Projektas Nr. XIVP-2334(2)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO NR. VIII-1756 2, 6, 14, 141, 143, 144, 15, 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2023 m.                                d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

15. Perleidžiamoji teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą (toliau – teisė į žvejybos kvotą) – ūkio subjektui suteikiama teisė gauti tam tikro dydžio verslinės žvejybos vidaus vandenų telkinyje kvotą, kurią jis gali perleisti šio įstatymo nustatyta tvarka.“

2. Pakeisti 2 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip:

32. Verslinės žvejybos įrankiai – teisės aktais leidžiami žuvims gaudyti skirti įrankiai, naudojami verslinėje žvejyboje.“

3. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 42 dalį.

 

2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato aplinkos ministras. Žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą aplinkos ministras nustato įvertinęs šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atliekamų žuvų išteklių tyrimų duomenis. Verslinės žvejybos limitai mažinami tokia apimtimi, kokios buvo žvejybos kvotos, į kurias ūkio subjektai perleido teisę aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai šio įstatymo nustatyta tvarka, arba didesne apimtimi, jei, žuvų išteklių tyrimų duomenimis, šių išteklių būklė tame vandens telkinyje blogėja.

 

3 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Vidaus vandenų telkiniuose aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji verslinė seliavų, stintų, upinių nėgių, migruojančių ungurių žvejyba ir žvejyba, sertifikuota kaip tautinis paveldas ir (arba) įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik Kuršių mariose, polderiuose ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba.“

2. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Ūkio subjektai užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai, gali tik turėdami teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą, žvejybos kvotą ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą.“

 

4 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Vidaus vandenų telkiniuose aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji verslinė stintų žvejyba ir žvejyba, sertifikuota kaip tautinis paveldas ir (arba) įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik Kuršių mariose, polderiuose ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba.“

 

5 straipsnis. 141 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 141 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Teisė į žvejybos kvotą ežeruose ir polderiuose suteikiama aukciono būdu atitinkamam ūkio subjektų skaičiui, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose ir polderiuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1 000 iki 7 000 ha – 3.“

2. Pakeisti 141 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) aukciono ir ne aukciono būdu upėse ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro visoms upėms nustatyto stintų žvejybos limito, išreikšto žvejybos vietų skaičiumi;“.

3. Pripažinti netekusiu galios 141 straipsnio 3 dalies 3 punktą.

4. Pakeisti 141 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

11. Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ūkio subjektams, kurie pasinaudoję Europos Sąjungos parama perorientavo savo valdomą vidaus vandenų žvejybos laivą į kitą negu žvejybos veiklą ar teisę į žvejybos kvotą šio įstatymo nustatyta tvarka perleido aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai. Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ir su šiais ūkio subjektais susijusiems ūkio subjektams.

 

6 straipsnis. 143 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 143 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

143 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimas

 

1. Teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) taikoma žvejybos reglamentavimo priemonė – verslinės žvejybos draudimas arba ribojimas tame vidaus vandenų telkinyje. Verslinės žvejybos ribojimo atveju, kai draudžiama tam tikrų žuvų rūšių verslinė žvejyba ar žvejyba tam tikrais verslinės žvejybos įrankiais, teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas iš dalies;

2) ūkio subjektas žemės ūkio ministro nustatyta tvarka neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Prieš sustabdydama teisės į žvejybos kvotą galiojimą, žemės ūkio ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato 5 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 darbo dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas;

3) ūkio subjektas aplinkos ministro nustatyta tvarka nepateikė duomenų arba pateikė neteisingus duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą;

4) ūkio subjektas padarė:

a) šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas mėnesiui;

b) du šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per 2 metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas 2 mėnesiams;

c) tris šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per 2 metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas vieniems metams.

2. Teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šios teisės galiojimas:

1) atšaukiamas verslinės žvejybos draudimas arba ribojimas tame vidaus vandenų telkinyje;

2) ūkio subjektas per 5 darbo dienas nuo teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo skyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Šis terminas, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, pratęsiamas, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų;

3) ūkio subjektas pateikė trūkstamus arba tikslius duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą;

4) pasibaigė nustatytas teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo už šiurkščius pažeidimus laikotarpis.

3. Panaikinus teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektas netenka žvejybos kvotos ir panaikinamas jo verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas. Teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;

2) nustatoma, kad ūkio subjektas, suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame vidaus vandenų telkinyje, pateikė žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai iš esmės neteisingus duomenis, kuriais remiantis jis buvo neteisingai įvertintas;

3) ūkio subjektas padarė du šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per metus, neįskaičiuojant teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo laikotarpių;

4) ūkio subjektas neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti per šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą laikotarpį;

5) ūkio subjektas teisę į žvejybos kvotą šio įstatymo nustatyta tvarka perleido aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai.

4. Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų, 3 metus nuo šios teisės panaikinimo dienos negali būti suteikta arba perleista teisė į žvejybos kvotą. Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytų sąlygų, ir su juo susijusiems ūkio subjektams teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama.

5. Teisės į žvejybos kvotą galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, teisę į žvejybos kvotą panaikina ir teisės į žvejybos kvotą perleidimą prižiūri žemės ūkio ministro įgaliota institucija.

 

 

7 straipsnis. 144 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 144 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

144 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą ar žvejybos kvotos perleidimas

1. Ūkio subjektas jam skirtą žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ar jos dalį gali žemės ūkio ministro nustatyta tvarka perleisti kitam ūkio subjektui, turinčiam teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vandens telkinyje, arba apsikeisti su juo žvejybos kvotomis. Jeigu žvejybos kvota yra išreikšta žvejybos įrankių ar žvejybos dienų skaičiumi, ūkio subjektas gali ją ar jos dalį išnuomoti, atiduoti panaudai ar apsikeisti žvejybos kvotomis iki vienų kalendorinių metų laikotarpiui žemės ūkio ministro nustatyta tvarka su kitu ūkio subjektu, turinčiu teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandenų telkinyje. Ūkio subjektas, perleisdamas teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, perleidžia visą jam skirtą žvejybos kvotą. Ūkio subjektui, kuris perleido teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, teisė į žvejybos kvotą ir visa jam skirta žvejybos kvota panaikinama, ir atitinkamai mažinamas tam vandens telkiniui nustatytas žvejybos limitas.

2. Ūkio subjektas jam suteiktą teisę į žvejybos kvotą kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį turi teisę perleisti žemės ūkio ministro nustatyta tvarka kitam ūkio subjektui arba, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalies nuostatomis, aplinkos ministro nustatyta tvarka – aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai.

3. Teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro nustatyta tvarka aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai gali perleisti ūkio subjektai, paraiškos pateikimo dieną turintys teisę į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje ir prisiimantys šiuos įsipareigojimus:

1) nuo paraiškos pateikimo dienos neperleisti žvejybos kvotos arba jos dalies kitam ūkio subjektui;

2) nuo sprendimo skirti išmoką dienos nutraukti verslinę žvejybą.

4. Teisės į žvejybos kvotą ir žvejybos kvotos negali perleisti ūkio subjektas, jeigu:

1) jam skirtos teisės į žvejybos kvotą galiojimas yra sustabdytas;

2) tais kalendoriniais metais jis savo žvejybos kvotą yra viršijęs;

3) ūkio subjektas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už šiurkštų nusižengimą, – iki bus priimtas nutarimas ir sumokėta paskirta bauda;

4) ūkio subjektas, kuriam perleidžiama teisė į žvejybos kvotą, jau turi ar turėtų, perleidus teisę į žvejybos kvotą, daugiau kaip 10 procentų bendro žvejybos limito tais atvejais, – kai taikomi apribojimai, nustatyti šio įstatymo 141 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose.

5. Išmoka, kurią ūkio subjektas gauna už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą, apskaičiuojama vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka, įvertinus ūkio subjekto 2018–2022 m. iš žvejybos veiklos tame vidaus vandenų telkinyje, kuriame turėjo teisę žvejoti, gautas pajamas, ilgalaikį turtą, darbo vietas, nuostolius, susijusius su finansinių įsipareigojimų vykdymu įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones, ir išmokama iš valstybės biudžeto lėšų.“

 

8 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 

1. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimo laikotarpis sutampa su žvejybos kvotos galiojimo laikotarpiu.“

2. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 

2. Ūkio subjektui išduodamas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas pateikus prašymą, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) ūkio subjektas turi teisę į žvejybos kvotą ir jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą;

2) ūkio subjektas žemės ūkio ministro nustatyta tvarka yra skyręs lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas;

3) ūkio subjektas aplinkos ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra pateikęs duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas.“

3. Pakeisti 15 straipsnio 10 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

5) ūkio subjektas visam teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui ją perleidžia kitam ūkio subjektui ar aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai.“

 

9 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Be rašytinio sutikimo, nurodyto šio straipsnio 3 dalyje, specialiosios žvejybos leidimai gali būti išduodami tik žvejybai mokslinių, veterinarinių tyrimų ar stebėsenos tikslais (išskyrus žvejybą privačiuose dirbtiniuose vandens telkiniuose) arba ypatingos ekologinės situacijos atvejais (epizootijos židinys, nepageidaujamų gyvūnų rūšių atsiradimas ir kt.). Apie specialiosios žvejybos datą ir laiką aplinkos ministro nustatyta tvarka informuojami vandens telkinių savininkai arba žvejybos ploto naudotojai.

 

10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo, išskyrus 4 straipsnį, įgyvendinamuosius teisės aktus, iki 2025 m. gruodžio 31 d. – šio įstatymo 4 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus.

4. Ūkio subjektai jiems suteiktą teisę į žvejybos kvotą gali perleisti aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, išmokos ūkio subjektams už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą gali būti mokamos tik gavus Europos Komisijos patvirtinimą, kad išmokų už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą priemonės suderinamos su Europos Sąjungos vidaus rinka.

5. Gavus Europos Komisijos patvirtinimą, išmokos už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai mokamos 2024–2026 m. Ūkio subjektams, pateikusiems paraiškas perleisti teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai 2024–2025 m., išmokama 100 procentų aplinkos ministro nustatyta tvarka apskaičiuotos išmokos sumos, pateikusiems paraiškas perleisti teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai 2026 m. – 80 procentų.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentas

 

 

Teikia

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė