Projektas
REZOLIUCIJA
DĖL JUNGTINIŲ TAUTŲ DARNAUS VYSTYMOSI TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO LIETUVOJE
2018 m. rugsėjo d. Nr. XIII-
Vilnius
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2015 m. rugsėjo 25 d., dalyvaujant pasaulio valstybių vadovams, priėmė rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų”. Pokyčių esmę nusako 17 darnaus vystymosi tikslų ir 169 uždaviniai, kuriais bus vadovaujamasi priimant įvairaus lygio – tarptautinius, nacionalinius, sektorių – sprendimus.
atliepdamas
- Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ (patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015), kurioje numatyti pokyčiai „įtvirtins pažangos vertybes ir remsis darnaus vystymosi principais“;
- 2014-2020 metų nacionalinę pažangos programą (patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 28 d. Nr. 1482), kurioje, siekiant koordinuoti įvairias iniciatyvas kompleksinėms problemoms spręsti, numatyti trys horizontalieji principai, vienas iš jų – darnaus vystymosi;
- Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą (patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. Nr. XIII-82), kurioje darnos kūrimas įvardintas kaip pamatinis tikslas, įgyvendinamas penkiais lygmenimis – darnaus žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos ir darnaus valstybės valdymo;
atsižvelgdamas
- į Europos Komisijos 2016 m. lapkričio 22 d. komunikatą dėl Tolesnių Europos ateities užtikrinimo žingsnių bei Europos veiksmų siekiant tvarumo (COM (2016) 739 final), kuriame reiškiamas Europos Sąjungos pasiryžimas būti darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo pavyzdžiu ir dirbti 2 kryptimis: 1) darnaus vystymosi tikslus visiškai integruoti į ES politiką ir dabartinius Komisijos prioritetus, įvertinti esamą padėtį ir nustatyti, kurie darnaus vystymosi klausimai turi būti sprendžiami neatidėliojant; 2) toliau plėtoti ES ilgalaikę viziją ir sektorių politikos prioritetus po 2020 m. siekiant ilgalaikio darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo;
sveikina Lietuvos Respublikos Vyriausybę,
parengusią pirmąją išsamią nacionalinę darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo pažangos ataskaitą (šios rezoliucijos PRIEDAS), kuri buvo sėkmingai pristatyta Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio politikų forume, įvykusiame 2018 m. liepos 16-18 d. Niujorke, JAV;
pažymi
ataskaitoje dominuojantį sektorinį požiūrį į valstybės raidą bei nepakankamai atskleistą skirtinguose sektoriuose įgyvendintų priemonių poveikį konkretiems darnaus vystymosi tikslams;
- integruoti darnaus vystymosi tikslus ir atitinkamus uždavinius į viešosios politikos ilgalaikius ir vidutinės trukmės (iki 2030 m.) strateginius dokumentus – Lietuvos Respublikos Bendrąjį planą, Nacionalinį pažangos planą ir kt. bei užtikrinti jų sinergiją;
- įtvirtinti inovacijų kūrimą bei diegimą kaip horizontalųjį valstybės strateginių tikslų įgyvendinimo prioritetą bei užtikrinti tyrimais ir įrodymais grindžiamą sprendimų priėmimą vadovaujantis Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairėmis (patvirtintomis Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. XII-2654 );
- užtikrinti būtiną visuomenės į(si)traukimą į sprendimų priėmimą kaip horizontalųjį valstybės strateginių tikslų įgyvendinimo prioritetą, stiprinti neformaliojo suaugusiųjų švietimo vaidmenį visose strategijose, programose ir veiklose, kreipiančiose į darnų vystymąsi;
- išryškinti regioninį lygmenį visose nacionalinėse viešosiose politikose ir sukurti operatyvią vietos, regiono ir centrinės valdžios bendradarbiavimo platformą, kaip tai numatyta Lietuvos regioninės politikos Baltojoje knygoje darniai ir tvariai plėtrai:
- įteisinti, kad biudžeto asignavimai ir finansinės priemonės pirmiausia būtų orientuotos į ilgalaikių darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą, atitinkamai koreguoti strateginio planavimo metodiką;
- sistemiškai didinti Lietuvos socialinės politikos finansavimą, užtikrinti, kad jai įgyvendinti skiriama BVP dalis per artimiausius tris metus pasiektų Europos Sąjungos vidurkį;
- didinti Lietuvos paramą vystomajam bendradarbiavimui
- įtraukti darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo rodiklius bei jų analizę į Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos metinę ataskaitą, išskirtinį dėmesį teikiant su pajamų nelygybės mažinimu susijusių rodiklių stebėsenai.
LR Seimo Pirmininkas
Teikia LR Seimo nariai:
Tomas Tomilinas
Virgilijus Poderys
Valius Ąžuolas
Aušrinė Norkienė
Kęstutis Mažeika
Guoda Burokienė
Vida Ačienė
Virginija Vingrienė
Rūta Miliūtė
Lauras Stacevičius
Jonas Jarutis
Rima Baškienė
Arvydas Nekrošius
Gediminas Kirkilas
Gediminas Vasiliauskas
Algimantas Dumbrava
Zbignev Jedinskij