Projektas XIIIP-4097(2)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GARANTIJŲ DARBUOTOJAMS JŲ DARBDAVIUI TAPUS NEMOKIAM IR ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ ĮSTATYMO Nr. XII-2604 5, 6, 10 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2019 m.                                   d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 5 straipsnio 3 dalies pakeitimas

1. Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Į Garantinį fondą 0,1 procento dydžio įmokas nuo darbuotojams, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, moka:

1) Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, jų filialai ir atstovybės, išskyrus Lietuvos banką, biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas;

2) fiziniai asmenys;

3) valstybių narių juridinių asmenų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje“.

2 straipsnis. 6 straipsnio 1 dalies pakeitimas

1.   Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Garantinio fondo lėšos naudojamos šioms iki paraiškos skirti lėšų iš Garantinio fondo (toliau – paraiška) pateikimo administratoriui dienos darbuotojams neišmokėtoms išmokoms:

1) darbuotojui priklausančiam darbo užmokesčiui, bet ne didesniam kaip užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš darbuotojo atleidimo dieną, priskaičiuotų darbuotojui su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir neviršijančiam kalendorinio ketvirčio, einančio prieš nutarties iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos mėnesį, Lietuvos statistikos departamento skelbiamų trijų šalies ūkio vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių sumos. Kai užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš darbuotojo atleidimo dieną, priskaičiuotų darbuotojui su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, suma yra mažesnė už tris minimaliąsias mėnesines algas arba tokios sumos nebuvo, laikoma, kad maksimali išmoka nesumokėtam darbo užmokesčiui atlyginti yra lygi trijų minimaliųjų mėnesinių algų sumai;

2) piniginei kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas, neviršijančių dviejų minimalių mėnesinių algų;

3) išeitinei išmokai, numatytai Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 56 straipsnio 2 dalyje, 57 straipsnio 8 dalyje, 62 straipsnio 3 dalyje, ar Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje numatytam vidutiniam darbo užmokesčiui už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacijai, neviršijančiai trijų minimaliųjų mėnesinių algų sumos;

4) apmokėti už prastovą, neviršijant dviejų minimalių mėnesinių algų;

5) Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytam žalos atlyginimui dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, kai ši prievolė šiame punkte nurodyto įstatymo nustatyta tvarka nepereina valstybei“.

3 straipsnis. 10 straipsnio 1 dalies pakeitimas

1.   Pakeisti bei papildyti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Teisę į ilgalaikio darbo išmoką turinčiam darbuotojui, jį atleidus iš darbo ir kai tarp jo ir darbdavio per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nesudaroma nauja darbo sutartis, iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo skiriama:

1) 77,58 procento jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo penkerių iki dešimt metų;

2) 77,58 procento dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo dešimt iki penkiolikos metų;

3) 77,58 procento trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo penkiolikos iki dvidešimt metų;

4) 77,58 procento keturių jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi dvidešimt ar daugiau metų“.

4 straipsnis. 14 straipsnio 3 dalies pakeitimas

1. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Darbdaviai, išskyrus biudžetines įstaigas ir Lietuvos banką, į Ilgalaikio darbo išmokų fondą moka 0,1 procento nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, dydžio įmokas“.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Teikia

Seimo narys                                                                                      Algirdas Sysas