Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINIŲ GINČŲ TAIKINAMOJO TARPININKAVIMO
ĮSTATYMO NR. X-1702 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2016 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą Nr. X-1702 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
MEDIACIJOS
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato pagrindines civilinių ginčų mediacijos sąlygas, institucijų funkcijas mediacijos srityje, reikalavimus asmenims, siekiantiems teikti mediacijos paslaugas, mediacijos vykdymo tvarką, teisminės mediacijos ypatumus, mediatorių drausminę atsakomybę.
2. Šis įstatymas taikomas neteisminei ir teisminei civilinių ginčų mediacijai, išskyrus dėl tokių teisių ir pareigų iškilusius ginčus, dėl kurių sudarytos taikos sutartys pagal įstatymus laikomos negaliojančiomis. Šis įstatymas netaikomas bylą nagrinėjančio teisėjo vykdomam taikinimui teismo proceso metu.
3. Šis įstatymas taikomas nacionaliniams ir tarptautiniams civiliniams ginčams spręsti vykdant mediaciją.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Civilinio ginčo šalis (toliau – ginčo šalis) – civiliniame ginče dalyvaujantis asmuo, kurio teisėms ir pareigoms turi įtakos ginčo išsprendimas.
2. Civilinis ginčas (toliau – ginčas) – ginčas, kuris yra ar gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme.
3. Mediacija – ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Mediacija, išskyrus teisėjų vykdomą teisminę mediaciją, yra profesinė veikla.
4. Mediacijos paslaugų administratorius – viešasis arba privatusis juridinis asmuo, kuris rekomenduoja ar skiria mediatorius, siūlo ar nustato mediacijos taisykles, administruoja mediacijos išlaidas, suteikia patalpas, kuriose atliekama ši procedūra, ir (arba) teikia kitas su mediacija susijusias paslaugas.
5. Mediatorius – šio įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis trečiasis nešališkas fizinis asmuo, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą.
6. Privalomoji mediacija – mediacija, kuria įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl ginčo sprendimo.
7. Tarptautinis ginčas – ginčas, kurio bent vienos iš šalių nuolatinė gyvenamoji vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra kitoje negu bet kurios kitos šio ginčo šalies valstybėje tą dieną, kurią:
8. Teisminė mediacija – ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti teisme nagrinėjamą bylą.
9. Teismo mediatorius – trečiasis nešališkas fizinis asmuo – teisėjas, kuris vykdo teisminę mediaciją.
10. Taikant šio įstatymo 17 ir 18 straipsnių nuostatas, tarptautiniu ginču taip pat laikomas ginčas, kuriam išspręsti po tarp ginčo šalių įvykusios mediacijos inicijuojamas teismo ar arbitražo procesas kitoje valstybėje negu ta, kurioje yra ginčo šalių nuolatinė gyvenamoji vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta ar buveinė šio straipsnio 7 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodytą dieną.
3 straipsnis. Mediacijos institucinė sistema
1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija):
2. Teisėjų taryba:
2) nustato reikalavimus teisėjams, pageidaujantiems vykdyti teismo mediatoriaus veiklą, teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo tvarką;
3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba:
2) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka sudaro sutartis dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo, kontroliuoja, kaip vykdomos šios sutartys;
5) nepažeisdama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytų konfidencialumo principo užtikrinimo taisyklių, statistiniais tikslais kaupia ir apibendrina informaciją apie mediacijos trukmę, mediatorių, įrašytų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, darbo krūvį, įvykdytų mediacijų skaičių, mediacijos paslaugų kainas ir kitą susijusią informaciją;
4. Teisingumo ministerijai pavestų funkcijų mediacijos srityje įgyvendinimą padeda užtikrinti mediacijos koordinavimo taryba (toliau – koordinavimo taryba). Koordinavimo taryba yra kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija.
5. Koordinavimo tarybą sudaro Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos notarų rūmų, Teisėjų tarybos, mokslo ir studijų institucijų, kitų institucijų ir asociacijų, kurių veikla susijusi su mediacijos paslaugų teikimu, atstovai. Koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras.
6. Koordinavimo taryba:
3) teikia pasiūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų poreikio mediacijai vykdyti ir dėl efektyvaus jų naudojimo;
II SKYRIUS
MEDIACIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI IR REIKALAVIMAI ASMENIMS, SIEKIANTIEMS TEIKTI MEDIACIJOS PASLAUGAS
4 straipsnis. Mediacijos paslaugų teikimo reikalavimai
1. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus.
2. Mediatorius ginčo šalių atžvilgiu turi veikti nešališkai. Mediatorius gali priimti pasiūlymą pradėti mediaciją arba tęsti pradėtą mediaciją tik tuo atveju, jeigu jis informavo ginčo šalis apie jam žinomas aplinkybes, kurios gali kelti abejonių dėl jo nešališkumo, ir jeigu ginčo šalys sutiko, kad jis vykdytų mediaciją.
4. Mediatorius ginčo šalies prašymu privalo pateikti ginčo šalims informaciją apie savo išsilavinimą ir patirtį.
5. Mediatorius negali būti arbitru arba teisėju tame pačiame ginče, kuriame vykdė ar vykdo mediaciją, išskyrus atvejus, kai ginčo šalys raštu susitaria skirti mediatorių arbitru ir šis tam neprieštarauja, ir išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus atvejus. Be to, mediatorius negali būti nė vienos ginčo šalies atstovu tame pačiame ginče, kuriame vykdė ar vykdo mediaciją.
6. Mediacija gali būti teikiama už atlygį ir be atlygio. Kai mediacija teikiama už atlygį, išskyrus atvejus, kai mediacija apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, ši procedūra pradedama tik po to, kai mediatorius raštu susitaria su ginčo šalimis dėl atlyginimo dydžio ir mokėjimo tvarkos.
7. Asmenims, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas, neribojama laisvė laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Šiems asmenims, laikinai teikiantiems paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės suteiktu mediatoriaus vardu, netaikomi šio įstatymo 6–11 straipsniai. Mediacijos paslaugų teikimo laikinumas vertinamas atsižvelgiant į mediacijos paslaugų teikimo trukmę, reguliarumą, dažnumą ir tęstinumą, taip pat lyginant mediacijos paslaugų, teikiamų įsisteigimo valstybėje, dalį ir mediacijos paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikoje, dalį.
8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys, prieš pradėdami laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad ketina laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje. Šie asmenys, laikinai teikdami mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo informuoti ginčo šalis, kad laikinai teikia mediacijos paslaugas savo valstybės suteiktu mediatoriaus vardu, ir nurodyti, kokie šio įstatymo reikalavimai jiems netaikomi.
5 straipsnis. Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas
1. Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą sudaro ir tvarko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.
2. Teisėjų tarybos nustatyta tvarka Nacionalinė teismų administracija tvarko teisėjų, kuriems suteiktas teismo mediatoriaus statusas, sąrašą. Teisėjų tarybos nustatyta tvarka Nacionalinė teismų administracija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikia duomenis apie teismo mediatorius. Nacionalinė teismų administracija pateikia duomenis apie teisėjus, kuriems suteiktas ar panaikintas teismo mediatoriaus statusas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos.
3. Mediatorius turi pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie duomenų, įrašytų apie jį Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše, pasikeitimus per penkias darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo dienos. Teismo mediatorius apie duomenų, įrašytų apie jį Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše, pasikeitimus Teisėjų tarybos nustatyta tvarka informuoja Nacionalinę teismų administraciją.
4. Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše turi būti nurodoma: mediatoriaus vardas, pavardė, profesinė kvalifikacija, darbo adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir (ar) kiti kontaktiniai duomenys, mediatoriaus specializacija ar specializacijos, veiklos teritorija ar teritorijos.
5. Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas, taip pat informacija apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, sudaromi ir tvarkomi teisingumo ministro nustatyta tvarka.
6. Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašas skelbiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Teisingumo ministerijos interneto svetainėse. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Teisingumo ministerijos interneto svetainėse taip pat skelbiama informacija apie laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančius asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje.
6 straipsnis. Įrašymas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą
1. Asmenys, siekiantys būti įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, turi atitikti šiuos reikalavimus:
2) būti išklausę ne trumpesnius kaip 40 valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos;
2. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi teisėjams, turintiems penkerių metų teisėjo darbo patirtį, ir dėstytojams, turintiems socialinių mokslų daktaro laipsnį, kurie per paskutinius trejus metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą vedė mokymus mediacijos tema, kurių bendra trukmė ne mažiau kaip 100 akademinių valandų. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai taip pat netaikomi asmenims, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas netaikomas advokatams ir notarams, turintiems penkerių metų atitinkamai advokato arba notaro darbo patirtį.
3. Į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašoma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priima sprendimą įrašyti asmenį į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir įrašo asmenį į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo prašymo įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir kitų susijusių dokumentų gavimo dienos. Apie šį sprendimą ir apie asmens įrašymą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba asmeniui praneša raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir asmens įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos.
4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai dėl asmens įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos teisėjams, pageidaujantiems vykdyti teismo mediatoriaus veiklą. Teisėjui, atitinkančiam mediatoriui keliamus reikalavimus ir pageidaujančiam vykdyti teismo mediatoriaus veiklą, teismo mediatoriaus statusą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka suteikia ir panaikina Teisėjų tarybos sudaryta teisminės mediacijos komisija.
6. Minimalius mokymų mediacijos tema, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, reikalavimus nustato teisingumo ministras.
7. Prašymą įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir kitus susijusius dokumentus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai asmuo gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, arba kreipdamasis tiesiogiai į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Apie gautus dokumentus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba asmeniui praneša raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos.
7 straipsnis. Mediatoriaus nepriekaištinga reputacija
1. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali būti įtrauktas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, jeigu jis:
1) pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai;
4) atleistas iš teisėjo, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo, advokato, notaro, antstolio pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus arba yra pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, jei po šio atleidimo arba pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nepraėjo treji metai;
5) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis tam tikra veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;
2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, ir siekdama išsiaiškinti, ar asmuo atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės tarnybos departamentą, teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos.
8 straipsnis. Mediatorių kvalifikacijos kėlimas
2. Mediatorius privalo kas penkerius metus pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai kvalifikacijos kėlimą įrodančius dokumentus.
9 straipsnis. Išbraukimas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo
1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu mediatorius iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo išbraukiamas šiais atvejais:
3) kai mediatorius nesilaiko šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo nuolat kelti kvalifikaciją ar nepateikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dokumentų, įrodančių kvalifikacijos kėlimą;
4) kai paaiškėja, kad mediatorius neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ar šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių;
5) kai mediatorių veiklos vertinimo komisija priima sprendimą išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo;
2. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Kai yra pagrindas išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo vienu iš šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 6 punktuose nurodytų atvejų, mediatorius įspėjamas raštu ir nustatomas dešimties darbo dienų terminas mediatoriaus veiklos trūkumams pašalinti. Jei per nurodytą dešimties darbo dienų terminą mediatorius nepašalina nustatytų veiklos trūkumų ar nepateikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dokumentų, įrodančių mediatoriaus veiklos trūkumų pašalinimą, mediatorius išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.
3. Sprendimas šio straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodytais pagrindais išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.
4. Šio straipsnio 1–3 dalys netaikomos teismo mediatoriams. Jų teismo mediatoriaus statusą panaikina Teisėjų tarybos sudaryta teisminės mediacijos komisija šiais atvejais:
5. Apie šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sprendimą panaikinti teismo mediatoriaus statusą asmeniui pranešama Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir terminais. Sprendimas šio straipsnio 4 dalies 3–5 punktuose nurodytais pagrindais panaikinti teismo mediatoriaus statusą gali būti skundžiamas Teisėjų tarybai Teisėjų tarybos nustatyta tvarka.
10 straipsnis. Laikinas mediatoriaus veiklos sustabdymas ir laikinas išbraukimas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo
1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu mediatoriaus veikla laikinai sustabdoma ir mediatorius laikinai išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo šiais atvejais:
1) paties mediatoriaus prašymu; šiuo pagrindu mediatoriaus veikla gali būti laikinai sustabdoma ir mediatorius gali būti laikinai išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui;
2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu mediatorius vėl įrašomas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą:
1) kai mediatoriaus veikla buvo laikinai sustabdyta ir mediatorius buvo laikinai išbrauktas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju, – paties mediatoriaus prašymu;
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas priimamas ir mediatorius laikinai išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto mediatoriaus prašymo gavimo dienos ar šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas priimamas ir mediatorius įrašomas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto mediatoriaus prašymo gavimo dienos ar šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos.
4. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą laikinai sustabdyti mediatoriaus veiklą ir laikinai išbraukti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
11 straipsnis. Mediatorių kvalifikacinis egzaminas
2. Mediatorių kvalifikacinis egzaminas rengiamas ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, jei yra gauta ne mažiau kaip dešimt prašymų laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą.
3. Mediatorių kvalifikacinio egzamino metu tikrinami asmenų, siekiančių būti įrašytų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, pasirengimas teikti mediacijos paslaugas, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, taip pat mediatorių profesinės etikos žinios.
4. Mediatorių kvalifikacinį egzaminą vykdo mediatorių kvalifikacinio egzamino komisija. Mediatorių kvalifikacinio egzamino komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras.
III SKYRIUS
SUSITARIMAS DĖL MEDIACIJOS IR MEDIATORIŲ SKYRIMAS
12 straipsnis. Susitarimas dėl mediacijos
1. Mediacija taikoma ginčo šalių rašytiniu susitarimu. Ginčo šalys dėl mediacijos gali susitarti tiek kilus ginčui, tiek iš anksto, kai ginčo dar nėra. Gali būti susitariama taikyti mediaciją tik dėl tokio ginčo, dėl kurio įstatymai leidžia ginčo šalims sudaryti taikos sutartį.
2. Kai ginčo šalys susitaria ginčą spręsti mediacijos būdu, jos turi prieš kreipdamosi į teismą arba arbitražą bandyti ginčą išspręsti šiuo būdu. Jeigu susitarime dėl mediacijos nustatytas mediacijos pabaigos terminas, ginčo šalis gali kreiptis į teismą arba arbitražą tik praėjus šiam terminui. Kai toks terminas susitarime dėl mediacijos nenustatytas, ginčo šalis gali kreiptis į teismą arba arbitražą praėjus penkiolikai darbo dienų po to, kai raštu pasiūlė kitai ginčo šaliai išspręsti ginčą mediacijos būdu. Ginčo šalis gali kreiptis į teismą, nesilaikydama šioje dalyje nustatytų terminų, jeigu mediacija pasibaigia pagal šio įstatymo 19 straipsnį.
13 straipsnis. Mediatorių skyrimas
1. Mediatorius skiriamas ginčo šalių susitarimu ir mediatoriaus sutikimu. Mediatoriaus skyrimas ir jo sutikimas įforminami raštu.
2. Mediatorių skaičius nustatomas ginčo šalių susitarimu. Kai šio ginčo šalių susitarimo nėra, skiriamas vienas mediatorius.
3. Ginčo šalys gali susitarti, kad trečiasis asmuo arba mediacijos paslaugų administratorius parinks mediatorių arba rekomenduos jo kandidatūrą. Kai tai numatyta susitarime dėl mediacijos arba kai ginčo šalys nesutaria dėl mediatoriaus parinkimo, bendru ginčo šalių prašymu mediatorių, parinktų šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, kandidatūras pasiūlo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Mediatoriumi asmuo skiriamas tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas.
14 straipsnis. Mediatorių skyrimas, kai mediatorius parenka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
1. Mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kai ginčo šalys ar kiti įstatymuose nurodyti subjektai kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus skyrimo.
2. Ginčo šalys, pateikdamos bendrą prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl mediatoriaus skyrimo, gali nurodyti konkretų mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo, kuris jų pageidavimu turėtų būti paskirtas. Jei ginčo šalys bendrame prašyme nenurodo konkretaus mediatoriaus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nedelsdama praneša ginčo šalims apie galimybę nurodyti konkretų mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo, kuris turėtų būti paskirtas. Jei ginčo šalys pageidauja, kad būtų paskirtas konkretus mediatorius, jos turi informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą apie abiejų šalių suderintą pageidaujamą mediatoriaus kandidatūrą per tris darbo dienas nuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimo gavimo dienos.
3. Kai dėl mediatoriaus skyrimo kreipiasi ne ginčo šalys, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nedelsdama praneša ginčo šalims apie galimybę nurodyti konkretų mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo, kuris turėtų būti paskirtas. Jei ginčo šalys pageidauja, kad būtų paskirtas konkretus mediatorius, jos turi informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą apie abiejų šalių suderintą pageidaujamą mediatoriaus kandidatūrą per tris darbo dienas nuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimo gavimo dienos.
4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, esant galimybei, atsižvelgia į ginčo šalių prašymą dėl mediatoriaus kandidatūros. Į ginčo šalių prašymą dėl mediatoriaus kandidatūros neatsižvelgiama, kai tai neįmanoma, vadovaujantis šio straipsnio 5 dalyje nurodytais kriterijais.
5. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, parinkdama mediatorių, turi vadovautis objektyvumo ir nešališkumo principais, atsižvelgti į mediatorių užimtumą, specializaciją, galimus interesų konfliktus ir kitas svarbias aplinkybes. Parenkant mediatorių taip pat turi būti užtikrinamas tolygus mediatorių, įrašytų į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, darbo krūvio paskirstymas.
IV SKYRIUS
MEDIACIJOS VYKDYMAS
15 straipsnis. Mediacijos vykdymas
1. Ginčo šalys ir mediatorius gali susitarti dėl mediacijos pobūdžio ir tvarkos, nurodydamos pasirinktą taisyklių rinkinį arba bendru sutarimu nustatydamos atskiras mediacijos taisykles. Mediacijos metu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos.
2. Jeigu ginčo šalys ir mediatorius nesusitaria dėl mediacijos pobūdžio ir tvarkos ar ginčo šalių susitarime nenustatyti konkretūs mediatoriaus veiksmai, mediatorius konkrečius veiksmus turi atlikti tinkamai, atsižvelgdamas į ginčo aplinkybes, įskaitant galimą ginčo šalių jėgų disbalansą, ginčo šalių pageidavimus ir poreikį greitai išspręsti ginčą, ir vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mediaciją.
4. Mediacijos metu gali dalyvauti tik ginčo šalys, jų atstovai ir mediatorius. Ginčo šalių prašymu arba sutikimu mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti asmenys. Mediatorius, nustatęs, kad yra ir daugiau sprendžiamo ginčo šalių, pasiūlo šioje ginčų sprendimo procedūroje dalyvaujančioms ginčo šalims įtraukti kitas ginčo šalis į ginčo sprendimą mediacijos būdu. Kitas ginčo šalis į ginčo sprendimą mediacijos būdu bendru sutarimu įtraukia mediacijos procedūroje dalyvaujančios ginčo šalys arba mediacijos procedūroje dalyvaujančių ginčo šalių bendru sutikimu kitas ginčo šalis įtraukia mediatorius.
5. Bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Tai neužkerta kelio ginčo šalims pakartotinai susitarti dėl ginčo sprendimo mediacijos būdu.
6. Mediatorius turi pranešti ginčo šalims ir nutraukti mediaciją, jeigu taikus susitarimas, kuris gali būti ginčo šalių pasiektas, mediatoriaus manymu, atsižvelgiant į ginčo aplinkybes ir mediatoriaus kompetenciją, bus neįvykdomas ar neteisėtas arba jeigu mediatorius pripažįsta, kad mažai tikėtina, kad tęsiant mediaciją ginčas bus išspręstas taikiai.
16 straipsnis. Taikos sutartis
1. Mediacijos metu sudaromoms taikos sutartims taikomi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyti reikalavimai.
3. Kai ginčas, kuris sprendžiamas mediacijos būdu, nėra tuo pačiu metu nagrinėjamas teisme, ginčo šalių bendru prašymu arba vienos iš ginčo šalių prašymu, kai yra gautas kitos ginčo šalies rašytinis sutikimas, taikos sutartis gali būti pateikta teismui tvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo paduodamas ginčo šalių pasirinkimu vienos iš ginčo šalies gyvenamosios vietos arba buveinės apylinkės teismui. Įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis ginčo šalims įgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir gali būti vykdoma priverstinai.
17 straipsnis. Konfidencialumas
1. Jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip, ginčo šalys, mediatoriai ir mediacijos paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą mediacijos ir su ja susijusią informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti mediacijos metu sudarytą taikos sutartį, ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui (ypač kai reikia užtikrinti vaiko interesus arba užkirsti kelią žalos fizinio asmens sveikatai ar gyvybei atsiradimui). Ši nuostata taip pat taikoma teismo, arbitražo ir kitoms ginčų sprendimo procedūroms, tiek susijusioms su ginču, kuris buvo sprendžiamas mediacijos būdu, tiek nesusijusioms.
2. Mediatorius negali vienos ginčo šalies jam patikėtos konfidencialios informacijos atskleisti kitai ginčo šaliai, jeigu nėra informaciją patikėjusios ginčo šalies leidimo.
18 straipsnis. Ieškinio senaties terminų sustabdymas
2. Mediacijos pradžios momentu ieškinio senaties terminų sustabdymo tikslais pripažįstama diena, kurią viena ginčo šalis tiesiogiai arba per kitą asmenį (atstovą, mediatorių, mediacijos paslaugų administratorių ar kitą įgaliotą asmenį) išsiunčia rašytinį pasiūlymą kitai ginčo šaliai dėl ginčo sprendimo mediacijos būdu.
19 straipsnis. Mediacijos pabaiga
Mediacijos pabaigos diena laikoma:
1) ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl nesutikimo spręsti ginčą mediacijos būdu gavimo diena. Jeigu ginčo šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl mediacijos ir viena ginčo šalis pateikė kitai ginčo šaliai šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą pasiūlymą, laikoma, kad mediacija yra baigta anksčiausiu iš šių momentų: pasiūlymą gavusios ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl nesutikimo spręsti ginčą mediacijos būdu gavimo dieną arba praėjus penkiolikai darbo dienų nuo to pasiūlymo išsiuntimo dienos, jeigu kita ginčo šalis per šį terminą raštu nepareiškė sutikimo ginčą spręsti mediacijos būdu;
3) ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl pasitraukimo iš mediacijos pateikimo mediatoriui ir kitai ginčo šaliai diena;
V SKYRIUS
PRIVALOMOSIOS MEDIACIJOS YPATUMAI
20 straipsnis. Privalomosios mediacijos atvejai
Privalomoji mediacija taikoma šiuose ginčuose:
1) šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
2) ginčuose dėl nedidelių sumų, nagrinėjamuose Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
21 straipsnis. Kreipimasis dėl privalomosios mediacijos
2. Kai privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu, ginčo šalys turi paduoti bendrą prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba ginčo šalys savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, turi paduoti bendrą prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi paduoti prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, turi paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčo šalies prašyme turi būti nurodytas kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, kai kita ginčo šalis yra juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas.
4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavęs šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio prašymo gavimo dienos išsiunčia pranešimą kitai ginčo šaliai apie gautą prašymą, kartu nurodydamas, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.
5. Jei per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo negaunamas, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Tokiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija.
6. Šio straipsnio nustatyta tvarka kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos mokamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytas žyminis mokestis. Asmenų prašymai iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.
22 straipsnis. Privalomosios mediacijos paslaugų apmokėjimas
1. Tais atvejais, kai mediatorių vykdyti privalomąją mediaciją iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka, mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Šiais atvejais iš valstybės biudžeto lėšų apmokama tik už vieno mediatoriaus teikiamas mediacijos paslaugas. Jei šalys pageidauja, kad privalomąją mediaciją vykdytų keli mediatoriai, už kitų mediatorių teikiamas mediacijos paslaugas apmokama ginčo šalių lėšomis, o mediacijos kaina nustatoma ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu.
2. Ginčo šalys turi teisę pačios pasirinkti mediatorių, kuris vykdys privalomąją mediaciją, iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiais atvejais už mediaciją apmokama ginčo šalių lėšomis, o mediacijos kaina nustatoma ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu.
3. Privalomoji mediacija, už kurią apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, gali būti vykdoma iki keturių valandų. Jei pasibaigus šioje dalyje nustatytam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nėra pasiektas, ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti mediaciją ginčo šalių lėšomis.
VI SKYRIUS
TEISMINĖS MEDIACIJOS YPATUMAI
23 straipsnis. Teisminės mediacijos vykdymas
1. Teisminė mediacija vykdoma vadovaujantis šiuo įstatymu, kitais įstatymais ir Teisėjų tarybos nustatyta tvarka.
2. Teisminę mediaciją vykdo teismo mediatoriai ir kiti šio įstatymo nustatyta tvarka paskirti mediatoriai, įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.
4. Teisminės mediacijos metu gali dalyvauti tik ginčo šalys, jų atstovai ir mediatorius. Ginčo šalių prašymu arba sutikimu teisminės mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti asmenys.
5. Teisminė mediacija vyksta teismo patalpose arba kitoje mediatoriaus su ginčo šalimis suderintoje vietoje. Teisminės mediacijos metu gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos.
6. Bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš teisminės mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Tai neužkerta kelio ginčo šalims pakartotinai susitarti dėl ginčo sprendimo teisminės mediacijos būdu.
7. Už prašymą vykdyti teisminę mediaciją mokamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytas žyminis mokestis. Teismo mediatoriai teisminės mediacijos paslaugas teikia nemokamai. Tais atvejais, kai mediatorių vykdyti teisminę mediaciją iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka, teisminės mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Teisminė mediacija, už kurią apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, gali būti vykdoma iki keturių valandų. Jei pasibaigus šioje dalyje nustatytam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nėra pasiektas, ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti mediaciją ginčo šalių lėšomis. Apmokėjimo mediatoriams už suteiktas teisminės mediacijos paslaugas dydžius ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
24 straipsnis. Teismo mediatorių parinkimas ir skyrimas
1. Teisėjas, kuris yra ir teismo mediatorius, nagrinėdamas civilinę bylą šalių sutikimu gali nuspręsti pats vykdyti teisminę mediaciją arba gali parinkti ir skirti kitą teismo mediatorių, esant galimybei, atsižvelgdamas į abiejų šalių suderintą nuomonę dėl teismo mediatoriaus kandidatūros.
2. Jeigu teisėjas neskiria teismo mediatoriaus, o šalys pageidauja, kad byla būtų perduota teisminei mediacijai, teismas nedelsdamas praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikia parinkti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo vykdyti teisminę mediaciją konkrečioje byloje. Tokiu atveju mediatorių parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka.
VII SKYRIUS
MEDIATORIŲ DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ
25 straipsnis. Skundų (pranešimų) dėl mediatorių veiklos teikimas
1. Jei mediatorius pažeidžia šio įstatymo, Europos mediatorių elgesio kodekso ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių mediacijos paslaugų teikimą, reikalavimus, asmenys gali teikti skundus (pranešimus) dėl mediatorių veiklos mediatorių veiklos vertinimo komisijai.
26 straipsnis. Mediatorių drausminės atsakomybės taikymas
1. Mediatorių veiklos vertinimo komisija, nustačiusi, kad mediatorius pažeidė mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi teisę priimti šiuos sprendimus:
2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Šis viešas įspėjimas Lietuvos Respublikos mediatorių sąraše skelbiamas vienus metus nuo viešo įspėjimo paskelbimo dienos;
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
3. Apie šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą sprendimą mediatorių veiklos vertinimo komisija praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai yra priimti dėl asmens, kuriam pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas, apie šiuos sprendimus mediatorių veiklos vertinimo komisija privalo pranešti Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingai institucijai, kuri asmeniui yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas.
4. Kai asmuo yra išbraukiamas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimu, jis trejus metus nuo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto sprendimo priėmimo dienos negali būti pakartotinai įrašomas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir negali laikinai teikti mediacijos paslaugų Lietuvos Respublikoje.
5. Mediatorių veiklos vertinimo komisija, nustačiusi, kad laikinai mediacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiantis asmuo, nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, pažeidė jam taikomus laikiną mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi teisę priimti šiuos sprendimus:
2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Teisingumo ministerijos interneto svetainėse ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo mediatorių veiklos vertinimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Šis viešas įspėjimas skelbiamas vienus metus nuo viešo įspėjimo paskelbimo dienos;
27 straipsnis. Mediatorių padarytos žalos atlyginimas
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
29 straipsnis. Įstatymo taikymas
1. Šis įstatymas taikomas tik po jo įsigaliojimo sudarytiems susitarimams dėl mediacijos ir pradėtoms mediacijos procedūroms.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20, 21, 22 straipsnius ir šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20, 21, 22 straipsniai įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.
3. 2017 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies redakcija:
„1. Šis įstatymas nustato pagrindines civilinių ginčų mediacijos sąlygas, institucijų funkcijas mediacijos srityje, reikalavimus asmenims, siekiantiems teikti mediacijos paslaugas, mediacijos vykdymo tvarką, privalomosios mediacijos ir teisminės mediacijos ypatumus, mediatorių drausminę atsakomybę.“
4. 2017 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies redakcija:
„2. Mediacijos pradžios momentu ieškinio senaties terminų sustabdymo tikslais pripažįstama diena, kurią viena ginčo šalis tiesiogiai arba per kitą asmenį (atstovą, mediatorių, mediacijos paslaugų administratorių ar kitą įgaliotą asmenį) išsiunčia rašytinį pasiūlymą kitai ginčo šaliai dėl ginčo sprendimo mediacijos būdu, taip pat diena, kurią viena ginčo šalis ar abi ginčo šalys kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos.“
5. Šio įstatymo įsigaliojimo dieną Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 13P-124-(7.1.2) „Dėl Teismo mediatoriaus statuso suteikimo ir jo panaikinimo asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka įrašyti į Teismo mediatorių sąrašą teismo mediatoriai yra įrašomi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi užtikrinti, kad jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, nustatytus asmenims, siekiantiems būti įrašytiems į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, ir turi pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tai patvirtinančius dokumentus. Pasibaigus šioje dalyje nustatytam terminui, asmenys, neatitinkantys šio įstatymo reikalavimų, išbraukiami iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.