Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-971 8, 9, 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 301 STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
2020 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Asmens teisių ir laisvių apribojimai užtikrinant civilinę saugą
Vykdant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribotos asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, o susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai – ir ūkinės veiklos laisvė.“
2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 9 straipsnį nauju 18 punktu:
„18) paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, gali nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas bei kitus šių prekių ir (ar) paslaugų pardavimo ar teikimo būtinus apribojimus;“.
3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) teikia Vyriausybei siūlymus dėl valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų naudojimo ekstremaliųjų situacijų metu, taip pat poreikio nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas bei kitus šių prekių ir (ar) paslaugų pardavimo ar teikimo būtinus apribojimus.“
4 straipsnis. Įstatymo papildymas 301 straipsniu
Papildyti Įstatymą 301 straipsniu:
„301 straipsnis. Prekybos ir paslaugų teikimo reguliavimas susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai
1. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija turi teisę nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą ir pavesti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai stebėti šių priekių ir paslaugų kainų bei prieinamumo pokyčius. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi šių prekių ir (ar) paslaugų trūkumą ir (ar) jų gamintojų, pardavėjų ar teikėjų piktnaudžiavimą nustatant šių prekių ir (ar) paslaugų kainas, nedelsdama informuoja apie tai Vyriausybės ekstremalių situacijų komisiją. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, atsižvelgdama į gautą informaciją, gali teikti siūlymą Vyriausybei spręsti dėl poreikio nustatyti prekių ir (ar) paslaugų, būtinų gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas, taip pat kitus šių prekių ir (ar) paslaugų pardavimo ar teikimo būtinus apribojimus. Teikiant šį siūlymą turi būti pagrįsta, kad prekių ir (ar) paslaugų trūkumo ir (ar) jų gamintojų, pardavėjų ar teikėjų piktnaudžiavimo negalima išvengti kitomis įstatymuose numatytomis priemonėmis.
2. Vyriausybė, gavusi Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos siūlymą ir Konkurencijos tarybos nuomonę, turi teisę, susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių įstaigoms ir institucijoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų didmenines ir (ar) mažmenines kainas, taip pat kitus šių prekių ir (ar) paslaugų pardavimo ar teikimo būtinus apribojimus (parduodamų prekių kiekio ribojimus, pardavimo ar paslaugų teikimo vietas, prekių išvežimo ir (ar) eksporto iš Lietuvos Respublikos laikinus draudimus, subjektus, kurie turi pirmenybę įsigyti šias prekes ir (ar) paslaugas ir panašiai).
3. Nustatydama šio straipsnio 2 dalyje nurodytų prekių ir (ar) paslaugų maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas ir (ar) kitus apribojimus, Vyriausybė turi laikytis proporcingumo principo, nepažeisti sąžiningos konkurencijos ir ūkio subjektų lygiateisiškumo bei nurodyti maksimalų ribojimų taikymo terminą, kuris negali būti ilgesnis už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos trukmę. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją nustatytas prekių ir (ar) paslaugų, būtinų gyventojams, valstybės ir savivaldybių įstaigoms ir institucijoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, maksimalias didmenines ir (ar) mažmenines kainas ir (ar) kitus šių prekių pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo apribojimus Vyriausybė turi atšaukti nedelsdama, išnykus priežastims, dėl kurių jie buvo nustatyti.