Projektas
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL KAINODAROS TAISYKLIŲ NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2016 m. kovo d. Nr. 1S-
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu:
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. 1S-21 „Dėl Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainodaros nustatymo metodikos patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
3. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2016 m. balandžio 15 d.
Direktorius
|
|
|
PATVIRTINTA Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2016 m. kovo d. įsakymu Nr. 1S-
|
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kainodaros taisyklių nustatymo metodika (toliau – Metodika) vadovaujasi perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai (toliau kartu – perkančioji organizacija), nustatydami kainodaros taisykles viešojo pirkimo ar pirkimo (toliau kartu – pirkimas) dokumentuose, preliminariojoje viešojo pirkimo-pardavimo ar preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyse (toliau kartu – preliminarioji sutartis) ir viešojo pirkimo–pardavimo ar pirkimo-pardavimo sutartyse (toliau kartu – pirkimo sutartis, o preliminarioji sutartis ir pirkimo sutartis kartu – sutartis) bei sutarties vykdymo metu keisdami sutarties kainą.
2. Pagrindinės šioje Metodikoje vartojamos sąvokos:
Darbai – darbai, apibūdinti pirkimo dokumentuose ir sutartyje, įskaitant prekes (medžiagas, įrenginius ir panašiai) ir (ar) paslaugas.
Kainodaros taisyklės – sutarties kainos apskaičiavimo ir keitimo taisyklės, kurios:
1) aiškios ir nedviprasmiškos, kiek įmanoma tiksliau atspindinčios planuojamų įsigyti prekių, paslaugų ir (ar) darbų kainos pokyčius;
2) dirbtinai neribojančios konkurencijos, nesudarančios skirtingų sąlygų tiekėjams dalyvauti pirkime;
5) numatančios aiškų atsiskaitymą su tiekėju ir užtikrinančios, kad atsiskaitymo su tiekėju metu nekiltų neaiškumų dėl suteiktų prekių, paslaugų ar darbų įkainojimo;
6) nenustatančios per didelės rizikos perkančiajai organizacijai dėl sutarties kainos padidėjimo arba iš kitos pusės nenustatančios sąlygų tiekėjui veikti jam nepalankiomis sąlygomis.
Kintama dalis – tai kainodaros taisyklėse nurodyta aiškiai apibrėžta kainos dalis, kuri priklauso nuo tam tikro išorinio parametro, kurio reikšmė kiek įmanoma mažiau turėtų priklausyti tiek nuo perkančiosios organizacijos, tiek nuo tiekėjo.
Pradinė sutarties vertė – sutartyje nurodyta vertė, kuri, priklausomai nuo apskaičiavimo būdo, lygi:
2) fiksuoto įkainio ar fiksuoto įkainio su peržiūra atveju, kai perkamos prekės ir (ar) paslaugos ir preliminarūs kiekiai (apimtys) nurodomi pagal Metodikos 10.2.1 papunkčio nuostatą – laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainai, apskaičiuotai pagal preliminarius prekių kiekius ir (ar) paslaugų apimtis, o kai kiekiai (apimtys) nurodomi pagal Metodikos 10.2.2 ir Metodikos 10.2.3 papunkčio nuostatas – lėšų sumai, kurią planuojama skirti pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytų prekių ir (ar) paslaugų įsigijimui;
3) kitais atvejais – lėšų sumai, kurią planuojama skirti pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytų prekių, paslaugų ir (ar) darbų įsigijimui;
Nustatant pradinę sutarties vertę, į minėtą lėšų sumą ar laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainą įtraukiamos lėšos ar kaina, skirtos tik pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytoms prekėms, paslaugoms ir (ar) darbams ir neįtraukiamos lėšos ar kaina, skirtos papildomoms ir (ar) keičiamoms prekėms, paslaugoms ir (ar) darbams.
Sutarties kaina – kai sudaroma pirkimo sutartis, prekių, paslaugų ir (ar) darbų kaina, kurią perkančioji organizacija pagal pirkimo sutartį turi sumokėti tiekėjui už perkamas prekes, paslaugas ir (ar) darbus, arba, kai sudaroma preliminarioji sutartis, bendra prekių, paslaugų ir (ar) darbų kaina, kurią perkančioji organizacija pagal pirkimo sutartis, sudarytas preliminariosios sutarties pagrindu, turės sumokėti tiekėjui už perkamas prekes, paslaugas ir (ar) darbus. Į sutarties kainą turi būti įskaičiuoti visi mokesčiai ir kitos tiekėjo patiriamos su sutarties vykdymu susijusios išlaidos.
Sutarties kainos pasirinkimas (toliau – pasirinkimas) – nepriklausomai nuo kainos apskaičiavimo būdo atliekamas sutarties kainos pakeitimas, taikant pasirinkimo sąlygas dėl tam tikros dalies perkamų prekių, paslaugų ir (ar) darbų arba jų kiekio (apimties) atsisakymo, vienų prekių, paslaugų ir (ar) darbų pakeitimo kitomis prekėmis, paslaugomis ir (ar) darbais, papildomų prekių, paslaugų ir (ar) darbų įsigijimo.
Sutarties kainos peržiūra (toliau – peržiūra) – sutarties kainos pakeitimas dėl kainų lygio pokyčio, mokesčių (išskyrus pridėtinės vertės mokestį), minimalaus darbo užmokesčio dydžio pasikeitimo bei kitų objektyvių aplinkybių. Sutarties kainos pokytis dėl pasikeitusio pridėtinės vertės mokesčio nelaikomas peržiūra ir taikomas pasirinkus bet kurį kainos apskaičiavimo būdą. Pridėtinės vertės mokestis mokamas pagal teisės aktų reikalavimus.
3. Kitos Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme (toliau – Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose.
II SKYRIUS
SUTARTIES KAINOS APSKAIČIAVIMO BŪDŲ NUSTATYMAS
4. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose ir sutartyje turi nurodyti, kokį sutarties kainos apskaičiavimo būdą ji pasirenka, taip pat papildomai preliminariojoje sutartyje turi nurodyti, koks kainos apskaičiavimo būdas nustatomas pagal preliminariąją sutartį sudaromai pirkimo sutarčiai.
5. Perkančioji organizacija, nustatydama kainodaros taisykles, vadovaujasi šiais sutarties kainos apskaičiavimo būdais:
5.1. Prekių ir (ar) paslaugų pirkimo atveju:
6. Darbų sutartyje numatytų prekių ir (ar) paslaugų kainai apskaičiuoti perkančioji organizacija gali taikyti kainos apskaičiavimo būdus, numatytus Metodikos 5.1 papunktyje.
7. Perkančioji organizacija pagal sutartį įsigyjamoms skirtingoms pirkimo objekto sudėtinėms dalims gali nustatyti skirtingus kainos apskaičiavimo būdus.
8. Tais atvejais, kai darbų sutarties trukmė kartu su numatytu sutarties pratęsimu yra ilgesnė nei 1 metai, perkančioji organizacija privalo numatyti fiksuotą kainą su peržiūra arba fiksuotą įkainį su peržiūra.
Prekių ir (ar) paslaugų sutarčių kainos apskaičiavimo būdai
9. Fiksuota kaina nustatoma, kai perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali pakankamai tiksliai apibrėžti pirkimo objektą, o tiekėjas rengdamas pasiūlymą turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei gali prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius fiksuotą kainą:
10. Fiksuotas įkainis nustatomas, kai perkančioji organizacija iš anksto nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ir (ar) tikslios pagal sutartį teiktinų paslaugų apimties, tačiau rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objekto mato vienetui dydžio. Pavyzdžiui, kai sudaroma ilgalaikė sutartis dėl kopijavimo aparatų remonto paslaugų teikimo, paslaugų apimtis priklauso nuo sutarties vykdymo metu iškylančio poreikio, t. y. techninių kopijavimo aparatų gedimų ir panašiai. Šiuo atveju sudarant sutartį iš anksto nustatyti fiksuotą kainą galimybių nėra, tačiau sutartyje galima nurodyti paslaugų įkainius, pagal kuriuos perkančioji organizacija atsiskaitys su tiekėju. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius fiksuotą įkainį:
10.1. pasiūlymo vertinimo metu yra vertinamas įkainio dydis ar įkainių suma. Jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir perkami skirtingi prekių kiekiai ir (ar) paslaugų apimtys, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš preliminarių kiekių ir (ar) apimčių arba lyginamųjų koeficientų, suma (lyginamasis koeficientas turėtų būti suprantamas kaip perkamo objekto sudėtinių dalių kiekio pasiskirstymas). Preliminarūs prekių kiekiai ir (ar) paslaugų apimtys yra nurodomos atsižvelgiant į numatomą poreikį ir yra svarbūs perkančiajai organizacijai tik vertinant tiekėjų pateiktus pasiūlymus, o sutarties vykdymo metu įsigyjami kiekiai ir (ar) apimtys, kurie negali viršyti sutartyje pagal Metodikos 10.2 papunkčio taisykles nustatytų kiekių ir (ar) apimčių, taip pat sutarties kaina, kurią perkančioji organizacija turės sumokėti tiekėjui, priklauso nuo faktinių užsakymų.
10.2. preliminarūs įsigyjamų prekių kiekiai ir (ar) paslaugų apimtys gali būti nustatomi trimis būdais:
10.2.1. pirkimo dokumentuose ir sutartyje perkančioji organizacija nurodo įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą bei prekių kiekius ir (ar) paslaugų apimtis, nustatydama jų viršutinę ir apatinę ribas (pavyzdžiui, „nuo x iki y“; „ne mažiau kaip x, bet ne daugiau kaip y“, „z ± q procentų“ ir panašiai). Jeigu yra nurodoma procentinė paklaida „z ± q procentų“, perkančioji organizacija turi aiškiai nurodyti ribą, nuo kurios ji skaičiuojama: kiekvienos perkamos prekės, prekių grupės, paslaugos, paslaugų grupės, sutarčiai skiriamos lėšų sumos ar pasiūlymo kainos. Jeigu neįmanoma nustatyti apatinės ribos, nurodoma viršutinė riba. Pavyzdžiui, perkančioji organizacija gali numatyti, kad ji įsigis: nuo 1500 iki 2000 vienetų pieštukų; ne mažiau kaip 4000, bet ne daugiau nei 6500 vienetų pieštukų; 3500 vienetų pieštukų ± 30 procentų nuo perkamų pieštukų kiekio;
10.2.2. pirkimo dokumentuose ir sutartyje perkančioji organizacija nurodo įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą bei minimalią ir maksimalią lėšų sumą, kurią planuojama skirti šiame sąraše nurodytų prekių ir (ar) paslaugų įsigijimui. Pavyzdžiui, prekių bus perkama minimaliai už 10 000 eurų, o maksimaliai – už 15 000 eurų. Jeigu neįmanoma nurodyti minimalios planuojamos lėšų sumos, nurodoma maksimali;
10.2.3. pirkimo dokumentuose ir sutartyje perkančioji organizacija nurodo įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą bei maksimalius prekių kiekius ir (ar) paslaugų apimtis ir maksimalią lėšų sumą, kurią planuojama skirti šiame sąraše nurodytų prekių ir (ar) paslaugų įsigijimui. Perkančioji organizacija nebegali daugiau pirkti pagal sutartį, kai pasiekiamas bent vienas iš numatytų kriterijų – maksimalūs prekių kiekiai ir (ar) paslaugų apimtys arba planuota maksimali lėšų suma. Pavyzdžiui, perkančioji organizacija nurodo, kad įsigis iki 2000 vienetų pieštukų, iki 5000 vienetų rašiklių, iki 1000 vienetų trintukų, iki 100 vienetų liniuočių, o nurodytoms prekėms skiriama maksimali lėšų suma yra 1 000 eurų. Perkančioji organizacija nebegalės įsigyti daugiau pieštukų pagal šią sutartį, kai bus pasiektas bent vienas iš kriterijų, t. y. arba ji įsigis 2000 vienetų pieštukų ir daugiau pieštukų pirkti negalės (ji gali įsigyti kitas sąraše nurodytas prekes, kol neišpirks viso nurodyto tam tikros prekės kiekio), arba pasieks 1 000 eurų limitą ir daugiau nebegalės pirkti jokių numatytų prekių.
11. Fiksuota kaina su peržiūra nustatoma, kai perkančioji organizacija taiko Metodikos 9 punkte nurodytą kainos apskaičiavimo būdą bei pirkimo dokumentuose ir sutartyje numato peržiūros sąlygas pagal Metodikos 22.1 papunktį.
12. Fiksuotas įkainis su peržiūra nustatomas, kai perkančioji organizacija taiko Metodikos 10 punkte nurodytą kainos apskaičiavimo būdą bei pirkimo dokumentuose ir sutartyje numato peržiūros sąlygas pagal Metodikos 22.1 papunktį.
13. Kintamas įkainis nustatomas sudarant sutartis, kai perkamų prekių ir (ar) paslaugų rinkos kaina skirtingu laikotarpiu tiesiogiai priklauso nuo aiškiai apibrėžiamos kainos dalies, kuri priklauso nuo tam tikro išorinio parametro (pavyzdžiui, sudarant ilgalaikę sutartį dėl kuro tiekimo, sutartyje galima nustatyti tiesioginę tiekiamo kuro kainos priklausomybę nuo viešai skelbiamų tam tikro laikotarpio naftos kainų rinkoje pokyčius atspindinčius rodiklius) arba ši kainos dalis, vadovaujantis teisės aktais, yra nustatoma trečiųjų asmenų (pavyzdžiui, sudarant ilgalaikę sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo, sutartyje galima nustatyti tiesioginę atliekų tvarkymo, t. y. surinkimo ir išvežimo, kainos priklausomybę nuo savivaldybės sprendimu tvirtinamų komunalinių atliekų tvarkymo įkainių pokyčių). Kintamas įkainis susideda iš dviejų dalių – kintamos dalies ir tiekėjo pasiūlyto priedo ir (ar) nuolaidos, kuri skaičiuojama santykiniu ar absoliutiniu dydžiu. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius kintamą įkainį:
13.1. perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose ir sutartyje turi nurodyti, kaip apskaičiuojama kintama dalis (pavyzdžiui, pagal savaitės mėnesio ar ketvirčio vidurkius ir panašiai) ir turi nurodyti tikslius numatomų įsigyti prekių kiekius ir (ar) paslaugų apimtis arba preliminarius prekių kiekius ir (ar) paslaugų apimtis pagal Metodikos 10.2 papunkčio taisykles.
13.2. pasiūlymo vertinimo metu yra vertinamas tiekėjo priedo ir (ar) tiekėjo nuolaidos dydis bei kintama dalis;
14. Sutarties vykdymo išlaidų atlyginimas nustatomas tada, kai perkančioji organizacija negali tiksliai pirkimo dokumentuose apibrėžti pirkimo objekto, o tiekėjas, rengdamas pasiūlymą, neturi realių galimybių iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidų ir sutarties sudarymo metu negali prisiimti rizikos dėl tam tikrų sutarties vykdymo išlaidų dydžio. Pavyzdžiui, parodų organizatoriui už parodą perkančioji organizacija sutartyje numato sumokėti sutarties kainos dalį dėl parodos organizavimo, o kitas faktines išlaidas, susijusias su parodos organizavimu, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, apmokėti pagal sąskaitas faktūras (parodos ploto nuomos išlaidas, eksponatų transportavimo išlaidas, reklamos išlaidas ir panašiai). Kitas pavyzdys – pirkdama kelionių organizavimo paslaugas, perkančioji organizacija sutartyje numato, kad teikėjo aptarnavimo mokesčiui bus taikomas fiksuoto įkainio kainos apskaičiavimo būdas (pavyzdžiui, vieno perkančiosios organizacijos darbuotojo kelionės organizavimas kainuos 8 eurai). Sutartyje taip pat turi būti numatyta, kad perkančioji organizacija apmokės kelionės organizatoriui išlaidas, kurias jis pats patirs, t. y. už vizą, kelionės draudimą, lėktuvų, traukinių bilietus, gyvenamosios vietos nuomą ir panašiai. Sutarties vykdymo išlaidų atlyginimas susideda iš dviejų dalių – tam tikrų tiekėjo faktiškai patiriamų išlaidų, tiesiogiai susijusių su sutarties vykdymu, ir vieno iš Metodikos 5.1.1-5.1.4 papunkčiuose nurodytų kainos apskaičiavimo būdų. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius sutarties vykdymo išlaidų atlyginimą:
14.1. perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose ir sutartyje turi numatyti konkrečias išlaidas (pavyzdžiui, nurodydama jų grupes, rūšis, sritis ar panašiai), įskaitytinas į tiekėjui pagal sutartį mokėtiną kainą. Tiekėjas išlaidas privalo pagrįsti trečiųjų šalių dokumentais, į kuriuos negali būti įtrauktas tiekėjo pelnas. Tiekėjui, vadovaujantis kainodaros taisyklėmis, neturi būti sudėtinga šias išlaidas pagrįsti, o perkančiajai organizacijai neturi būti sudėtinga patikrinti šių išlaidų pagrįstumą. Išlaidas, kurios susijusios su kitomis tiekėjo veiklomis ar tiekėjo veiklomis pagal kitus užsakymus, tiekėjas apmoka pats.
Darbų sutarčių kainos apskaičiavimo būdai
15. Fiksuota kaina įprastai nustatoma perkant projektavimo paslaugas kartu su rangos darbais, tačiau gali būti nustatoma ir kitais atvejais. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius fiksuotą kainą:
15.1. perkančioji organizacija už visą pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytą pirkimo objektą sumoka tiekėjo pasiūlyme nurodytą kainą, jeigu faktinė ir pirkimo dokumentuose bei sutartyje nurodytų darbų apimtis nesiskiria daugiau kaip 15 procentų (skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės). Pavyzdžiui, pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodoma, kad perkami 2000 m vamzdžių klojimo darbai nuo objekto A iki B, už kuriuos tiekėjui bus mokama fiksuota kaina. Darbų vykdymo eigoje paaiškėja, kad realus atstumas nuo objekto A iki B yra 280 m mažesnis ar didesnis, atitinkamai reikia pakloti mažiau ar daugiau vamzdžių nei numatyta pirkimo dokumentuose ir sutartyje. Šiuo atveju tiekėjui vis tiek turės būti sumokėta sutartyje numatyta fiksuota kaina, jei suma už šių darbų pasikeitusią apimtį nesiekia 15 procentų nuokrypio, skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės. Tiekėjo pasiūlymo kaina turi apimti ir tuos darbus, kurie nors ir nebuvo tiesiogiai nustatyti pirkimo dokumentuose ir sutartyje, bet yra būtini sutarčiai įvykdyti, o tiekėjas turėjo ir galėjo juos numatyti ir įvertinti dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
15.2. jei reikia atsisakyti daugiau kaip 15 procentų (skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės) pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytų darbų apimties, visi darbai, esantys virš šios ribos, turi būti atsisakomi taikant pasirinkimo sąlygas.
15.3. jei reikia įsigyti daugiau kaip 15 procentų (skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės) pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytų darbų apimties, visi darbai, esantys virš šios ribos, turi būti laikomi papildomais ir įsigyjami taikant pasirinkimo sąlygas.
15.4. perkančioji organizacija gali taikyti ir kitą nei Metodikos 15.1-15.3 papunkčiuose nurodytą 15 procentų nuo pradinės sutarties vertės dydį, jeigu jį nusimato pirkimo dokumentuose ir sutartyje;
15.6. sutartyje turi būti numatyta aiški atsiskaitymo tvarka, kad už atliktus darbus bus atsiskaitoma procentiškai, etapais ir panašiai. Šiuo atveju netinka atsiskaitymas pagal faktiškai atliktas darbų apimtis. Pavyzdžiui, sutartyje yra numatyta, kad atsiskaitoma bus procentiškai, sumokant tam tikrą, sutartyje numatytą procentą nuo sutarties kainos už atitinkamą etapą. Už pirmą etapą bus mokama 20 procentų nuo sutarties kainos, už antrą – 15 procentų, už trečią – 35 procentai, o už ketvirtą – 30 procentų.
16. Fiksuotas įkainis įprastai nustatomas perkant rangos darbus pagal parengtą projektą, tačiau gali būti nustatomas ir kitais atvejais. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius fiksuotą įkainį perkančioji organizacija:
16.1. pirkimo dokumentuose turi nurodyti preliminarias darbų apimtis, aprašymus, medžiagų specifikacijas, o tiekėjai, teikdami pasiūlymus, nurodytus darbus turi įkainoti;
16.2. sutartyje turi nurodyti darbų įkainius, preliminarias darbų apimtis ir lėšų sumą, kurią suplanavo pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytų darbų įsigijimui. Ši lėšų suma neprivalo sutapti su planuojamų įkainių, padaugintų iš preliminarios darbų apimties, suma ir gali būti suplanuota didesnė;
17. Fiksuota kaina su peržiūra nustatoma, kai perkančioji organizacija taiko Metodikos 15 punkte nurodytą kainos apskaičiavimo būdą bei pirkimo dokumentuose ir sutartyje numato peržiūros sąlygas pagal Metodikos 22.1 papunktį.
III SKYRIUS
SUTARTIES KAINOS KEITIMAS
20. Susitarimai dėl peržiūros ir (ar) pasirinkimo turi būti pagrįsti dokumentais, raštu šalių suderinti ir laikomi sudėtine sutarties dalimi.
21. Perkančioji organizacija pradinę sutarties vertę nurodo sudarydama sutartį. Jeigu sutarties kaina buvo pakeista pagal sutartyje numatytas peržiūros sąlygas, kurios nustatytos vadovaujantis Metodikos 22.1 papunkčio reikalavimais, atitinkamai pakeičiama ir pradinė sutarties vertė ir, taikant peržiūros sąlygas pagal Metodikos 22.2 ir 22.4 papunkčius ir (ar) pasirinkimo sąlygas pagal Metodikos 23.2, 23.3 ir 23.5 papunkčius, atsižvelgiama į pakeistą pradinę sutarties vertę.
Peržiūra
22. Peržiūra galima esant bent vienam iš šių atveju:
22.1. kai peržiūra, neatsižvelgiant į jos piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluota pirkimo dokumentuose ir sutartyje, nurodant:
22.1.1. aplinkybes, kurioms atsiradus atliekama peržiūra (pavyzdžiui, dėl kainų lygio pokyčio, mokesčių (išskyrus pridėtinės vertės mokestį), minimalaus darbo užmokesčio dydžio pasikeitimo bei kitų objektyvių aplinkybių);
22.1.2. sutarties kainos perskaičiavimo formulę. Perskaičiavimo formulė kainodaros taisyklėse gali būti pateikta tiek matematiniais simboliais, tiek verbaline forma (aprašyta žodžiais). Sutarties kainą peržiūrint antrą ir vėlesnį kartą, perskaičiavimo formulė yra taikoma ne pradinei sutarties kainai, bet jau pakeistai sutarties kainai;
22.1.3. peržiūros momentą bei dažnumą. Peržiūros momentas gali būti nustatytas arba konkrečia data, arba tam tikru įvykiu, arba šių būdų deriniu. Pavyzdžiui, sutartyje gali būti nustatyta, kad sutarties kaina peržiūrima kiekvienų metų kovo 1 d., jeigu kainų pokytis, lyginant einamųjų metų sausio mėnesio kainas su praėjusių metų sausio mėnesio kainomis, yra didesnis kaip 5 procentai. Nustatant peržiūros momentą, reikia įvertinti laiką, kuris būtinas statistinių rodiklių apskaičiavimui ir paskelbimui;
22.1.4. momentą, nuo kurio įsigalioja pakeistos sutarties kainos ar įkainiai ir už kurias prekes, paslaugas ir (ar) darbus bus mokama senosiomis kainomis ar įkainiais, o už kurias – pakeistomis (-ais);
22.2. kai peržiūros būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kartu esant šioms sąlygoms:
22.2.2. bendra atskirų sutarties kainos pakeitimų, atliktų dėl peržiūros ir (ar) pasirinkimo, vertė neviršija 50 procentų pradinės sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti Viešųjų pirkimų įstatyme ar Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.
22.4. kai tenkinamos visos šios sąlygos kartu:
22.4.1. bendra atskirų sutarties kainos pakeitimų, atliktų dėl peržiūros ir (ar) pasirinkimo, vertė neviršija atitinkamų tarptautinio pirkimo vertės ribų;
22.4.2. bendra atskirų sutarties kainos pakeitimų, atliktų dėl peržiūros ir (ar) pasirinkimo, vertė neviršija 10 procentų pradinės sutarties vertės prekių ir (ar) paslaugų pirkimo atveju ir 15 procentų – darbų pirkimo atveju;
Pasirinkimas
23. Pasirinkimas galimas esant bent vienam iš šių atveju:
23.1. kai pasirinkimo galimybė, neatsižvelgiant į jos piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluota pirkimo dokumentuose ir sutartyje. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje turi būti nurodyta galimų pasirinkimų apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kurioms esant tai gali būti atliekama. Pavyzdžiui, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose ir sutartyje gali nurodyti galimybę įsigyti papildomų prekių, kurių nėra sąraše, tačiau susijusių su pirkimo objektu, neviršijant 10 procentų pradinės sutarties vertės. Taip pat nurodyti, kad už papildomas prekes bus apmokėta pagal prekių pirkimo dieną tiekėjo prekybos vietoje, kataloge ar interneto svetainėje nurodytas galiojančias šių prekių kainas arba, jei tokios kainos neskelbiamos, tiekėjo pasiūlytas kainas, pritaikant tiekėjo pasiūlytą nuolaidą.
23.2. kai prireikia iš to paties tiekėjo pirkti papildomų prekių, paslaugų ir (ar) darbų, kurie nebuvo įtraukti į pirminį pirkimą, esant visoms šioms sąlygoms kartu:
23.2.1. tiekėjo pakeitimas negalimas dėl ekonominių ar techninių priežasčių (pavyzdžiui, dėl pagal pirminį pirkimą įsigytos įrangos, paslaugų ar įrenginių pakeičiamumo ir sąveikumo reikalavimų užtikrinimo) ir dėl to, kad perkančiajai organizacijai sukeltų didelių nepatogumų ar nemažą išlaidų dubliavimą;
23.2.2. bendra atskirų sutarties kainos pakeitimų, atliktų dėl peržiūros ir (ar) pasirinkimo, vertė neviršija 50 procentų pradinės sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti Viešųjų pirkimų įstatyme ar Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.
23.3. kai pasirinkimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kartu esant šioms sąlygoms:
23.3.2. bendra atskirų sutarties kainos pakeitimų, atliktų dėl peržiūros ir (ar) pasirinkimo, vertė neviršija 50 procentų pradinės sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti Viešųjų pirkimų įstatyme ar Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.
23.5. kai tenkinamos visos šios sąlygos kartu:
23.5.1. bendra atskirų sutarties kainos pakeitimų, atliktų dėl peržiūros ir (ar) pasirinkimo, vertė neviršija atitinkamų tarptautinio pirkimo vertės ribų;
23.5.2. bendra atskirų sutarties kainos pakeitimų, atliktų dėl peržiūros ir (ar) pasirinkimo, vertė neviršija 10 procentų pradinės sutarties vertės prekių ir (ar) paslaugų pirkimo atveju ir 15 procentų – darbų pirkimo atveju;
24. Skaičiuojant, ar nebuvo viršyta Metodikos 22 ir (ar) 23 punktuose nurodyta sutarties kainos pakeitimų vertė, atsisakomų prekių, paslaugų ir (ar) darbų vertė ir papildomų prekių, paslaugų ir (ar) darbų vertė vertinamos atskirai (pavyzdžiui, jei perkančioji organizacija vykdant prekių sutartį taiko Metodikos 23.5 papunktį ir atsisako sutartyje nurodytų prekių, kurių vertė yra 7 procentai nuo pradinės sutarties vertės, ir ta pačia sutartimi įsigyja papildomų prekių, kurių vertė yra 5 procentai nuo pradinės sutarties vertės, pagal Metodikos 23.5 papunktį, atsiradus poreikiui, papildomai prekių ji gali atsisakyti neviršijant 3 procentų pradinės sutarties vertės, o papildomų prekių įsigyti neviršijant 5 procentų pradinės sutarties vertės (jei tenkinamos ir kitos Metodikos 23.5 papunkčio nuostatos). Keičiant prekes, paslaugas ir (ar) darbus, jų vertė skaičiuojama kaip vienų prekių, paslaugų ir (ar) darbų atsisakymas ir papildomų prekių, paslaugų ir (ar) darbų įsigijimas, atitinkamai jų vertę pridedant prie atsisakomų ir papildomų prekių, paslaugų ir (ar) darbų verčių.
25. Jei taikant pasirinkimo sąlygas, prekės, paslaugos ir (ar) darbai keičiami kitomis prekėmis, paslaugomis ir (ar) darbais, tokie prekių, paslaugų ir (ar) darbų pakeitimai neturi pabloginti sutarties rezultato.
26. Jei faktinės aplinkybės neatitinka Metodikos 23 punkte nustatytų keitimo sąlygų, pasirinkimas turi būti atliekamas vykdant naują pirkimo procedūrą pagal Viešųjų pirkimų įstatymo arba Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo reikalavimus.
27. Papildomomis prekėmis, paslaugomis ir (ar) darbais laikomi:
27.1. fiksuotos kainos ar fiksuotos kainos su peržiūra atveju – prekės, paslaugos ir (ar) darbai, kurie nebuvo numatyti pirkimo dokumentuose ir sutartyje, ir (ar) pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytų prekių kiekiai ir (ar) paslaugų, darbų apimtys, viršijantys pirkimo dokumentuose nustatytus kiekius (apimtis). Pavyzdžiui, vykdant naujo vandentiekio tiesimo darbus paaiškėja, kad sutartyje numatytų 2500 metrų vamzdžių klojimo darbų nepakanka, kadangi tiesiant vandentiekį buvo būtina aplenkti kelias nenumatytas kliūtis. Šiuo atveju papildomu darbu būtų laikoma papildoma apimtis, 150 metrų vamzdžių klojimas, kuri reikalingas minėtos kliūties aplenkimui). Tačiau papildomais darbais nelaikomi darbai, kuriuos tiekėjas galėjo ir turėjo įvertinti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, taip pat pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytų darbų apimtys, jei jos neviršija 15 procentų pradinės sutarties vertės (ar kito dydžio, jei toks buvo numatytas pirkimo dokumentuose ir sutartyje).
27.2. fiksuoto įkainio ar fiksuoto įkainio su peržiūra atveju:
27.2.1. perkant prekes ir (ar) paslaugas, tokios prekės ir (ar) paslaugos, kurios nebuvo numatytos pirkimo dokumentuose ir sutartyje, ir (ar) pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytų prekių ir (ar) paslaugų kiekiai (apimtys), viršijantys viršutinę kiekio (apimties) ribą ir (ar) pradinę sutarties vertę.
27.2.2. perkant darbus, tokie darbai, kurie nebuvo numatyti pirkimo dokumentuose ir sutartyje, (pavyzdžiui, pirkimo dokumentuose ir sutartyje buvo numatyta nudažyti 100 m2 pločio sieną. Pagal pateiktus dokumentus dažoma siena turėjo būti mūrinė, tačiau pradėjus dažymo darbus, siena pradėjo trupėti ir paaiškėjo, kad ji pagaminta iš gipso kartono. Šiuo atveju papildomu darbu būtų laikomas naujos sienos mūrijimas, kurį reikia atlikti norint nudažyti sieną), ir (ar) pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytų darbų apimtys, viršijančios pradinę sutarties vertę.
27.3. kintamo įkainio atveju – prekės ir (ar) paslaugos, kurios nebuvo numatytos pirkimo dokumentuose ir sutartyje, ir (ar) pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytų prekių ir (ar) paslaugų kiekiai (apimtis), viršijantys viršutinę kiekio (apimties) ribą ir (ar) pradinę sutarties vertę.
27.4. Sutarties vykdymo išlaidų atlyginimo atveju – prekės ir (ar) paslaugos, kurios pagal savo pobūdį gali būti iš anksto apibrėžtos, tačiau nebuvo nurodytos pirkimo dokumentuose ir sutartyje, ir (ar) pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytų prekių ir (ar) paslaugų kiekiai (apimtys), viršijantys viršutinę kiekio (apimties) ribą ir (ar) pradinę sutarties vertę. Taip pat konkrečios išlaidos, kurios nebuvo numatytos pirkimo dokumentuose ir sutartyje (pavyzdžiui, nurodant jų grupes, rūšis, sritis ar panašiai), ir (ar) pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytos išlaidos, viršijančios viršutinę kiekio (apimties) ribą ir (ar) pradinę sutarties vertę. Pavyzdžiui, perkant kelionių organizavimo paslaugas, papildomomis paslaugomis būtų laikomos draudimo organizavimo paslaugos ir tiekėjo faktinės išlaidos, patirtos teikiant draudimo organizavimo paslaugas, jei šios paslaugos ir išlaidos nebuvo numatytos pirkimo dokumentuose ir sutartyje.
28. Perkančioji organizacija, apskaičiuodama atsisakomų arba įsigyjamų papildomų darbų kainas pagal pasirinkimo sąlygas, taiko žemiau pateikiamus būdus prioritetine tvarka, t. y. tik nesant galimybės taikyti aukščiau esantį būdą, gali būti taikomas žemiau esantis būdas:
28.2. jei įmanoma, išskaičiuojant kainos dalį iš sutartyje numatyto įkainio, pavyzdžiui, tinkavimo įkainį išskaičiuojant iš sutartyje numatyto „Tinkavimas, glaistymas, dažymas“ darbo įkainio;
28.3. pritaikant sutartyje numatytus panašių darbų įkainius. Panašius darbus turi pagrįsti ir nustatyti perkančioji organizacija, pavyzdžiui, sutartyje numatyti 1 mm storio skardos palangių apskardinimo darbai. Paaiškėjus, kad reikia atlikti papildomus apskardinimo darbus (apskardinti angokraščius ar papildomus parapetus ir panašiai) galima pritaikyti tokį skardinimo įkainį;
28.4. įvertinant pagrįstas tiesiogines (darbo užmokesčio ir su juo susijusius mokesčius, statybos produktų ir įrengimų, mechanizmų sąnaudas) bei netiesiogines (pridėtines, statybvietės ir pelno) išlaidas pagal Metodikos 1 priedo taisykles. Keičiant prekes, paslaugas ir (ar) darbus, jų kaina skaičiuojama kaip vienų prekių, paslaugų ir (ar) darbų atsisakymas ir papildomų prekių, paslaugų ir (ar) darbų įsigijimas.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
29. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose ir sutartyje gali nusimatyti kitą nei Metodikos 15.1-15.3 papunkčiuose nurodytą 15 procentų (skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės) dydį, tačiau, jei pirkimo dokumentuose ir sutartyje kita reikšmė nėra nurodoma, 15 procentų (skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės) dydžio taikymas yra privalomas nepriklausomai nuo to, ar ši sąlyga yra nustatoma pirkimo dokumentuose ir sutartyje.
|
Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos |
| 1 priedas |
TIESIOGINIŲ IR NETIESIOGINIŲ IŠLAIDŲ APSKAIČIAVIMO TAISYKLĖS
|
Išlaidos
|
Atsisakomi darbai |
Papildomai įsigyjami darbai |
|
| Tiesioginės išlaidos |
Darbo užmokestis |
Darbo užmokesčio sąnaudos turi atitikti pasiūlymų pateikimo momentu galiojusiose Rekomendacijose dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo[1] (toliau – Rekomendacijos) numatytą resursų poreikį ir nustatytas kainas, kartu įvertinant pridėtines išlaidas, kurios negali būti didesnės kaip 30 procentų, skaičiuojant nuo darbo užmokesčio sumos. |
Darbo užmokesčio sąnaudos negali būti didesnės už papildomų darbų įsigijimo momentu galiojančiose Rekomendacijose numatytą resursų poreikį ir nustatytas kainas, kartu įvertinant pridėtines išlaidas, kurios negali būti didesnės kaip 30 procentų, skaičiuojant nuo darbo užmokesčio sumos. |
| Statybos produktai ir įrengimai |
Statybos produktų ir įrengimų kaina turi atitikti pasiūlymų pateikimo momentu galiojusiose Rekomendacijose numatytą resursų poreikį ir nustatytas kainas. Jei taikant Rekomendacijas statybos produktų ir įrengimų kainos negalima nustatyti, ji turi atitikti pasiūlymo pateikimo momentu galiojusią vidutinę rinkos kainą, kuri nustatoma įvertinus ne mažiau kaip trijų kitų toje rinkoje esančių ūkio subjektų statybos produktų ir įrengimų kainas (jeigu tiek ūkio subjektų yra rinkoje). Tais atvejais, kai kitų ūkio subjektų statybos produktų ir įrengimų kainas galima gauti tik realiu laiku (t. y. pasiūlymai neteikiami praeities laikotarpiui), statybos produktų ir įrengimų kaina gali būti nustatoma pagal galiojančią vidutinę rinkos kainą, įvertinus kainos pokytį nuo pasiūlymų pateikimo pabaigos iki atsisakomų darbų momento. Kainos pokytis vertinamas naudojant Lietuvos statistikos departamento tvarkomo Oficialiosios statistikos portalo Rodiklių duomenų bazėje, skiltyje „Statybos sąnaudų elementų kainų indeksai (SSKI, kainų pokyčiai ir svoriai)“, skelbiamus statistikos rodiklius. |
Statybos produktų ir įrengimų kaina negali būti didesnė nei tiekėjo patiriamos išlaidos joms įsigyti ir negali būti didesnės už papildomų darbų įsigijimo momentu galiojančiose Rekomendacijose numatytą resursų poreikį ir nustatytas kainas. Jei taikant Rekomendacijas statybos produktų ir įrengimų kainos negalima nustatyti, ji negali būti didesnė nei tiekėjo patiriamos išlaidos statybos produktams ir įrenginiams įsigyti ir negali būti didesnė už vidutinę rinkos kainą, kuri nustatoma įvertinus ne mažiau kaip trijų kitų toje rinkoje esančių ūkio subjektų statybos produktų ir įrengimų kainas (jeigu tiek ūkio subjektų yra rinkoje). Į tiekėjo patiriamas išlaidos neįtraukiamos pridėtinės išlaidos. |
|
| Mechanizmai |
Mechanizmų kaina turi atitikti pasiūlymų pateikimo momentu galiojusiose Rekomendacijose numatytą resursų poreikį ir nustatytas kainas. Jei taikant Rekomendacijas mechanizmų kainos negalima nustatyti, ji turi atitikti pasiūlymų pateikimo momentu galiojusią vidutinę rinkos kainą, kuri apskaičiuojama pagal atsisakomų statybos produktų ir įrengimų vidutinės rinkos kainos nustatymo taisykles. |
Mechanizmų kaina negali būti didesnės už papildomų darbų įsigijimo momentu galiojančiose Rekomendacijose numatytą resursų poreikį ir nustatytas kainas. Jei taikant Rekomendacijas mechanizmų kainos negalima nustatyti, ji negali būti didesnė nei tiekėjo patiriamos išlaidos mechanizmams įsigyti ir negali būti didesnė už vidutinę rinkos kainą, kuri nustatoma įvertinus ne mažiau kaip trijų kitų toje rinkoje esančių ūkio subjektų mechanizmų kainas (jeigu tiek ūkio subjektų yra rinkoje). Į tiekėjo patiriamas išlaidos neįtraukiamos pridėtinės išlaidos.
|
|
|
Netiesioginės išlaidos |
Pridėtinės išlaidos |
Pridėtinės išlaidos turi atitikti pasiūlymų pateikimo momentu galiojusiose Rekomendacijose numatytą dydį ir skaičiuojamos tik nuo darbo užmokesčio sumos.
|
Pridėtinės išlaidos turi atitikti papildomų darbų įsigijimo momentu galiojančiose Rekomendacijose numatytą dydį ir skaičiuojamos tik nuo darbo užmokesčio sumos. |
| Statybvietės išlaidos |
Statybvietės išlaidos turi atitikti sutartyje nurodytas statybvietės išlaidas, o jei tokių duomenų sutartyje nėra, statybvietės išlaidos neturi būti didesnės kaip 9 procentai nuo statybos darbų skaičiuojamosios kainos. |
Statybvietės išlaidos turi atitikti sutartyje nurodytas statybvietės išlaidas, o jei tokių duomenų sutartyje nėra, statybvietės išlaidos neturi būti didesnės kaip 9 procentai nuo statybos darbų skaičiuojamosios kainos. |
|
| Pelno dydis |
Pelno dydis apskaičiuojamas pagal sutartyje nurodytą pelno dydį. Jeigu sutartyje pelnas nebuvo numatytas, jis turi būti ne didesnis kaip 5 procentai nuo tiesioginių ir pridėtinių išlaidų sumos. |
Pelno dydis apskaičiuojamas pagal sutartyje nurodytą pelno dydį. Jeigu sutartyje pelnas nebuvo numatytas, jis turi būti ne didesnis kaip 5 procentai nuo tiesioginių ir pridėtinių išlaidų sumos. |
|