kaip per 6 mėnesius pašalina nustatytus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo naudoti invazines rūšis galiojimas. Terminas pažeidimams pašalinti skaičiuojamas nuo sprendimo dėl leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo priėmimo dienos;

2) per vienus metus nuo sprendimo dėl leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo priėmimo dienos pašalinamos kitos priežastys, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 8 straipsnio 5 dalyje;

3) leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas pateikė prašymą panaikinti leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymą, jeigu prieš tai buvo pateikęs prašymą sustabdyti leidimo naudoti invazines rūšis galiojimą.

15. Leidimo naudoti invazines rūšis galiojimas panaikinamas, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų:

1) leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimo naudoti invazines rūšis galiojimą;

2) leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas likviduojamas ar reorganizuojamas, baigdamas leidime naudoti invazines rūšis nurodytą veiklą;

3) leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas miršta;

4) leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas per 6 mėnesius nuo sprendimo dėl leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo priėmimo dienos nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo naudoti invazines rūšis galiojimas;

5) per vienus metus nuo sprendimo dėl leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo priėmimo dienos nepašalinamos kitos priežastys, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 8 straipsnio 5 dalyje;

6) leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas nepateikė prašymo dėl leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo panaikinimo tol, kol baigėsi prašyme dėl leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo nurodyto leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo terminas;

7) leidimui naudoti invazines rūšis gauti asmuo pateikė suklastotus duomenis ir dokumentus.

16. Vyriausybės įgaliota institucija apie sprendimo dėl leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo priėmimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja leidimo naudoti invazines rūšis turėtoją.

17. Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, galiojimo terminas nustatomas atsižvelgiant į Europos Komisijos išduoto leidimo galiojimo terminą.

18. Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje, pakeičiamas pasikeitus juridinio asmens pavadinimui ir (ar) adresui arba kai pasikeičia fizinis asmuo, naudojantis invazines rūšis, arba kai išduotame leidime įrašytas fizinis asmuo pakeičia vardą ar pavardę, o kitos šiame leidime nurodytos sąlygos nesikeičia. Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi asmens prašymą, per 5 darbo dienas nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų šiam leidimui pakeisti, gavimo dienos pakeičia prašymą pateikusiam asmeniui leidimą naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje.

 

15 straipsnis. Laukinių augalų ir grybų išteklių apsaugos, atkūrimo ir invazinių rūšių plitimo prevencijos, valdymo ir naikinimo priemonių finansavimas

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatytais atvejais laukinių augalų ir grybų išteklių apsaugos, atkūrimo ir invazinių rūšių plitimo prevencijos, valdymo ir naikinimo priemonės finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, savivaldybių biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų ir programų, fizinių ir juridinių asmenų lėšų, tarptautinių programų ir kitų finansavimo šaltinių, kuriuos nustato įstatymai.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

LAUKINIŲ AUGALŲ IR GRYBŲ TYRIMAI, STEBĖSENA, DUOMENŲ KAUPIMAS IR TVARKYMAS, VISUOMENĖS ŠVIETIMAS

 

16 straipsnis. Duomenų apie laukinius augalus ir grybus kaupimas ir tvarkymas

1. Laukinių augalų ir grybų išteklių apskaitai ir racionaliam naudojimui užtikrinti Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos organizuoja duomenų apie laukinius augalus ir grybus kaupimą ir tvarkymą.

2. Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos kaupia duomenis ir informaciją apie atskirų augalų ir grybų rūšių paplitimą, gausą ir būklę, introdukciją ir reintrodukciją, invazinių rūšių paplitimą ir plitimo kelius, laukinių augalų ir grybų stebėseną, laukinių augalų ir grybų išteklių naudojimą, kitus su laukinių augalų ir grybų ištekliais susijusius duomenis.

3. Invazinių rūšių stebėsenos ir kiti jų paplitimo duomenys registruojami Invazinių rūšių informacinėje sistemoje.

 

17 straipsnis. Laukinių augalų ir grybų stebėsena

Siekiant nustatyti laukinių augalų ir grybų rūšių apsaugos būklę ir pokyčius bei invazinių rūšių plitimą ir gausą, atliekama laukinių augalų ir grybų rūšių stebėsena. Stebėseną atlieka valstybės, savivaldybių, mokslo ir studijų institucijos, ūkio subjektai ir kiti asmenys, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių stebėsenos vykdymą, nustatyta tvarka renkantys, kaupiantys ir analizuojantys duomenis ir informaciją apie gamtinės aplinkos elementų būklę.

 

18 straipsnis. Laukinių augalų ir grybų moksliniai tyrimai ir visuomenės švietimas

1. Siekiant surinkti daugiau informacijos, ištyrinėti laukinių augalų ir grybų rūšių ir bendrijų paplitimą, gausą ir būklę, užtikrinti laukinių augalų ir grybų apsaugą ir išteklių naudojimo kontrolę bei siekiant nustatyti invazinių rūšių paplitimą, plitimo kelius, gausos reguliavimo priemones ir atlikti jų rizikos vertinimą, nurodytą Reglamente (ES) Nr. 1143/2014, atliekami laukinių augalų ir grybų moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, kuriuos organizuoja ir koordinuoja Aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos.

2. Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos teikia informaciją apie mokslinius tyrimus Europos Komisijai, kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms ir tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, institucijoms.

3. Aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos, savivaldybių administracijos ir kitos institucijos pagal kompetenciją skatina visuomenės švietimą ir informuoja visuomenę apie poreikį saugoti laukinius augalus ir grybus ir jų išteklius, apie invazinių rūšių daromą žalą, jų valdymą, gausos reguliavimo ir naikinimo priemones.

 

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

LAUKINIŲ AUGALŲ IR GRYBŲ APSAUGOS IR JŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO

VALSTYBINĖ KONTROLĖ

 

19 straipsnis. Laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinė kontrolė

1. Laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, Muitinės departamentas ir kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo kontrolę, nustatyta tvarka.

2. Laukinių augalų ir grybų rūšims nustatyti aplinkos ministras sudaro ekspertų komisiją rūšims nustatyti. Ekspertų komisija rūšims nustatyti, vadovaudamasi Aplinkos ministerijos patvirtintais ekspertų komisijos rūšims nustatyti veiklos nuostatais, konsultuoja Aplinkos ministeriją ir jos įgaliotas institucijas, laukinių augalų ir grybų ir jų išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančias institucijas ir prireikus teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas dėl laukinių augalų ar grybų rūšies nustatymo.

3. Ekspertų komisiją rūšims nustatyti sudaro Aplinkos ministerijos ir (ar) jos įgaliotų institucijų atstovai, mokslo ir studijų institucijų atstovai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, biologijos specialistai.

4. Įvežamų invazinių rūšių kontrolę pagal kompetenciją vykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS IR ŽALOS ATLYGINIMAS

 

20 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus

Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

21 straipsnis. Neteisėta veikla padarytos žalos atlyginimas

1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą žemės savininkų, valdytojų ar naudotojų laukiniams augalams ir grybams arba laukiniams augalams ir grybams, kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.

2. Pareikšti ieškinius dėl neteisėta veikla padarytos žalos atlyginimo turi teisę:

1) fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių laukiniams augalams ir grybams, turtui ir teisėtiems interesams padaryta žala;

2) Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos ir savivaldybių institucijos, kai žala padaryta laukiniams augalams ir grybams, kaip aplinkos objektams.

3. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos institucijos, apskaičiuodamos laukiniams augalams ir grybams padarytą žalą, vadovaujasi aplinkos ministro patvirtintais Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, Saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika, Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika ir Žalos, padarytos laukiniams augalams ir grybams, apskaičiavimo tvarkos aprašu.

 

Lietuvos Respublikos

laukinių augalų ir grybų įstatymo

priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES.

2. 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo.“

 

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentas

 

 

Teikia

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas                                 Juozas Imbrasas