Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINIO PROCESO KODEKSO 34, 62, 111, 130, 134, 154, 2201, 2202, 258, 268, 269, 325, 590, 591, 594, 631, 637 IR 646 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2016 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Teismo priimtos savo žinion bylos perdavimas kitam teismui
1. Teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus.
2. Teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams:
1) jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme arba kituose teismo rūmuose konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus;
2) jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui arba jo gyvenamosios vietos teismo rūmams;
3) jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo rūmuose, arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą;
4) jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles;
3. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui arba kitiems teismo rūmams išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – šio teismo pirmininkas. Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
4. Dėl teismo nutarties, kuria byla perduodama nagrinėti kitam teismui arba to teismo kitiems teismo rūmams, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytus atvejus, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Byla perduodama nagrinėti iš vieno teismo į kitą arba iš vienų to teismo rūmų į kitus teismo rūmus, kai įsiteisėja dėl to priimta teismo nutartis.
5. Kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį.
6. Kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis dirba, arba kai iš teismo rūmų sudarytame teisme, kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), tokio teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas šią bylą perduoda nagrinėti to teismo kitiems teismo rūmams, kuriems šie asmenys nėra priskirti ar kuriuose šie asmenys nedirba.
7. Kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, į kurį jis paskirtas, arba kai iš teismo rūmų sudarytame teisme, kuriam teisminga byla, teismo pirmininku ar teismo pirmininko pavaduotoju yra dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), byla perduodama nagrinėti kitam teismui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“
2 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 62 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apylinkių teismuose civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas. Nagrinėdamas civilines bylas, jis veikia apylinkės teismo vardu. Apylinkės teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, atsižvelgdami į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Apylinkės teisme, kuris sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus.“
2. Pakeisti 62 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kolegiją sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Jeigu, paskelbus teismo posėdžio pertrauką ar atidėjus kolegialiai nagrinėjamos bylos nagrinėjimą, suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bent vienas kolegijos teisėjas, kiti kolegijos teisėjai nutartimi pratęsia teismo posėdžio pertraukos ar bylos nagrinėjimo atidėjimo terminą tol, kol išnyks priežastys, trukdžiusios nagrinėti bylą. Jeigu šios priežastys neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjančią kolegiją ir nustato bylos nagrinėjimo datą ir vietą. Kai šioje dalyje numatytos aplinkybės ir priežastys atsiranda teisėjui vienasmeniškai nagrinėjant bylą, šioje dalyje nurodyti teismo pareigūnai sprendžia visus joje numatytus klausimus.“
3 straipsnis. 111 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 111 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 111 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Procesiniai dokumentai pateikiami raštu teismui, kuriam teisminga byla. Kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, procesiniai dokumentai pateikiami teismo rūmams, į kuriuos paskirtas teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, išskyrus procesinius dokumentus, kuriais inicijuojamas procesas. Iš teismo rūmų sudarytam teismui procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas procesas, pateikiami bet kuriuose to teismo rūmuose.“
4 straipsnis. 130 straipsnio pakeitimas
5 straipsnis. 134 straipsnio pakeitimas
6 straipsnis. 154 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 154 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„154 straipsnis. Teismo posėdžių skyrimas ir vieta
1. Teismo posėdžių vietą, datą ir laiką skiria teismas. Apie tą dieną vykstančius teismo posėdžius skelbiama teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirtas teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, skelbimų lentoje.
2. Teismo posėdžiai vyksta teismo, nagrinėjančio bylą, patalpose, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos yra paskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai, patalpose.
3. Žodinis bylos nagrinėjimas gali vykti ir ne šio straipsnio 2 dalyje nurodytose patalpose, kai nė viena iš proceso šalių neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama kitoje vietoje, arba kai kitoje vietoje byla bus operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą arba proceso dalyvių ar daugumos proceso dalyvių gyvenamąją vietą ar buveinę, arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su nagrinėjama byla, buvimo vietą.
4. Kai įstatymų nustatytais atvejais konkrečiam apylinkės ar apygardos teismui teisminga byla yra priskiriama nagrinėti atitinkamai kito apylinkės arba apygardos teismo teisėjams, teismo posėdžiai, kuriuose nagrinėjamos šios bylos, gali vykti teismo, kuriame dirba bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai), patalpose. Žodinis šių bylų nagrinėjimas vyksta teismo, kuriam byla teisminga, patalpose, išskyrus atvejus, kai nė viena iš proceso šalių neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama teismo, kuriame dirba bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai), patalpose, arba kai byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitose patalpose, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą arba proceso dalyvių ar daugumos proceso dalyvių gyvenamąją vietą ar buveinę, arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su nagrinėjama byla, buvimo vietą.“
7 straipsnis. 2201 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2201 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2201 straipsnis. Teismo pavedimai
Prireikus surinkti įrodymus kito teismo veiklos teritorijoje, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitų teismo rūmų veiklos teritorijoje, nagrinėjantis bylą teismas atitinkamam teismui ar teismo rūmams gali pavesti atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (šalių, trečiųjų asmenų ir liudytojų apklausą, vietos apžiūrą ir kitus).“
8 straipsnis. 2202 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2202 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nutartyje dėl teismo pavedimo turi būti trumpai išdėstyta nagrinėjamos bylos esmė, nurodytos aplinkybės, kurias reikia nustatyti, įrodymai, kuriuos turi surinkti pavedimą vykdantis teismas. Be to, nutartyje dėl teismo pavedimo gali būti išdėstyti klausimai, kurie turi būti pateikti liudytojui. Ši nutartis yra privaloma teismui ar teismo rūmams, kuriems ji adresuojama, ir turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo pavedimo gavimo.“
9 straipsnis. 258 straipsnio pakeitimas
10 straipsnis. 268 straipsnio pakeitimas
Papildyti 268 straipsnį 11 dalimi:
„11. Kai sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas šio Kodekso 269 straipsnyje nustatyta tvarka ir nė vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų neatvyko į teismo sprendimo paskelbimą, sprendimo paskelbimui yra prilyginamas bylą išnagrinėjusio teisėjo (teisėjų kolegijos narių) pasirašyto sprendimo pateikimas teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjai ar teisėjas išnagrinėjo bylą, raštinei teismo nurodytą sprendimo paskelbimo dieną. Šio sprendimo patvirtintos kopijos per tris darbo dienas nuo teismo nurodytos sprendimo paskelbimo dienos išsiunčiamos dalyvaujantiems byloje asmenims.“
11 straipsnis. 269 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 269 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 269 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, kiti teisėjų kolegijos teisėjai, o kai bylą nagrinėja vienas teisėjas, – teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali motyvuota nutartimi nustatyti kitą, negu buvo nurodyta šio straipsnio 3 dalyje numatytoje nutartyje, sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą. Apie nustatytą naują datą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims. Jeigu šios priežastys neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą ir vietą.“
12 straipsnis. 325 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 325 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Apie apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį, priimtus rašytinio proceso tvarka, taip pat apie apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį, priimtus žodinio proceso tvarka, kai dalyvaujantys byloje asmenys nedalyvavo paskelbiant teismo sprendimą ar nutartį arba kai teismo sprendimas ar nutartis buvo paskelbti šio straipsnio 6 dalyje nurodytu būdu, pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims.“
2. Papildyti 325 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Kai sprendimas ar nutartis priimami ir paskelbiami ne tuoj pat po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje ir nė vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų neatvyko į teismo sprendimo ar nutarties paskelbimą, sprendimo ar nutarties paskelbimui yra prilyginamas bylą išnagrinėjusio teisėjo (teisėjų kolegijos narių) pasirašyto sprendimo ar nutarties pateikimas teismo raštinei teismo nurodytą sprendimo ar nutarties paskelbimo dieną.“
3. Buvusią 325 straipsnio 6 dalį laikyti 7 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip:
„7. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, kiti teisėjų kolegijos teisėjai, o kai bylą nagrinėja vienas teisėjas, – teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali motyvuota nutartimi nustatyti kitą, negu šio straipsnio 1 dalyje numatyta, sprendimo (nutarties) priėmimo ir paskelbimo datą. Apie nustatytą naują datą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims. Jeigu šios priežastys neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą ir vietą.“
13 straipsnis. 590 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 590 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„590 straipsnis. Vykdymo vieta
1. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą.
2. Jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo šio skolininko buveinės arba jo turto buvimo vietoje.
4. Jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio veiklos teritorijoje, antstolis persiunčia vykdomąjį dokumentą išieškotojo rašte nurodytam antstoliui, o kai išieškotojas nenurodo kito antstolio, vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui.
5. Apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, pirmininkas išieškotojo prašymu gali bet kurį sprendimą pavesti vykdyti kuriam nors kitam apygardos teismo veiklos teritorijoje veiklą vykdančiam antstoliui. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas išieškotojo prašymu gali bet kurį sprendimą pavesti vykdyti kuriam nors kitam kitos apygardos teismo veiklos teritorijoje veiklą vykdančiam antstoliui.“
14 straipsnis. 591 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 591 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„591 straipsnis. Vykdymo veiksmų atlikimas kito antstolio veiklos teritorijoje
1. Pradėtus vykdymo veiksmus antstolis gali tęsti kito antstolio veiklos teritorijoje, jeigu tai būtina siekiant sėkmingai įvykdyti sprendimą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju antstolis surašo motyvuotą patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus kito antstolio veiklos teritorijoje. Šį patvarkymą turi patvirtinti rezoliucija apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas.
3. Kai yra realus pavojus, kad išieškomas turtas gali būti paslėptas, antstolis be teisėjo leidimo gali tęsti pradėtus vykdymo veiksmus kito antstolio veiklos teritorijoje – areštuoti turtą ir paskirti jo saugotoją. Šiuo atveju apie atliktus vykdymo veiksmus antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų atlikimo raštu praneša apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjui.
15 straipsnis. 594 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 594 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio Kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai.“
16 straipsnis. 631 straipsnio pakeitimas
17 straipsnis. 637 straipsnio pakeitimas
18 straipsnis. 646 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 646 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Jeigu teismas, šio Kodekso numatytais atvejais išduodantis vykdomąjį raštą, sudarytas iš teismo rūmų, pareiškimas dėl vykdomojo rašto išdavimo paduodamas teismo rūmams, į kuriuos paskirtas teisėjas ar teisėjai išnagrinėjo bylą ar priėmė sprendimą. Tais atvejais, kai konfiskuojamas turtas arba kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą, kai išieškoma nusikalstama veika padaryta žala, kai išieškomas išlaikymas, žalos, padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, atlyginimas, taip pat atimant maitintojo gyvybę, teismas vykdomąjį raštą išduoda išieškotojui ir be jo prašymo.“