Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL KREIPIMOSI Į LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINĮ TEISMĄ SU PRAŠYMU IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. GRUODŽIO 11 D. NUTARIMU NR. 1950 „DĖL KELIŲ EISMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PATVIRTINTŲ KELIŲ EISMO TAISYKLIŲ NUOSTATOS NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMUI
2026 m. d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. rugsėjo 15 d. priėmė nutarimą Nr. 744 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo papildė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (2008 m. liepos 16 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Kelių eismo taisykles (2014 m. spalio 3 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) 3.21 papunkčiu, kuriame nustatė sąvoką „dviračių gatvė“ (1.2 papunktis), ir XXI1 skyriumi „Eismas dviračių gatvėje“ (1.54 papunktis), o šių taisyklių 1 priedo „Kelio ženklai“ 8 punktą, kuriame nustatyti nurodomieji kelio ženklai, – kelio ženklais Nr. 559 „Dviračių gatvė“ ir Nr. 560 „Dviračių gatvės pabaiga“ (1.70.5.5, 1.70.5.6 papunkčiai).
Lietuvos Respublikos Seimui kyla pagrįstų abejonių dėl šio Vyriausybės nustatyto teisinio reguliavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymui. Seimo abejonės grindžiamos šiais argumentais.
Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos, inter alia reiškiantis, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, be kita ko, poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykius, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymais, taip pat neleidžiama poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais (2015 m. rugsėjo 29 d., 2018 m. gegužės 24 d., 2023 m. balandžio 26 d., 2023 m. lapkričio 7 d. ir kiti nutarimai).
Konstitucinio Teismo aktuose taip pat ne kartą konstatuota, kad poįstatyminiais teisės aktais yra įgyvendinamos įstatymų normos, juose yra detalizuojamos įstatymuose nustatytos bendro pobūdžio taisyklės, reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka, tačiau poįstatyminiais teisės aktais negalima pakeisti įstatymų ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymų normomis; kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė prieš poįstatyminius teisės aktus (2014 m. spalio 9 d., 2018 m. gegužės 24 d., 2023 m. lapkričio 7 d. ir kiti nutarimai); poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (2011 m. birželio 9 d., 2012 m. balandžio 18 d., 2013 m. gegužės 9 d. ir kiti nutarimai).
Aiškindamas Konstitucijos 94 straipsnio 2 punkto nuostatą, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Vyriausybės priimami teisės aktai yra poįstatyminiai aktai; jie yra įstatymų taikymo aktai, jais detalizuojamos ir sukonkretinamos įstatymų normos, reglamentuojamas jų įgyvendinimas; svarbu, kad poįstatyminius teisės aktus Vyriausybė priimtų neviršydama savo įgaliojimų ir kad šie poįstatyminiai teisės aktai neprieštarautų Konstitucijai ir įstatymams (2015 m. rugsėjo 29 d., 2020 m. gruodžio 7 d., 2022 m. balandžio 7 d., 2023 m. lapkričio 7 d. ir kiti nutarimai); jeigu Vyriausybės nutarimuose nustatytas teisinis reguliavimas konkuruotų su nustatytuoju įstatymuose arba nebūtų grindžiamas įstatymais, būtų pažeisti ne tik konstituciniai teisinės valstybės ir valdžių padalijimo principai bei Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktas, bet ir Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija (2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. rugsėjo 24 d., 2013 m. lapkričio 6 d., 2015 m. spalio 29 d., 2018 m. balandžio 27 d. ir kiti nutarimai).
Svarbiausi eismo automobilių keliais santykiai reguliuojami Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais), kuriame yra nustatyti eismo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje saugumo teisiniai pagrindai, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigos įgyvendinant saugaus eismo politiką, pagrindinės eismo dalyvių, transporto priemonių savininkų ir valdytojų, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos ir kitų pareigūnų teisės ir pareigos, eismo saugumo reikalavimai keliams ir kita. Šio įstatymo 2 straipsnyje tarp pagrindinių šio įstatymo sąvokų yra nustatytos sąvokos, apibrėžiančios vietas (kelius, jų dalis), kuriomis vyksta viešasis eismas: „automobilių kelias“, „automagistralė“, „greitkelis“, „dviračių juosta“, „dviračių takas“, „pėsčiųjų takas“, „šaligatvis“; nei šiame, nei kituose šio įstatymo straipsniuose įstatymų leidėjas nėra apibrėžęs „dviračių gatvės“, kaip viešajam eismui skirtos vietos, – tokia sąvoka šiame įstatyme apskritai nepaminėta.
Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (2008 m. liepos 16 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) priimtas, kaip nurodyta jo preambulėje, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, kuria Vyriausybei pavesta Kelių eismo taisyklėse nustatyti eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014 m. spalio 3 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) 3.21 papunktyje (2021 m. rugsėjo 15 d. redakcija) nustatyta sąvoka „dviračių gatvė“ – kelias, kurio pradžia pažymėta kelio ženklu „Dviračių gatvė“, o pabaiga – „Dviračių gatvės pabaiga“, šių taisyklių XXI1 skyriuje (2021 m. rugsėjo 15 d. redakcija) nustatytos eismo dviračių gatvėje taisyklės, be kita ko, tai, kad dviračių gatvė skirta ne motorinių ir motorinių transporto priemonių (mišriam) eismui, o šių taisyklių 1 priedo 8 punkte (su 2021 m. rugsėjo 15 d. pakeitimu) nustatyti dviračių gatvės pradžią ir pabaigą žymintys kelio ženklai. Taigi, pagal šį Vyriausybės teisės aktu nustatytą teisinį reguliavimą, transporto priemonių eismas pagal specialias taisykles vyksta tokioje vietoje, kuri Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nėra apibrėžta kaip viešajam eismui skirta vieta. Šiam eismui skirtų vietų (kelių, jų dalių) apibrėžtis yra vienas iš įstatymų leidėjo šiame įstatyme nustatytų saugaus eismo automobilių keliais teisinių pagrindų, o ne Vyriausybei pavestos nustatyti eismo šiais keliais tvarkos elementas. Vadinasi, yra pagrindas manyti, kad nustatant ginčijamą teisinį reguliavimą, kuris nėra grindžiamas įstatymu, nepaisyta teisės aktų hierarchijos, viršyti Vyriausybės įgaliojimai nustatyti eismo tvarką ir įsiterpta į įstatymų leidėjo kompetencijos sritį.
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio trečiąja dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutaria:
1 straipsnis.
Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (2008 m. liepos 16 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014 m. spalio 3 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) 3.21 papunktis (2021 m. rugsėjo 15 d. redakcija), XXI1 skyrius (2021 m. rugsėjo 15 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) ir 1 priedo 8 punkto nuostatos, kuriomis nustatyti ir apibrėžti nurodomieji kelio ženklai Nr. 559 „Dviračių gatvė“ ir Nr. 560 „Dviračių gatvės pabaiga“ (2021 m. rugsėjo 15 d. redakcija), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymui.