Projektas

                                                                                                           Nr. XIIIP-2713 (3)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. viii-1316 pakeitimo įstatymo nr. xiii-1370 1, 2 ir 3 STRAIPSNIų PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2018 m.                    d. Nr.

Vilnius

 

 

1 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pakeitimas

Papildyti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį 8 dalimi:

8. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui netaikomi šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktai, 18 ir 27 straipsniai, 28 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 30 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 51 straipsnis, išskyrus 51 straipsnio 4 ir 7 dalis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui tarnybinę atsakomybę reglamentuojantys šio įstatymo straipsniai taikomi tik tais atvejais, kai jis įtariamas šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymu. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas atleidžiamas iš pareigų specialiame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais.“

 

2 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo                           11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas priimančiam asmeniui Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus.“

 

3 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo  17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) asmenys, kurie atsistatydino savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigų dėl terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, – per 3 mėnesius nuo terminuotos diplomato tarnybos sutarties pabaigos.“

 

4 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos. Seimo nario patarėjas ir Seimo nario padėjėjas (toliau – Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas) gali eiti ne vienas Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius, arba eiti Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, bet jo darbo laikas einant visas šias pareigas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.“

 

5 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo                              29 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

6) Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma iš šioms pareigybėms nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, tačiau visoms Seimo nariui įsteigtoms Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybėms nustatytų pareiginių algų koeficientų suma negali viršyti Seimo nariui įsteigtų Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių koeficientų intervalo vidurkių sumos.“

2. Papildyti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalį 7 punktu:

7) įstaigos vadovui Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui nustatomas didžiausias šio įstatymo 1 priede nustatytas pareiginės algos koeficientas iš tai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo.“

 

6 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos. Priemokos už papildomų užduočių atlikimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos. Kai ši priemoka skiriama už dalyvavimą įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamus  projektus, trunkančius ilgiau negu 6 mėnesius, šioje dalyje nurodytas apribojimas dėl priemokos skyrimo ne ilgesniam kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus laikotarpiui netaikomas ir šiame punkte numatyta priemoka gali būti skiriama iki projekto pabaigos.“

 

7 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 dalies 1, 2, 3, 4, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) nustatytas pareigas. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą, perkėlimo į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogos, pagal šio įstatymo 43, 44 ir 45 straipsnius suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomi šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto priedo dydis ir šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė.“

 

8 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Valstybės tarnautojas, žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu valstybės tarnautojas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybės tarnautojo, kuris žuvo arba mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Paramos teikimo valstybės tarnautojui žuvus ar mirus užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, paramos suteikimo palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė. Žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės tarnautojus, Vyriausybės nustatyta tvarka apdraustus valstybės lėšomis) šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama vienkartinė 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 77,58 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Valstybės tarnautojui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį, Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 23,28 iki 38,79  mėnesio jo darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Visais atvejais bendra valstybės tarnautojui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 101 370 eurų. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus. Išmokėjusi kompensaciją valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų. Kompensacija įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Tais atvejais, kai žalos dydis yra mažesnis negu išmokėta kompensacija, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo šeimos nariams išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios kompensacijos mokamos neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas.

 

9 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip: 

 

„Lietuvos Respublikos

valstybės tarnybos įstatymo

1 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI

 

Eil. Nr.

Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės

Pareiginės algos koeficientas

(baziniais dydžiais)

I įstaigų grupė

II įstaigų grupė

III įstaigų grupė

1.

Seimo kancleris

Vyriausybės kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris

22

2.

Vyriausybės įstaigos vadovas,

Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje),

ministerijos kancleris, teismo kancleris

viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas,

Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas,

Ministro Pirmininko biuro vadovas

19,5–21,5

18,5–21

17–19,5

2.1.

Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas

19,5–21

3.

Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje)

18,7–20,5

17,9–20

16,2–19

3.1.

Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas,

Ministro Pirmininko patarėjas

18,7–20

4.

direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui),

prokuratūros kancleris,

departamento direktorius (Seimo kanceliarijoje), grupės vadovas (Seimo kanceliarijoje),

savivaldybės kontrolierius

Vyriausybės įgaliotinis,

savivaldybės administracijos direktorius

17,8–19

16,2–18,5

14,5–17,5

5.

departamento direktorius,

valdybos viršininkas,

grupės vadovas,

komisijos administracijos direktorius,

tarybos administracijos direktorius,

įstaigos prie ministerijos kancleris, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje),

sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje),

skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje),

savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas

savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas,

Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas

11,5–18,5

10,5–18

9,5–17

5.1.

ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius,

vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas,

Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme,

gynybos patarėjas,

vyresnysis patarėjas (Seimo kanceliarijoje)

Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas,

opozicijos lyderio patarėjas

11,5–18

10,5–17,5

9,5–16,5

6.

skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas,

komisijos sekretoriato vadovas,

tarybos sekretoriato vadovas,

seniūnas,

skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje)

10–16,5

9–16

8,1–15

6.1.

vyresnysis patarėjas,

patarėjas (Seimo kanceliarijoje)

ministro patarėjas

10–16

9–15,5

8,1–14,5

7.

skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas,

biuro vedėjas,

poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose),

skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose),

seniūno pavaduotojas

9,2–15,5

8,3–15

7,4–14

7.1.

patarėjas,

vyriausiasis valstybinis auditorius,

vyriausiojo prokuroro padėjėjas,

teismo pirmininko padėjėjas,

teismo skyriaus pirmininko patarėjas,

teisėjo vyresnysis padėjėjas,

gynybos patarėjo pavaduotojas,

Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje,

specialusis atašė,

vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje)

Respublikos Prezidento atstovas spaudai,

Seimo Pirmininko atstovas spaudai,

Ministro Pirmininko atstovas spaudai,

ministro atstovas spaudai

9,2–15

8,3–14,5

7,4–13,5

8.

vyriausiasis specialistas,

specialiojo atašė pavaduotojas,

vyresnysis valstybinis auditorius,

prokuroro padėjėjas,

teisėjo padėjėjas,

teismo konsultantas,

padėjėjas (Seimo kanceliarijoje),

vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje)

savivaldybės tarybos sekretorius,

mero patarėjas,

Respublikos Prezidento referentas,

Seimo Pirmininko padėjėjas,

Ministro Pirmininko padėjėjas,

Seimo frakcijos referentas

7,7–13,5

7,1–13

6,4–12

9.

vyresnysis specialistas,

valstybinis auditorius,

specialistas (Seimo kanceliarijoje)

Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas,

ministro padėjėjas,

mero padėjėjas

5,7–12

5,3–11,5

4,8–10,5

10.

specialistas,

teismo administracijos sekretorius,

valstybinio auditoriaus padėjėjas,

teismo posėdžių sekretorius

4,6–11

4,3–10,5

4–9,5“

 

 

 

10 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo  2 priedo pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip: 

 

„Lietuvos Respublikos

valstybės tarnybos įstatymo

2 priedas

 

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ SKIRSTYMO Į GRUPES KRITERIJAI

 

Eil. Nr.

Seimą, Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, teismų savivaldos institucijas aptarnaujančios įstaigos

Seimui ir (ar) Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos

Teismai ir prokuratūra

Kitos valstybės institucijos ir įstaigos

Savivaldybių institucijos ir įstaigos

Balai

1.

Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis:

1.1.

padėjimas vykdyti Seimo funkcijas

 

arba

 

padėjimas vykdyti Respublikos Prezidento funkcijas

 

arba

 

padėjimas vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas

 

arba

 

teismų savivaldos institucijų aptarnavimas

valstybinio audito funkcijų vykdymas

 

arba

 

dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas

valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse

 

arba

 

dalyvavimas formuojant valstybės politiką valstybinio socialinio draudimo srityje ir jos įgyvendinimas

100

1.2.

skundų nagrinėjimas dėl pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai

 

arba

 

dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas

dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas

 

arba

 

 

valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje

 

arba

 

valstybės politikos valstybinio socialinio draudimo srityje įgyvendinimas

 

arba

 

Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas

80

1.3.

dalyvavimas formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas

 

arba

 

valstybės politikos įslaptintos informacijos apsaugos srityje įgyvendinimas

dalyvavimas formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas

 

arba

 

valstybės politikos įgyvendinimas daugiau kaip vienoje valdymo srityje

 

arba

 

neteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijų vykdymas

 

arba

 

savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų vykdymas

60

1.4.

valstybės politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje

valstybės politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje

40

1.5.

valstybės politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas

valstybės politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas

20

2.

Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos:

2.1.

visa Lietuvos Respublikos teritorija

visa Lietuvos Respublikos teritorija

visa Lietuvos Respublikos teritorija

100

2.2.

teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų

apygarda

teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų

teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų

80

2.3.

teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki

500 000 gyventojų

apylinkė

teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų

teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų

60

2.4.

teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki
100 000 gyventojų

teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų

teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų

40

2.5.

teritorija, kurioje yra mažiau kaip

50 000 gyventojų

 

arba

 

viena įstaigų sistema

teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų

 

arba

 

viena įstaigų sistema

teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų

20

3.

Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos dydis, santykis su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais:

3.1.

vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja ne mažiau kaip 3 pakopų pavaldžių subjektų sistemai

 

arba

 

funkcinis vadovavimas keliose valdymo srityse

100

3.2.

vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja 2 pakopų pavaldžių subjektų sistemai

 

arba

 

įstaiga, kurioje dirba daugiau kaip 1000 valstybės tarnautojų

80

3.3.

vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja 1 pakopos pavaldžių subjektų sistemai

 

arba

 

funkcinis vadovavimas vienoje valdymo srityje

60

3.4.

dalinis funkcinis vadovavimas

40

3.5.

valstybės institucija ar įstaiga neturi pavaldžių subjektų

20

4.

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų surinktų balų santykis su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupe:

I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų

I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 200 balų

 

 

II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 180 balų

 

 

 

III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 160 arba mažiau balų

I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų

 

II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 80 balų

 

 

III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 60 balų

I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 260 arba daugiau balų (x≥260)

 

II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 200 iki 260 balų (260>x≥200)

 

III grupė, jeigu įstaiga įvertinta mažiau negu 200 balų (200>x)

 

 

 

 

 

II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 60 iki 80 balų

 

 

III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 20 iki 40 balų

 

Pastaba. Gyventojų skaičius savivaldybės teritorijoje nustatomas pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Nustatytu konkrečios savivaldybės gyventojų skaičiumi vadovaujamasi iki kalendorinių metų, kuriais turi vykti kiti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos.

 

Šiame priede vartojamų formuluočių reikšmės

 

1. Valstybės politikos formavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, apimanti tiesioginį Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektų (įstatymų projektų, Seimo nutarimų projektų, Vyriausybės nutarimų projektų), nustatančių valstybinio administravimo subjektus ir jų struktūras, viešojo administravimo procesus, reglamentuojančių visuomeninius santykius atskirose valdymo srityse, rengimą ir teikimą Seimui ar Vyriausybei.

2. Valstybės politikos įgyvendinimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų vykdomoji veikla (planavimas, organizavimas, koordinavimas, reguliavimas, vertinimas ir kontrolė (priežiūra), vykdoma įgyvendinant teisės aktais nustatytą valstybės politiką atskirose valdymo srityse.

3. Dalyvavimas formuojant valstybės politiką suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma darant poveikį rengiamų sprendimų projektų kokybei, vykdant vieną ar kelias aiškiai apibrėžtas funkcijas, susijusias su sprendimų projektų rengimu:

1) siūlymų dėl sprendimų projektų rengimo (ar atskirų procesų reglamentavimo) teikimas;

2) sprendimų projektų derinimas (koregavimas ir (ar) papildymas);

3) kompleksinis ar dalinis parengtų sprendimų projektų nagrinėjimas;

4) išvadų dėl parengtų sprendimų projektų formulavimas.

4. Valstybės politikos formavimo ar įgyvendinimo aptarnavimas suprantamas kaip specializuota valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma pagal konkretų linijinį, funkcinį, programinį pavedimą arba pagal konkrečią instrukciją su aiškiu siekiamu materialiu rezultatu, kurį identifikuoja ir vertina pavedimą davęs subjektas (medžiagos kaupimo, registravimo, sisteminimo, informacinio aprūpinimo ar kiti techninio pobūdžio darbai, seminarų, diskusijų organizavimas, ekspertizių organizavimas ir įforminimas, taip pat kitų aptarnavimo funkcijų atlikimas).

5. Vertikalusis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, kurią vykdant daromas poveikis pavaldiems subjektams (valstybės institucijoms, įstaigoms ar teritoriniams struktūriniams padaliniams).

6. Funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti nepavaldžių valstybės institucijų ar įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ir kontrolę (priežiūrą).

7. Dalinis funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti bent vieną iš šių funkcijų – nepavaldžių valstybės institucijų ir įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ar kontrolę (priežiūrą).

8. Viena įstaigų sistema suprantama kaip ministerijos arba kitos valstybės institucijos ar įstaigos valdymo srityje esančių įstaigų visuma.“

 

11  straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis ir 3 straipsnio 9, 10, 11 ir 12 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kitos institucijos ir įstaigos iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. 2021 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija:

„2) eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos. Seimo nario patarėjas ir Seimo nario padėjėjas (toliau – Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas) gali eiti ne vienas Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius, arba eiti Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, bet jo darbo laikas einant visas šias pareigas negali būti ilgesnis kaip  40 valandų per savaitę.“

 

12 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 3 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

13. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybei iki 2018 m. gruodžio 31 d. nustatytą pareiginės algos koeficientą dauginant iš:

1) 1,5 – valstybės tarnautojui, turinčiam 1 kvalifikacinę klasę;

2) 1,3 – valstybės tarnautojui, turinčiam 2 kvalifikacinę klasę;

3) 1,15 – valstybės tarnautojui, turinčiam 3 kvalifikacinę klasę;

4) 1 – valstybės tarnautojui, neturinčiam kvalifikacinės klasės.“

2. Papildyti 3 straipsnį 131 dalimi:

131. Pagal šio straipsnio 13 dalį perskaičiuotas pareiginės algos koeficientas valstybės tarnautojams, kuriems pagal Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1382 2 straipsnio 7 dalį ir Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1383 2 straipsnio 7 dalį  mokamas darbo užmokesčio skirtumo dydžio priedas (toliau – priedas), didinamas dydžiu, apskaičiuotu 2018 m. gruodžio mėnesį mokėtiną priedą padalijus iš 2018 m. gruodžio 31 d. taikytino valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio.“

3. Papildyti 3 straipsnį 132 dalimi:

132. Pagal šio straipsnio 13 ir 131 dalis apskaičiuotas valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas apvalinamas dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, apvalinant į didesnę pusę.“

4. Pakeisti 3 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

14. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas įstatymų nustatytai kadencijai paskirti Vyriausybės įstaigų vadovai, įsigaliojus šiam įstatymui, tampa valstybės tarnautojais – įstaigos vadovais ir eina šias pareigas iki kadencijos, kuriai jie buvo paskirti, pabaigos. Šiems valstybės tarnautojams nustatomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede direktoriaus (įstaigos vadovo) pareigybei nustatytas žemiausias pareiginės algos koeficientas iš koeficientų intervalo.“

5. Pakeisti 3 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

15. Jeigu pagal šio straipsnio 13, 131 ir 132 dalis apskaičiuotas valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas yra mažesnis už šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą  žemiausią pareiginės algos koeficientą iš koeficientų intervalo, valstybės tarnautojui paliekamos einamos pareigos ir jam nustatomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede tai valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas žemiausias pareiginės algos koeficientas iš koeficientų intervalo.“

6. Pakeisti 3 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:

16. Jeigu pagal šio straipsnio 13, 131 ir 132 dalis apskaičiuotas valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas yra didesnis už šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą didžiausią pareiginės algos koeficientą iš koeficientų intervalo, valstybės tarnautojui nustatomas pagal šio straipsnio 13, 131 ir 132 dalis apskaičiuotas pareiginės algos koeficientas, kuris būtų taikomas tol, kol asmuo eina iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo eitas valstybės tarnautojo pareigas ir (arba) kol šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jam bus nustatyta didesnė ar mažesnė pareiginė alga.“

7. Pakeisti 3 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip:

24. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytos kompensacijos, kurios paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet bus mokamos ir po šio įstatymo įsigaliojimo, neperskaičiuojamos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus kompensacijų dydžius ir mokamos tokio dydžio, kokio turėjo būti mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo.“

8. Papildyti 3 straipsnį 25 dalimi:

25. Kai į po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamoms šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatytoms kompensacijoms ir kitoms išmokoms apskaičiuoti reikalingą laikotarpį patenka valstybės tarnautojo draudžiamųjų pajamų laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo, apskaičiuojant šių kompensacijų ir išmokų dydį, valstybės tarnautojo draudžiamosios pajamos, buvusios laikotarpiu iki šio įstatymo įsigaliojimo, didinamos 1,289 karto.“

9. Papildyti 3 straipsnį 26 dalimi:

26. Iki šio įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojams išduoti leidimai dirbti kitą darbą po šio įstatymo įsigaliojimo galioja tol, kol asmuo dirba darbą, kuriam dirbti išduotas leidimas.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentas                                                                                                                    

 

 

 

Teikia

Valstybės valdymo ir savivaldybių          

komiteto vardu komiteto pirmininkė                                                             Guoda Burokienė