Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-705 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2017 m. d.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX- 705 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą Nr. IX-705 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis
1. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą.
2. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos ir jos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis, teises ir pareigas.
3. Šio įstatymo nuostatos netaikomos:
2) daiktams ir įrenginiams, kurių konstrukcija ar įranga nėra skirta naudoti juos kaip ginklus, bet jie gali būti naudojami kaip ginklai;
4. Daiktų ir įrenginių modelius ginklams ir konkrečiai jų kategorijai priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) arba jos įgaliotos institucijos sudaryta ekspertų komisija.
5. Specialaus statuso subjektų veiklai, susijusiai su ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvarta, galioja jų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir specialaus statuso subjekto vadovo priimti teisės aktai, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Automatinis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris po kiekvieno šūvio užsitaiso automatiškai ir kuriuo, vieną kartą nuspaudus nuleistuką, galima iššauti daugiau kaip vieną kartą.
2. Civilinė ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvarta – ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvarta, kurią vykdo fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, išskyrus specialaus statuso subjektus.
3. Dujų balionėlis – nešaunamasis ginklas, iš kurio gali būti paleistos kenksmingosios, dirginančiosios ar kitos veikliosios medžiagos.
4. Duslintuvas – įtaisas, tvirtinamas prie šaunamojo ginklo vamzdžio laibgalio arba integruotas į šaunamojo ginklo konstrukciją, kurio pagrindinė paskirtis – mažinti šūvio garsą, panaudojant jame esančią specialią (specialias) išsiplėtimo kamerą (kameras) ir (ar) pertvarėlę (pertvarėles), membraną (membranas) ar kitus panašius konstrukcijos elementus.
5. Ekspansyvioji kulka – kulka su susilpnintu smaigaliu, kuri skverbdamasi į kliūtį staiga deformuojasi.
6. Elektros šoko įtaisas – nešaunamasis ginklas, sukonstruotas ar pritaikytas tiesiogiai prisilietus ar per atstumą paveikti taikinį elektros srove.
7. Europos fizinis asmuo – Lietuvos Respublikos ar valstybės narės pilietis arba kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis.
8. Europos juridinis asmuo – Lietuvos Respublikoje ar valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija arba jų padalinys.
9. Europos šaunamojo ginklo leidimas – dokumentas, patvirtinantis šaunamojo ginklo priklausymą asmeniui ir suteikiantis teisę šį ginklą bei jam skirtus šaudmenis įvežti į Europos Sąjungos valstybes nares.
10. Ginklas – įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas gyviesiems ar kitiems objektams, taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip jiems paveikti.
11. Ginklininkas – fizinis asmuo, atsakingas už subjekto, kuris verčiasi šiame įstatyme nustatyta licencijuojama veikla, ar jo padalinio ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gabenimą, priėmimą, laikymą, išdavimą, apskaitą.
12. Ginklo ir šaudmenų gabenimas – ginklo ir šaudmenų transportavimas (pervežimas, pernešimas) tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo ir šaudmenų nebus galima panaudoti nedelsiant.
13. Ginklo ir šaudmenų laikymas – ginklo, šaudmenų valdymas (faktinis turėjimas savo žinioje) fizinio asmens būste, juridinio asmens, kitos organizacijos ar padalinio patalpose arba kitose vietose, turinčiose aiškiai apibrėžtas ribas.
14. Ginklo ir šaudmenų nešiojimasis – ginklo, šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant.
16. Ginklo naudotojas – fizinis asmuo, kuris turi teisę nešiotis ar laikyti tam tikros kategorijos ginklą ir kuriam ginklo savininkas suteikia teisę naudotis jo ginklu.
20. Ginklų eksportas – ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių išvežimas iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos į Europos Sąjungos muitų teritorijai nepriskiriamas šalis arba teritorijas.
21. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvarta – ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba, taisymas, perdirbimas, pardavimas, perdavimas, įgijimas, dovanojimas, laikymas, saugojimas, gabenimas, nešiojimasis, naudojimas, paėmimas, realizavimas, sunaikinimas, eksportas (išvežimas), importas (įvežimas), reeksportas (kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 258/2012 2 straipsnio 6 punkto b papunktyje), taip pat kiti šio įstatymo reglamentuojami veiksmai.
22. Ginklų importas – ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įvežimas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš Europos Sąjungos muitų teritorijai nepriskiriamų šalių arba teritorijų.
23. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių gamyba – ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gaminimas, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų dalių surinkimas į visumą.
24. Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikacija – šiame įstatyme nustatytas ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų priskyrimas pagal jų pavojingumą vienai iš kategorijų (A, B, C arba D). Pavojingiausi yra A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi – D kategorijos ginklai ir šaudmenys.
25. Ginklų partija – tam tikras kiekis vienu metu vieno siuntėjo vienam gavėjui siunčiamų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių, kuriems taikoma ta pati muitinės procedūra.
26. Ginklų, šaudmenų, tūtelių ar kulkų kolekcija – ginklų, šaudmenų, jų dalių, turinčių istorinę, kultūrinę, kriminalistinę ar kitokią pažintinę vertę, rinkinys.
27. Ginklų tranzitas – ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių, neturinčių Europos Sąjungos prekių muitinio statuso, vežimas per Europos Sąjungos muitų teritoriją iš vienos šiai teritorijai nepriskiriamos šalies ar teritorijos į kitą šiai teritorijai nepriskiriamą šalį ar teritoriją.
28. Ginklų vežimas – ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių išvežimas iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę arba įvežimas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką.
29. Ilgasis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kurio vamzdis ilgesnis kaip 30 cm arba kurio visas ilgis viršija 60 cm.
30. Imitacinis ginklas – šaunamasis ginklas, sukonstruotas ar pritaikytas šaudyti tik imitaciniais šaudmenimis, skirtas naudoti kuriant televizijos laidas, teatrų spektaklius, fotografijų sesijas, atkuriant istorinius įvykius, gaminant filmus ar organizuojant paradus, sporto renginius ir mokymus.
31. Imitacinis šaudmuo – šaudmuo be sviedinio (susidedantis iš tūtos, kapsulės, parako užtaiso ir kamščio ar be kamščio) šūviui iš šaunamojo ginklo imituoti.
32. Išankstinis sutikimas dėl ginklų įvežimo – dokumentas, kuriuo Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija patvirtina, kad neprieštarauja dėl dokumente nurodytų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įvežimo į šios valstybės teritoriją.
34. Karinės technikos įranga – įrankiai, prietaisai, įtaisai karinės technikos veikimui ir jos sėkmingam naudojimui užtikrinti.
35. Kolekcininkas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos pripažintas fizinis, juridinis asmuo, kita organizacija ar padalinys, kurio veikla skirta šaunamiesiems ginklams, jų šaudmenims, perdirbtiems taip, kad jų nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį, jų dalims, senoviniams ginklams ir šaudmenims, nešaunamiesiems ginklams bei visiškai netinkamiems naudoti ginklams rinkti ir išsaugoti istoriniais, kultūriniais, moksliniais, techniniais, švietimo ar paveldo išsaugojimo tikslais.
36. Kontroliuojantysis asmuo – fizinis asmuo, kuris būdamas juridinio asmens akcininkas (pajininkas, narys) pats turi daugiau kaip trečdalį visų balsų arba turi teisę išrinkti (paskirti) daugumą stebėtojų tarybos (valdybos) narių, administracijos vadovus arba faktiškai kontroliuoja juridinio asmens priimamus sprendimus.
38. Leidimas importuoti ginklus – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė vieną kartą importuoti vieną ginklų partiją.
39. Leidimas įsigyti ginklus – dokumentas, patvirtinantis, kad ne Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo arba ne Lietuvos Respublikos nuolatinis gyventojas gali įsigyti leidime įrašytus ginklus ir (ar) šaudmenis.
40. Leidimas įvežti (išvežti) pavienius ginklus – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė įvežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš Europos Sąjungos muitų teritorijai nepriskirtų šalių ir teritorijų arba išvežti iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos į Europos Sąjungos muitų teritorijai nepriskirtas šalis ir teritorijas, vežti per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją tranzitu Europos Sąjungos prekių muitinio statuso neturinčius leidime nurodytus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, neturint tikslo jų realizuoti ar kitaip perduoti.
41. Leidimas laikyti ginklus – dokumentas, patvirtinantis, kad juridinis ar fizinis asmuo turi teisę laikyti jame nurodytus ginklus.
42. Leidimas nešiotis ginklus – dokumentas, patvirtinantis, kad fizinis asmuo turi teisę laikyti ir nešiotis jame nurodytus ginklus.
43. Leidimas vežti ginklus – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė vežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis iš vienos Europos Sąjungos valstybės narės į kitą Europos Sąjungos valstybę narę.
44. Leidimas vežti ginklus tranzitu – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė vieną kartą vežti tranzitu vieną ginklų partiją.
45. Licencija – dokumentas, suteikiantis teisę verstis licencijoje nurodyta veikla, laikantis nustatytų sąlygų.
46. Lietuvos Respublikos nuolatinis gyventojas – Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje turintis fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
47. Muziejus – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos pripažintas visuomenei atviras ir visuomenės bei jos vystymosi poreikius tenkinantis neribotam laikui įsteigtas juridinis asmuo, kuris istoriniais, kultūros, moksliniais, techniniais, švietimo, paveldo išsaugojimo ar pramoginiais tikslais įgyja, kaupia, saugo, tiria, restauruoja ir eksponuoja šaunamuosius ginklus, jų pagrindines dalis ir šaudmenis, senovinius ginklus ir šaudmenis, nešaunamuosius ginklus ir visiškai netinkamus naudoti ginklus.
48. Naktinis taikiklis – tvirtinamas prie ginklo ir skirtas ginklui nutaikyti į taikinį prietaisas, kuriuo, pasinaudojus elektronika, išryškinamas silpnai apšviestas arba neapšviestas taikinys.
49. Nešaunamasis ginklas – ginklas, kuriuo taikinys paveikiamas nenaudojant sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėgos. Nešaunamiesiems ginklams priskiriami ir visiškai netinkami naudoti ginklai.
50. Pertaisomas šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris po kiekvieno šūvio ranka atliekamu veiksmu užtaisomas šaunamuoju mechanizmu iš dėtuvės ar būgnelio.
51. Pneumatinis ginklas – nešaunamasis ginklas, iš kurio paleidžiamos kulkos ar kitokio sviedinio kryptingas judėjimas atsiranda dėl suspausto oro ar kitų dujų jėgos.
52. Prekiautojas – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kurių vykdomą veiklą ar verslą visiškai arba iš dalies sudaro šaunamųjų ginklų, jų dalių gamyba, prekyba, mainai, nuoma, taisymas ar perdirbimas arba šaudmenų, jų dalių gamyba, prekyba, mainai, perdirbimas.
53. Profesinė veikla – fizinio ar juridinio asmens veikla, už kurią šis asmuo gauna pajamų ir kuriai vykdyti įstatymų nustatyta tvarka reikia nešiotis (naudoti) ginklus.
54. Pusiau automatinis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris po kiekvieno šūvio užsitaiso automatiškai, tačiau vienu nuleistuko paspaudimu negalima iššauti daugiau kaip vieną kartą.
55. Senovinio ginklo kopija – šaunamasis ginklas, pagamintas 1899 metais ir vėlesniais metais pagal iki 1870 metų sukurtą ginklo modelį.
56. Senovinis ginklas – šaunamasis ginklas, kurio modelis sukurtas iki 1870 metų ir kuris pagamintas iki 1899 metų.
57. Signalinis (dujinis) ginklas – šaunamasis ginklas, sukonstruotas ar pritaikytas šaudyti tik imitaciniais šaudmenimis, kenksmingosiomis, dirginamosiomis ar kitomis veikliosiomis medžiagomis ar jų užtaisais arba skirtas garso, šviesos signalui sukurti signaliniu pirotechnikos įtaisu ar signaliniais šaudmenimis.
58. Specialaus statuso subjektai – Specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, vidaus reikalų statutinės įstaigos, Valstybės saugumo departamentas, Generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Ginklų fondas), Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos šaulių sąjunga, jų padaliniai ir pavaldžios įstaigos, taip pat Lietuvos Respublikos muitinė.
59. Sviedinys – šaudmens dalis (kulka, šratai, artilerijos sviedinys ar kt.), strėlė, skirti taikiniui paveikti.
60. Šaltasis ginklas – nešaunamasis ginklas, kuriuo, naudojantis raumenų jėga, per atstumą arba esant tiesioginiam sąlyčiui galima sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį (durti, pjauti, kirsti, smogti, triuškinti). Šaltaisiais ginklais nelaikomi ūkinės ar buitinės paskirties įrankiai.
64. Šaunamasis ginklas – ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios ar kitos veikliosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duotas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys.
65. Šaunamojo ginklo dalis – bet kuri šaunamojo ginklo dalis, būtina tam, kad šaunamasis ginklas veiktų, įskaitant pistoleto (revolverio) rėmą, jo ir pagrindinių šaunamojo ginklo dalių pusgaminius. Vamzdis, rėmas, uoksas, įskaitant viršutinį ir apatinį uoksus, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims.
66. Šovinys – šaudmuo, susidedantis iš tūtos ar tūtelės su kapsule, sviedžiamojo užtaiso, sviedinio.
67. Tarpininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys (išskyrus prekiautoją), kurių vykdomą prekybą ar verslą visiškai arba iš dalies sudaro derybos dėl šaunamųjų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių pirkimo, pardavimo, tiekimo sandorių, taip pat tokių sandorių organizavimas arba šaunamųjų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių perdavimo Lietuvos Respublikoje, iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę, iš vienos valstybės narės į trečiąją šalį ar iš trečiosios šalies į valstybę narę organizavimas.
68. Templinis ginklas – nešaunamasis ginklas, kurio sviediniui, naudojantis raumenų jėga ar mechaniniais įrenginiais, energiją suteikia tamprus elementas.
70. Trečioji šalis – valstybė, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares arba Europos ekonominės erdvės valstybes.
72. Trumpasis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kurio vamzdis ne ilgesnis kaip 30 cm arba kurio visas ilgis neviršija 60 cm.
74. Vienašūvis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas su vienu ar keliais vamzdžiais be šovinių dėtuvės, kurį prieš kiekvieną šūvį reikia užtaisyti ranka šovinį įdedant į šovinio lizdą ar į užtaisymo mechanizmą.
75. Visiškai netinkamas naudoti ginklas – nešaunamasis ginklas, kuris gaunamas perdirbant ar paveikiant šaunamąjį ginklą arba pakeičiant šaunamojo ginklo savybes taip, kad visos jo pagrindinės dalys yra negrįžtamai sugadintos ar sugedusios ir jų neįmanoma atkurti, sutaisyti, išimti, pakeisti kitomis, kad jis vėl taptų tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį.
II SKYRIUS
GINKLŲ, ginklų priedėlių IR ŠAUDMENŲ klasifikacija
3 straipsnis. A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys
A kategorijai priskiriami:
4) šaudmenys su šarvamušiais, sprogstamaisiais arba padegamaisiais sviediniais ir šių šaudmenų sviediniai bei jų paleidimo įtaisai;
5) pistoletų ir revolverių šoviniai su ekspansyviosiomis kulkomis ir kulkos tokiems šoviniams, išskyrus atvejus, kai tokius šovinius ir kulkas medžioklei ar sportui naudoja turintys tam teisę asmenys;
6) automatiniai šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus;
7) centrinio įskėlimo šoviniais šaudantys pusiau automatiniai trumpieji šaunamieji ginklai, iš kurių be pakartotinio užtaisymo galima iššauti daugiau kaip 21 šovinį, jei dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių, yra to šaunamojo ginklo dalis arba į jį yra įdėta nuimama dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių;
8) centrinio įskėlimo šoviniais šaudantys pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, iš kurių be pakartotinio užtaisymo galima iššauti daugiau kaip 11 šovinių, jei dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių, yra to šaunamojo ginklo dalis arba į jį yra įdėta nuimama dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių;
9) pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, sukonstruoti šaudyti pridėjus prie peties, kurių ilgį galima sumažinti iki mažiau kaip 60 cm neprarandant jų funkcijų naudojant sulankstomą ar teleskopinę buožę, kurią galima pašalinti nenaudojant įrankių;
10) bet kokie A kategorijos šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į signalinius (dujinius) ar imitacinius ginklus;
14) visų rūšių bombos, torpedos, minos, jų užtaisyti ir neužtaisyti sviediniai bei jų paleidimo įtaisai;
19) šaunamieji ginklai, kurių konstrukcija leidžia panaudoti juos išardytus ar jie pakeičiami taip, kad tampa lengvai paslepiami;
20) ginklai, kuriuose kaip taikinį naikinanti ar kitaip jį žalojanti priemonė naudojamas radioaktyvusis, elektromagnetinis, šviesos, šilumos, infragarso ar ultragarso spinduliavimas, pavojingas biologinis poveikis, pavojingos gyvybei dujos ar kitokios pavojingos sveikatai ar gyvybei medžiagos arba energija;
4 straipsnis. B kategorijos ginklai
B kategorijai priskiriami:
3) pusiau automatiniai trumpieji šaunamieji ginklai, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte išvardytus ginklus;
6) pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 8 ir 9 punktuose nurodytus ginklus;
7) bet kokie B kategorijos šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į signalinius (dujinius) ar imitacinius ginklus;
5 straipsnis. C kategorijos ginklai
C kategorijai priskiriami:
4) šaunamieji ginklai, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J;
5) A ir B kategorijų ginklai, perdirbti į visiškai netinkamus naudoti ginklus pagal 2015 m. gruodžio 15 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/2403, kuriuo nustatomos bendrosios deaktyvacijos standartų ir metodų gairės siekiant užtikrinti, kad deaktyvuoti šaunamieji ginklai būtų visiškai netinkami naudoti (OL 2015 L 333, p. 62).
III SKYRIUS
DraudžIami GINKLai, GINKLŲ PRIEDĖLIAI IR ŠAUDMENys
7 straipsnis. Draudžiami ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys
1. Lietuvos Respublikoje draudžiami visi ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, kuriuos draudžia Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
2. Lietuvos Respublikoje draudžiami A, B, C kategorijų šaunamieji ginklai, neturintys identifikacinių numerių. Draudimas turėti tokius ginklus netaikomas valstybinėms kriminalistinės ekspertizės įstaigoms, taip pat nacionaliniams, respublikiniams ir savivaldybių muziejams, taip pat kolekcininkams, kolekcionuojantiems šio įstatymo 38 straipsnio nustatyta tvarka perdirbtus šaunamuosius ginklus. Identifikacinių numerių neturintys A, B, C kategorijų šaunamieji ginklai savininko pasirinkimu turi būti pažymėti identifikaciniais numeriais ir užregistruoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka arba perdirbti į visiškai netinkamus naudoti, kitu atveju jie turi būti sunaikinti.
3. Civilinėje apyvartoje draudžiami:
1) A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, išskyrus atvejus, kai juos naudoja Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis A kategorijos ginklams, jų dalis, Europos fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie verčiasi ginklų taisymu, ginklų ir šaudmenų perdirbimu, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, nacionaliniai, respublikiniai, savivaldybių muziejai, A kategorijos ginklus, jų priedėlius, šaudmenis, jų dalis tiriančios ir konstruojančios mokslinio tyrimo įstaigos, kiti asmenys, kuriems tokia teisė suteikta pagal šį įstatymą;
3) dujų balionėliai ir signaliniai (dujiniai) ginklai su nuodingosiomis medžiagomis, šaunamųjų ginklų šaudmenys su nuodingosiomis medžiagomis;
6) lazeriniai taikikliai, išskyrus sportui ir Lietuvos šaulių sąjungos nario (toliau – šaulys) ar kario savanorio, ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybai naudojamus lazerinius taikiklius;
7) kastetai, blakštai, mėtomosios žvaigždės ir kiti šaltieji smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai;
4. Civilinėje apyvartoje draudžiami šaltieji ginklai su automatiškai iššokančia ar atsilenkiančia geležte, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
5. Sprendimą dėl daiktų, skleidžiančių radioaktyvųjį, elektromagnetinį, šviesos, šilumos, infragarso ar ultragarso spinduliavimą, pavojingą biologinį poveikį, pavojingas gyvybei dujas ar kitokias pavojingas sveikatai ar gyvybei medžiagas arba energiją, pripažinimo ginklais, nurodytais šio įstatymo 3 straipsnio 20 punkte, priima ekspertų komisija, nurodyta šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje.
IV SKYRIUS
Ginklų registras ir Ginklų APSKAITA
8 straipsnis. Ginklų registras
1. Visi teisėtai Lietuvos Respublikoje esantys A, B, C kategorijų ginklai Ginklų registro nuostatų nustatyta tvarka registruojami Ginklų registre.
9 straipsnis. Ginklų apskaita
1. Specialaus statuso subjektai privalo tvarkyti savo ginklų apskaitą. Šie subjektai duomenis apie turimus A, B, C kategorijų ginklus Ginklų registro nuostatų nustatyta tvarka privalo teikti Ginklų registrui.
2. Civilinėje apyvartoje esančių ginklų, jų savininkų ir valdytojų apskaitą tvarko Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) kartu su apskričių vyriausiaisiais policijos komisariatais (toliau – teritorinė policijos įstaiga) (toliau Policijos departamentas ir teritorinės policijos įstaigos kartu vadinamos policijos įstaigomis). Duomenis apie civilinėje apyvartoje esančius A, B, C kategorijų ginklus, jų savininkus ir valdytojus Ginklų registro nuostatuose nustatyta tvarka Ginklų registrui teikia vidaus reikalų ministro įgaliota įstaiga.
V SKYRIUS
GINKLų, GINKLŲ PRIEDĖLIŲ, ŠAUDMENų IR JŲ DALIŲ įSIgijimas IR TURĖJIMAS
10 straipsnis. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių nuosavybės teisės subjektai
11 straipsnis. Subjektų teisė gaminti, perdirbti, nuomoti, taisyti, įsigyti ir turėti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis ir jų dalis ar eksploatuoti tirus, šaudyklas
1. Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys gali įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis šiems tikslams:
2. Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, gali įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis šiems tikslams:
3. Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys turi teisę įsigyti šaudmenų ginklams, kuriuos jie turi teisę turėti. Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka įsigiję ir turintys A kategorijos ginklų, išvardytų šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose, gali įsigyti ir turėti šiems ginklams skirtas dėtuves, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių (jeigu tai trumpasis šaunamasis ginklas) arba daugiau kaip 10 šovinių (jei tai ilgasis šaunamasis ginklas).
4. Europos juridinio asmens, kuris nori gaminti, perdirbti, nuomoti, taisyti, įsigyti ir turėti ginklų, šaudmenų ar eksploatuoti tirus, šaudyklas, darbuotoju, tiesiogiai susijusiu su ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvarta, taip pat ginklininku negali būti asmuo, kuriam taikomi šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir (ar) 4 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai. Šioje dalyje nurodyto Europos juridinio asmens administracijos vadovu ar kontroliuojančiuoju asmeniu negali būti asmuo, kuriam taikomi šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai.
5. Draudžiama įsigyti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, išskyrus šaltuosius D kategorijos ginklus, iš subjektų, kurie neturi teisės verstis ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių prekyba ar tarpininko veikla.
6. Įsigyjant A, B ar C kategorijų šaunamuosius ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis nuotoliniu būdu, juos įsigijusio asmens tapatybė ir leidimas laikyti ginklus, leidimas nešiotis ginklus ar leidimas įsigyti ginklus (jeigu toks leidimas reikalingas) turi būti patikrinti prieš šaunamųjų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių pristatymą arba ne vėliau kaip pristatymo metu. Tokį patikrinimą atlieka prekiautojas arba tarpininkas.
12 straipsnis. Bendrieji leidimų išdavimo reikalavimai
1. Leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos, gavusios asmenų prašymus per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą ar Policijos elektroninių paslaugų sistemą arba tiesiogiai, pagal kuriuos galima identifikuoti juos pateikusį asmenį (toliau šiame straipsnyje – prašymas).
2. Leidimai laikyti ar leidimai nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduodami:
2) Europos fiziniams ir Europos juridiniams asmenims, gavusiems šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktuose nurodytos veiklos licencijas ir turintiems teisę įsigyti tokių kategorijų ginklus;
3. Patikrinimus, siekdamos nustatyti, ar asmenims, pretenduojantiems gauti leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ar leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus, netaikomi šio įstatymo nustatyti apribojimai, atlieka policijos įstaigos, gavusios prašymą. Patikrinimai atliekami, sprendimas dėl leidimo įsigyti ginklus išdavimo priimamas ir leidimas įsigyti ginklus išduodamas arba jį išduoti atsisakoma ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos, o dėl leidimo laikyti ar leidimo nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išdavimo – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Šie terminai policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti pratęsti ne ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu, atlikus asmenų, pretenduojančių gauti leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ginklus ar leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus, patikrinimus, gaunama informacija apie šių asmenų turimą teistumą už užsienio valstybėse padarytas nusikalstamas veikas ir būtina atlikti asmens užsienio valstybėje padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – Baudžiamasis kodeksas). Apie šioje dalyje nurodytų terminų pratęsimą policijos įstaiga informuoja prašymą pateikusį asmenį ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti šioje dalyje nurodytus terminus priėmimo dienos.
4. Policijos įstaiga, gavusi prašymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas per atstumą arba elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą ar Policijos elektroninių paslaugų sistemą išsiunčia pareiškėjui ar jo įgaliotam asmeniui patvirtinimą, kad prašymas gautas. Patvirtinime taip pat nurodoma šio straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas leidimui išduoti, sprendimo apskundimo tvarka bei terminai ir tai, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo atitinkamai per 10 kalendorinių dienų ar per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos arba pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pratęstam terminui negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad priimamas sprendimas išduoti leidimą įsigyti ginklus, leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus.
5. Leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti jame nurodytus ginklus ir šaudmenis turimiems ginklams.
6. Atsisakymas išduoti leidimą įsigyti ginklus, leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus turi būti motyvuotas vadovaujantis šio įstatymo nustatytais reikalavimais. Pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo atsisakymą išduoti leidimą įsigyti ginklus, leidimą laikyti ar leidimą nešiotis A, B, C kategorijų ginklus turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų apskųsti teismui.
7. Jeigu pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo dėl leidimo laikyti ar leidimo nešiotis A, B, C kategorijų ginklus arba per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo dėl leidimo įsigyti ginklus pateikimo dienos, arba pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pratęstam terminui negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad priimamas sprendimas išduoti leidimą įsigyti ginklus, leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus.
8. Leidimas įsigyti ginklus galioja 6 mėnesius nuo leidimo įsigyti ginklus išdavimo dienos, tačiau ne ilgiau negu galioja Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas išankstinis sutikimas dėl ginklų įvežimo arba kitos užsienio valstybės, kurios piliečiai yra ne Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai ar kurioje jie nuolat gyvena, išduotas kitas dokumentas, patvirtinantis teisę įvežti į užsienio valstybę ginklus ir (ar) šaudmenis. Neįsigijus ginklo ir (ar) šaudmenų iki leidimo įsigyti ginklus galiojimo termino pabaigos, dėl kito leidimo įsigyti ginklus gavimo galima kreiptis šiame straipsnyje nustatyta tvarka į policijos įstaigą.
10. Leidimai įsigyti ginklus, leidimai laikyti ir leidimai nešiotis A, B, C kategorijų ginklus fiziniams ir juridiniams asmenims išduodami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Fiziniams asmenims gali būti išduodamas vienas bendras leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Šiame leidime nurodoma, kokius ginklus asmuo gali laikyti, kokius – nešiotis. C kategorijos ginklams gali būti išduodamas vienas bendras neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Išduodant šioje dalyje nurodytus leidimus, ginklų identifikaciniai duomenys į leidimus neįrašomi.
11. Leidimas įsigyti ginklus, leidimas laikyti ir leidimas nešiotis A, B, C kategorijų ginklus nepaprastosios ir karo padėties metu, kitais šio įstatymo nustatytais atvejais neišduodamas.
12. Leidimas įsigyti ginklus, leidimas laikyti ir leidimas nešiotis šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus neišduodamas fiziniam asmeniui, dėl kurio dėl mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą priimtas sprendimas dėl priverstinio išieškojimo.
13 straipsnis. Tam tikrų kategorijų ar rūšių ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių įsigijimo ir turėjimo reikalavimai
1. Veikiančius A kategorijos ginklus, jų priedėlius, šaudmenis gali įsigyti ir turėti tik specialaus statuso subjektai, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kurie verčiasi A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų A kategorijos ginklams, jų dalių gamyba, Europos fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie verčiasi ginklų taisymu, ginklų ir šaudmenų perdirbimu, A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų, jų dalių tyrimais ir konstravimu užsiimančios mokslinio tyrimo įstaigos, Lietuvos bankas ir kiti asmenys šiame straipsnyje nustatytais atvejais.
2. Medžioklei B ir C kategorijų ilguosius graižtvinius, lygiavamzdžius, pneumatinius ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, turintys galiojantį medžiotojo bilietą, ir subjektai, turintys licenciją nuomoti ginklus, gavę leidimą.
3. Sportui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir laikyti ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai – šaudymo sporto organizacijų nariai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą. Sportui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, gavę leidimą, gali įgyti (bet ne pirkti) ir laikyti ir jaunesni kaip 18 metų, bet ne jaunesni kaip 16 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, jeigu jie yra šaudymo sporto organizacijų nariai ir turi rašytinį tėvų ar rūpintojų sutikimą.
4. Savigynai B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą. C kategorijos ginklus gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, gavę leidimą.
5. Savigynai B kategorijos ilguosius lygiavamzdžius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą.
6. Profesinei veiklai B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys, gavę leidimą. Nešiotis šiuos ginklus, vykdydami tarnybines pareigas, gali ne jaunesni kaip 21 metų Europos fiziniai asmenys, Europos juridinių asmenų darbuotojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą. Automatinius šaunamuosius ginklus, jų šaudmenis, gavęs leidimą, turi teisę įsigyti ir turėti Lietuvos bankas, šiuos ginklus, vykdydami tarnybines pareigas, gali nešiotis Lietuvos banko darbuotojai – ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą.
7. Kolekcijoms sudaryti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, perdirbtus taip, kad jų nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį, gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą, ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą. A kategorijos ginklus, šaudmenis kolekcijoms sudaryti gali įsigyti institucijos, turinčios teisę įsigyti veikiančius A kategorijos ginklus. Nacionaliniai, respublikiniai ir savivaldybių muziejai, gavę leidimą, gali įsigyti visų kategorijų ginklus, šaudmenis ir ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų privalo perdirbti juos taip, kad jų nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį. Ginklų perdirbimu į netinkamus naudoti pagal paskirtį laikomas toks ginklų perdirbimas, kai juos atkurti galima tik pakeičiant reikiamas dalis naujomis dalimis.
8. Moksliniam tyrimui, savo pagamintų ginklų, jų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių išbandymui A, B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą.
9. Šaulio tarnybai A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6–9 punktuose, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų šauliai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą. Kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybai A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6–9 punktuose, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti kariai savanoriai ar kiti aktyviojo rezervo kariai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą.
10. D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiam prekiautojui pateikę asmens dokumentus. Sportui D kategorijos pneumatinius ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys nuo 16 metų – šaudymo sporto organizacijų nariai, jais prekiaujančiam prekiautojui pateikę asmens dokumentus, sporto organizacijos tarpininkavimo raštą ir galiojantį šios organizacijos nario pažymėjimą. Šioje dalyje nurodyti ginklai neregistruojami Ginklų registre.
11. Lazerinius taikiklius gali įsigyti, turėti ir naudoti asmenys, turintys šaunamąjį ginklą sportui, šaulio ar kario savanorio, ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybai.
12. Mokymui A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6–9 punktuose, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys, gavę leidimą.
13. Visų kategorijų šaunamuosius ginklus, gavę leidimą, gali įsigyti ir turėti teatrai ir kiti juridiniai asmenys, kurie verčiasi televizijos laidų, teatralizuotų vaidinimų, fotografijų sesijų kūrimu, istorinių įvykių atkūrimu, filmų gamyba ar paradų, sporto renginių ir mokymų organizavimu. Jie privalo per 30 kalendorinių dienų nuo įsigijimo perdirbti juos į imitacinius ginklus. Imitacinius ginklus galima naudoti tik vaidinimo, fotografijos sesijos, parado, sporto renginio, filmavimo ar istorinio įvykio atkūrimo ir mokymo vietose. Ginklų perdirbimo į imitacinius ginklus ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
14. Sportui A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6–8 punktuose, gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 19 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai – šaudymo sporto organizacijų nariai, kurie ne mažiau kaip 12 mėnesių reguliariai užsiėmė sportiniu šaudymu bei aktyviai treniravosi rengdamiesi šaudymo varžyboms ar dalyvavo šaudymo varžybose, kurias yra pripažinusi Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pripažinta sporto organizacija arba Tarptautinė praktinio šaudymo sporto konfederacija, kai ginklas atitinka specifikacijas, būtinas šaudymo rungčiai, kurią yra pripažinusi Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pripažinta sporto organizacija ar Tarptautinė praktinio šaudymo sporto konfederacija, gavę leidimą.
14 straipsnis. Tam tikrų asmenų teisė įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis
1. Akredituotas ir reziduojantis užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų atstovybių diplomatinis, administracinis techninis ir aptarnaujantysis personalas, jų šeimos nariai, taip pat kiti asmenys, kuriems atitinkamas privilegijas suteikia tarptautiniai susitarimai, Lietuvos Respublikoje gali įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis šiems tikslams:
2. Teisėtai į Lietuvos Respubliką atvykę ne jaunesni kaip 21 metų trečiųjų šalių gyventojai, taip pat Europos fiziniai asmenys, kurie nėra Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, įsipareigoję, kad įsigyti ginklai ir (ar) šaudmenys iš Lietuvos Respublikos bus išvežti ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo jų įsigijimo, turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis.
3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, norintys Lietuvos Respublikoje įsigyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B, C kategorijų ginklų ir (ar) šaudmenų, privalo pateikti Europos Sąjungos valstybės, kurios piliečiai jie yra ar kurioje jie nuolat gyvena, kompetentingos institucijos išduotą išankstinį sutikimą dėl ginklų įvežimo arba kitos užsienio valstybės, kurios piliečiai jie yra ar kurioje jie nuolat gyvena, dokumentą, patvirtinantį teisę įvežti ginklą, šaudmenis į Europos Sąjungos valstybę narę ar kitą užsienio valstybę, ir Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gauti leidimą įsigyti ginklus.
15 straipsnis. Ginklų įsigijimo reikalavimai tam tikriems asmenims
1. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje, ginklus ir šaudmenis Lietuvos Respublikoje įsigyja, juos laiko, įveža į Lietuvos Respubliką, išveža iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
16 straipsnis. Ginklo ir šaudmenų naudotojas
1. Fizinis asmuo jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą gali perleisti nuolat naudoti tik kartu gyvenančiam šeimos nariui, turinčiam teisę laikyti ar nešiotis tos kategorijos ginklą. Ginklas turi būti laikomas fizinio asmens, perleidusio jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą nuolat naudoti kartu gyvenančiam šeimos nariui, gyvenamojoje vietoje. Laikyti ar nešiotis ginklą kartu gyvenantis šeimos narys gali tik šiame įstatyme nustatyta tvarka gavęs leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus.
2. Fizinis asmuo jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą jam dalyvaujant gali laikinai perleisti naudoti kitam asmeniui (įskaitant trečiųjų šalių gyventojus), turinčiam teisę laikyti ir nešiotis tos kategorijos ginklą:
3. Juridinis asmuo jam priklausančius B ar C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali perleisti nuolat naudoti juridinio asmens darbuotojui, turinčiam teisę laikyti ir nešiotis tos kategorijos ginklą.
17 straipsnis. Teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai
1. Šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo:
3) sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu;
4) įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar esantis sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo;
6) nepateikęs ginklui įsigyti, registruoti reikalingų dokumentų ar informacijos arba pateikęs sąmoningai klaidingą informaciją ar suklastotus dokumentus;
9) kuriam dėl ginklo praradimo buvo panaikintas leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus galiojimas, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai;
10) gyvenantis kartu su kitais asmenimis, kurie atitinka šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šis punktas netaikomas, jeigu asmuo, norintis įsigyti ginklą ar jį turintis, ginklą įsipareigoja laikyti ar laiko ne savo būste, o kitose tam pritaikytose vietose;
2. Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras.
3. Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus, medicininio patikrinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
4. Šio straipsnio 1 dalies 3, 7, 8 ir 10 punktų nuostatos netaikomos asmenims, norintiems įsigyti ir turėti C kategorijos ginklus.
5. Šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 7 punktų nuostatos netaikomos specialaus statuso subjektų pareigūnams ir (ar) kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą ir norintiems gauti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos netaikomos buvusiems specialaus statuso subjektų pareigūnams ir (ar) kariams, pateikusiems pažymą (raštą), kad jie specialaus statuso subjektų nustatyta tvarka yra išlaikę egzaminą (įskaitą) dėl tarnybinio ginklo nešiojimo (priskyrimo).
18 straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos asmuo
1. Šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.
2. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo:
1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo;
2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus;
4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo;
6) per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių, arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo;
7) per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą;
8) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką;
9) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai;
10) per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus baustas už šiurkštų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą;
11) kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius nusižengimus;
VI SKYRIUS
ūkinė KOMERCINĖ VEIKLA, susijusi su ginklais, ginklų priedėliais šaudmenimis IR JŲ DALIMIS
19 straipsnis. Bendrieji ūkinės komercinės veiklos, susijusios su ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis, reikalavimai
1. Licencijuojama ūkinė komercinė veikla yra:
2. Licenciją verstis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta veikla turi teisę gauti tik Europos juridiniai asmenys. Licencijas verstis šio straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodyta veikla turi teisę gauti Europos fiziniai asmenys ir Europos juridiniai asmenys.
3. Lietuvos Respublikoje verstis šio straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodyta veikla turi teisę valstybių narių paslaugų teikėjai, pateikę licencijas išduodančiai institucijai savo registracijos valstybėje narėje gautas licencijas ir (ar) leidimus verstis atitinkama veikla. Licencijas išduodanti institucija, patikrinusi pateiktos licencijos ir (ar) leidimo galiojimą ir gavusi licenciją ir (ar) leidimą išdavusios valstybės narės patikrintų asmenų, kurie dirba su licencijuojama veikla tiesiogiai susijusį darbą, sąrašus, išduoda rašytinį sutikimą verstis Lietuvos Respublikoje licencijuojama veikla (toliau – rašytinis sutikimas).
4. Sprendimas dėl licencijos ar rašytinio sutikimo išdavimo priimamas ir licencija ar rašytinis sutikimas išduodami arba pateikiamas motyvuotas rašytinis atsisakymas išduoti licenciją ar rašytinį sutikimą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų, nurodytų šiame įstatyme ar šio straipsnio 10 dalyje nurodytose licencijavimo taisyklėse ir reikalingų licencijai ar rašytiniam sutikimui išduoti, gavimo licencijas išduodančioje institucijoje dienos.
5. Gavusi šio straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus, licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia pareiškėjui ar jo įgaliotam asmeniui patvirtinimą, kad šie dokumentai gauti. Patvirtinime taip pat nurodoma šio straipsnio 4 dalyje nurodytas terminas licencijai ar rašytiniam sutikimui išduoti, sprendimo apskundimo tvarka bei terminai ir tai, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo visų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų gavimo licencijas išduodančioje institucijoje dienos negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad licencija išduota ar rašytinis sutikimas išduotas.
6. Atsisakymas išduoti licenciją ar rašytinį sutikimą turi būti motyvuotas vadovaujantis atitinkamai šio straipsnio 8 ir (ar) 9 dalyse nustatytais reikalavimais. Pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo atsisakymą išduoti licenciją ar rašytinį sutikimą turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos apskųsti teismui.
7. Jeigu pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo visų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų gavimo licencijas išduodančioje institucijoje dienos negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad licencija išduota ar rašytinis sutikimas išduotas.
8. Licencija ar rašytinis sutikimas neišduodami, jeigu:
1) buvo pateikti ne visi arba netinkamai įforminti dokumentai, nurodyti šio straipsnio 4 dalyje, ar pateikti klaidingi, netikslūs, neišsamūs duomenys ir per šio straipsnio 10 dalyje nurodytose licencijavimo taisyklėse nustatytą terminą duomenys nebuvo patikslinti ir (ar) nepateikti trūkstami dokumentai;
2) paaiškėja, kad Europos juridinio asmens kontroliuojančiajam asmeniui, administracijos vadovui taikoma bent viena šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė arba Europos fiziniam asmeniui ar Europos juridinio asmens darbuotojui, dirbančiam su licencijuojama veikla tiesiogiai susijusį darbą, taip pat ginklininkui taikoma bent viena šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir (ar) 4 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė;
3) nustatoma, kad pareiškėjui (fiziniam asmeniui, juridiniam asmeniui, juridinį asmenį kontroliuojantiesiems asmenims ar juridinio asmens administracijos vadovui) buvo panaikintas licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimas šio straipsnio 16 dalies 2, 3, 6, 8–10 punktuose nustatytais pagrindais ir nuo to laiko nepraėjo 3 metai;
9. Rašytinis sutikimas neišduodamas ir tuo atveju, kai iš paslaugų teikėjo registracijos valstybės narės gaunama informacija, kad paslaugų teikėjo registracija, licencija ir (ar) leidimas negalioja, licencijos ir (ar) leidimo galiojimas sustabdytas, taip pat jeigu į patikrintų asmenų, kurie dirba su licencijuojama veikla tiesiogiai susijusį darbą, sąrašus yra įtraukti asmenys, neturintys teisės dirbti su licencijuojama veikla tiesiogiai susijusio darbo.
10. Ūkinės komercinės veiklos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.
11. Licencija ar rašytinis sutikimas turi būti patikslinti (papildyti), jeigu pasikeičia bent vienas Europos juridinio (pavadinimas, teisinė forma, kodas, licencijoje nurodytos vykdomos veiklos adresas) ar Europos fizinio (vardas, pavardė, asmens kodas, licencijoje nurodytos vykdomos veiklos adresas) asmens, kuris verčiasi licencijuojama veikla, rekvizitas. Tokiu atveju Europos juridinis ar Europos fizinis asmuo, kuris verčiasi licencijuojama veikla, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos turi pateikti licenciją ar rašytinį sutikimą išdavusiai institucijai rašytinį prašymą patikslinti (papildyti) išduotą licenciją ar rašytinį sutikimą, turimą licencijos ar rašytinio sutikimo originalą (dublikatą) ir dokumentus, patvirtinančius pasikeitusius duomenis. Licenciją ar rašytinį sutikimą išdavusi institucija per 10 darbo dienų nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos patikslina (papildo) licenciją ar rašytinį sutikimą.
12. Licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas licencijas išduodančios institucijos yra įspėjamas apie galimą licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymą, jeigu jis pažeidžia šiame skyriuje nustatytus ūkinės komercinės veiklos reikalavimus. Licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas, įspėtas apie galimą licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymą, turi pašalinti licencijuojamos veiklos pažeidimus per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą.
13. Licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimas yra sustabdomas, jeigu:
1) licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas, įspėtas apie galimą licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymą, per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą nepašalina šių licencijuojamos veiklos pažeidimų;
2) paaiškėja, kad licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojo kontroliuojančiajam asmeniui, administracijos vadovui iškilo bent viena šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, o Europos fiziniam asmeniui, kuris verčiasi licencijuojama veikla, ar Europos juridinio asmens, kuris verčiasi licencijuojama veikla, darbuotojui, dirbančiam su licencijuojama veikla tiesiogiai susijusį darbą, taip pat ginklininkui, – bent viena šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir (ar) 4 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė.
14. Rašytinio sutikimo galiojimas sustabdomas ir tuo atveju, kai iš paslaugų teikėjo registracijos valstybės narės gaunama informacija apie šioje valstybėje narėje priimtą sprendimą sustabdyti licencijos ir (ar) leidimo galiojimą.
15. Jeigu licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas per šio straipsnio 16 dalies 2 punkte nustatytą terminą pateikia dokumentus, įrodančius, kad nebėra aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimas (arba licencijas išduodančiai institucijai atlikus patikrinimą ir tai nustačius), licencijas išduodanti institucija sprendimu licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymą panaikina.
16. Licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimas panaikinamas, jeigu:
1) licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas raštu prašo panaikinti licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimą;
2) licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas per 3 mėnesius nuo licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymo nepašalina licencijuojamos veiklos pažeidimo (pažeidimų);
3) licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas, kuriam sustabdytas licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimas, per vienus metus antrą kartą padaro pažeidimą, susijusį su licencijuojama veikla;
4) licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas – juridinis asmuo, kita organizacija ar padalinys – likviduotas;
6) nustatoma, kad licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas policijos įstaigai ar kitai kontroliuojančiajai institucijai pateikė su licencijuojama veikla susijusią tikrovės neatitinkančią informaciją;
7) licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas per 3 metus nuo licencijos ar rašytinio sutikimo išdavimo nepradeda licencijoje ar rašytiniame sutikime nurodytos veiklos arba daugiau kaip 3 metus iš eilės nevykdo licencijoje ar rašytiniame sutikime nurodytos veiklos;
8) licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas, kurio licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimas sustabdytas, vykdo licencijuojamą veiklą;
9) licencijos ar rašytinio sutikimo turėtojo veikla kelia pavojų valstybės saugumui. Išvadą dėl licencijos ar rašytinio sutikimo turėtojo veiklos keliamo pavojaus valstybės saugumui teikia Valstybės saugumo departamentas;
17. Rašytinio sutikimo galiojimas panaikinamas ir tuo atveju, kai iš paslaugų teikėjo registracijos valstybės narės gaunama informacija apie šioje valstybėje narėje priimtą sprendimą panaikinti licencijos ir (ar) leidimo galiojimą.
18. Licencijos, rašytiniai sutikimai gali būti išduodami tiek popierinės, tiek ir elektroninės formos.
19. Pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo, taip pat licencijos ar rašytinio sutikimo turėtojas šiame straipsnyje nurodytus dokumentus licencijas išduodančiai institucijai gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą, per Policijos elektroninių paslaugų sistemą arba tiesiogiai.
20 straipsnis. Teisės dirbti darbą, tiesiogiai susijusį su licencijuojama veikla, apribojimai
Fiziniu asmeniu, kuris verčiasi licencijuojama veikla, ar juridinio asmens, kitos organizacijos arba jų padalinio, kuris verčiasi licencijuojama veikla, darbuotoju, tiesiogiai susijusiu su licencijuojama veikla, taip pat ginklininku negali būti asmuo, kuriam taikomos šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir (ar) 4 punktų ir (ar) 18 straipsnio 2 dalies nuostatos.
21 straipsnis. Bendrosios licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojų pareigos
1. Už šiame skyriuje nurodytų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas.
2. Licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas privalo:
2) kas pusmetį, bet ne vėliau kaip iki kito pusmečio pirmojo mėnesio 5 dienos, pateikti licenciją išdavusiai institucijai ar jos įgaliotai įstaigai ūkinės komercinės veiklos, susijusios su ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, nustatytos formos ataskaitą;
3) pasikeitus veiklos pobūdžiui ar kitoms sąlygoms, kurios buvo nurodytos dokumentuose, pateiktuose licencijai ar rašytiniam sutikimui gauti, apie tai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų informuoti licenciją išdavusią instituciją;
5) kontroliuojančiųjų institucijų reikalavimu pateikti informaciją apie darbuotojus, dirbančius tiesiogiai su licencijuojama veikla susijusį darbą, ir jų asmens duomenis;
6) sudaryti sąlygas kontroliuojančiųjų institucijų valstybės tarnautojams tikrinti su licencijuojama veikla susijusią veiklą;
7) gaminti, sandėliuoti, laikyti, realizuoti, taisyti, perdirbti, naudoti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis tik tose patalpose, kurios atitinka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus;
8) prieš priimdamas į darbą naują darbuotoją, kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su licencijuojama veikla, pateikti teritorinei policijos įstaigai šio asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą) ir medicininio patikrinimo išvadas, patvirtinančias, kad jis neserga ligomis ar neturi fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu, nėra įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos, nėra sveikatos priežiūros įstaigos prižiūrimas dėl psichikos ligos ar sutrikimo;
9) ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apskaitos žurnalus ir kitus dokumentus saugoti ne mažiau kaip 20 metų nuo paskutinio įrašo padarymo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar verčiamasi licencijuojama veikla, ar ne (likvidavus juridinį asmenį, kitą organizaciją ar padalinį ar mirus fiziniam asmeniui, apskaitos žurnalai ir kiti dokumentai perduodami policijos įstaigoms, kurios tvarko civilinėje apyvartoje esančių ginklų, jų savininkų ir valdytojų apskaitą);
10) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymėti į Lietuvos Respubliką įvežtus, pagamintus ar specialaus statuso subjektų į civilinę ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą perduotus šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, taip pat B kategorijos šaunamuosius ginklus, jeigu jie nėra nustatyta tvarka pažymėti;
11) Vyriausybės nustatyta tvarka įvežęs į Lietuvos Respubliką ginklus, šaudmenis, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, o norėdamas išvežti ginklus, šaudmenis iš Lietuvos Respublikos, ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo ginklų, šaudmenų išvežimo elektroninėmis priemonėmis per Policijos elektroninių paslaugų sistemą pateikti įvežtų ar numatomų išvežti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų šaunamųjų ginklų identifikacinius duomenis (ginklo šalį gamintoją ir gamybos vietą, markę, modelį, kalibrą, gamintojo pavadinimą, pagaminimo metus ir identifikacinį numerį), šaudmenų duomenis (identifikacinį gamintojo žymenį, gamintojo pavadinimą, šaudmenų partijos identifikacinį numerį, kalibrą ir šaudmenų tipą, kiekį), ginklų, šaudmenų tiekėjų ar gavėjų duomenis (pavadinimą, vardą, pavardę, adresą) policijos įstaigoms, kurios tvarko civilinėje apyvartoje esančių ginklų, jų savininkų ir valdytojų apskaitą;
12) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų informuoti licenciją išdavusią instituciją apie pasikeitusius licencijos turėtojo kontroliuojančiuosius asmenis;
13) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo naujo signalinio (dujinio) ginklo modelio įvežimo, importo ar pagaminimo pateikti policijos įstaigai įvežtą, importuotą ar pagamintą signalinį (dujinį) ginklą įvertinti, ar tokio ginklo negalima perdirbti taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį būtų paleistos kulkos, sviediniai;
3. Licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojui draudžiama:
1) pavesti, įgalioti ar kitaip perleisti teisę verstis licencijoje ar rašytiniame sutikime nurodyta veikla kitam asmeniui, išskyrus sandorių sudarymą per tarpininkus;
2) verstis licencijuojama veikla objektuose, kuriems neišduotas teritorinės policijos įstaigos leidimas;
22 straipsnis. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių gamyba
1. Licenciją verstis ginklų, A kategorijos ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas.
2. A kategorijos ginklai, jų šaudmenys, A kategorijos ginklų priedėliai gali būti gaminami tik suderinus su Policijos departamentu.
3. Visi Europos juridiniai asmenys, gaminantys ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, privalo užtikrinti gamybos saugumą, kontrolę ir gaminių kokybę. Pagamintas ginklas, ginklo priedėlis, šaudmenys, jų dalys turi atitikti techniniuose dokumentuose nurodomus parametrus.
4. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamintojas privalo:
1) išbandyti pagamintus šaunamuosius ginklus šalies, prisijungusios prie 1969 m. liepos 1 d. Briuselio konvencijos „Dėl šaunamųjų ginklų išbandymo žymenų tarpusavio pripažinimo“, bandymų laboratorijoje, turinčioje teisę ženklinti ginklus savo žymeniu, ir užtikrinti, kad pagamintų ginklų ar šaudmenų parametrai atitiktų deklaruotus;
2) žymėti šaudmenis identifikaciniais gamintojo žymenimis ir ant kiekvienos šaudmenų pakuotės nurodyti gamintojo pavadinimą, šaudmenų partijos identifikacinį numerį, kalibrą ir šaudmenų tipą;
3) ant pagamintų ginklų, jų pagrindinių dalių ir ginklų priedėlių nurodyti šalį gamintoją, gamybos vietą, markę, modelį, kalibrą, gamintojo pavadinimą, pagaminimo metus (jeigu jie nėra identifikacinio numerio dalis) ir identifikacinį numerį. Kai ginklo pagrindinė dalis yra pernelyg maža, kad būtų pažymėta pagal šiame punkte nustatytus reikalavimus, ji žymima bent identifikaciniu numeriu;
4) tinkamai laikyti produkcijos gamybai naudojamas žaliavas ir medžiagas, nebaigtą ir pagamintą produkciją, užtikrinti jų saugumą ir nekenksmingumą žmonių sveikatai bei aplinkai;
6) kiekvieno pagaminto ginklo identifikacinius duomenis (ginklo šalį gamintoją ir gamybos vietą, markę, modelį, kalibrą, gamintojo pavadinimą, pagaminimo metus ir identifikacinį numerį) ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo ginklo pagaminimo elektroninėmis priemonėmis per Policijos elektroninių paslaugų sistemą perduoti policijos įstaigoms, kurios tvarko civilinėje apyvartoje esančių ginklų, jų savininkų ir valdytojų apskaitą.
5. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamintojas turi teisę:
2) konstruoti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, kuriuos gaminti jis turi licenciją, ir juos išbandyti;
6. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamintojai privalo laikytis produktų saugos reikalavimų.
23 straipsnis. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ar jų dalių eksportas (išvežimas), importas (įvežimas) ir tranzitas
1. Ginklų fondas turi teisę importuoti (įvežti), eksportuoti (išvežti) visų kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija turi teisę importuoti (įvežti) visų kategorijų krašto apsaugos sistemai skirtus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis.
2. Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo, norintys importuoti (įvežti), eksportuoti (išvežti) B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 punktuose nurodytus ginklus, jų dalis, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuves, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuves, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, kuriuos turi teisę importuoti (įvežti) tik Ginklų fondas ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija), privalo turėti licenciją ar rašytinį sutikimą. Tokią licenciją ar rašytinį sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Licencija ar rašytinis sutikimas importuoti (įvežti), eksportuoti (išvežti) ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojui suteikia teisę:
3. Norintys importuoti, eksportuoti ar gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką B, C, D kategorijos ginklus, ginklų priedėlius, jų šaudmenis, jų dalis, importuotojas, eksportuotojas, užsienio valstybės ūkio subjektas (tik dėl gabenimo tranzitu per Lietuvos Respubliką) kiekvienai ginklų partijai turi gauti leidimą eksportuoti, importuoti ar vežti ginklus tranzitu. Eksporto atveju eksportuotojas vietoj leidimo eksportuoti ginklus gali gauti daugkartinį leidimą, kai eksportuojamos kelios B, C, D kategorijų ginklų partijos vienam nustatytam gavėjui, arba bendrąjį leidimą, kai eksportuojamos kelios B, C, D kategorijų ginklų partijos keliems nustatytiems gavėjams. Šioje dalyje nurodytus leidimus Reglamento (ES) Nr. 258/2012 ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Leidimas eksportuoti, importuoti ar vežti ginklus tranzitu galioja ne ilgiau nei 1 metus. Be šių leidimų galima eksportuoti, importuoti, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką senovinius ginklus, pneumatinių ginklų šaudmenis.
4. B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksporto (išvežimo), importo (įvežimo), vežimo tranzitu per Lietuvos Respubliką tvarką nustato Vyriausybė.
5. Licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas, norintis išvežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, turi gauti Policijos departamento leidimą vežti ginklus. Šis leidimas galioja ne ilgiau kaip 3 metus. Policijos departamentas leidimą vežti ginklus išduoda tik gavęs išankstinį sutikimą dėl ginklų įvežimo į Europos Sąjungos valstybę narę. Be šio leidimo galima išvežti senovinius ginklus.
6. Licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas, norintis įvežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, turi gauti išankstinį Policijos departamento sutikimą dėl ginklų įvežimo. Šis išankstinis sutikimas galioja ne ilgiau kaip 3 metus. Be išankstinio sutikimo galima įvežti senovinius ginklus. Šis išankstinis sutikimas neišduodamas, jeigu paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:
1) pateikti ne visi dokumentai, kurių reikia išankstiniam sutikimui gauti, arba dokumentai netinkamai įforminti ir per Policijos departamento nustatytą terminą dokumentai nepatikslinami ir (ar) nepateikiami trūkstami dokumentai;
2) licencijos ar rašytinio sutikimo turėtojui sustabdytas arba panaikintas licencijos gaminti, taisyti, perdirbti, eksportuoti (išvežti) ar importuoti (įvežti) ginklus ar rašytinio sutikimo vykdyti licencijuojamą veiklą Lietuvos Respublikoje galiojimas;
3) licencijos ar rašytinio sutikimo turėtojas negali užtikrinti saugaus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo (sandėliavimo) sąlygų;
4) valstybei, iš kurios numatoma įvežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, pradėtos taikyti tarptautinės sankcijos, įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą;
7. Leidimas eksportuoti ginklus, leidimas importuoti ginklus, leidimas vežti ginklus tranzitu, leidimas vežti ginklus neišduodamas, jeigu paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:
1) pateikti ne visi dokumentai, kurių reikia leidimui gauti, arba dokumentai netinkamai įforminti ir per Policijos departamento nustatytą terminą dokumentai nepatikslinami ir (ar) nepateikiami trūkstami dokumentai;
2) licencijos ar rašytinio sutikimo turėtojui sustabdytas arba panaikintas licencijos ar rašytinio sutikimo importuoti (įvežti), eksportuoti (išvežti) ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis galiojimas;
3) importuotojas (vežėjas) negali užtikrinti saugaus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo (sandėliavimo) sąlygų (importo (įvežimo) atveju);
4) Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija nesutinka, kad ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys būtų įvežti į šios Europos Sąjungos valstybės narės teritoriją (vežimo atveju);
5) jo išdavimas prieštarauja Sutartyje dėl prekybos ginklais ir 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP, nustatančioje bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, nurodytiems kriterijams (OL 2008 L 335, p. 99) (toliau – Bendroji pozicija 2008/944/BUSP);
6) paaiškėja, kad pateikti klaidingi duomenys ir (ar) Policijos departamentui nepranešta apie jų pasikeitimus;
7) valstybės narės kompetentinga institucija nesutinka, kad pareiškėjui būtų išduotas leidimas eksportuoti ginklus (tuo atveju, kai numatomi eksportuoti ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys laikomi kitoje valstybėje narėje);
8) tranzito valstybė (ne valstybė narė) prieštarauja ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių vežimui tranzitu per šios valstybės teritoriją;
10) valstybei, į kurią (iš kurios) numatoma eksportuoti (importuoti) ar į kurią numatoma išvežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taikomos tarptautinės sankcijos, įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą;
11) valstybėje, į kurią (iš kurios) numatoma eksportuoti (importuoti) ar į kurią numatoma išvežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, kilo karinis konfliktas;
8. Leidimo eksportuoti ginklus, leidimo importuoti ginklus, leidimo vežti ginklus tranzitu ir leidimo vežti ginklus galiojimas panaikinamas, jeigu paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:
2) valstybei, į kurią (iš kurios) eksportuojami (importuojami) ar į kurią išvežami ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys, pradėtos taikyti tarptautinės sankcijos, įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą;
24 straipsnis. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių prekyba
1. Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 punktuose nurodytais ginklais, jų dalimis, A kategorijos ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuvėmis, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuvėmis, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, turi teisę prekiauti tik Ginklų fondas. Kitais B, C, D kategorijų ginklais, išskyrus D kategorijos šaltuosius ginklus, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis turi teisę prekiauti Ginklų fondas, Europos fiziniai asmenys ir Europos juridiniai asmenys, turintys licenciją ar rašytinį sutikimą prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis. Tokią licenciją ar rašytinį sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Asmenys, turintys licenciją ar rašytinį sutikimą prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, taip pat turi teisę vykdyti šioje licencijoje ar rašytiniame sutikime nurodytų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių mainus. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių mainams taikomi šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių reikalavimai.
2. Subjektai, prekiaujantys ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis, privalo:
1) turėti parduodamų ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų dokumentus, kuriuose nurodyti jų techniniai duomenys;
2) reikalauti iš pirkėjo pateikti leidimą įsigyti ginklus arba leidimą laikyti ginklus ir naudodamasis elektroninėmis priemonėmis Policijos elektroninių paslaugų sistemoje patikrinti, ar nurodytas leidimas yra galiojantis;
3) reikalauti iš pirkėjo pateikti leidimą laikyti ginklą ar leidimą įsigyti ginklus, jeigu pirkėjas nori įsigyti šaudmenis, taip pat naudodamasis elektroninėmis priemonėmis Policijos elektroninių paslaugų sistemoje patikrinti, ar nurodytas leidimas yra galiojantis ir kokius šaudmenis leidžiama įsigyti pirkėjui;
4) užtikrinti įsigyjamų ir parduodamų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apskaitą, saugoti jų įsigijimo ir apskaitos dokumentus;
5) registruoti visų kategorijų ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų (išskyrus šaudmenis D kategorijos ginklams, dujų balionėlius ir D kategorijos šaltuosius ginklus), parako, kapsulių ir tūtelių su įstatytomis kapsulėmis tiekėjus ir pirkėjus nustatytos formos žurnale;
6) pateikti teritorinei policijos įstaigai vieną kartą per pusmetį duomenis apie visus asmenims parduotus D kategorijos ginklus, ginklų priedėlius ir šaudmenis pagal policijos generalinio komisaro nustatytą formą;
7) kiekvieno įgyto ar parduoto B, C kategorijos ginklo identifikacinius duomenis (ginklo šalį gamintoją ir gamybos vietą, markę, modelį, kalibrą, gamintojo pavadinimą, pagaminimo metus ir identifikacinį numerį), taip pat asmens, įsigijusio ar pateikusio ginklą, duomenis (asmens kodą, vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą ir leidimo įsigyti ginklus ar leidimo laikyti ginklus numerį) ginklo įgijimo ar pardavimo dieną elektroninėmis priemonėmis per Policijos elektroninių paslaugų sistemą perduoti policijos įstaigoms, kurios tvarko civilinėje apyvartoje esančių ginklų, jų savininkų ir valdytojų apskaitą, o asmeniui, įsigijusiam ginklą, išduoti ginklo pažymėjimą, patvirtinantį, kad duomenys apie ginklą yra perduoti policijos įstaigoms, tvarkančioms civilinėje apyvartoje esančių ginklų, jų savininkų ir valdytojų apskaitą, arba grąžinti leidimą įsigyti ginklus su įrašytais ginklo identifikaciniais duomenimis;
3. Draudžiama parduoti:
1) ginklus fiziniams ir juridiniams asmenims, nepateikusiems galiojančio leidimo įsigyti ginklus arba galiojančio leidimo laikyti ginklus;
2) ginklams skirtus šaudmenis ir ginklų priedėlius fiziniams ir juridiniams asmenims, nepateikusiems galiojančio leidimo įsigyti ginklus arba galiojančio leidimo laikyti ginklus, arba neturintiems teisės įsigyti tokių šaudmenų ir ginklų priedėlių;
3) A, B, C kategorijų šaunamuosius ginklus, kurie neturi identifikacinio numerio, bei ginklus ir šaudmenis be būtino žymens;
4. Be leidimų turi teisę įsigyti:
1) ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis – specialaus statuso subjektai, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat subjektai, turintys licencijas verstis veikla, nurodyta šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose;
2) ginklų dalis – subjektai, turintys licencijas verstis veikla, nurodyta šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte;
25 straipsnis. Vertimasis tarpininko veikla
1. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių prekiautojai ar pirkėjai turi teisę sudaryti sutartis dėl B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 punktuose nurodytus ginklus, jų dalis) įsigijimo, importo (įvežimo), eksporto (išvežimo) per tarpininkus.
2. Tarpininkais gali būti Europos juridiniai asmenys ir Europos fiziniai asmenys. Tarpininkai su užsakovais privalo sudaryti rašytines sutartis dėl prekiautojo ar pirkėjo interesų atstovavimo.
4. Europos juridinio asmens, kuris verčiasi tarpininko veikla, darbuotoju, tiesiogiai susijusiu su ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvarta, tarpininku (kai tarpininkas fizinis asmuo) negali būti asmuo, kuriam taikomos šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir (ar) 4 punktų ir (ar) 18 straipsnio 2 dalies nuostatos. Europos juridinio asmens, kuris verčiasi tarpininko veikla, administracijos vadovu ar kontroliuojančiuoju asmeniu negali būti asmuo, kuriam taikomos šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatos.
5. Tarpininkas, pagal rašytinę sutartį atstovaujantis prekiautojo ar pirkėjo interesams, turi teisę:
1) savo ar atstovaujamojo vardu įsigyti, importuoti (įvežti) į Lietuvos Respubliką ar iš jos eksportuoti (išvežti) ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis;
2) realizuoti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis prekiautojams ar pirkėjams, kurių interesams pagal rašytinę sutartį jis atstovauja;
6. Tarpininkas privalo:
2) iki kiekvienų metų sausio 15 dienos pateikti Policijos departamentui ūkinės komercinės veiklos, susijusios su tarpininko veikla, policijos generalinio komisaro nustatytos formos ataskaitą;
3) pasikeitus veiklos pobūdžiui ar kitoms sąlygoms, kurios buvo nurodytos dokumentuose, pateiktuose registruojantis Policijos departamente, apie tai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų informuoti Policijos departamentą;
4) kontroliuojančiųjų institucijų reikalavimu pateikti informaciją apie darbuotojus, dirbančius tiesiogiai su ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvarta susijusį darbą, ir jų asmens duomenis;
5) sudaryti sąlygas kontroliuojančiųjų institucijų valstybės tarnautojams tikrinti veiklą, susijusią su tarpininko veikla;
6) sandėliuoti, laikyti, realizuoti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis tik tose patalpose, kurios atitinka Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus;
7) prieš priimdamas į darbą naują darbuotoją, kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvarta, pateikti teritorinei policijos įstaigai šio asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą) ir medicininio patikrinimo išvadas, patvirtinančias, kad jis neserga ligomis ar neturi fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu, nėra įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos, nėra sveikatos priežiūros įstaigos prižiūrimas dėl psichikos ligos ar sutrikimo;
8) ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apskaitos žurnalus ir kitus su tarpininko veikla susijusius dokumentus saugoti ne mažiau kaip 20 metų nuo paskutinio įrašo padarymo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar tarpininkas verčiasi tarpininko veikla, ar ne (likvidavus juridinį asmenį, kitą organizaciją ar padalinį ar mirus fiziniam asmeniui, apskaitos žurnalai ir kiti su tarpininko veikla susiję dokumentai perduodami Policijos departamentui);
10) prekiaudamas ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis Lietuvos Respublikoje, laikytis šio įstatymo 24 straipsnio 2–4 dalyse nustatytų reikalavimų;
26 straipsnis. Ginklų taisymas, ginklų ir šaudmenų perdirbimas
1. Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo, norintys taisyti visų kategorijų ginklus, perdirbti ginklus ir šaudmenis, privalo gauti licenciją ar rašytinį sutikimą. Šią licenciją ar rašytinį sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Licencija ar rašytinis sutikimas taisyti ginklus, perdirbti ginklus ir šaudmenis suteikia teisę įsigyti Lietuvos Respublikoje ir įsivežti iš užsienio valstybių šiai veiklai reikalingas ginklų dalis.
2. Lietuvos Respublikoje ginklus, jų pagrindines dalis gali taisyti, perdirbti tik Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo, turintys licenciją ar rašytinį sutikimą taisyti ir perdirbti ginklus.
3. Perdirbti ginklai ir ginklai, į kuriuos remontuojant įstatomas neišbandytas (nepaženklintas atitinkamu žymeniu) vamzdis, turi būti išbandomi šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta tvarka.
4. Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo ginklus, jų pagrindines dalis gali paimti taisyti, perdirbti tik įsitikinęs, kad taisyti, perdirbti ginklą, jų pagrindines dalis priduodantis asmuo juos turi teisėtai (turi leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus), o nustatęs, kad ginklai, jų pagrindinės dalys laikomos neteisėtai, apie tai nedelsdamas informuoti policiją.
27 straipsnis. Tirų, šaudyklų eksploatavimas
1. Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo, norintys eksploatuoti tirą ar šaudyklą ūkinės komercinės veiklos tikslais, privalo gauti licenciją ar rašytinį sutikimą. Šią licenciją ar rašytinį sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Licencija ar rašytinis sutikimas eksploatuoti tirus, šaudyklas suteikia teisę įsigyti šaudmenis ir juos parduoti asmenims, kurie nori šaudyti tire ar šaudykloje.
2. Tiras ar šaudykla turi būti išdėstyti, pastatyti ir įrengti taip, kad būtų užtikrintas jų eksploatavimo saugumas, higienos ir aplinkos apsaugos normų reikalavimai.
3. Ginklų savininkai ir naudotojai tiruose ir šaudyklose gali šaudyti iš jiems priklausančių ar perduotų naudotis ginklų. Šaudymo tiruose ar šaudyklose, jų teritorijoje reikalavimus bei ginklo naudojimo ir nuomos tire ar šaudykloje tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
4. Veikla, susijusi su tirų ir šaudyklų, kuriuose šaudoma iš šio įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nurodytų ginklų, eksploatavimu, nelicencijuojama. Asmenys, šaudantys iš šių ginklų, privalo užtikrinti šaudymo saugumą.
5. Fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie nesiverčia ūkine komercine veikla eksploatuodami tirus, šaudyklas, licencija eksploatuoti tirus, šaudyklas nereikalinga. Tokie asmenys Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi gauti teritorinės policijos įstaigos leidimą, patvirtinantį, kad tirų, šaudyklų patalpos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.
28 straipsnis. Ginklų nuoma
1. Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo, norintys nuomoti ginklus medžioklei, sportui, profesinei veiklai ar mokymui, privalo gauti licenciją ar rašytinį sutikimą. Šią licenciją ar rašytinį sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Licencija ar rašytinis sutikimas nuomoti ginklus suteikia teisę licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojui įsigyti šaudmenų iš subjektų, turinčių teisę prekiauti šaudmenimis, ir juos parduoti asmeniui, išsinuomojusiam ginklą.
2. Subjektas, turintis licenciją nuomoti ginklus, turi teisę medžioklei nuomoti B ir C kategorijų medžioklinius ginklus, o sportui, profesinei veiklai ar mokymui – šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C ir D kategorijų ginklus.
3. Ginklus medžioklės sezono metu galima nuomoti Europos fiziniams asmenims, turintiems teisę turėti tos kategorijos medžioklinį ginklą ir pateikusiems šią teisę įrodančius dokumentus bei galiojantį medžiotojo bilietą.
4. Ginklus sportui galima nuomoti Europos fiziniams asmenims, turintiems teisę laikyti ir nešiotis tos kategorijos ginklą ir pateikusiems šią teisę įrodančius dokumentus bei galiojantį šaudymo sporto organizacijos nario pažymėjimą.
5. Ginklus profesinei veiklai ar mokymui galima nuomoti subjektams, turintiems teisę vykdyti tokią veiklą ir pateikusiems šią teisę įrodančius dokumentus.
6. Subjektas, nuomojantis ginklus, juos išsinuomojančiam asmeniui privalo nustatyta tvarka išduoti laikiną ginklo kortelę.
VII SKYRIUS
GINKLININKO, GINKLŲ, GINKLŲ PRIEDĖLIŲ, ŠAUDMENŲ, JŲ DALIŲ SAVININKO, VALDYTOJO IR NAUDOTOJO PAREIGOS
29 straipsnis. Ginklininko pareigos
Ginklininkas privalo:
2) išduoti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, tvarkyti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apskaitą ir pildyti reikiamus dokumentus;
3) ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis išduoti tik asmenims, pateikusiems visus reikalingus dokumentus;
4) įtaręs, kad asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neišduoti ginklo, ginklo priedėlio, šaudmenų, jų dalių tokiam asmeniui;
5) nedelsdamas pranešti policijos įstaigai apie ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių vagystę ar praradimą;
30 straipsnis. Ginklo, ginklo priedėlio, šaudmenų, jų dalių savininko, valdytojo, naudotojo pareigos
1. A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo:
1) trumpuosius šaunamuosius ginklus nešiotis taip, kad kiti asmenys jų nematytų. Matomoje vietoje dėkle ginklą gali nešiotis uniformuotas valstybės institucijos pareigūnas, uniformuotas šaulys, karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys, vykdydami tarnybines funkcijas, ar asmuo, turintis ginklą profesinei veiklai vykdyti;
2) įsirengti tinkamas sąlygas laikyti ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, jų dalis ir laikytis ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo reikalavimų;
3) sudaryti sąlygas kontroliuojančiųjų institucijų valstybės tarnautojams patekti į ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo vietas ir jų reikalavimu pateikti patikrinti ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, jų dalis ir leidimą nešiotis ginklus ar leidimą laikyti ginklus, taip pat ginklo pažymėjimą;
4) teisėsaugos institucijų pareigūnų reikalavimu pateikti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis ir leidimą juos nešiotis ar leidimą laikyti, taip pat ginklo pažymėjimą;
5) ginklus gabenti į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur) neužtaisytus ir įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą. Dėtuvė turi būti išimta iš ginklo, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio;
6) nedelsdamas pranešti policijos įstaigai apie ginklo, ginklo priedėlio, šaudmenų, jų dalių, leidimo įsigyti ginklus, leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus, taip pat ginklo pažymėjimo vagystę ar praradimą ir pateikti prašymą policijos įstaigai dėl leidimo įsigyti ginklus, leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus, taip pat ginklo pažymėjimo dublikato išdavimo;
7) perdavęs parduoti ginklą, turimą ginklo pažymėjimą atiduoti subjektui, prekiaujančiam ginklais, per kurį parduodamas ginklas;
8) kreiptis į teritorinę policijos įstaigą dėl leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo termino pratęsimo prieš pasibaigiant leidimo galiojimo laikui;
9) pasibaigus leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo terminui, nurodytą leidimą, ginklą ir šaudmenis kartu su turimu ginklo pažymėjimu nedelsdamas pristatyti laikinai saugoti į teritorinę policijos įstaigą;
10) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų informuoti policijos įstaigą apie pasikeitusią ginklo laikymo vietą ar apie gyvenamojoje vietoje, kurioje laikomas ginklas, naujai apsigyvenusius vyresnius nei 14 metų amžiaus asmenis;
11) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų informuoti policijos įstaigą apie pasikeitusią ginklo naudotojo gyvenamąją vietą;
2. A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama:
1) ginklą nešiotis neturint su savimi leidimo jį nešiotis ir ginklo pažymėjimo, jeigu šiame leidime neįrašyti ginklo identifikaciniai duomenys;
2) ginklą gabenti neturint su savimi leidimo jį nešiotis ir ginklo pažymėjimo (jeigu šiame leidime neįrašyti ginklo identifikaciniai duomenys) ar leidimo laikyti ginklus ir ginklo pažymėjimo (jeigu šiame leidime neįrašyti ginklo identifikaciniai duomenys);
3) ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu;
4) panaudojus ginklą, vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, iki bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti;
5) nešiotis parengtą šaudyti ginklą (šovinys yra įleistas į šovinio lizdą, revolveris – atlaužtu gaiduku, templinis ginklas – su įdėta strėle ir įtempta temple), išskyrus atvejus, kai tiesiogiai susiklosto aplinkybės, dėl kurių iškyla grėsmė asmens sveikatai ar gyvybei;
6) ginklą duoti asmeniui, neturinčiam teisės laikyti ar nešiotis tos kategorijos ir paskirties ginklus (šis reikalavimas netaikomas mokant asmenis naudotis ginklu per šaudymo varžybas, pratybas, mokymus);
8) sudaryti kliūtis kontroliuojančiųjų institucijų valstybės tarnautojams apžiūrėti ginklus, šaudmenis, jų laikymo vietas ir ginklų, šaudmenų įsigijimo, laikymo, apskaitos dokumentus;
31 straipsnis. D kategorijos ginklo savininko ir naudotojo pareigos
1. D kategorijos ginklo savininkas ir naudotojas privalo:
1) dujų balionėlį, elektros šoko įtaisą nešiotis taip, kad kiti asmenys jo nematytų. Matomoje vietoje dėkle dujų balionėlį, elektros šoko įtaisą gali nešiotis uniformuotas valstybės institucijų pareigūnas, uniformuotas šaulys, karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys, vykdydami tarnybines funkcijas, ar asmuo, turintis ginklą profesinei veiklai vykdyti;
2) D kategorijos ginklus parduoti ar kitaip perduoti naudoti kitam asmeniui tik per subjektą, turintį licenciją importuoti (įvežti), eksportuoti (išvežti) ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis ar licencijas prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis;
3) ginklą gabenti (transportuoti) į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur) neužtaisytą, įdėtą į dėklą ar kitą tinkamą daiktą. Šaudmenys negali būti sudėti į ginklo vamzdį, o dėtuvė turi būti išimta iš ginklo;
2. D kategorijos ginklo savininkui ir naudotojui draudžiama:
1) ginklą ar šaudmenis perduoti naudoti be priežiūros asmenims, neturintiems 18 metų, o naudojant sportui, – asmenims, neturintiems 16 metų;
3) ginklą nešiotis ar gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu;
VIII SKYRIUS
GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ laikymas, saugojimas, nešiojimasis, GABENIMAS ir naudojimas
32 straipsnis. Ginklų, šaudmenų laikymas ir saugojimas
1. Ginklus ir šaudmenis leidžiama laikyti asmenims, turintiems licencijas gaminti, taisyti ir perdirbti, prekiauti, importuoti (įvežti), eksportuoti (išvežti) ginklus ir šaudmenis, eksploatuoti tirus, šaudyklas, nuomoti ginklus ir šaudmenis arba leidimus nešiotis ginklus ar leidimus laikyti ginklus. D kategorijos ginklai laikomi ir nešiojami be leidimų.
2. Leidimas nešiotis ginklus ar leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų tik tam ginklui, kuris nurodytas leidime ar ginklo pažymėjime, ir juos nešiotis ar laikyti. Leidimas nešiotis ginklus ir leidimas laikyti ginklus galioja 5 metus.
3. Ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse, visuomeninės paskirties vietose (stadionuose, restoranuose, baruose, teatruose ir kitose vietose) dirbantiems ar atvykstantiems į jas asmenims gali būti sudaromos sąlygos ginklus ir šaudmenis palikti laikinai saugoti. Laikino ginklų saugojimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
5. Asmuo gali parduoti teisėtai jam priklausantį A, B ar C kategorijos ginklą tik per subjektą, turintį teisę prekiauti atitinkamos kategorijos ginklais.
6. Ginklo savininkas gali ginklą pateikti perdirbti tik turėdamas leidimą perdirbti ginklą. Leidimą perdirbti ginklą išduoda policijos įstaiga, kuri išdavė leidimą nešiotis ginklus arba leidimą laikyti ginklus, pagal ginklo savininko ar teisėto valdytojo prašymą. Ginklui taisyti leidimas nereikalingas.
33 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų nešiojimasis, gabenimas
1. Asmenys, turintys leidimus laikyti ginklus, ginklus gabena į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur) neužtaisytus, įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą. Šovinys negali būti įdėtas į ginklo vamzdį, o dėtuvė turi būti išimta iš ginklo.
2. Leidimas įsigyti ginklus suteikia teisę įsigytus ginklus, šaudmenis gabenti iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir juos laikyti (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų nuo jų įsigijimo dienos).
4. Medžioklės plotuose medžioklei skirti užtaisyti ginklai nešiojami medžioklę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
34 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų naudojimas
2. Ginklo panaudojimas nelaikomas prieštaraujančiu žmogaus teisėms, jeigu tai įvyko neviršijant tokio jėgos panaudojimo, kai tai buvo neišvengiamai būtina. Bet kurį ginklą asmuo gali panaudoti gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nepaisydamas to, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valstybės ar savivaldybių institucijas ir įstaigas, taip pat siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.
3. Prieš panaudojant ginklą, būtina įspėti asmenį, prieš kurį jis bus panaudotas. Ši nuostata netaikoma, kai įspėti dėl susidariusios situacijos neįmanoma arba kai delsimas kelia tiesioginį pavojų ginklo naudotojui ar kito asmens gyvybei ir sveikatai. Ginklo panaudojimo pasekmės neturi padaryti žalos trečiųjų asmenų sveikatai.
4. Ginklą asmuo gali panaudoti ir prieš gyvūną, keliantį pavojų jo paties ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, taip pat norėdamas pasikviesti pagalbą ar perspėti.
5. Draudžiama panaudoti ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, jeigu akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jeigu akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei.
6. Apie kiekvieną ginklo panaudojimo atvejį, kai žuvo žmogus ar padaryta turtinė žala, padaryti kūno sužalojimai asmeniui, ginklo savininkas ar naudotojas nedelsdamas turi pranešti teritorinei policijos įstaigai ar prokuratūrai.
7. Medžioklės plotuose medžioklei skirti ginklai ir šaudmenys naudojami šio įstatymo ir medžioklę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Medžioklei taip pat gali būti naudojami teisėtai turimi A, B kategorijų trumpieji šaunamieji ginklai.
8. Šaulio tarnybai skirti ginklai ir šoviniai mokymų ir pratybų metu naudojami Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka, o atliekant Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 14 straipsnyje nustatytą šaulio tarnybą, šaunamieji ginklai naudojami Karinės jėgos naudojimo statuto 8 straipsnyje nustatytais pagrindais.
9. Sportui, profesinei veiklai vykdyti, kolekcijoms sudaryti, parodoms, mokymui, moksliniam tyrimui šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodyti ginklai, B, C, D kategorijų ginklai, šaudmenys naudojami šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
10. A kategorijos ginklų panaudojimo tvarką nustato teisės aktai, reglamentuojantys juridinių asmenų, kurie naudoja šiuos ginklus, darbo tvarką.
35 straipsnis. Ginklai ir šaudmenys kaip radiniai
1. Asmuo, radęs ginklą ar šaudmenų, privalo nedelsdamas apie tai pranešti policijai. Asmeniui draudžiama rastus ginklus ar šaudmenis gabenti į policijos įstaigą ar kitą vietą. Policija asmens rastus ginklus ar šaudmenis paima jų radimo vietoje.
2. Rasti ginklai ir šaudmenys, kurių savininkas nežinomas, radusio asmens pasirinkimu:
2) pažymimi ir išdavus leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus ir ginklo pažymėjimą grąžinami juos radusiam asmeniui, arba
IX SKYRIUS
Pavienių ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, Jų DALIŲ įvežimas, išvežimas, VEŽIMAS
tranzitu per LIETUVOS RESPUBLIKĄ
36 straipsnis. Europos šaunamojo ginklo leidimas
1. Europos šaunamojo ginklo leidimą Lietuvos Respublikos nuolatiniam gyventojui, turinčiam ginklą ir norinčiam medžioklės, istorinio įvykio atkūrimo ar sporto tikslais jį išvežti į Europos Sąjungos valstybę narę, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda teritorinės policijos įstaigos. Šis leidimas galioja ne ilgiau kaip 5 metus ir gali būti teritorinės policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu pratęstas kas penkerius metus ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui.
2. Europos šaunamojo ginklo leidimo negalima perleisti kitiems asmenims. Asmuo, Europos Sąjungos valstybėje narėje turėdamas šaunamąjį ginklą, privalo su savimi turėti šį leidimą.
3. Asmuo, realizavęs ar praradęs ginklą, Europos šaunamojo ginklo leidimą privalo grąžinti jį išdavusiai teritorinei policijos įstaigai.
37 straipsnis. Pavienių ginklų įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš jos, vežimas tranzitu per Lietuvos Respubliką
1. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką teisėtai įgytus šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taip pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, gavę policijos įstaigos leidimą įvežti (išvežti) pavienius ginklus. Be šio leidimo galima įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką senovinius ginklus, vieną D kategorijos ginklą ir pneumatinio ginklo šaudmenis. Be leidimo įvežti (išvežti) pavienius ginklus, taip pat galima išvežti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, jų šaudmenis, jų dalis, kurie su Policijos departamento leidimu buvo laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) įvežti į Lietuvos Respubliką jų tinkamumui nustatyti, eksponuoti, taisyti, laikinai sandėliuoti, medžioklės ar sporto tikslais, arba laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) išvežti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, jų šaudmenis, jų dalis iš Lietuvos Respublikos jų tinkamumui nustatyti, eksponuoti, taisyti, laikinai sandėliuoti, medžioklės ar sporto tikslais, su sąlyga, kad fizinis ar juridinis asmuo pagrindžia, kad šie ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys jiems teisėtai priklauso, ir tai, kad ginklai, ginklų priedėliai, jų šaudmenys, jų dalys šiam tikslui išvežami laikinai.
2. Fiziniai asmenys pavienius ginklus, jų šaudmenis medžioklės, istorinio įvykio atkūrimo ar sporto tikslais gali įvežti į Lietuvos Respubliką ar išvežti iš jos turėdami Europos šaunamojo ginklo leidimą ir dokumento, patvirtinančio atvykimo tikslą, kopiją. Be to, fiziniai asmenys turi teisę įvežti iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų pavienius ginklus, ginklų priedėlius, jų šaudmenis, jų dalis, taip pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, turėdami policijos įstaigos išduotą išankstinį sutikimą dėl ginklų įvežimo į Lietuvos Respubliką, ir išvežti juos iš Lietuvos Respublikos į Europos Sąjungos valstybę narę, turėdami tam policijos įstaigos išduotą leidimą vežti ginklus. Policijos įstaiga leidimą vežti ginklus išduoda po to, kai gauna Europos Sąjungos valstybės narės išankstinį sutikimą dėl ginklų įvežimo. Šių išankstinių sutikimų ar leidimų vežti ginklus nereikia, kai vežami senoviniai ginklai.
3. Pavieniai A kategorijos ginklai, jų šaudmenys (išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus) įvežami į Lietuvos Respubliką, išvežami iš jos, gabenami tranzitu per Lietuvos Respubliką gavus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos leidimą.
4. Juridinių asmenų, turinčių tarpvalstybinio grynųjų pinigų vežimo licenciją, išduotą Reglamento (ES) Nr. 1214/2011 nustatytomis sąlygomis, grynųjų pinigų vežimo apsaugos darbuotojai (kaip jie apibrėžti šio reglamento 1 straipsnio i punkte) pavienius ginklus, kurių civilinė apyvarta Lietuvos Respublikoje draudžiama, tranzitu gali gabenti šiame reglamente nustatyta tvarka.
5. Specialaus statuso subjektų pareigūnai, išskyrus Lietuvos šaulių sąjungą, tarnybinėms pareigoms atlikti jiems priklausančius šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų ginklus, šaudmenis išveža iš Lietuvos Respublikos ir įveža į ją turėdami specialaus statuso subjekto vadovo išduotą leidimą.
6. Užsienio valstybių teisėsaugos, saugumo ir gynybos institucijų pareigūnai tarnybinėms užduotims atlikti jiems priklausančius šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus, šaudmenis gali įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gavę atitinkamai Policijos departamento, Valstybės saugumo departamento ar Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos išduotą leidimą. Šioje dalyje nurodyti leidimai išduodami šių institucijų vadovų nustatyta tvarka.
7. Įvežamų į Lietuvos Respubliką, išvežamų iš jos, gabenamų tranzitu per Lietuvos Respubliką pavienių ginklų skaičius negali viršyti 3 vienetų vienam asmeniui, 500 vienetų šaudmenų vienam įvežamam ar turimam to paties kalibro ginklui. Sportui (varžyboms, treniruotėms) įvežamų į Lietuvos Respubliką, išvežamų iš jos, gabenamų tranzitu per Lietuvos Respubliką ginklų, jų dalių, jų šaudmenų skaičius neribojamas. Laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) išvežamų iš Lietuvos Respublikos pavienių ginklų, jų dalių, taip pat įvežamų į Lietuvos Respubliką pavienių ginklų, jų dalių, jeigu šie buvo laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) išvežti iš jos medžioklei ar sportui, skaičius neribojamas, šaudmenų skaičius negali viršyti 800 šovinių medžiotojams ir 1 200 šovinių sportinio šaudymo atstovams.
8. Kai ginklai, šaudmenys įvežami, išvežami parodoms organizuoti, jų skaičius neribojamas, tačiau ginklai, šaudmenys turi būti įvežti, išvežti po parodos. Už ginklų, šaudmenų įvežimą ir išvežimą atsako parodos organizatoriai.
9. Juridiniai asmenys, turėdami Policijos departamento išduotą leidimą, gali laikinai įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos ginklus, šaudmenis tik sportui (varžyboms, treniruotėms).
10. Asmenys pavienius ginklus Lietuvos Respublikoje iš vienos vietos į kitą gali vežti be leidimo laikydamiesi ginklų gabenimo reikalavimų.
11. Tvarką, reglamentuojančią pavienių šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įvežimą į Lietuvos Respubliką, išvežimą iš jos, vežimą tranzitu, vežimą Lietuvos Respublikoje ir informacijos apie ginklų vežimą užsienio valstybėms pateikimą, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
12. Leidimas įvežti (išvežti) pavienius ginklus, leidimas vežti ginklus ir Europos šaunamojo ginklo leidimas neišduodamas, jeigu paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:
1) pateikti ne visi reikiami dokumentai arba jie netinkamai įforminti ir per policijos įstaigos nustatytą terminą jie nepatikslinami ir (ar) nepateikiami trūkstami dokumentai;
2) Europos Sąjungos valstybė narė nesutinka leisti įvežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis į jos teritoriją (tik leidimas vežti ginklus);
3) norima įvežti, išvežti, vežti tranzitu ar vežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, kurių civilinė apyvarta draudžiama;
5) valstybei, į kurią numatoma išvežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taikomos tarptautinės sankcijos, įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą;
6) valstybėje, į kurią numatoma išvežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis jų dalis, kilo karinis konfliktas;
13. Europos šaunamojo ginklo leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu asmuo netenka teisės laikyti ar nešiotis Europos šaunamojo ginklo leidime nurodytus ginklus.
14. Leidimo įvežti (išvežti) pavienius ginklus ir leidimo vežti ginklus galiojimas panaikinamas, jeigu paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:
2) leidimas įgytas pateikus klaidingus duomenis ir (ar) informaciją, nepranešta apie jų pasikeitimus;
3) valstybei, į kurią išvežami ginklai, ginklų priedai, šaudmenys, jų dalys, pradėtos taikyti tarptautinės sankcijos, įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą;
X SKYRIUS
GINKLŲ, GINKLŲ PRIEDĖLIŲ, ŠAUDMENų, JŲ DALIŲ kolekcionavimas, Parodų organizavimas
38 straipsnis. Ginklų, šaudmenų, jų dalių kolekcionavimas
1. Kolekcininkai gali kolekcionuoti:
1) šaunamuosius ginklus, jų šaudmenis, perdirbtus taip, kad jų nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį, taip pat jų dalis;
2. Šaunamieji ginklai turi būti perdirbti taip, kad jų nebūtų įmanoma naudoti pagal paskirtį. Šaudmenys turi būti perdirbti taip, kad jų nebūtų galima iššauti.
3. Ginklus, šaudmenis, jų dalis kolekcionuoti galima muziejuje, kitoje tam pritaikytoje patalpoje, atitinkančioje Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus.
4. Įstaigos, atliekančios kriminalistines ekspertizes, mokslinius tyrimus, gali sudaryti šias ginklų, šaudmenų, tūtelių ir kulkų kriminalistines kolekcijas:
5. Kriminalistinės ekspertizės įstaigos, kurios turi A, B, C kategorijų graižtvinius ir lygiavamzdžius šaunamuosius ginklus, ant kurių nėra identifikacinio numerio, privalo juos sunumeruoti, ant ginklo iškaldamos skaičius.
6. Tvarką, reglamentuojančią ginklų, šaudmenų, jų dalių kolekcijų sudarymą, laikymą, eksponavimą, likvidavimą, ginklų, šaudmenų perdirbimą kolekcijoms, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
39 straipsnis. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių parodų organizavimas
1. Valstybės institucijos, įstaigos, Lietuvos Respublikoje ar užsienio šalyse registruotos įmonės, įstaigos, organizacijos, gavusios teritorinės policijos įstaigos leidimą, gali organizuoti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių parodas.
2. A kategorijos tinkamų naudoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių parodas gali organizuoti tik specialaus statuso subjektai.
3. Parodų organizatoriai privalo užtikrinti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksponavimo ir laikymo saugumą.
XI SKYRIUS
leidimų nešiotis GINKLUS ir leidimų laikyti GINKLus GALIOJIMO panaikinimas
40 straipsnis. Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimas
1. Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas:
4) panaikinus licencijos ar rašytinio sutikimo verstis veikla, susijusia su ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvarta, galiojimą ar pasibaigus licencijos galiojimo laikui;
5) atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms;
6) kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai;
7) kai fizinis asmuo dėl ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos taisyklių pažeidimo praranda savo ginklą;
8) kai leidimas nešiotis ginklus ar leidimas laikyti ginklus buvo įgytas pateikus sąmoningai klaidingą informaciją ar suklastotus dokumentus;
9) kai asmuo, turintis leidimą nešiotis ginklus ar leidimą laikyti ginklus, akivaizdžiai neleidžia arba sudaro kliūtis kontroliuojančiųjų institucijų valstybės tarnautojams atlikti patikrinimą;
10) kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus;
2. Leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimas panaikinamas, kai asmuo, turintis šį leidimą, laiku be svarbių priežasčių nepratęsia šio leidimo galiojimo ir dėl to gavęs policijos įstaigos įspėjimą į jį nereaguoja.
3. Fizinio asmens, turinčio ginklą medžioklei, leidimo laikyti ginklus galiojimas taip pat panaikinamas netekus teisės medžioti.
4. Fizinio asmens, turinčio ginklą sportui, leidimo laikyti ginklus galiojimas taip pat panaikinamas netekus narystės šaudymo sporto organizacijoje.
5. Fizinio asmens, turinčio ginklą šaulio ar kario savanorio, ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybai, leidimo laikyti ginklus ir leidimo nešiotis ginklus galiojimas panaikinamas netekus narystės Lietuvos šaulių sąjungoje arba nutraukus (nutrūkus) kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario tarnybos sutartį (sutarčiai).
6. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytam ginklo naudotojui leidimo nešiotis ginklus ir leidimo laikyti ginklus galiojimas panaikinamas, kai jis pradeda gyventi skyrium nuo šeimos nario, perleidusio nuolat naudotis jam priklausantį ginklą.
7. Europos fizinio asmens ar Europos juridinio asmens darbuotojo leidimo nešiotis ginklus galiojimas panaikinamas Europos fiziniam asmeniui ar Europos juridinio asmens darbuotojui nutraukus profesinę veiklą.
8. Leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo panaikinimas įsigalioja iš karto po sprendimo jį panaikinti priėmimo, nors jis ir ginčijamas.
9. Sprendimą panaikinti leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimą arba sprendimą nepratęsti nurodyto leidimo galiojimo priima šį leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Šis sprendimas turi būti motyvuotas šio straipsnio 1–7 dalyse nurodytais pagrindais. Asmuo turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šioje dalyje nurodyto sprendimo gavimo apskųsti sprendimą teismui.
XII SKYRIUS
GINKLŲ, GINKLŲ PRIEDĖLIŲ, ŠAUDMENŲ, JŲ DALIŲ PAĖMIMAS, PAVELDĖJIMAS, DOVANOJIMAS, REALIZAVIMAS
41 straipsnis. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimas
1. Policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima:
1) kai ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, jų dalys gaminami, importuojami, eksportuojami, įvežami, išvežami, gabenami, laikomi ar nešiojami, jais prekiaujama neturint atitinkamo leidimo, licencijos, rašytinio sutikimo arba pasibaigus jų galiojimo laikui;
2) panaikinus licencijos, rašytinio sutikimo, leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimą;
3) pažeidus šio įstatymo reikalavimus, kai pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai;
5) kai asmuo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas;
6) kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad asmuo serga ligomis ar turi fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu, ar turi sveikatos sutrikimų, problemų dėl alkoholizmo, narkomanijos, psichikos būklės;
7) jeigu įtariama, kad ginklas, ginklo priedėlis, šaudmenys, jų dalys galėjo būti nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo įrankis arba objektas;
9) nepaprastosios ir karo padėties atvejais (išskyrus šaulio ar kario savanorio, ar kitų aktyviojo rezervo karių tarnybai turimus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis);
2. Institucija, šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais paėmusi ginklus ir priėmusi sprendimą juos realizuoti, privalo organizuoti, kad būtų nustatytas ginklų tinkamumas naudoti.
3. Tinkami saugiai naudoti ginklai, ginklų priedėliai, pramoninės gamybos šaudmenys, jų dalys asmens prašymu realizuojami per Ginklų fondą arba subjektus, turinčius teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis. Jeigu asmuo, kuriam policijos įstaiga panaikino leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus galiojimą, per 30 kalendorinių dienų nesikreipia į policijos įstaigą su prašymu realizuoti ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, jų dalis, ginklas, ginklo priedėlis, šaudmenys, jų dalys perduodami Ginklų fondui realizuoti. Netinkami saugiai naudoti ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys, kurie nepriimami realizuoti, neatlygintinai (išskyrus turinčius istorinę ar kriminalistinę vertę ginklus, ginklų priedėlius ir šaudmenis) perduodami Ginklų fondui sunaikinti.
4. Per 10 kalendorinių dienų nuo ginklo, ginklo priedėlio, šaudmenų, jų dalių realizavimo dienos jų savininkui pranešama apie realizuotą ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, jų dalis ir jam atvykus sumokama realizavus šį ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, jų dalis gauta pinigų suma, atskaičius realizavimo išlaidas. Perduoto Ginklų fondui realizuoti ginklo, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių tinkamumas naudoti nustatomas ir jų vertė apskaičiuojama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
5. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais atvejais ginklai, ginklo priedėliai, šaudmenys, jų dalys, leidimas laikyti ginklus, leidimas nešiotis ginklus, taip pat ginklų pažymėjimai paimami iki ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo arba kardomosios priemonės – suėmimo – asmeniui panaikinimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 10 punktuose nurodytais atvejais policijos įstaigos ginklus, ginklo priedėlius, šaudmenis, jų dalis, leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus, taip pat ginklų pažymėjimus paima, iki bus priimtas atitinkamas sprendimas dėl leidimo galiojimo panaikinimo ar ginklo, ginklo priedėlio, šaudmenų, jų dalių grąžinimo. Tais atvejais, kai ginklai, ginklo priedėliai, šaudmenys, jų dalys buvo paimti pasibaigus licencijos, rašytinio sutikimo ar leidimo galiojimo laikui, tačiau jų galiojimo terminas buvo pratęstas, ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys grąžinami jų savininkui.
6. Jeigu sprendimas dėl leidimo galiojimo panaikinimo ar nepratęsimo, licencijos, rašytinio sutikimo galiojimo panaikinimo apskundžiamas, ginklas, ginklo priedėlis, šaudmenys, jų dalys laikinai paimami saugoti iki galutinio sprendimo priėmimo.
7. Mirus šaunamojo ginklo savininkui, ginklas, ginklo priedėlis, šaudmenys, jų dalys perduodami į teritorinę policijos įstaigą laikinai saugoti, iki bus išspręstas turto paveldėjimo klausimas.
42 straipsnis. A, B, C, D kategorijų ginklai, jų šaudmenys kaip paveldėto turto dalis ar dovana
1. Šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodyti ginklai, B, C, D kategorijų ginklai ir šaudmenys dovanojami ir paveldimi.
2. Šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodyti ginklai, B ir C kategorijų ginklai, jų šaudmenys šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti dovanojami asmenims, kurie turi teisę įsigyti ir turėti atitinkamos rūšies ginklą.
3. Paveldėtojas, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, turi teisę pateikti prašymą teritorinei policijos įstaigai šio įstatymo nustatyta tvarka išduoti leidimą nešiotis ginklą ar leidimą laikyti ginklą, leidimą jį parduoti ar perdirbti.
4. Jeigu paveldėtojas leidimo nešiotis ginklą ar leidimo laikyti ginklą negauna arba atsisako ginklą perdirbti, išduodamas leidimas ginklą parduoti. Leidimas parduoti galioja ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų. Ginklas ir šaudmenys realizuojami šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per 10 kalendorinių dienų nuo ginklo atidavimo realizuoti dienos paveldėtojas teritorinei policijos įstaigai turi pateikti pažymą, kad ginklas pateiktas realizuoti Ginklų fondui ar subjektui, turinčiam teisę prekiauti tokios rūšies ginklais. Leidimas parduoti ginklą suteikia teisę laikyti ginklą 10 kalendorinių dienų ir per šį terminą jį pateikti realizuoti.
5. Per 10 kalendorinių dienų nuo paveldėto ginklo realizavimo dienos paveldėtojui pranešama apie realizuotą ginklą ir jam atvykus išmokama šio įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodyta pinigų suma. Perduoto Ginklų fondui realizuoti ginklo tinkamumas naudoti nustatomas ir vertė apskaičiuojama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
6. Jeigu paveldėtojas be svarbių priežasčių per vieną mėnesį nuo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo nesikreipia į teritorinę policijos įstaigą dėl leidimo nešiotis ginklą ar leidimo laikyti ginklą gavimo arba leidimo jį parduoti ar perdirbti arba per 10 kalendorinių dienų, kai buvo gavęs leidimą parduoti ginklą, neperduoda ginklo realizuoti ir teritorinei policijos įstaigai nepateikia šio straipsnio 4 dalyje nurodytos pažymos, kad ginklas, šaudmenys yra perduoti realizuoti, ginklas, šaudmenys paimami neatlygintinai ir perduodami Ginklų fondui realizuoti.
7. Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir vidaus reikalų ministras turi teisę apdovanoti asmenis B, C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais (pistoletais, revolveriais) bei kardais, durklais, kalavijais už pasižymėjimą kovos aplinkybėmis, už nuopelnus ar pasiaukojimą ir narsą užtikrinant asmens, visuomenės ir (ar) valstybės saugumą, kovojant su nusikalstamumu, už asmeninę drąsą atliekant valstybės užduotis.
8. Apdovanoti Lietuvos Respublikos nuolatinius gyventojus ginklais gali ir užsienio valstybių, vyriausybių vadovai, kiti oficialūs asmenys.
XIII SKYRIUS
GINKLŲ, ŠAUDMENŲ, JŲ DALIŲ SUNAIKINIMAS
43 straipsnis. Ginklų, šaudmenų, jų dalių sunaikinimas
1. Visi netinkami naudoti ginklai, kurių neįmanoma ar netikslinga taisyti, turi būti sunaikinami arba perdirbami į visiškai netinkamus naudoti ginklus.
2. Visos netinkamos naudoti ginklų dalys, kurių neįmanoma ar netikslinga taisyti, netinkami naudoti šaudmenys turi būti sunaikinami.
3. Asmenys norimus sunaikinti jiems priklausančius ginklus, šaudmenis, jų dalis perduoda teritorinei policijos įstaigai, o ši ne rečiau kaip kas 6 mėnesiai atiduotus sunaikinti ginklus, šaudmenis, jų dalis perduoda Ginklų fondui.
4. Ginklų fondas jam perduotus sunaikinti ginklus, šaudmenis, jų dalis sunaikina Ginklų fondo vadovo nustatyta tvarka, dalyvaujant Ginklų fondo vadovo sudarytai komisijai.
5. Ginklai, šaudmenys, jų dalys turi būti sunaikinti tokiu būdu, kuris garantuotų, kad jie tapo visiškai netinkami naudoti pagal paskirtį. Ginklai, šaudmenys, jų dalys turi būti naikinami taip, kad nekiltų pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai.
6. Specialaus statuso subjektai, išskyrus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją, jai pavaldžias įstaigas ir Lietuvos kariuomenę, skirtus sunaikinti ginklus, šaudmenis, jų dalis privalo perduoti Ginklų fondui. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, jai pavaldžioms įstaigoms ir Lietuvos kariuomenei priklausančius ginklus, šaudmenis, jų dalis sunaikina Lietuvos kariuomenė krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.
XiV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
44 straipsnis. Kriminalistinė tūtelių ir kulkų kolekcija
45 straipsnis. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos kontrolė
1. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pavaldžios įstaigos ir Lietuvos Respublikos muitinė.
2. Valstybės tarnautojai, įgalioti kontroliuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą, turi teisę:
46 straipsnis. Keitimasis informacija su užsienio valstybėmis dėl ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos
1. Leidimą (licenciją) eksportuoti (išvežti) šaunamuosius ginklus, šaudmenis, jų dalis išdavusi institucija privalo informuoti bet kurią užsienio valstybę apie Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės subjektui realizuotą, dovanotą ar visam laikui iš Lietuvos Respublikos išvežamą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Tokia informacija užsienio valstybei turi būti perduodama nedelsiant.
2. Užsienio valstybių ginklų apyvartą kontroliuojančiosioms institucijoms iki šaunamojo ginklo įvežimo į tas valstybes turi būti pateikti duomenys apie asmenį, kuris realizavo ginklą, ir apie asmenį, kuris jį įsigijo, taip pat šaunamojo ginklo, šaudmenų duomenys:
3. Informacija apie šaunamųjų ginklų ir šaudmenų importą, eksportą, tranzitą, įvežimą ar išvežimą iš Lietuvos Respublikos, sunaikinimą teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir Europos Sąjungos teisės aktais.
4. Informaciją apie civilinėje apyvartoje esančių ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įvežimą, išvežimą, taip pat ginklų, kurių į valstybės teritoriją negalima perduoti be išankstinio valstybės sutikimo, sąrašus ir kitą informaciją, susijusią su asmenimis, turinčiais ginklų, elektroninėmis priemonėmis Europos Sąjungos valstybėms narėms teikia ir iš Europos Sąjungos valstybių narių gauna Policijos departamentas.
Lietuvos Respublikos
ginklų ir šaudmenų
kontrolės įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (OL 2004 specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/853 (OL 2017 L 137, p. 22).
2. 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1214/2011 dėl profesionalaus tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą (OL 2011 L 316, p. 1).
3. 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 258/2012, kuriuo įgyvendinamas Jungtinių Tautų protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (JT šaunamųjų ginklų protokolas), 10 straipsnis ir nustatoma šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų eksporto leidimų sistema, importo ir tranzito priemonės (OL 2012 L 94, p. 1).“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2. Asmenų, kurie šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, leidimai nešiotis, leidimai laikyti ginklus pratęsiami, jeigu tenkinami kiti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimai.
3. Asmenys, kurie visiškai netinkamus naudoti ginklus, signalinius šautuvus, pistoletus (revolverius) įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, privalo juos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kartu su prašymu išduoti neterminuotą leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus pateikti registruoti policijos įstaigoms iki 2021 m. rugsėjo 14 d.
4. Asmenys, turintys licencijas importuoti, eksportuoti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis ar licencijas prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, kurie šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytus ginklus ar šių ginklų dėtuves, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytus ginklus ar šių ginklų dėtuves, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6, 9 ir 10 punktuose nurodytus ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo perduoti išvardytus ginklus ir dėtuves realizuoti Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.