Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2016 M. LAPKRIČIO 25 D. ĮSAKYMO NR. D1-805 „DĖL ATLIEKŲ DEGINIMO ĮRENGINIUOSE IR BENDRO ATLIEKŲ DEGINIMO ĮRENGINIUOSE SUSIDARIUSIŲ PELENŲ IR ŠLAKO TVARKYMO REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO“
PAKEITIMO
2021 m. d. Nr.
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. D1-805 „Dėl Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų patvirtinimo“ (toliau–Tvarkymo reikalavimai) ir jį išdėstau nauja redakcija:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 4 ir 9 punktais, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsniu ir 20 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Atliekų deginimo aplinkosauginiais reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 „Dėl Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“:
1. T v i r t i n u Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių nepavojingųjų pelenų ir šlako tvarkymo ir panaudojimo reikalavimus (toliau – Reikalavimai) (pridedama).
2. P a v e d u Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją vykdyti Reikalavimų laikymosi kontrolę.“
4. N u s t a t a u, kad:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu
Nr. D1-805
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2021 d. įsakymo Nr. D1-redakcija).
ATLIEKŲ DEGINIMO ĮRENGINIUOSE IR BENDRO ATLIEKŲ DEGINIMO ĮRENGINIUOSE SUSIDARIUSIŲ NEPAVOJINGŲJŲ PELENŲ IR ŠLAKO ATLIEKŲ TVARKYMO IR PANAUDOJIMO REIKALAVIMAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo ir panaudojimo reikalavimai (toliau – Reikalavimai) nustato atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo ir panaudojimo aplinkos apsaugos reikalavimus, atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų nelaikymo atliekomis kriterijus.
2. Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusioms nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekoms taikomi Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės), 1 priede įtvirtinti atliekų sąrašo kodai 19 01 12 (dugno pelenai ir šlakas, nenurodyti 19 01 11) ir 19 01 16 (garo katilų dulkės, nenurodytos 19 01 15).
3. Reikalavimuose vartojamos sąvokos:
3.1. atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusios nepavojingosios pelenų atliekos (toliau – pelenų atliekos) – atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidarę dugno pelenai – degimo kameroje degimo proceso pabaigoje iškrentančios deginimo proceso nepavojingosios atliekos ir garo katilų dulkės – deginimo proceso nepavojingosios atliekos, iškrentančios iš katilo šilumokaičių sistemos;
3.2. atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusios nepavojingosios šlako atliekos (toliau – šlako atliekos) – deginimo proceso nedegančios nepavojingosios atliekos, susikaupusios degimo kameros dugne;
3.3. pelenai ir šlakas (toliau – cheminė medžiaga) – cheminė medžiaga, atitinkanti Reikalavimuose nustatytus nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus;
3.4. pelenų ir šlako siunta (toliau – siunta) – atliekų tvarkytojo, vykdžiusio pelenų ir šlako apdorojimą, paruošta tiekti ar pateikta vienu metu rinkai apdorotų pelenų ir šlako atliekų arba cheminės medžiagos partija;
3.5. pelenų ir šlako atliekų sendinimas – pelenų ir šlako atliekų apdorojimo veikla, siekiant stabilizuoti pelenų ir šlako atliekas, ir kurios trukmė – ne mažiau kaip 3 (trys) mėnesiai.
3.6. kitos Reikalavimuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatyme, Atliekų deginimo aplinkosauginiuose reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 „Dėl Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimai), Minimaliuose reikalavimuose dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-682 „Dėl Minimalių reikalavimų dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas patvirtinimo“ (toliau – Minimalūs reikalavimai dulkėtumui mažinti) ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose aplinkos apsaugą, atliekų tvarkymą, statinių statybą ir statybos produktų gamybą nustatytas sąvokas.
4. Reikalavimai nereglamentuoja pelenų ir šlako atliekų, susidariusių kitos rūšies nei atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose, tvarkymo ir panaudojimo. Reikalavimai netaikomi pelenų ir šlako atliekoms, susidariusioms pavojingųjų atliekų deginimo įrenginiuose, pavojingųjų pelenų ir šlako atliekų, lakiųjų pelenų atliekų, susidariusių atliekų deginimo įrenginiuose ar bendro atliekų deginimo įrenginiuose, tvarkymui ir panaudojimui.
II SKYRIUS
REIKALAVIMAI PELENŲ IR ŠLAKO ATLIEKŲ APDOROJIMUI
5. Pelenų ir šlako atliekos apdorojamos, išskyrus šalinimą sąvartyne, tam skirtuose įrenginiuose, kuriuose turi būti įrengtos neapdorotų pelenų ir šlako atliekų zonos, apdorotų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo zonos pagal frakcijas ir pagal pelenų ir šlako atliekų sendinimo trukmę.
6. Pelenų ir šlako atliekų apdorojimas, įskaitant jų laikymą, vykdomas uždaruose įrenginiuose su įrengta dulkių filtravimo ir dujų pašalinimo sistema, kitu uždaru būdu arba atviruose įrenginiuose (atvirose aikštelėse), taikant Minimaliuose reikalavimuose dulkėtumui mažinti ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose įrenginių veiklą ir atliekų apdorojimą, nustatytus reikalavimus.
7. Pelenų ir šlako atliekų apdorojimo įrenginius įrengti draudžiama jei tokia veikla konkrečioje vietoje negalima dėl netinkamos žemės paskirties ar ją riboja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.
8. Negalima tarpusavyje maišyti šių pelenų ir šlako atliekų rūšių: neapdorotų, apdorojamų ir apdorotų. Pelenų ir šlako atliekų negalima maišyti su pavojingosiomis pelenų ir šlako atliekomis, medienos kuro pelenų atliekomis, pelenų atliekomis, susidariusiomis pavojingųjų atliekų deginimo įrenginiuose, lakiųjų pelenų atliekomis, susidariusiomis atliekų deginimo įrenginiuose ar bendro atliekų deginimo įrenginiuose, pelenų atliekomis, susidariusiomis namų ūkiuose ir biomase ir kietu iškastiniu kuru kūrenamose katilinėse.
9. Pelenų ir šlako atliekų sendinimas turi būti vykdomas kaupuose ne trumpiau kaip 3 (tris) mėnesius nuo kaupo suformavimo. Pelenų ir šlako atliekų sendinimo kaupas turi būti specialiai pažymėtas, nurodant atliekos pavadinimą, atliekos kodą, sendinimo pradžios datą. Pelenų ir šlako atliekų sendinimo pradžia turi būti įregistruota ir pelenų ir šlako atliekų apdorojimo žurnale (1 priedas). Praėjus 3 (trijų) mėnesių pelenų ir šlako atliekų sendinimo periodui, pelenų ir šlako atliekų tyrimais turi būti nustatyti kiekvieno kaupo rodikliai pagal 34.3 papunktyje pateiktus rodiklius ir (ar) Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 „Dėl Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Atliekų sąvartynų taisyklės), nustatytus reikalavimus.
10. Pelenų ir šlako atliekų apdorojimo įrenginiai, išskyrus šalinimo, turi būti su nelaidžia vandeniui danga arba dugnu ir įrengti, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų. Paviršinės nuotekos turi būti surenkamos, valomos ir išleidžiamos vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“. Pelenų ir šlako atliekų laikymo ir apdorojimo įrenginiuose surenkamos gamybinės nuotekos privalo būti valomos, vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“.
11. Taršos ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidime, išduotame eksploatuoti pelenų ir šlako atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį, turi būti nustatytas didžiausias numatomas apdoroti pelenų ir šlako atliekų kiekis, pelenų ir šlako atliekų apdorojimo pajėgumai, leidžiamos pelenų ir šlako atliekų apdorojimo veiklos, įskaitant atliekų panaudojimą, pelenų ir šlako atliekų laikymo sąlygos, pelenų ir šlako atliekų apdorojimo technologinio proceso aprašymas, apdorotų pelenų ir šlako atliekų kiekis ir kiti reikalavimai, nustatyti vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais šių leidimų išdavimą ir pakeitimą.
12. Prieš šalinant pelenų ir šlako atliekas sąvartyne, atliekų tvarkytojai, įskaitant įmones, kurių veikloje susidaro pelenų ir šlako atliekos, turi užtikrinti, kad pelenų ir šlako atliekos būtų apdorotos, jei tai techniškai įmanoma ir jei tai sumažina atliekų kiekį bei jų keliamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai.
III SKYRIUS
APDOROTŲ PELENŲ IR ŠLAKO ATLIEKŲ PANAUDOJIMAS STATINIŲ STATYBOJE
14. Apdorotos, laikantis Reikalavimų II skyriuje nustatytų reikalavimų, pelenų ir šlako atliekos gali būti panaudotos Lietuvos Respublikos teritorijoje statinių statyboje (pavyzdžiui, keliams tiesti ir rekonstruoti, pastatų pamatams), jei įmonė, numatanti panaudoti pelenų ir šlako atliekas (toliau – atliekų naudotojas), pelenų ir šlako atliekų panaudojimui turi taršos ar TIPK leidimą arba parengtą Apdorotų pelenų ir šlako atliekų panaudojimo statinių statyboje planą (toliau ¬ Planas), kurį privaloma turėti, jei planuojama pelenų ir šlako atliekų panaudojimo veikla neatitinka kriterijų, kuriais, vadovaujantis Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ ar Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis , patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ atliekų apdorojimo įrenginių eksploatavimui privaloma turėti taršos ar TIPK leidimą.
15. Panaudojamos statinių statyboje apdorotos pelenų ir šlako atliekos turi atitikti techniniuose normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose, normatyviniuose techniniuose dokumentuose nustatytus statinio projektavimo, statybos, statinio naudojimo, nugriovimo reikalavimus ir kriterijus, nurodytus Reikalavimų 34.2 ir 34.3 papunkčiuose.
16. Atliekų tvarkytojas gali perduoti apdorotas pelenų ir šlako atliekas, numatomas naudoti Lietuvos Respublikoje pagal Reikalavimų 14 punkte nurodytą paskirtį, tik teisę jas panaudoti turinčiam atliekų naudotojui, kuris turi parengtą Planą arba taršos ar TIPK leidimą.
17. Atliekų tvarkytojas, perduodamas apdorotas pelenų ir šlako atliekas atliekų naudotojui turi užtikrinti, kad nurodytos atliekos atitinka nustatytus reikalavimus ir kriterijus, nurodytus Reikalavimų 34.2 ir 34.3 papunkčiuose. Atliekų tvarkytojas privalo išduoti atliekų naudotojui kiekvienos siuntos eksploatacinių savybių deklaracijos ir apdorotų pelenų ir šlako atliekų laboratorinių tyrimų rezultatų kopijas.
18. Apdorotų pelenų ir šlako atliekų panaudojimas statinių statyboje turi būti numatytas statinio projekte. Statinio projektuotojas, rengdamas projektą privalo atsižvelgti į atliekų nurodytas savybes ir tinkamumą konkrečiam statiniui.
19. Planas rengiamas pagal Reikalavimų 5 priede pateiktą formą konkrečiam statiniui, kurio statyboje numatoma panaudoti apdorotus pelenus ir šlaką.
20. Atliekų naudotojas, likus ne mažiau kaip 1 (vienai) savaitei iki planuojamos pelenų ir šlako atliekų panaudojimo pradžios, užpildęs 5 priede pateiktą formą, išskyrus šios formos 3 lentelę, apie apdorotų pelenų ir šlako panaudojimą informuoja Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) ir Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – Agentūra), pateikdamas parengtą Planą el. paštu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą, nurodytą Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, išskyrus atvejus, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu pateiktos informacijos atgaminti ar perskaityti. Tokiu atveju įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens antspaudu ir parašu patvirtintas Planas teikiamas popieriniu formatu (susegtas ar įrištas). Teikiant dokumentus elektroniniu formatu, Planas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir identifikuoti Planą teikiantį asmenį. Planas turi būti pateiktas *.pdf, *.docx, *.xlsx, *.odt, *.ods, *.tif formatais (pasirinktinai).
21. Plano galiojimo terminą nustato atliekų naudotojas, atsižvelgdamas į numatomą apdorotų pelenų ir šlako atliekų panaudojimo trukmę, tačiau Plano galiojimo termino data negali būti nustatyta vėlesnė nei 2023 m. gruodžio 31 d. Jei Planas, kurio galiojimo termino data yra ankstesnė nei 2023 m. gruodžio 31 d., nebuvo įgyvendintas per nustatytą terminą dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių), galinčių turėti esminę įtaką Plano galiojimui, atliekų naudotojas, iki Plano galiojimo termino pabaigos atnaujina Planą, nustatydamas Plano galiojimo terminą ne vėlesnį nei 2023 m. gruodžio 31 d., ir informuoja Aplinkos apsaugos departamentą ir Aplinkos apsaugos agentūrą Reikalavimų 20 punkte nustatytu būdu.
22. Jei Plano galiojimo laikotarpiu pasikeičia atliekų tvarkymo veiklą reglamentuojantys teisės aktai ar atliekų naudotojo veikla, dėl kurių būtina pakeisti Planą, atliekų naudotojas atnaujina Planą.
23. Atliekų naudotojas privalo pildyti informaciją apie kiekvienos siuntos įsigijimą Plano 3 lentelėje „Pelenų ir šlakų atliekų siuntos paėmimo / naudojimo registracija“, pridėdamas atliekų tvarkytojo išduotų kiekvienai siuntai apdorotų pelenų ir šlako atliekų laboratorinių tyrimų rezultatų ir eksploatacinių savybių deklaracijų patvirtintas kopijas.
26. Aplinkos apsaugos departamentas kontroliuoja Plane nustatytų sąlygų laikymąsi. Apdorotų pelenų ir šlako atliekos negali būti panaudotos statinių statyboje ir turi būti perduotos atliekų tvarkytojams, jei patikrinimo metu nustatoma, kad Planas vykdomas nesilaikant jame nustatytų sąlygų ir dėl to negali būtų įgyvendinamas, nustatomi pažeidimai, kurie per Aplinkos apsaugos departamento nustatytą terminą nepašalinami, pelenų ir šlako atliekos nepanaudojamos pagal nurodytą paskirtį per Plane nurodytą terminą arba jei paaiškėja, kad pelenų ir šlako atliekos neatitinka reikalavimų, nustatytų 15 punkte.
IV SKYRIUS
REIKALAVIMAI PELENŲ IR ŠLAKO ATLIEKŲ LAIKYMUI, KROVIMUI, VEŽIMUI IR PANAUDOJIMUI
27. Pelenų ir šlako atliekos turi būti laikomos, kraunamos, vežamos ir naudojamos taip, kad jų neišnešiotų vėjas, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiant krituliams ar atodrėkiui pelenų ir šlako atliekos negalėtų patekti į požeminius ir (ar) paviršinius vandens telkinius.
28. Palaidų pelenų ir šlako atliekų laikymas atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginiuose vykdomas laikantis Reikalavimų 6 punkte išdėstytų reikalavimų.
29. Palaidos apdorotų pelenų ir šlako atliekos negali būti laikomos ilgiau nei 6 (šešis) mėnesius atviroje aikštelėje prieš panaudojimą pagal Reikalavimų 14 punkte nurodytą paskirtį.
30. Palaidų pelenų ir šlako atliekų dulkių susidarymui ir (ar) dulkių sklaidai riboti, laikant, kraunat, vežant palaidas atliekas atvirose aikštelėse taikomi Minimaliuose reikalavimuose dulkėtumui mažinti nustatyti reikalavimai.
31. Pelenų ir šlako atliekas draudžiama laikyti, krauti, vežti ir panaudoti, jei tokia veiklą konkrečioje vietoje riboja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.
32. Kai numatoma palaidas pelenų ir šlako atliekas laikyti vykdant statinių statybą, laikymo atviroje aikštelėje vieta turi būti parinkta tokia, kad aikštelės neapsemtų paviršiniai vandenys liūčių, potvynių metu. Palaidų pelenų ir šlako atliekų laikymas ir krovimas vykdant kelių tiesimo ar rekonstravimo darbus gali būti vykdomas atviroje aikštelėje, kurios:
32.1. teritorijos (sklypo) (toliau – sklypas) riba nutolusi didesniu kaip 250 m atstumu iki gyvenamojo pastato, negyvenamojo (viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto, religinės ar kitos (sodų) paskirties) pastato ar inžinerinio statinio (žaidimams (futbolui, krepšiniui, beisbolui, regbiui, vandens sportui ir panašiai) atvirame ore naudojamo sporto aikštyno, įrengtos vaikų žaidimo, sporto aikštelės.
V SKYRIUS
PELENŲ IR ŠLAKO ATLIEKŲ NELAIKYMO ATLIEKOMIS KRITERIJAI
34. Apdorojus pelenų ir šlako atliekas, laikantis Reikalavimų II skyriuje nustatytų reikalavimų, pelenų ir šlako atliekos, nelaikomos atliekomis, jei atitinka šiuos visus kriterijus:
34.1. skirtos panaudoti statinių statyboje, statybos produktų gamybai ir atitinka techniniuose normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose, normatyviniuose techniniuose dokumentuose nustatytus statinio projektavimo, statybos, statinio naudojimo, nugriovimo reikalavimus.
34.2. įmonė, vykdžiusi pelenų ir šlako atliekų apdorojimą, (toliau – cheminės medžiagos gamintojas) tiekia juos rinkai kaip statybos produktą pagal šių produktų pateikimo Lietuvos Respublikos rinkai reikalavimus nustatančius teisės aktus. Vadovaudamasi Statybos įstatymu ar 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 305/2011), cheminės medžiagos gamintojas siuntai parengia ir patvirtina darniosios ar nedarniosios sričių statybos produkto, tiekiamo Lietuvos rinkai, eksploatacinių savybių deklaraciją. Darniosios srities statybos produktų eksploatacinių savybių deklaracija rengiama pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011 ir jame nustatytą formą, nedarniosios srities – pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-901 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“ patvirtinimo“ ir jame nustatytą formą;
34.3. metalų: cinko (Zn), vario (Cu), švino (Pb), bario (Ba), chromo (Cr), gyvsidabris (Hg) nikelio (Ni), alavo (Sn), stroncio (Sr), arseno (As), kadmio (Cd), vanadis (V) molibdenas (Mo), mangano (Mn) ir kobalto (Co) likutis pelenų ir šlako atliekose sudaro ne daugiau kaip 5 (penkis) procentus pelenų ar šlako svorio, bendros organinės anglies kiekis pelenų ir šlako atliekose – ne didesnis kaip 3 (trys) procentai pelenų ir šlako atliekų svorio, iškaitinimo nuostolis ne didesnis kaip 6 (šeši) procentai, o išplovimo rodikliai neviršija Reikalavimų 4 priede nurodytų verčių;
34.4. atitinka reikalavimus dėl cheminės medžiagos registracijos, nustatytus 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB su visais pakeitimais (toliau – REACH reglamentas), išskyrus atvejus, kai pelenų ir šlako gaminama mažiau kaip 1 tona per metus, ar pelenų ir šlako registracijai suteikta išimtis produkto ir technologiniam tyrimui bei plėtrai pagal REACH reglamento 9 straipsnį;
34.5. cheminės medžiagos gamintojas parengė ir patvirtino cheminės medžiagos siuntos atitikties atliekų nelaikymo atliekomis kriterijams, nurodytiems Reikalavimų 34.1–34.4 papunkčiuose, deklaraciją pagal Reikalavimų 6 priede nustatytą formą (toliau – atitikties deklaracija);
35. Cheminė medžiaga laikoma atliekomis ir turi būti perduota atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas, jei ši cheminė medžiaga nepanaudojama pagal Reikalavimų 34.1 papunktyje nurodytą paskirtį per 6 (šešis) mėnesius nuo atitikties deklaracijos, nurodytos 34.5 papunktyje, (toliau – cheminės medžiagos panaudojimo terminas) patvirtinimo, arba jei po šios atitikties deklaracijos patvirtinimo paaiškėja, kad atitikties deklaracijoje pateikti melagingi duomenys arba ji išduota neteisėtai. Dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių, gamtinių oro sąlygų) Aplinkos apsaugos departamento sprendimu, cheminės medžiagos panaudojimo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgiau kaip 3 (trims) mėnesiams. Cheminės medžiagos naudotojas prašymą cheminės medžiagos panaudojimo termino pratęsimui su nurodytomis objektyviomis aplinkybėmis turi pateikti Aplinkos apsaugos departamentui ne vėliau kaip prieš 20 (dvidešimt) darbo dienų iki termino pabaigos.
VI SKYRIUS
REIKALAVIMAI CHEMINĖS MEDŽIAGOS LAIKYMUI, KROVIMUI, VEŽIMUI IR PANAUDOJIMUI
36. Cheminė medžiaga turi būti laikoma, kraunama, vežama ir naudojama taip, kad jų neišnešiotų vėjas, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiant krituliams ar atodrėkiui pelenų ir šlako atliekos ar cheminė medžiaga negalėtų patekti į požeminius ir (ar) paviršinius vandens telkinius.
37. Palaidos cheminės medžiagos laikymas turi būti vykdomas uždaroje patalpoje su įrengta dulkių filtravimo ir dujų pašalinimo sistema arba kitu uždaru būdu. Palaidos cheminės medžiagos laikymas atviroje aikštelėje galimas vykdant statinių statybos darbus arba cheminės medžiagos gamintojui laikant savo teritorijoje cheminę medžiagą iki jos pateikimo rinkai.
38. Palaidos cheminės medžiagos dulkių susidarymui ir (ar) dulkių sklaidai riboti, laikant, kraunant, vežant palaidą cheminę medžiagą taikomi Minimaliuose reikalavimuose dulkėtumui mažinti nustatyti reikalavimai.
39. Cheminę medžiagą draudžiama laikyti, krauti, vežti ir panaudoti, jei tokią veiklą konkrečioje vietoje riboja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.
40. Cheminės medžiagos gamintojo atvira aikštelė, kurioje laikomos cheminės medžiagos iki pateikimo rinkai, turi būti su nelaidžia vandeniui danga arba dugnu ir įrengtos, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų.
41. Kai numatoma palaidą cheminę medžiagą laikyti vykdant statinių statybos darbus, cheminės medžiagos laikymo atviroje aikštelėje vieta turi būti parinkta tokia, kad aikštelės neapsemtų paviršiniai vandenys liūčių, potvynių metu. Palaidos cheminės medžiagos laikymas ir krovimas vykdant kelių tiesimo ar rekonstravimo darbus gali būti vykdomas atviroje aikštelėje, kurios:
41.1. sklypo riba nutolusi didesniu kaip 250 m atstumu iki gyvenamojo pastato, negyvenamojo (viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto, religinės ar kitos (sodų) paskirties) pastato ar inžinerinio statinio (žaidimams (futbolui, krepšiniui, beisbolui, regbiui, vandens sportui ir panašiai) atvirame ore naudojamo sporto aikštyno, įrengtos vaikų žaidimo, sporto aikštelės.
42. Cheminės medžiagos pakuotės, konteineriai (talpos) turi būti sukonstruoti ir pagaminti taip, kad juose esanti cheminė medžiaga neišsipiltų, neišsibarstytų ar kitaip nepatektų į aplinką.
43. Cheminės medžiagos gamintojas, kuris pirmą kartą panaudoja cheminę medžiagą, kuri nebuvo pateikta rinkai, arba kuris pateikia cheminę medžiagą rinkai pirmą kartą, turi užtikrinti, kad ji atitiktų teisės aktų, taikomų cheminėms medžiagoms ir statybos produktams, reikalavimus.
VII SKYRIUS
CHEMINĖS MEDŽIAGOS ATITIKTIES ATLIEKŲ NELAIKYMO KRITERIJAMS DEKLARACIJA
45. Cheminės medžiagos gamintojas turi:
45.3. saugoti atitikties deklaracijos kopiją ne trumpiau kaip penkerius metus po jos išdavimo dienos ir pateikti ją aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, statybos valstybinę priežiūrą vykdančioms ar valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje įgyvendinančioms institucijoms, joms to paprašius.
47. Siuntos gavėjas turi saugoti atitikties deklaracijos kopiją ne trumpiau kaip penkerius metus nuo atitikties deklaracijos išdavimo dienos ir pateikti kopiją aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, statybos valstybinę priežiūrą vykdančioms ar valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje įgyvendinančioms institucijoms, joms to paprašius.
VIII SKYRIUS
KOKYBĖS VALDYMO SISTEMA
49. Cheminės medžiagos gamintojas turi įdiegti kokybės valdymo sistemą, tinkamą įrodyti cheminės medžiagos atitiktį Reikalavimuose nustatytiems kriterijams ir sąlygoms.
Kokybės valdymo sistemos aprašyme turi būti pateikiama ši informacija:
50.2. atitikimo kriterijams ir reikalavimams, nurodytiems Reikalavimų 36, 38–42, 44, 45 punktuose, atitikimo stebėsena;
50.3. cheminės medžiagos kokybės stebėsena, įskaitant apdorotų pelenų ir šlako ėminių ėmimą ir analizę, kaip nustatyta Reikalavimų 54–57 punktuose;
50.6. specialistų, atsakingų už cheminės medžiagos atitiktį Reikalavimų 34, 36–40, 42, 43 punktuose nustatytiems kriterijams ir sąlygoms, vardas, pavardė, pareigos ir kvalifikacija. Duomenys tvarkomi vadovaujantis reikalavimais, nustatytais 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenų ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas);
IX SKYRIUS
PELENŲ IR ŠLAKO ATLIEKŲ TYRIMO REIKALAVIMAI
52. Pelenų ir šlako atliekų darytojas privalo identifikuoti ir klasifikuoti atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusias pelenų ir šlako atliekas, priskiriant atliekas nepavojingosioms arba pavojingosioms ir nustatant atliekų sąrašo kodą vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklėmis. Aplinkos apsaugos departamento atliekamo pelnų ir šlako atliekų darytojo ūkinės veiklos patikrinimo metu, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnui nurodžius, jei kyla abejonių dėl tinkamo atliekų klasifikavimo, pelenų ir šlako atliekų darytojas privalo atlikti atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako atliekų ėminių cheminę analizę ir tyrimus, siekiant nustatyti, ar atliekoms gali būti būdingos kurios nors pavojingosios savybės, nurodytos 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas, priede ir 2017 m. birželio 8 d. Tarybos reglamento (ES) 2017/997, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB III priedo nuostatos dėl pavojingos savybės HP 14 „ekotoksiškumas“, priede. Atliekų ėminiai paimami ir cheminė analizė atliekama vadovaujantis Europos Komisijos parengtomis Atliekų klasifikavimo techninės gairėmis. Gavus laboratorinių tyrimų rezultatus, per 3 (tris) darbo dienas nuo rezultatų gavimo dienos pelenų ir šlako atliekų darytojas apie rezultatus, informuoja Aplinkos apsaugos departamentą.
53. Prieš nusprendžiant, ar pelenų ir šlako atliekos bus vežamos šalinti arba perdirbti, pelenų ir šlako atliekų darytojas ne rečiau kaip kartą per 6 (šešis) mėnesius atlieka neapdorotų pelenų ir šlako atliekų cheminės sudėties tyrimus. Ribinės išplovimo vertės ir papildomų kriterijų ribinės vertės turi neviršyti Atliekų sąvartynų taisyklių 2 priedėlio 3 ir 4 lentelėse nustatytų reikalavimų.
54. Pelenų ir šlako ėminiai imami Lietuvos standarto LST EN 932-1 „Užpildų pagrindinių savybių nustatymo metodai. 1 dalis. Ėminio ėmimo metodai“ nustatyta tvarka. Pelenų ir šlako tyrimui turi būti paimti 6 (šeši), ne mažesni kaip 0,5 kg svorio momentiniai ėminiai iš skirtingų to paties kaupo vietų. 6 (šeši) momentiniai ėminiai sumaišomi ir paruošiamas sudėtinis ėminys, kuris dalinamas į dvi lygias dalis, kurių viena dalis siunčiama į laboratoriją, kitą dalį – vienerius metus saugo pelenų ir šlako tvarkytojas. Informacija apie ėminio paėmimą pelenų ir šlako atliekų ėminių ėmimo dokumente / protokole rengiama pagal 55 punkte nurodytus reikalavimus. Ėminio ėmimo dokumentą ar jo kopiją vienerius metus saugo pelenų ir šlako tvarkytojas. Į laboratoriją ėminys siunčiamas su ėminių ėmimo dokumentu ar jo kopija.
55. Ėminio dokumente / protokole turi būti nurodyta:
55.3. Ėminio paėmimo vieta (įmonės pavadinimas, adresas, įrenginys ir tiksli vieta aikštelėje, pridedant schemą ar kitą informaciją, leidžiančią tiksliai identifikuoti ėminio paėmimo vietą);
55.5. Ėminio dalies, siunčiamo į laboratoriją, svoris, kg;
55.6. Pelenų / šlako atliekų frakcija, mm;
56. Pelenų ir šlako atliekų išplovimo tyrimui eliuatas turi būti paruoštas pagal Lietuvos standartą LST EN 12457-2 „Atliekų apibūdinimas. Išplovimas. Iš grūdėtų atliekų išplautų medžiagų ir dumblo sudėties atitikties tyrimas. 2 dalis. Vienpakopis partijos (tyrinio) tyrimas, kai skysčio ir kietosios medžiagos santykis 10 l/kg ir dalelių dydis mažesnis kaip 4 mm (dydį mažinant arba nemažinant)“ (aktuali redakcija).
57. Pelenų ir šlako atliekų tyrimai turi būti atlikti akredituotose, kaip atitinkančios standartą LST EN ISO/IEC 17025 arba lygiavertį standartą konkretiems teršalams tirti, matuoti, laboratoriniams tyrimams atlikti, laboratorijose. Pelenų ir šlako atliekų parametrų laboratorinio nustatymo metodai nurodyti Reikalavimų 2 priede, pelenų ir šlako atliekų išplovimo tyrimo metodai nurodyti Reikalavimų 3 priede.
58. Atliekų tvarkytojas turi saugoti laboratorinių tyrimų rezultatus ne trumpiau kaip penkerius metus po jų išdavimo dienos ir pateikti juos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, statybos valstybinę priežiūrą vykdančioms ar valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje įgyvendinančioms institucijoms, joms to paprašius.
___________________________________
Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių
nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo ir panaudojimo reikalavimų
1 priedas
PELENŲ IR ŠLAKO ATLIEKŲ APDOROJIMO ŽURNALAS 20__ m.
| 1. |
Įrašo data |
|
| 2. |
Kaupo Nr. |
|
| 3. |
Sendinimo pradžia (data) |
|
| 4. |
Kaupo dydis (m3 arba t) |
|
| 5. |
Pelenų/šlako atliekų frakcija, mm |
|
| 6. |
Iki sendinimo naudoti apdorojimo metodai |
|
| 7. |
Sendinimo pabaiga (data) |
|
| 8. |
Pakartotinio sendinimo pradžia (data) |
|
| 9. |
Kita aktuali informacija |
|
|
|
Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro
atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių
nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo ir panaudojimo reikalavimų
2 priedas
Pelenų ir šlako atliekų parametrų laboratorinio nustatymo metodai
| Eil. Nr. |
Parametras |
Tyrimo metodai |
| 1. |
Bendroji organinė anglis |
LST EN 15936 |
| 2. |
Arsenas (As) |
Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174 Ėminio analizės metodai: LST EN ISO 16170; LST EN 16171; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2 |
| 3. |
Švinas (Pb) |
Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174 Ėminio analizės metodai: LST EN ISO 16170; LST EN 16171; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2 |
| 4. |
Kadmis (Cd) |
Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174; LST EN ISO 16170 Ėminio analizės metodai: LST EN 16171; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2 |
| 5. |
Chromas (Cr) |
Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174; LST EN ISO 16170 Ėminio analizės metodai: LST EN 16171; LST CEN/TS 16188; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2 |
| 6. |
Varis (Cu) |
Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174; LST EN ISO 16170 Ėminio analizės metodai: LST EN 16171; LST CEN/TS 16188; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2 |
| 7. |
Nikelis (Ni) |
Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174; LST EN ISO 16170 Ėminio analizės metodai: LST EN 16171; LST CEN/TS 16188; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2 |
| 8. |
Gyvsidabris (Hg) |
Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174 Ėminio analizės metodai: LST EN 16175-1; LST EN 16175-2 |
| 9. |
Cinkas (Zn) |
Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174; LST EN ISO 16170 Ėminio analizės metodai: LST EN 16171; LST CEN/TS 16188; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2 |
| 10. |
Baris (Ba) |
Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174 Ėminio analizės metodai: LST EN ISO 16170; LST EN 16171; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2 |
| 11. |
Alavas (Sn) |
Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174; LST EN ISO 16170 Ėminio analizės metodai: LST EN 16171; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2; |
| 12. |
Stroncis (Sr) |
Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174; LST EN ISO 16170 Ėminio analizės metodai: LST EN 16171; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2 |
| 13. |
Kobaltas (Co) |
Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174; LST EN ISO 16170 Ėminio analizės metodai: LST EN 16171; LST CEN/TS 16188; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2 |
| 14. |
Vanadis (V) |
Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174; LST EN ISO 16170 Ėminio analizės metodai: LST EN 16171; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2 |
| 15. |
Molibdenas (Mo) |
Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174; LST EN ISO 16170 Ėminio analizės metodai: LST EN 16171; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2 |
| 16. |
Manganas (Mn) |
Ėminio paruošimo metodai: LST EN 13657; LST EN 16174; LST EN ISO 16170 Ėminio analizės metodai: LST EN 16171; LST CEN/TS 16188; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2 |
| 17. |
Iškaitinimo nuostolis |
LST EN 15169; LST EN 15935 |
Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro
atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių
nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo ir panaudojimo reikalavimų
3 priedas
Pelenų ir šlako atliekų išplovimo tyrimo metodai
| Eil. Nr. |
Parametras |
Tyrimo metodai |
| 1. |
pH |
LST EN ISO 10523 |
| 2. |
Elektros laidumas |
LST EN 27888 |
| 3. |
Ištirpusi organinė anglis |
LST EN 1484 |
| 4. |
Arsenas |
LST EN ISO 11885; LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2; ISO 17378-1; ISO 17378-2 |
| 5. |
Švinas |
LST ISO 8288; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1 LST EN ISO 17294-2 |
| 6. |
Kadmis |
LST ISO 8288; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1 LST EN ISO 17294-2 |
| 7. |
Chromas |
LST ISO 8288; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1 LST EN ISO 17294-2 |
| 8. |
Varis |
LST ISO 8288; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1 LST EN ISO 17294-2 |
| 9. |
Nikelis |
LST ISO 8288; LST EN ISO 11885 LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2 |
| 10. |
Gyvsidabris |
LST EN ISO 12846; LST EN ISO 17852 |
| 11. |
Cinkas |
LST ISO 8288; LST EN ISO 11885; LST EN ISO 15586; LST EN ISO 17294-1; LST EN ISO 17294-2 |
| 12. |
Chloridai |
LST ISO 9297; LST EN ISO 10304-1; LST EN ISO 15682 |
| 13. |
Sulfatai |
LST EN ISO 10304-1; ISO 15923-1; ISO 22743 |
| 14. |
Cianidai |
LST EN ISO 14403-1; LST EN ISO 14403-2; ISO 6703-2 |
Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro
atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių
nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo ir panaudojimo reikalavimų
4 priedas
IŠPLOVIMO RIBINĖS VERTĖS, KAI CHEMINĖ MEDŽIAGA GALI BŪTI PANAUDOTA STATINIŲ STATYBOJE IR (ARBA) STATYBINIŲ PRODUKTŲ GAMYBOJE
| Eil. Nr. |
Parametras |
Matavimo vienetas |
Vertė |
| 1. |
Spalva |
- |
Įvertinama ėminiui apibūdinti |
| 2. |
Drumstumas |
- |
Įvertinama ėminiui apibūdinti |
| 3. |
Kvapas |
- |
Įvertinama ėminiui apibūdinti |
| 4. |
pH |
vnt. |
7-13 |
| 5. |
Elektros laidumas |
µS/cm |
6000 |
| 6. |
Ištirpusi organinė anglis |
µg/l |
Įvertinama ėminiui apibūdinti |
| 7. |
Arsenas |
µg/l |
50 |
| 8. |
Švinas |
µg/l |
50 |
| 9. |
Kadmis |
µg/l |
3 |
| 10. |
Chromas |
µg/l |
200 |
| 11. |
Varis |
µg/l |
150 |
| 12. |
Nikelis |
µg/l |
40 |
| 13. |
Gyvsidabris |
µg/l |
1 |
| 14. |
Cinkas |
µg/l |
300 |
| 15. |
Chloridai |
mg/l |
1000 |
| 16. |
Sulfatai |
mg/l |
2000 |
| 17. |
Cianidai |
mg/l |
0,020 |
Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro
atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių
nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo ir panaudojimo reikalavimų
5 priedas
APDOROTŲ PELENŲ IR ŠLAKO ATLIEKŲ PANAUDOJIMO STATINIŲ STATYBOJE PLANAS Nr.________
______________________________________________________________________
(Įmonės, numatančios pelenų ir šlako atliekų panaudojimą, (toliau – atliekų naudotojas) pavadinimas, įmonės kodas, buveinės adresas)
___________________________________________________________________________
(Atliekų naudotojo kontaktinio asmens duomenys, telefono, el. pašto adresas)
Galioja iki ...............m.....................................d.
(Pildo pelenų ir šlako naudotojas)
1 lentelė. Pelenų ir šlako atliekų apdorojimą vykdžiusių įmonių duomenys
| Eilės Nr.
|
Pelenų ir šlakų atliekų apdorojimą vykdžiusios įmonės (toliau – atliekų tvarkytojas) pavadinimas, įmonės kodas, veiklavietės adresas |
Atliekų tvarkytojo ir atliekų naudotojo sutarties dėl pagal šį planą numatomų panaudoti pelenų ir šlako įsigijimo data ir numeris
|
| 1. |
|
|
| 2. |
|
|
| 3. |
|
|
| 4. |
|
|
2 lentelė. Informacija apie apdorotų pelenų ir šlako atliekų (toliau – pelenai ir šlakas) panaudojimą
| 1. |
Pelenų ir šlako numatomo tiesioginio panaudojimo paskirtis |
|
| 2. |
Numatomas panaudoti pelenų ir šlako kiekis (tonomis) |
|
| 3. |
Statinio, kurio statyboje numatoma vykdyti pelenų ir šlako panaudojimą, aprašymas: |
|
| 3.1. |
vietovės(-ių), kurioje yra statinys pavadinimas (miestas, rajonas, seniūnija) |
|
| 3.2. |
sklypo (-ų) kadastrinis numeris |
|
| 3.3. |
teritorijos (-ų) plotas |
|
| 4. 4. |
Informacija apie statinio projektą (nurodyti ar pelenų ir šlako panaudojimas numatytas statinio projekte) |
|
| 5. 5. |
Informacija apie atitiktį reikalavimams, nustatytiems techniniuose normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose, normatyviniuose techniniuose dokumentuose nustatytus statinio projektavimo, statybos, statinio naudojimo, nugriovimo reikalavimus ir kriterijus |
|
| 6. |
Informacija apie taikomas aplinkosaugos priemones, vadovaujantis Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo ir panaudojimo reikalavimais ir kitais teisės aktais, siekiant užtikrinti, kad pelenai ir šlakas nepatektų į požeminius ir (ar) paviršinius vandenis, ir apriboti dulkių susidarymą ir (ar) dulkių sklaidą laikant, kraunat, vežant pelenų ir šlako atliekas |
|
| 7. |
Kita aktuali informacija |
|
3 lentelė. Pelenų ir šlakų siuntos paėmimo/naudojimo registracija
| Eilės Nr.
|
Pelenų ir šlako siuntos įsigijimo data, sąskaitos numeris ir data |
Įsigytas pelenų ir šlako kiekis, tonomis
|
Atliekų tvarkytojo numeris iš šio priedo 1 lentelės
|
Pelenų ir šlako labora- torinių tyrimų rezultatų data ir numeris
|
Eksploata- cinių savybių deklaracijos data ir numeris |
Pelenų ir šlako panaudojimo statinių statyboje data (-os)
|
Panaudotų statinių statyboje pelenų ir šlako kiekis, tonomis
|
| 1. |
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
|
|
|
|
|
|
|
| 3. |
|
|
|
|
|
|
|
| 4. |
|
|
|
|
|
|
|
Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro
atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių
nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo ir panaudojimo reikalavimų
6 priedas
CHEMINĖS MEDŽIAGOS SIUNTOS ATITIKTIES ATLIEKŲ NELAIKYMO ATLIEKOMIS KRITERIJAMS DEKLARACIJA
___________
(data)
| 1. |
Cheminės medžiagos gamintojo duomenys: Įmonės pavadinimas, kodas Veiklavietės adresas Kontaktinio asmens vardas, pavardė, pareigos, telefono numeris, el. pašto adresas |
|
| 2. |
Cheminės medžiagos siuntos gavėjo duomenys: Įmonės pavadinimas, kodas Veiklavietės adresas |
|
| 3. |
Unikalus produkto tipo identifikacinis kodas, tipo, partijos ar serijos numeris ar bet koks kitas elementas, pagal kuri galima identifikuoti produktą, ir produkto pagaminimo data, vieta |
|
| 4. |
Siuntos svoris |
|
| 5. |
Siuntoje esančios cheminės medžiagos yra skirtos tik tiesioginiam naudojimui (nurodyti numatytą naudojimą) |
|
| 6. |
Cheminės medžiagos registracijos numeris arba produkto ir technologinio tyrimo bei plėtros pranešimo (PPORD) numeris ir data |
|
| 7. |
Eksploatacinių savybių deklaracijos numeris, data |
|
| 8. |
Laboratorinių tyrimų rezultatų numeris ir data |
|
| 9. |
Kita informacija |
|
Patvirtinu, kad cheminės medžiagos siunta atitinka Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo ir panaudojimo taisyklių reikalavimų 34.1–34.4 papunkčiuose nurodytus kriterijus.
Patvirtinu, kad mūsų įmonėje yra įdiegta kokybės valdymo sistema.
Patvirtinu, kad visa deklaracijoje minėta informacija yra išsami ir teisinga.
_____________________________________________________ _______________
(pareigos, vardas, pavardė) (parašas)
_____________________
|
|
|
|
|
|
|
|