Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2011 M. BALANDŽIO 14 D. NUTARIMO NR. XI-1322 „DĖL LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJOS STATUTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2022 m. Nr.
Vilnius
1 straipsnis.
Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. XI-1322 „Dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto patvirtinimo“ ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJOS STATUTO PATVIRTINIMO IR BUVEINĖS ADRESO NUSTATYMO
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalimi, nutaria:
2 straipsnis.
|
|
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. XI-1322 (Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. nutarimo Nr. redakcija)
|
LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJOS
STATUTAS
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ištakos siejamos su 1919 m. kompozitoriaus Juozo Naujalio Kaune įsteigta muzikos mokykla. 1933 m. ji pasiekė aukštosios mokyklos lygį ir tapo Kauno konservatorija. 1944 m. įsteigta Vilniaus konservatorija. 1949 m. šios konservatorijos buvo sujungtos ir Vilniuje įkurta Lietuvos valstybinė konservatorija.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Prezidiumo 1992 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. I-2577 „Dėl Lietuvos konservatorijos pavadinimo pakeitimo“ Lietuvos valstybinė konservatorija buvo pavadinta Lietuvos muzikos akademija. Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. IX-2291 „Dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto pavirtinimo“ Lietuvos muzikos akademija pervadinta į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos misija – užtikrinti tvarią meno ir mokslo veiklą, dalyvauti formuojant šalies meninio švietimo ir kultūros politiką, puoselėti dvasinę visuomenės darną ir nacionalinį tapatumą, ugdyti talentingiausią menui jaunimą – kūrybišką, iniciatyvų, verslų, atvirą Lietuvai ir pasauliui.
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos muzikos ir teatro akademija (toliau – Akademija) yra valstybinis universitetas.
2. Akademijos teisinė forma – viešoji įstaiga. Akademija turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu ir atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose.
3. Akademijos veiklos teisinis pagrindas yra Akademijos statutas (toliau – Statutas), kuris apibrėžia Akademijos misiją, reglamentuoja jos veiklą ir valdymą.
4. Akademijos steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas. Nepažeisdama Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nustatytų reikalavimų, valstybės, kaip valstybinio universiteto savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
5. Akademija turi autonomiją, kuri apima akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir pagarba žmogaus teisėms.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo ir Statuto nustatyta tvarka Akademijos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei ir steigėjui.
7. Akademija vykdo pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų programas, atsižvelgdama į visuomenės, asmens nuolatinio tobulėjimo poreikius ir siekius įgyti kvalifikaciją pagal visuotinai pripažintus standartus.
8. Akademija dalyvauja tarptautinių mokslo ir studijų ir meno institucijų asociacijų veikloje ir jų įgyvendinamose programose bei projektuose.
II SKYRIUS
AKADEMIJOS VEIKLOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI, SRITYS IR RŪŠYS
PIRMASIS SKIRSNIS
AKADEMIJOS VEIKLOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
9. Akademija, įgyvendindama savo misiją, siekia šių tikslų:
9.2. sudaryti sąlygas asmeniui įgyti profesionalumu, meno veiklos ir kūrybos tradicijomis, meno ir mokslo vienove, tarptautiniais kokybės standartais ir lituanistikos prioritetu pagrįstą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, suteikiantį galimybių sėkmingai integruotis į valstybės ir visuomenės gyvenimą;
9.3. vykdyti ir skelbti mokslo ir meno tyrimus, grindžiamus meninės raiškos ir mokslinių tyrimų laisvės, sąžiningumo, sąžiningos konkurencijos, intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo bei meno ir mokslo veiklos rezultatų viešumo principais;
10. Taikydama demokratinės savivaldos ir akademinės laisvės principus, laikydamasi moralės ir akademinės etikos normų, Akademija įgyvendina šiuos uždavinius:
10.1. palaiko ir puoselėja akademinio muzikos, teatro, kino, šokio ir medijų meno tradicijas ir paveldą, pagrįstą Europos humanistinėmis ir demokratinėmis tradicijomis, stiprina jų vaidmenį visuomenės kultūriniame gyvenime;
10.3. plėtoja ir tobulina mokymosi visą gyvenimą, įgytos kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo sąlygas, plečia nuotolinio mokymo, karjeros valdymo paslaugų sistemą;
10.4. palaiko ir skatina šiuolaikinį meną ir sudaro sąlygas jo raidai; tobulina dėstytojų ir studentų kompetenciją, kelia jų profesionalumą, skatina iniciatyvumą, verslumą, pareigingumą ir atsakomybę už savo veiklos rezultatus;
10.5. bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio partneriais vykdant meno, šviečiamąją ir kultūrinę veiklą, skatinant regionų ir visos šalies meno ir mokslo pažangą;
10.7. nuolat tobulina studijų kokybę, plėtojant Akademijos meno, mokslo ir studijų ryšius su Lietuvos ir užsienio partneriais, dalyvaujant tarptautinių asociacijų veikloje, įgyvendinant meno, mokslo ir studijų projektus;
ANTRASIS SKIRSNIS
AKADEMIJOS VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS
11. Pagrindinės Akademijos veiklos sritys yra švietimas, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė veikla, meno veikla.
12. Akademija vykdo šių rūšių veiklą:
12.1. švietimas – aukštojo mokslo veikla, kultūrinis švietimas, švietimui būdingų paslaugų teikimas, kitas švietimas ir kitas mokymas;
12.2. moksliniai ir meniniai tyrimai, eksperimentinė, socialinė, kultūrinė, technologinė plėtra ir meno kūryba;
12.8. muzikos instrumentų, teatro dekoracijų ir kostiumų nuoma, vaizdajuosčių ir kompaktinių diskų nuoma, kitų asmeninių ir namų ūkio prekių nuoma; kitos niekur nepriskirtos įrangos nuoma;
12.11. kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba, garso įrašymo ir muzikos įrašų leidybos veikla;
12.17. intelektinės nuosavybės ir panašių produktų, išskyrus autorių teisių saugomus objektus, išperkamoji nuoma;
13. Akademijos kolegialūs valdymo organai yra Akademijos taryba (toliau – Taryba) ir Akademijos senatas (toliau – Senatas), vienasmenis valdymo organas – rektorius.
PIRMASIS SKIRSNIS
TARYBA
15. Taryba yra Akademijos strateginių reikalų valdymo organas, užtikrinantis jos atskaitomybę visuomenei, socialinę atsakomybę bei sparčią ir veiksmingą reakciją į aplinkos pokyčius.
16. Taryba:
16.2. nustato Akademijos studentų atstovybės ir kitų studentų organizacijų rėmimo, patalpų ir lėšų jų veiklai finansuoti skyrimo, taip pat lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai skyrimo tvarką;
16.3. įvertinusi Senato siūlymus, ne mažiau kaip 6 Tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą dėl Akademijos filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo;
17. Tarybą sudaro 9 nariai:
17.2. 4 nariai, priklausantys Akademijos personalui, renkami ir atšaukiami akademinės bendruomenės narių (išskyrus studentų) Senato nustatyta tvarka;
17.3. vienas narys, nepriklausantis Akademijos personalui ir studentams, renkamas ir atšaukiamas Akademijos studentų atstovybės nustatyta tvarka viešo konkurso būdu;
17.4. 3 nariai, nepriklausantys Akademijos personalui ir studentams, renkami ir atšaukiami Senato nustatyta tvarka viešo konkurso būdu;
19. Tarybos nariu gali būti asmuo, atitinkantis Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi Tarybos kadencijas iš eilės.
20. Tarybos nariais negali būti asmenys, nurodyti Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje.
21. Tarybos kadencijos trukmę ir terminą, kada Senato pirmininkas paskelbia naujai sudaromos Tarybos sudėtį, reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 6 dalis.
22. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Senato nariai ir kiti akademinės bendruomenės atstovai, iškilmingai perskaito ir pasirašo įsipareigojimą vadovautis Akademijos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti teisės aktuose nustatytas funkcijas. Tarybos narių įsipareigojimą priima Senato pirmininkas.
23. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Akademijos personalui priklausantis asmuo ar studentas.
24. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Jame nustatomas Tarybos įgaliojimų vykdymas, posėdžių periodiškumas ir sušaukimo tvarka, klausimų svarstymo Tarybos posėdžiuose ir Tarybos sprendimų priėmimo ir įsigaliojimo tvarka. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 6 Tarybos nariai. Taryba savo sprendimus per 5 darbo dienas skelbia viešai Akademijos interneto svetainėje.
26. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Akademijos statute, Tarybos darbo reglamente ar Statuto 22 punkte nustatytas pareigas arba nepasirašo Statuto 22 punkte nurodyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį, išrinkusį ar paskyrusį subjektą, su prašymu atšaukti paskirtą Tarybos narį.
27. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį likusiam Tarybos kadencijos laikui Statuto 17 punkte nustatyta tvarka skiria subjektas, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia Senato pirmininkas ir Tarybos narys pasirašo Statuto 22 punkte nurodytą įsipareigojimą.
28. Tarybos nariams atlyginama už veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Akademijos lėšų, išskyrus tuos atvejus, kai Tarybos nariai atsisako atlygio. Išmokų dydžiai nustatomi pagal faktiškai posėdžiuose dirbtą laiką, fiksuojamą Tarybos posėdžio protokoluose, taikant:
ANTRASIS SKIRSNIS
SENATAS
31. Senatas:
31.2. šaukia Akademijos akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Akademijos veiklos klausimams aptarti. Apie nutarimą sušaukti tokį susirinkimą informuoja akademinę bendruomenę ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas Akademijos interneto svetainėje;
31.3. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Akademijos filialų ir atstovybių steigimo ar jų veiklos nutraukimo;
31.4. savo kadencijos laikotarpiui sudaro nuolatines arba laikinąsias Senato komisijas, tvirtina jų nuostatus, išklauso jų siūlymus ir ataskaitas;
31.5. nustato Tarybos narių, nurodytų Statuto 17.2 ir 17.4 papunkčiuose, atrankos, skyrimo ir atšaukimo tvarką;
32. Senatas priima nutarimus, kuriuos per 5 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo skelbia Akademijos interneto svetainėje.
35. Senato nariais gali būti Akademijos akademinės bendruomenės nariai, Akademijos administracijos nariai, patenkantys į Senatą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai.
36. Senato sudarymo principai:
36.1. studentų skiriami atstovai sudaro ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Studentų atstovus į Senatą skiria Akademijos studentų atstovybė;
36.2. profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys sudaro ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių;
36.3. docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys sudaro ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių;
37. Senato narių rinkimų principai:
37.1. Senato narius, išskyrus Senato narius pagal pareigas ir Akademijos studentų atstovybės skiriamus atstovus, renka Akademijos akademinių padalinių dėstytojų ir mokslininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas);
37.2. Susirinkimo dalyviai yra dėstytojai ir mokslininkai, dirbantys Akademijoje pagal neterminuotas darbo sutartis, bei dėstytojai ir mokslininkai, ne trumpiau kaip 3 metus nepertraukiamai dirbantys Akademijoje pagal terminuotas darbo sutartis (toliau – Susirinkimo dalyviai);
38. Senato narys laikomas išrinktu, kai surenka daugiausiai balsų, bet ne mažiau kaip pusę Susirinkime dalyvaujančių rinkėjų balsų.
39. Detali kandidatų į Senatą kėlimo, Senato narių rinkimų organizavimo ir vykdymo, Senato kadencijos metu atsilaisvinusių vietų užėmimo tvarka nustatoma Senato patvirtintame Senato narių rinkimų tvarkos apraše.
40. Pirmąjį naujai išrinkto Senato posėdį ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Senato narių išrinkimo šaukia rektorius.
41. Senatas paprasta balsų dauguma iš savo narių renka Senato pirmininką ir pirmininko pavaduotoją (-us). Senato pirmininku negali būti Akademijos rektorius.
42. Senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas, jo nesant, – Senato pirmininko pavaduotojas ne rečiau kaip du kartus per semestrą.
43. Neeilinis Senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to raštu reikalauja ne mažiau kaip vienas trečdalis Senato narių arba rektoriaus siūlymu, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.
46. Senato įgaliojimų vykdymo tvarką, posėdžių periodiškumą ir posėdžių sušaukimo tvarką, taip pat klausimų svarstymo Senato posėdžiuose ir Senato nutarimų priėmimo ir įsigaliojimo tvarką reglamentuoja Akademijos Senato patvirtintas Senato darbo reglamentas.
47. Senatas pirmąjį kalendorinių metų ketvirtį atsiskaito Akademijos bendruomenei už savo veiklą, pateikdamas praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą Akademijos interneto svetainėje.
TREČIASIS SKIRSNIS
REKTORIUS
50. Rektorius:
50.2. įvertinęs Senato nuomonę, nustato prorektorių skaičių, veiklos sritį ir funkcijas, skiria asmenis į prorektoriaus pareigas;
50.3. teikia Tarybai tvirtinti darbuotojų atlyginimo, priemokų ir paskatinimų už darbą ir nuopelnus skyrimo tvarkos aprašą ir pagal Tarybos patvirtintą tvarkos aprašą, neviršydamas darbo užmokesčiui skirtų lėšų, nustato darbuotojams atlyginimų, priemokų ir paskatinimų už darbą ir nuopelnus dydžius;
50.4. sudaro sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis bei kitomis organizacijomis ir įmonėmis;
51. Rektorius renkamas viešo konkurso būdu, jo rinkimų tvarką, vadovaudamasi šio Statuto nuostatomis, nustato Taryba.
53. Rektoriumi turi būti nepriekaištingos reputacijos, pedagoginės ir vadybinės patirties turintis asmuo, kuris turi mokslo arba meno daktaro laipsnį, arba yra pripažintas menininkas.
54. Su išrinktu rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Akademijos vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.
PIRMASIS SKIRSNIS
MENO, MOKSLO IR STUDIJŲ VIENOVĖ
58. Akademija nustato meno veiklos formas ir turinį, mokslinių meno tyrimų kryptis, apimtį, tematiką ir terminus, atsižvelgdama į turimo meninio ir mokslinio potencialo galimybes, studijų poreikius, valstybės ir visuomenės reikmes, švietimo ir kultūros prioritetus bei turimus finansinius išteklius.
59. Akademija skatina ir remia akademinės bendruomenės narių dalyvavimą meno ir mokslo programose bei projektuose, mokslinėse konferencijose, seminaruose, meno ir mokslo darbų konkursuose.
60. Akademijoje parengti meno projektai ir atlikti meniniai, moksliniai tyrimai sudaro meno, mokslo, kūrybinės veiklos ir studijų vienovės pagrindą ir yra meninės ir mokslinės kvalifikacijos kėlimo bazė, skatinanti geresnę studijų kokybę.
ANTRASIS SKIRSNIS
MENO, MOKSLO IR STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
63. Akademija atsako už meno ir mokslo veiklos, studijų ir teikiamo išsilavinimo kokybę, viešai skelbia savo veiklos kokybės rodiklius ir kartu su vertinimo institucijomis puoselėja kokybės kultūrą.
64. Akademijos studijų kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis. Mokslo kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos mokslinių tyrimų erdvės nuostatomis.
65. Akademijos meno, mokslo veiklos ir studijų kokybė užtikrinama taikant Akademijos Senato patvirtintą vidinę kokybės užtikrinimo sistemą, kuri apima strateginį veiklos planavimą, finansų, žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių valdymą, įgaliojimų ir atsakomybių paskirstymą, veiklos procesų ir numatytų rodiklių stebėseną, kokybės gerinimo bei rizikų valdymo kontrolę. Nuolatinis veiklos tobulinimas grindžiamas įsivertinimu pagal EFQM metodiką, veiklos rezultatyvumo matavimu, veiklos ataskaitomis, institucinės ir studijų programų savianalizės atlikimu, kokybės gerinimo tikslų numatymu, suinteresuotųjų šalių apklausų vykdymu, išoriniu kokybės vertinimu. Atsižvelgiant į nuolatinę darbo rinkos ir jos poreikių kaitą, kokybės vertinimas ir tobulinimas yra tęstinis procesas.
66. Akademija viešai (interneto svetainėje ir kitais būdais) skelbia tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, Akademijos veiklos, studijų programų vertinimo rezultatus, absolventų karjeros pasiekimus, taip pat valstybės biudžeto lėšomis atliekamų meninių, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus, kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.
TREČIASIS SKIRSNIS
STUDIJOS IR AUKŠTOJO MOKSLO KVALIFIKACIJOS
67. Akademijoje vykdomos:
68. Pakopinės studijos gali būti trijų pakopų: pirmoji ir antroji – kvalifikaciniam (bakalauro, magistro) laipsniui įgyti, trečioji – meno, mokslo daktaro laipsniui įgyti.
69. Akademijoje vykdomos mokslo doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir dalyvauti mokslinėje veikloje.
70. Akademijoje vykdomos meno doktorantūros paskirtis – rengti tyrėjus menininkus, kurie gebėtų kurti, interpretuoti ir plėtoti meno praktika pagrįstus tyrimus.
71. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetines studijas, suteikiamas bakalauro kvalifikacinis laipsnis, suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas magistrantūroje.
72. Asmenims, baigusiems antrosios pakopos studijas, suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis, suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas doktorantūroje.
73. Teisės aktų nustatytais atvejais studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali būti vientisosios – apimti pirmosios ir antrosios pakopų studijas.
74. Asmenims, baigusiems trečiosios pakopos studijas (doktorantūrą) ir apgynusiems meno projektą arba disertaciją, atitinkamai suteikiami meno daktaro arba mokslo daktaro laipsniai.
75. Kartu su kvalifikaciniu laipsniu gali būti suteikiama kvalifikacija. Akademija, suteikdama kvalifikaciją, turi turėti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti.
76. Akademija gali vykdyti jungtines universitetinių studijų programas kartu su Lietuvos ar užsienio valstybių aukštosiomis mokyklomis. Baigus šias programas suteikiamas kvalifikacinis (kvalifikaciniai) arba jungtinis kvalifikacinis laipsnis (laipsniai).
77. Studijų programos gali būti tarpkryptinės – skirtos susietiems dviejų ir daugiau krypčių studijų rezultatams pasiekti.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
DALINĖS STUDIJOS IR JŲ REZULTATŲ ĮSKAITYMAS
79. Dalinės studijos yra studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami Akademijos išduodamu pažymėjimu.
80. Akademijoje įskaitomi:
80.1. Akademijos studentų dalinių studijų kitoje to paties ar kito tipo (universiteto, kolegijos) aukštojoje mokykloje rezultatai;
PENKTASIS SKIRSNIS
FORMALIOJO IR NEFORMALIOJO ŠVIETIMO BEI SAVIŠVIETOS BŪDU ĮGYTŲ KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS IR PRIPAŽINIMAS
82. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems tęsti studijas Akademijoje, pripažinimą kaip studijų programos dalį Akademija atlieka Ministro nustatyta tvarka.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
DIPLOMAI, DIPLOMO PRIEDĖLIAI, PAŽYMĖJIMAI
84. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programą, išduodamas bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis.
85. Asmenims, baigusiems magistrantūros studijų programą, išduodamas magistro diplomas ir diplomo priedėlis.
86. Asmenims, baigusiems doktorantūrą ir apgynusiems meno projektą ar daktaro disertaciją, išduodamas meno ar mokslo daktaro diplomas.
87. Diplomo priedėlis yra neatskiriama bakalauro ir magistro diplomų dalis, diplomą papildantis dokumentas, kuriame nurodomas studijų programos pavadinimas ir informacija apie pasiektus studijų rezultatus.
88. Asmenims, baigusiems profesines studijas, studijų modulius, skirtus kitoms kvalifikacijoms įgyti, išduodamas studijų pažymėjimas.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
PRIĖMIMAS Į AKADEMIJĄ
90. Į Akademijos pirmosios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus priėmimo į aukštąją mokyklą reikalavimus ir kitus Akademijos nustatytus kriterijus.
91. Konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus Akademija skelbia kiekvienais metais iki Mokslo ir studijų įstatyme nustatyto termino. Mažiausią stojamąjį konkursinį balą Akademija skelbia kiekvienais metais ne vėliau kaip iki birželio 1 dienos.
92. Bendrą studijų vietų skaičių pagal studijų kryptis ir (arba) studijų krypčių grupes ir studijų pakopas Akademija nustato, atsižvelgdama į savo galimybes užtikrinti studijų kokybę. Minimalų studijų programos studijų vietų skaičių Akademijoje pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes ir pakopas nustato Ministras.
93. Į Akademijos pirmosios pakopos studijas konkurso tvarka priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę stojamuosius egzaminus. Į pirmosios pakopos studijų vietas gali pretenduoti asmenys, kurių mokymosi rezultatai yra ne žemesni negu Ministro patvirtinti minimalūs rodikliai.
94. Į antrosios pakopos studijas konkurso tvarka priimami asmenys, baigę ne žemesnes nei pirmosios pakopos studijas ir išlaikę stojamuosius egzaminus.
95. Asmenų priėmimo į Akademijos pirmosios, antrosios, trečiosios pakopos ir profesines studijas taisykles tvirtina Senatas.
96. Studentų priėmimą į pirmosios, antrosios studijų pakopų ir profesinių studijų programas Akademijoje vykdo rektoriaus įsakymu tvirtinama Priėmimo komisija.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
STUDENTŲ ŠALINIMAS
98. Studijos nutraukiamos ir studentas išbraukiamas iš Akademijos studentų sąrašų:
98.6. neišlaikius arba be pateisinamos priežasties nelaikius baigiamojo egzamino, taip pat neapgynus ar negynus baigiamojo darbo;
99. Studentai išbraukiami iš Akademijos studentų ar klausytojų sąrašų rektoriaus įsakymu, nurodant studijų nutraukimo priežastis.
100. Akademija kiekvienais metais Mokslo ir studijų įstatymo nustatytais terminais viešai skelbia ir teikia Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (toliau – Ministerija), steigėjui ir Juridinių asmenų registrui metines veiklos ataskaitas, taip pat viešai skelbia metinę pajamų ir išlaidų ataskaitą.
101. Tarybos sprendimai, jos metinė veiklos ataskaita, Senato nutarimai, jo metinė veiklos ataskaita skelbiami viešai Akademijos interneto svetainėje. Viešu paskelbimu laikomas ir toks paskelbimas, kai viešai skelbiama tik ta Tarybos sprendimo ar Senato nutarimo dalis, kurią paskelbus nebus pažeistos Akademijos ar kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai.
102. Siekiant užtikrinti valstybės biudžeto lėšomis atliekamų mokslinių tyrimų ir meno veiklos kokybę, valstybės biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumą, paskatinti mokslo ir meno pažangą, visi Akademijoje valstybės biudžeto lėšomis atliekamų meninių, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos rezultatai skelbiami viešai (interneto svetainėje ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių, asmens duomenų apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.
103. Kai Akademijos vieši dokumentai ir kita vieša informacija turi būti paskelbti viešai, jie skelbiami Akademijos interneto svetainėje.
PIRMASIS SKIRSNIS
AKADEMIJOS BENDRUOMENĖS NARIAI
105. Akademijos bendruomenę sudaro:
105.1. Akademinės bendruomenės nariai, t. y. Akademijos studentai ir klausytojai, dėstytojai, meno, mokslo ir kiti tyrėjai, profesoriai emeritai, mokslininkai emeritai, kiti darbuotojai, tiesiogiai dalyvaujantys mokslo, meno ir (ar) studijų veikloje;
105.2. kiti Akademijos bendruomenės nariai, t. y. Akademijos administracijai priklausantys darbuotojai ir kiti darbuotojai, kurie užtikrina Akademijos ir jos vidinių organizacinių padalinių administravimą ir kitą veiklą;
105.4. nė vienai iš nurodytų grupių nepriklausantys asmenys, kuriems suteiktas Akademijos nusipelniusio asmens garbės vardas, Akademijos garbės daktarai, garbės profesoriai ir kt.;
ANTRASIS SKIRSNIS
STUDENTAI, KLAUSYTOJAI
106. Studentas – asmuo, studijuojantis Akademijoje pagal studijų programą arba doktorantūroje. Jo ir Akademijos santykiai įforminami studijų sutartimi.
107. Studentui išduodamas studento pažymėjimas. Studento pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką nustato Ministras, o jo gamybą ir išdavimą organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (sąjungos).
108. Klausytojas – asmuo, besimokantis Akademijoje pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą arba atskirus studijų dalykus (modulius). Jo ir Akademijos santykiai įforminami vadovaujantis Senato nustatyta tvarka, pasirašant rektoriaus patvirtintą Klausytojo mokymo sutartį.
109. Akademijos studentai turi teisę:
109.3. studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Akademijoje arba kitoje aukštojoje mokykloje;
109.5. rinktis dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai, atsižvelgiant į Akademijos galimybes; siūlyti savo baigiamojo darbo temą, meno projekto programą arba pasirinkti iš keleto pasiūlymų;
109.6. atsiskaityti už darbus alternatyviais būdais, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti studijų rezultatai;
109.7. kreiptis į Akademijos administraciją, kad būtų įskaityti studijų Akademijoje arba kitoje aukštojoje mokykloje rezultatai;
109.8. kreiptis į Akademijos administraciją, ginčų nagrinėjimo komisiją dėl savo interesų pažeidimo;
109.10. išeiti akademinių atostogų dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, taip pat kartą per studijų laikotarpį dėl asmeninių priežasčių, bet ne ilgesniam kaip vienų studijų metų laikotarpiui, neprarandant studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo prieš išeidami akademinių atostogų;
109.13. rinkti Akademijos studentų atstovybę (toliau – Studentų atstovybė) ir būti išrinktiems į ją, laisvai burtis į kitas asociacijas;
110. Studentai privalo:
111. Paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato Senatas, suderinęs su Studentų atstovybe.
112. Rektorius arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius prašymus, skundus ar pranešimus dėl Mokslo ir studijų įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytų jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti.
113. Akademijos studentų interesams atstovauja Studentų atstovybė. Studentų atstovybės nariais gali būti Akademijos studentai. Studentų atstovybės valdymo organų narius – studentus – vadovaujantis studentų atstovybės įstatais, renka visuotinis studentų atstovybės narių susirinkimas, remdamasis visuotinumo, skaidrumo ir atvirumo principais.
114. Visuotinis studentų susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų. Visuotinio studentų susirinkimo sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė dalyvavusių studentų.
115. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat Statutu ir visuotinio Studentų atstovybės narių susirinkimo patvirtintais Studentų atstovybės įstatais.
116. Studentų atstovai deleguojami į Akademijos valdymo ir kitus organus remiantis visuotinumo, skaidrumo ir atvirumo principais ir tvarka, kuri nustatoma Studentų atstovybės įstatuose ir kituose Studentų atstovybės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. Studentų atstovai dalyvauja Akademijos valdymo organų veikloje sprendžiamojo balso teise.
117. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Akademijos ir jos padalinių visais studijų ir su studijomis susijusiais klausimais.
118. Akademija Tarybos nustatyta tvarka remia Studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai. Studentų atstovybė ir kitos studentų organizacijos atsiskaito už Akademijos skirtas lėšas.
TREČIASIS SKIRSNIS
DĖSTYTOJAI
121. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas, arba meno daktaras, vykdantis meno veiklą. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti meninius, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas, meno daktaras turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (arba) formuoti meno projektų tematiką ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus.
122. Docento pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas, arba meno daktaras, vykdantis meno veiklą. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti meninius, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas, meno daktaras turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje.
123. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą.
124. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti meninių, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas Akademijos meno studijų asistentams.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
MOKSLO DARBUOTOJAI IR KITI TYRĖJAI
126. Akademijos mokslo darbuotojai yra tyrėjai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, ir mokslininkai stažuotojai.
127. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti meniniams, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus.
128. Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti meniniams, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus.
129. Mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Mokslo darbuotojas turi atlikti meninius, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus.
130. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti arba padėti atlikti meninių, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, rengtis stoti į doktorantūrą.
131. Mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkų stažuotojų, minimalius kvalifikacinius reikalavimus nustato Lietuvos mokslo taryba.
132. Mokslininko stažuotojo pareigas asmuo gali eiti tik kitoje, negu jis parengė daktaro disertaciją, institucijoje. Į mokslininko stažuotojo pareigas pretenduojantis asmuo turi būti apgynęs daktaro disertaciją ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki skyrimo į šias pareigas dienos. Laikotarpis, kurio metu asmeniui buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti, į šį 5 metų laikotarpį neįtraukiamas.
133. Kvalifikacinius mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų pareigybių, išskyrus mokslininkų stažuotojų pareigybes, reikalavimus ir konkursų šioms pareigoms eiti, išskyrus konkursus mokslininkų stažuotojų pareigoms eiti, organizavimo tvarką nustato Senatas. Senato nustatyti mokslo darbuotojų kvalifikaciniai reikalavimai negali būti žemesni kaip Lietuvos mokslo tarybos nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai. Senato nustatyti mokslo darbuotojų kvalifikaciniai reikalavimai skelbiami viešai.
134. Kvalifikacinius mokslininkų stažuotojų pareigybių reikalavimus, skyrimo į šias pareigas tvarką ir jų stažuočių finansavimo tvarką nustato Ministras.
PENKTASIS SKIRSNIS
KVIESTINIAI DĖSTYTOJAI IR MOKSLO DARBUOTOJAI
136. Akademija gali kviesti dirbti dėstytojus ir mokslo darbuotojus ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui be konkurso pagal terminuotą darbo sutartį.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ASOCIJUOTIEJI MOKSLININKAI IR DĖSTYTOJAI
138. Akademijos mokslininkui ar dėstytojui Senatas gali suteikti asocijuotojo mokslininko ar dėstytojo statusą, jeigu dėstytojas ar mokslo (meno) darbuotojas laikinai, t. y. ne ilgiau kaip iki su juo sudarytos darbo Akademijoje sutarties pabaigos, dirba kitur, tačiau palaiko su Akademija mokslinius ar meninius ryšius – rengia su institucijos darbuotojais bendras mokslines ar menines publikacijas, vykdo su jais bendrus mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros ar meno projektus, konsultuoja juos mokslo, meno ar pedagoginiais klausimais ar panašiai.
SEPTINTAS SKIRSNIS
PROFESORIAI EMERITAI
140. Profesoriui, aktyviai dirbusiam mokslinį ar meninį ir (ar) pedagoginį darbą Akademijoje, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą.
141. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti Akademijos meno, mokslo ir kitoje veikloje, suteikiant Akademijos darbuotojų teises, kurios nustatytos Statute ir kituose teisės aktuose.
AŠTUNTAS SKIRSNIS
ADMINISTRACIJA IR KITI DARBUOTOJAI
143. Akademijos ir jos padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, Akademijos studijų, meno veiklos, meninių, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti Akademija gali įdarbinti asmenis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais.
144. Administraciją sudaro Akademijos darbuotojai, išskyrus Akademijos akademinių padalinių, kurie įeina į kitų akademinių padalinių sudėtį, vadovus, kurie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus nurodymus sau pavaldiems darbuotojams.
145. Be administracinių pareigų administracijos ir kiti darbuotojai gali dirbti pedagoginį, kūrybinį, mokslinį ir (arba) kitą darbą.
DEVINTAS SKIRSNIS
AKADEMIJOS DARBUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
147. Akademijos darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:
147.1. pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti bei mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;
147.3. gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją. Jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka;
147.5. dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose ir asociacijose, tarp jų ir veikiančiose užsienyje;
148. Dėstytojai per 5 metų kadencijos laikotarpį arba kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams ir (arba) meniniams tyrimams atlikti bei mokslinei ir (arba) meninei, ir (arba) pedagoginei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
149. Dėstytojai, mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai gali gauti valstybės paramą mokslinėms stažuotėms, taip pat paramą dalyvauti mokslinėse konferencijose užsienyje, dėstyti užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijose. Šią paramą administruoja Lietuvos mokslo taryba savo nustatyta tvarka. Valstybės paramą taip pat gali teikti ir kitos valstybės institucijos. Dėstytojams, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams, vykstantiems į mokslines stažuotes užsienyje pagal tarptautines sutartis, valstybės parama skiriama Ministro nustatyta tvarka. Šią paramą teikia Lietuvos mokslo taryba ir kitos valstybės institucijos.
150. Akademijos darbuotojai privalo:
151. Akademinės bendruomenės nariai ir kiti asmenys už akademinės etikos pažeidimus atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
152. Akademijos akademinė bendruomenė vadovaujasi Akademijos akademinės etikos kodeksu, skirtu puoselėti Akademijos meninės, mokslinės veiklos ir studijų kokybės kultūrą, socialiai atsakingą elgesį, sąžiningumą, skaidrumą ir atsakomybę.
153. Akademijos akademinės bendruomenės narių ginčus dėl akademinės etikos nagrinėja Akademijos etikos komitetas, kurio sudėtį tvirtina Senatas.
154. Akademijos etikos komitetas veikia vadovaudamasis Senato patvirtintais Akademijos etikos komiteto veiklos nuostatais.
155. Akademijos darbuotojų ginčai dėl darbo santykių nagrinėjami Darbo kodekso ir kitų darbo santykius reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
156. Ginčus, susijusius su mokslo, meno ir studijų veikla, tarp studentų ir administracijos ar kitų darbuotojų nagrinėja Ginčų nagrinėjimo komisija.
157. Ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ir jos pirmininką skiria Senatas. Į Ginčų nagrinėjimo komisiją skiriama po lygiai Akademijos ir Studentų atstovybės įgaliotų asmenų. Ginčų nagrinėjimo komisiją gali sudaryti ne mažiau kaip 4 ir ne daugiau kaip 8 nariai.
158. Ginčų nagrinėjimo komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai komisijos narių, o sprendimai priimami daugiau kaip pusės posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatą lemia posėdžio pirmininko balsas.
159. Ginčų nagrinėjimo komisija veikia, jos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas renkami vadovaujantis Senato patvirtintais Ginčų nagrinėjimo komisijos nuostatais.
160. Ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką nustato Senatas, suderinęs su Akademijos studentų atstovybe.
PIRMASIS SKIRSNIS
AKADEMIJOS LĖŠOS
162. Akademijos lėšas sudaro:
162.1. valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos; Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka Akademijai skiriamos valstybės biudžeto lėšos studijoms;
162.2. valstybės skirtos biudžeto lėšos pagal specialiąsias sutartis su Akademija, sudarytas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka;
162.4. pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, taip pat pajamos iš meninių, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, meno veiklos, ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
162.5. lėšos, gautos kaip programinis konkursinis meninių, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimas;
163. Akademijai valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
164. Valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti Akademijai skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo rezultatus bei finansines galimybes.
165. Valstybės biudžeto lėšos administravimui ir ūkiui bei sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai Akademijai skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
166. Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos:
166.2. geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka;
ANTRASIS SKIRSNIS
AKADEMIJOS TURTAS
167. Akademija, valdydama, naudodama jai patikėtą turtą ir juo disponuodama, vadovaujasi visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais.
168. Akademija naudojasi žemės sklypų, pastatų ir kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo teise. Keisti Akademijos panaudos pagrindais naudojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas, pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, perduotų valdyti Akademijai patikėjimo teise, valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi Tarybos nuomonę. Jeigu Taryba nesutinka, žemės sklypų ribas, valstybės pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, valdytojus gali keisti Seimas.
169. Akademijos turtą sudaro:
169.1. valstybei nuosavybės teise priklausantis ir pagal turto patikėjimo sutartį Akademijai perduotas ilgalaikis materialusis turtas;
170. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartį Akademijai perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Akademija naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais ir valstybės turto patikėjimo sutartimi, laikydamasi Tarybos nustatytos tvarkos.
171. Akademija jai pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą gali nuomoti arba perduoti panaudai Vyriausybės nustatyta tvarka. Akademijos išnuomotas turtas gali būti subnuomojamas įmonėms, vykdančioms, taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas, kai yra Akademijos ir Ministerijos rašytinis sutikimas.
172. Akademija Vyriausybės nustatyta tvarka, kai yra Ministerijos sutikimas, priima sprendimus dėl valstybės nekilnojamųjų daiktų, kurie jai perduoti valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartis, pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti.
173. Turtas, kurį Akademija valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:
173.2. pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, taip pat pajamos iš meninių, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, ūkinės, mokslinės ir meno veiklos ir teikiamų paslaugų;
173.5. iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šio Statuto 173.2–173.4 papunkčiuose numatytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
173.8. turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių, pramoninės nuosavybės teisių objektų ir kitų intelektinės nuosavybės objektų);
173.9. pajamos, turtas ar kita nauda, gauti valdant, naudojant šio punkto 173.1–173.8 papunkčiuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir jais disponuojant;
174. Valdydama, naudodama Statuto 173 punkte numatytą turtą ir juo disponuodama, Akademija gali sudaryti tik tokius civilinius sandorius, kurie neprieštarauja Statutui ir Akademijos veiklos tikslams.
TREČIASIS SKIRSNIS
TEISĖS, ATSIRANDANČIOS IŠ INTELEKTINĖS VEIKLOS REZULTATŲ
176. Akademijai nuosavybės teise priklauso turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų, mokslo ir meno kūrinių, kitų intelektinės nuosavybės objektų, įgytų pagal sutartį ar įstatymų nustatyta tvarka.
177. Apie savo intelektinės veiklos rezultatus, kurie buvo sukurti Akademijoje atliekant mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ar vykdant meno veiklą, naudojantis jos patirtimi arba technologijomis ir (arba) įranga, vykdant darbo funkcijas, asmuo privalo pranešti Senato patvirtinto Akademijos intelektinės nuosavybės objektų valdymo reglamento nustatyta tvarka.
178. Turtinių teisių, atsirandančių iš intelektinės veiklos rezultatų perdavimo Akademijai ar suteikimo jomis naudotis, klausimai reglamentuojami įstatymų ir (arba) sutarčių nustatyta tvarka.
179. Ne mažiau kaip trečdalis pajamų, gautų už intelektinės veiklos rezultatų (sukurtų Akademijos darbuotojams atliekant mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir (arba) meno veiklą, vykdant darbo funkcijas ir studentams atliekant mokslo tiriamąjį, eksperimentinės plėtros ar meno darbą) komercinį panaudojimą, turi būti skiriama autoriui (bendraautoriams), jeigu darbo ar kitoje Akademijos ir darbuotojo (studento) sudarytoje sutartyje nenumatyta kitaip.
180. Akademija, bendradarbiaudama mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos srityje su kitomis įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis, intelektinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja sąlygas nustato sutartyje.