Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
REZOLIUCIJA
DĖL EFEKTYVESNIO LIETUVOS ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMO IR TRŪKSTAMŲ KVALIFIKUOTŲ SPECIALISTŲ PRITRAUKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMO
2019 m. d. Nr.
Vilnius
susipažinęs su 2018 m. rugsėjo 19 d. posėdyje Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos pateikta medžiaga ir įvertinęs Seimo Migracijos komisijos ir Ūkio ministerijos 2018 m. gruodžio 17 d. konferencijoje „Žmogiškieji ištekliai: kur slypi aukšta pridėtinė vertė“ pristatytą institucijų atstovų informaciją ir diskusijose iškeltus klausimus,
konstatuoja, kad kvalifikuoti žmogiškieji ištekliai ir jų pasiūlos atitiktis darbo rinkos poreikiams lems Lietuvos ekonomikos konkurencingumą. Orientuojant Lietuvos ekonomiką į aukštos pridėtinės vertės veiklų plėtrą, ypatingą reikšmę įgyja talentų pritraukimas ir jų išlaikymas, taip pat reikalingos aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų pasiūlos ir paklausos subalansavimas. Pagrindinės galimybės šiems procesams užtikrinti – švietimo sistemos, rengiančios kvalifikuotus specialistus ir ugdančios įvairių sričių talentus, atitikties darbo rinkos poreikiams didinimas, tvarių galimybių aukštos profesinės kvalifikacijos specialistams perkvalifikuoti į besivystančiose ekonomikos srityse reikalingas kitas profesijas sukūrimas, taip pat talentų pritraukimas, jų išlaikymas ir darnios migracijos sistemos, užtikrinančios reikiamos kvalifikacijos specialistų pritraukimą į Lietuvos ekonomiką, tobulinimas, tarpžinybinio bendradarbiavimo, ypač kompetencijų tobulinimo, perkvalifikavimo ir įtraukimo į darbo rinką srityse, gerinimas;
siekdamas paskatinti veiklą pirmiau nurodytose srityse ir paraginti institucijas aktyviau dalyvauti jas inicijuojant, planuojant ir organizuojant jų įgyvendinimą,
rekomenduoja:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, siekiant užtikrinti kokybišką perėjimą prie įrodymais grįstų žmogiškųjų išteklių pasiūlos koordinavimo, sprendimų planuojant priėmimą į visų lygių švietimo įstaigas, nustatant trūkstamų Lietuvoje specialistų poreikį, adaptuojant profesinio orientavimo sistemą Lietuvos darbo rinkos poreikiams, darant įtaką migracijos procesams, būtina spartinti Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistemos ir žmogiškųjų išteklių prognozavimo instrumentų įveiklinimą; intensyviau kurti sąsajas tarp informacinių sistemų ir duomenų valdytojų bei būtinus analizės instrumentus, užtikrinti valstybės valdymo institucijoms vieningą ir objektyvią informaciją priimant sprendimus joms priskirtose valdymo srityse.
2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai:
1) siekiant užtikrinti nuolatinį talentų paieškos ir ugdymo procesą bei jaunų žmonių pritraukimą į technologinėms sritims specialistus rengiančias švietimo programas, kurti vaikų ir jaunimo sudominimo ir įtraukimo į STEAM kryptis priemones, stiprinti STEAM sritims priskirtų mokymo dalykus bendrojo ugdymo mokyklose. Siekiant švietimo sistemos veiklos rezultatų atitikties darbo rinkos poreikiams ir asmens karjeros siekiamybei balanso, užtikrinti tvarios ir nuoseklios profesinio orientavimo ir karjeros ugdymo sistemos, apimančios tiek mokyklines, tiek užmokyklines veiklas visoms amžiaus grupėms, sudarant joms galimybę susipažinti su ūkio poreikiais, realia padėtimi darbo rinkoje, profesijų turiniu, paklausa ir perspektyvomis, kūrimą;
2) didinti aukštojo mokslo studijų programų turinio susietumą su aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančiomis veiklomis, jų suteikiamų kompetencijų atitiktį darbo rinkos poreikiams, siekiant studijų krypčių ir programų darnos su profesiniais standartais. Užtikrinti galimybes aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų persikvalifikavimui į kitas aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančias profesijas, neįgyjant kito aukštojo išsilavinimo, inicijuoti tam būtinus teisinio reglamentavimo pokyčius ir sukurti tam skirtas perkvalifikavimo mokymo programas.
3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai:
1) tobulinti ir paprastinti migracijos procedūras reikiamos aukštos profesinės kvalifikacijos ir šalies ekonomikoje trūkstamų profesijų darbuotojams, užtikrinti sklandų studentų užsieniečių, baigusių studijas Lietuvoje, panaudojimo galimybių potencialą, sudarant maksimaliai palankias sąlygas integruotis į Lietuvos darbo rinką, prireikus inicijuoti šiuos procesus reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus;
2) siekti sudaryti palankias sąlygas patikimoms Lietuvos įmonėms, startuoliams ir tarptautiniu mastu pripažintoms įmonėms prisitraukti aukštos profesinės kvalifikacijos ir trūkstamus kvalifikuotus specialistus, tęsti migracijos procedūrų tobulinimą ir užtikrinti aukštą Lietuvos darbdavių bei užsieniečių aptarnavimo kultūrą ministerijai pavaldžiose įstaigose, sudaryti jose galimybes gauti paslaugas ir informaciją užsienio kalbomis.
4. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai užtikrinti, kad Užimtumo tarnyba bedarbiams ar užimtiems asmenims organizuotų perkvalifikavimą pagal darbo rinkoje reikalingiausių profesijų poreikį.
5. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai:
1) įvertinus aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausą ir prognozuojamą darbo vietų augimą aukštos pridėtinės vertės sektoriuose, emigracijos ir grįžtamosios migracijos srautus, investuotojų poreikius ir nuomonę, taip pat žemas Lietuvos pozicijas Pasaulio konkurencingumo indekse, sukurti prielaidas kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlai didinti ir įgyvendinti talentų pritraukimo priemones, skatinančias į Lietuvą atvykti aukštos kvalifikacijos specialistus. Pagal kompetenciją prisidėti prie jų sėkmingos integracijos ir išlaikymo Lietuvoje;
2) pasirengti Pramonės 4.0 ir ekonomikos skaitmenizavimo iššūkiams žmogiškųjų išteklių srityje, ieškoti galimybių pritaikyti Europos socialinio fondo žmogiškųjų išteklių plėtros priemones šiems iššūkiams spręsti, sudarant galimybes ne tik tobulinti darbuotojų kvalifikaciją, bet ir perkvalifikuoti bei pritraukti naujus darbuotojus į kintančius ūkio sektorius;
3) kurti ir įgyvendinti Lietuvos jaunimo užimtumo ir verslumo didinimo modelį, pritaikant pažangią verslumo ugdymo realioje aplinkoje techniką;
4) užtikrinti, kad Lietuvos profesijų klasifikatorius kuo labiau atspindėtų dabartinę ir ateities darbo rinkos profesijų struktūrą, sudaryti galimybes jį pritaikyti įvairiems tikslams, įskaitant jo panaudojimą žmogiškųjų išteklių prognozavimo ir stebėsenos sistemose ir profesinio orientavimo veiklose. Sukurti prielaidas įteisinti darbinėje veikloje įgyjamas aukšto meistriškumo kvalifikacijas;
5) padėti įmonėms įgyti gebėjimus organizuoti pameistrystę, peržiūrėti galimybes pritaikyti pameistrystės mokymo organizavimo formos teikiamas galimybes į aukštos profesinės kvalifikacijos sritį;