Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE  ĮSTATYMO Nr. VIII-371 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2019 m.                  d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr.  VIII-371 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą Nr. VIII-371 ir jį išdėstyti taip:

       „LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir uždaviniai

Šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atskleisti šiame įstatyme nurodytų asmenų privačius interesus ir juos suderinti  su visuomenės viešaisiais interesais, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje ir kituose viešojo sektoriaus subjektuose.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Administravimo įgaliojimai – teisės aktais suteikti įgaliojimai kontroliuoti ir (ar) prižiūrėti pavaldžius arba nepavaldžius asmenis, duoti jiems privalomus vykdyti nurodymus.

2. Artimi asmenys – deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai. Artimais asmenimis deklaruojantis asmuo gali laikyti ir kitus asmenis.

3. Asmeninis suinteresuotumas – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas.

4. Įmonė – bet kokios rūšies įmonė, bendrovė, įstaiga (išskyrus biudžetines įstaigas), bendrija, asociacija, susivienijimas ir organizacija,  vykdantys  kredito, finansinę, ūkinę  komercinę veiklą.

5. Interesų konfliktas – situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

6. Kontroliuojama įmonė – įmonė, kurioje kita įmonė, institucija ar įstaiga turi įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, suteikiančią teisę kontroliuoti įmonės veiklą, arba kurią kita įmonė, institucija ar įstaiga pagal teisės aktus yra įgaliota prižiūrėti, duoti privalomus vykdyti nurodymus ar daryti kitą lemiamą poveikį.

7. Privatūs interesai – valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens arba šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyto asmens (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams, priimamiems šiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas.

8. Viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad deklaruojantys asmenys visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai.

9. Valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis pagal šį įstatymą laikomi:

1) valstybės politikai;

2) valstybės pareigūnai;

3) valstybės tarnautojai;

4) teisėjai;

5) žvalgybos pareigūnai;

6) profesinės karo tarnybos kariai;

7) asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus;

8)  asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose, kurių bent vienas iš steigėjų, dalininkų yra valstybė ar savivaldybė (savivaldybės), ir turintys administravimo įgaliojimus;

9) Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas);

10) akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms), vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat šių bendrovių dukterinių akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių vadovai ir vadovų pavaduotojai;

11) kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.

3 straipsnis. Deklaruojančių asmenų bendrosios pareigos

1. Viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo:

1) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas;

2) teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra;

3) nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti;

4) priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu;

5) nesinaudoti viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai;

6) nesinaudoti ir neleisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai, išskyrus įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytas išimtis.

2. Deklaruojantys asmenys privalo šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus.

3. Asmenys, pretenduojantys dirbti valstybinėje tarnyboje, privačius interesus deklaruoja šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.

4. Asmenys, nustoję eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, turi šio įstatymo ketvirtajame skirsnyje nustatytas pareigas ir jiems taikomi šio įstatymo ketvirtajame skirsnyje nustatyti apribojimai.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIVAČIŲ INTERESŲ DEKLARAVIMAS

4 straipsnis. Privačių interesų deklaracija

1. Privatūs interesai deklaruojami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – VTEK) arba kitiems šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytiems subjektams pateikiant privačių interesų deklaraciją (toliau – deklaracija). Už deklaracijoje pateiktų duomenų tikrumą atsako deklaruojantis asmuo.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei kitų viešojo sektoriaus subjektų (toliau – institucijos ir įstaigos) vadovai ar jų įgalioti asmenys informuoja į pareigas renkamus, priimamus ir skiriamus asmenis ir asmenis, kuriems privaloma deklaruoti privačius interesus kitais pagrindais, apie pareigą pateikti deklaraciją.

3. Šio įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo taip pat taikomos:

1) politinių partijų pirmininkams ir pirmininkų pavaduotojams;

2) valstybės politikų visuomeniniams konsultantams, padėjėjams, patarėjams;

3) Lietuvos Respublikos Seimo komitetų patvirtintiems ekspertams;

4) ministerijų kolegijų nariams;

5) akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms), šių bendrovių dukterinių akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių stebėtojų tarybų ir valdybų nariams;

6) valstybės ar savivaldybių įmonių valdybų nariams;

7) Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariams, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos visuomeniniams patarėjams, Nacionalinės sveikatos tarybos nariams, gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams, dirbantiems asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją turinčiose biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse ir įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei;

8) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto (toliau kartu – perkantysis subjektas) vadovams, perkančiojo subjekto pirkimų komisijų nariams, perkančiojo subjekto vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus asmenims ir perkančiojo subjekto atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams;

9) institucijos ar įstaigos sprendimu sudarytų ar valstybės pareigūnų paskirtų nuolatinių komisijų ir tarybų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus ir priimančių privalomo pobūdžio sprendimus nepavaldiems asmenims, nariams;

10) aukštųjų mokyklų, kurių bent vienas iš steigėjų yra valstybė ar savivaldybė, aukščiausiųjų kolegialių valdymo organų nariams;

11) kitiems viešojo sektoriaus subjektų darbuotojams, kurių pareigų sąrašą tvirtina  institucijos ar įstaigos vadovas, suderinęs su VTEK.

4. Kandidatai į Seimo narius, Respublikos Prezidentus, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius deklaracijas pateikia atitinkamai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo  nustatyta tvarka.

5.  Šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims taikomos ir šio įstatymo 11 ir 13 straipsnių nuostatos.

5 straipsnis. Deklaracijos pateikimas

1. Deklaruojantys asmenys privalo pateikti deklaraciją VTEK nustatyta tvarka elektroninėmis priemonėmis, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis.

2.  Deklaracijos pateikiamos  nedelsiant  po deklaruojančiojo asmens išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos arba po deklaruojančio asmens statuso įgijimo dienos.

3. Asmenys, pretenduojantys dirbti valstybinėje tarnyboje, (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio  4 dalyje nurodytus asmenis ir asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą) pateikia deklaraciją institucijos ar įstaigos, kurioje pretenduoja eiti pareigas, reikalavimu šios institucijos ar įstaigos nustatytais terminais.

4. Asmenys, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, deklaraciją pateikia institucijos ar įstaigos, kurioje eina pareigas, vadovui ar jo įgaliotam asmeniui šios institucijos ar įstaigos nustatyta tvarka ir terminais.

5.  Perkančiųjų subjektų pirkimų komisijų nariai, asmenys, perkančiųjų subjektų vadovų paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai deklaraciją pateikia (jeigu ji dar nebuvo pateikta) iki dalyvavimo pirkimų procedūrose pradžios. Perkančiųjų subjektų pirkimų komisijų nariai, asmenys, perkančiųjų subjektų vadovų paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai, nepateikę deklaracijos, neturi teisės dalyvauti pirkimų procedūrose ir turi būti atšaukti iš atitinkamų pareigų.

6.  Valstybinė mokesčių inspekcija, teisėsaugos, audito ir kontrolės institucijos turi teisę susipažinti su deklaruojančio asmens pateiktomis VTEK saugomomis deklaracijomis ir Privačių interesų registre tvarkomais duomenimis.  

6 straipsnis. Deklaracijos turinys

1. Deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti savo vardą, pavardę, asmens kodą, darbovietę (darbovietes) ir pareigas (statusą), dėl kurių privalo deklaruoti privačius interesus.

2. Deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti privačius interesus, atsiradusius:

1)  dėl to, kad jis ar jam artimas asmuo yra juridinio asmens dalyvis. Šiuo atveju  deklaracijoje  pateikiama informacija apie šio juridinio asmens dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose arba Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, įgyvendinamuose institucijos ar įstaigos, kurioje deklaruojantis asmuo dirba, arba jai pavaldžios institucijos ar įstaigos;

2) dėl jo, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio ryšių su juridiniais ir fiziniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3000 eurų, įskaitant individualios veiklos sandorius;

3) dėl jo ar jam artimų asmenų narystės ar (ir) einamų pareigų juridiniuose asmenyse, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose;

4) dėl jam artimo asmens ar kito asmens arba dėl su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių duomenų.

3. Deklaruojantis asmuo gali nenurodyti artimo asmens ir jo privačių interesų, jeigu šie duomenys yra įslaptinti ir (arba) artimas asmuo vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą.

4. Deklaruojančio asmens privačiais interesais nelaikomi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti su artimais asmenimis susiję duomenys, kurie deklaruojančiam asmeniui objektyviai negali būti žinomi.

7 straipsnis. Deklaracijos tikslinimas ir papildymas

Jeigu atsirado naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų ar privačių interesų, pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys ar privatūs interesai, deklaruojantis asmuo privalo nedelsdamas patikslinti arba papildyti deklaraciją.

8 straipsnis. Deklaracijos forma

1. Deklaracijos formą, deklaracijos pildymo, tikslinimo, papildymo ir pateikimo taisykles nustato VTEK.

2. VTEK, pakeitusi deklaracijos formą ir (ar) deklaracijos pildymo, tikslinimo, papildymo ir pateikimo taisykles, prireikus gali nustatyti  ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą, per kurį deklaruojantys asmenys turi pateikti naują deklaraciją ar patikslinti, papildyti pateiktąją.

9 straipsnis. Deklaracijos tikrinimas

Deklaracijoje pateiktus duomenis ir privačius interesus gali tikrinti institucijos ar įstaigos, kurioje deklaruojantis asmuo dirba, vadovas ar jo įgaliotas asmuo, perkančiojo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba VTEK.

10 straipsnis. Deklaracijų duomenų viešumas

1. Aktualių deklaracijų duomenys (išskyrus asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, deklaracijas)  yra vieši ir VTEK nustatyta tvarka skelbiami  jos interneto  svetainėje.

2.  VTEK, turėdama pagrįstų duomenų apie deklaruojančio asmens statuso praradimą arba gavusi deklaruojančio asmens statusą praradusio asmens prašymą ir patikrinusi jo pagrįstumą, priima sprendimą dėl deklaracijos duomenų viešo skelbimo VTEK interneto svetainėje nutraukimo.

3. Negali būti viešai skelbiami deklaracijoje nurodyti asmens kodas, specialiųjų kategorijų asmens duomenys, kitos sandorio šalies, kuri yra fizinis asmuo, asmens duomenys, pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą deklaruojamų fizinių asmenų asmens duomenys, daugiabučių namų savininkų ar sodininkų bendrijų duomenys, taip pat kiti duomenys, kuriuos skelbti draudžiama pagal įstatymus.

TREČIASIS SKIRSNIS

DEKLARUOJANČIŲ ASMENŲ PAREIGOS IR JIEMS TAIKOMI APRIBOJIMAI

11 straipsnis. Deklaruojančio asmens pareiga nusišalinti

1. Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais ir sukelia interesų konfliktą.

2.  Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.

3. Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, šį vadovą į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, vadovaudamiesi VTEK nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas.

4.  Deklaruojantis asmuo privalo vykdyti VTEK, institucijos ar įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, šį vadovą į pareigas priimančio ar skiriančio subjekto arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos rašytines išankstines rekomendacijas, nuo kokių tarnybinių pareigų atlikimo jis privalo nusišalinti. Šios rekomendacijos, remiantis deklaracijomis arba asmens prašymu, yra sudaromos dėl konkrečios situacijos Išankstines rekomendacijas deklaruojantis asmuo gali skelbti viešai savo nuožiūra.

5. Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, šį vadovą į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija motyvuotu rašytiniu sprendimu nušalina deklaruojantį asmenį nuo tarnybinių pareigų atlikimo, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas yra susijęs su jo privačiais interesais ir sukels interesų konfliktą.

6. Respublikos Prezidentui, Seimo ir Vyriausybės nariams, savivaldybių tarybų nariams, teisėjams, prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir kitiems pareigūnams, kuriems viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai nustatomi jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, šio straipsnio nuostatos taikomos tiek, kiek jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyti viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai.

7. Perkančiųjų subjektų vadovų, perkančiojo subjekto pirkimo komisijos narių, perkančiojo subjekto vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus asmenų ir perkančiojo subjekto atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų nusišalinimo tvarkos aprašą tvirtina VTEK kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba.

8. Informacija apie deklaruojančiojo asmens nusišalinimą, nušalinimą ar sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo elektroninėmis priemonėmis per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pateikiama VTEK jos nustatyta tvarka.

12 straipsnis. Teisės atstovauti apribojimai

1. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti valstybei ar savivaldybei arba institucijai  ar įstaigai:

1) tvarkydamas reikalus su fiziniais ar juridiniais asmenimis, iš kurių jis ar jam artimi asmenys gauna bet kokių pajamų;

2) tvarkydamas reikalus su visų rūšių įmonėmis, kuriose jis ar jam artimi asmenys turi daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų.

2. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba, o jei įstaiga, kurioje jis dirba, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas apribojimas netaikomas, kai:

1) valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikia kaip fizinio asmens atstovas pagal įstatymą (vaiko tėvas (įtėvis), motina (įmotė), vaiko globėjas (rūpintojas) arba įstatymų nustatytas tvarka teismo paskirtas pilnamečio asmens globėjas (rūpintojas);

2) valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atstovauja kitai savo darbovietei, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas.

4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų apribojimų išimtis konkrečiais atvejais taip pat gali nustatyti institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas, visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba arba valdyba. Sprendimas taikyti šioje dalyje numatytą išimtį turi būti paskelbtas viešai.

13 straipsnis. Dovanų ar paslaugų priėmimo apribojimai

1. Deklaruojantis asmuo ar jam artimas asmuo negali priimti dovanų ar paslaugų, jeigu tai susiję su deklaruojančio asmens tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas netaikomas dėl ne didesnės negu 150 eurų vertės dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigomis, taip pat dėl reprezentacijai skirtų dovanų su valstybės, įstaigos ir kitokia simbolika.

3. Kai šio straipsnio 2 dalyje nurodytos dovanos vertė viršija 150 eurų, ši dovana yra laikoma valstybės ar savivaldybės nuosavybe. Tokia dovana įvertinama ir saugoma institucijos ar įstaigos vadovo nustatyta tvarka.

14 straipsnis. Pareiga raštu informuoti apie susitarimą

Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo nedelsdamas raštu informuoti savo institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį apie tai, kad jis priėmė siūlymą pereiti į kitą darbą. Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, nustatęs, kad šis asmuo yra artimai tarnybos santykiais susijęs su būsimuoju darbdaviu, turi nedelsdamas imtis priemonių, kad būtų pašalinta interesų konflikto grėsmė.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

APRIBOJIMAI PASIBAIGUS TARNYBAI

15 straipsnis. Apribojimai  dirbti

Asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienus metus  negali dirbti įmonėje  ar jos kontroliuojamoje įmonėje, su kurios veiklos priežiūra ir kontrole per paskutinius vienus darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi arba kuriai palankius sprendimus rengiant, svarstant ar priimant jis dalyvavo, įskaitant sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą.

16 straipsnis. Apribojimai sudaryti sandorius ar naudotis individualiomis lengvatomis

1. Asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, ar įmonė, kurioje jis ar jam artimi asmenys turi daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ar turtinio įnašo vienus metus neturi teisės sudaryti sandorių su institucija ar įstaiga, kurioje paskutinius metus šis asmuo dirbo, ir naudotis šios institucijos ar įstaigos teikiamomis individualiomis lengvatomis.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi dėl sandorių, kurie buvo sudaryti anksčiau, negu asmuo pradėjo eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, arba yra pratęsiami, taip pat dėl sandorių, kurie sudaromi viešo konkurso būdu, ir sandorių, kurių suma per metus neviršija 5 000 eurų.

17 straipsnis. Atstovavimo apribojimai

1. Asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienus metus negali atstovauti fiziniams asmenims (išskyrus atstovavimą šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu) ar juridiniams asmenims toje institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis paskutinius vienus metus dirbo, o jei įstaiga, kurioje jis paskutinius metus dirbo, priklauso įstaigų sistemai, - bet kurioje šios įstaigų sistemos įstaigoje.

2. Asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienus metus negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims institucijose ir įstaigose klausimais, kurie buvo priskirti jo tarnybinėms pareigoms.

3. Valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui vienus metus neleidžiama turėti dalykinių santykių su asmeniu, nustojusiu eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, kuriam taikomi šio straipsnio 1 dalies apribojimai. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo apie tokius dalykinius santykius privalo ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo šių santykių atsiradimo ar bandymo juos užmegzti dienos raštu pranešti savo institucijos ar įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui.

18 straipsnis. Apribojimų netaikymas

VTEK konkrečiais atvejais gali priimti sprendimą dėl šio įstatymo 15, 16 ir 17 straipsniuose  nustatytų apribojimų taikymo išimčių, kai apribojimų taikymas gali pakenkti viešiesiems visuomenės ar valstybės interesams.

PENKTASIS SKIRSNIS

PRIVAČIŲ INTERESŲ REGISTRAS

19 straipsnis. Privačių interesų registras

1. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka steigiamas Privačių interesų registras (toliau – Registras). Registro valdytoja ir tvarkytoja yra VTEK. VTEK yra ir Registre esančių asmens duomenų valdytoja.

2. Registras skirtas Registro objektams registruoti, Registro duomenims rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti Registro duomenų gavėjams, kitiems Registro duomenų tvarkymo veiksmams atlikti.

3. Registro objektai yra:

1) deklaruojantys asmenys;

2) deklaracijos.

20 straipsnis. Registro objektų duomenų viešinimas ir saugojimas

1. Registro objektų duomenys Registre šio įstatymo nustatyta tvarka viešai skelbiami tol, kol atsiranda šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai.

2. Registro objektų duomenys Registre saugomi 3 metus nuo deklaruojančio asmens statuso praradimo arba deklaracijos duomenų pasikeitimo dienos.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ĮSTATYMO LAIKYMOSI KONTROLĖ  IR ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

21 straipsnis. Kontrolės subjektai ir veiksmai

1. Kaip  deklaruojantys asmenys laikosi šio įstatymo, kontroliuoja ir prižiūri:

1) VTEK;

2) institucijų ir įstaigų vadovai arba jų įgalioti asmenys;

3) perkančiųjų subjektų vadovai arba jų įgalioti asmenys (dėl pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiojo subjekto vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, ir pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų);

4) kitos institucijos ir įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Institucijose ir įstaigose turi būti patvirtintas pareigų, kurias einantys asmenys privalo deklaruoti privačius interesus, sąrašas. 

3.  Institucijų ir  įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys  deklaruojantiems asmenims šių prašymu arba savo iniciatyva teikia rekomendacijas dėl šio įstatymo nuostatų laikymosi.

4. Institucijoje arba įstaigoje tyrimas dėl galimo deklaruojančio asmens padaryto šio įstatymo nuostatų pažeidimo atliekamas Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nustatyta tvarka.

5. Įsteigus Registrą, VTEK savo iniciatyva, institucijų ir įstaigų vadovų arba deklaruojančiojo asmens motyvuotu rašytiniu prašymu teikia VTEK turimą informaciją apie galimas interesų konflikto grėsmes. 

22 straipsnis. Atsakomybė už įstatymo nuostatų pažeidimą

1.  Deklaruojantys asmenys už šio įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka.

2. Deklaruojantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo antrojo skirsnio reikalavimus, vienus metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos negali būti skatinami.

3. Deklaruojantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais kitus, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo reikalavimus, vienus metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas.

4.  Deklaruojantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti šiurkščiai pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, trejus metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas.

5. Asmenys, už šio įstatymo pažeidimą atleisti iš pareigų, trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos negali būti priimami, skiriami ar renkami į pareigas valstybinėje tarnyboje.

6. Kituose įstatymuose gali būti nustatyta ir kitų deklaruojantiems asmenims taikomų apribojimų ir draudimų, susijusių su šio įstatymo, Korupcijos prevencijos įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, reikalavimų pažeidimais.

7. Pripažįstama, kad deklaruojantis asmuo šiurkščiai pažeidė šio įstatymo nuostatas, jeigu:

1) šio įstatymo nuostatos pažeistos, nors deklaruojančiam asmeniui jau buvo pateiktos išankstinės rašytinės rekomendacijos, nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo jis privalo nusišalinti;

2) šio įstatymo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienus metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidusiu šį įstatymą;

3) šio įstatymo nuostatos pažeistos dėl interesų konflikto, kurio aplinkybėmis valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo (ar jam artimas asmuo) realizavo savo asmeninį suinteresuotumą.

8. Jeigu asmuo per vienus metus, o šio įstatymo šiurkštaus pažeidimo arba atleidimo už šio įstatymo pažeidimą atvejais – per trejus metus nuo tos dienos, kurią buvo pripažintas pažeidusiu šio įstatymo reikalavimus, nebuvo dar kartą pripažintas padariusiu šio įstatymo pažeidimą, laikoma, kad jis šio įstatymo nėra pažeidęs.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d.

2.  Vyriausioji tarnybinės etikos komisija iki 2019 m. birželio 30 d. parengia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą

Respublikos Prezidentas

Teikia

Valstybės valdymo ir savivaldybių

komiteto vardu komiteto pirmininkė                                                                       Guoda Burokienė