Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DARBO KODEKSO 108, 109 STRAIPSNIŲ ir PRIEDO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2019 m.                        d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

108 straipsnis. Užsienio darbdavio darbuotojo komandiruotė į Lietuvos      Respublikos teritoriją teikti paslaugų

1. Užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio darbdavio darbuotojas, išskyrus prekybinių laivų įgulų darbuotojus, gali būti komandiruojamas laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje:

1) pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, darbdavio sudarytą su Lietuvos Respublikoje veikiančiu užsakovu;

2) dirbti darbdavio – juridinio asmens filiale, atstovybėje, grupės įmonėje ar kitoje darbovietėje;

3) dirbti kaip laikinasis darbuotojas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui, neatsižvelgiant į teisę, taikytiną darbo sutarčiai ar darbo santykiams, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį, turi būti taikomos šio kodekso ir kitų darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų, įskaitant išplėstas nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis, normos, nustatančios:

1) maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmę;

2) minimaliųjų kasmetinių mokamų atostogų trukmę;

3) darbo užmokestį, įskaitant padidintą viršvalandinio darbo, darbo naktį, darbo poilsio ir švenčių dienomis apmokėjimą (šis punktas netaikomas papildomų profesinių pensijų sistemoms);

4) laikinųjų darbuotojų darbo sąlygas;

5) darbuotojų saugą ir sveikatą;

6) asmenų iki aštuoniolikos metų, nėščių, neseniai pagimdžiusių ir krūtimi maitinančių darbuotojų saugą darbe;

7) draudimą diskriminuoti darbe;

8) darbuotojų apgyvendinimo, kai jį ne nuolatinėje darbo vietoje dirbantiems darbuotojams užtikrina darbdavys, sąlygas;

9) darbuotojų, vykstančių į pagrindinę darbo funkcijų atlikimo vietą ir iš jos Lietuvos Respublikos teritorijoje, patirtų išlaidų apmokėjimą (jei jas numatyta apmokėti), taip pat komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje ir į užsienį (jei vykstama ne šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais) išlaidų apmokėjimą;

10) nuostatas, nurodytas šio kodekso 107 straipsnio 6 dalyje.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui mokami dienpinigiai ir kitos išmokos, išskyrus išmokas, skirtas su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, laikomi darbo užmokesčio dalimi, jeigu jie atskirti nuo faktinių kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidų. Nesant atskyrimo, laikoma, kad darbuotojui išmokėti dienpinigiai ir kitos su komandiruote susijusios išmokos yra skirti su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti.

4. Kai faktinė komandiruotės trukmė viršija 12 mėnesių, šio straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui, neatsižvelgiant į teisę, taikytiną darbo sutarčiai ar darbo santykiams, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, taikomos visos kitos šio kodekso ir kitų darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų, įskaitant išplėstas nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis, normos, išskyrus normas dėl darbo sutarties sudarymo ir pasibaigimo sąlygų bei susitarimų dėl nekonkuravimo sąlygų. Ši nuostata taip pat netaikoma papildomų profesinių pensijų sistemoms. Jeigu užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis darbdavys Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pateikia motyvuotą pranešimą Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, kol faktinė komandiruotės trukmė neviršija 12 mėnesių, šioje dalyje nurodytas laikotarpis pratęsiamas, tačiau neviršijant 18 mėnesių faktinės komandiruotės trukmės.

5. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytam darbuotojui, neatsižvelgiant į faktinę komandiruotės trukmę, taikomos šio kodekso 75 straipsnio nuostatos, užtikrinančios nediskriminavimo principo taikymą laikinajam darbuotojui. Laikinojo darbo naudotojas informuoja laikinojo įdarbinimo įmonę apie jo taikomas darbo sąlygas ir darbo užmokestį tiek, kiek toms sąlygoms taikomas šio kodekso 75 straipsnis.

6. Jeigu laikinasis darbuotojas siuntimo dirbti laikinojo darbo naudotojui metu šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais komandiruojamas laikinai dirbti laikinojo darbo naudotojo naudai ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, laikoma, kad laikinojo įdarbinimo įmonė šį darbuotoją komandiravo į kitos valstybės teritoriją. Apie laikinojo darbuotojo darbą kitos valstybės teritorijoje laikinojo darbo naudotojas privalo informuoti laikinojo įdarbinimo įmonę iki numatyto darbo kitos valstybės teritorijoje pradžios.

7. Jei valstybės, kurios teisė taikytina darbo sutarčiai ar darbo santykiams, darbo teisės normos šio straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui numato palankesnes sąlygas negu šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytos nuostatos, taikomos valstybės, kurios teisė taikytina darbo sutarčiai ar darbo santykiams, darbo teisės normos.

8. Jeigu į Lietuvos Respublikos teritoriją komandiruotas valstybės, nepriklausančios Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėms narėms, darbdavio darbuotojas, jis turi gauti leidimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

9. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais nuostatos, susijusios su darbo užmokesčiu, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis, netaikomos, jeigu komandiruotės trukmė neviršija trisdešimties dienų.

10. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, susijusios su minimaliąja kasmetinių atostogų trukme, darbo užmokesčiu ir apmokėjimu už viršvalandinį darbą, netaikomos, jeigu gaminio pradinį surinkimą ir (arba) pirmąjį įdiegimą atlieka gaminį tiekiančios įmonės kvalifikuoti darbuotojai ir (arba) specialistai, kai tai nustatyta prekių tiekimo sutartyje ir būtina norint naudotis patiektu gaminiu ir kai jų komandiruotės trukmė neviršija aštuonių dienų. Ši išimtis netaikoma, jei komandiruotas darbuotojas Lietuvos Respublikos teritorijoje dirba statybos darbus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.

11. Komandiruotės trukmė skaičiuojama sudedant visas komandiruotės ar komandiruočių kalendorines dienas per vienų metų laikotarpį nuo pirmosios komandiruotės pradžios. Kai komandiruotas darbuotojas pakeičiamas kitu komandiruotu darbuotoju, atliekančiu tą patį darbą toje pačioje darbo funkcijų atlikimo vietoje, šio straipsnio 4 dalies atveju joje nurodyta komandiruotės trukmė laikoma bendra atskirų komandiruotų darbuotojų komandiruotės laikotarpių trukme. To paties darbo toje pačioje darbo funkcijų atlikimo vietoje sąlyga vertinama atsižvelgiant į teiktinos paslaugos pobūdį, darbo funkciją, darbo funkcijos atlikimo vietos adresą (adresus) ir kitas aplinkybes, susijusias su darbo funkcijos atlikimu.

12. Rangovas, kai darbdavys yra subrangovas, atsako subsidiariai už šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytų piniginių įpareigojimų, susijusių su darbo užmokesčiu, įvykdymą šio straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui, kai jis dirba darbus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.

13. Subsidiari rangovo, kai darbdavys yra subrangovas, atsakomybė kyla iš teisių ir pareigų, nustatytų subrangos sutartyje.

14. Kelių transporto priemonių vairuotojams, vežantiems krovinius ir (arba) keleivius tarptautiniais kelių maršrutais ir atitinkantiems šio straipsnio 1 dalyje išvardytus atvejus, netaikomi šio straipsnio 2 dalies 3, 8 ir 9 punktai, 4 dalis ir 11 dalies nuostata dėl faktinės komandiruotės trukmės skaičiavimo, kai komandiruotas darbuotojas pakeičiamas kitu komandiruotu darbuotoju. Kelių transporto priemonių vairuotojams, vežantiems krovinius ir (arba) keleivius tarptautiniais kelių maršrutais ir atitinkantiems šio straipsnio 1 dalyje išvardytus atvejus, taikomos šio kodekso ir kitų darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų, įskaitant išplėstas nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis, normos, nustatančios minimalųjį darbo užmokestį, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis.

 

2 straipsnis. 109 straipsnio pakeitimas

1.   Pakeisti 109 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis darbdavys, komandiruojantis darbuotoją laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgesniam kaip trisdešimties dienų laikotarpiui arba dirbti statybos darbų, nustatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka iš anksto informuoja komandiruojamo darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie šiam darbuotojui taikomas šio kodekso 108 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose nustatytas sąlygas.“

2.   Pakeisti 109 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Valstybinė darbo inspekcija nemokamai ir nedelsdama teikia informaciją ar kitaip bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis dėl šiame kodekse nurodytų sąlygų taikymo komandiruotiems darbuotojams, taip pat dėl komandiruotų darbuotojų garantijų pažeidimų. Valstybinė darbo inspekcija užtikrina, kad informacija apie Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų, įskaitant išplėstas nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis, nuostatas dėl komandiruotam darbuotojui taikomų sąlygų, įskaitant darbo užmokesčio sudedamąsias dalis ir papildomas darbo sutarties sąlygas, taikomas ilgesnių nei šio kodekso 108 straipsnio 4 dalyje nurodytų komandiruočių atveju, būtų prieinama užsienio valstybių jurisdikcijai priklausantiems darbdaviams ir jų darbuotojams nemokamai, atnaujinta laiku, aiškiai, skaidriai, išsamiai, nuotoliniu būdu ir elektroninėmis priemonėmis prieigos prie interneto formatu ir standartais užtikrinant neįgalių asmenų prieigą.

 

3 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

Pakeisti įstatymo priedo 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

3. 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 431) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/957 (OL 2018 L 173, p. 16).

 

4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1.  Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 30 d.

2.  Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2020 m. liepos 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3Jei komandiruotė prasidėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo, šiuo įstatymu keičiamo Darbo kodekso 108 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju komandiruotės trukmė pradedama skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Komandiruočių laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo, neįskaitomi į bendrą faktinės komandiruotės trukmę.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentas