Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS
įsakymas
DĖL REKOMENDACIJŲ CIVILINĖS METRIKACIJOS ĮSTAIGOMS
DĖL ASMENVARDŽIŲ RAŠYMO CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ ĮRAŠUOSE PATVIRTINIMO
2021 m. d. Nr.
Vilnius
Įgyvendindamas Valstybinės kalbos politikos 2019–2022 metų gairių įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 147 „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2019–2022 metų gairių įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“, 6.3 papunktyje numatytą priemonę:
tvirtinu Rekomendacijas civilinės metrikacijos įstaigoms dėl asmenvardžių rašymo civilinės būklės aktų įrašuose (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2021 m. d. įsakymu Nr. 1R-
REKOMENDACIJOS CIVILINĖS METRIKACIJOS ĮSTAIGOMS
DĖL ASMENVARDŽIŲ RAŠYMO CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ ĮRAŠUOSE
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Rekomendacijos civilinėms metrikacijos įstaigoms dėl asmenvardžių rašymo civilinės būklės aktų įrašuose (toliau – Rekomendacijos) parengtos vykdant Valstybinės kalbos politikos 2019–2022 metų gairių įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 147 „Dėl Valstybinės kalbos politikos
2019–2022 metų gairių įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“, 6.3 papunktyje numatytą priemonę.
2. Rekomendacijos parengtos remiantis pagarba visuotinai pripažintoms žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, įskaitant kiekvieno žmogaus teisę į jo privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. I‑1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ nuostatomis ir atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai bei civilinės metrikacijos įstaigoms teikiamas rekomendacijas dėl vardo ir (ar) pavardės (toliau – asmenvardžiai) darybos ir (ar) užrašymo.
3. Rekomendacijos skirtos civilinės metrikacijos įstaigoms, kai sprendžiama dėl asmenvardžių suteikimo, pakeitimo ir (ar) užrašymo:
3.6. įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje nutrauktą santuoką, jeigu santuokos nutraukimo dokumentuose išspręstas pavardės po ištuokos klausimas;
3.7. keičiant asmenvardžius pagal Asmens vardo ir pavardės keitimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės);
3.8. keičiant, taisant ar papildant civilinės būklės aktų įrašus pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir Civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės), XIII skyriaus nuostatas.
4. Rekomendacijos taikomos ir Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms bei konsulinėms įstaigoms, kai sprendžiama dėl asmenvardžių suteikimo ir (ar) užrašymo įregistruojant gimimą ar santuoką.
6. Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuvių kalba: lietuviškais rašmenimis (lietuvių kalbos abėcėlėje nurodytomis reikšmėmis), su galūnėmis, atspindinčiomis asmens lytį, pagal lietuvių kalbos taisykles.
7. Rekomendacijose nurodomi atvejai, kokių trūkumų turinčių asmenvardžių nerekomenduojama rašyti civilinės būklės aktų įrašuose. Rekomendacijose taip pat nurodomos išimtys, kai pripažįstant užsienyje sudarytus civilinės būklės aktus, laikantis tarptautinės teisės principų ir gerbiant asmens teisę į jo privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą civilinės būklės aktų įrašuose galima rašyti lietuvių kalbai dėl rašybos ar darybos ypatumų nebūdingus asmenvardžius.
II SKYRIUS
VARDŲ RAŠYMAS
8. Asmens vardas turi atitikti asmens lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o nepilnamečio vaiko iki 16 metų amžiaus vardas – ir atitikti geriausius vaiko interesus.
10. Gali būti įregistruojami lietuviški tautiniai, iš kitų kalbų seniai paskolinti ir lietuvių vardyno dalimi tapę vardai, taip pat naujai skolinti arba sukurti nauji vardai, užrašyti lietuviškais rašmenimis pagal apytikslį tarimą ir turintys lietuvišką galūnę, tinkamai atspindinčią asmens lytį (būdingos vyrų vardų galūnės -as, -is, -ys, -(i)us, moterų vardų – -a, -ė).
11. Siekiant išsiaiškinti norimo įgyti (ar suteikti) vardo rašybą pagal lietuvių kalbos taisykles, siūloma vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvade (http://vardai.vlkk.lt/) pateikta ir kita Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainėje (http://www.vlkk.lt) skelbiama informacija. Jeigu dėl vardo rašybos kyla abejonių, siūloma kreiptis konsultacijos į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją.
12. Lietuvos Respublikos piliečio vardas neregistruojamas, jeigu:
12.2. varde raidės vartojamos ne ta pačia reikšme kaip lietuvių kalbos abėcėlėje (žymi ne tuos garsus, kurie yra lietuvių kalboje), vartojami lietuvių kalbai nebūdingi raidžių junginiai, dvigubos priebalsės, pvz.: Agnieshka, Charlote, Jesica; Ayda, Ryana, Matthias, Tomaszas; Anna, Alla, Emma;
12.3. vardas gramatiškai netaisyklingas, pvz.: Amelia (tais. Amelija), Kayus arba Kaius (tais. Kajus); Austeja (tais. Austėja), Avdronis (tais. Audronis), Ažuolė (tais. Ąžuolė), Dovyle (tais. Dovilė), Dziugas (tais. Džiugas);
12.4. vardas neturi galūnės, atspindinčios asmens lytį, pvz.: John, Elizabet, Katrin, Ingrid, Ori, Niko, Tai, Teo;
12.6. du vardai užrašyti su brūkšneliu (turi būti rašomi be brūkšnelio), pvz.: Justinas Žygimantas (ne Justinas-Žygimantas);
13. Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių pageidavimu gali būti įregistruojami jų tautiniam vardynui būdingi vardai, tačiau jie turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Pageidavimas turėti su tautiniu vardynu nesiejamą vardą turi būti vertinamas vadovaujantis bendraisiais rašybos reikalavimais, nurodytais Rekomendacijų 12 punkte.
14. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą vaiko gimimą, užsienio valstybės institucijų išduotuose gimimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose įrašytas asmens vardas, vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 52 punktu, gali būti nurašomas į Lietuvos Respublikoje sudaromą gimimo įrašą, neatsižvelgiant į Rekomendacijų 12.2–12.7 papunkčius.
15. Jeigu asmens vardas buvo pakeistas užsienio valstybėje, kurioje tas asmuo gyvena ar yra jos pilietis, jis gali būti nurašomas į Lietuvos Respublikoje keičiamą civilinės būklės akto įrašą iš asmens vardo keitimą patvirtinančių dokumentų, neatsižvelgiant į Rekomendacijų 12.2–12.7 papunkčius.
16. Jeigu asmens vardas keičiamas pagal Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 92 punktą, jis gali neatitikti asmens lyties.
17. Jeigu civilinės metrikacijos įstaigai pateikiamas užsienio valstybės institucijų išduotas civilinės būklės aktą patvirtinantis dokumentas, kuriame įrašytas vidurinis (tarpinis) vardas, šis vardas ar jo dalis (jeigu vidurinis (tarpinis) vardas sudarytas iš kelių dėmenų) asmens rašytiniu prašymu gali būti:
III SKYRIUS
PAVARDŽIŲ RAŠYMAS
19. Civilinės būklės aktų įrašuose pavardė rašoma lietuvių kalba – lietuviškais rašmenimis pagal asmens dokumentų lietuviškus įrašus, jei tokie yra sudaryti.
20. Pavardė gali būti vienanarė ar dvinarė. Dvinarės pavardės turi būti rašomos su brūkšneliu (be tarpų), pvz.: Gražytė-Tulienė, Kulikauskaitė-Šarkutė, Sutkus-Kazlauskas.
21. Moterų pavardės lietuvių kalboje yra išvestinės (daromos iš vyriškos pavardės). Mergaičių pavardės sudaromos su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė (paprastai iš tėvo pavardės), moterų pavardės – su priesagomis -ienė, -(i)uvienė (paprastai iš vyro pavardės). Tais atvejais, kai norima turėti (ar suteikti) pavardės formą, kuri nerodo šeiminės padėties, moters pavardė gali būti sudaroma be priesagos, tik pridedant galūnę -ė, pvz.: Talmantė (iš Talmantas), Butkė (iš Butkus), Vaitiekė (iš Vaitiekus), Gudonė (iš Gudonis), Lebedė (iš Lebedys), Misevičė (iš Misevičius), Ambraziejė (iš Ambraziejus), Stundžė (iš Stundžia), Motuzė (iš Motuza). Kai vyriška pavardė baigiasi galūne -ė, moteriška pavardė lieka nepakitusi, pvz.: Lapė, Kregždė.
22. Sudarant mergaičių pavardes priesaga parenkama pagal pamatinę vyrišką (paprastai tėvo) pavardę: -aitė, kai sudaroma iš pavardės, turinčios galūnes -as, -a; -ytė – iš -is, -ys, -ė, -ia, -ja; -utė – iš -us; -iūtė – iš -ius; -ūtė – iš -jus. Tėvams pageidaujant nuo šių taisyklių gali būti nukrypstama, atsižvelgiant į giminėje susiklosčiusią ir dokumentuose paliudytą kitokią mergaičių pavardžių darybos tradiciją (t. y., kai yra kitokia priesaga), pvz.: tėvo pavardė Šicus, bet dukters pavardė giminėje tradiciškai yra Šicaitė – ne Šicutė.
23. Moterų pavardės yra išvestinės ne tik lietuvių, bet ir kai kuriose kitose kalbose, todėl gali būti atsižvelgiama ir į kitokią – nelietuvišką giminės moterų pavardžių sudarymo tradiciją, paliudytą civilinės būklės aktų registravimą patvirtinančiuose dokumentuose. Tėvų ar asmens pageidavimu moters pavardė iš latviškos, lenkiškos, rusiškos ir pan. vyriškos formos pavardės gali būti sudaroma pagal tos kalbos arba pagal lietuvių kalbos moterų (mergaičių) pavardžių darybos taisykles, plg.: latv. Nolbergs / suliet. Nolbergas – mot. Nolberga (arba Nolbergienė, Nolbergaitė, Nolbergė), latv. Roziņš / suliet. Rozinis – mot. Roziņa / suliet. Rozinia (arba Rozinienė, Rozinytė, Rozinė), latv. Krauklis – mot. Kraukle / suliet. Krauklė (arba Krauklienė, Krauklytė, Krauklė), lenk. Kuzminski / suliet. Kuzminskis – mot. Kuzminska (arba Kuzminskienė, Kuzminskytė, Kuzminskė), rus. Kuzminskij / suliet. Kuzminskis – mot. Kuzminskaja (arba Kuzminskienė, Kuzminskytė, Kuzminskė).
24. Kai pasirenkama sutuoktinio pavardė sudaryta iš kelių dėmenų, kitam sutuoktiniui prie turimos pavardės prijungiant pirmojo sutuoktinio pavardę rekomenduojama sudaryti dvinarę – ne trinarę pavardę (t. y. prie turimos pavardės prijungti vieną, o ne abi sutuoktinio pavardes).
25. Kai vaiko pavardė sudaroma iš daugianarių tėvų pavardžių, ji gali būti vienanarė arba dvinarė, t. y. gali būti parenkama viena iš tėvo (ar motinos) pavardžių arba viena pavardė iš tėvo, kita – iš motinos.
26. Kai sutuoktinės ar vaiko pavardė sudaroma iš užsienio valstybės piliečio asmenvardžio, oficialiuose dokumentuose nenurodomo kaip pavardė, nes pagal užsienio valstybės piliečio kilmės valstybės teisinį reguliavimą pavardė neįgyjama (plg. egiptiečių asmenvardžių suteikimo tradiciją), vietoje pavardės civilinės būklės akto įraše įrašomas paskutinis užsienio valstybės piliečio oficialiame dokumente nurodytas asmenvardis.
27. Kai pavardė keičiama pagal Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 9.7 papunktį, tradicinėje vartosenoje esančių pavardžių siūloma ieškoti Lietuvių kalbos išteklių informacinės sistemos Pavardžių duomenų bazėje (http://lkiis.lki.lt). Kilus abejonių, siūloma kreiptis konsultacijos į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją ar kalbos, iš kurios kilusi pavardė, specialistus.
28. Pavardės neįregistruojamos, jeigu:
28.2. moterų pavardės sudarytos nesilaikant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. N-2(87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ reikalavimų (pvz., neregistruotina vyriškos pavardės forma);
29. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą vaiko gimimą, užsienio valstybės institucijų išduotuose gimimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose įrašyta asmens pavardė vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 52 punktu gali būti nurašoma į gimimo įrašą, neatsižvelgiant į Rekomendacijų 28.2 papunktį.
30. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą santuoką, užsienio valstybės institucijų išduotuose santuokos įregistravimą patvirtinančiuose dokumentuose įrašyta asmens pavardė gali būti nurašoma į santuokos sudarymo įrašą, neatsižvelgiant į Rekomendacijų 28.2 papunktį.
31. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje nutrauktą santuoką, užsienio valstybės institucijų išduotuose santuokos nutraukimą patvirtinančiuose dokumentuose įrašyta asmens pavardė jau nutraukus santuoką (jeigu šis klausimas buvo išspręstas) gali būti nurašoma į santuokos nutraukimo įrašą, neatsižvelgiant į Rekomendacijų 28.2 papunktį.
32. Jeigu asmens pavardė buvo pakeista užsienio valstybėje, kurioje tas asmuo gyvena ar yra jos pilietis, ji gali būti nurašoma į Lietuvos Respublikoje keičiamą civilinės būklės akto įrašą iš asmens pavardės keitimą patvirtinančių dokumentų, neatsižvelgiant į Rekomendacijų 28.2 papunktį.
IV SKYRIUS
ASMENVARDŽIŲ TRANSKRIPCIJA IR NURAŠYMAS
34. Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių tautiniam vardynui būdingi vardai, jei pateikiamas užrašymas tautine kalba, rašomi pagal transkripcijos iš tos kalbos į lietuvių kalbą taisykles (atsižvelgiant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomenduojamas transkripcijos iš baltarusių, lenkų, rusų ir ukrainiečių kalbų taisykles, skelbiamas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainėje, ir į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teikiamas konsultacijas dėl transkripcijos iš kitų kalbų į lietuvių kalbą).
35. Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai iš užsienio valstybės institucijų išduotų asmens tapatybę ar civilinės būklės aktus patvirtinančių dokumentų nurašomi paraidžiui pagal lotyniškus įrašus tik lietuviškais rašmenimis, laikantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatytų įtraukimo į apskaitą ir (ar) civilinės būklės aktų įrašų keitimo ir (ar) taisymo nuostatų.
36. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai užsienio valstybės institucijų išduotuose asmens tapatybę ar civilinės būklės aktų įrašus patvirtinančiuose dokumentuose yra įrašyti nelietuviškomis raidėmis W, X, Q ir kt., rašytiniu asmens prašymu jie perrašomi:
36.1. transkribuojant (pakeičiant) nelietuvišką raidę į lietuvišką pagal tarimą (remiantis asmens tarimu arba Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijomis);
36.2. transkribuojant visą pavardę (remiantis asmens tarimu arba Valstybinės lietuvių kalbos rekomenduojamomis transkripcijos į lietuvių kalbą taisyklėmis);
37. Užsienio valstybės piliečių ar asmenų be pilietybės asmenvardžiai iš užsienio valstybės institucijų išduotų asmens tapatybę ar civilinės būklės aktus patvirtinančių dokumentų perrašomi paraidžiui pagal lotyniškus įrašus, tačiau gali būti perrašomi nenaudojant diakritinių ir šalutinių ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. Nelietuviški rašmenys su diakritiniais ženklais perrašomi vadovaujantis 36.2 papunktyje nurodytomis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijomis.
38. Užsieniečio ir asmens be pilietybės vardai ir pavardės registruojant ar įtraukiant į apskaitą civilinės būklės aktus rašomi pagal kelionės dokumento lotyniškus įrašus lietuvių kalbos raidyne turimais lotyniškais rašmenimis su diakritikais: ą, ę, į, ų, ū, ė, č, š, ž. Rašant vardą ir pavardę, naudojami ženklai „-“, „.“, „’“ ir „()“, jeigu jie yra nurodyti užsieniečio ir asmens be pilietybės kelionės dokumente.
39. Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir / ar pavardė registruojant ar įtraukiant į apskaitą civilinės būklės aktus rašomi naudojant ženklus „-“, „.“, „’“ ir „()“, jeigu:
39.1. tokį asmenvardį Lietuvos Respublikos pilietis įgijo užsienio valstybėje, kurioje jis gyvena ar yra jos pilietis;
40. Lietuvos Respublikos pilietis, užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės, kuriam užsienio valstybėje buvo suteikti keli vardai ar dvinarė (daugianarė) pavardė, kai vardai ir pavardė atskirai sudaryti iš daugiau negu 31 ženklo, pateikia laisvos formos rašytinį prašymą, kuriame nurodo, kurį vardą (vardus) ir (ar) pavardės dėmenį (dėmenis) pageidauja nurašyti į Lietuvos Respublikoje sudaromus civilinės būklės aktų įrašus. Laisvos formos prašyme nurodyti asmenvardžiai nurašomi pagal kelionės ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento lotyniškus įrašus.
______________