Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

DĖL VALSTYBINĖS APLINKOS MONITORINGO 2024–2029 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2024 m.              d. Nr.

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Valstybinę aplinkos monitoringo 2024–2029 metų programą (pridedama).

 

 

Ministras Pirmininkas

 

Aplinkos ministras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2024 m.          d. nutarimu Nr.  

 

VALSTYBINĖ APLINKOS MONITORINGO 2024–2029 METŲ PROGRAMA

I SKYRIUS

 

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1Valstybinės aplinkos monitoringo 2024–2029 metų programos (toliau – Programa) tikslas – užtikrinti nuolatinį ir sistemingą informacijos apie Lietuvos Respublikos gamtinės aplinkos ir jos elementų būklę, gamtinėje aplinkoje vykstančius savaiminius ir dėl antropogeninio poveikio atsirandančius pokyčius rinkimą siekiant sisteminti, vertinti ir prognozuoti gamtinėje aplinkoje vykstančius savaiminius ir dėl antropogeninio poveikio atsirandančius pokyčius, gamtinės aplinkos kitimo tendencijas ir galimas pasekmes, teikti patikimą ir aktualią informaciją kitoms valstybėms, tarptautinėms organizacijoms, nacionalinėms institucijoms ir visuomenei, valdyti gamtinės aplinkos būklę ir ūkinės veiklos poveikį jai nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

2Informacija ir duomenų apie aplinkos būklę, pagrindines jos kitimo tendencijas, antropogeninį poveikį aplinkai prieinamumas, jų palyginamumas yra vienas iš svarbiausių patikimų veiksnių, leidžiančių priimti pagrįstus, veiksmingus aplinkos apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo tobulinimo sprendimus, sudarančius sąlygas planuojant ūkinę veiklą išvengti ilgalaikių neigiamų padarinių, didinti piliečių vaidmenį aplinkos apsaugos srityje.

3Programa orientuota į 2021–2030 metų nacionalinį pažangos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, laikoma nacionaline darbotvarke, ir Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV-490 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“ numatytus tikslus ir uždavinius aplinkos kokybės srityje.

4Programos duomenys apie aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio nulemtus aplinkos būklės pokyčius leis nustatyti šias gamtines aplinkos kitimo tendencijas ir galimas pasekmes:

4.1. aplinkos oro taršos ir jos poveikio, klimato kaitos padarinių grėsmė žmonių sveikatai ir ekosistemoms;

4.2.   radioaktyviųjų medžiagų artimosios ir tolimosios pernašos poveikis aplinkos kokybei;

4.3. antropogeninės veiklos poveikis požeminio vandens telkiniams, išskirtinėms ekonominės zonoms, teritorinės jūros, priekrantės ir tarpinių vandenų, upių, ežerų ir tvenkinių būklei;

4.4. dirvožemio kokybės blogėjimo dėl natūralių ar ūkinės veiklos skatinamų natūralių procesų, didėjančios dirvožemio antropogeninės fizinės ir cheminės taršos;

4.5. biologinės įvairovės nykimo dėl neracionalaus gyvosios gamtos išteklių naudojimo;

4.6. tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų iš kitų valstybių į Lietuvą grėsmė ir klimato pokyčių poveikio silpnai antropogenizuotų teritorijų (sąlygiškai natūralioms) ekosistemoms įvertinimas;

4.7. didėjančios Baltijos jūros taršos, biologinės įvairovės ir agroekosistemų produktyvumo mažėjimo, šachtinių šulinių užterštumo nitratais dėl paviršinio ir požeminio vandens telkinių taršos maistinėmis medžiagomis iš pasklidosios taršos šaltinių būklė;

4.8. vertingiausių ir ekologiškai jautrių kraštovaizdžio kompleksų (gamtiniame karkase, saugomose teritorijose) nykimo (įskaitant jūros krantų ardą), estetinės jų vertės mažėjimas dėl ūkinės veiklos ir rekreacinės apkrovos;

4.9. dėl klimato kaitos ir kitų veiksnių poveikio intensyvėjančių karstinių procesų blogėjančios teritorijos naudojimo sąlygos Šiaurės Lietuvos karstiniame regione;

4.10neigiamas natūralių (gamtinių) seisminių įvykių (žemės drebėjimų) ir antropoginių seisminių įvykių poveikis aplinkai, kraštovaizdžiui ir ūkinei veiklai seismiškai aktyviose zonose.

 

II SKYRIUS

APLINKOS BŪKLĖ

 

5Valstybinė aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos patvirtinimo“, apėmė 2018–2023 metų nacionalinius poreikius, tarptautinius įsipareigojimus, kėlė tikslus ir uždavinius, numatė priemones, reikalingas užtikrinti sistemingą informacijos apie gamtinės aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio nulemtus gamtinės aplinkos būklės pokyčius rinkimą ir vertinimą, nacionalinių institucijų ir visuomenės informavimą apie gamtinės aplinkos būklę.

6 Aplinkos būklė pagal stebėjimo sritis (aplinkos oro, klimato, ozono sluoksnio, vandens, dirvožemio, gyvosios gamtos, sąlygiškai natūralių miško ekosistemų, kraštovaizdžio, radiologinės aplinkos) pateikta Programos 1 priede.

 

III SKYRIUS

valstybinio aplinkos monitoringo stebėjimo sritys, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS, VERTINIMO KRITERIJAI IR VALSTYBINĮ APLINKOS MONITORINGĄ VYKDANČIOS INSTITUCIJOS

 

7Valstybinis aplinkos monitoringas atliekamas įgyvendinant nacionalinių, Europos Sąjungos (toliau- ES) ir tarptautinių teisės aktų, nurodytų teisės aktų sąraše (2 priedas), nuostatas ir reikalavimus aplinkos monitoringo srityse:

7.1. aplinkos oro, klimato, ozono sluoksnio (3 priedas);

7.2. vandens (4 priedas);

7.3. laukų dirvožemio (5 priedas);

7.4. gyvosios gamtos (6 priedas);

7.5. sąlygiškai natūralių miško ekosistemų (7 priedas);

7.6. kraštovaizdžio (8 priedas);

7.7. radiologinės aplinkos (9 priedas).

8.  Programos tikslo įgyvendinimo uždaviniai ir priemonės, vertinimo kriterijai ir už Programos įgyvendinimą atsakingi asignavimų valdytojai nurodyti Programos 7 punkte išvardytuose prieduose (išskyrus 2 priedą).

IV SKYRIUS

STEBĖSENA

 

9.  Iki kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 1 dienos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija patvirtina kiekvienų kitų metų metinių Programos uždavinių, kuriuos vykdo joms pavaldžios, jų reguliavimo sričiai priskirtos institucijos ir įstaigos, įgyvendinimo planus.

10Metiniuose Programos uždavinių įgyvendinimo planuose turi būti nustatytos atitinkamais metais planuojamos įgyvendinti priemonės, stebėjimo vietos ir konkretūs jų pavadinimai, stebėjimo vietų koordinatės pagal valstybinę koordinačių sistemą arba kita analogiška informacija; kur reikia, planuojami stebėti parametrai ir matavimo vienetai, parametrų stebėjimų dažnumas, atsakingi vykdytojai.

11.   Žemės ūkio ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija užtikrina, kad informacija apie atitinkamų metų Programos uždavinių, kuriuos vykdo joms pavaldžios, jų reguliavimo sričiai priskirtos institucijos ir įstaigos, įgyvendinimo planų vykdymą būtų pateikta Aplinkos ministerijai, paskelbta Žemės ūkio ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių ir jų reguliavimo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų, įgyvendinančių metinius Programos uždavinius, interneto svetainėse iki kitų metų kovo 1 dienos.

12Aplinkos ministerijai pavaldžios, jos reguliavimo sričiai priskirtos institucijos ir įstaigos, vykdančios valstybinį aplinkos monitoringą, informaciją apie metinių Programos uždavinių įgyvendinimo planų vykdymą pateikia Aplinkos ministerijai ir paskelbia savo interneto svetainėse iki kitų metų kovo 1 dienos.

13Aplinkos ministerijai, Žemės ūkio ministerijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios, jų reguliavimo sričiai priskirtos institucijos ir įstaigos, įgyvendinančios patvirtintus metinius Programos uždavinius, iki kitų metų kovo 15 dienos savo interneto svetainėse paskelbia stebėjimų ir (ar) tyrimų rezultatų analizę, vertinimą ir prognozes.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

14Už Programos koordinavimą atsakinga Aplinkos ministerija.

15Programos įgyvendinimo finansavimo šaltiniai: valstybės biudžeto lėšos, asignavimų valdytojų programų lėšos, Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos, ES finansinės paramos lėšos, kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.

_______________________