Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2021 M. BALANDŽIO 28 D. NUTARIMO NR. 292 „DĖL STRATEGINIO VALDYMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. d. Nr.
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“:
1.1. Pakeisti preambulę ir ją išdėstyti taip:
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 10 straipsnio 2 ir
3 dalimis, 11 straipsnio 3 dalimi, 12 straipsnio 3 dalimi, 13 straipsniu, 14 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 15 straipsnio 3 dalimi, 16 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 19 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 7 straipsnio 1 ir 5 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:“.
1.2. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą Strateginio valdymo metodiką:
1.2.2. Pakeisti 2.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.2.3. Papildyti 41 punktu:
1.2.4. Pakeisti 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8. Rengiant PP, PP pažangos priemonių aprašus, RPP ir RPPl, Portfelio valdytojo metodinės konsultacijų pagalbos centras – viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra – rengia metodinius dokumentus, konsultuoja strateginio valdymo sistemos dalyvius dėl problemų ir jų priežasčių analizės atlikimo, pažangos priemonių veiksmingumo, naudos ir socialinio ir ekonominio poveikio analizės metodų taikymo, investicijų projektų rengimui ir vertinimui taikomų reikalavimų, taip pat dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdo taikymo (dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu įgyvendinamų projektų konsolidavimo, viešojo ir privataus sektorių partnerystės skatinimo priemonių taikymo, turtinių įsipareigojimų vertinimo pasirinkus viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdą ir pan.).“
1.2.5. Pakeisti 46.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„46.1. Remiantis vidutinio laikotarpio ekonominės raidos scenarijumi ir po jo rengiama ilgalaike makroekonomine projekcija sudaroma bendra valdžios sektoriaus pajamų projekcija. Prognozuojama atsižvelgiant į planuojamas ir (arba) įgyvendinamas mokesčių ir struktūrines reformas ir jų poveikio vertinimus, į vykdomus valdžios sektoriaus išlaidų mažinimo veiksmus (paslaugų centralizavimas, turto optimizavimas ir pan.), skolinimosi galimybes, ilgalaikes bendrojo vidaus produkto potencialo ir darbo užmokesčio fondo augimo projekcijas, ES fondų ir kitos tarptautinės paramos galimus investicijų finansavimo šaltinius ir šiems finansiniams šaltiniams taikomus apribojimus, diskrecinių mokestinių pajamų ir (arba) išlaidų padidinimo ir (arba) sumažinimo pažangos priemonių poveikio vertinimą.“
1.2.6. Pakeisti 82 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„82. Patvirtinus PP, siekdamas spręsti PP nustatytą problemą, PP valdytojas arba pažangos priemonės koordinatorius pagal Portfelio valdytojo nustatytą formą, atsižvelgdamas į viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus tvirtinamas pažangos priemonių rengimo metodines rekomendacijas, rengia ir tvirtina PP pažangos priemonės aprašą, kuriame nurodoma:“.
1.2.7. Pakeisti 86 punktą ir jį išdėstyti taip:
„86. Pažangos priemonės veikloms finansuoti taikomos finansavimo formos ir finansavimo šaltiniai pasirenkami atsižvelgiant į numatomų pažangos priemonės veiklų pobūdį, finansinį atsiperkamumą, galimybes pritraukti privačias lėšas, planuojamas sutaupyti lėšas įgyvendinus šias pažangos priemonės veiklas ir kitus šių veiklų ypatumus. PP valdytojas ar pažangos priemonės koordinatorius įvertina galimybes pažangos priemonės veikloms finansuoti pritraukti papildomą, NPP uždavinio, kurį įgyvendina pažangos priemonė, finansinės projekcijos dalyje nenumatytą finansavimą (dalyvaujant Europos Komisijos tiesiogiai valdomose programose, inovatyviose ekonomikos augimą skatinančiose finansavimo schemose, pažangos priemonei ir (arba) jos veikloms taikant viešojo ir privataus sektorių partnerystę, kitais būdais pritraukiant privačių lėšų). Viešojo ir privataus sektorių partnerystės taikymo galimybių ir efektyvumo vertinimo tvarka nustatyta viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus tvirtinamose pažangos priemonių rengimo metodinėse rekomendacijose.“
1.2.8. Papildyti 861 punktu:
„861. Planuojant pažangos priemonę ar atskiras jos veiklas įgyvendinti taikant viešojo ir privataus sektorių partnerystę, į PP pažangos priemonės apraše nurodomą finansavimo planą turi būti įtraukiamos privačios lėšos, o planuojamų prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų įgyvendinant viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą vykdymo išlaidos priskiriamos tęstinės veiklos išlaidoms. Jeigu viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą įgyvendinantis PP valdytojas prisideda prie projekto finansavimo (t. y. už dalį projekto veiklų atsiskaito per veiklų vykdymo laikotarpį ar iškart jas užbaigęs), suma, kuria prisidedama, ir jos finansavimo šaltinis turi būti nurodomi PP pažangos priemonės apraše nurodomame finansavimo plane.“
1.2.9. Papildyti 88.3 papunkčiu:
1.2.10. Papildyti 89.8 papunkčiu:
1.2.11. Pakeisti 114 punktą ir jį išdėstyti taip:
„114. PP valdytojai valstybės biudžeto lėšų (įskaitant ES ir kitos tarptautinės paramos lėšas) poreikį 3 ateinantiems metams planuoja atsižvelgdami į NPP nustatytos finansinės projekcijos proporcijas strateginiams tikslams pasiekti ir (arba) pažangos uždaviniams įgyvendinti, Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu (toliau – Biudžeto įstatymas) patvirtintas paskirstytas agreguoto asignavimų limito dalis, vadovaudamiesi valstybės biudžeto sudarymą ir vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat atsižvelgdami į Metodikos 146.1.1 papunktyje nustatyta tvarka RPPl administruojančiosios institucijos pateiktą informaciją. Pažangos veikloms finansuoti skirta valstybės biudžeto lėšų dalis negali būti naudojama tęstinėms veikloms finansuoti, išskyrus Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 27 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Nepanaudota tęstinei veiklai skirta valstybės biudžeto lėšų dalis gali būti naudojama pažangos priemonėms finansuoti Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytomis sąlygomis. Didėjant tęstinės veiklos lėšoms dėl to, kad reikia palaikyti pažangos veiklų rezultatus, pažangos lėšų dalis atitinkamai mažėja. Maksimalius limitus 3 ateinančių metų valstybės biudžeto lėšų pažangos veikloms finansuoti nustato Finansų ministerija, atsižvelgdama į Biudžeto įstatymu patvirtintas paskirstytas agreguoto asignavimų limito dalis ir įvertinusi, kokią lėšų dalį sudarys tęstinės veiklos lėšos.“
1.2.12. Pakeisti 115 punktą ir jį išdėstyti taip:
„115. Portfelio valdytojas, gavęs PP valdytojų parengtą informaciją apie valstybės biudžeto lėšų (įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) poreikį 3 artimiausiems metams, įvertina nacionalinių PP pažangos lėšų poreikio sumas ir, atlikęs Metodikos 110.5 papunktyje nurodytus portfelio subalansavimo veiksmus, parengia apibendrintą informaciją apie valstybės biudžeto lėšų (įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) poreikį pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektui (toliau – Biudžeto projektas) sudaryti.“
1.2.13. Papildyti 132.6 papunkčiu:
1.2.14. Pakeisti 1332 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„1332. Kai valstybės biudžeto lėšomis finansuojami projektai pagal PP pažangos priemonės aprašą atrenkami konkurso arba tęstinės atrankos būdu, administruojančiosios institucijos funkcijas Metodikos 133 punkte nustatyta tvarka atlieka valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, biudžetinė įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kuri yra atskaitinga valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, arba, minėtų įstaigų pasirinkimu, viena iš šių viešųjų įstaigų:“.
1.2.16. Pakeisti 135.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„135.3. Tęstinės atrankos būdas taikomas, kai yra daugiau nei vienas projektų vykdytojas, turintis teisę vykdyti numatytas nesudėtingas vienarūšes pažangos priemonės veiklas ir galintis prisidėti prie pažangos priemonės įgyvendinimo ir jos stebėsenos rodiklių pasiekimo, arba kai finansuojamos nesudėtingos vienarūšės pažangos veiklos, o šių veiklų projektai tarpusavyje nekonkuruoja. Tęstinė atranka vykdoma tol, kol paskirstoma pažangos veiklos kvietimui teikti projekto įgyvendinimo planą skirta suma.“
1.2.17. Pakeisti 144 punktą ir jį išdėstyti taip:
„144. Sprendimą dėl projekto finansavimo priima PP valdytojas, pažangos priemonės koordinatorius, jeigu koordinatorius paskirtas, arba PP valdytojo ar pažangos priemonės koordinatoriaus pavedimu administruojančioji institucija, vadovaudamiesi projektų atrankos rezultatais. Kai Metodikos 132 punkte nurodytais atvejais projektai nevykdomi, PP pažangos priemonės aprašo patvirtinimas laikomas sprendimu dėl atitinkamų pažangos priemonės veiklų finansavimo. Kai įgyvendinami RPPl projektai, sprendimą dėl projekto finansavimo, vadovaudamasi su PP ar RPP valdytoju sudaryta visuotinės dotacijos valdymo sutartimi, priima RPPl administruojančioji institucija. Kai įgyvendinamos finansinės priemonės, vadovaujamasi Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėmis. Kai projektas įgyvendinamas taikant viešojo ir privataus sektorių partnerystę, sprendimas dėl projekto finansavimo priimamas vadovaujantis Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis.“
1.2.18. Pakeisti 146.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„146.1. RPPl administruojančioji institucija rengia ir teikia valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, su kuriais ji yra sudariusi visuotinių dotacijų valdymo sutartis, šią informaciją:
146.1.1. kiekvienais metais iki kovo 1 dienos – informaciją apie valstybės biudžeto asignavimų poreikį regioninėms pažangos priemonėms įgyvendinti ir siekiamus rezultatus (regioninių pažangos priemonių finansavimo gairėse nurodytų stebėsenos rodiklių pasiekimo prognozes) ateinantiems 3 biudžetiniams metams;
1.2.19. Pakeisti 153.7 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„153.7. svarbiausi savivaldybės investiciniai projektai – nurodomi savivaldybės įgyvendinami ir (arba) planuojami įgyvendinti investiciniai projektai, pateikiant informaciją apie jų sąsajas su RPPl pažangos priemonėmis, projektų vykdytojus, įgyvendinimo terminus ir projektams įgyvendinti planuojamas ir (arba) skirtas pažangos lėšas, taip pat nurodant, ar šie projektai įgyvendinami ir (arba) planuojami įgyvendinti taikant viešojo ir privataus sektorių partnerystę;“.
1.2.20. Pakeisti IV skyriaus pirmojo skirsnio poskirsnio „Įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, SVP rengimas“ pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1.2.21. Pakeisti 157 punktą ir jį išdėstyti taip:
„157. SVP projektus pagal Metodikos 10 priede nustatytą biudžeto projekto rengimo, svarstymo ir tvirtinimo ciklą ir Metodikos 11 priede nustatytą formą rengia ir įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai. Bendrieji asignavimų planavimo principai nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo įgyvendinimo“, (toliau – Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės) ir Vyriausybės tvirtinamame Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo plane (toliau – Biudžeto projekto rengimo planas).“
1.2.22. Pakeisti 158 punktą ir jį išdėstyti taip:
„158. Ministerija rengia ministrui pavestų valdymo sričių SVP (toliau – ministerijos SVP) projektą, atsižvelgdama į Biudžeto įstatymu patvirtintus 3 biudžetinių metų asignavimus ir paskirstytas agreguoto asignavimų limito dalis. Ministerijos ir ministrų valdymo sričių įstaigos, kurios yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos, užtikrina Vyriausybės programos nuostatų, NPP nustatytų strateginių tikslų pasiekimą ir pažangos uždavinių bei nacionalinių PP įgyvendinimą, planuodamos programų priemones. Ministro valdymo sričių įstaigos, kurios yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos, SVP projektus pradeda rengti atsižvelgusios į Biudžeto įstatymu patvirtintus 3 biudžetinių metų asignavimus ir paskirstytas agreguoto asignavimų limito dalis ir suderinusios (jeigu tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms) su ministerijomis tęstinės veiklos uždavinius ir planuojamus pasiekti rezultatus.“
1.2.23. Pakeisti 159 punktą ir jį išdėstyti taip:
„159. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, jeigu tai neprieštarauja įstaigų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, Biudžeto projekto rengimo plane nustatyta tvarka teikia Finansų ministerijai informaciją apie patikslintą lėšų poreikį bei siekiamus rezultatus. Finansų ministerija, apibendrinusi gautą informaciją apie patikslintą lėšų poreikį bei siekiamus rezultatus, teikia ją Vyriausybės kanceliarijai.“
1.2.24. Pakeisti 159 punktą ir jį išdėstyti taip:
„159. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, jeigu tai neprieštarauja įstaigų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, Biudžeto projekto rengimo plane nustatyta tvarka teikia Finansų ministerijai informaciją apie pirmųjų ir antrųjų biudžetinių metų, palyginti su Lietuvos Respublikos ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymu (toliau – ankstesnių metų Biudžeto įstatymas) patvirtintomis antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto asignavimų valdytojams paskirstytomis agreguoto asignavimų limito dalimis, patikslintą lėšų poreikį, jeigu jis atitinka Biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus, nurodydami atitinkamą Biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 6 dalies punktą, pateikdami turinį detalizuojančią informaciją ir pagrindimą, taip pat paaiškinimą, dėl kokių priežasčių šis poreikis nebuvo numatytas arba negalėjo būti numatytas ankstesnių metų Biudžeto įstatyme, bei siekiamus rezultatus. Asignavimai tretiesiems biudžetiniams metams planuojami atsižvelgiant į ankstesnių metų Biudžeto įstatymu patvirtintas trečiųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto asignavimų valdytojams paskirstytas agreguoto asignavimų limito dalis, tikslinant šias asignavimų limito dalis – atsižvelgiant į trečiaisiais biudžetiniais metais planuojamas vykdyti veiklas. Finansų ministerija, apibendrinusi gautą informaciją apie patikslintą lėšų poreikį bei siekiamus rezultatus, teikia ją Vyriausybės kanceliarijai.“
1.2.25. Pakeisti 160 punktą ir jį išdėstyti taip:
„160. Vyriausybės kanceliarija, įvertinusi iš Finansų ministerijos gautą apibendrintą informaciją apie patikslintą lėšų poreikį bei siekiamus rezultatus, sprendžia, ar reikia pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų. Pasitarimuose dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų kartu su PP valdytojais kviečiami dalyvauti pažangos priemonių koordinatoriai, jeigu dalyvavimas pasitarimuose neprieštarauja jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Į pasitarimus dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų prireikus gali būti kviečiami dalyvauti Vyriausybei neatskaitingų įstaigų, kurios yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos, vadovai ar jų įgalioti asmenys, jeigu dalyvavimas pasitarimuose neprieštarauja jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms.“
1.2.26. Pakeisti 161 punktą ir jį išdėstyti taip:
„161. Pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu įvertinami n–(n + 2) metų, t. y. artimiausių 3 biudžetinių metų, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų planuojami asignavimai pažangos priemonėms, regioninėms pažangos priemonėms ir tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti ir patikslintas lėšų poreikis, atsižvelgiant į atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui patvirtintas antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų paskirstytas agreguoto asignavimų limito dalis, atnaujintas makroekonomines prognozes, fiskalinių taisyklių laikymąsi, NPP finansines projekcijas, atitinkamais metais planuojamas įgyvendinti nacionalinių PP pažangos priemones, regionines pažangos priemones ir tęstinės veiklos priemones, ankstesniais metais pasiektus rezultatus, atliktų viešųjų išlaidų peržiūrų ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktų auditų rezultatus.“
1.2.27. Pakeisti 164 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.2.28. Pakeisti 165 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.2.29. Pakeisti 166 punktą ir jį išdėstyti taip:
„166. Ministerijos SVP projektus kartu su ministro valdymo sričių įstaigų, kurios yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos, SVP projektais iki einamųjų metų lapkričio 1 d. pateikia Finansų ministerijai ir Vyriausybės kanceliarijai. Kiti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai SVP projektus, kuriuose neviršijami Finansų ministerijos pranešti asignavimų limitai, pateikia Finansų ministerijai.“
1.2.30. Pakeisti 168 punktą ir jį išdėstyti taip:
„168. Ministras SVP projektą patvirtina iki biudžetinių metų sausio 15 dienos. Ministro valdymo sričių įstaigų, kurios yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos, išskyrus Vyriausybės įstaigas, SVP, suderintus su atitinkamu ministru, per 5 darbo dienas nuo ministro SVP patvirtinimo patvirtina šių įstaigų vadovai, išskyrus Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatyme, Lietuvos Respublikos muziejų įstatyme, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatyme nustatytus atvejus, kai SVP tvirtina kiti subjektai. Vyriausybės įstaigų, išskyrus atvejus, kai konkrečios Vyriausybės įstaigos veiklą ar tam tikrą veiklos sritį, kurioje veikia Vyriausybės įstaiga, reglamentuojantis įstatymas nustato kitokią planavimo dokumentų, kuriais vadovaujantis organizuojama Vyriausybės įstaigos veikla, tvirtinimo tvarką, SVP patvirtinami ministro įsakymu arba kelių ministrų bendru įsakymu per 10 darbo dienų nuo atitinkamo ministro arba paskutinio iš atitinkamų ministrų įsakymo, kuriuo patvirtinamas to ministro vadovaujamos ministerijos SVP, priėmimo dienos.“
1.2.31. Pakeisti 169 punktą ir jį išdėstyti taip:
„169. Kitų, nenurodytų Metodikos 168 punkte, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų vadovai iki biudžetinių metų sausio 15 dienos patvirtina savo SVP, išskyrus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme numatytus atvejus, kai SVP tvirtina kiti subjektai, taip pat Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nustatytus atvejus.“
1.2.32. Pakeisti 170 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.2.34. Pakeisti 172 punktą ir jį išdėstyti taip:
„172. Patvirtinti SVP keičiami, kai:
172.1. Seimui patvirtinus Biudžeto įstatymo pakeitimą, valstybės biudžeto asignavimų valdytojai nustato neatitikimą tarp SVP pateiktų asignavimų;
172.2. valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, planuodami asignavimų paskirstymo SVP numatytoms priemonėms pakeitimus, nustato, kad asignavimų pakeitimai turi įtakos SVP suplanuotų stebėsenos rodiklių siektinoms reikšmėms ar kitai reikšmingai informacijai;
1.2.35. Pakeisti IV skyriaus pirmojo skirsnio poskirsnio „Įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, SVP struktūra“ pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1.2.36. Pakeisti 173 punktą ir jį išdėstyti taip:
„173. Rengdamas SVP projektą, valstybės biudžeto asignavimų valdytojas atsižvelgia į Vyriausybės programą, nacionalines darbotvarkes, nacionalinių darbotvarkių planus, NPP strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, nacionalines PP, šalies socialinės ir ekonominės situacijos analizės rezultatus atitinkamoje valstybės veiklos srityje, peržiūri ir prireikus patikslina ankstesnių metų SVP nustatytą misiją ir veiklos prioritetus. Ministerijos ir ministrų valdymo sričių įstaigos veiklos prioritetus nustato atsižvelgdamos į Vyriausybės programoje nurodytas valstybės veiklos gaires.“
1.2.37. Pakeisti 174 punktą ir jį išdėstyti taip:
„174. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojas SVP nurodo visus NPP nustatytus strateginius tikslus, prie kurių pasiekimo tiesiogiai prisideda įstaiga, atsakinga už pažangos uždavinių ir (arba) pažangos priemonių įgyvendinimą, ir prireikus veiklos tikslus, prie kurių pasiekimo tiesiogiai prisideda įstaiga, įgyvendindama tęstinės veiklos uždavinius. Jeigu valstybės biudžeto asignavimų valdytojas tiesiogiai neprisideda prie NPP nustatytų strateginių tikslų pasiekimo (t. y. įstaiga vykdo tik tęstinės veiklos priemones), ji SVP nustato tik veiklos tikslus, kurie turi apimti programų tęstinės veiklos uždavinius.“
1.2.38. Pakeisti 175 punktą ir jį išdėstyti taip:
„175. Rengdamas SVP valstybės biudžeto asignavimų valdytojas nurodo, kokiose valstybės veiklos srityse jis veikia, remdamasis Valstybės veiklos sritims priskirtų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo įgyvendinimo“, ir atitinkamai valstybės veiklos sričiai priskiria programas. Jeigu ministerija priskiriama kelioms valstybės veiklos sritims, kiekviena jos rengiama programa priskiriama vienai atitinkamai valstybės veiklos sričiai.“
1.2.39. Pakeisti 176 punktą ir jį išdėstyti taip:
„176. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai SVP rengia funkcijų vykdymo programas ir (arba) valdymo programas, kurioms vykdyti skiria programų koordinatorius. Valdymo programą rengia Metodikos 15 priede nurodytos įstaigos, kurios Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotos atlikti viešąjį administravimą ir kurios formuoja arba dalyvauja formuojant valstybės politiką atitinkamoje valstybės veiklos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, ir įstaigos, kurios yra atskaitingos Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui ar Vyriausybei. Jeigu tokia įstaiga jai priskirtas funkcijas atlieka tik iš Metodikos 185 punkte nurodytų veiklai užtikrinti skirtų lėšų ir kitų lėšų neplanuoja, tokia įstaiga gali funkcijų vykdymo programos nerengti ir atitinkamus stebėsenos rodiklius, skirtus vykdomoms funkcijoms stebėti, nustatyti valdymo programoje. Programoms ir jų elementams SVP kodai suteikiami vadovaujantis Metodikos 13 priedu.“
1.2.40. Pakeisti 179 punktą ir jį išdėstyti taip:
„179. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojas vykdomai tęstinei veiklai suplanuoti nustato tęstinės veiklos uždavinius ir jų poveikio rodiklius, tęstinės veiklos priemones, jų rezultato ir (arba) veiklos efektyvumo rodiklius ir priemonėms įgyvendinti numatomas tęstinės veiklos lėšas (asignavimus ir (arba) kitas lėšas). Tęstinės veiklos priemonių stebėsenai produkto rodikliai SVP nenustatomi (prireikus jie gali būti nustatomi metiniuose veiklos planuose).“
1.2.41. Pakeisti 182 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.2.42. Pakeisti 183 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.2.43. Pakeisti 185 punktą ir jį išdėstyti taip:
„185. Valdymo programose planuojamos Metodikos 176 punkte nurodytų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų (be biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojui) veiklai užtikrinti skirtos išlaidos (darbo užmokesčio ir socialinio draudimo, prekių ir paslaugų įsigijimo, darbdavių socialinių pašalpų, materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo išlaidos, išskyrus išlaidas bendrai naudojamiems informacinių technologijų sprendimams (centralizuotoms informacinėms sistemoms), kuriais naudojasi ir kitos institucijos bei įstaigos).“
1.2.44. Pakeisti 186 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.2.45. Pakeisti 187 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.2.46. Pakeisti 190 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.2.47. Pakeisti 191 punktą ir jį išdėstyti taip:
„191. Jeigu PP pažangos priemonės aprašas nepatvirtinamas iki Biudžeto projekto pateikimo Vyriausybei datos, valstybės biudžeto asignavimų valdytojas savo n–(n + 2) metų SVP projekte nurodo pažangos priemonės pavadinimą, jai įgyvendinti numatytas pažangos lėšas ir rezultato rodiklius bei jų siektinas reikšmes. Pažangos lėšos gali būti naudojamos tik patvirtinus pažangos priemonės aprašą.“
1.2.50. Pakeisti 194 punktą ir jį išdėstyti taip:
„194. SVP projektuose asignavimai pažangos priemonėms finansuoti planuojami atsižvelgiant į ankstesnių metų pasitarimuose dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų sutartas įgyvendinti ir ankstesnių metų SVP antrųjų (n + 1) ir trečiųjų (n + 2) metų patvirtintas pažangos priemones ir joms įgyvendinti numatytus asignavimus, juos atitinkamai tikslinant, atsižvelgiant į pažangos priemonių ir projektų įgyvendinimo pažangą ir Biudžeto įstatymu atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui paskirstytas agreguoto asignavimų limito dalis. SVP projektuose atitinkamai tikslinamos, atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostatas, ankstesnių metų SVP antrųjų (n + 1) ir trečiųjų (n + 2) metų patvirtintos ir SVP projektuose papildomai suplanuojamos trečiaisiais (n + 2) metais įgyvendinamos ir naujos pažangos priemonės.“
1.2.51. Pakeisti 196 punktą ir jį išdėstyti taip:
„196. SVP projektuose asignavimai tęstinės veiklos priemonėms ir pervedimų priemonėms finansuoti planuojami atsižvelgiant į ankstesnių metų pasitarimuose dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų sutartas ir Biudžeto įstatymu patvirtintas atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui paskirstytas agreguoto asignavimų limito dalis ir ankstesnių metų SVP antrųjų (n + 1) ir trečiųjų (n + 2) metų patvirtintus tęstinės veiklos priemonėms ir pervedimų priemonėms įgyvendinti numatytus asignavimus, juos atitinkamai tikslinant, atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostatas. SVP projektuose suplanuojami trečiųjų (n + 2) metų tęstinės veiklos priemonių ir pervedimų priemonių asignavimai, atsižvelgiant į SVP projektų antrųjų (n + 1) metų atitinkamų priemonių planuojamus asignavimus ir ankstesniais metais šioms priemonėms įgyvendinti panaudotus asignavimus ir (arba) kitas lėšas, įvertinus geopolitinės, socialinės ir ekonominės situacijos pokyčius, priimtus teisės aktus ir kitas objektyvias priežastis.“
1.2.52. Pakeisti 198 punktą ir jį išdėstyti taip:
„198. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, vadovaudamasis Biudžeto įstatymu, paskirstydamas valstybės biudžeto specialiąsias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams, turi nustatyti stebėsenos rodiklius ir jų atitinkamais metais siektinas reikšmes, kurių siekia kiekviena savivaldybė, kuriai skiriamos valstybės biudžeto dotacijos. Stebėsenos rodikliai ir jų siektinos reikšmės nustatomi ir pranešami savivaldybėms priėmus Biudžeto įstatymą iki biudžetinių metų sausio 15 dienos, vadovaujantis stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo gairėmis. Savivaldybėms numatomi stebėsenos rodikliai turi būti susieti su asignavimų valdytojo SVP numatytos atitinkamos priemonės, kuriai įgyvendinti planuojamos savivaldybėms skiriamos valstybės biudžeto dotacijos, stebėsenos rodikliais.“
1.2.53. Papildyti IV skyriaus pirmąjį skirsnį po poskirsnio „Valstybės biudžeto asignavimų valdytojų SVP struktūra“ poskirsniu „SVP tęstinės veiklos priemonių įgyvendinimas vykdant projektus, atrinktus konkurso arba tęstinės atrankos būdu“:
„SVP tęstinės veiklos priemonių įgyvendinimas vykdant projektus, atrinktus konkurso arba tęstinės atrankos būdu
1981. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojų SVP suplanuotos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos tęstinės veiklos priemonės, atitinkančios Metodikos 14 priede tęstinės veiklos priemonėms nustatytus kriterijus, gali būti įgyvendinamos vykdant projektus, atrinktus konkurso arba tęstinės atrankos būdu, skiriant lėšas kitiems subjektams, vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 1 punkto 2 dalimi, kai priemone siekiama visuomenės grupėms ir (arba) bendruomenėms ir (ar) jų grupėms, ir (arba) juridiniams asmenims ir (ar) jų grupėms sudaryti sąlygas išlaikyti ir (arba) padidinti vykdomų veiklų, kuriamų produktų ir (arba) teikiamų paslaugų kokybę, įvairovę, apimtį, sklaidą ir (arba) prieinamumą, siekiama paskatinti naudoti pažangesnius, efektyvesnius ar tam tikromis savybėmis palankesnius produktus ir (arba) paslaugas ir (arba) vykdyti nepalankių veiksnių prevenciją ar šalinimą ir (arba) siekiama kitų panašių tikslų.
1982. Tęstinės veiklos priemones įgyvendinantys projektai atrenkami:
1982.1. konkurso būdu, kai yra daugiau nei vienas projektų vykdytojas, galintis prisidėti prie tęstinės veiklos priemonės įgyvendinimo ir jos stebėsenos rodiklių pasiekimo, tačiau finansavimo ištekliai yra riboti, todėl siekiama finansuoti tik geriausiai atrankos kriterijus atitinkančius projektus pagal iš anksto nustatytas finansavimo sąlygas;
1982.2 tęstinės atrankos būdu, kai yra daugiau nei vienas projektų vykdytojas, turintis teisę įgyvendinti numatytas nesudėtingas vienarūšes tęstinės veiklos priemonės veiklas ir galintis prisidėti prie tęstinės veiklos priemonės įgyvendinimo ir jos stebėsenos rodiklių pasiekimo, arba kai finansuojamos nesudėtingos panašios, vienarūšės veiklos, o šių veiklų projektai tarpusavyje nekonkuruoja. Tęstinė atranka vykdoma tol, kol paskirstoma kvietimui teikti projekto įgyvendinimo planą (projekto paraišką) skirta suma.
1983. Tęstinės veiklos priemones įgyvendinantys projektai atrenkami konkurso arba tęstinės atrankos būdu vadovaujantis Metodikos 1984–1988 punktuose nustatyta tvarka ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojo nustatyta tęstinės veiklos priemones įgyvendinančių projektų atrankos, administravimo ir finansavimo tvarka, pagal kurią nustatomas projektų atrankos būdas, terminas, iki kada turi būti paskelbiama informacija apie planuojamus kvietimus teikti projekto įgyvendinimo planą (projekto paraišką), nustatomi Metodikos 1984.3 papunktyje nurodyti projektų atrankos kriterijai, nustatoma kvietimų teikti projekto įgyvendinimo planą (projekto paraišką) sudarymo ir paskelbimo, projektų įgyvendinimo planų (projektų paraiškų) teikimo, vertinimo ir sprendimo dėl projekto finansavimo priėmimo, projekto sutarties sudarymo, jos keitimo ir nutraukimo, projektų finansavimo, projektų viešinimo, įgyvendinimo stebėsenos ir atsiskaitymo už patirtas išlaidas ir pasiektus projektų rezultatus tvarka. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai ir jų įgaliotos administruojančiosios institucijos, kai jos paskirtos, patvirtintas tęstinės veiklos priemones įgyvendinančių projektų atrankos, administravimo ir finansavimo tvarkas paskelbia savo interneto svetainėse.
1984. Konkurso arba tęstinės atrankos būdu atrenkamiems tęstinės veiklos priemonę įgyvendinantiems projektams taikomi projektų atrankos kriterijai:
1984.1. projektu prisidedama prie valstybės biudžeto asignavimų valdytojo SVP suplanuotų tęstinės veiklos uždavinių ir priemonių įgyvendinimo, jų stebėsenos rodiklių pasiekimo;
1985. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojas arba jo įgaliota administruojančioji institucija, kai ji paskirta, savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie planuojamus kvietimus teikti projekto įgyvendinimo planą (projekto paraišką), kvietimus teikti projekto įgyvendinimo planą (projekto paraišką), projektų atrankos rezultatus.
1986. Tęstinės veiklos priemonę įgyvendinančių projektų įgyvendinimo planuose (projektų paraiškose) nurodomi Metodikos 140.1–140.3, 140.6 papunkčiuose nustatyti duomenys.
1987. Projekto sutarčiai taikomi Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse biudžeto lėšų naudojimo sutarties turiniui nustatyti reikalavimai.
1.2.54. Pakeisti 203 punktą ir jį išdėstyti taip:
„203. SSVP funkcijų vykdymo ir (arba) valdymo programose suplanuotoms priemonėms, kuriose planuojamos iš valstybės biudžeto skirtos specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams, turi būti nustatyti stebėsenos rodikliai ir jų atitinkamais metais siektinos reikšmės, kuriuos nustatė atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, vadovaudamasis Biudžeto įstatymu.“
1.2.55. Pakeisti 215 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.2.56. Pakeisti 218.4.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.2.57. Pakeisti 226 punktą ir jį išdėstyti taip:
„226. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane nurodyti subjektai per 10 darbo dienų nuo kiekvieno mėnesio pabaigos į Strateginio valdymo informacinę sistemą suveda ir (arba) atnaujina informaciją apie Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane suplanuotų veiksmų vykdymo būklę ir nurodo vėlavimo riziką (už einamąjį ir būsimą ketvirčius), o per 10 darbo dienų nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos – papildomą informaciją apie įgyvendinant šiuos veiksmus pasiektus svarbiausius tarpinius arba galutinius rezultatus. Informacija nesuvedama tais atvejais, kai Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane suplanuoti veiksmai įgyvendinami kaip strateginio projektų portfelio projektai arba projektų programos, už kuriuos atsiskaitoma Metodikos 225 punkte nustatyta tvarka. Informacija taip pat nesuvedama tais atvejais, kai ji importuojama iš kitų informacinių sistemų.“
1.2.58. Pakeisti 249 punktą ir jį išdėstyti taip:
„249. Viešųjų išlaidų peržiūros (toliau – išlaidų peržiūra) metu remiantis ministerijų ir ministrų valdymo sričių įstaigų patirtų išlaidų analizės išvadomis priimami sprendimai dėl jų vykdomų tęstinės veiklos priemonių įgyvendinimo ir (arba) finansavimo pakeitimų. Išlaidų peržiūra atliekama siekiant nustatyti ministerijų ir ministrų valdymo sričių įstaigų naudojamų ir (arba) kitiems subjektams, nurodytiems Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, skirtų tęstinei veiklai finansuoti, naudojimo efektyvumą.“
1.2.59. Pakeisti 260 punktą ir jį išdėstyti taip:
„260. Išlaidų peržiūrų metodinės konsultacijų pagalbos centro funkcijas atlieka viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra: Finansų ministerijai teikia pasiūlymus dėl viešųjų išlaidų peržiūrų metodinių gairių tobulinimo; teikia konsultacijas ir metodinę pagalbą strateginio valdymo sistemos dalyviams, atliekantiems viešųjų išlaidų peržiūras ir dalyvaujantiems jas atliekant; sistemina informaciją apie atliktas viešųjų išlaidų peržiūras ir jų rezultatus.“
2. Nustatyti, kad:
2.2. šis nutarimas, išskyrus 1.2.24 papunktį, taikomas rengiant Lietuvos Respublikos 2025–2027 ir vėlesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymų projektus ir vykdant Lietuvos Respublikos 2025–2027 ir vėlesnių metų biudžetus;
2.3. šio nutarimo 1.2.24 papunktis taikomas rengiant Lietuvos Respublikos 2026–2028 ir vėlesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymų projektus ir vykdant Lietuvos Respublikos 2025–2027 ir vėlesnių metų biudžetus;
2.4. šio nutarimo 1.2.53 papunktis taikomas nuo 2025 m. sausio 1 d. tęstinės veiklos priemonėms, įgyvendinamoms vykdant projektus, atrenkamus konkurso arba tęstinės atrankos būdu;
2.5. iki 2024 m. gruodžio 31 d. pradėtos tęstinės veiklos priemones įgyvendinančių projektų atrankos ir administravimo procedūros baigiamos vadovaujantis iki 2024 m. gruodžio 31 d. taikytais teisės aktais ir (arba) kitais dokumentais, kuriuose nustatomos tęstinės veiklos priemones įgyvendinančių projektų atrankos, administravimo ir finansavimo tvarkos;
2.6. valstybės biudžeto asignavimų valdytojai iki 2024 m. gruodžio 31 d. peržiūri ir patikslina teisės aktus ir (arba) kitus dokumentus, kuriuose nustatomos tęstinės veiklos priemones įgyvendinančių projektų atrankos, administravimo ir finansavimo tvarkos, arba parengia ir nustato tęstinės veiklos priemones įgyvendinančių projektų atrankos, administravimo ir finansavimo tvarkas, jeigu tokios tvarkos, atsižvelgiant į šio nutarimo 1.2.53 papunktį, iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos nebuvo nustatytos.
Strateginio valdymo metodikos
10 priedas
biudžeto projekto rengimo, svarstymo ir tvirtinimo ciklas
 |
––––––––––––––
PATVIRTINTA
__________________________
(pareigų pavadinimas)
____________________ Nr. ________
(teisės akto data, rūšis)
____________________________________________________________________________________
(asignavimų valdytojo pavadinimas ir kodas arba valdymo srities, kurią apima strateginis veiklos planas, pavadinimas)
n–(n + 2) METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS
Kursyvu ir pilka spalva pažymėtas tekstas pildant plano formą ištrinamas, lentelės ir grafikai numeruojami nuosekliai eilės tvarka, pradedant skaičiumi 1.
II SKYRIUS
VALSTYBĖS VEIKLOS SRITIS IR STRATEGINIAI IR (ARBA) VEIKLOS TIKSLAI
Šiame skyriuje nurodoma valstybės veiklos sritis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 27 dalį.
Šio skyriaus 1 lentelėje paeiliui nurodomi visi Nacionaliniame pažangos plane (toliau – NPP) nustatyti strateginiai tikslai, prie kurių pasiekimo tiesiogiai prisideda įstaiga, atsakinga už pažangos uždavinių ir (arba) pažangos priemonių įgyvendinimą. Taip pat nurodomi NPP nustatytų strateginių tikslų poveikio rodikliai, jei įstaiga NPP yra nurodyta kaip atsakinga už jų pasiekimą.
Prireikus taip pat gali būti nurodomi veiklos tikslai ir jų poveikio rodikliai. Jeigu įstaiga neprisideda prie NPP strateginių tikslų pasiekimo, šio skyriaus 1 lentelėje ji nurodo tik savo veiklos tikslus.
1 lentelė. Strateginiai ir (arba) veiklos tikslai ir jų poveikio rodikliai
| Nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) |
Pradinė poveikio rodiklio reikšmė (metai) |
Siektinos poveikio rodiklio reikšmės |
Vėliausiai prieinama faktinė poveikio rodiklio reikšmė (metai) |
NPP nustatytos siektinos strateginio tikslo poveikio rodiklio reikšmės |
|||
| n metai |
n + 1 metai |
n + 2 metai |
2025 m. |
2030 m. |
|||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
| 1. Nurodomas strateginio tikslo ir (arba) veiklos tikslo pavadinimas ir kodas. Strateginio tikslo kodas sudaromas taip: NPP-01 ir t. t. Veiklos tikslo kodas sudaromas pradedant nuo skaičiaus 11 ir tęsiant didėjančia tvarka |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1. Nurodomas poveikio rodiklio kodas ir pavadinimas, skliaustuose nurodomi poveikio rodiklio matavimo vienetai |
Nurodoma NPP nustatyta strateginio tikslo poveikio rodiklio pradinė reikšmė (metai) arba veiklos tikslo pradinė reikšmė pagal artimiausio paskesnio ataskaitinio laikotarpio duomenis (metai) |
Nuro-doma planuo-jama n metų poveikio rodiklio reikšmė |
Nurodoma planuoja-ma n + 1 metų poveikio rodiklio reikšmė |
Nurodoma planuoja-ma n + 2 metų poveikio rodiklio reikšmė |
Nurodoma vėliausiai prieinama faktinė poveikio rodiklio reikšmė |
Perke-liama NPP nustaty-ta tarpinė poveikio rodiklio reikšmė. Taip pat gali būti nurody-ta geresnė poveikio rodiklio reikšmė nei nustaty-ta NPP |
Perke-liama NPP nustaty-ta 2030 m. poveikio rodiklio reikšmė. Taip pat gali būti nurody-ta geresnė poveikio rodiklio reikšmė nei nustaty-ta NPP |
III SKYRIUS
VEIKLOS PRIORITETAI
Šiame skyriuje laisva forma nurodomi 1–3 svarbiausi įstaigos arba ministro valdymo srities veiklos prioritetai ir pateikiamas trumpas jų aprašymas.
Nustatant veiklos prioritetus turėtų būti atsižvelgiama į aktualius pagrindinius socialinius, aplinkos ir ekonominius rodiklius, jų kaitos tendencijas, NPP pažangos tikslus ir pažangos uždavinius ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje nustatytas Vyriausybės veiklos laikotarpio valstybės veiklos gaires.
Ministro valdymo srities įstaigos, kurios yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos, įgyvendinančios ministro valdymo srities veiklos prioritetus, šiuos prioritetus nurodo savo strateginio veiklos plano III skyriuje, taip pat nurodo kitus savo veiklos prioritetus.
IV SKYRIUS
PROGRAMOS
Šio skyriaus pradžioje nurodoma, kiek strateginio veiklos plano programų vykdoma, kodėl pasirinktos šios programos. Taip pat lentelėje (pagal šiame skyriuje pateiktą 2 lentelės pavyzdį) nurodomos atitinkamoms valstybės veiklos sritims, kuriose įstaiga veikia, priskirtos funkcijų vykdymo ir valdymo programos ir asignavimų planas n–(n + 2) metams.
Funkcijų vykdymo programos pavadinimas turi atitikti įstaigos vykdomų veiklų sritį, pavyzdžiui: „Bendrasis ugdymas“, „Visuomenės sveikatos stiprinimas“ ir pan.
Valdymo programas rengia Strateginio valdymo metodikos 176 punkte nurodytos įstaigos (be biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojui), kurios, planuodamos šių programų tęstinės veiklos priemones, taip pat planuoja įstaigos veiklai užtikrinti skirtas išlaidas. Valdymo programos pavadinimas sudaromas nurodant įstaigos, kuri turi rengti šią programą, pavadinimą ir pridedant formuluotę „valdymo programa“, pavyzdžiui, „Finansų ministerijos valdymo programa“ ir t. t.
Funkcijų vykdymo programose planuojami pažangos ir tęstinės veiklos uždaviniai, o valdymo programose planuojami tęstinės veiklos uždaviniai:
· Pažangos uždaviniai į funkcijų vykdymo programą perkeliami iš atitinkamos nacionalinės plėtros programos, taip pat nurodomos šiems uždaviniams įgyvendinti skirtos šioje nacionalinėje plėtros programoje suplanuotos pažangos priemonės ir (ar) regioninės pažangos priemonės. Pažangos uždavinio pavadinimas turi sutapti su nacionalinės plėtros programos uždavinio pavadinimu. Kai tęstinės veiklos priemonės tiesiogiai susijusios su įstaigos vykdomomis pažangos priemonėmis arba regioninėmis pažangos priemonėmis, šios priemonės priskiriamos atitinkamam pažangos uždaviniui, t. y. tęstinės veiklos uždavinys papildomai nenustatomas.
· Tęstinės veiklos uždaviniai planuojami įstaigos susijusioms tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti, šių uždavinių pavadinimai turi orientuoti į įstaigos vykdomos veiklos ar atliekamos funkcijos tęstinumą.
Funkcijų vykdymo programose planuojamos pažangos, tęstinės veiklos ir pervedimų priemonės, o valdymo programoje planuojamos tęstinės veiklos priemonės:
· Pažangos priemonių pavadinimai turi sutapti su atitinkamos nacionalinės plėtros programos priemonių pavadinimais.
· Regioninių pažangos priemonių pavadinimai turi sutapti su atitinkamoje nacionalinėje plėtros programoje nurodytais regioninių pažangos priemonių pavadinimais.
· Planuojant tęstinės veiklos priemones planuojamos išlaidos įstaigai priskirtoms funkcijoms atlikti. Šių priemonių pavadinimas turi orientuoti į įstaigos vykdomos veiklos efektyvumo didinimą. Siekiant šių priemonių atsekamumo ir palyginamumo, rekomenduojama jų pavadinimų nekeisti tol, kol ši priemonė yra įgyvendinama. Planuojant tęstinės veiklos priemones taip pat nustatomi asignavimai pereinamojo laikotarpio priemonėms – projektams, įgyvendinamiems pagal Valstybės investicijų programą, kuri rengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatyta tvarka. Šių priemonių pavadinimai turi būti suderinti su projektų, finansuojamų pagal šias priemones, pavadinimais.
· Pervedimų priemonės planuojamos techninei funkcijai atlikti, kai lėšos pervedamos kitiems subjektams, nesiekiant pamatuojamo rezultato, pavyzdžiui, įmokų tarptautinėms organizacijoms, kai už įmokėtus įnašus negaunamos paslaugos, pervedimų, taip pat pervedimų politinėms partijoms, religinėms bendruomenėms ir pan. Pervedimų priemonės pavadinimas turi rodyti lėšų pervedimo turinį ir prasidėti žodžiu „pervesti“, atitinkamai pažangos ir tęstinės veiklos priemonės negali prasidėti žodžiu „pervesti“.
Pildant šio skyriaus 2 lentelę pateikiama bendra informacija apie įstaigos, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, ir kitų subjektų, nurodytų Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, funkcijų vykdymo ir valdymo programoms planuojamu laikotarpiu įgyvendinti numatomus gauti valstybės biudžeto asignavimus ir kitas lėšas.
2 lentelė. n–(n + 2) metų asignavimų ir kitų lėšų pasiskirstymas pagal valstybės veiklos sritis ir programas (tūkst. eurų)
| Eil. Nr. |
Valstybės veiklos srities pavadinimas, programos kodas ir pavadinimas |
n metų asignavimai |
n + 1 metų asignavimai |
n + 2 metų asignavimai |
|||||
| iš viso |
iš jų darbo užmokesčiui |
iš viso |
iš jų darbo užmokesčiui |
iš viso |
iš jų darbo užmokesčiui |
||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
||
| 1. |
01 Valstybės veiklos sritis |
|
|
|
|
|
|
||
| 1.1. |
01-001 funkcijų vykdymo programa |
|
|
|
|
|
|
||
| 1.2. |
01-002 funkcijų vykdymo programa |
|
|
|
|
|
|
||
| 1.3. |
01-003 valdymo programa |
|
|
|
|
|
|
||
| IŠ VISO |
|
|
|
|
|
|
|||
| Iš jų pažangos ir regioninių pažangos priemonių |
|
|
|
|
|
|
|||
| Iš jų tęstinės veiklos priemonių |
|
|
|
|
|
|
|||
| Iš jų pervedimų priemonių |
|
|
|
|
|
|
|||
| Iš jų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) |
|
|
|
|
|
|
|||
| Iš jų kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos) |
|
|
|
|
|
|
|||
| Asignavimų pokytis, palyginti su ankstesnių metų patvirtintais asignavimais |
|
|
|
|
|
|
|||
| Iš jų pažangos ir regioninių pažangos priemonių |
|
|
|
|
|
|
|||
| Iš jų tęstinės veiklos priemonių |
|
|
|
|
|
|
|||
| Iš jų pervedimų priemonių |
|
|
|
|
|
|
|||
n – pirmieji planuojami metai, n + 1 – antrieji planuojami metai ir n + 2 – tretieji planuojami metai.
Pastaba. 2 stulpelyje nurodomų valstybės veiklos srities ir programų kodai turi sutapti su 3 lentelėje nurodytais atitinkamų elementų kodais.
1 grafikas. (n)–(n + 2) metų asignavimų pasiskirstymas pagal programas
n – pirmieji planuojami metai, n + 1 – antrieji planuojami metai ir n + 2 – tretieji planuojami metai.
Pateikus apibendrintą informaciją, toliau pateikiama detali informacija apie kiekvieną įstaigos vykdomą programą ir programos uždavinius. Iš eilės aprašomos funkcijų vykdymo programos, o tada valdymo programa.
| 1 valstybės veiklos srities programa (įrašyti programos kodą ir pavadinimą) |
Pateikiamas trumpas programos aprašymas ir bendra informacija:
1. Įgyvendinant funkcijų vykdymo programą pateikiama informacija:
· nurodomi ir trumpai aprašomi programos pažangos ir (arba) tęstinės veiklos uždaviniai, prisidėjimas siekiant strateginių ir (arba) veiklos tikslų, programoje nurodytiems uždaviniams įgyvendinti numatomos priemonės, pateikiama grafinė programos ir jos uždavinių informacija, užpildant šiame skyriuje pateiktą 2 grafiką;
2 grafikas. (įrašomas pavadinimas) programa ir jos uždaviniai (grafike nurodomų elementų kodai turi sutapti su 3 lentelėje nurodomais elementų kodais)
· trumpai aprašomos nefinansinės priemonės, kurioms įgyvendinti asignavimų atitinkamoje funkcijų vykdymo programoje neplanuojama, (toliau – nefinansinės priemonės), pavyzdžiui, teisėkūros priemonės, kurias įgyvendinant patiriama tik darbo užmokesčio išlaidų, planuojamų valdymo programoje ar pagal kitą priemonę arba funkcijų vykdymo programoje;
· pateikiami asignavimų žymių pakeitimų paaiškinimai;
· nurodomas ir trumpai pagrindžiamas pažangos priemonių poveikis n + 1 ir n + 2 metų planuojamiems tęstinės veiklos priemonių asignavimams (pavyzdžiui, įgyvendinus pažangos priemonę pasiekto rezultato palaikymo išlaidos arba numatomos mažesnės tęstinės veiklos išlaidos);
· nurodoma, kiek laiko numatoma vykdyti programą;
· nurodomi programos vykdytojai ir programos koordinatorius (vardas, pavardė, pareigos ir kontaktinė informacija);
· pateikiama kita svarbi informacija;
· po funkcijų vykdymo programos aprašymo pateikiamos užpildytos atitinkamos funkcijų vykdymo programos 3 ir 4 lentelės.
2. Įgyvendinant valdymo programą pateikiama informacija:
· nurodomi ir trumpai aprašomi programos tęstinės veiklos uždaviniai, prisidėjimas siekiant veiklos tikslų (kai jie nurodomi), nurodytiems uždaviniams įgyvendinti numatomos tęstinės veiklos priemonės, pateikiama grafinė programos ir jos uždavinių informacija, užpildant šiame skyriuje pateiktą 3 grafiką;
3 grafikas. (įrašomas pavadinimas) programa ir jos uždaviniai (grafike nurodomų elementų kodai turi sutapti su 3 lentelėje nurodomais elementų kodais)
· trumpai aprašomos nefinansinės priemonės, kurioms įgyvendinti asignavimai planuojami pagal kitą priemonę;
· pateikiami asignavimų žymių pakeitimų paaiškinimai;
· nurodomi programos vykdytojai ir programos koordinatorius (vardas, pavardė, pareigos ir kontaktinė informacija);
· pateikiama kita svarbi informacija;
· po valdymo programos aprašymo pateikiamos užpildytos valdymo programos 3 ir 4 lentelės.
3 lentelė. n–(n + 2) metų programos (nurodomas programos kodas ir pavadinimas) uždaviniai, priemonės, asignavimai ir kitos lėšos (tūkst. eurų)
| Valstybės veiklos srities, programos, uždavinio, priemonės kodas, požymis |
Uždavinio, priemonės pavadinimas |
n metų asignavimai |
n + 1 metų asignavimai |
n + 2 metų asignavimai |
Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, Nacionalinės darbotvarkės, NPP ir (arba) nacionalinės plėtros programos akronimas ir elemento kodas |
||||
| iš viso |
iš jų darbo užmo-kesčiui |
iš viso |
iš jų darbo užmo-kesčiui |
iš viso |
iš jų darbo užmo-kesčiui |
||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
|
| 01-001-01-01 (P) |
Uždavinys: |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 01-001-01-01-01 (PP) |
Priemonė: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
iš jo: 1.1. valstybės biudžeto lėšos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.2. bendrojo finansavimo lėšos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.3. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.4. pajamų įmokos ir kitos pajamos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos, nurodant atskirus šaltinius) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso programos pažangos ir regioninėms pažangos priemonėms finansuoti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš jų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamoms pažangos priemonėms |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš jų iš kitų šaltinių finansuojamoms pažangos priemonėms |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso programos tęstinės veiklos ir pervedimų priemonėms finansuoti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš jų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamoms tęstinės veiklos ir pervedimų priemonėms |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš jų iš kitų šaltinių finansuojamoms tęstinės veiklos ir pervedimų priemonėms |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso programai finansuoti (1 + 2) |
|
|
|
|
|
|
|
|
n – pirmieji planuojami metai, n + 1 – antrieji planuojami metai ir n + 2– tretieji planuojami metai.
Pastabos:
1. 1 stulpelyje įrašomi programos elementai ir jų kodai:
- valstybės veiklos sritis (žymima skaitmenimis nuo „01“ iki „15“);
- programa žymima triženkliu skaitmeniu (pavyzdžiui, „001“ ir t. t.). Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemoje (VBAMS) ir Stebėsenos informacinėje sistemoje (SIS) (toliau kartu – IT sistemos) pasirenkamas programos požymis: funkcijų vykdymo programoms – požymis „F“, valdymo programai – požymis „V“;
- uždavinys žymimas dviženkliu skaitmeniu (pavyzdžiui, „01“ ir t. t.). Pažangos uždavinio kodas turi sutapti su NPP nustatyto pažangos uždavinio kodu. IT sistemose pasirenkamas uždavinio požymis: pažangos uždaviniams – požymis „P“, tęstinės veiklos uždaviniams – požymis „T“;
- priemonė žymima dviženkliu skaitmeniu (pavyzdžiui, „01“ ir t. t.). Pažangos priemonės kodas turi sutapti su nacionalinėje plėtros programoje ir ministro įsakymu patvirtintame plėtros programos pažangos priemonės apraše nurodytos pažangos priemonės kodu. IT sistemose atitinkamoms priemonėms pasirenkami požymiai:
- pažangos priemonei – „PP“;
- regioninei pažangos priemonei – „RE“;
- tęstinės veiklos priemonei – „TP“;
- pervedimų priemonei – „PR“;
- pažangos priemonei, pagal kurią planuojami projektai, finansuojami iš kito asignavimų valdytojo nacionalinėje plėtros programoje ir (arba) pažangos priemonės apraše numatytų pažangos lėšų, – „KT“;
- tęstinės veiklos priemonei, kuriai įgyvendinti nustatomi asignavimai projektams, įgyvendinamiems pagal Valstybės investicijų programą, kuri rengiama vadovaujantis Investicijų įstatyme nustatyta tvarka, – „TI“.
Nefinansinės priemonės nurodomos nepildant 3 lentelės 3–8 stulpelių. Nefinansinės priemonės gali būti:
- nefinansinė pažangos priemonė – „PN“;
- nefinansinė tęstinės veiklos priemonė – „TN“.
2. 2 stulpelyje įrašomi programos uždavinių ir priemonių pavadinimai. Nefinansinės priemonės nurodomos įrašant tik jų pavadinimą. Iš kitų šaltinių finansuojamų priemonių pavadinimai nurodomi kartu skliaustuose pažymint „(kiti šaltiniai)“.
3. 9 stulpelyje įrašomas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, NPP ir (arba) nacionalinės plėtros programos elemento kodas (kai programos elementas susijęs su pažangos įgyvendinimu).
4. Nurodomi programos ir programos uždavinių asignavimai pagal šaltinius:
1 eilutėje nurodomi valstybės biudžeto asignavimai, t. y. visų programų asignavimų bendra suma planavimo etape turi atitikti planuojamus asignavimus, priėmus Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą – įstatyme nustatytus asignavimus asignavimų valdytojui;
1.2 ir 1.3 eilutėse lėšas nurodo Europos Sąjungos finansinę paramą (techninės paramos (pagalbos) lėšas) administruojančios ir naudojančios įstaigos;
1.4 eilutėje lėšas nurodo tik tos įstaigos, kurios gauna pajamų įmokų ir kitų pajamų;
2 eilutėje lėšas nurodo, nurodydamos ir šių lėšų šaltinius, įstaigos, kurios planuoja gauti lėšų iš paramą administruojančių institucijų arba tiesiogiai iš Europos Sąjungos institucijų įgyvendinamiems projektams (dėl kurių pasirašytos sutartys, priimti sprendimai dėl lėšų skyrimo) finansuoti ir kitų teisėtai gautų lėšų.
5. Suminėse eilutėse nurodomi programos asignavimai pažangos priemonėms finansuoti ir programos asignavimai tęstinės veiklos priemonėms finansuoti.
4 lentelė. Programos uždaviniai, priemonės, stebėsenos rodikliai ir jų reikšmės
| Stebėsenos rodiklio kodas |
Uždavinių, priemonių, stebėsenos rodiklių pavadinimai ir matavimo vienetai |
Stebėsenos rodiklių reikšmės |
Susijęs planavimo dokumentas (Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas, NPP, plėtros programa, Regionų plėtros programa) |
||
| n |
n + 1 |
n + 2 |
|||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
|
1 uždavinys (pavadinimas) |
|
|
|
|
| E-01-001-01-01-01 |
Poveikio rodiklio pavadinimas |
|
|
|
|
| E-01-001-01-01-02 |
Poveikio rodiklio pavadinimas |
|
|
|
|
|
|
1 uždavinio 1 priemonės (pavadinimas) |
|
|
|
|
| R-01-001-01-01-01-01 |
Rezultato rodiklio pavadinimas |
|
|
|
|
|
|
2 uždavinys (pavadinimas) |
|
|
|
|
| E-01-001-11-02-01 |
Poveikio rodiklio pavadinimas |
|
|
|
|
|
|
2 uždavinio 1 priemonės (pavadinimas) |
|
|
|
|
| R-01-001-11-02-01-01 |
Rezultato rodiklio pavadinimas |
|
|
|
|
|
|
2 uždavinio 2 priemonės (pavadinimas) |
|
|
|
|
| V-01-001-11-02-02-01 |
Veiklos efektyvumo rodiklio pavadinimas |
|
|
|
|
n – pirmieji planuojami metai, n + 1 – antrieji planuojami metai ir n + 2 – tretieji planuojami metai.
Pastabos:
1. Poveikio rodiklio kodą sudaro brūkšneliais atskirta raidė „E“, valstybės veiklos srities kodas, programos kodas, strateginio arba veiklos tikslo kodas, programos uždavinio kodas, poveikio rodiklio numeris didėjančia eilės tvarka, pradedant atitinkama raide ir skaitmeniu „01“.
2. Rezultato rodiklio kodą sudaro brūkšneliais atskirta raidė „R“, valstybės veiklos srities kodas, programos kodas, strateginio arba veiklos tikslo kodas, programos uždavinio kodas, priemonės kodas, rezultato rodiklio numeris didėjančia eilės tvarka, pradedant skaitmeniu „01“.
3. Veiklos efektyvumo rodiklio kodą sudaro brūkšneliais atskirta raidė „V“, valstybės veiklos srities kodas, programos kodas, veiklos tikslo kodas, programos uždavinio kodas, priemonės kodas, veiklos efektyvumo rodiklio numeris didėjančia eilės tvarka, pradedant skaitmeniu „01“.
4. 6 stulpelyje pateikiama nuoroda į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, NPP ir (arba) nacionalinę plėtros programą, kurioje nustatytas poveikio arba rezultato rodiklis nurodomas, kai uždavinys arba priemonė susiję su pažanga. Stulpelyje pateikiamas sutrumpintas strateginio planavimo dokumento pavadinimas arba akronimas.
V SKYRIUS
ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI
Pildant šio skyriaus 5 lentelę nurodomas įstaigos ar ministro valdymo srities įstaigų pareigybių skaičius, išlaidos darbo užmokesčiui, taip pat asignavimų valdytojo ir biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, ir kitų subjektų (jeigu jiems skiriamas lėšas darbo užmokesčiui suplanuoja valstybės biudžeto asignavimų valdytojas), kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu, arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką, planuojamas pareigybių skaičius ir planuojamas darbo užmokesčio fondas joms išlaikyti.
5 lentelė. Informacija apie įstaigos (ministro valdymo srities įstaigų) žmogiškuosius išteklius (vnt.) ir asignavimus jiems išlaikyti (tūkst. eurų)
| Eil. Nr. |
Įstaigos pavadinimas |
n metai |
n + 1 metai |
n + 2 metai |
||||||
| Pareigybių skaičius |
Išlaidos darbo užmokesčiui |
Pareigybių skaičius |
Išlaidos darbo užmokesčiui |
Pareigybių skaičius |
Išlaidos darbo užmokesčiui |
|||||
| iš viso |
iš jų valstybės tarnautojai |
iš viso |
iš jų valstybės tarnautojai |
iš viso |
iš jų valstybės tarnautojai |
|||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
| 1. |
||||||||||
| 2. |
||||||||||
| 3. |
||||||||||
| 4. |
||||||||||
| Iš viso |
||||||||||
Po lentele pateikiami numatomo pareigybių skaičiaus, darbo užmokesčio fondo reikšmingo didėjimo ar mažėjimo per planuojamą laikotarpį paaiškinimai, nurodant aplinkybes ir priežastis.
VI SKYRIUS
VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ PLANUOJAMOS PASIEKTI PAGRINDINIŲ VEIKLOS RODIKLIŲ REIKŠMĖS
Šio skyriaus 6 lentelėje pateikiama informacija apie valstybės valdomų įmonių, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, (toliau – valstybės valdomos įmonės) n–(n + 2) metais planuojamas pasiekti pagrindinių veiklos rodiklių reikšmes.
VII SKYRIUS
VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ, KURIŲ SAVININKĖ YRA VALSTYBĖ ARBA KAI VALSTYBĖ TURI 50 PROCENTŲ IR DAUGIAU BALSŲ VISUOTINIAME DALININKŲ SUSIRINKIME, PLANUOJAMOS PASIEKTI PAGRINDINIŲ VEIKLOS RODIKLIŲ REIKŠMĖS
Šiame skyriuje pateikiama informacija apie viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi 50 procentų ir daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, n–(n + 2) metais planuojamas pasiekti pagrindinių veiklos rodiklių reikšmes.
Informacija apie viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi 50 procentų ir daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, planuojamas pasiekti pagrindinių veiklos rodiklių reikšmes pateikiama užpildant šio skyriaus 9 lentelę.
Pagrindiniai veiklos rodikliai, atsižvelgiant į viešosios įstaigos misiją ir jai įgyvendinti suformuluotus veiklos tikslus, suprantami kaip rodikliai, geriausiai parodantys įstaigos, kuri viešojoje įstaigoje atstovauja valstybei ir įgyvendina savininko ar dalininko teises ir pareigas, veiklos tikslų siekimą. Nustatomi viešųjų įstaigų pagrindiniai veiklos rodikliai turi būti susiję su įstaigos, kuri viešojoje įstaigoje atstovauja valstybei ir įgyvendina savininko ar dalininko teises ir pareigas, veiklos tikslais arba, jeigu įmanoma, įgyvendinamų programų uždaviniais.
Informacija apie viešųjų įstaigų, kai valstybė turi mažiau nei 50 procentų balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, planuojamas pasiekti pagrindinių veiklos rodiklių reikšmes taip pat gali būti pateikiama šio skyriaus 7 lentelėje, tačiau ši informacija nėra privaloma.
7 lentelė. Viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi 50 procentų ir daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, planuojamos pasiekti pagrindinių veiklos rodiklių reikšmės
| Eil. Nr. |
Viešosios įstaigos pavadinimas |
Veiklos tikslas arba programos uždavinys |
Rodiklio pavadinimas, matavimo vnt. |
Planuojamos rodiklių reikšmės |
||
| n metais |
n + 1 metais |
n + 2 metais |
||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
________________________________