Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. KOVO 9 D. NUTARIMO

NR. 260 „DĖL NAUDOJAMŲ KITOS PASKIRTIES VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPŲ PARDAVIMO IR NUOMOS“ PAKEITIMO

 

 

2024 m.                             Nr.

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

DĖL KITOS PASKIRTIES VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPŲ PARDAVIMO IR NUOMOS

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniu įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (toliau – Taisyklės) (pridedama).

2. Nustatyti, kad:

2.1. Šiuo nutarimu privalo vadovautis Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas subjektas, vykdydamas kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo procedūras, ir 9 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti subjektai, vykdydami kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos procedūras. Apribojimus Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam subjektui vykdyti nuo 2024 m. sausio 1 d. jam perduotos valdyti patikėjimo teise valstybinės žemės nuomos procedūras nustato Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301, 351, 352 ir 66 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2114 30 straipsnio 6 ir 7 dalys.

2.2. Naudojamais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, reikalingi juose esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, taip pat namų valdos žemės sklypai, kaip jie apibrėžiami Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2–4 dalyse (toliau – naudojami žemės sklypai).

2.3. Taisyklės reglamentuoja naudojamų žemės sklypų (jų dalų) nuomos ir pardavimo tvarką, kai jie be aukciono išnuomojami pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir be aukciono parduodami pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą.

2.4. Naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriose nėra statinių ir įrenginių (toliau – nauji žemės sklypai). Žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, priskiriami naujiems žemės sklypams.

2.5. Taisyklės reglamentuoja naujų žemės sklypų (jų dalių) pardavimo ir nuomos tvarką, kai jie:

2.5.1. išnuomojami pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2–6, 8 punktuose ir 301 straipsnyje įtvirtintus nuomos be aukciono teisinius pagrindus;

2.5.2. parduodami pagal Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 3, 4 ir 6 punktuose, 301 straipsnyje ir Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus pardavimo be aukciono teisinius pagrindus;

2.5.3. išnuomojami ir parduodami aukciono būdu.

2.6. Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios naudojamų žemės sklypų formavimą, šių žemės sklypų ir jų dalių dydžių nustatymą, taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, žemės sklypų planus su nustatytomis žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas; žemės sklypų planai) ir nustatant žemės sklypų ir jų dalių dydžius) grąžinamus natūra (turėtoje vietoje) ir perduodamus (suteikiamus) nuosavybėn neatlygintinai naudojamus namų valdos žemės sklypus, naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių ar įrenginių Lietuvos Respublikos piliečiams pagal Žemės reformos įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.

2.7. Kitos paskirties valstybinės žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytą tvarką parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Žemės įstatyme nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba Žemės reformos įstatyme nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

2.8. Pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus rengiamų žemės sklypų planų organizatorius yra asmuo, pageidaujantis pirkti ar išsinuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, institucija, priimanti sprendimą parduoti ar išnuomoti aukciono būdu naują žemės sklypą arba Taisyklių nustatytais atvejais valstybinės žemės nuomotojas, kai jo iniciatyva pertvarkomas (padalijamas) išnuomotas naudojamas žemės sklypas. Kai formuojami grąžinami natūra, perduodami (suteikiami) nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, žemės sklypų planų organizatorius yra teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius, kai žemės sklypų planus savo lėšomis pageidauja rengti piliečiai, kuriems numatoma atkurti nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus, – šie piliečiai.

2.9. Grąžinamų natūra, perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai naudojamų žemės sklypų detalieji planai, žemės valdos projektai ir pagal šiuos dokumentus rengiami žemės sklypų planai rengiami detaliųjų planų ar žemės valdos projektų organizatorių lėšomis. Grąžinamų natūra, perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypų planai gali būti rengiami piliečių, kuriems numatoma atkurti nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus, lėšomis jų pageidavimu. Visais kitais atvejais teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas ir žemės sklypo planas rengiami asmens, pageidaujančio pirkti ar išsinuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, institucijos, priimančios sprendimą parduoti ar išnuomoti aukciono būdu naują žemės sklypą, arba Taisyklių nustatytais atvejais valstybinės žemės nuomotojas, kai jo iniciatyva pertvarkomas (padalijamas) išnuomotas naudojamas žemės sklypas, lėšomis.

2.10. Kai žemės sklypai parduodami arba išnuomojami užsieniečiams, užsienio juridiniams asmenims ir kitoms užsienio organizacijoms, nurodytiems Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnyje, jų pageidavimu valstybinės žemės pirkimo–pardavimo arba nuomos sutartis gali būti surašoma dviem kalbomis: lietuviškai ir viena iš užsienio kalbų. Jeigu dėl sutarties teksto kyla ginčų, juos sprendžiant vadovaujamasi lietuvišku tekstu.

2.11. Valstybinės žemės pardavėjai ir nuomotojai kontroliuoja, kaip kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, įrašytas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartyse, nustatę pažeidimų, – reikalauja juos pašalinti arba inicijuoja šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai. Savivaldybės taryba kontroliuoja, kaip vykdoma valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos kito valstybinės žemės nuomotojo, žemės nuomos mokesčio sąlyga, žemės nuomos mokesčio priedo mokėjimo sąlyga, nustačiusi pažeidimų, – reikalauja juos pašalinti arba, kreipdamasi į nuomotoją, inicijuoja sutarties nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai.

2.12. Taisyklės netaikomos išnuomojant naudojamus žemės sklypus įstatymų apibrėžtose teritorijose, kai tokių žemės sklypų nuomos taisykles nustato kiti teisės aktai, parduodant ar išnuomojant valstybinės žemės sklypus, kurie priskirti įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei, savivaldybėms ar viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybinės žemės sklypų, priskirtų įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei, savivaldybėms ar viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, pardavimą ir nuomą, nurodoma, kad valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos procedūros veiksmai atliekami arba atitinkami dokumentai rengiami pagal Taisyklių nuostatas.

2.13. Asmenys prašymus dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos bei su tuo susijusius dokumentus Taisyklėse nurodytam valstybinės žemės pardavėjui, valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančiai institucijai teikia per Žemės informacinę sistemą (toliau – ŽIS). Prisijungimo prie ŽIS nuoroda viešinama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (www.planuojustatau.lt). Asmeniui pateikus šiuos dokumentus kitu būdu, nei per ŽIS, Taisyklėse nurodytas valstybinės žemės pardavėjas, valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija turi pareigą ne vėliau kaip kitą darbo dieną juos įkelti į ŽIS. Jeigu prašyme yra nurodytas asmens elektroninis paštas, asmuo pranešimus apie pateikto prašymo nagrinėjimo eigą ir priimtus sprendimus gauna ŽIS priemonėmis. Jeigu prašyme asmens elektroninis paštas nenurodytas, šiame papunktyje nurodytos institucijos turi pareigą per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per E. pristatymo sistemą, pašto paslaugos teikėjas šią siuntą įteikia kaip pašto siuntą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu) informuoti asmenį apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus, teikti Taisyklių nustatytais atvejais kitus būtinus pranešimus ir sprendimus, susijusius su pateikto prašymo išnagrinėjimu.“

2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ su visais pakeitimais ir papildymais.

3. Kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ reiškia nuorodą į šio nutarimo 1 punkte nauja redakcija išdėstytą nutarimą; nuorodos į Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ reiškia nuorodą į šio nutarimo 1 punkte nauja redakcija išdėstytu nutarimu patvirtintas Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles.

 

 

Ministras Pirmininkas

 

Aplinkos ministras

 

 

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2024 m. ..................... nutarimo Nr. .....  redakcija)

 

KITOS PASKIRTIES VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPŲ PARDAVIMO IR NUOMOS TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

NAUDOJAMŲ KITOS PASKIRTIES VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPŲ PARDAVIMAS IR NUOMA BE AUKCIONO

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Naudojami kitos paskirties valstybinės žemės sklypai (toliau – naudojami žemės sklypai) (jų dalys) parduodami arba išnuomojami atsižvelgiant į prašyme pareikštą valią asmens, turinčio teisę pirkti arba išsinuomoti šį žemės sklypą (jo dalį), – pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą. Visais atvejais privaloma laikytis naudojamų žemės sklypų perleidimo nuosavybėn apribojimų, kurie nustatyti:

1.1. asmenims – pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį;

1.2. teritorijoms – pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalį ir 13 straipsnį, kitus įstatymus.

2. Nagrinėjant asmenų prašymus įsigyti ar nuomoti naudojamus žemės sklypus, laikomasi šių reikalavimų:

2.1. Žemės sklypas pardavimui ar nuomai be aukciono formuotinas tik savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), su priklausiniais eksploatuoti, kurie naudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Žemės sklypas turi būti būtino ir pakankamo dydžio statiniams ir įrenginiams su priklausiniais pagal jų paskirtį eksploatuoti. Aplinkos ministras tvirtina reikalavimus, pagal kuriuos tikrinama galimybė naudoti statinius ir įrenginius su priklausiniais pagal jų paskirtį, nustatomi naudojamiems statiniams ir įrenginiams su priklausiniais eksploatuoti pagal jų paskirtį reikalingų žemės sklypų būtinieji dydžiai (toliau – Naudojamų žemės sklypų administravimo metodika).

2.2. Pardavimui ar nuomai formuotinų namų valdos žemės sklypų maksimalūs dydžiai nustatyti Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2–4 dalyse. Kai individualūs automobilių garažai yra žemėje, nepatenkančioje į formuotinų namų valdos žemės sklypų ribas, prie šių garažų gali būti formuojami ne didesni kaip 0,01 hektaro žemės sklypai vieno individualaus automobilio garažui. Kitos išimtys dėl formuojamo žemės sklypo būtino ir pakankamo dydžio nustatytos Naudojamų žemės sklypų administravimo metodikoje.

2.3. Be nutarime išvardytų dokumentų (teritorijų planavimo dokumentų, žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų), naudojami žemės sklypai pardavimui ir nuomai gali būti formuojami:

2.3.1. pagal žemės sklypų ribų specialiuosius planus, jeigu šie patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) įsigaliojimo dienos (2004 m. gegužės 1 d.) ir juose numatyti formuojamo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas (būdai), žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir kiti teisės aktuose nustatyti apribojimai, suprojektuoti siūlomi žemės servitutai (jeigu reikia). Kai šiame papunktyje nurodytuose teritorijų planavimo dokumentuose šie duomenys nenumatyti, naudojami žemės sklypai formuojami pagal nutarimo 2.7 papunktyje išvardytus teritorijų planavimo dokumentus arba žemės valdos projektus;

2.3.2. namų valdų žemės sklypai gali būti formuojami pagal žemės sklypų planus su nustatytomis žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas; žemės sklypų planai), parengtus pagal žemės sklypų planus gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje, jeigu namų valdos žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir pateikta apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui iki 2009 m. gruodžio 31 dienos.

2.4. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti formuojamas (suformuotas) vienas valstybinės žemės sklypas, rengiamame (parengtame) žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

2.5. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

2.6. Žemės sklypo bendro naudojimo plotas išskiriamas ir jo dydis nustatomas taip:

2.6.1. Jeigu be kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies reikia išskirti ir bendrą visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams pagal jų tiesioginę paskirtį eksploatuoti reikalingą žemės plotą (-us), žemės sklypo plane turi būti išskirtas (-i) šis (šie) plotas (-ai) ir nustatytas (-i) jo (jų) dydis (-iai). Šiuo atveju bendro naudojimo plotu laikomi kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita. Kai bendro naudojimo plotas išskirtas tik keliems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams pagal paskirtį eksploatuoti, bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvieno (iš kelių) savarankiškai funkcionuojančio statinio ar įrenginio, kuriam eksploatuoti išskirta žemės sklypo dalis, bendrajam plotui. Kai bendro naudojimo plotas išskirtas visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams pagal paskirtį eksploatuoti, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvieno savarankiškai funkcionuojančio statinio ar įrenginio, kuriam eksploatuoti išskirta žemės sklypo dalis, bendrajam plotui.

2.6.2. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvieno savarankiškai funkcionuojančio statinio ar įrenginio, kuriam eksploatuoti išskirta žemės sklypo dalis, bendrajam plotui.

2.7. Kai gyvenamojo namo pagalbinio ūkio paskirties statiniai (sandėliai, malkinės, tvartai, pirtys, kiti pagalbinio ūkio paskirties statiniai), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais (pagrindiniais daiktais) ir nuosavybės teise priklausantys gyvenamojo namo savininkui (bendraturčiams), yra kitame žemės sklype, nei stovi gyvenamasis namas, nes šiuos žemės sklypus skiria kelias, šių statinių užimti ir jiems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai formuojami kaip namų valdos žemės sklypas ir parduodami ar išsinuomojami tokia pačia tvarka kaip ir namų valdos žemės sklypas, jeigu tokiems statiniams eksploatuoti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas atskiras žemės sklypas.

2.8. Valstybinės žemės sklypai, norint juos įsigyti ar išnuomoti be aukciono statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, neformuojami:

2.8.1. jeigu asmens prašyme nurodytame valstybinės žemės plote, kurį siekiama suformuoti atskiru žemės sklypu, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui;

2.8.2. statiniai, įrenginiai ir (ar) jų priklausiniai netinka naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį:

2.8.2.1. perstatyti;

2.8.2.2. iš dalies ar visiškai nugriauti;

2.8.2.3. sunykę;

2.8.2.4. nebaigti statyti;

2.8.2.5. fiziškai pažeisti;

2.8.2.6. apleisti ir (ar) neprižiūrimi, išskyrus atvejus, kai norint naudoti apleistą ir (ar) neprižiūrimą statinį pagal paskirtį reikia atlikti tik paprastą remontą;

2.8.3. statinių ir įrenginių, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, faktiškai nebėra.

2.8.4. statiniai ir įrenginiai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, turi būti griaunami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.

2.9. Jeigu asmens prašyme nurodytame valstybinės žemės plote, kurį siekiama suformuoti atskiru žemės sklypu, yra statiniai, įrenginiai ir jų priklausiniai, kurių dalis naudojami pagal jų paskirtį, o kita jų dalis atitinka Taisyklių 2.8 papunktyje nurodytus požymius, žemės sklypas pardavimui ar nuomai be aukciono formuojamas tik naudojamų pagal paskirtį statiniams, įrenginiams ir jų priklausiniams eksploatuoti.

2.10. Taisyklių 2.8 papunktyje išvardytus požymius atitinkantys žemės sklypai gali būti formuojami, jeigu asmenys pagal Taisyklių II skyriaus nuostatas pateikia dokumentus, įrodančius jų teisę be aukciono įsigyti ar išnuomoti valstybinę žemę pagal kitus valstybinės žemės nuomos ar įsigijimo be aukciono pagrindus, nenurodytus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte .

3. Naudojamo žemės sklypo nuomotinos ar parduotinos dalys nustatomos taip:

3.1. Kai savarankiškai funkcionuojančio vieno statinio ar įrenginio eksploatavimui pagal paskirtį suformuotas žemės sklypas priklauso dviem ar daugiau savininkų, kiekvienam statinio ar įrenginio savininkui ar nuomininkui tenkanti žemės sklypo dalis nustatoma atsižvelgus į kiekvienam iš jų priklausančią statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos statinio arba įrenginio (pagrindinio daikto) priklausinių valdomos dalys.

3.2. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui ar nuomininkui parduodamos ar nuomojamos pagal Taisyklių 2.4 ir 2.5 papunkčius išskirta šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis ir pagal Taisyklių 2.6 papunktį išskirta žemės sklypo bendrojo naudojimo ploto dalis.

3.3. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, ir kiekvienas savarankiškai funkcionuojantis statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, žemės sklypo plane pagal Taisyklių 2.4–2.6 papunkčius išskirta šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis ir bendro naudojimo ploto dalis (jeigu išskirta) parduodamos ar išnuomojamos statinio ar įrenginio bendraturčiams ar nuomininkams kiekvieno jų dalies dydį nustatant pagal Taisyklių 3.1 papunktį.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PARDAVIMAS

 

4. Naudojamus žemės sklypus be aukciono turi teisę įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatymo 4 straipsnyje nurodytus kriterijus atitinkantys užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos (toliau visi kartu šiame skirsnyje – asmenys).

5. Asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, Nacionalinės žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) pateikia:

5.1. prašymą parduoti žemės sklypą (jo dalį). Jeigu žemės sklypą pageidauja pirkti du ar daugiau asmenų bendrosios (dalinės ar jungtinės) nuosavybės teise, jie pateikia prašymą, pasirašytą visų arba vieno iš jų, jei jis turi notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems asmenims. Šiame prašyme nurodoma:

5.1.1. statinių ir įrenginių, esančių prašomame parduoti naudojamame žemės sklype, unikalūs numeriai;

5.1.2. atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemės sklypą būdas – iš karto ar išsimokėtinai;

5.1.3. jeigu naudojamą žemės sklypą pageidauja pirkti Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, prašyme nurodoma juridinio asmens teisinė forma, pavadinimas, kodas ir buveinė. Jeigu naudojamą žemės sklypą pageidauja pirkti užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, prašyme nurodoma užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos teisinė forma, pavadinimas, kodas, buveinė, taip pat Lietuvoje įsteigtos atstovybės ar filialo pavadinimas, kodas ir buveinė, jeigu užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija įsteigė Lietuvoje atstovybę ar filialą;

5.1.4. informacija, ar statiniai ir (ar) įrenginiai, kuriems eksploatuoti norima įsigyti naudojamą žemės sklypą, pagal teritorijų planavimo dokumentus turi būti nugriauti (nukelti ar pašalinti);

5.1.5. informacija, ar fizinis asmuo, norėdamas įsigyti namų valdos žemės sklypą ir anksčiau įsigijęs valstybinės žemės sklypą, yra pasinaudojęs Taisyklių 11 punkte nurodyta valstybinės žemės sklypo pardavimo kainos nuolaida perkamam valstybinės žemės sklypui;

5.2. kai prašymas teikiamas ne per ŽIS, – fizinio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento arba užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos įregistravimo dokumento įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, išskyrus atvejus, kai naudojamą žemės sklypą pageidauja pirkti užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, įsteigę Lietuvoje atstovybę ar filialą;

5.3. naudojamo žemės sklypo plano su pažymėtais statiniais ir įrenginiais (jeigu jų yra ir kai prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas suformuotas) kopiją, patvirtintą įstatymuose nustatyta tvarka. Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal Taisyklių 2.4 ir 2.5 papunkčius;

5.4. dokumentus ar kitus duomenis, įrodančius aplinkybes, kad pageidaujamame įsigyti naudojamame žemės sklype esantis statinys ar įrenginys skirtas pagrindiniam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui tarnauti, – statinio projektą, statinio kadastro duomenų bylą, jeigu žemės sklypo kadastro duomenų byla neparengta. Šiuos dokumentus ir duomenis asmuo teikia, jeigu Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie statinio ar įrenginio įregistravimą priklausiniu;

5.5. dokumentus, patvirtinančius asmens teisę įskaityti į įsigyjamo naudojamo žemės sklypo kainą kito asmens sumokėtas įmokas už žemės sklypą (jeigu asmuo tokią teisę turi).

6. Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys:

6.1. per 10 darbo dienų nuo prašymo ir kitų dokumentų gavimo:

6.1.1. patikrina, ar prašyme nurodyti visi reikiami duomenys ir pateikti visi Taisyklių 5 punkte nurodyti dokumentai;

6.1.2. sutikrina asmens pateiktus duomenis su Juridinių asmenų registro duomenimis, patvirtinančiais Lietuvos Respublikos juridinio asmens įregistravimą (jeigu naudojamą žemės sklypą pageidauja pirkti Lietuvos Respublikos juridinis asmuo), arba Juridinių asmenų registro duomenimis, patvirtinančiais užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos Lietuvoje įsteigtos atstovybės ar filialo įregistravimą ir informaciją apie atstovybę ar filialą įsteigusį asmenį (jeigu naudojamą žemės sklypą pageidauja pirkti užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, įsteigę Lietuvoje atstovybę ar filialą), su Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patvirtinančiais statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą, su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos duomenimis, patvirtinančiais, kad statiniai ir (ar) įrenginiai, kuriems eksploatuoti norima įsigyti naudojamą žemės sklypą, nėra griautini (nukeltini ar šalintini); prideda Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus prie asmens prašymo ir kitų dokumentų, išvardytų Taisyklių 5 punkte;

6.1.3. jeigu prašyme nurodyti ne visi reikiami duomenys ar pateikti ne visi Taisyklių 5 punkte išvardyti dokumentai, skiria iki 15 darbo dienų jiems pateikti ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu per skirtą laiką reikiami duomenys ir dokumentai nepateikiami, prašymas nebenagrinėjamas ir su pateiktais dokumentais grąžinamas asmeniui;

6.2. nustatęs, kad asmuo pateikė visus Taisyklių 5 punkte nurodytus dokumentus ir reikalingus duomenis, per 30 darbo dienų įvertinęs prašymą:

6.2.1. atlikdamas faktinių duomenų patikrinimą vietoje, Naudojamų žemės sklypų administravimo metodikos nustatyta tvarka tikrina galimybę naudoti statinius ar įrenginius pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį; įvertina, ar valstybinės žemės sklypas atitinka Naudojamų žemės sklypų administravimo metodikoje įtvirtintus statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo būtinojo dydžio reikalavimus;

6.2.2. jeigu atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje nustatoma, kad esantys statiniai ir (ar) įrenginiai nenaudojami ar jų faktinė būklė galimai neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos, Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys per 5 darbo dienas nuo patikrinimo atlikimo prašo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytos statinių naudojimo priežiūrą atliekančios institucijos nustatyti, ar statiniai naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį. Jeigu statinių naudojimo priežiūrą atliekanti institucija nustato, kad statiniai netinkami naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas (toliau – įgaliotas valstybės tarnautojas) per 5 darbo dienas nuo duomenų apie patalpų ar pastatų naudojimą pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį pateikimo šiai tarnybai dienos priima sprendimą neparduoti valstybinės žemės sklypo (jo dalies);

6.2.3. nustatęs, kad naudojamas valstybinės žemės sklypo plotas yra didesnis už būtiną jame esantiems statiniams ir (ar) įrenginiams su priklausiniais eksploatuoti arba nesant duomenų, kad naudojamame žemės sklype (jo dalyje) esantys statiniai ir (ar) įrenginiai skirti pagrindiniams savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams tarnauti, – žemės sklypo plotas nebūtinas jame esantiems statiniams ir (ar) įrenginiams su priklausiniais eksploatuoti, per 5 darbo dienas nuo šios (-ų) aplinkybės (-ių) nustatymo praneša prašymą pateikusiam asmeniui, kad būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą – pertvarkyti (padalyti) valstybinės žemės sklypą suprojektuojant valstybinės žemės sklypą, reikalingą esamiems statiniams ir (ar) įrenginiams su priklausiniais eksploatuoti. Tokiu atveju teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas ir žemės sklypo planas rengiami lėšomis asmens, pageidaujančio pirkti valstybinės žemės sklypą.

7. Nustatęs, kad su prašymu pirkti žemės sklypą (jo dalį) nepateiktas žemės sklypo planas, nes prašomas parduoti valstybinės žemės sklypas nesuformuotas, Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys:

7.1. prašymo parduoti žemės sklypą ir kitų dokumentų asmeniui negrąžina, bet, atlikdamas faktinių duomenų patikrinimą vietoje, Naudojamų žemės sklypų administravimo metodikos nustatyta tvarka tikrina galimybę naudoti statinius ar įrenginius pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį;

7.2. jeigu atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje nustatoma, kad esantys statiniai ir (ar) įrenginiai naudojami ar jų faktinė būklė atitinka Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre nurodytą informaciją, Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys per 5 darbo dienas nuo šios aplinkybės nustatymo praneša prašymą pateikusiam asmeniui, kad būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą ir žemės sklypo planą, nurodo subjektus, kurie turi organizuoti šių dokumentų rengimą, ir kieno lėšomis šie dokumentai rengiami;

7.3. jeigu atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje nustatoma, kad esantys statiniai ir (ar) įrenginiai nenaudojami ar jų faktinė būklė galimai neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos, Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys per 5 darbo dienas nuo patikrinimo atlikimo prašo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytos statinių naudojimo priežiūrą atliekančios institucijos nustatyti, ar statiniai naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį. Jeigu statinių naudojimo priežiūrą atliekanti institucija nustato, kad statiniai netinkami naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas per 5 darbo dienas priima sprendimą netenkinti prašymo parduoti žemės sklypą (jo dalį).

8. Žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą (jeigu žemės sklypas nebuvo suformuotas prašymo parduoti žemės sklypą (jo dalį) pateikimo metu) Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padaliniui pateikia šio žemės sklypo plano rengimo organizatorius. Sprendimą nustatyti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, taip pat žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą, parengtus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai), nustatyta tvarka priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas.

Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais parduodamo namų valdos žemės sklypo plotas didinamas priimant sprendimą suformuoti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotą didesnio ploto žemės sklypą.

Žemės servitutai formuojamam žemės sklypui nustatomi Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo nustatyta tvarka. Sprendimas nustatyti žemės servitutą priimamas su sprendimu suformuoti žemės sklypą.

9. Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys, turėdamas visus Taisyklių 5 punkte nurodytus dokumentus ir sprendimą suformuoti žemės sklypą (jeigu žemės sklypas nebuvo suformuotas prašymo parduoti žemės sklypą (jo dalį) pateikimo metu), per 30 darbo dienų (Taisyklių 9.4 ir 9.5 papunktyje nurodytais atvejais mėnesio terminas pradedamas skaičiuoti gavus mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktus duomenis):

9.1. įregistruoja kaimo ar viensėdžio ribose parduodamą valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre (jeigu parduodamas žemės sklypas neįregistruotas) ir patikėjimo teisę į jį;

9.2. Taisyklių 2.4–2.6 papunkčiuose nurodytais atvejais pagal žemės sklypo planą nustato ir (ar) pagal Taisyklių 3 punktą apskaičiuoja parduodamų žemės sklypo dalių dydį;

9.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatytais atvejais užsako parduodamų žemės sklypų individualų vertinimą;

9.4. prašo mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus miesto ar miestelio ribose parduodamą valstybinės žemės sklypą ir patikėjimo teisę į jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (jeigu parduodamas žemės sklypas neįregistruotas); meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius informuoja Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinį apie įregistravimą per 5 darbo dienas jį atlikus;

9.5. kai parduodami namų valdos, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų, individualių garažų žemės sklypai miesto gyvenamojoje vietovėje, prie Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinio pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (toliau – Žemės įvertinimo metodika), apskaičiuotos žemės sklypo vertės pridedamas žemės sklypo vertės padidėjimas dėl inžinerinių statinių (toliau – žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių). Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys prašymą apskaičiuoti žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių pateikia merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui, kuris prašomus duomenis pateikia per 10 darbo dienų gavęs prašymą. Jeigu prašoma mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus apskaičiuoti žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių, Taisyklių 9.2, 9.3 papunkčiuose ir šiame papunktyje nurodyti veiksmai atliekami per mėnesį gavus savivaldybės administracijos parengtus duomenis;

9.6. patikrina, ar fiziniam asmeniui, pageidaujančiam įsigyti namų valdos žemės sklypą ir anksčiau įsigijusiam valstybinės žemės sklypą, pritaikyta Taisyklių 11 punkte nurodyta valstybinės žemės sklypo pardavimo kainos nuolaida;

9.7. jeigu valstybinės žemės sklypą pageidaujama pirkti išsimokėtinai, patikrina, ar asmuo neskolingas Nacionalinei žemės tarnybai už suteiktas paslaugas; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo pateikti informaciją, ar pirkėjas neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybės biudžetui ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansų ministerijos prašo pateikti informaciją, ar pirkėjas neturi įsiskolinimo dėl grąžintinų lėšų pagal Europos Sąjungos struktūrinius fondus, kitus fondus ir programas, apie kuriuos informaciją teikia Finansų ministerija vadovaudamasi Duomenų apie valstybės (savivaldybės) kontroliuojamų įmonių įsiskolinimus valstybei (savivaldybei) pateikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vyriausybės 1998 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 240 „Dėl Duomenų apie valstybės (savivaldybės) kontroliuojamų įmonių įsiskolinimus valstybei (savivaldybei) pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, patikrina, ar pagal Finansų ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos duomenis asmuo neskolingas dėl grąžintinų finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų pagal Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisykles, patvirtintas Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 „Dėl Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių patvirtinimo“ (toliau – įsiskolinimai dėl grąžintinų lėšų pagal ES struktūrinius fondus, kitus fondus ir programas), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis pirkėjas neskolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

10. Jeigu nustatoma, kad asmuo turi įsiskolinimų Nacionalinei žemės tarnybai už teikiamas paslaugas arba valstybės biudžetui, savivaldybės biudžetui ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas) ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas pagal sutartį ir vykdomi įsipareigojimai), ar įsiskolinimų dėl grąžintinų lėšų pagal ES struktūrinius fondus, kitus fondus ir programas (išskyrus, kai grąžintinų lėšų grąžinimas atidėtas), Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys apie tai praneša pirkėjui, nustatydamas iki 15 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo įteikimo dienos, įsiskolinimams padengti ar pareikšti sutikimą už perkamą žemės sklypą su valstybe atsiskaityti iš karto. Jeigu pirkėjas per nustatytą terminą sutinka už perkamą žemės sklypą su valstybe atsiskaityti iš karto arba pateikia duomenis apie panaikintą įsiskolinimą, per Taisyklių 13 punkte nustatytą terminą parengiamas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektas. Jeigu pirkėjas per nustatytą terminą nepadengia įsiskolinimų ar nepareiškia sutikimo už perkamą žemės sklypą su valstybe atsiskaityti iš karto, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas priima sprendimą neparduoti valstybinės žemės sklypo ir apie tai informuoja pirkėją.

11. Fiziniams asmenims, perkantiems ne didesnius kaip 0,06 hektaro namų valdos žemės sklypus teritorijose, esančiose iki 1995 m. birželio 1 d. nustatytąja tvarka patvirtintose miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribose, ir minėtos datos Vyriausybės sprendimais miestams priskirtose teritorijose, taikoma 40 procentų žemės sklypo kainos nuolaida (senatvės pensininkams – 50 procentų nuolaida). Už didesnę kaip 0,06 hektaro sklypo dalį nuolaida netaikoma.

Fiziniams asmenims, perkantiems kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose namų valdos žemės sklypus, už sklypą iki 0,15 hektaro kaina mažinama 50 procentų.

Kai žemės sklypas perkamas bendrosios nuosavybės teise, nurodytos kainų nuolaidos taikomos kiekvienam bendraturčiui už atitinkamai ne didesnę kaip 0,06 arba 0,15 hektaro jo įsigyjamo žemės sklypo dalį.

Parduodant vienam fiziniam asmeniui kelis namų valdos žemės sklypus, kainos nuolaida taikoma tik vienam žemės sklypui (neatsižvelgiant, kur yra žemės sklypai).

12. Asmeniui, įgijusiam nuosavybės teisę į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta, sudarant tokią sutartį įskaitomos už žemės sklypą sumokėtos įmokos, jeigu su nuosavybės teise į statinį ar įrenginį jų perleidėjas perleido ir teisę įskaityti už žemės sklypą sumokėtas įmokas.

Jeigu nuosavybės teisė į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta, įgyta iki 2010 m. vasario 1 d., sudarant tokią sutartį už žemės sklypą sumokėtos įmokos įskaitomos, jeigu teisę įskaityti sumokėtą sumą žemės sklypo pirkėjui notaro patvirtintu sutikimu perleidžia asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėjęs už valstybinės žemės sklypą, ar šio asmens įpėdinis, paveldėjęs sumokėtas įmokas, arba žemės sklypo pirkėjui statinį ar įrenginį perleidęs kitas asmuo, kuriam buvo duotas toks sutikimas.

13. Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys, atlikęs Taisyklių 9 punkte nurodytus veiksmus, gavęs visus reikalingus dokumentus ir duomenis, nustatęs, kad yra teisinė sąlyga sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (Taisyklių 1 priedas), per 10 darbo dienų, nuo šios aplinkybės nustatymo parengia šios sutarties projektą, kuriame nurodoma:

13.1. žemės pardavėjas;

13.2. žemės pirkėjas; kai naudojamą žemės sklypą perka keli pirkėjai, įsigyjamo žemės sklypo nuosavybės rūšis (dalinė ar jungtinė), nustatoma pagal kokią nuosavybės rūšį valdomas statinys ar įrenginys, kuriam eksploatuoti įsigyjamas žemės sklypas;

13.3. perkamo žemės sklypo (ar jo dalies) plotas (0,0001 hektaro tikslumu). Jeigu žemės sklypą pageidauja pirkti du ar daugiau asmenų bendrosios nuosavybės teise, nurodomas kiekvienam asmeniui numatomos parduoti žemės sklypo dalies plotas;

13.4. žemės sklypo kaina. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatytais atvejais ir tvarka apskaičiuojamas žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių, atskirai nurodoma kainos dalis, kurią sudaro žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių. Jeigu žemės sklypą pageidauja pirkti du ar daugiau asmenų bendrosios nuosavybės teise, nurodoma kiekvieno bendraturčio pageidaujamo pirkti žemės sklypo dalies kaina;

13.5. žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas (būdai);

13.6. specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir kiti teisės aktuose nustatyti apribojimai;

13.7. žemės servitutai;

13.8. pirkėjo įsipareigojimai ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, sutarties įsigaliojimo terminas ir sąlygos;

13.9. sąlyga, kad saugomose teritorijose asmenys privalo laikytis nustatytų gamtos ir kultūros paveldo kompleksų apsaugos ir naudojimo režimo reikalavimų, patvirtintų saugomų teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniuose ir reglamentuose ;

13.10. jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai, sąlyga, kad žemės sklypas laikomas įkeistu valstybei nuo jo perdavimo pirkėjui momento, užtikrinant pirkėjo prievolę sumokėti likusią perkamo valstybinės žemės sklypo kainos dalį. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekte nurodoma, kad nustatęs, jog pirkėjas per sutartyje nurodytus terminus nesumokėjo metinės (-ių) įmokos (-ų) ir (arba) palūkanų už nesumokėtą kainos dalį, pardavėjas išsiunčia pirkėjui pranešimą dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo, nurodydamas per vieną mėnesį gavus pranešimą padengti vėluojamą sumokėti įsiskolinimo dalį ir delspinigius. Jeigu pirkėjas per vieną mėnesį gavęs pranešimą nesumoka šios sumos, pardavėjas siunčia pakartotinį pranešimą. Jeigu pirkėjas per vieną mėnesį nuo pakartotinio pranešimo gavimo nesumoka pranešime nurodytos sumos, jam išsiunčiamas reikalavimas per vieną mėnesį nuo rašto gavimo dienos sumokėti visą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą valstybinės žemės sklypo kainą, palūkanas ir delspinigius. Pirkėjui per vieną mėnesį neįvykdžius šio reikalavimo, pardavėjas nustatyta tvarka kreipiasi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo;

13.11. sąlyga, kad sutarties sudarymo išlaidos, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai, – ir priverstinės hipotekos nustatymas ir įregistravimas apmokami pirkėjo lėšomis;

13.12. pirkėjo pareiga nuosavybės teisę į žemės sklypą per 3 mėnesius nuo žemės sklypo perdavimo savo lėšomis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

14. Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą įteikia pirkėjui. Pasirašydamas sutarties projektą arba atskiru raštu pirkėjas patvirtina, kad sutinka su perkamo žemės sklypo kaina ir kitomis sutarties projekte įrašytomis žemės sklypo pirkimo sąlygomis.

Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas per 10 darbo dienų nuo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekto suderinimo su pirkėju dienos priima sprendimą parduoti žemės sklypą ar jo dalį arba prašymo netenkinti. Jeigu priimamas sprendimas parduoti žemės sklypą, jame nurodoma, kad žemės sklypą leidžiama parduoti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekte nurodytomis sąlygomis. Sutarties projektas pridedamas prie sprendimo parduoti žemės sklypą arba jo dalį kaip neatskiriamas priedas. Ginčai dėl sprendimo parduoti žemės sklypą ar jo dalį, taip pat sprendimo prašymo netenkinti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

15. Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys per 5 darbo dienas po sprendimo parduoti žemės sklypą priėmimo įteikia pirkėjui pranešimą, kuriame nurodo sumą, kurią jis turi sumokėti už parduodamą žemės sklypą. Ši suma apskaičiuojama iš valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekte nurodytos žemės sklypo kainos atėmus sumą, pirkėjo sumokėtą už valstybinės žemės sklypo ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (jeigu Nacionalinė žemės tarnyba tokias išlaidas yra patyrusi). Pranešime nurodoma finansų įstaiga (skyrius, filialas), numeris sąskaitos, į kurią turi būti pervesta nurodyta suma, taip pat sutarties pasirašymo vieta ir laikas. Jeigu įteikiamame pranešime sutarties pasirašymo vietos ir laiko nurodyti nėra galimybės, nustačius sutarties pasirašymo vietą ir laiką, pirkėjui įteikiamas atskiras pranešimas. Kai parduodamo valstybinės žemės sklypo vertė apskaičiuota taikant individualų vertinimą, pranešime įrašomos šio vertinimo išlaidos, kurias pirkėjas turi apmokėti iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Jeigu valstybinės žemės sklypas perkamas išsimokėtinai, pranešime įrašomos priverstinės hipotekos nustatymo ir įregistravimo išlaidos, kurias pirkėjas turi apmokėti iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

16. Pirkėjas, sumokėjęs nurodytą sumą arba jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai, su apmokėjimo įrodymo dokumentu atvyksta pranešime nurodytu laiku į nurodytą vietą pasirašyti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties.

Jeigu žemės sklypą perka du ar daugiau asmenų bendrosios nuosavybės teise, valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį pasirašo visi pirkėjai arba vienas iš jų, kai pateikia notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems pirkėjams.

Kai žemės sklypą perka Lietuvos arba užsienio juridiniai asmenys ar kitos užsienio organizacijos, nurodyti Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, jiems atstovaujantis asmuo (asmenys) turi pateikti jo (jų) įgaliojimą patvirtinantį dokumentą.

17. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto valstybės tarnautojo atvykimas į sutarties tvirtinimą yra nebūtinas. Prie pasirašytos sutarties pridedamas šio žemės sklypo planas. Jeigu žemės sklypą nusiperka du ar daugiau asmenų bendrosios nuosavybės teise, po vieną valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties egzempliorių įteikiama kiekvienam asmeniui. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo išlaidas, įskaitant notaro patvirtinimą ir pažymos apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir nustatytus juridinius faktus išdavimo išlaidas, apmoka pirkėjas. Nuosavybės teisė į žemės sklypą pirkėjui pereina nuo žemės sklypo perdavimo dienos. Žemės sklypo perdavimas–priėmimas įforminami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto valstybės tarnautojo ir pirkėjo pasirašytu valstybinės žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktu (Taisyklių 2 priedas). Šis aktas pasirašomas per 3 darbo dienas sudarius valstybinę žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties šalims susitarus, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis gali būti kartu ir valstybinės žemės sklypo perdavimopriėmimo aktas.

18. Kai valstybinės žemės sklypas perkamas išsimokėtinai, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas teisės aktų nustatyta tvarka prašo notaro nustatyti ir įregistruoti hipoteką .

19. Kai žemės sklypas perkamas išsimokėtinai, pakartotinai įkeisti įkeisto žemės sklypo neleidžiama. Išsimokėtinai įgyto žemės sklypo savininkas, pagal sutartį neatsiskaitęs už šį sklypą, perleisti jį tretiesiems asmenims gali, jeigu šie asmenys sutinka perimti visus pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį žemės sklypo savininko įsipareigojimus apmokėti priverstinės hipotekos perregistravimo išlaidas ir jeigu duotas hipotekos kreditoriaus sutikimas. Sutikime nurodoma, kad priverstinės hipotekos perregistravimo išlaidos turi būti apmokėtos į hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą iki žemės sklypo perleidimo.

20. Nekilnojamojo turto registre registruojant asmens, įgijusio išsimokėtinai žemės sklypą, nuosavybės teisę į šį žemės sklypą, įrašoma apie apribojimus įkeisti ar perleisti tokį žemės sklypą.

21. Kai žemės sklypai perkami išsimokėtinai, už juos atsiskaitoma šia tvarka:

21.1. pirkėjai už perkamus žemės sklypus su valstybe turi atsiskaityti per pirkėjo pasirinkto ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyto pirkimo išsimokėtinai termino metus, tačiau ne vėliau kaip per 15 metų nuo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos. Pirkėjai ne mažiau kaip 20 procentų nustatytos žemės kainos turi sumokėti iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, likusią dalį – lygiomis dalimis per vėlesnius valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyto pirkimo išsimokėtinai termino metus, pradėdami mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo;

21.2. nesumokėta dalis perkamo valstybinės žemės sklypo, kurio vertė apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką, perskaičiuojama Vyriausybei priėmus sprendimą indeksuoti žemės vertę. Valstybinės žemės pardavėjas perskaičiuoja žemės pirkėjų nesumokėtas kainų dalis ir informaciją apie perskaičiuotas įsiskolinimo kainų dalis pateikia žemės pirkėjams;

21.3. pirkėjai už nesumokėtą kainos dalį moka 5 procentus metinių palūkanų;

21.4. metinės įmokos turi būti sumokamos ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 dienos. Už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos: metinės įmokos ir palūkanų.

22. Asmenims, skolingiems valstybinės žemės pardavėjui už anksčiau išsimokėtinai įgytus valstybinės žemės sklypus (per nustatytą terminą nesumokėjusiems nustatytos sumos, sumokėjusiems ne visą sumą ar kitaip pažeidusiems šiame punkte nustatytą atsiskaitymo su valstybe tvarką), taip pat asmenims, turintiems kitų įsiskolinimų Nacionalinei žemės tarnybai už teikiamas paslaugas arba valstybės biudžetui, savivaldybės biudžetui ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ar įsiskolinimų dėl grąžintinų lėšų pagal ES struktūrinius fondus, kitus fondus ir programas (išskyrus, kai grąžintinų lėšų grąžinimas atidėtas), ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas pagal sutartį ir vykdomi įsipareigojimai), kiti pageidaujami pirkti valstybinės žemės sklypai išsimokėtinai neparduodami, kol išvardyti įsiskolinimai nepadengiami.

23. Paskirstant lėšas, gautas už parduotus naudojamus žemės sklypus, laikomasi šių reikalavimų:

23.1. lėšos, gautos už parduotus naudojamus žemės sklypus miestų ir miestelių teritorijose, per 5 darbo dienas nuo jų gavimo paskirstomos taip:

23.1.1. 50 procentų – į valstybės biudžetą;

23.1.2. 50 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje parduotas žemės sklypas, biudžeto atskirą sąskaitą lėšoms už parduodamus žemės sklypus. Šios lėšos naudojamos grąžinamų natūra žemės sklypų planams ir perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypų detaliesiems planams, žemės valdos projektams, žemės sklypų planams rengti. Jeigu savivaldybės teritorijoje esančiose miesto gyvenamosiose vietovėse neplanuojama grąžinti natūra ir perduoti (suteikti) nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypų, minėtos lėšos naudojamos parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypų detaliesiems planams, žemės valdos projektams, žemės sklypų planams rengti, savivaldybių patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų, kurie išnuomojami, individualaus vertinimo išlaidoms apmokėti. Jeigu nereikia mokėti už minėtus darbus ir paslaugas, šios lėšos naudojamos miestų ir miestelių inžinerinei infrastruktūrai plėtoti ir renovuoti. Lėšų poreikis nustatomas atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinio kas pusmetį iki pusmečio pirmojo mėnesio 15 dienos savivaldybei teikiamus duomenis apie planuojamus grąžinti natūra, perduoti (suteikti) nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ir išnuomoti žemės sklypus. Savivaldybės tvarko už parduotus valstybinės žemės sklypus gautų lėšų , apskaitą ir atsako už jų naudojimą pagal paskirtį;

23.2. lėšos, gautos už parduotus naudojamus žemės sklypus kaimuose ir viensėdžiuose, pervedamos į valstybės biudžetą.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

NUOMA

 

24. Naudojamus žemės sklypus be aukciono turi teisę išsinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos (toliau visi kartu šiame skirsnyje – asmenys), kuriems šiuose žemės sklypuose esantys savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai priklauso nuosavybės teise arba yra jų nuomojami.

25. Bendrieji reikalavimai išnuomojamiems be aukciono naudojamiems žemės sklypams kaip valstybinės žemės nuomos sutarties dalykui nustatyti Taisyklių 2 punkte. Bendrųjų reikalavimų išimtys, kurioms esant leidžiama be aukciono išnuomoti valstybinės žemės sklypą yra, kai:

25.1. išnuomojamas statiniams eksploatuoti suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas valstybinės žemės sklypas ar jo dalis, jeigu jame ar jo dalyje esantys asmenims nuosavybės teise priklausantys arba jų nuomojami statiniai yra apleisti, neatsižvelgiant į Nekilnojamojo turto kadastre įrašyto šių statinių statybos baigtumo procentą, ir apleista jau suformavus valstybinės žemės sklypą;

25.2. išnuomojamas statiniams eksploatuoti suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas valstybinės žemės sklypas ar jo dalis, jeigu jame ar jo dalyje esantys asmenims nuosavybės teise priklausantys arba jų nuomojami statiniai yra sunykę jau suformavus valstybinės žemės sklypą ne dėl nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (gaisro, ekstremaliojo įvykio);

25.3. išnuomojamas statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas valstybinės žemės sklypas ar jo dalis, jeigu jame ar jo dalyje esančių asmenims nuosavybės teise priklausančių arba jų nuomojamų statinių (ir) ar įrenginių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis neatitinka naudojamo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo jau suformavus valstybinės žemės sklypą.

26. Bendrųjų reikalavimų išimtis, pagal kurią leidžiama nuomai be aukciono formuoti valstybinės žemės sklypą, yra kai žemės sklypas formuojamas siekiant naudoti apleistus ir (ar) neprižiūrimus savarankiškai funkcionuojančius statinius, Nekilnojamojo turto registre įregistruotus atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), su priklausiniais eksploatuoti, kuriems naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį reikia atlikti tik paprastąjį remontą.

27. Asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti naudojamus žemės sklypus be aukciono, valstybinės žemės sklypo patikėtiniui – Nacionalinei žemės tarnybai, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, savivaldybės, kurioje yra pageidaujamas išsinuomoti naudojamas žemės sklypas, merui (toliau šiame skirsnyje – valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija) pateikia:

27.1. prašymą išnuomoti žemės sklypą (jo dalį). Šiame prašyme turi būti nurodyta:

27.1.1. statinių ir įrenginių, esančių prašomame išnuomoti naudojamame žemės sklype, unikalius numerius;

27.1.2. jeigu naudojamą žemės sklypą pageidauja išsinuomoti Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, prašyme nurodoma juridinio asmens teisinė forma, pavadinimas, kodas ir buveinė. Jeigu naudojamą žemės sklypą pageidauja išsinuomoti užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, prašyme nurodoma užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos teisinė forma, pavadinimas, kodas, buveinė, taip pat Lietuvoje įsteigtos atstovybės ar filialo pavadinimas, kodas ir buveinė, jeigu užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija įsteigė Lietuvoje atstovybę ar filialą;

27.1.3. informacija, ar statiniai ir (ar) įrenginiai, kuriems eksploatuoti siekiama išsinuomoti naudojamą žemės sklypą, pagal teritorijų planavimo dokumentus turi būti nugriauti (nukelti ar pašalinti);

27.1.4. informacija, ar naudojamame žemės sklype planuojama statyti naujus statinius ar įrenginius ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius;

27.2. žemės sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų (jeigu yra) įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas;

27.3. naudojamo žemės sklypo plano, kuriame pažymėti sklype esantys statiniai ir įrenginiai (kai prašymo pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal Taisyklių 2.4 ir 2.5 papunkčius;

27.4. kai pageidaujama išnuomoti naudojamą žemės sklypą Taisyklių 25.2 papunktyje nurodytu atveju, – žemės sklypo plano, kuriame užfiksuotas statinio (-ų) sunykimas, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta kopiją, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir (ar) statinių naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pažymą, patvirtinančią nekilnojamojo daikto žuvimą (sugriuvimą, sunykimą, sudegimą);

27.5. kai pageidaujama išnuomoti naudojamą žemės sklypą pagal Taisyklių 26 punktą, – Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytais atvejais paprastojo remonto projektą arba paprastojo remonto aprašą, leidimą atlikti statinio parastąjį remontą;

27.6. statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, nuomos sutarties, kai prašymą išnuomoti valstybinės žemės sklypą pateikia statinių ir įrenginių nuomininkas, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją;

27.7. kai prašymas teikiamas ne per ŽIS, – fizinio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento arba užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos registravimo dokumento įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, išskyrus atvejus, kai naudojamą žemės sklypą pageidauja išsinuomoti užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, įsteigę Lietuvoje atstovybę ar filialą;

27.8. dokumentus ar kitus duomenis, įrodančius aplinkybes, kad pageidaujamame įsigyti naudojamame žemės sklype esantis statinys ar įrenginys skirtas pagrindiniam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui tarnauti – statinio projektą, statinio kadastro duomenų bylą, jeigu žemės sklypo kadastro duomenų byla nesudaryta. Šiuos dokumentus ir duomenis asmuo pateikia, jeigu Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie statinio ar įrenginio įregistravimą priklausiniu;

27.9. pageidaujant statinį ar įrenginį rekonstruoti statinių ir (ar) įrenginių, esančių žemės sklype ar jo dalyje, savininko sutikimą, kai prašymą išnuomoti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį pateikia statinių ir (ar) įrenginių nuomininkas. Sutikimą, išskyrus viešojo administravimo subjektų sutikimus, turi patvirtinti notaras.

28. Valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija:

28.1. per 10 darbo dienų, gavusi prašymą išnuomoti valstybinės žemės sklypą ir kitus dokumentus, patikrina, ar prašyme nurodyti visi reikiami duomenys ir pateikti Taisyklių 27 punkte išvardyti dokumentai;

28.2. sutikrina asmens pateiktus duomenis su Juridinių asmenų registro duomenimis, patvirtinančiais Lietuvos Respublikos juridinio asmens įregistravimą (jeigu naudojamą žemės sklypą pageidauja išsinuomoti Lietuvos Respublikos juridinis asmuo), arba su Juridinių asmenų registro duomenimis, patvirtinančiais užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos Lietuvoje įsteigtos atstovybės ar filialo įregistravimą ir informaciją apie atstovybę ar filialą įsteigusį asmenį (jeigu naudojamą žemės sklypą pageidauja išsinuomoti užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, įsteigę Lietuvoje atstovybę ar filialą), taip pat su Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patvirtinančiais statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą, su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos duomenimis, patvirtinančiais, kad statiniai ir ar įrenginiai, kuriems eksploatuoti siekiama įsigyti naudojamą žemės sklypą, nėra griautini (nukeltini ar šalintini); jei pateiktas nuomininko prašymas statyti naujus statinius ar įrenginius ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, – su šios sistemos duomenimis, patvirtinančiais, kad tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi; prideda Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus prie asmens prašymo ir kitų dokumentų, išvardytų Taisyklių 27 punkte;

28.3. jeigu prašyme išnuomoti žemės sklypą nurodyti ne visi reikiami duomenys ar pateikti ne visi Taisyklių 27 punkte nurodyti dokumentai, nustato iki 15 darbo dienų terminą jiems pateikti ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu per nustatytąjį laiką reikiami duomenys ir dokumentai nepateikiami, prašymas išnuomoti žemės sklypą nenagrinėjamas ir kartu su pateiktais dokumentais grąžinamas asmeniui;

28.4. jei asmuo pateikė visus Taisyklių 27 punkte nurodytus dokumentus ir reikalingus duomenis, per 30 darbo dienų nuo gauto prašymo įvertinimo, atlikdamas faktinių duomenų patikrinimą vietoje, Naudojamų žemės sklypų administravimo metodikos nustatyta tvarka tikrina galimybę naudoti statinius ar įrenginius pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, įvertina, ar valstybinės žemės sklypas atitinka Naudojamų žemės sklypų administravimo metodikoje įtvirtintus statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo būtinojo dydžio reikalavimus. Jeigu atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje nustatoma, kad esantys statiniai ir (ar) įrenginiai nenaudojami ar jų faktinė būklė galimai neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos, valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija per 5 darbo dienas nuo patikrinimo atlikimo prašo Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytos statinių naudojimo priežiūrą atliekančios institucijos nustatyti, ar statiniai naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį. Valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaroma, jeigu statinių naudojimo priežiūrą atliekanti institucija nustato, kad statiniai netinkami naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį;

28.5. nustačiusi, kad nuomojamas valstybinės žemės sklypo plotas yra didesnis nei būtina jame esantiems statiniams ir (ar) įrenginiams su priklausiniais eksploatuoti arba nesant duomenų, kad naudojamame žemės sklype (jo dalyje) esantys statiniai ir (ar) įrenginiai skirti pagrindiniams savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams tarnauti, – žemės sklypo plotas nebūtinas jame esantiems statiniams ir (ar) įrenginiams su priklausiniais eksploatuoti, valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija per 5 darbo dienas praneša prašymą pateikusiam asmeniui, kad būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą – pertvarkyti (padalyti) valstybinės žemės sklypą suprojektuojant valstybinės žemės sklypą, reikalingą esamiems statiniams ir (ar) įrenginiams su priklausiniais eksploatuoti. Tokiu atveju teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas ir žemės sklypo planas rengiami lėšomis asmens, pageidaujančio išsinuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį);

28.6. valstybinės žemės nuomotojui nustačius, kad galima sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį Taisyklių 25.1 ir 25.3 papunkčiuose nurodytais atvejais arba pašalinus neatitikimus, – valstybinės žemės nuomotojas užsako pagal šiuos papunkčius pageidaujamo išsinuomoti žemės sklypo vertinimą;

28.7. jeigu prašymas išnuomoti žemės sklypą ir kiti dokumentai pateikti ne tam valstybinės žemės patikėtiniui, kuris turi teisę priimti sprendimą išnuomoti konkretų žemės sklypą, valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija, gavusi prašymą išnuomoti žemės sklypą ir dokumentus, per 10 darbo dienų prašymą ir kitus dokumentus per ŽIS išsiunčia sprendimą išnuomoti žemės sklypą įgaliotam priimti valstybinės žemės patikėtiniui ir apie tai praneša prašymą pateikusiam asmeniui.

29. Jeigu su prašymu išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) nepateikiamas žemės sklypo planas, nes išnuomoti prašomas žemės sklypas nesuformuotas, prašymas išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) ir kiti dokumentai asmeniui negrąžinami, bet valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija, atlikdama faktinių duomenų patikrinimą vietoje, Naudojamų žemės sklypų administravimo metodikos nustatyta tvarka tikrina galimybę naudoti statinius ar įrenginius pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Jeigu atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje nustatoma, kad esantys statiniai ir (ar) įrenginiai naudojami ar jų faktinė būklė atitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos, valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija per 5 darbo dienas praneša prašymą pateikusiam asmeniui, kad būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą ir žemės sklypo planą, nurodo subjektus, kurie turi organizuoti šių dokumentų rengimą, ir kieno lėšomis šie dokumentai rengiami.

Jeigu atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje nustatoma, kad esantys statiniai ir (ar) įrenginiai nenaudojami ar jų faktinė būklė galimai neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos, valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija per 5 darbo dienas nuo patikrinimo atlikimo prašo Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytos statinių naudojimo priežiūrą atliekančios institucijos nustatyti, ar statiniai naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį. Jeigu statinių naudojimo priežiūrą atliekanti institucija nustato, kad statiniai netinkami naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija per 5 darbo dienos priima sprendimą netenkinti prašymo išnuomoti žemės sklypą (jo dalies).

30. Žemės sklypo kadastro duomenų bylą (jeigu žemės sklypas nebuvo suformuotas prašymo išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) pateikimo metu) valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančiai institucijai pateikia šio žemės sklypo plano rengimo organizatorius. Jeigu valstybinės žemės sklypą išnuomoja savivaldybė ar centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, jie per 3 darbo dienas, gavę kadastro duomenų bylą, persiunčia ją Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padaliniui patikrinti.

Sprendimą nustatyti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, taip pat žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą, parengtus pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas.

Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais išnuomojamo namų valdos žemės sklypo plotas didinamas priimant sprendimą suformuoti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotą didesnio ploto žemės sklypą.

Sprendimas nustatyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotą žemės servitutą priimamas su sprendimu suformuoti žemės sklypą.

Jeigu valstybinės žemės sklypus išnuomoja savivaldybė ar centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys pateikia jiems pateikia šio punkto nustatyta tvarka priimtą sprendimą suformuoti žemės sklypą per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo.

31. Valstybinės žemės nuomotojas, turėdamas visus Taisyklių 27 punkte išvardytus dokumentus, sprendimą suformuoti žemės sklypą (jeigu žemės sklypas nebuvo suformuotas prašymo išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) pateikimo metu) ir valstybinės žemės sklypo individualaus vertinimo ataskaitą (jeigu ji būtina siekiant išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) Taisyklių 25.1 ir 25.3 papunkčiuose nustatytais atvejais), per 30 darbo dienų:

31.1. įregistruoja valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre (jeigu žemės sklypas neįregistruotas) ir patikėjimo teisę į jį;

31.2. Taisyklių 2.4–2.6 papunkčiuose nurodytais atvejais pagal žemės sklypo planą nustato ir (ar) pagal Taisyklių 3 punktą apskaičiuoja išnuomojamų žemės sklypo dalių dydį;

31.3. apskaičiuoja išnuomojamo žemės sklypo vertę pagal Taisyklių 32.13 papunktyje nustatytą tvarką;

31.4. parengia valstybinės žemės nuomos sutarties projektą (Taisyklių 3 priedas).

32. Valstybinės žemės nuomos sutarties projekte įrašoma:

32.1. žemės nuomotojas;

32.2. žemės nuomininkas;

32.3. žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas (būdai);

32.4. išnuomojamo žemės sklypo (jo dalies) plotas (0,0001 hektaro tikslumu);

32.5. žemės nuomos terminas; šis terminas nustatomas tokia tvarka:

32.5.1. valstybinės žemės sklypas išnuomojamas ne ilgiau kaip 99 metams;

32.5.2. jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus žemės sklypą planuojama naudoti visuomenės poreikiams, šis žemės sklypas (jo dalis) išnuomojamas, kol bus pradėtas naudoti šiems tikslams;

32.5.3. jeigu žemės sklypas (jo dalis) išnuomojamas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės nuomos terminas gali būti nustatomas ne ilgesnis kaip iki šių statinių ar įrenginių nuosavybės teisės perleidimo dienos;

32.5.4. žemės sklypai (jų dalys), kurių reikia asmenų nuomojamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui;

32.5.5. kitais atvejais žemės nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus pagal žemės sklype (jo dalyje) esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, kuri nustatoma pagal statinio ar įrenginio statybos projekto dokumentus, vadovaujantis statybos techniniais reglamentais, pagal kuriuos nustatoma statinių gyvavimo trukmė, statinių ar įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., – pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis aplinkos ministro patvirtinta pastatų, statinių ir įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka;

32.6. galimybė keisti išnuomojamo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatyta galimybė išnuomojamame valstybinės žemės sklype pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą kita pagrindine žemės naudojimo paskirtimi ir (ar) būdu. Nurodomi pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir galimi naudojimo būdai. Sudarant nuomos sutartį Taisyklių 26 punkte nustatytu atveju, neįrašoma sąlyga keisti išnuomojamo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą;

32.7. jeigu nuomos sutartyje numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, kartu turi būti nustatyta nuomotojo pareiga, vadovaujantis patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu, parengtu pagal Teritorijų planavimo įstatymą, tikslinti išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre (įrašius sutartyje, kad kadastro duomenys keičiami lėšomis šalies, inicijavusios paskirties ir (ar) būdo keitimą) ir perskaičiuoti išnuomoto žemės sklypo vertę, nuo kurios mokamas žemės nuomos mokestis, nustatyta sutarties šalių pareiga pagal pakeistus išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis keisti valstybinės žemės nuomos sutartį;

32.8. išnuomojamame žemės sklype (jo dalyje) žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, statinių ir (ar) įrenginių naudojimo sąlygos pasibaigus žemės nuomos terminui;

32.9. galimybė statyti naujus statinius ar įrenginius ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius. Tokia galimybė sutartyje įrašoma tik esant nuomininko prašymui, kai naudojamas žemės sklypas (jo dalis) išnuomojamas ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba, ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka valstybinės žemės nuomos sutartyje įrašytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Valstybinės žemės nuomos sutartyje įrašytos sąlygos statyti naujus statinius ar įrenginius ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius ir tvarka nustatyti Taisyklių 46 punkte. Sudarant nuomos sutartį Taisyklių 26 punkte nustatytu atveju, neįrašoma sąlyga statyti naujus statinius ar įrenginius ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius;

32.10. įstatymų leidžiamos išnuomojamame žemės sklype (jo dalyje) esančių požeminio ir paviršinio vandens, naudingųjų iškasenų (išskyrus gintarą, naftą, dujas ir kvarcinį smėlį) naudojimo sąlygos;

32.11. specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir kiti teisės aktuose nustatyti žemės naudojimo apribojimai;

32.12. žemės servitutai ir kitos daiktinės teisės;

32.13. žemės sklypo vertė, nuo kurios mokamas žemės nuomos mokestis. Išnuomojamo naudojamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus pagal Masinio žemės vertinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“. Šiuo būdu apskaičiuojant žemės sklypo vertę, valstybinės žemės nuomotojas turi teisę ją kas 3 metus perskaičiuoti. Taisyklių 25.1 ir 25.3 papunkčiuose nustatytais atvejais išnuomojamo žemės sklypo vertė nustatoma taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir ji neperskaičiuojama;

32.14. žemės nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo nustatymo sąlygos, nuomos mokesčio ir jo priedo mokėjimo terminai; šios sąlygos ir terminai nustatomi taip:

32.14.1. nuomininkas žemės nuomos mokestį moka pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo Taisyklių 32.13 papunktyje nurodytos vertės proporcingai išnuomoto žemės sklypo daliai. Kai naudojamas žemės sklypas (jo dalis) išnuomojamas Taisyklių 25.1 ir 25.3 papunkčiuose nustatytais atvejais, – apskaičiuojamas 10 procentų didesnio dydžio žemės nuomos mokestis lyginant su šio papunkčio nustatyta tvarka apskaičiuotu žemės nuomos mokesčio dydžiu. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti įrašyta, kad savivaldybės tarybai pakeitus žemės nuomos mokesčio tarifą, sumažinus žemės nuomos mokestį arba nuo jo atleidus, šios sutarties šalys privalo vadovautis savivaldybės tarybos sprendimais. Žemės nuomos mokesčio dydis perskaičiuojamas vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimu pakeisti žemės nuomos mokesčio tarifą ar sumažinti žemės nuomos mokestį ;

32.14.2. žemės nuomos mokestis sumokamas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio, žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę“ nustatytais terminais;

32.14.3. žemės nuomos mokesčio priedas mokamas, jeigu per 2 ar 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo valstybinės žemės nuomininkas nepradėjo statyti naujų statinių ar įrenginių ir (ar) rekonstruoti esamų, ir valstybinės žemės sklypo nuomotojui nustačius, kad valstybinės žemės sklype eksploatuojami esami statiniai ar įrenginiai ir vykdoma veikla pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą;

32.14.4. valstybinės žemės nuomotojas patikrina, ar valstybinės žemės nuomininkas per 2 ar 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo pradėjo statyti naujus statinius ar įrenginius ir (ar) rekonstruoti esamus, ir (ar) valstybinės žemės sklypą naudoja pagal pakeistą žemės naudojimo būdą ir (ar) žemės sklypas naudojamas pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą;

32.14.5. suėjus 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminui nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo ir valstybinės žemės sklypo nuomininkui per šį laikotarpį nepateikus valstybinės žemės nuomotojui pranešimo apie naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ar įrenginių rekonstravimo pradžią, bei valstybinės žemės sklypo nuomotojui per 20 darbo dienų nuo šio termino pasibaigimo nustačius Taisyklių 32.14.3 papunktyje išvardytas aplinkybes, valstybinės žemės sklypo nuomininkas moka žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 5 proc. naudojamo žemės sklypo ar jo dalies, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas yra pakeisti, vertės, kuri nustatoma masiniu būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka ir apskaičiuojama po pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo;

32.14.6. sutarties projekte sąlyga dėl žemės nuomos mokesčio priedo nustatymo ir jo mokėjimo neįrašoma, kai naudojamas žemės sklypas (jo dalis) išnuomojamas Taisyklių 25.1 ir 25.3 papunkčiuose nustatytais atvejais;

32.14.7. Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo informuoja merą ar jo įgaliotą savivaldybės administracijos direktorių ir nuomininką apie valstybinės žemės nuomininko pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio priedą;

32.14.8. žemės nuomos mokesčio priedas į savivaldybės biudžetą sumokamas kiekvienais metais per tokį patį terminą kaip ir žemės nuomos mokestis, tačiau ne vėliau kaip iki pranešimo apie naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ar įrenginių rekonstravimo pradžią pateikimo dienos;

32.15. kai naudojamas žemės sklypas (jo dalis) išnuomojamas Taisyklių 26 punkte nustatytu atveju, sutarties projekte papildomai įrašomi:

32.15.1. įpareigojimas nuomininkui per 1 metus nuo sutarties sudarymo dienos atlikti statinio (-ų) paprastojo remonto darbus;

32.15.2. draudimas nuomininkui atlikti statinio (-ų) kapitalinį remontą ir rekonstrukciją;

32.15.3. valstybinės žemės nuomotojo teisė vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, kai suėjus vienų metų terminui, valstybinės žemės nuomotojas per 20 darbo dienų patikrina, ar statinio (-ų) paprastojo remonto darbai neatlikti;

32.15.4. nuomininko prievolė atlyginti nuomotojo nuostolius, atsiradusius dėl valstybinės žemės sklypo įregistravimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, nuomotojui vienašališkai nutraukus prieš terminą nuomos sutartį Taisyklių 32.15.3 papunktyje nustatytu atveju;

32.15.5. nuomininko teisė kreiptis dėl nuomos sutarties pakeitimo, atsisakant jam nustatytų ribojimų (Taisyklių 32.6, 32.9, 32.15.2 papunkčiai), nuomotojui nustačius, kad nuomininkas įvykdė jam nustatytą įpareigojimą;

32.16. kai naudojamas žemės sklypas (jo dalis) išnuomojamas Taisyklių 25.1 ir 25.2 papunkčiuose nurodytais atvejais, sutarties projekte papildomai įrašomi:

32.16.1. 2 ar 5 metų terminas, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, statybos darbams atlikti;

32.16.2. įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui per sutartyje įrašytą terminą užbaigti statinių statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį, kol pateiks šį dokumentą arba valstybinės žemės nuomotojui pateiks prašymą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį;

32.17. kai naudojamas žemės sklypas išnuomojamas Taisyklių 25.3 papunktyje nurodytu atveju, papildomai nurodomi:

32.17.1. 2 ar 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba statinio paskirtį;

32.17.2. įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos pateikti dokumentą apie statinio paskirties atitiktį valstybinės žemės sklypo pagrindinei žemės naudojimo paskirčiai ir (ar) naudojimo būdui. Nepateikus šio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį, kol pateiks šį dokumentą arba valstybinės žemės nuomotojui prašymą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį;

32.18. statinių ar įrenginių likimas pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarčiai, kiti su nuomojamo žemės sklypo naudojimu ir žemės sklypo grąžinimu, pasibaigus žemės nuomos sutarčiai, susiję nuomotojo ir nuomininko įsipareigojimai. Nuomos sutartyje neįrašytus pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą (jo dalį). Nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktą, teisėtai pastatytus statinius išperka valstybė;

32.19. valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygos. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti įrašyti Žemės įstatymo 9 straipsnio 2, 14, 17, 21 ir 22 dalyse nustatytos valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu sąlygos;

32.20. atsakomybė už žemės nuomos sutarties pažeidimus;

32.21. nuomininko pareiga per 3 mėnesius nuo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo savo lėšomis įregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre;

32.22. išnuomojamo valstybinės žemės sklypo, kai tai numatyta Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme ir konkrečių laisvųjų ekonominių zonų steigimo įstatymuose, subnuomos, sąlygos.

33. Valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija valstybinės žemės nuomos sutarties projektą įteikia nuomininkui. Pasirašydamas sutarties projekte arba atskiru raštu nuomininkas patvirtina, kad sutinka su sutarties projekte įrašytomis žemės sklypo nuomos sąlygomis.

Sprendimas išnuomoti žemės sklypą ar jo dalį arba prašymo netenkinti priimamas per 10 darbo dienų nuo valstybinės žemės nuomos sutarties projekto suderinimo su nuomininku. Jeigu priimamas sprendimas išnuomoti žemės sklypą ar jo dalį, jame nurodoma, kad žemės sklypas ar jo dalis išnuomojami valstybinės žemės nuomos sutarties projekte įrašytomis sąlygomis ir nurodomi žemės sklypo nuomos termino nustatymo motyvai. Sutarties projektas pridedamas prie sprendimo išnuomoti žemės sklypą kaip neatskiriamas priedas. Ginčai dėl sprendimo išnuomoti žemės sklypą ar jo dalį, taip pat sprendimo netenkinti prašymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

34. Valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija, priėmusi sprendimą išnuomoti žemės sklypą (jo dalį), per 5 darbo dienas praneša nuomininkui, kur ir kada jis turi atvykti pasirašyti valstybinės žemės nuomos sutarties arba iki kurios datos (dienos, valandos) sutartis turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.

35. Atsižvelgiant į tai, kuris valstybinės žemės patikėtinis priėmė sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą, valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos direktorius, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas arba jo įgaliotas darbuotojas, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas.

36. Valstybinės žemės sklypo, reikalingo daugiabučiams gyvenamiesiems namams ar kitos paskirties pastatams eksploatuoti, nuomos sutartį gali sudaryti bendrojo naudojimo objektų valdytojas, jeigu butų ir kitų patalpų arba kitos paskirties pastatų savininkai priima sprendimą pavesti bendrojo naudojimo objektų valdytojui sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų vardu. Jeigu toks sprendimas su prašymu išnuomoti žemės sklypą nepateikiamas, valstybinės žemės sklypas išnuomojamas butų ir (ar) kitų patalpų savininkams.

37. Savivaldybės, sudariusios valstybinės žemės nuomos sutartį dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka Žemės įstatymo 362 straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, šio įstatymo 362 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi per ŽIS į Nacionalinę žemės tarnybą patikrinti šios sutarties teisėtumą ir pateikti išvadą.

38. Nekilnojamojo turto registre įregistruota valstybinės žemės nuomos sutartis keičiama:

38.1. įrašant galimybę keisti išnuomoto naudojamo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą; tokia galimybė sutartyje įrašoma, kai ji egzistuoja pagal Taisyklių 32.6 papunktyje nurodytas sąlygas;

38.2. Taisyklių 32.7 papunktyje nustatytu atveju;

38.3. kai nuomininko prašymu sutartyje įrašoma galimybė išnuomotame žemės sklype (jo dalyje) statyti naujus statinius ar įrenginius ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius; tokia galimybė sutartyje įrašoma, kai ji egzistuoja pagal Taisyklių 32.9 papunktyje nurodytas sąlygas;

38.4. kai pasikeičia nuomininko nuosavybės ar nuomos teise valdomų savarankiškai funkcionuojančių statinių ar įrenginių, kuriems eksploatuoti išnuomotas naudojamas žemės sklypas (jo dalis) , todėl keistinas nuomininkui tenkantis žemės sklypo nuomojamos dalies dydis;

38.5. kai išnuomotas naudojamas žemės sklypas pertvarkytas (padalytas) suprojektuojant valstybinės kitos paskirties žemės sklypą, reikalingą statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Išnuomotas naudojamas žemės sklypas pertvarkomas (padalijamas) valstybinės žemės nuomotojo iniciatyva ir lėšomis, kai Naudojamų žemės sklypų administravimo metodikoje nustatyta tvarka nustačius, kad statiniai ar įrenginiai nenaudojami pagal paskirtį (perstatyti, visiškai ar iš dalies nugriauti, nebaigti statyti, apleisti, fiziškai pažeisti) arba jie sunaikinti, išskyrus atvejus, kai statiniai ar įrenginiai sunyko dėl gaisro ar ekstremaliojo įvykio, nuomininkas nepašalina nustatytų pažeidimų Žemės įstatymo 9 straipsnyje reglamentuotais jų šalinimo būdais, ir todėl konstatuojama būtinybė sumažinti nuomojamą valstybinės žemės sklypo plotą;

38.6. kai nuomininko prašymu pratęsiamas sutartyje nustatytas nuomos terminas.

39. Prašymą pratęsti žemės nuomos terminą nuomininkas gali pateikti valstybinės žemės nuomotojui ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos termino pabaigos. Prašymas išnagrinėjamas per 30 darbo dienų nuo jo pateikimo priimant atitinkamą sprendimą. Sprendimas pratęsti valstybinės žemės nuomos terminą gali būti priimamas, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą žemės sklypo neplanuojama naudoti kitoms reikmėms ir nuomininkas tvarkingai vykdė įsipareigojimus pagal valstybinės žemės nuomos sutartį . Žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas iki statinio ar įrenginio, esančio žemės sklype, ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės termino (naudojimo termino) pabaigos. Jeigu statinio ar įrenginio nustatytas ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminas suėjęs, tačiau statinys neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro ir, Naudojamų žemės sklypų administravimo metodikoje nustatyta tvarka patikrinus galimybę statinį ar įrenginį naudoti pagal jo paskirtį, nustatoma, kad valstybinės žemės sklypas naudojamas šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje numatytą žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, statinys ar įrenginys nėra visiškai ar iš dalies nugriautas, sunykęs, sugriuvęs, perstatytas, valstybinės žemės nuomos sutarties terminas gali būti pratęsiamas papildomam terminui (vieną ar daugiau kartų). Vieno pratęsimo terminas kiekvieną kartą nustatomas ne ilgesnis kaip viena dešimtoji dalis nustatytos statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės.

40. Kreipdamasis į valstybinės žemės nuomotoją dėl sutarties sąlygos (-ų) keitimo, nuomininkas prašyme turi nurodyti: ar prašymo tenkinimo atveju jis pageidauja, kad būtų pakeista tik konkreti (-ios) sąlyga (-os), įforminant tai susitarimu dėl sutarties keitimo, ar sutarties tekstas būtų surašytas taip, kad jos sąlygos atitiktų prašymo pakeisti sutartį keitimo pateikimo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus. Jeigu nuomininko pakeisti sutarties sąlygas (-ų) prašo valstybinės žemės nuomotojas, jis privalo pasiūlyti pirmiau šiame punkte išdėstytus sutarties keitimo būdus nuomininkui. Keičiant sutartį, jos tekstas rašomas nauja redakcija jeigu nuomininkas sutinka taip keisti sutartį.

41. Kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, taip pat poilsiaviečių pastatų ir kitų statinių užimti žemės sklypai, kurie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą nepriskirti valstybės išperkamiems, išnuomojami pagal Taisykles, atkūrus nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartis pereina žemės savininkams, jeigu šalys nesusitaria kitaip ir valstybinės žemės nuomos sutartys įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

42. Žemės nuomininkas subnuomoti valstybinės žemės sklypą kitiems asmenims gali tik gavęs rašytinį valstybinės žemės nuomotojo sutikimą. Sutikimas subnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) gali būti duodamas, jeigu žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams, ir valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo įsipareigojimus pagal nuomos sutartį . Kai išnuomotam statiniui ar įrenginiui (jo daliai) eksploatuoti reikia tik žemės sklypo dalies, subnuomojamos žemės sklypo dalies dydis nustatomas pagal Taisyklių 2.4–2.6 papunkčių ir 3 punkto nuostatas. Pateikti valstybinės žemės nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame pagal Taisyklių 2.4 ir 2.5 papunkčius būtų išskirta išnuomotam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga ir prašoma subnuomoti žemės sklypo dalis, įpareigojamas valstybinės žemės nuomininkas (jeigu pagal pridėtą prie valstybinės žemės nuomos sutarties žemės sklypo planą ši žemės sklypo dalis negali būti nustatyta).

Kai išnuomotą valstybinės žemės sklypą, reikalingą įgyvendinti Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą ir konkrečių laisvųjų ekonominių zonų steigimo įstatymus, planuojama subnuomoti, tačiau sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje tokia galimybė nenumatyta, valstybinės žemės nuomos sutartis pakeičiama šalių susitarimu (nuomininko ar nuomotojo prašymu) – joje įrašoma nuomininko teisė subnuomoti šį išnuomotą valstybinės žemės sklypą.

43. Žemės nuomininkas įkeisti žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę gali tik gavęs rašytinį valstybinės žemės nuomotojo sutikimą, kuris duodamas, kai įkeičiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo įsipareigojimus pagal nuomos sutartį . Kai įkeičiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto žemės sklypo, žemės sklypo dalies, kurią nuomos teise leidžiama įkeisti, dydis nustatomas pagal Taisyklių 2.4–2.6 papunkčių ir 3 punkto nuostatas. Pateikti valstybinės žemės nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame pagal Taisyklių 2.4 ir 2.5 papunkčius būtų išskirta įkeičiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, kurią nuomos teise prašoma įkeisti, įpareigojamas valstybinės žemės nuomininkas (jeigu pagal pridėtą prie valstybinės žemės nuomos sutarties žemės sklypo planą ši žemės sklypo dalis negali būti nustatyta).

44. Žemės nuomos teisės į naudojamą žemės sklypą ar jo dalį perleidimas sprendžiamas laikantis šių reikalavimų:

44.1. žemės nuomos teisė į naudojamą žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims, kai perleidžiami išnuomotame valstybinės žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys) ir valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo įsipareigojimus pagal nuomos sutartį. Jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto valstybinės žemės sklypo, žemės sklypo dalies, kurios nuomos teisė perleidžiama, dydis nustatomas pagal Taisyklių 2.4–2.6 papunkčių ir 3 punkto nuostatas. Pateikti valstybinės žemės nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame pagal Taisyklių 2.4 ir 2.5 papunkčius būtų išskirta perleidžiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga valstybinės žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisę prašoma perleisti kartu su statiniu ar įrenginiu, įpareigojamas valstybinės žemės nuomininkas (jeigu pagal pridėtą prie valstybinės žemės nuomos sutarties žemės sklypo planą ši valstybinės žemės sklypo dalis negali būti nustatyta);

44.2. gavus nuomininko prašymą perleisti žemės nuomos teisę į visą arba dalį valstybinės žemės sklypo, Naudojamų žemės sklypų administravimo metodikoje nustatyta tvarka atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje, tikrinama galimybė naudoti statinius ir (ar) įrenginius pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį;

44.3. kai nustatoma, kad žemės sklype (jo dalyje) esantys statiniai ir (ar) įrenginiai tinkami naudoti ir naudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, išduodamas sutikimas perleisti žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę. Tokiu atveju su naujuoju statinių ir (ar) įrenginių savininku pasirašoma valstybinės žemės nuomos sutartis pagal Taisyklėse nustatytus bendruosius reikalavimus tokioms sutartims;

44.4. kai nustatoma, kad žemės sklype (jo dalyje) esantys statiniai ir (ar) įrenginiai atitinka Taisyklių 25 punkte nurodytus požymius, išduodamas sutikimas perleisti žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę. Tokiu atveju su naujuoju statinių ir (ar) įrenginių savininku valstybinės žemės nuomos sutartis sudaroma laikantis Taisyklėse nustatytų tokių sutarčių sąlygų ypatumų;

44.5. nustačius, kad valstybinės žemės sklypo dalyje esantys statiniai ir (ar) įrenginiai neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo (pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį priskiriami kiemo statiniams, pagalbinio ūkio statiniams ir pan.), sutikimas perleisti nuomos teisę į žemės sklypo dalį neišduodamas ir su naujuoju statinių savininku valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaroma;

44.6. kai perleidžiamas butas ar kita patalpa daugiabučiame gyvenamajame name, į valstybinės žemės nuomotoją dėl sutikimo perleisti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę kreiptis nereikia.

45. Pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, naujos valstybinės žemės nuomos sutarties su buvusiu nuomininku sudarymas sprendžiamas laikantis šių reikalavimų:

45.1. sutarties sudarymo galimybė nagrinėjama turint buvusio nuomininko prašymą;

45.2. sutartis sudaroma, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą naudojamo žemės sklypo neplanuojama naudoti kitoms reikmėms ir buvęs nuomininkas tvarkingai vykdė įsipareigojimus pagal valstybinės žemės nuomos sutartį;

45.3. naudojamas žemės sklypas turi atitikti Naudojamų žemės sklypų administravimo metodikoje įtvirtintus statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingo žemės sklypo būtinojo dydžio reikalavimus; sklypo būtinojo dydžio aplinkybės tikrinamos Taisyklių 28.5 papunktyje nustatyta tvarka; nustačius žemės sklypo būtinojo dydžio reikalavimų neatitikimus, nauja valstybinės žemės nuomos sutartis sudaroma tik juos pašalinus;

45.4. jeigu valstybinės žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminas suėjęs, tačiau statinys neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro ir, Naudojamų žemės sklypų administravimo metodikos nustatyta tvarka patikrinus galimybę statinį ar įrenginį naudoti pagal jo paskirtį, nustatoma, kad valstybinės žemės sklypas naudojamas šiam statiniui ir (ar) įrenginiui eksploatuoti (statinys ar įrenginys nėra visiškai ar iš dalies nugriautas, sunykęs, sugriuvęs, perstatytas), valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti sudaroma terminui, ne ilgesniam kaip viena dešimtoji dalis nustatytos statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės;

45.5. kai nustatoma, kad žemės sklype esantys statiniai ir (ar) įrenginiai atitinka Taisyklių 25 punkte išvardytus požymius, valstybinės žemės nuomos sutartis su buvusiu nuomininku sudaroma laikantis Taisyklėse nustatytų sąlygų tokioms sutartims .

46. Nuomininkui pageidaujant įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje įrašytą sąlygą dėl galimybės statyti naujus statinius ar įrenginius ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, turi būti laikomasi šių reikalavimų:

46.1. valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis statyti naujus statinius ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, jeigu šis dokumentas nereikalingas, – iki naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios valstybinės savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, administracijai pateikia:

46.1.1. kai statomas naujas ar rekonstruojamas esamas statinys, – statinio projektą;

46.1.2. kai statomas naujas ar rekonstruojamas esamas įrenginys, – įrenginio techninį projektą;

46.1.3. kai valstybinės žemės nuomotojas yra Nacionalinės žemės tarnyba arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, – valstybinės žemės nuomos sutarties kopiją, patvirtintą įstatymuose nustatyta tvarka ;

46.1.4. ne senesnius kaip dvejų metų statinių, įrenginių ir žemės sklypo kadastro duomenų bylas;

46.2. savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, administracija per 10 darbo dienų, gavusi statinio projekto ar įrenginio techninio projektą, apskaičiuoja statomo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio juo užstatymo žemės ploto pokytį lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre įregistruotu statiniu užstatytu plotu, statinio bendro ploto pokytį lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre įregistruotu statinio bendru plotu; pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalis nustato mokėtiną atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius. Mokėtino atlyginimo dydį ir sumokėjimo tvarką savivaldybės administracija per 5 darbo dienas praneša valstybinės žemės nuomininkui;

46.3. naudojamo žemės sklypo nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius įgyja tik sumokėjęs savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, administracijos apskaičiuotą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą;

46.4. atlyginimas už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius mokamas ir kai statomi ir (ar) rekonstruojami statiniai, kurie Nekilnojamojo turto registre registruojami kaip pagrindinio daikto priklausiniai;

46.5. kai valstybinės žemės nuomininkas nori pakeisti statinio projekto sprendinius, dėl kurių reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, šis leidimas išduodamas sumokėjus atlyginimo skirtumą, susidariusį už planuojamo užstatymo ir (ar) bendro plotų padidėjimą. Kai planuojamas užstatymo ir (ar) bendras plotas sumažėja, valstybinės žemės nuomininkas prašo valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančios institucijos grąžinti dalį sumokėto atlyginimo už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius ;

46.6. kai valstybinės žemės nuomininkas nori pakeisti statinio projekto, pagal kurį statybą leidžiantis dokumentas išduotas iki 2022 m. kovo 1 d., sprendinius, turi parengti naują projekto laidą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, šis leidimas išduodamas sumokėjus atlyginimo skirtumą, kuris susidaro už planuojamo užstatymo ir (ar) bendro plotų padidėjimą. Kai planuojamas užstatymo ir (ar) bendras plotas sumažėja arba nesikeičia, šiame punkte nurodytu atveju įmoka nemokama;

46.7. galimybės statyti naujus statinius ar įrenginius ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įgyvendinimo kitos sąlygos, atlyginimo mokėjimo, atlyginimo grąžinimo sąlygos ir išimtys, kada toks atlyginimas nemokamas, nustatyti Žemės įstatymo 10 straipsnio 2, 5–8 dalyse.

 

II SKYRIUS

NAUJŲ KITOS PASKIRTIES VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPŲ PARDAVIMAS IR NUOMA BE AUKCIONO

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

47. Parduodant be aukciono naujus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus (toliau – nauji žemės sklypai), šiame skyriuje nurodytais pagrindais taikomos Taisyklių I skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, išskyrus nuostatas dėl valstybinės žemės pardavimo procedūros dalies, susijusios su statiniais ir (ar) įrenginiais, jų priklausiniais, su šiame skyriuje aprašytais ypatumais.

Išnuomojant be aukciono naujus žemės sklypus šiame skyriuje nurodytais pagrindais, taikomos Taisyklių I skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos, išskyrus nuostatas dėl valstybinės žemės nuomos procedūros dalies, susijusios su statiniais ir (ar) įrenginiais, jų priklausiniais, su šiame skyriuje aprašytais ypatumais.

48. Asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti naujų žemės sklypų be aukciono šiame skyriuje nurodytais pagrindais, prašymus teikia Nacionalinei žemės tarnybai. Asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti naujų žemės sklypų be aukciono šiame skyriuje nurodytais pagrindais, prašymus teikia valstybinės žemės patikėtiniui (toliau šiame skirsnyje – valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija): kai prašomas išsinuomoti naujas žemės sklypas yra kaimo ir viensėdžio teritorijoje, – Nacionalinei žemės tarnybai; kai prašomas išsinuomoti naujas žemės sklypas yra miesto ir miestelio teritorijoje, – savivaldybės, kurioje yra pageidaujamas išsinuomoti naujas žemės sklypas, merui.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PARDAVIMAS

 

49. Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyto valstybinės žemės pardavimo be aukciono sąlygos:

49.1. parduodami iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. – kitose vietovėse žemės sklypai, suteikti individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-230 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo“ įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteikti individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypai, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų), už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) įmokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais;

49.2. įsigyti žemės sklypus nuosavybėn turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems pagal Taisyklių 49.1 papunktyje išvardytus dokumentais ir terminais žemės sklypai suteikti ir kurie žemės sklypų suteikimo dieną buvo sukakę 18 metų. Įsigyti žemės sklypus taip pat turi teisę Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatymo 4 straipsnyje nurodytus kriterijus atitinkantys užsieniečiai fiziniai asmenys, jeigu žemės sklypų suteikimo metu jie buvo 18 metų amžiaus Lietuvos Respublikos piliečiai;

49.3. asmenys, turintys teisę ir pageidaujantys įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, be Taisyklių I skyriaus antrajame skirsnyje nurodytų dokumentų, Nacionalinei žemės tarnybai turi pateikti žemės sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų įstatymuose nustatyta tvarka patvirtintas kopijas.

50. Pagal Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 6 punktą parduodant žemės sklypo, kuris valdomas bendrąja valstybės ir privačių asmenų nuosavybės teise, dalį, laikomasi šių reikalavimų:

50.1. asmeniui įsigyti valstybei nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį galima tik esant notaro patvirtintai žemės sklypo naudojimosi tvarkai; ši dalis turi būti pažymėta žemės sklypo plane, parengtame pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus ;

50.2. valstybei nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis parduodama, kai yra viena iš šių sąlygų:

50.2.1. nėra galimybės jos atidalyti iš bendro žemės sklypo ir suformuoti atskiro žemės sklypo;

50.2.2. atidalijus valstybei nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, suformuotas naujas žemės sklypas atitiktų įsiterpusio žemės sklypo kriterijus, atitinkančius šio skyriaus ketvirtojo skirsnio nustatytus reikalavimus ir patekti (privažiuoti) į šią dalį dėl žemės sklypo vietovės, kurioje yra žemės sklypas, ypatumų būtų įmanoma tik iš privatiems asmenims priklausančios (-ių) žemės sklypo dalies (-ių);

50.3. inicijuoti valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies pardavimą turi teisę žemės sklypo bendraturtis – privatus asmuo ir Nacionalinė žemės tarnyba. Jeigu žemės sklypas su valstybe valdomas kelių bendraturčių – privačių asmenų, prašymą įsigyti valstybei priklausančią žemės sklypo dalį turi teisę teikti visi arba keli bendraturčiai;

50.4. paduodant valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, kai tarp visų žemės sklypo bendraturčių (valstybės ir privačių asmenų) nesudarytas susitarimas dėl žemės sklypo naudojimo, laikomasi šios tvarkos:

50.4.1. bendraturtis (-čiai) – privatus (-ūs) asmuo (-enys), be Taisyklių I skyriaus antrajame skirsnyje nurodytų dokumentų, su prašymu įsigyti žemės sklypo dalį Nacionalinei žemės tarnybai pateikia žemės sklypo planą, kuriame pažymėtos siūlomos nustatyti šiam (-iems) asmeniui (-ims) ir valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalys (dislokacija). Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys, be Taisyklių I skyriaus antrajame skirsnyje reglamentuotų prašymo įsigyti valstybinę žemę nagrinėjimo procedūros veiksmų, vertina pateiktą prašymą pagal šiame punkte nurodytus kriterijus. Pateikto siūlymo nustatyti konkrečias žemės sklypo dalis netenkinimo atveju, Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys informuoja prašymą pateikusį (-ius) asmenį (-is), kodėl pasiūlymas atmestas, tačiau prašymo ir dokumentų negrąžina, bet teikia pasiūlymą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies nustatymo, jeigu tai įmanoma pagal šiame punkte nustatytus kriterijus. Asmeniui (-ims) neatsakius dėl Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinio pasiūlymo per 30 dienų arba jį raštu atmetus, padalinys grąžina prašymą pateikusiam (-iems) asmeniui (-ims) jo (jų) pateiktus dokumentus, prašymas nebenagrinėjamas. Nacionalinei žemės tarnybos administracijos padaliniui ir asmeniui (-ims) susitarus dėl jiems ir valstybei priklausančių žemės sklypo dalių dislokacijos, susitarimas dėl žemės sklypo naudojimo turi būti notaro patvirtintas iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo;

50.4.2. kai prašymą įsigyti nuosavybėn valstybei nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį su žemės sklypo plane pažymėtomis valstybei ir privatiems asmenims priklausančiomis žemės sklypo dalimis pateikia keli bendraturčiai – privatūs asmenys, Nacionalinė žemės tarnyba jų siūlymo tenkinimo atveju, turi kreiptis į tokį prašymą nepateikusius asmenis siūlydama jiems sudaryti notaro tvirtinamą susitarimą dėl žemės sklypo naudojimo pagal pridedamą žemės sklypo planą. Siūlyme skiriama 30 kalendorinių dienų pareikšti valią dėl siūlomos sudaryti žemės sklypo naudojimo tvarkos. Prašymo įsigyti žemės sklypo dalį nepateikusiems bendraturčiams – privatiems asmenims per nustatytą terminą nepareiškus valios dėl minėtos tvarkos arba raštu jį atmetus, Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys grąžina šiems bendraturčiams – privatiems asmenims jų pateiktus dokumentus; prašymas nebenagrinėjamas. Valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis su prašymą pateikusiais bendraturčiais – privačiais asmenimis gali būti sudaroma, kai susitarimą dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos notarine tvarka pasirašo visi žemės sklypo bendraturčiai.

50.4.3. Nacionalinė žemės tarnyba, inicijuodama valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies pardavimą, siūlymą įsigyti sklypo dalį su žemės sklypo plane pažymėtomis valstybei ir privatiems asmenims priklausančiomis žemės sklypo dalimis privalo teikti visiems žemės sklypo bendraturčiams – privatiems asmenims. Siūlyme skiriama 30 kalendorinių dienų pareikšti valią dėl valstybei priklausančios žemės sklypo dalies įsigijimo nuo pasiūlymo gavimo. Bendraturčiams – privatiems asmenims per nustatytą terminą nepareiškus valios arba pareiškus valią, bet nesutikus su siūloma žemės sklypo naudojimo tvarka, Nacionalinės žemės tarnybos siūlymo įsigyti valstybei nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį procedūra nutraukiama. Valstybei priklausančios žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis su tą dalį įsigyti pageidaujančiais bendraturčiais – privačiais asmenimis sudaromas, kai susitarimą dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos notarine tvarka pasirašo visi žemės sklypo bendraturčiai.

51. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nustatyto valstybinės žemės pardavimo be aukciono sąlygos:

51.1. Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarams arba, jiems mirus, jų sutuoktiniams, jeigu sutuoktinio nėra, – vaikams (įvaikiams) ne aukciono būdu parduodamas vienas naujas žemės sklypas individualiam (vienbučiam ar dvibučiam) gyvenamajam namui statyti jų pageidaujamame mieste (išskyrus Neringos miestą). Šių žemės sklypų dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarime Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“, tačiau jie negali būti didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir didesni kaip 0,3 ha – kituose miestuose;

51.2. asmenys, turintys teisę ir pageidaujantys įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, be Taisyklių I skyriaus antrajame skirsnyje nurodytų dokumentų, Nacionalinei žemės tarnybai turi pateikti šiuos dokumentus ir duomenis:

51.2.1. signataro pažymėjimą;

51.2.2. kai signataras miręs ir prašymą pateikia jo sutuoktinis arba vaikai (įvaikiai), – mirties liudijimą;

51.2.3. kai signataras miręs ir prašymą pateikia jo sutuoktinis, – dokumentą iš civilinės metrikacijos skyriaus, kad santuoka iki signataro mirties nebuvo nutraukta;

51.2.4. kai signataras miręs ir prašymą pateikia jo vaikai (įvaikiai), – giminystės ryšį su signataru patvirtinantys dokumentai;

51.2.5. informaciją, ar signataras, jo sutuoktinis (jeigu prašymą pateikia sutuoktinis), vaikai (įvaikiai) (jeigu prašymą pateikia vaikai (įvaikiai)) įsigijo naują žemės sklypą pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nustatytą sąlygą;

51.3. Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys, be Taisyklių I skyriaus antrajame skirsnyje reglamentuotų prašymo įsigyti valstybinę žemę nagrinėjimo procedūros veiksmų, nagrinėdamas šiame punkte išvardytų asmenų pateiktą prašymą įsigyti naują žemės sklypą, remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patikrina, ar šie asmenys nepasinaudojo teise įsigyti naują žemės sklypą be aukciono anksčiau;

51.4. jeigu signatarui mirus prašymą įsigyti nuosavybėn naują žemės sklypą pateikia keli tokią teisę turintys asmenys, žemės sklypas parduodamas jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, proporcingai asmenų, pateikusių prašymą, skaičiui.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

NUOMA

 

52. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyto valstybinės žemės nuomos be aukciono sąlygos:

52.1. teisę nuomoti naują žemės sklypą be aukciono turi Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 16 straipsnyje nurodyti leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes turėtojai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį;

52.2. asmenys, turintys teisę ir pageidaujantys nuomoti be aukciono naują žemės sklypą, be Taisyklių I skyriaus trečiajame skirsnyje nurodytų dokumentų, valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančiai institucijai turi pateikti:

52.2.1. leidimą naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius, leidimą naudoti angliavandenilių išteklius, leidimą naudoti požeminio vandens išteklius; leidimą naudoti žemės gelmių ertmes, išduotus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 198 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta tvarka;

52.2.2. kai išduotas leidimas naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius, – žemės gelmių išteklių telkinio ar jo dalies, vandenvietės arba žemės gelmių ertmių, kuriems išgauti ar eksploatuoti prašoma išnuomoti naują žemės sklypą, kadastro duomenis;

52.2.3. kai išduotas leidimas naudoti angliavandenilių išteklius, – suteikto naudoti ploto, kurį prašoma išnuomoti, duomenis;

52.3. valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija, be Taisyklių I skyriaus trečiajame skirsnyje reglamentuotų prašymo nuomoti valstybinę žemę nagrinėjimo procedūros veiksmų, narinėdama Taisyklių 52 punkte nurodytų asmenų prašymą nuomoti naują žemės sklypą, pagal Žemės gelmių registro duomenis patikrina, ar pateiktas leidimas galioja;

52.4. valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija priima sprendimą netenkinti prašymo išnuomoti naują žemės sklypą, jei nustato, kad pateikto leidimo galiojimas sustabdytas ar jo galiojimas panaikintas;

52.5. valstybinės žemės nuomotojas inicijuoja valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą, kai nustato aplinkybes, dėl kurių leidimas panaikinamas. Ši valstybinės žemės nuomos sutarties prieš terminą nutraukimo sąlyga, be Taisyklių I skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytų nuomos sutarties sąlygų, įrašoma į valstybinės žemės nuomos sutarties projektą;

52.6. valstybinės žemės nuomotojas, nutraukęs valstybinės žemės nuomos sutartį nepasibaigus leidimo galiojimui, apie tai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja leidimą išdavusią instituciją.

53. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyto valstybinės žemės nuomos be aukciono sąlygos:

53.1. asmenys, turintys teisę ir pageidaujantys nuomoti be aukciono naują žemės sklypą, be Taisyklių I skyriaus trečiajame skirsnyje nurodytų dokumentų, valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančiai institucijai turi pateikti:

53.1.1. kai valstybinę žemę prašoma išsinuomoti Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiu pripažintam projektui įgyvendinti, – šį Vyriausybės nutarimą arba nurodomi jo priėmimo data, numeris ir pavadinimas, įgaliotos institucijos sprendimą dėl konkretaus naujo žemės sklypo, kuriame planuojama įgyvendinti projektą, įgaliotos institucijos sprendimą dėl projektą įgyvendinančio subjekto patvirtinimo;

53.1.2. kai valstybinę žemę prašoma išsinuomoti kitam teisės aktuose nustatyta tvarka valstybei svarbiu pripažintam projektui įgyvendinti, – įgaliotos institucijos sprendimą pripažinti valstybei svarbiu projektu, įgaliotos institucijos sprendimą dėl konkretaus naujo žemės sklypo, kuriame planuojama įgyvendinti projektą, įgaliotos institucijos sprendimą dėl projektą įgyvendinančio subjekto patvirtinimo;

53.1.3. kai valstybinę žemę prašoma išsinuomoti regioninės svarbos projektui, kurį tokiu pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, – regioninės plėtros tarybos sprendimą pripažinti regioninės svarbos projektu, sprendime turi būti nurodytas konkretus naujas žemės sklypas, kuriame planuojama įgyvendinti projektą, įgaliotos institucijos sprendimą dėl projektą įgyvendinančio subjekto patvirtinimo;

53.1.4. kai valstybinę žemę prašoma išsinuomoti stambiam projektui įgyvendinti Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, – įgaliotos institucijos sprendimą projektą pripažinti stambiu, sprendime turi būti nurodytas konkretus naujas žemės sklypas, kuriame planuojama įgyvendinti projektą, įgaliotos institucijos sprendimą dėl projektą įgyvendinančio subjekto patvirtinimo;

53.2. valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančios institucijos parengtame valstybinės žemės nuomos sutarties projekte, be Taisyklių I skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytų nuomos sutarties sąlygų, įrašomi:

53.2.1. kai nustatytas projekto įgyvendinimo terminas, – valstybinės žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis už projekto įgyvendinimo terminą;

53.2.2. sąlyga dėl teisės nuomininkui subnuomoti išnuomojamą naują žemės sklypą, kai tokia teisė numatyta Investicijų įstatyme;

53.2.3. Investicijų įstatymo 7 straipsnyje nustatyta valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą sąlyga;

53.3. kai išnuomotą naują žemės sklypą planuojama subnuomoti, tačiau sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje nenumatyta tokia galimybė, valstybinės žemės nuomos sutartis pakeičiama šalių susitarimu (nuomininko ar nuomotojo prašymu) – joje numatoma nuomininko teisė subnuomoti išnuomotą naują žemės sklypą.

54. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punkte nustatyto valstybinės žemės nuomos be aukciono pagrindo įgyvendinimo ypatumai:

54.1. asmenys, turintys teisę ir pageidaujantys nuomoti be aukciono naują žemės sklypą, be Taisyklių I skyriaus trečiajame skirsnyje nurodytų dokumentų, valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančiai institucijai turi pateikti koncesijų sutarties įstatymuose nustatyta tvarka patvirtintą kopiją; koncesijų sutartyje turi būti nurodytas žemės sklypas, kuriame bus įgyvendinamas koncesijų projektas;

54.2. valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančios institucijos parengtame valstybinės žemės nuomos sutarties projekte, be Taisyklių I skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytų nuomos sutarties sąlygų, įrašomi:

54.2.1. kai nustatytas koncesijos sutarties galiojimo terminas, – valstybinės žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis už koncesijos sutarties galiojimą ;

54.2.2. sąlyga dėl teisės nuomininkui subnuomoti išnuomojamą naują žemės sklypą tretiesiems asmenims, kai tai numatyta koncesijos sutartyje ir reikia joje numatytai veiklai vykdyti;

54.3. kai išnuomotą naują žemės sklypą numatyta subnuomoti, tačiau valstybinės žemės nuomos sutartyje nenumatyta tokia galimybė, valstybinės žemės nuomos sutartis pakeičiama šalių susitarimu (nuomininko ar nuomotojo prašymu) – joje numatoma nuomininko teisė subnuomoti šį išnuomotą naują žemės sklypą pagal šiame punkte nustatytas sąlygas.

55. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 6 punkte nustatyto valstybinės žemės nuomos be aukciono pagrindo įgyvendinimo ypatumai:

55.1. asmenys, turintys teisę ir pageidaujantys nuomoti be aukciono naują žemės sklypą, be Taisyklių I skyriaus trečiajame skirsnyje nurodytų dokumentų, valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančiai institucijai turi pateikti valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties įstatymuose nustatyta tvarka patvirtintą kopiją; sutartyje turi būti nurodytas žemės sklypas, kuriame bus įgyvendinama partnerystė;

55.2. valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančios institucijos parengtame valstybinės žemės nuomos sutarties projekte, be Taisyklių I skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytų nuomos sutarties sąlygų, įrašomas valstybinės žemės nuomos terminas, kuris negali būti ilgesnis už valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties galiojimo terminą.

56. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 8 punkte nustatyto valstybinės žemės nuomos be aukciono pagrindo įgyvendinimo ypatumai:

56.1. teisę nuomoti naują žemės sklypą be aukciono turi teisę pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 829 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo nustatyta tvarka Valstybinė energetikos reguliavimo taryba suteikė atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą;

56.2. asmenys, turintys teisę ir pageidaujantys nuomoti be aukciono naują žemės sklypą, be Taisyklių I skyriaus trečiajame skirsnyje nurodytų dokumentų, valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančiai institucijai turi pateikti šiuos dokumentus ir duomenis:

56.2.1. dokumentą, patvirtinantį šiame punkte nurodyto statuso suteikimą juridiniam asmeniui;

56.2.2. leidimo plėtoti elektros gamybos pajėgumus ar leidimo gaminti elektrą įstatymuose nustatyta tvarka patvirtintą kopiją;

56.2.3. informaciją, ar pateiktas leidimas yra galiojantis, jo galiojimas sustabdytas, pradėta leidimo galiojimo panaikinimo procedūra ar leidimas panaikintas;

56.2.4. informaciją, ar pagal savivaldybės, kurios teritorijoje prašoma išnuomoti naują žemės sklypą, administracijos interneto svetainėje paskelbtą informaciją žemės sklype gali būti statomi ar įrengiami atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos energijos gamybos įrenginiai;

56.2.5. informaciją, kokiam skaičiui ir galios energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginių įrengti ar pastatyti prašoma išnuomoti naują žemės sklypą;

56.3. valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija, be Taisyklių I skyriaus trečiajame skirsnyje reglamentuotų prašymo nuomoti valstybinę žemę nagrinėjimo procedūros veiksmų, nagrinėdama šiame punkte nurodytų asmenų pateiktą prašymą nuomoti naują žemės sklypą, patikrina savivaldybės, kurios teritorijoje prašoma išnuomoti naują žemės sklypą, administracijos interneto svetainėje Taisyklių 56.2.4 papunktyje nurodytą informaciją, taip pat prašo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos informacijos apie pateikto leidimo galiojimą;

56.4. valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija priima sprendimą netenkinti prašymo išnuomoti naują žemės sklypą, kai nustato aplinkybes dėl pateikto leidimo galiojimo sustabdymo ar panaikinimo arba teritorijoje, kurioje prašoma išnuomoti žemės sklypą, negalima statyti ar įrengti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos energijos gamybos įrenginių;

56.5. valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančios institucijos parengtame valstybinės žemės nuomos sutarties projekte, be Taisyklių I skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytų nuomos sutarties sąlygų, įrašomi:

56.5.1. kai pateiktas leidimas išduotas terminuotam laikotarpiui, – valstybinės žemės nuomos terminas nustatomas ne ilgiau kaip iki leidimo galiojimo pabaigos;

56.5.2. sąlyga, kad nuomojamame naujame žemės sklype galima statyti ir įrengti tik atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius ir jiems aptarnauti skirtus inžinierinius tinklus;

56.5.3. nuomininko pareiga savo lėšomis iš nuomojamo žemės sklypo nukelti įrengtus ar pastatytus atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius pasibaigus jų eksploatavimo laikotarpiui ar valstybinės žemės nuomos terminui;

56.5.4. sąlyga dėl valstybinės žemės nuomos sutarties prieš terminą nutraukimo nustačius, kad nuomininkas neteko atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statuso ar leidimo galiojimas panaikintas.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

NAUJŲ ŽEMĖS SKLYPŲ PERLEIDIMAS IR IŠNUOMOJIMAS PRAMONĖS ĮMONĖMS ATSINAUJINANČIŲJŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ PLĖTRAI

 

57. Taisyklėse nustatyta tvarka pramonės įmonėms parduodami ar nuomojami be aukciono kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties nauji žemės sklypai.

58. Įgyvendinant Žemės įstatymo 301 straipsnyje nustatytą pramonės įmonių teisę be aukciono įsigyti naują žemės sklypą, turi būti laikomasi šių reikalavimų:

58.1. pramonės įmonė turi teisę įsigyti nuosavybėn naują žemės sklypą, jeigu su šiuo žemės sklypu besiribojantis žemės sklypas, kuriame yra įmonei priklausantys gamybiniai objektai, įmonei priklauso nuosavybės teise;

58.2. pramonės įmonės, turinčios teisę įsigyti be aukciono naują žemės sklypą, be Taisyklių I skyriaus antrajame skirsnyje nurodytų dokumentų, Nacionalinei žemės tarnybai turi pateikti pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus parengto pramonės įmonės naudojamo žemės sklypo plano su pažymėtais jai priklausančiais gamybiniais objektais patvirtintą kopiją;

58.3. Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinio parengtame valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekte, be Taisyklių I skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, įrašoma Žemės įstatymo 301 straipsnyje nurodyta sąlyga dėl šios sutarties nutraukimo prieš terminą ir tokio nutraukimo teisinės pasekmės.

59. Įgyvendinant Žemės įstatymo 301 straipsnyje nustatytą pramonės įmonių teisę be aukciono nuomoti naują žemės sklypą, turi būti laikomasi šių reikalavimų:

59.1. pramonės įmonė turi teisę išsinuomoti naują žemės sklypą, jeigu su šiuo žemės sklypu besiribojantis žemės sklypas, kuriame yra įmonei priklausantys gamybiniai objektai, įmonei priklauso nuosavybės teise arba jį nuomoja iš valstybės;

59.2. pramonės įmonės, turinčios teisę ir pageidaujančios nuomoti be aukciono naują žemės sklypą, be Taisyklių I skyriaus trečiajame skirsnyje nurodytų dokumentų, valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančiai institucijai turi pateikti Taisyklių 58.2 papunktyje nurodytą žemės sklypo planą;

59.3. valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančios institucijos parengtame valstybinės žemės nuomos sutarties projekte, be Taisyklių I skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytų nuomos sutarties sąlygų, įrašoma Žemės įstatymo 301 straipsnyje nurodyta valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą sąlyga ir tokio nutraukimo pasekmės;

59.4. Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinio parengtame valstybinės žemės nuomos sutarties projekte, be Taisyklių I skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, įrašoma Žemės įstatymo 301 straipsnyje nurodyta sąlyga dėl šios sutarties nutraukimo prieš terminą ir tokio nutraukimo teisinės pasekmės.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ĮSITERPUSIŲ NAUJŲ ŽEMĖS SKLYPŲ PARDAVIMAS IR NUOMA

 

60. Įsiterpęs žemės plotas, kaip jis apibrėžiamas Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 7 dalyje, esantis teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus planuojama formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose – 0,5 ha, gali būti parduodamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų savininkams.

61. Parduodamas be aukciono įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu, jeigu tokį įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitas arba griovys. Tokiu atveju įsiterpusio žemės ploto didinimo motyvai įrašomi Taisyklių 8 punkte nurodytame sprendime nustatyti žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą).

62. Įsiterpęs žemės plotas, kaip jis apibrėžiamas Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 7 dalyje, esantis teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus planuojama formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose – 0,5 ha, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

63. Išnuomojamas be aukciono įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančios institucijos sprendimu, jeigu tokį įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitas arba griovys. Tokiu atveju įsiterpusio žemės ploto didinimo motyvai nurodomi:

63.1. kai įsiterpusį žemės plotą išnuomoja Nacionalinė žemės tarnyba, – Taisyklių 29 punkte nurodytame sprendime nustatyti žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą);

63.2 kai įsiterpusį žemės plotą išnuomoja meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, – Taisyklių 32 punkte nurodytame sprendime išnuomoti žemės sklypą.

64. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už plotą besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas.

65. Jeigu įsiterpęs žemės plotas ribojasi ne su vienu žemės sklypu, apie galimybę pirkti arba nuomoti šį plotą teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorius praneša su įsiterpusiu žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais ir valstybinės žemės pardavimo ir (ar) nuomos procedūrą vykdančios institucijos interneto svetainėje arba tik valstybinės žemės pardavimo ir (ar) nuomos procedūrą vykdančios institucijos interneto svetainėje, jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresai neįrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ar Juridinių asmenų registrą, ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki detaliojo plano ar žemės valdos projekto, pagal kurį formuojamas įsiterpęs žemės plotas, rengimo pradžios. Besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai valią dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo ar nuomos turi pareikšti raštu pranešimą pateikusiam subjektui ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo arba informacijos valstybinės žemės pardavimo ir (ar) nuomos procedūrą vykdančios institucijos interneto svetainėje paskelbimo, jeigu pranešimas nesiunčiamas.

66. Kai prašymus parduoti ar išnuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą pateikia keli besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai, savivaldybės administracijai jie turi pateikti rašytinį susitarimą dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžio. Besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams nesusitarus, parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis besiribojančio žemės sklypo savininkui ar nuomininkui nustatomas proporcingai žemės sklypo kraštinės, kuria pageidaujančio pirkti ar nuomoti įsiterpusį žemės plotą asmens privatus žemės sklypas ribojasi su įsiterpusiu laisvos žemės plotu, ilgiui. Jeigu besiribojantis žemės sklypas valdomas bendrosios nuosavybės teise (nuomojamas kelių asmenų), nustatant parduodamo ar išnuomojamo įsiterpusio žemės ploto dalis bendraturčiai (nuomininkai) laikomi vienu savininku (nuomininku).

67. Jeigu įsiterpęs žemės plotas viena ta pačia kraštine (toliau – bendra kraštinė) ribojasi su dviem ar daugiau tarpusavyje besiribojančių žemės sklypų, kiekvieno besiribojančio žemės sklypo savininkui (bendraturčiams) ar (ir) nuomininkui (nuomininkams) gali būti parduodamas ar (ir) nuomojamas tik įsiterpęs valstybinės žemės plotas, kuris būtų gaunamas pailginus besiribojančių žemės sklypų šonines kraštines, kurios statmenai kirstų įsiterpusio žemės ploto bendrą kraštinę.

68. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartyje turi būti nurodyta, kad parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės sklypas per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo turi būti sujungtas su pagrindiniu žemės sklypu į vieną pirkėjo ar nuomininko lėšomis. Įsiterpusio parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu turi būti numatytas detaliajame plane arba žemės valdos projekte, pagal kurį įsiterpęs žemės sklypas formuojamas. Nustatytu laiku nesujungus žemės sklypų, valstybinės žemės pardavimo ir (ar) nuomos procedūrą vykdanti institucija privalo reikalauti įvykdyti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarties žemės sklypų sujungimo sąlygą, priimti sprendimą sujungti nuomojamus žemės sklypus nuomininko lėšomis arba inicijuoti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutarties nutraukimą įstatymuose nustatyta tvarka.

69. Įsiterpęs žemės sklypas (jo dalis) išsimokėtinai parduodamas, jeigu besiribojantis žemės sklypas, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas (jo dalis), įsiterpusio žemės sklypo pardavimo ir priverstinės hipotekos nustatymo metu neįkeistas kreditoriams.

 

III SKYRIUS

NAUJŲ KITOS PASKIRTIES VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPŲ PARDAVIMAS IR NUOMA AUKCIONE

 

70. Naujus žemės sklypus, parduodamus aukcione, įsigyti nuosavybėn turi teisę Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, nurodyti Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnyje.

71. Naujus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, išnuomojamus aukcione, išsinuomoti turi teisę Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos.

72. Naujus žemės sklypus aukcione parduoda ir išnuomoja, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ir nuomos (išskyrus perduotus savivaldybėms valdyti patikėjimo teise) sutartis sudaro Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – aukciono organizatorius).

73. Sprendimą išnuomoti aukcione naujus žemės sklypus, perduotus savivaldybei valdyti patikėjimo teise, priima savivaldybės taryba, valstybinės žemės nuomos sutartis sudaro meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.

74. Parduodamų ar išnuomojamų naujų žemės sklypų plotai ir ribos nustatomi pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus.

75. Aukcione parduodami nauji žemės sklypai, kurių plotai ir ribos nustatyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

76. Sprendimą parduoti aukcione naują žemės sklypą priima valstybinės žemės patikėtinis, nurodytas Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse (toliau – naujo žemės sklypo pardavėjas ar nuomotojas).

77. Prieš priimdamas sprendimą parduoti aukcione naują žemės sklypą, naujo žemės sklypo pardavėjas ar nuomotojas patvirtina aukcione parduodamo naujo žemės sklypo pradinę pardavimo kainą arba pagal savivaldybės tarybos nustatytą žemės nuomos mokesčio tarifą apskaičiuotą pradinį metinio žemės nuomos mokesčio dydį, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl Žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtintą tvarką.

78. Sprendime išnuomoti žemės sklypą turi būti nurodytas planuojamas žemės nuomos terminas, kuris nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus ir pagal detaliuosius planus planuojamų statyti statinių ar įrenginių ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę.

79. Naujo žemės sklypo pardavėjo ar nuomotojo sprendimas parduoti ar išnuomoti aukcione naują žemės sklypą per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo su aukcionui vykdyti reikalingais duomenimis, nurodytais Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 261 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“, pateikiami aukciono organizatoriui.

80. Aukciono organizatorius vykdo naujo žemės sklypo pardavimo ar nuomos aukcioną valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklėse nustatyta tvarka.

81. Su aukciono laimėtojų pasirašoma kitos paskirties valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartis pagal Taisyklių priede pateiktus pavyzdžius.

82. Naujo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartį pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas. Kai išnuomojami žemės sklypai, perduoti savivaldybėms valdyti patikėjimo teise, naujo žemės sklypo nuomos sutartį pasirašo savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.

83. Jeigu naują žemės sklypą pageidaujama pirkti išsimokėtinai, aukciono organizatorius iki sudarant kitos paskirties valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį prašo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacijos, ar aukciono laimėtojas neturi mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, savivaldybės biudžetui ar fondams, patikrina, ar pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis pirkėjas neskolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

84. Jei aukciono laimėtojas turi įsiskolinimų aukciono organizatoriui už teikiamas paslaugas arba valstybės biudžetui, savivaldybės biudžetui ar fondams, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai socialinio draudimo įmokų, mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas pagal sutartį ir vykdomi įsipareigojimai ar vyksta mokestinis ginčas), aukciono organizatorius apie įsiskolinimus praneša aukciono laimėtojui skirdamas iki 15 darbo dienų nuo pranešimo įteikimo dienos įsiskolinimams padengti.

85. Kai per Taisyklių 84 punkte nustatytą terminą įsiskolinimai nepadengiami, aukciono organizatorius per 5 darbo dienas nuo nustatytos dienos įsiskolinimui padengti priima sprendimą organizuoti naują aukcioną. Šis sprendimas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo priėmimo siunčiamas aukciono laimėtojui.

86. Kai pagal savivaldybės ar jos dalies bendrąjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą išnuomotame žemės sklype (teritorijoje) planuojama plėtoti veiklą, neatitinkančią Nekilnojamojo turto kadastre įrašytos tiesioginės paskirties statinio ar įrenginio (statomo ar pastatyto), esančio ilgiau kaip 3 metus išnuomotame naujame žemės sklype, kuriam statyti ir eksploatuoti šis naujas žemės sklypas suformuotas, valstybinės žemės nuomos sutartis pakeičiama šalių susitarimu (nuomininko ar nuomotojo prašymu) – joje numatoma nuomininko ar nuomotojo teisė keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą į paskirtį, būdą, nurodytus savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente.

87. Pakeitus išnuomoto naujo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, valstybinės žemės nuomotojas, remdamasis teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu, perskaičiuoja išnuomoto žemės sklypo vertę ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka inicijuoja išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimą Nekilnojamojo turto kadastre, įrašus – Nekilnojamojo turto registre.

88. Valstybinės žemės nuomos sutartyje įrašoma, kad naujo žemės sklypo kadastro duomenys keičiami lėšomis šalies, inicijavusios teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, pagal kurį pakeista paskirtis, būdas, rengimą. Patikslinus išnuomoto naujo žemės sklypo kadastro duomenis, šalių susitarimu keičiama valstybinės žemės nuomos sutartis. Atsižvelgiant į patvirtintą pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą planuojamų statyti statinių ar įrenginių ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos terminas gali būti pratęstas.

89. Žemės nuomininkas ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos termino pabaigos gali pateikti valstybinės žemės nuomotojui prašymą pratęsti žemės nuomos terminą.

90. Valstybinės žemės nuomotojas gali priimti sprendimą pratęsti valstybinės žemės nuomos terminą, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms ir nepasibaigęs šiame naujame žemės sklype esančių statinių ir įrenginių ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės terminas (naudojimo terminas) arba šis terminas nustatyta tvarka pratęstas ir nuomininkas tvarkingai vykdė įsipareigojimus pagal valstybinės žemės nuomos sutartį.

91. Valstybinės žemės nuomos sutartis, pagal Taisykles sudaryta iki 10 metų terminui, gali būti pratęsiama iki statinio ar įrenginio, esančio žemės sklype, ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip 10 metų. Kitais atvejais valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas iki statinio ar įrenginio, esančio žemės sklype, ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės termino pabaigos.

92. Valstybinės žemės nuomotojui priėmus sprendimą pratęsti žemės nuomos terminą, šalių susitarimu pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis.

93. Nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą naują žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą ir tik pagal nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas.

94. Sutikimas subnuomoti naują žemės sklypą (jo dalį) gali būti duodamas, jeigu naujas žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams.

95. Jeigu išnuomotas statinys ar įrenginys (jo dalis), kuriems eksploatuoti reikia tik žemės sklypo dalies, nuomininkas privalo pateikti nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame pažymėta išnuomotam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga ir prašoma subnuomoti žemės sklypo dalis ir nustatytas jos dydis. Sutikime subnuomoti žemės sklypą (jo dalį) įrašoma, kad subnuomotame žemės sklype (jo dalyje) draudžiama statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius.

96. Žemės nuomos teisė į aukcione išnuomotą naują žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims gavus rašytinį nuomotojo sutikimą.

97. Žemės nuomos teisė į žemės sklypą (jo dalį), kuriame pastatyti statiniai ar įrenginiai, gali būti perleidžiama kitiems asmenims, kai perleidžiami išnuomotame naujame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys).

98. Jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia išnuomoto žemės sklypo dalies, nuomininkas privalo pateikti nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėta išnuomotam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisę prašoma perleisti ir nustatytas jos dydis.

99. Perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – įrašomas naujasis nuomininkas nekeičiant valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo naujasis nuomininkas ir nuomotojas.

100. Perleidžiant žemės nuomos teisę į žemės sklypo dalį, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis –įrašomas naujasis nuomininkas, žemės sklypo dalis, į kurią perleidžiama nuomos teisė, ir atitinkamai sumažinamas ankstesniajam nuomininkui, su kuriuo iki žemės nuomos teisės į žemės sklypo dalį perleidimo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, išnuomoto žemės sklypo plotas. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo nuomininkai (naujasis ir ankstesnysis) ir nuomotojas.

101. Pasibaigus valstybinės žemės nuomos terminui, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą žemės sklypo neplanuojama naudoti kitoms reikmėms ir buvęs nuomininkas tvarkingai vykdė įsipareigojimus pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, buvusio nuomininko prašymu, Taisyklėse nustatyta tvarka gali būti sudaroma nauja valstybinės žemės nuomos sutartis.

102. Lėšos už parduotus naujus žemės sklypus (įskaitant aukciono dalyvio garantinį įnašą), esančius miestų ir miestelių teritorijose, atskaičius parduoto naujo žemės sklypo kainos dalį, kurią sudaro naujo žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje parengimo, taip pat aukciono organizavimo išlaidos, paskirstomos taip:

102.1. 50 procentų – į valstybės biudžetą;

102.2. 50 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje parduodamas žemės sklypas, biudžeto atskirą sąskaitą lėšoms, gautoms už parduotus valstybinės žemės sklypus.

103. Lėšos už parduotus naujus žemės sklypus (įskaitant aukciono dalyvio garantinį įnašą), esančius kaimuose ir viensėdžiuose, atskaičius parduoto naujo žemės sklypo kainos dalį, kurią sudaro naujo žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje parengimo, taip pat aukciono organizavimo išlaidos, pervedamos į Lietuvos Respublikos biudžetą.

___________

 

 

Kitos paskirties valstybinės žemės

sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių

1 priedas

 

(Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pavyzdys)

 

VALSTYBINĖS ŽEMĖS PIRKIMO–PARDAVIMO SUTARTIS

 

_____________ Nr. _______

(data)

______________________

(sudarymo vieta)

 

Lietuvos valstybė, atstovaujama ____________________________________________

(institucijai, priimančiai sprendimą parduoti žemės

___________________________________________________________________________

sklypą, atstovaujančio asmens pareigos, vardas ir pavardė)

arba jo įgalioto _______________________________________________________________

(pareigos, vardas ir pavardė)

pagal ______________________________________________________________________ ,

(įgaliojimo data, numeris)

toliau vadinama pardavėju, ir ___________________________________________________

(fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta;

___________________________________________________________________________ ,

Lietuvos arba užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos teisinė forma, pavadinimas, kodas, buveinė)

toliau vadinamas (-i) pirkėju (-ais), atstovaujamas (-i)________________________________

(įrašoma, jei pirkėjui (-ams) atstovaujama; vardas ir pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta)

pagal ______________________________________________________________________ ,

(atstovavimo pagrindas, dokumento data, numeris)

sudarė šią sutartį:

1. Pardavėjas parduoda, pirkėjas perka _____________________________________  ha

(plotas skaičiais – 0,0001 ha tikslumu)

ploto žemės sklypą Nr. ___________________________________________________ , esantį

(kadastro numeris)

___________________________________________________________________________

(savivaldybė, seniūnija (išskyrus miestų seniūnijas), gyvenamoji vietovė, gatvė,

___________________________________________________________________________ .

žemės sklypo numeris gatvėje ar gyvenamojoje vietovėje)

2. Perkamo žemės sklypo:

2.1. kaina (į kurią įskaičiuojamas priedas dėl inžinerinių statinių, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatytais atvejais ir tvarka apskaičiuojamas žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių) _______________________________________________________________________________;

(suma skaičiais ir žodžiais)

2.2. kainos priedas dėl inžinerinių statinių ____________________________________ ;

(suma skaičiais ir žodžiais)

2.3. pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas (būdai) ______________

___________________________________________________________________________ ;

2.4. specialiosios žemės naudojimo sąlygos ___________________________________ ;

(pavadinimas, kodas)

2.5. žemės servitutai _____________________________________________________

___________________________________________________________________________ ;

2.6. kitos teisės aktuose nustatytos sąlygos ir apribojimai ________________________

___________________________________________________________________________ .

3. Už perkamą žemės sklypą sumokėjo:

 

Eil. Nr.

Pirkėjo vardas ir pavardė ar Lietuvos arba užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos pavadinimas

Sumokėta suma (skaičiais ir žodžiais)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso

 

 

4. Žemės sklypas perkamas bendrosios (įrašoma, jei reikia) ________________________

(dalinės, jungtinės)

nuosavybės teise šiomis dalimis:

4.1. ___________________________________________________________________

(fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; Lietuvos arba

___________________________________________________________________________

užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos teisinė forma, pavadinimas, kodas,

___________________________________________________________________________ ;

buveinė; perkamos dalies plotas 0,0001 ha tikslumu; kaina skaičiais ir žodžiais)

4.2. ___________________________________________________________________

(fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; Lietuvos arba

___________________________________________________________________________

užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos teisinė forma, pavadinimas, kodas,

___________________________________________________________________________ ;

buveinė; perkamos dalies plotas 0,0001 ha tikslumu; kaina skaičiais ir žodžiais)

4.3. ___________________________________________________________________

(fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; Lietuvos arba

___________________________________________________________________________

užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos teisinė forma, pavadinimas, kodas,

___________________________________________________________________________ .

buveinė; perkamos dalies plotas 0,0001 ha tikslumu; kaina skaičiais ir žodžiais)

5. Nesumokėtos kainos dalį (įrašoma, jei perkama išsimokėtinai)______________  Eur

(suma skaičiais ir žodžiais)

pirkėjas įsipareigoja sumokėti šiais terminais ir sąlygomis:

 

Metai

Mokėtina suma, eurais

Metai

Mokėtina suma, Eur

 

 

 

 

 

 

 

 

Nesumokėtos parduoto žemės sklypo, kurio vertė apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką, kainos dalis perskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus sprendimą indeksuoti žemės vertę. Už parduotą valstybinės žemės sklypą atsiskaitoma pagal Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“.

6. Pirkėjas už nesumokėtą kainos dalį moka 5 procentus metinių palūkanų (įrašoma, jei perkama išsimokėtinai).

7. Pirkėjas įsipareigoja metines įmokas ir palūkanas už nesumokėtą kainos dalį sumokėti ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 dienos. Jeigu pirkėjas praleidžia mokėjimo terminą, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento įsiskolinimo likučio sumos: metinės įmokos ir palūkanų (punktas įrašomas, jei perkama išsimokėtinai).

8. Jei pirkėjas per sutartyje nurodytus terminus nesumokėjo metinės (-ių) įmokos (-ų) ir (arba) palūkanų už nesumokėtą kainos dalį, pardavėjas siunčia pirkėjui pranešimą dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo nurodydamas per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo sumokėti vėluojamą įsiskolinimo dalį ir delspinigius (įrašoma, jei perkama išsimokėtinai).

9. Jeigu pirkėjas per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo nesumoka 8 punkte nurodytos sumos, pardavėjas siunčia pakartotinį pranešimą. Jeigu pirkėjas per vieną mėnesį nuo pakartotinio pranešimo gavimo nesumoka pranešime nurodytos sumos, jam išsiunčiamas reikalavimas per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos sumokėti visą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje įrašytą valstybinės žemės sklypo kainą, palūkanas ir delspinigius (punktas įrašomas, jei perkama išsimokėtinai).

10. Pirkėjui per vieną mėnesį neįvykdžius reikalavimo sumokėti visą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje įrašytą valstybinės žemės sklypo kainą, palūkanas ir delspinigius, pardavėjas kreipiasi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo (įrašoma, jei perkama išsimokėtinai).

11. Pirkėjas įsipareigoja įsigytą nuosavybėn žemės sklypą naudoti pagal šios sutarties 2.3 papunktyje nurodytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, laikytis 2.4 papunktyje nurodytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, 2.5 papunktyje nustatytų žemės servitutų, 2.6 papunktyje nurodytų kitų sąlygų ir apribojimų.

12. Pirkėjas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės sklypo perdavimo dienos privalo įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre.

13. Pirkėjui vengiant įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, valstybinės žemės pardavėjas kreipiasi į teismą dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo ir nuostolių, patirtų dėl sutarties neįregistravimo, atlyginimo.

14. Nuosavybės teisė į žemės sklypą pirkėjui pereina nuo žemės sklypo perdavimo. Žemės sklypo perdavimas–priėmimas įforminamas perdavimo ir priėmimo aktu, jeigu sutarties šalys nesusitaria, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis yra ir valstybinės žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktas.

15. Už 14 punkte minėtoje sutartyje numatytų žemės naudojimo sąlygų ir veiklos apribojimų nevykdymą pirkėjas atsako pagal įstatymus.

16. Išsimokėtinai parduotas žemės sklypas laikomas įkeistu valstybei nuo jo perdavimo pirkėjui ir užtikrinama pirkėjo prievolė sumokėti nesumokėtą perkamo išsimokėtinai žemės sklypo kainos dalį.

17. Sutarties sudarymo ir priverstinės hipotekos nustatymo ir įregistravimo, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai, išlaidas apmoka pirkėjas.

18. Prie šios sutarties pridedamas parduodamo žemės sklypo planas M 1: ___________

_____________________________________________ kaip neatskiriama šios sutarties dalis.

19. Sutartis sudaryta ___ egzemplioriais, kurių po vieną paliekama pardavėjui ir notarui, kiti įteikiami ___________ . Jei sutartį šalys pasirašo kvalifikuotais elektroniniais parašais, pasirašomas 1 (vienas) elektroninis sutarties egzempliorius, kuriuo šalys pasidalina elektroninių ryšių priemonėmis.

 

(pirkėjo ar jam atstovaujančio asmens vardas ir pavardė)

 

Pirkėjas (-ai)                                              (Parašas)                                      (Vardas ir pavardė)

(Parašas)                                      (Vardas ir pavardė)

 

A. V. (jeigu turėti antspaudą numatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose)

 

 

Pastaba. Fizinio parašo rekvizitas netaikomas, kai sutartis elektroninė.

_________________

 

 

 

Kitos paskirties valstybinės žemės

sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių

2 priedas

 

(Valstybinės žemės sklypo perdavimo–priėmimo akto pavyzdys)

 

VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPO PERDAVIMO–PRIĖMIMO AKTAS

 

________________ Nr. _______

(data)

____________________________

(sudarymo vieta)

 

______________________________________________________________________

(institucijai, priimančiai sprendimą parduoti žemės sklypą, atstovaujančio asmens

______________________________________________________________________________________

pareigos, vardas ir pavardė)

arba jo įgaliotas ______________________________________________________________

(pareigos, vardas ir pavardė)

pagal ______________________________________________________________________

(įgaliojimo pagrindas, dokumento data, numeris)

perduoda, pirkėjas (-ai) ________________________________________________________

(fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta;

______________________________________________________________________________________ ,

Lietuvos arba užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos teisinė forma, pavadinimas, kodas, buveinė)

atstovaujamas (-i) ____________________________________________________________

(įrašoma, jei pirkėjui (-ams) atstovaujama; vardas ir pavardė, asmens kodas)

pagal ________________________________________________________________________________ ,

(atstovavimo pagrindas, dokumento data, numeris)

priima pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ____________________________ ,

sudarytą ______________________________ , parduotą valstybinės žemės sklypą Nr. ___________

(sudarymo data)

______________________________________________________________________________________

(adresas – savivaldybė, seniūnija (išskyrus miestų seniūnijas), gyvenamoji vietovė, gatvė,

___________________________________________________________________________ .

žemės sklypo numeris gatvėje ar gyvenamojoje vietovėje ir kadastro numeris)

Žemės sklypo ribos, pažymėtos sklypo plane.

Nuosavybės teisė į įsigytą iš valstybės žemės sklypą pirkėjui pereina nuo šio akto pasirašymo dienos.

Šis aktas surašytas ____ egzemplioriais, iš jų vienas perduodamas pardavėjui, kiti  įteikiami __________. Jei aktą šalys pasirašo kvalifikuotais elektroniniais parašais, pasirašomas 1 (vienas) elektroninis akto egzempliorius, kuriuo šalys pasidalina elektroninių ryšių priemonėmis.

 

(pirkėjo ar jam atstovaujančio asmens vardas ir pavardė)

 

Priėmė

Pirkėjas (-ai)                                              (Parašas) **                                 (Vardas ir pavardė)

(Parašas)                                      (Vardas ir pavardė)

 

 

A. V. (jeigu reikalavimas turėti antspaudą nustatytas įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose)

________________

 

 

Kitos paskirties valstybinės žemės

sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių

3 priedas

 

(Valstybinės žemės nuomos sutarties pavyzdys)

 

VALSTYBINĖS ŽEMĖS NUOMOS SUTARTIS

________________ Nr. _______

(data)

_____________

(sudarymo vieta)

 

Lietuvos valstybė, atstovaujama ____________________________________________

(institucijai, priimančiai sprendimą išnuomoti

___________________________________________________________________________

žemės sklypą, atstovaujančio asmens pareigos, vardas ir pavardė)

arba jo įgalioto _______________________________________________________________

(pareigos, vardas ir pavardė)

pagal _____________________________________________ , toliau vadinama nuomotoju, ir

(įgaliojimo data, numeris)

___________________________________________________________________________

(fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; Lietuvos arba užsienio

___________________________________________________________________________ ,

juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos teisinė forma, pavadinimas, kodas, buveinė)

toliau vadinamas (-i) nuomininku (-ais), atstovaujamas (-i)____________________________

___________________________________________________________________________

(įrašoma, jeigu nuomininkui (-ams) atstovaujama; vardas ir pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta)

pagal ______________________________________________________________________ ,

(atstovavimo pagrindas, dokumento data, numeris)

sudarė šią sutartį:

1. Nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja __________________________

(plotas skaičiais – 0,0001 ha tikslumu)

_________________________________________________________  ha ploto žemės sklypą

Nr. __________________, esantį ________________________________________________

(kadastro numeris)                 (adresas – savivaldybė, seniūnija (išskyrus miestų seniūnijas),

___________________________________________________________________________ ,

gyvenamoji vietovė, gatvė, žemės sklypo numeris gatvėje ar gyvenamojoje vietovėje)

arba šio sklypo dalį (rašoma, kai išnuomojama sklypo dalis), kurios plotas _______________ .

2. Žemės sklypas išnuomojamas ____________________________________________

(nuomos terminas)

_____________________________ metams, skaičiuojant nuo šios sutarties sudarymo dienos.

3. Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas _____  

______________________________________________________________________ _____

____________________________________________________________________________.

4. Galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatyta galimybė išnuomotame valstybinės žemės sklype pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą kita pagrindine žemės naudojimo paskirtimi ir (ar) būdu. Nurodomi pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir galimi naudojimo būdai _____________________________________________________________.

5. Išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, statinių ir įrenginių naudojimo paskirtis pasibaigus žemės nuomos terminui _______________________ .

6. Galimybė statyti naujus statinius ar įrenginius ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka šioje sutartyje įrašytą žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą ir jeigu žemės sklypas išnuomojamas ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui _____________________________________________________________________________ .

7. Žemės sklypo nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius įgyja tik sumokėjęs savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, administracijos apskaičiuotą Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus.

8. Išnuomojamoje žemėje esančių požeminio ir paviršinio vandens, naudingųjų iškasenų (išskyrus gintarą, naftą, dujas ir kvarcinį smėlį) naudojimo sąlygos ____________________________________

___________________________________________________________________________ .

9. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos ____________________________________

___________________________________________________________________________ .

10. Kiti teisės aktuose nustatyti žemės naudojimo apribojimai _____________________

___________________________________________________________________________ .

11. Žemės servitutai ir kitos daiktinės teisės ___________________________________

___________________________________________________________________________ .

12. Žemės sklypo vertė ___________________________________________________ Eur.

13. Nuomininkas žemės nuomos mokestį moka pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo šioje sutartyje nurodytos vertės.

14. Sutarties 13 punkto nustatyta tvarka apskaičiuotas žemės nuomos mokestis didinamas 10 procentų (rašoma, kai žemės sklypas išnuomojamas Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 ir 26 dalyse nustatytais atvejais)

15. Žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminai ______________________________ .

16. Nuomininkas moka žemės nuomos mokesčio priedą lygų 5 proc. žemės sklypo ar jo dalies, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas yra pakeisti, vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos po pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka moka (nerašoma, kai žemės sklypas išnuomojamas Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 ir 26 dalyse nustatytais atvejais):

16.1. suėjus 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminui nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo ir nuomininkui per šį laikotarpį nepateikus nuomotojui pranešimo apie naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ar įrenginių rekonstravimo pradžią, ir nuomotojui per 20 darbo dienų, suėjus 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminui nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo, nustačius, kad žemės sklype yra eksploatuojami esami statiniai ar įrenginiai ir vykdoma veikla pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą;

16.2. kiekvienais metais iki _______________, tačiau ne vėliau kaip iki pranešimo apie naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ar įrenginių rekonstravimo pradžią pateikimo dienos.

17. Įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai ir kitiems reikalavimams, šios sutarties šalys privalo vadovautis priimtais pakeitimais. Savivaldybės tarybai pakeitus žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifą, sumažinus nuomos mokestį arba nuo jo atleidus, šios sutarties šalys privalo vadovautis savivaldybės tarybos sprendimais.

18. (rašoma, kai žemės sklypas išnuomojamas pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 ir 24 dalis) Terminas statybos darbams atlikti _____________________ . Nuomininkas iki šio termino pabaigos privalo užbaigti statinių statybą ir pateikti nuomotojui tai patvirtinantį dokumentą. Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį, kol pateiks šį dokumentą arba nuomotojui prašymą nutraukti sutartį.

19. (rašoma, kai žemės sklypas išnuomojamas pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 26 dalį) Terminas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba statinio paskirtį ______________ . Nuomininkas per šį terminą privalo pateikti nuomotojui dokumentą apie statinio paskirties atitiktį žemės sklypo pagrindinei žemės naudojimo paskirčiai ir (ar) naudojimo būdui. Nepateikus šio dokumento, nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį kol pateiks šį dokumentą arba nuomotojui prašymą nutraukti sutartį.

20. (rašoma, kai valstybinės žemės sklypas suformuojamas ir išnuomojamas asmeniui, siekiančiam naudoti jam priklausančius apleistus ir (ar) neprižiūrimus savarankiškai funkcionuojančius statinius su priklausiniais eksploatuoti, kuriems naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį reikalinga atlikti tik paprastąjį remontą) Nuomininkas įsipareigoja per 1 metus nuo sutarties sudarymo atlikti statinio (-ų) paprastojo remonto darbus. Per šį terminą nuomininkui draudžiama atlikti statinio (-ų) kapitalinį remontą ir rekonstrukciją.

Nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, kai suėjus vienų metų terminui, jis per 20 darbo dienų pasibaigus terminui nustato, kad nuomininkas statinio (-ų) paprastojo remonto darbus neatliko. Nuomininkas privalo atlyginti nuomotojo nuostolius, atsiradusius dėl valstybinės žemės sklypo įregistravimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro nuomotojui dėl šios sąlygos vienašališkai nutraukus sutartį.

Nuomininkas turi teisę kreiptis dėl nuomos sutarties pakeitimo atsisakydamas jam nustatytų ribojimų, nuomotojui nustačius, kad nuomininkas įvykdė nustatytus įsipareigojimus.

21. Žemės sklype esančių statinių ar įrenginių likimas pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarčiai __________________________________________ .

Nuomos sutartyje neįrašytus pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą.

Nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktą, teisėtai pastatytus statinius išperka valstybė.

22. Kiti su nuomojamo žemės sklypo naudojimu ir grąžinimu, pasibaigus nuomos sutarčiai, susiję nuomotojo ir nuomininko įsipareigojimai ________________________________________ .

23. Atsakomybė už žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimus ___________________

___________________________________________________________________________ .

24. Nuomininkas įsipareigoja laikytis nuomos sutarties ir įstatymų. Už jų nevykdymą jis atsako pagal įstatymus.

25. Žemės nuomos sutartis pratęsiama pagal Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“:___________________________________________________________________

___________________________________________________________________________.

26. Nuomininko teisė subnuomoti žemės sklypą įgyvendinama pagal minėtas Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles:__________________________________.

27. Sutartis prieš terminą nutraukiama nuomotojo reikalavimu:

27.1. nuomininkui neįvykdžius sutarties 30 punkte jam nustatytos pareigos;

27.2. kai į žemės sklypą atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus;

27.3. jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje ir ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą ir, gavęs nuomotojo įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 ar 5 metus nuo įspėjimo gavimo dienos, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas,;

27.4. keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas, išskyrus atvejus, kai sutartyje numatytas žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimas ir nuomininkas, gavęs nuomotojo įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 ar 5 metus nuo įspėjimo gavimo dienos, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas;

27.5. nuomotojui nustačius, kad statiniai ar įrenginiai nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir per 2 m ar 5 metus nuo pažeidimo nustatymo dienos, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, , nuomininkui nepašalinus nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų arba nepateikus nuomotojui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą, ar nesutikus mokėti Žemės įstatymo 9 straipsnio 26 dalies 1 punkte nurodyto valstybinės žemės nuomos mokesčio;

27.6. nuomotojui nustačius, kad išnuomoto žemės sklypo plotas turi būti sumažintas, nes buvo sunaikinti statiniai ar jų dalis, kuriems eksploatuoti žemės sklypas buvo išnuomotas, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremaliojo įvykio, ar nuomininkui atsisakius pakeisti šią sutartį, jeigu joje nebuvo numatyta galimybė statyti, ar nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai;

27.7. jeigu per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo dienos žemės sklypas nepradedamas naudoti pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą;

27.8. jeigu žemės sklypas paimamas naudoti visuomenės poreikiams;

27.9. nutraukiama kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais.

28. Pagal šią sutartį pakeitus žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, nuomotojas, vadovaudamasis parengtu ir patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu, turi patikslinti išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre. Kadastro duomenys keičiami šalies, inicijavusios paskirties ir (ar) būdo keitimą, lėšomis.

29. Prie šios sutarties pridedamas išnuomojamo žemės sklypo planas M 1:________, kaip neatskiriama sudedamoji šios sutarties dalis.

30. Sutartį nuomininkas savo lėšomis per 3 mėnesius įregistruoja Nekilnojamojo turto registre.

31. Sutartis sudaryta ___ egzemplioriais, kurių vienas paliekamas nuomotojui, kiti _______ egzemplioriai įteikiami. Jei sutartį šalys pasirašo kvalifikuotais elektroniniais parašais, pasirašomas 1 (vienas) elektroninis sutarties egzempliorius, kuriuo šalys pasidalina elektroninių ryšių priemonėmis.

 

(nuomininko ar jam atstovaujančio asmens vardas ir pavardė)

 

Nuomininkas (-ai)                                               (Parašas)                   (Vardas ir pavardė)

(Parašas)                   (Vardas ir pavardė)

(Parašas)                   (Vardas ir pavardė)

 

A. V. (jeigu reikalavimas turėti antspaudą nustatytas įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose).“

 

_____________